Ekonominės ir socialinės problemos Lietuvoje

Turinys

Bendras vidaus produktas

3

Valstybės skola ir skoliniai įsipareigojimai 4

Užsienio prekyba

6

Valstybės socialinio draudimo fondas 8

Socialinė apsauga

11

Švietimas

12

Nusikalstamumas

13

Gyventojų skaičius

13

Nedarbas

14

Priedas

16

Literatūros sąrašas

17

Summary

Economical and social problems are the main problems in the world. These
problems do not let to raise country’s economical and social level.
Lithuania is the country, which has many same problems too. So I to look
round some of them: unemployment, crimes, the state dept, social insurance,
export, import and others.

Išankstiniu vertinimu BVP III ketvirtį išaugo 5,1 proc.

Išankstiniu vertinimu 2001 metų trečiąjį ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus
produktas siekė 12726 milijonų litų veikusiomis kkainomis (8367 milijonų
litų palyginamosiomis 1995 metų kainomis) ir lyginant su 2000 metų
atitinkamu laikotarpiu padidėjo 5,1 proc. Per devynis šių metų mėnesius
sukurtas BVP siekė 35,3 milijardo litų, o tai 5,1 proc. daugiau nei 2000
metų atitinkamu laikotarpiu. Trečiąjį ketvirtį pridėtinės vertės augimą
lėmė pramonės, statybos bei prekybos ekonominės veiklos rūšių rodikliai.

Skaičiavimai atlikti remiantis žemės ūkio, pramonės, statybos, prekybos,
transporto įmonių mėnesiniais ir ketvirtiniais duomenimis (produkcijos
apimtimis ir kitais veiklų rodikliais) bei eksporto ir importo apimtimis.

Bendrojo vidaus produkto pokyčiai

Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais

[pic]

Valstybės skola ir skoliniai įsipareigojimai

Oficiali valstybės skola ir vaalstybės biudžeto, valstybės piniginių fondų
bei valstybės biudžetų finansinių įsiskolinimų bendra suma siekia apie 20
mlrd. Lt.

Valstybės skola

Visa oficiali Lietuvos valstybės skola susideda iš tiesioginės ir
netiesioginės skolos.

Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Šiuo
atveju pati valstybė yra skolininkas. Valstybė tokius įsipareigojimus
prisiima, leisdama k

kapitalo rinkose VVP, skolindamasi iš bankų, LR
įstatymais pripažindama valstybės skolą.

Tiesioginė skola yra skirstoma į vidaus ir užsienio.

Tiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. sudarė 10542 mln. Lt.

Vidaus skola – kai įsipareigojimai prisiimami litais.

2001 m. sausio 1 d. ši skola buvo 2762 mln. Lt.

Užsienio skola – kai įsipareigojimai prisiimami užsienio valiuta.

2001 m. sausio 1 d. ji buvo 7780 mln. Lt.

Netiesioginė skola – tai suteiktos valstybės garantijos dėl paskolų.
Valstybė šiuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko įsipareigojimus,
kai šis turi finansinių sunkumų.

Netiesiogine skola taip pat skirstoma į vidaus ir užsienio skola.

Netiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 2183 mln. Lt.

Vidaus skola – tai garantijos suteiktos litais.

2001 m. sausio 1 d. tokių garantijų buvo suteikta 65 mln. Lt.

Užsienio skola – kai valstybės garantijos suteiktos užsienio valiuta.

2001 m. sausio 1 d. jų buvo 2117 mln. Lt.

Visa oficiali valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 12725 mln. Lt.

Finansiniai įsipareigojimai

LR įstatymais įteisinti vvalstybės įsipareigojimai piliečiams yra vidaus
įsipareigojimai. Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi atlyginti pinigais už
išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius, gyvenamuosius namus, jų dalis,
butus bei prisiėmus garantijas susigrąžintų gyvenamųjų namu, jų dalių ar
butų nuomininkų programai įgyvendinti.

2001 m. sausio 1 d. iš šių įsipareigojimų buvo nepadengta 3114,1 mln. Lt.

LR gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas reglamentuoja šių santaupų
atkūrimo ir disponavimo jomis tvarka bei eiliškumą. Vyriausybė nustato
atkurtų santaupų, kuriomis indėlininkai gali laisvai disponuoti, dydį ir
disponavimo pradžios datą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą eiliškumą ir
finansines galimybes. Atkurtos santaupos buvo pervestos I ir II įstatymo
nustatytų gr

rupių indėlininkams. LR Vyriausybe nuo 1999 m. gruodžio 30d.
atidėjo atkurtų santaupų įskaitymą į gyventojų indėlių sąskaitas.

2001 m. birželio 8 d. nepervestų į gyventojų sąskaitas atkurtų santaupų
likutis buvo 2118,6 mln. Lt.

Valstybės biudžetų asignavimų valdytojų, savivaldybių biudžetų ir valstybės
piniginių fondų kreditorinis įsiskolinimas* pagal įstaigų ataskaitas 2001
m. sausio 1 d. buvo 1027 mln. Lt., iš jų:

Savivaldybių biudžetų – 500 mln. Lt.
Sveikatos draudimo fondo – 272 mln. Lt.
Kelių fondo – 124 mln. Lt.
Valstybės biudžeto – 118 mln. Lt.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų įsiskolinimų
didžiausią dalį sudaro skolos už prekes, paslaugas ir atliktus darbus.

*Pateikiamos kreditorių įsipareigojimų sumos, skaičiuotos pagal 2000 06 27
Finansų ministro įsakymu patvirtinta ir su tarptautiniais standartais
suderinta metodiką. Vadovaujantis šia metodika kreditoriniu įsiskolinimu
laikomi ilgiau nei 45 d. nesumokėti įsipareigojimai.

Įmonės, kuriose valstybei priklauso daugiau nei 50 proc. akcijų, yra
paėmusios apie 1 mlrd. Lt paskolų. Šios paskolos yra gautos be valstybės
garantijų ir yra privatūs šių įmonių įsipareigojimai. Tačiau dauguma šių
įmonių yra infrastruktūros įmonės ir pagal tarptautinę praktiką jų
įsipareigojimai apskaitomi kaip fiskalinės rizikos šaltinis.

Valstybės skola, mln. Lt.
| |I ketvirtis |II ketvirtis|III |IV ketvirtis|
| | | |ketvirtis | |
|2001 |10285,4 |10074,9 | | |
|2000 |10432,0 |10264,6 |9937,4 |9897,3 |
|1999 |7552,8 |7630,0 |7808,7 |9715,3 |

Užsienio prekyba

2001 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos eksportas ir toliau augo.
Muitinės deklaracijų duomenimis, 2001 sausio – rugsėjo mėn., palyginti su
2000 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 20,8 procento, o importas
13,3 procento. Eksportuota 13632,5 mln. litų vertės prekių, iš jų Lietuvoje
perdirbtų prekių – 2952,8 mln. litų (21,7% bendro eksporto), o iš muitinės
sandėlių – 889,6 mln.litų (6,5% bendro eksporto). Į Lietuvą importuota
prekių, kurių vertė 17836,3 mln. litų, iš to skaičiaus 1348,4 mln.litų
(7,6% bendro importo) s

sudarė importas į muitinės sandėlius. Bendras
Lietuvos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 4203,8 mln. litų.

2001 m. rugsėjo mėn., su 2000m. rugsėjo mėn., eksportas ir importas
padidėjo atitinkamai 20,5 ir 12,4 procento. 2001 m. rugsėjo mėn. palyginti
su rugpjūčio mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 8,8 procento
(eksportas į Rusiją padidėjo 14,7 procento), o bendras Lietuvos importas
padidėjo 10 procentų (importas iš Rusijos padidėjo 14,3 procento).

Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai – Jungtinė Karalystė (14,2 %),
Latvija (13,7%), Vokietija (13,1%), Rusija (9,8%), importo – Rusija
(27,1%), Vokietija (16,7%), Lenkija (4,9%) ir Italija (4,0%)

Užsienio prekybos balansas

mln. litų
| |Bendroji prekybos sistema |Specialioji prekybos sistema |
| |Eksportas|Importas |Balansas |Eksportas|Importas |Balansas |
|2001 m. |
|Sausis |1375,2 |1705,3 |-330,1 |1311,4 |1630,6 |-319,2 |
|Vasaris |1410,8 |1911,3 |-500,5 |1331,9 |1817,7 |-485,8 |
|Kovas |1502,5 |2073,5 |-571,0 |1409,0 |1977,0 |-568,0 |
|I ketv. |4288,5 |5690,1 |-1401,6 |4052,3 |5425,3 |-1373,0 |
|Balandis|1393,9 |2013,3 |-619,4 |1294,0 |1918,1 |-624,1 |
|Gegužė |1694,5 |2113,1 |-418,6 |1586,8 |2008,4 |-421,6 |
|Birželis|1661,3 |2038,7 |-377,4 |1544,6 |1929,8 |-385,2 |
|II ketv.|4749,6 |6165,1 |-1415,5 |4425,5 |5856,3 |-1430,8 |
|Liepa |1536,9 |2029,0 |-492,1 |1429,2 |1920,7 |-491,5 |
|Rugpjūti|1464,0 |1881,9 |-417,9 |1354,9 |1789,3 | -434,4|
|s | | | | | | |
|Rugsėjis|1593,5 |2070,2 |-476,7 |1480,9 |1986,8 |-505,9 |
|III |4594,4 |5981,1 |-1386,7 |4265,0 |5696,8 |-1431,8 |
|ketv. | | | | | | |
|Sausis –|13632,5 |17836,3 |-4203,8 |12742,8 |16978,3 |-4235,5 |
|rugsėjis| | | | | | |
|2000 m. |15237,5 |21826,0 |-6588,5 |14193,2 |20876,9 |-6683,17 |
|I ketv. |3729,2 |4980,6 |-1251,4 |3486,7 |4769,0 |-1282,3 |
|II ketv.|3558,5 |5308,7 |-1750,2 |3271,6 |50176,4 |-1795,8 |
|Rugsėjis|1322,4 |1841,0 |-518,6 |1238,6 | 1769,5 |-530,9 |
|III |4000,0 |5449,4 |-1449,4 |3735,7 |5193,0 |-1457,3 |
|ketv. | | | | | | |
|Sausis -|11287,7 |15738,7 |-4451,0 |10494,0 |15029,4 |-4535,4 |
|rugsėjis| | | | | | |

Svarbiausi užsienio prekybos partneriai

| |2001 sausis-rugsėjis |Palyginti su 2000|
| | |I-IX mėn., |
| | |padidėjimas, |
| | |sumažėjimas(-), %|
| |Eksportas |Importas |Eksporta|Importa|
| | | |s |s |
| |mln.lit|% |mln.lit|% | | |
| |ų | |ų | | | |
|Iš viso |13632,5|100 |17836,3|100 |20,8 |13,3 |
|ES |6601,5 |48,4|7729,7 |43,3|21,9 |13,1 |
|NVS |2492,8 |18,3|5597,9 |31,4|40,3 |11,5 |
|Jungtinė Karalystė |1931,8 |14,2|596,7 |3,3 |139,7 |-23,7 |
|Latvija |1867,8 |13,7|289,1 |1,6 |6,8 |7,1 |
|Vokietija |1790,1 |13,1|2973,0 |16,7|8,8 |27,6 |
|Rusija |1336,0 |9,8 |4833,4 |27,1|80,1 |11,1 |
|Lenkija |879,4 |6,5 |869,4 |4,9 |44,9 |12,9 |
|Italija |260,3 |1,9 |721,7 |4,0 |-2,5 |32,8 |

Rusija

Lietuvos derybininkai įteikė Rusijai reikalavimus, dėl ko norėtų derėtis
su šia šalimi, stojant jai į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).Derybų
reikalavimai taip pat bus įteikti ir Baltarusijai bei Ukrainai.
Lietuvai ypač svarbu, kad į PPO nori įstoti jos kaimynė Rusija, kuri jau
pradėjo derybas su šia organizacija.
Eksportą į Rusiją stabdo dideli muito mokesčiai.
[pic]

Baltarusija

Nors Lietuvos eksportas į Baltarusiją šiemet jau pradėjo atgauti iki
Rusijos krizės buvusias pozicijas, tačiau užsienio prekybos partnerių
sąraše ji tebėra dešimtuko pabaigoje.

[pic]
Latvija

Latvijos rinkoje įsitvirtinti pakankamai sunku, kadangi kaimyninės š

šalies
prekybininkai nenoriai įsileidžia mūsų produkciją į parduotuves, riboja
asortimentą – taip gindami vietos gamintoją.

[pic]

VSDF biudžeto vykdymas

Liepos mėnesį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą negalutinais
duomenimis surinkta 373 mln.Lt pajamų.Liepos mėn.planas įvykdytas 100,1
proc.Pinigų išlaidos atitiko planuotas ir buvo 359,8 mln.Lt.

Per septynis šių metų mėnesius surinkta 2487,2 mln.Lt socialinio draudimo

įmokų (planuota 2505,2 mln.), o išlaidos siekė 2529 mln.Lt(planuota 2605,4

mln.Lt).Per

2000 metų septynis mėnesius buvo surinkta 2439,8 mln.Lt socialinio draudimo
įmokų, o priskaičiuotos išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 2596,4
mln.Lt. 2000m. 7 mėnesių biudžeto deficitas buvo 156,5 mln.Lt.

“Sodros” paskolos iš bankų ir trumpalaikiai kreditai sudaro 430,2 mln.litų,
per liepos mėn. ši suma sumažėjo 2 mln.Lt. 2001 metų 7 mėnesių negalutinis
“Sodros”biudžetas sieks iki 42 mln.Lt., t.y. bus daugiau kaip 114 mln.Lt
mažesnis nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį susidaręs deficitas.

LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių

patvirtinimo įstatymas

Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pagrindą sudaro privalomojo
socialinio draudimo įmokos. Jas moka dirbantieji (3% nuo gaunamo atlyginimo
) ir darbdaviai (31% nuo priskaičiuoto atlyginimo už darbą ). Be jų VSDF
biudžetas gauna pajamų iš savarankiškai dirbančių žmonių – individualių
įmonių savininkų, ūkininkų, notarų, advokatų, savanoriškai apsidraudusių
asmenų bei “Sodros” veiklos (delspinigių, baudų ir t.t.).

2000 m. VSDF biudžeto pajamos litais – 3.864.340,1 – draudėjų privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 371.031,9 – apdraustųjų
privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 48.112,3 –
savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 784,1 – valstybinio savanoriškojo
socialinio draudimo įmokos, – 47.950,0 – baudos ir delspinigiai, – 30.110,2
– atgautos į ankstesnių meyų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos,
– 42.737,6 – veiklos pajamos.

2000 m. VSDF biudžeto išlaidos litais – 3.264.558,6 – pensijų draudimui, –
458.253,0 – ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui, – 175.472,0 –
draudimui nuo nedarbo, – 9.472,7 – nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialiniam draudimui, – 353.841,7 – lėšos, pervedamos į
Privalomojo sveikatos draudimo fondą, – 132.977,3 – neatgautinos ir
abejotinai atgautinos sumos, – 186.210,9 – veiklos sąnaudos.

2000 m. įmokų tarifas (34 proc.) buvo padalintas taip:

– 22,5+2,5% – pensijų draudimui,

– 3+0,5% – ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui,

– 1,5% – draudimui nuo nedarbo,

– 1% – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui,

– 3% – lėšos,pervestos į privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

VSDF biudžeto deficitas praėjusį mėnesį buvo beveik 15 mln.Lt mažesnis nei

planuotas

Negalutiniais duomenimis spalio mėnesį “Sodra” surinko 98,9 proc. planuotų

socialinio draudimo įmokų – 359 mln.Lt (planuota – 363 mln.Lt), tačiau

VSDF biudžeto išlaidos praėjusį mėnesį buvo net 18,9 mln.LT mažesnės nei

planuota – 362,1 mln.Lt. Spalio mėnesio išlaidos viršijo pajamas tik 3,1

mln.Lt, taigi biudžeto deficitas buvo beveik 15mln.Lt mažesnis nei

planuotas.

Per šių metų dešimt mėnesių VSDF biudžeto įplaukos preliminariai buvo

3,53 mlrd. Litų. Surinkta 98,9 proc. planuotų pajamų. VSDF biudžeto

išlaidos per 2001 m. sausio – spalio mėnesius sudarė 3,58 mlrd. Litų.

2001 m. dešimties mėnesių biudžeto deficitą sudaro 54 mln.Lt. Praėjusių

metų to paties laikotarpio deficitas buvo 219 mln.Lt.

“Sodros” deficitas

2000 –ųjų pradžioje Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas buvo

padidintas nuo 31 iki 34%, tačiau “Sodra” metus baigė su 250 mln.Lt

biudžeto deficitu.

Seimo patvirtintame 2001 m. “Sodros” biudžete numatyta, kad pajamos viršys

išlaidas 32,19 mln.Lt.

2000 m. biudžete buvo planuota, kad pajamos išlaidas turėtu viršyti 28

mln.Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos

Pašalpos
– ligos
– motinystės
– motinystės(tėvystės)

Pensijos
– senatvės
– invalidumo
– našlių ir našlaičių

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos
– ligos pašalpa
– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
– netekto darbingumo periodinė kompensacija
– periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus
– laidojimo pašalpa

Socialinė apsauga

Lietuvos socialinės apsaugos sistema pradėta reformuoti atkūrus
nepriklausomybę. 1990 – 1991 m. padėti pagrindai socialinio draudimo ir
socialinės paramos . Socialinių draudimo pensijų sistemos reforma įvykdyta
1994 metais. Socialinė apsauga buvo nuolat plėtojama ir modifikuojama,
siekiant ją geriau ją pritaikyti prie kintančių realijų, tačiau
pagrindiniai reformos įteisinti išlaikyti

Socialinę apsaugą Lietuvoje sudaro valstybinis socialinis draudimas ir
socialinė parama. Socialinę apsaugą daugiausia vykdo tik valstybinės
institucijos. Socialinis draudimas turi atskirą biudžetą (fondą) ir yra
administruojamas centralizuotai. Tuo tarpu socialinės paramos sistema yra
decentralizuota, pavaldi vietos savivaldybių administracijai.
Lietuvos socialinės apsaugos sistemos struktūra
|Socialinė apsauga |
|Socialinis |Socialinė parama |Specialiosios |
|draudimas | |socialinės |
| | |išmokos |
| |Piniginė |Socialinės paslaugos | |
| |socialinė | | |
| |parama | | |
| | |Specialiosi|Bendrosios| |
| | |os | | |
|Pensijų draudimas|Šalpos |Dienos |Informavim|Prezidento |
| |pensija |globos |as ir |pensija |
| | |įstaigos |konsultavi| |
| | | |mas | |
|Ligos ir |Šeimos |Laikino |Pagalba |Lietuvos |
|motinystės |pašalpos |gyvenimo |namuose |Respublikos I |
|draudimas | |įstaigos | |ir II laipsnio|
| | | | |pensijos |
|Sveikatos |Laidojimo |Stacionario|Slauga |Nukentėjusiųjų|
|draudimas |pašalpa |s globos ir|namuose |asmenų |
| | |slaugos | |pensijos |
| | |įstaigos | | |
|Nedarbo draudimas|Socialinė |Mišrių |Globos |Karių ir |
| |pašalpa |socialių |pinigai |pareigūnų |
| | |paslaugų | |pensijos |
| | |įstaigos | | |
|Draudimas nuo |Šildymo |Kitų sričių| |Mokslininkų |
|nelaimingų |išlaidų ir|įstaigos | |pensijos |
|atsitikimų darbe |kitos | | | |
|ir profesinių |kompensaci| | | |
|ligų |jos | | | |

Svarbiausi socialinę apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų
padaryti pakeitimai 1999 – 2000 m. Didžiausios įtakos turintis socialinės
apsaugos sistemai įstatymas – tai 1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas,
įsigaliojęs 2000 m. sausio 1 d. Šis įstatymas įteisina galimybę draustis
papildomu pensiniu draudimu šalia valstybinio socialinio pensijų draudimo
sistemos, t.y. savanoriškas dalyvavimas pensijų fonduose nėra alternatyva
valstybiniam socialiniam draudimui. Nors įstatymas galioja jau beveik
metus, tačiau pensijų fondų , sudarančių galimybę gauti papildomų pajamų
senatvėje, Lietuvoje kol kas neįsikūrė. Tas faktas, kad nebuvo pasinaudota
galimybe steigti pensijų fondus, aiškintinas keletu priežasčių. Pirmiausia
daugelis Lietuvos įmonių ir dirbančiųjų dėl sunkios ekonominės padėties
neišgali susimokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų, jau nekalbant
apie papildomą pensijų draudimą. Antra priežastis būtų ta, kad savanoriškas
dalyvavimas papildomame pensijų fondų draudime nėra pakankamai skatinamas.
Asmuo, apsisprendęs draustis papildomai, moka tokio pat dydžio socialinio
draudimo įmokas privalomajam valstybiniam draudimui, kaip ir kiti
apdraustieji.

Socialinė paslauga, nepaisant akivaizdaus progreso šioje srityje
paskutiniaisiais metais, Lietuvoje vis dar yra nepakankamai išplėtota tiek
kiekybės, tiek kokybės požiūriu. Socialinių paslaugų poreikis savivaldybėse
yra labai didelis ir gana skirtingas, atsiranda vis naujų socialiai remtinų
gyventojų grupių. Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, prioritetas
teikiamas pagalbos bei kitų nestacionarių socialinių paslaugų
organizavimui.

Socialinės raidos požiūriu, Lietuvos gyventojai turi labai skirtingas
galimybes dirbti, gauti darbo ir kitų pajamų – tai priklauso nuo to,
kokiame rajone jie gyvena. Šios aplinkybės lemia ir didesnį ar mažesnį
socialinės apsaugos poreikį. Lietuvoje vienam kaimo gyventojui išmokama kur
kas daugiau socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokų nei vienam
miesto gyventojui. Rimta problema yra kaimo gyventojų socialinis ir
sveikatos draudimas.Žemas pragyvenimo lygis kaimo vietovėse yra viena
priežasčių, kodėl dauguma žmonių vengia mokėti socialinio draudimo įmokas
arba jas moka nereguliariai.

Vakarų valstybėse tokios akivaizdžios diferenciacijos tarp miesto ir kaimo
gyventojams teikiamos socialinės apsaugos nėra.

Po palyginti spartaus ekonominio augimo metų, kuriuos Lietuva išgyveno 1994
– 1995 m., prasidėjo nuosmukis. Tam įtakos turėjo ir išorinės priežastys:
nepalankios tendencijos Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir aštrėjanti
tarptautinė konkurencija, bei vidiniai veiksniai: institucinėje plotmėje
išlikę centralizuotos sistemos elementai, monopolizuota rinka ir
nepakankamos investicijos į mokslą bei švietimą. Per 1999 m. BVP sumažėjo
4,1% , o nedarbas pasiekė 8,4% (pagal Darbo biržos duomenis) ir 14,1%(pagal
darbo jėgos tyrimus).
Didžiąją bedarbių dalį sudarė jaunimas. 1999 m. pradžioje, Darbo biržos
duomenimis, jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbas pasiekė 26,5%. 2000 m.
pradžioje šis skaičius jau šoktelėjo iki 27,1%.

Švietimas
Labiausiai pastebimi kaimo ir miesto švietimo skirtumai. Miesto vietovėse
aukštąjį išsilavinimą turintys mokytojai sudaro apie 90% visų mokytojų, o
kaimo vietovėse – 77%.Miestuose didesnės galimybės siekti aukštojo,
aukštesniojo ir profesinio išsilavinimo.

Švietimo struktūra
Ikimokyklinis ugdymas.Atkūrus nepriklausomybę, ėmė mažėti ikimokyklinių
įstaigų ir vietų jose skaičius, todėl vaikams ikimokyklinio ugdymo
įstaigose šiuo metu trūksta vietų.
Moksleivių ir studentų skaičiaus pokyčiai.Augant mokslo prestižui, daugėjo
moksleivių ir studentų : per penkerius metus mokslus einančio jaunimo iki
25 metų amžiaus dalis išaugo nuo 64 iki 75 procentų. Tačiau pagal mokslus
einančio jaunimo mastą Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio Europos
šalių.
Privalomas mokslas. 1998-1999 m. mokėsi 96% 7-15 m. vaikų. Per paskutinius
trejus metus nesimokančių vaikų dalis sumažėjo.
Tolesnis mokymasis baigus privalomąjį mokslą.Kasmet vis daugiau moksleivių,
įgiję privalomąjį išsimokslinimą, mokosi toliau. 1998 m. tęsiančių mokslą
moksleivių dalis buvo didžiausia – 99,5% . Beveik kas antras moksleivis,
baigęs vidurinę mokyklą, siekia aukštojo mokslo.Nuo 1995 m. studentų
skaičius aukštosiose mokyklose pradėjo sparčiai augti ir 1999 m. mokėsi 84
tūkst. studentų. Vis daugiau studentų įgyja aukštojo mokslo diplomą, tęsia
studijas magistratūroje ir doktorantūroje.
Švietimo finansavimas.Švietimui kasmet skiriama didžiausia nacionalinio
biudžeto dalis. 1998 m. iš nacionalinio biudžeto skirta dvigubai daugiau
lėšų nei 1995 m. Tačiau lėšų vis dėlto trūksta, ypač naujų darželių ir
mokyklų statybai.

Nusikalstamumas

Nusikalstamumo miestuose rodiklis didesnis negu kaimo vietovėse. Tačiau
smurtinių nusikaltimų kaimo vietovėse padaroma daugiau nei miestuose.
Tyčinių žmogžudysčių skaičius 10000 gyventojų kaimo vietovėse apie 30
didesnis negu miestuose.

Užregistruoti nusikaltimai
| |Sausis-liepa |Padidėjimas,sumažėjimas(-)|
| | |,% |
| |2000 |2001 | |
|Užregistruot|45694 |3,5 |
|a |47285 | |
|nusikaltimų | |11,5 |
|Tyčiniai |208 |0,0 |
|nužudymai |232 |-7,9 |
|Tyčiniai | |-1,5 |
|sunkūs kūno |251 |-8,4 |
|sužalojimai |251 | |
|Išžaginimai |101 | |
|Vagystės |93 | |
|chuliganizma|29450 | |
|s |28996 | |
| |1578 | |
| |1445 | |

Gyventojų skaičius

Pirmieji 2001 m. gyventojų surašymo duomenys

Išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, 2001 metų balandžio 6 dieną
Lietuvos Respublikoje gyveno 3491 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų mieste
2345 tūkst., kaime – 1146 tūkst. gyventojų. Surašyta 1632,1 tūkst. vyrų ir
1858,7 tūkst. moterų, kas atitinkamai sudarė 46,8 ir 53,2 procento.

Lietuvos gyventojų skaičius 1966 m. viršijo 3 mln. ir didėjo iki 1992 m.
Vėliau dėl migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos ėmė mažėti.

Pagrindiniai gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys yra šios :
1. surašymas suteikė galimybę eliminuoti sovietinio surašymo metu

centralizuotai padidintą gyventojų skaičių ir po nepriklausomybės

atkūrimo išvykusius be išregistravimo buvusius sovietinės armijos

kariškius ir jų šeimų narius;
2. nesurašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę į užsienį pagal

turistines vizas, dirbti ar mokytis ir ten pasilikę.
Miesto ir kaimo gyventojų lyginamasis svoris Lietuvoje tapo lygus 1970 m.,
o nuo 1992 m. miesto gyventojų skaičius ėmė mažėti didėjant kaimo gyventojų
skaičiui. Paskutinio surašymo duomenimis palyginti su 1989 m., mieste
gyventojų sumažėjo 142 tūkst., kaime – 42 tūkst. Tai įvyko dėl gyventojų
migracijos krypčių pasikeitimo. Pagrindinė migracijos kryptis “iš kaimo į
miestą” ėmė keistis : padidėjo miesto gyventojų migracija į užsienio šalis,
kai kurie gyventojai keliasi į kaimus. Tačiau miesto ir kaimo gyventojų
lyginamasis svoris išliko beveik nepakitęs.

Situacijos darbo rinkoje apžvalga

Šalyje sumažėjo darbo jėga

Statistikos departamentas pateikė naują darbo jėgos rodiklį – 2001 m. II
ketvirčio darbo jėgą. Ją sudaro 1743,4 tūkst. užimtų gyventojų ir bedarbių,
ieškančių darbo.
Lyginant su 1999 m. darbo jėga (vidutiniu metiniu skaičiumi), šalies darbo
jėgos rodiklis sumažėjo beveik 53 tūkst. Vyrų ir moterų santykis darbo
jėgoje sudaro po 50 proc. (1999 m. darbo jėga buvo atitinkamai 50,9 ir 49,1
proc.).
Per tą patį laikotarpį jaunimo darbo jėga sumažėjo dar labiau – daugiau nei
70 tūkst. Dėl šių priežasčių 2001 m. spalio pab. šalyje išaugo nedarbo
lygis, esant sumažėjusiam bedarbių skaičiui.

Sumažėjo bedarbių skaičius

Spalio mėn. vidutiniškai per dieną terutorinėse darbo biržose naujai
registravosi po 950 bedarbių (rugsėjo mėn. – 1050). Iš viso per spalio mėn.
į teritorines darbo biržas kreipėsi 21,9 tūkst. bedarbių, o nuo metų
pradžios – 212,7 tūkst. (5,4 tūkst. arba 2,5 proc. mažiau negu 2000 m. per
tą patį laikotarpį).
2001 m. lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 213,5 tūkst. bedarbių, 2,1
tūkst. mažiau negu spalio 1 d. Tarp bedarbių moterys sudarė 48,6 proc.,
vyrai – 51,4 proc., jaunimas 13,7 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis per
mėnesį išaugo nuo 31,9 iki 32,2 proc. Iš lapkričio 1 d. registruotų
bedarbių pašalpas gavo 30,6 tūkst. arba 14,4 proc.

Nedarbo lygis

Nedarbo lygis šalyje 2001 m. lapkričio 1 d.sudarė 12,2 proc. Lyginant su
2000 m. lapkričio 1 d.nedarbas išaugo 0,5 punkto.
Pasikeitęs vyrų ir moterų santykis darbo jėgoje lėmė, kad padidėjo
skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo lygių: lapkričio 1 d. vyrų nedarbas
siekė 12,6 proc.,moterų – 11,9 proc. Praėjusį mėnesį šis skirtumas sudarė
0,4 punkto.
Žymiai sumažėjus jaunimo darbo jėgai, jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 18,9
proc.

Didžiausias nedarbas Druskininkuose,Mažeikiuose ir Lazdijuose

Didžiausias teritorinis nedarbo lygio skirtumas lapkričio 1 d. siekė 21
punktą:Druskininkuose buvo registruotas aukščiausias nedarbo lygis šalyje –
27,9 proc., Kretingos rajone žemiausias – 6,7 proc.
Iš 60 šalies savivaldybių, kurias aptarnauja teritorinės darbo biržos,
šešiose savivaldybėse nedarbo lygis didesnis negu 20 proc., kas ketvirtoje
– mažesnis negu 10 proc.
Didžiausių šalies miestų darbo biržose registruotas nedarbo lygis:Vilniaus
– 8,7 proc.,Kauno – 8,5 proc.,Klaipėdos – 9,4 proc.,Šiaulių – 14,0
proc.,Panevežio – 16,2 proc.

Išlieka didelė darbo jėgos paklausa

Darbo vietų pasiūla spalio mėnesį, kaip ir rugsėjį, sudarė beveik 16 tūkst.
Laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su rugsėju, išaugo paslaugų sferoje
(10 proc.). Lyginant su praeitais metais, siūlomų darbo vietų skaičius
išaugo 17,7 proc.
Nuo metų pradžios šalyje užregistruota beveik 116 tūkst. darbo vietų, iš jų
– 74 tūkst. naujų darbo vietų nuolatiniam darbui. Tai 21,1 tūkst. arba 19.6
proc. daugiau negu 2000 m. sausio – spalio mėn. Terminuotam darbui per tą
patį laikotarpį darbo vietų pasiūlyta apie 42 tūkst. – beveik 50 proc.
daugiau negu pernai.

Priedas

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida

Bendras vidaus produktas

|BVP veikusiomis|Lietuva |Latvija |Estija |
|kainomis | | | |
|1998 |10747 |6084 |5229 |
|1999 |10664 |6662 |5194 |
|2000 |11232 |7150 |5031 |
|I ketv. |2526 |1646 |1213 |
|II ketv. |2812 |1768 |1339 |
|III ketv. |3006 |1767 |1249 |
|IV ketv. |2879 |1956 |1230 |
|2001 | | | |
|I ketv. |2671 |1743 |1268 |

BVP, tenkantis vienam gyventojui, JAV dol.

|1996 m. |2128 |2012 |2961 |
|1997 m. |2587 |2283 |3178 |
|1998 m. |2903 |2484 |3607 |
|1999 m. |2882 |2574 |3601 |
|2000 m. |3039 |3013 |3502 |

Užsienio prekyba, mln. JAV dol.

|Eksportas |1187 |864 |1040 |
|Importas |1541 |1400 |1329 |
|Balansas |-354 |-536 |-289 |

Nedarbas

|Bedarbių |217,1 |92,5 |51,9 |
|skaičius,tūkst.| | | |
|Nedarbo lygis |12,1 |7,7 |6,0 |
|procentais | | | |
|Nedarbo lygis |16,6 |13,5 |12,4 |
|apklausos | | | |
|duomenimis | | | |

Literatūros sąrašas

1. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2000, Vilnius
2. Statistikos departamentas. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida – 2001,

Vilnius
3. Socialiniai pokyčiai: Lietuva 1990/1998
4. www.std.lt
5. www.sodra.lt
6. Periodinis leidinys “Verslo žinios”

Leave a Comment