Turinys
Bendras vidaus produktas 3
Valstybės skola ir skoliniai įsipareigojimai 4
Užsienio prekyba 6
Valstybės socialinio draudimo fondas 8
Socialinė apsauga 11
Švietimas 12
Nusikalstamumas 13
Gyventojų skaičius 13
Nedarbas 14
Priedas 16
Literatūros sąrašas 17
Summary
Economical and social problems are the main problems in the world. Theseproblems do not let to raise country’s economical and social level.Lithuania is the country, which has many same problems too. So I to lookround some of them: unemployment, crimes, the state dept, social insurance,export, import and others.
Išankstiniu vertinimu BVP III ketvirtį išaugo 5,1 proc.
Išankstiniu vertinimu 2001 metų trečiąjį ketvirtį sukurtas bendrasis vidausproduktas siekė 12726 milijonų litų veikusiomis kainomis (8367 milijonųlitų palyginamosiomis 1995 metų kainomis) ir lyginant su 2000 metųatitinkamu laikotarpiu padidėjo 5,1 proc. Per devynis šių metų mėnesiussukurtas BVP siekė 35,3 milijardo litų, o tai 5,1 proc. daugiau nei 2000metų atitinkamu laikotarpiu. Trečiąjį ketvirtį pridėtinės vertės augimąlėmė pramonės, statybos bei prekybos ekonominės veiklos rūšių rodikliai.
Skaičiavimai atlikti remiantis žemės ūkio, pramonės, statybos, prekybos,transporto įmonių mėnesiniais ir ketvirtiniais duomenimis (produkcijosapimtimis ir kitais veiklų rodikliais) bei eksporto ir importo apimtimis.
Bendrojo vidaus produkto pokyčiai
Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais
[pic]
Valstybės skola ir skoliniai įsipareigojimai
Oficiali valstybės skola ir valstybės biudžeto, valstybės piniginių fondųbei valstybės biudžetų finansinių įsiskolinimų bendra suma siekia apie 20mlrd. Lt.
Valstybės skola
Visa oficiali Lietuvos valstybės skola susideda iš tiesioginės irnetiesioginės skolos.
Tiesioginė skola – tai įsipareigojimai, prisiimti valstybės vardu. Šiuoatveju pati valstybė yra skolininkas. Valstybė tokius įsipareigojimusprisiima, leisdama kapitalo rinkose VVP, skolindamasi iš bankų, LRįstatymais pripažindama valstybės skolą.
Tiesioginė skola yra skirstoma į vidaus ir užsienio.
Tiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. sudarė 10542 mln. Lt.
Vidaus skola – kai įsipareigojimai prisiimami litais.
2001 m. sausio 1 d. ši skola buvo 2762 mln. Lt.
Užsienio skola – kai įsipareigojimai prisiimami užsienio valiuta.
2001 m. sausio 1 d. ji buvo 7780 mln. Lt.
Netiesioginė skola – tai suteiktos valstybės garantijos dėl paskolų.Valstybė šiuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko įsipareigojimus,kai šis turi finansinių sunkumų.
Netiesiogine skola taip pat skirstoma į vidaus ir užsienio skola.
Netiesioginė valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 2183 mln. Lt.
Vidaus skola – tai garantijos suteiktos litais.
2001 m. sausio 1 d. tokių garantijų buvo suteikta 65 mln. Lt.
Užsienio skola – kai valstybės garantijos suteiktos užsienio valiuta.
2001 m. sausio 1 d. jų buvo 2117 mln. Lt.
Visa oficiali valstybės skola 2001 m. sausio 1 d. buvo 12725 mln. Lt.
Finansiniai įsipareigojimai
LR įstatymais įteisinti valstybės įsipareigojimai piliečiams yra vidausįsipareigojimai. Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi atlyginti pinigais užišperkamą žemę, miškus, vandens telkinius, gyvenamuosius namus, jų dalis,butus bei prisiėmus garantijas susigrąžintų gyvenamųjų namu, jų dalių arbutų nuomininkų programai įgyvendinti.
2001 m. sausio 1 d. iš šių įsipareigojimų buvo nepadengta 3114,1 mln. Lt.
LR gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas reglamentuoja šių santaupųatkūrimo ir disponavimo jomis tvarka bei eiliškumą. Vyriausybė nustatoatkurtų santaupų, kuriomis indėlininkai gali laisvai disponuoti, dydį irdisponavimo pradžios datą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą eiliškumą irfinansines galimybes. Atkurtos santaupos buvo pervestos I ir II įstatymonustatytų grupių indėlininkams. LR Vyriausybe nuo 1999 m. gruodžio 30d.atidėjo atkurtų santaupų įskaitymą į gyventojų indėlių sąskaitas.
2001 m. birželio 8 d. nepervestų į gyventojų sąskaitas atkurtų santaupųlikutis buvo 2118,6 mln. Lt.
Valstybės biudžetų asignavimų valdytojų, savivaldybių biudžetų ir valstybėspiniginių fondų kreditorinis įsiskolinimas* pagal įstaigų ataskaitas 2001m. sausio 1 d. buvo 1027 mln. Lt., iš jų:
Savivaldybių biudžetų – 500 mln. Lt.Sveikatos draudimo fondo – 272 mln. Lt.Kelių fondo – 124 mln. Lt.
Valstybės biudžeto – 118 mln. Lt.Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų įsiskolinimųdidžiausią dalį sudaro skolos už prekes, paslaugas ir atliktus darbus.
*Pateikiamos kreditorių įsipareigojimų sumos, skaičiuotos pagal 2000 06 27Finansų ministro įsakymu patvirtinta ir su tarptautiniais standartaissuderinta metodiką. Vadovaujantis šia metodika kreditoriniu įsiskolinimulaikomi ilgiau nei 45 d. nesumokėti įsipareigojimai.
Įmonės, kuriose valstybei priklauso daugiau nei 50 proc. akcijų, yrapaėmusios apie 1 mlrd. Lt paskolų. Šios paskolos yra gautos be valstybėsgarantijų ir yra privatūs šių įmonių įsipareigojimai. Tačiau dauguma šiųįmonių yra infrastruktūros įmonės ir pagal tarptautinę praktiką jųįsipareigojimai apskaitomi kaip fiskalinės rizikos šaltinis.
Valstybės skola, mln. Lt.| |I ketvirtis |II ketvirtis|III |IV ketvirtis|| | | |ketvirtis | ||2001 |10285,4 |10074,9 | | ||2000 |10432,0 |10264,6 |9937,4 |9897,3 ||1999 |7552,8 |7630,0 |7808,7 |9715,3 |
Užsienio prekyba
2001 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos eksportas ir toliau augo.Muitinės deklaracijų duomenimis, 2001 sausio – rugsėjo mėn., palyginti su2000 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas padidėjo 20,8 procento, o importas13,3 procento. Eksportuota 13632,5 mln. litų vertės prekių, iš jų Lietuvojeperdirbtų prekių – 2952,8 mln. litų (21,7% bendro eksporto), o iš muitinėssandėlių – 889,6 mln.litų (6,5% bendro eksporto). Į Lietuvą importuotaprekių, kurių vertė 17836,3 mln. litų, iš to skaičiaus 1348,4 mln.litų(7,6% bendro importo) sudarė importas į muitinės sandėlius. BendrasLietuvos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 4203,8 mln. litų.
2001 m. rugsėjo mėn., su 2000m. rugsėjo mėn., eksportas ir importaspadidėjo atitinkamai 20,5 ir 12,4 procento. 2001 m. rugsėjo mėn. palygintisu rugpjūčio mėn., bendras Lietuvos eksportas padidėjo 8,8 procento(eksportas į Rusiją padidėjo 14,7 procento), o bendras Lietuvos importaspadidėjo 10 procentų (importas iš Rusijos padidėjo 14,3 procento).
Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai – Jungtinė Karalystė (14,2 %),Latvija (13,7%), Vokietija (13,1%), Rusija (9,8%), importo – Rusija(27,1%), Vokietija (16,7%), Lenkija (4,9%) ir Italija (4,0%)
Užsienio prekybos balansas mln. litų| |Bendroji prekybos sistema |Specialioji prekybos sistema || |Eksportas|Importas |Balansas |Eksportas|Importas |Balansas |
|2001 m. ||Sausis |1375,2 |1705,3 |-330,1 |1311,4 |1630,6 |-319,2 ||Vasaris |1410,8 |1911,3 |-500,5 |1331,9 |1817,7 |-485,8 ||Kovas |1502,5 |2073,5 |-571,0 |1409,0 |1977,0 |-568,0 ||I ketv. |4288,5 |5690,1 |-1401,6 |4052,3 |5425,3 |-1373,0 ||Balandis|1393,9 |2013,3 |-619,4 |1294,0 |1918,1 |-624,1 ||Gegužė |1694,5 |2113,1 |-418,6 |1586,8 |2008,4 |-421,6 ||Birželis|1661,3 |2038,7 |-377,4 |1544,6 |1929,8 |-385,2 ||II ketv.|4749,6 |6165,1 |-1415,5 |4425,5 |5856,3 |-1430,8 ||Liepa |1536,9 |2029,0 |-492,1 |1429,2 |1920,7 |-491,5 ||Rugpjūti|1464,0 |1881,9 |-417,9 |1354,9 |1789,3 | -434,4||s | | | | | | ||Rugsėjis|1593,5 |2070,2 |-476,7 |1480,9 |1986,8 |-505,9 ||III |4594,4 |5981,1 |-1386,7 |4265,0 |5696,8 |-1431,8 ||ketv. | | | | | | ||Sausis –|13632,5 |17836,3 |-4203,8 |12742,8 |16978,3 |-4235,5 ||rugsėjis| | | | | | ||2000 m. |15237,5 |21826,0 |-6588,5 |14193,2 |20876,9 |-6683,17 ||I ketv. |3729,2 |4980,6 |-1251,4 |3486,7 |4769,0 |-1282,3 ||II ketv.|3558,5 |5308,7 |-1750,2 |3271,6 |50176,4 |-1795,8 ||Rugsėjis|1322,4 |1841,0 |-518,6 |1238,6 | 1769,5 |-530,9 ||III |4000,0 |5449,4 |-1449,4 |3735,7 |5193,0 |-1457,3 ||ketv. | | | | | | ||Sausis -|11287,7 |15738,7 |-4451,0 |10494,0 |15029,4 |-4535,4 ||rugsėjis| | | | | | |Svarbiausi užsienio prekybos partneriai
| |2001 sausis-rugsėjis |Palyginti su 2000|| | |I-IX mėn., || | |padidėjimas, || | |sumažėjimas(-), %|| |Eksportas |Importas |Eksporta|Importa|| | | |s |s || |mln.lit|% |mln.lit|% | | || |ų | |ų | | | ||Iš viso |13632,5|100 |17836,3|100 |20,8 |13,3 ||ES |6601,5 |48,4|7729,7 |43,3|21,9 |13,1 ||NVS |2492,8 |18,3|5597,9 |31,4|40,3 |11,5 ||Jungtinė Karalystė |1931,8 |14,2|596,7 |3,3 |139,7 |-23,7 ||Latvija |1867,8 |13,7|289,1 |1,6 |6,8 |7,1 ||Vokietija |1790,1 |13,1|2973,0 |16,7|8,8 |27,6 ||Rusija |1336,0 |9,8 |4833,4 |27,1|80,1 |11,1 ||Lenkija |879,4 |6,5 |869,4 |4,9 |44,9 |12,9 ||Italija |260,3 |1,9 |721,7 |4,0 |-2,5 |32,8 |
Rusija
Lietuvos derybininkai įteikė Rusijai reikalavimus, dėl ko norėtų derėtissu šia šalimi, stojant jai į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).Derybųreikalavimai taip pat bus įteikti ir Baltarusijai bei Ukrainai.Lietuvai ypač svarbu, kad į PPO nori įstoti jos kaimynė Rusija, kuri jaupradėjo derybas su šia organizacija.Eksportą į Rusiją stabdo dideli muito mokesčiai.[pic]
Baltarusija
Nors Lietuvos eksportas į Baltarusiją šiemet jau pradėjo atgauti ikiRusijos krizės buvusias pozicijas, tačiau užsienio prekybos partneriųsąraše ji tebėra dešimtuko pabaigoje.
[pic]Latvija
Latvijos rinkoje įsitvirtinti pakankamai sunku, kadangi kaimyninės šaliesprekybininkai nenoriai įsileidžia mūsų produkciją į parduotuves, ribojaasortimentą – taip gindami vietos gamintoją.
[pic]
VSDF biudžeto vykdymas
Liepos mėnesį į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą negalutinaisduomenimis surinkta 373 mln.Lt pajamų.Liepos mėn.planas įvykdytas 100,1proc.Pinigų išlaidos atitiko planuotas ir buvo 359,8 mln.Lt.
Per septynis šių metų mėnesius surinkta 2487,2 mln.Lt socialinio draudimo įmokų (planuota 2505,2 mln.), o išlaidos siekė 2529 mln.Lt(planuota 2605,4 mln.Lt).Per
2000 metų septynis mėnesius buvo surinkta 2439,8 mln.Lt socialinio draudimoįmokų, o priskaičiuotos išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 2596,4
mln.Lt. 2000m. 7 mėnesių biudžeto deficitas buvo 156,5 mln.Lt.“Sodros” paskolos iš bankų ir trumpalaikiai kreditai sudaro 430,2 mln.litų,per liepos mėn. ši suma sumažėjo 2 mln.Lt. 2001 metų 7 mėnesių negalutinis“Sodros”biudžetas sieks iki 42 mln.Lt., t.y. bus daugiau kaip 114 mln.Ltmažesnis nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį susidaręs deficitas.
LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas
Valstybinio socialinio draudimo biudžeto pagrindą sudaro privalomojosocialinio draudimo įmokos. Jas moka dirbantieji (3% nuo gaunamo atlyginimo) ir darbdaviai (31% nuo priskaičiuoto atlyginimo už darbą ). Be jų VSDFbiudžetas gauna pajamų iš savarankiškai dirbančių žmonių – individualiųįmonių savininkų, ūkininkų, notarų, advokatų, savanoriškai apsidraudusiųasmenų bei “Sodros” veiklos (delspinigių, baudų ir t.t.).
2000 m. VSDF biudžeto pajamos litais – 3.864.340,1 – draudėjų privalomosiosvalstybinio socialinio draudimo įmokos, – 371.031,9 – apdraustųjųprivalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, – 48.112,3 –savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomosiosvalstybinio socialinio draudimo įmokos, – 784,1 – valstybinio savanoriškojosocialinio draudimo įmokos, – 47.950,0 – baudos ir delspinigiai, – 30.110,2– atgautos į ankstesnių meyų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos,– 42.737,6 – veiklos pajamos.
2000 m. VSDF biudžeto išlaidos litais – 3.264.558,6 – pensijų draudimui, –458.253,0 – ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui, – 175.472,0 –draudimui nuo nedarbo, – 9.472,7 – nelaimingų atsitikimų darbe irprofesinių ligų socialiniam draudimui, – 353.841,7 – lėšos, pervedamos įPrivalomojo sveikatos draudimo fondą, – 132.977,3 – neatgautinos irabejotinai atgautinos sumos, – 186.210,9 – veiklos sąnaudos.
2000 m. įmokų tarifas (34 proc.) buvo padalintas taip: – 22,5+2,5% – pensijų draudimui, – 3+0,5% – ligos ir motinystės (tėvystės) draudimui, – 1,5% – draudimui nuo nedarbo, – 1% – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui, – 3% – lėšos,pervestos į privalomąjį sveikatos draudimo fondą. VSDF biudžeto deficitas praėjusį mėnesį buvo beveik 15 mln.Lt mažesnis nei planuotas
Negalutiniais duomenimis spalio mėnesį “Sodra” surinko 98,9 proc. planuotų socialinio draudimo įmokų – 359 mln.Lt (planuota – 363 mln.Lt), tačiau VSDF biudžeto išlaidos praėjusį mėnesį buvo net 18,9 mln.LT mažesnės nei
planuota – 362,1 mln.Lt. Spalio mėnesio išlaidos viršijo pajamas tik 3,1 mln.Lt, taigi biudžeto deficitas buvo beveik 15mln.Lt mažesnis nei planuotas.Per šių metų dešimt mėnesių VSDF biudžeto įplaukos preliminariai buvo 3,53 mlrd. Litų. Surinkta 98,9 proc. planuotų pajamų. VSDF biudžeto išlaidos per 2001 m. sausio – spalio mėnesius sudarė 3,58 mlrd. Litų.
2001 m. dešimties mėnesių biudžeto deficitą sudaro 54 mln.Lt. Praėjusių metų to paties laikotarpio deficitas buvo 219 mln.Lt.
“Sodros” deficitas
2000 –ųjų pradžioje Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas buvo padidintas nuo 31 iki 34%, tačiau “Sodra” metus baigė su 250 mln.Lt biudžeto deficitu. Seimo patvirtintame 2001 m. “Sodros” biudžete numatyta, kad pajamos viršys išlaidas 32,19 mln.Lt. 2000 m. biudžete buvo planuota, kad pajamos išlaidas turėtu viršyti 28 mln.Lt.
Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos
Pašalpos– ligos– motinystės– motinystės(tėvystės)
Pensijos– senatvės– invalidumo– našlių ir našlaičių
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos– ligos pašalpa– netekto darbingumo vienkartinė kompensacija– netekto darbingumo periodinė kompensacija– periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus– laidojimo pašalpa
Socialinė apsauga
Lietuvos socialinės apsaugos sistema pradėta reformuoti atkūrusnepriklausomybę. 1990 – 1991 m. padėti pagrindai socialinio draudimo irsocialinės paramos . Socialinių draudimo pensijų sistemos reforma įvykdyta1994 metais. Socialinė apsauga buvo nuolat plėtojama ir modifikuojama,siekiant ją geriau ją pritaikyti prie kintančių realijų, tačiaupagrindiniai reformos įteisinti išlaikyti
Socialinę apsaugą Lietuvoje sudaro valstybinis socialinis draudimas irsocialinė parama. Socialinę apsaugą daugiausia vykdo tik valstybinėsinstitucijos. Socialinis draudimas turi atskirą biudžetą (fondą) ir yraadministruojamas centralizuotai. Tuo tarpu socialinės paramos sistema yradecentralizuota, pavaldi vietos savivaldybių administracijai.Lietuvos socialinės apsaugos sistemos struktūra|Socialinė apsauga ||Socialinis |Socialinė parama |Specialiosios ||draudimas | |socialinės |
| | |išmokos || |Piniginė |Socialinės paslaugos | || |socialinė | | || |parama | | || | |Specialiosi|Bendrosios| || | |os | | ||Pensijų draudimas|Šalpos |Dienos |Informavim|Prezidento || |pensija |globos |as ir |pensija || | |įstaigos |konsultavi| || | | |mas | ||Ligos ir |Šeimos |Laikino |Pagalba |Lietuvos ||motinystės |pašalpos |gyvenimo |namuose |Respublikos I ||draudimas | |įstaigos | |ir II laipsnio|| | | | |pensijos ||Sveikatos |Laidojimo |Stacionario|Slauga |Nukentėjusiųjų||draudimas |pašalpa |s globos ir|namuose |asmenų || | |slaugos | |pensijos || | |įstaigos | | ||Nedarbo draudimas|Socialinė |Mišrių |Globos |Karių ir || |pašalpa |socialių |pinigai |pareigūnų || | |paslaugų | |pensijos || | |įstaigos | | ||Draudimas nuo |Šildymo |Kitų sričių| |Mokslininkų ||nelaimingų |išlaidų ir|įstaigos | |pensijos ||atsitikimų darbe |kitos | | | ||ir profesinių |kompensaci| | | ||ligų |jos | | | |Svarbiausi socialinę apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktųpadaryti pakeitimai 1999 – 2000 m. Didžiausios įtakos turintis socialinėsapsaugos sistemai įstatymas – tai 1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas,įsigaliojęs 2000 m. sausio 1 d. Šis įstatymas įteisina galimybę draustispapildomu pensiniu draudimu šalia valstybinio socialinio pensijų draudimosistemos, t.y. savanoriškas dalyvavimas pensijų fonduose nėra alternatyvavalstybiniam socialiniam draudimui. Nors įstatymas galioja jau beveikmetus, tačiau pensijų fondų , sudarančių galimybę gauti papildomų pajamųsenatvėje, Lietuvoje kol kas neįsikūrė. Tas faktas, kad nebuvo pasinaudotagalimybe steigti pensijų fondus, aiškintinas keletu priežasčių. Pirmiausiadaugelis Lietuvos įmonių ir dirbančiųjų dėl sunkios ekonominės padėtiesneišgali susimokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų, jau nekalbantapie papildomą pensijų draudimą. Antra priežastis būtų ta, kad savanoriškasdalyvavimas papildomame pensijų fondų draudime nėra pakankamai skatinamas.Asmuo, apsisprendęs draustis papildomai, moka tokio pat dydžio socialiniodraudimo įmokas privalomajam valstybiniam draudimui, kaip ir kitiapdraustieji.
Socialinė paslauga, nepaisant akivaizdaus progreso šioje srityjepaskutiniaisiais metais, Lietuvoje vis dar yra nepakankamai išplėtota tiekkiekybės, tiek kokybės požiūriu. Socialinių paslaugų poreikis savivaldybėseyra labai didelis ir gana skirtingas, atsiranda vis naujų socialiai remtinų
gyventojų grupių. Plėtojant socialinių paslaugų sistemą, prioritetasteikiamas pagalbos bei kitų nestacionarių socialinių paslaugųorganizavimui.Socialinės raidos požiūriu, Lietuvos gyventojai turi labai skirtingasgalimybes dirbti, gauti darbo ir kitų pajamų – tai priklauso nuo to,kokiame rajone jie gyvena. Šios aplinkybės lemia ir didesnį ar mažesnįsocialinės apsaugos poreikį. Lietuvoje vienam kaimo gyventojui išmokama kurkas daugiau socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokų nei vienammiesto gyventojui. Rimta problema yra kaimo gyventojų socialinis irsveikatos draudimas.Žemas pragyvenimo lygis kaimo vietovėse yra vienapriežasčių, kodėl dauguma žmonių vengia mokėti socialinio draudimo įmokasarba jas moka nereguliariai. Vakarų valstybėse tokios akivaizdžios diferenciacijos tarp miesto ir kaimogyventojams teikiamos socialinės apsaugos nėra.
Po palyginti spartaus ekonominio augimo metų, kuriuos Lietuva išgyveno 1994– 1995 m., prasidėjo nuosmukis. Tam įtakos turėjo ir išorinės priežastys:nepalankios tendencijos Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir aštrėjantitarptautinė konkurencija, bei vidiniai veiksniai: institucinėje plotmėjeišlikę centralizuotos sistemos elementai, monopolizuota rinka irnepakankamos investicijos į mokslą bei švietimą. Per 1999 m. BVP sumažėjo4,1% , o nedarbas pasiekė 8,4% (pagal Darbo biržos duomenis) ir 14,1%(pagaldarbo jėgos tyrimus).Didžiąją bedarbių dalį sudarė jaunimas. 1999 m. pradžioje, Darbo biržosduomenimis, jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbas pasiekė 26,5%. 2000 m.pradžioje šis skaičius jau šoktelėjo iki 27,1%.
ŠvietimasLabiausiai pastebimi kaimo ir miesto švietimo skirtumai. Miesto vietovėseaukštąjį išsilavinimą turintys mokytojai sudaro apie 90% visų mokytojų, okaimo vietovėse – 77%.Miestuose didesnės galimybės siekti aukštojo,aukštesniojo ir profesinio išsilavinimo.
Švietimo struktūraIkimokyklinis ugdymas.Atkūrus nepriklausomybę, ėmė mažėti ikimokykliniųįstaigų ir vietų jose skaičius, todėl vaikams ikimokyklinio ugdymoįstaigose šiuo metu trūksta vietų.
Moksleivių ir studentų skaičiaus pokyčiai.Augant mokslo prestižui, daugėjomoksleivių ir studentų : per penkerius metus mokslus einančio jaunimo iki25 metų amžiaus dalis išaugo nuo 64 iki 75 procentų. Tačiau pagal moksluseinančio jaunimo mastą Lietuva vis dar atsilieka nuo daugelio Europosšalių.Privalomas mokslas. 1998-1999 m. mokėsi 96% 7-15 m. vaikų. Per paskutiniustrejus metus nesimokančių vaikų dalis sumažėjo.Tolesnis mokymasis baigus privalomąjį mokslą.Kasmet vis daugiau moksleivių,įgiję privalomąjį išsimokslinimą, mokosi toliau. 1998 m. tęsiančių moksląmoksleivių dalis buvo didžiausia – 99,5% . Beveik kas antras moksleivis,baigęs vidurinę mokyklą, siekia aukštojo mokslo.Nuo 1995 m. studentųskaičius aukštosiose mokyklose pradėjo sparčiai augti ir 1999 m. mokėsi 84tūkst. studentų. Vis daugiau studentų įgyja aukštojo mokslo diplomą, tęsiastudijas magistratūroje ir doktorantūroje.Švietimo finansavimas.Švietimui kasmet skiriama didžiausia nacionaliniobiudžeto dalis. 1998 m. iš nacionalinio biudžeto skirta dvigubai daugiaulėšų nei 1995 m. Tačiau lėšų vis dėlto trūksta, ypač naujų darželių irmokyklų statybai.Nusikalstamumas
Nusikalstamumo miestuose rodiklis didesnis negu kaimo vietovėse. Tačiausmurtinių nusikaltimų kaimo vietovėse padaroma daugiau nei miestuose.Tyčinių žmogžudysčių skaičius 10000 gyventojų kaimo vietovėse apie 30didesnis negu miestuose.
Užregistruoti nusikaltimai| |Sausis-liepa |Padidėjimas,sumažėjimas(-)|| | |,% || |2000 |2001 | ||Užregistruot|45694 |3,5 ||a |47285 | ||nusikaltimų | |11,5 ||Tyčiniai |208 |0,0 ||nužudymai |232 |-7,9 ||Tyčiniai | |-1,5 ||sunkūs kūno |251 |-8,4 ||sužalojimai |251 | ||Išžaginimai |101 | ||Vagystės |93 | ||chuliganizma|29450 | ||s |28996 | || |1578 | || |1445 | |
Gyventojų skaičius
Pirmieji 2001 m. gyventojų surašymo duomenys
Išankstiniais gyventojų surašymo duomenimis, 2001 metų balandžio 6 dienąLietuvos Respublikoje gyveno 3491 tūkst. nuolatinių gyventojų, iš jų mieste2345 tūkst., kaime – 1146 tūkst. gyventojų. Surašyta 1632,1 tūkst. vyrų ir1858,7 tūkst. moterų, kas atitinkamai sudarė 46,8 ir 53,2 procento.
Lietuvos gyventojų skaičius 1966 m. viršijo 3 mln. ir didėjo iki 1992 m.
Vėliau dėl migracijos ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos ėmė mažėti.Pagrindiniai gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys yra šios :1. surašymas suteikė galimybę eliminuoti sovietinio surašymo metu centralizuotai padidintą gyventojų skaičių ir po nepriklausomybės atkūrimo išvykusius be išregistravimo buvusius sovietinės armijos kariškius ir jų šeimų narius;2. nesurašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę į užsienį pagal turistines vizas, dirbti ar mokytis ir ten pasilikę.Miesto ir kaimo gyventojų lyginamasis svoris Lietuvoje tapo lygus 1970 m.,o nuo 1992 m. miesto gyventojų skaičius ėmė mažėti didėjant kaimo gyventojųskaičiui. Paskutinio surašymo duomenimis palyginti su 1989 m., miestegyventojų sumažėjo 142 tūkst., kaime – 42 tūkst. Tai įvyko dėl gyventojųmigracijos krypčių pasikeitimo. Pagrindinė migracijos kryptis “iš kaimo įmiestą” ėmė keistis : padidėjo miesto gyventojų migracija į užsienio šalis,kai kurie gyventojai keliasi į kaimus. Tačiau miesto ir kaimo gyventojųlyginamasis svoris išliko beveik nepakitęs.
Situacijos darbo rinkoje apžvalga
Šalyje sumažėjo darbo jėga
Statistikos departamentas pateikė naują darbo jėgos rodiklį – 2001 m. IIketvirčio darbo jėgą. Ją sudaro 1743,4 tūkst. užimtų gyventojų ir bedarbių,ieškančių darbo.Lyginant su 1999 m. darbo jėga (vidutiniu metiniu skaičiumi), šalies darbojėgos rodiklis sumažėjo beveik 53 tūkst. Vyrų ir moterų santykis darbojėgoje sudaro po 50 proc. (1999 m. darbo jėga buvo atitinkamai 50,9 ir 49,1proc.).Per tą patį laikotarpį jaunimo darbo jėga sumažėjo dar labiau – daugiau nei70 tūkst. Dėl šių priežasčių 2001 m. spalio pab. šalyje išaugo nedarbolygis, esant sumažėjusiam bedarbių skaičiui.
Sumažėjo bedarbių skaičius
Spalio mėn. vidutiniškai per dieną terutorinėse darbo biržose naujairegistravosi po 950 bedarbių (rugsėjo mėn. – 1050). Iš viso per spalio mėn.
į teritorines darbo biržas kreipėsi 21,9 tūkst. bedarbių, o nuo metųpradžios – 212,7 tūkst. (5,4 tūkst. arba 2,5 proc. mažiau negu 2000 m. pertą patį laikotarpį).2001 m. lapkričio 1 d. šalyje buvo registruota 213,5 tūkst. bedarbių, 2,1tūkst. mažiau negu spalio 1 d. Tarp bedarbių moterys sudarė 48,6 proc.,vyrai – 51,4 proc., jaunimas 13,7 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis permėnesį išaugo nuo 31,9 iki 32,2 proc. Iš lapkričio 1 d. registruotųbedarbių pašalpas gavo 30,6 tūkst. arba 14,4 proc.Nedarbo lygis
Nedarbo lygis šalyje 2001 m. lapkričio 1 d.sudarė 12,2 proc. Lyginant su2000 m. lapkričio 1 d.nedarbas išaugo 0,5 punkto.Pasikeitęs vyrų ir moterų santykis darbo jėgoje lėmė, kad padidėjoskirtumas tarp vyrų ir moterų darbo lygių: lapkričio 1 d. vyrų nedarbassiekė 12,6 proc.,moterų – 11,9 proc. Praėjusį mėnesį šis skirtumas sudarė0,4 punkto.Žymiai sumažėjus jaunimo darbo jėgai, jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 18,9proc.
Didžiausias nedarbas Druskininkuose,Mažeikiuose ir Lazdijuose
Didžiausias teritorinis nedarbo lygio skirtumas lapkričio 1 d. siekė 21punktą:Druskininkuose buvo registruotas aukščiausias nedarbo lygis šalyje –27,9 proc., Kretingos rajone žemiausias – 6,7 proc.Iš 60 šalies savivaldybių, kurias aptarnauja teritorinės darbo biržos,šešiose savivaldybėse nedarbo lygis didesnis negu 20 proc., kas ketvirtoje– mažesnis negu 10 proc.Didžiausių šalies miestų darbo biržose registruotas nedarbo lygis:Vilniaus– 8,7 proc.,Kauno – 8,5 proc.,Klaipėdos – 9,4 proc.,Šiaulių – 14,0proc.,Panevežio – 16,2 proc.
Išlieka didelė darbo jėgos paklausa
Darbo vietų pasiūla spalio mėnesį, kaip ir rugsėjį, sudarė beveik 16 tūkst.Laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su rugsėju, išaugo paslaugų sferoje(10 proc.). Lyginant su praeitais metais, siūlomų darbo vietų skaičiusišaugo 17,7 proc.Nuo metų pradžios šalyje užregistruota beveik 116 tūkst. darbo vietų, iš jų– 74 tūkst. naujų darbo vietų nuolatiniam darbui. Tai 21,1 tūkst. arba 19.6
proc. daugiau negu 2000 m. sausio – spalio mėn. Terminuotam darbui per tąpatį laikotarpį darbo vietų pasiūlyta apie 42 tūkst. – beveik 50 proc.daugiau negu pernai.Priedas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonominė ir socialinė raida
Bendras vidaus produktas
|BVP veikusiomis|Lietuva |Latvija |Estija ||kainomis | | | ||1998 |10747 |6084 |5229 ||1999 |10664 |6662 |5194 ||2000 |11232 |7150 |5031 ||I ketv. |2526 |1646 |1213 ||II ketv. |2812 |1768 |1339 ||III ketv. |3006 |1767 |1249 ||IV ketv. |2879 |1956 |1230 ||2001 | | | ||I ketv. |2671 |1743 |1268 |
BVP, tenkantis vienam gyventojui, JAV dol.
|1996 m. |2128 |2012 |2961 ||1997 m. |2587 |2283 |3178 ||1998 m. |2903 |2484 |3607 ||1999 m. |2882 |2574 |3601 ||2000 m. |3039 |3013 |3502 |
Užsienio prekyba, mln. JAV dol.
|Eksportas |1187 |864 |1040 ||Importas |1541 |1400 |1329 ||Balansas |-354 |-536 |-289 |
Nedarbas
|Bedarbių |217,1 |92,5 |51,9 ||skaičius,tūkst.| | | ||Nedarbo lygis |12,1 |7,7 |6,0 ||procentais | | | ||Nedarbo lygis |16,6 |13,5 |12,4 ||apklausos | | | ||duomenimis | | | |
Literatūros sąrašas
1. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2000, Vilnius2. Statistikos departamentas. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida – 2001, Vilnius3. Socialiniai pokyčiai: Lietuva 1990/19984. www.std.lt5. www.sodra.lt6. Periodinis leidinys “Verslo žinios”