Subrendusio jausmo atsiradimas paauglystėje

Turinys

1. Įvadas..............................3
2. Brendimo laikotarpis.........................4
3. Paauglystė..............................5
4. Konfliktai..............................6
5. Agresija..............................7
5. Bendravimas..............................8
6. Apibendrinimas.............................9
7. Literatūra..............................10

Įvadas

„Tauta bus tokia, koks yra jos jaunimas“ yra pasakiusi poetė Janina Degutytė. Tai nenuginčijama tiesa. Todėl jaunosios kartos auklėjimas turėtų būti vienas iš svarbiausių nūdienos uždavinių. Šiame darbe bus kalbama apie paauglius, jų problemas, gyvenimą šeimoje ir visuomenėje. Apie suaugusių žmonių požiūrį į paauglystę, bendravimą su šios amžiaus grupės nariais.

Brendimo laikotarpis

Sparčiai bręstantis ir augantis paauglio kūnas įgyja visiškai naujų bruožų, jame tarsi vyksta revoliucija. Besiformuojančioje paauglio asmenybėje atsiranda seksualumas. Ankstyvoji paauglystė- tai laikotarpis, kai antriniai lytiniai požymiai jau išryškėję, ttačiau lytiniai organai dar nepradėję funkcionuoti. Lytinio brendimo laikas dar yra vadinamas pubertatiniu ( „pubert“-„pūkelis“, čia turima mintyje pirminių lytinių požymių atsiradimą). Tyrimai rodo, kad dabartinių paauglių kūnai bręsta greičiau, negu ankstesniais metais – tai vadinamoji akseleracija. Ji, deja, sutrumpina vaikystę ir kelia nemažai problemų. Ypač daug sunkumų tuomet, kai fizinis vystymasis atitrūksta nuo psichinės raidos. Kai aplinkiniai, o ypač tėvai, pervertina fiziškai subrendusio paauglio galimybes. Nors lytiškai bręstantys paaugliai iš išorės atrodo beveik kaip suaugusieji, pirmiausia ūgiu ir svoriu, bet jie – dar ne suaugę. Kūno persitvarkymai dar nesibaigia. Berniukai ir mergaitės dar nepasirengę tokiam fiziniam ir psichologiniam krūviui kaip suaugusieji. Dar nestabili širdies ir kraujotakos reguliacija, daugelio paauglių kraujospūdis per žemas arba svyruoja. Gali pasitaikyti stiprių galvos skausmų, didesnė galimybė susirgti in

nfekcinėmis ligomis. Bręstant lytiškai atsiranda seksualinių pojūčių ir įtampos, kurią stipriau jaučia berniukai. Dėl nevienodo organų vystymosi šiame amžiuje ne reti kojų, rankų raumenų ar kaulų skausmai. Keičiantis kūnui jaunas žmogus išgyvena pokyčių krizę. Vidurinysis paauglystės etapas, taip pat ir visas jaunystės amžius, yra ne tik audringo fizinio, bet ir intencyvaus psichinio brendimo laikas, kai ypač svarbų vaidmenį atlieka dvasinai procesai. Kai iškyla savęs identifikavimo klausimas – kas aš esu, dėl ko esu? Paaugliui labai svarbu įtvirtinti savo socialinį vaidmenį. Jam rūpi žinoti, kuo jį laiko kiti. Vaikystėje susiformavęs Aš perauga į autokoncepciją, kuri toliau formuojasi per visą jaunystę. Šiuo metu labai svarbu rimtai ir be išlygų vertinti jaunuolio pasiektus rezultatus, padėti jam atskleisti savąjį identiškumą, pripažinti jį. Jei greta esantys suaugusieji &##8211; šeimos nariai, mokytojai visuomet tolerantiški, diplomatiški, pakantūs, moka išklausyti ir patarti, paauglystės krizė nebūna tokia gili.

Paauglystė

Paauglystė – laiko tarpsnis, kai jaunas žmogus bando integruotis suaugusiųjų pasaulyje. Šis procesas labai nelengvas. Tradicinėse kultūrose bendruomenė padėdavo jaunuoliams patekti į suaugusių tarpą tam tikromis apeigomis. Šiandieniniame civilizuotame pasaulyje suaugusių žmonių parama paaugliui yra ne tik ne mažiau reikšminga, bet ir lemtinga. Tik sulaukęs dėmesio ir pagalbos jaunuoliai gali išmokti išreikšti bei suprasti save , kurti harmoningus santykius su kitais. Neturintys galimybės atsiskleisti, identifikuoti savęs ima gi

intis, bandyti išsikovoti teisę save realizuoti, nesiskaitydami su priemonėmis. Jei jaunuolis abejoja savo identiškumu, to pasekmės gali būti nusikaltimai, psichozės. Norėdamas išvengti jam primetamų standartinių vaidmenų paauglys bėga iš namų, mokyklos, patraukia į neformalias draugų, bendraamžių grupes, kuriose jaučiasi saugus, nepriklausomas. Labai svarbu, tarp kokių žmonių tokiu rizikingu laikotarpiu atsidurs besiformuojanti asmenybė. Juk visai greta narkotikų, nusikaltimų pasaulis. Norėdami pabėgti nuo situacijos, kurioje negali realizuoti savęs, paaugliai ne retai puola į kraštutinumus – identifikuojasi su pop muzikos žvaigždėmis, kino aktoriais, gali įsilieti į sektą, pradėti ne pagal jėgas sportuoti. Paaugliams būdinga depresijos, agresijos apraiškos. Grubus, staigus jaunuolių elgesys yra laikomas norma, mat tai tarpsnis, kurį sunkiau ar lengviau reikia praeiti. „Taip darė visi“- tai lyg ir įteisina jų nukrypstantį nuo normų elgesį. Kiekvienam, kurį erzina jaunuolių elgesys, pravartu prisiminti, kaip paauglystėje elgėsi ir kokius jausmus išgyveno pats.

Konfliktai

Dažnas paauglys save laiko suaugusiu žmogumi, galinčiu savarankiškai spręsti savo gyvenimo kelyje iškilusias problemas. Suaugusieji, ne retai, su tokia jaunuolio pozicija nesutinka ir į jį žiūri kaip į vaiką. Tokia nuomonė prieštarauja paauglio nuomonei apie jo brandumą ir jo pretenzijoms į naujas teises. Tuomet neigiamų bendravimo padarinių paprastai išvengti nepavyksta. Jei šie prieštaravimai nebus laiku pašalinti ir toliau gilės, konfliktai neišvengiami. Vyrauja nuomonė, kad paaugliai yra pati konfliktiškiausia visuomenės dalis. Tačiau ta

ai klaidingas požiūris, nes statistiniai duomenys teigia, kad daugiausia konfliktuojama vaikystėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai per dieną patiria apie 5-7 konfliktus. Paaugliai jų įveikia du. Tačiau šios amžiaus grupės narių konfliktai yra ryškesni, emociškai gilesni. Vaikai dažniausiai konfliktuoja su savo bendraamžiais, o paaugliai su suaugusiais žmonėmis. Daugiausia konfliktinių situacijų iškyla šeimoje. Nemažai konfliktuojama ir su bendraamžiais, tačiau šie vaidai jaunam žmogui nėra tokie reikšmingi, kaip su namiškiais.

Jei tėvai į paauglį žiūri ne kaip į vaiką, o kaip į bręstantį žmogų ir tuo pačiu keičia savo santykius su juo, konfliktų galima išvengti arba sugebėti juos kuo švelniau išspręsti. Tačiau tuomet, kai vyresnieji neieško kompromiso susidūrimai nuolat kartojasi, darosi labiau įtempti – paauglio negatyvizmas gilėja. Tai gali tęstis visą paauglystę ir virsti lėtiniu konfliktu, kuris, be abejonės, turės gilių pasekmių tolimesnėje jaunuolio vystymosi raidoje.

Šeimose, kuriose yra be saiko varžomos ir ribojamos paauglio teisės ir laisvės, dažniausiai susiformuoja melo, prisitaikymo ir apsimetinėjimo pagrindu paremti tarpusavio santykiai. Tokiais atvejais jaunas žmogus ima palengva tolti nuo artimųjų ir užsisklęsti savo nuoskaudų pasaulyje, visiškoje vienatvėje. Pats skaudžiai suvokdamas savo vienišumą. Tėvus jis laiko žmonėmis, kurie nesugeba suprasti kito jausmų, todėl visus jų reikalavimus ir nuomones atmeta tuoj pat, nei nesvarstęs. Tokioje situacijoje tėvai tampa bejėgiai, visiškai netenka įtakos savo vaikui ir
r juos tai labai žeidžia. Nei kiek ne geriau, kai suaugusieji, pasiduoda paauglio įtakai ir ima leisti jam tai, ką anksčiau drausdavo, nors iš tikrųjų yra visai kitokių pažiūrų.

Paauglystėje formuojasi žmogaus socialiniai ir moraliniai santykiai su aplinka, formuojasi požiūris į gyvenimą, ateities vizija. Todėl labai svarbu, kad jauno žmogaus gyvenimo kelyje būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų, kad greta esantys suaugusieji mokėtų ir padėtų jas tinkamai spręsti, o ne aštrintų ir gilintų.

Agresija

Agresija – priešiškas, įžūlus, atšiaurus elgesys, įžeidinėjimai, pranašumo demonstravimas. Ji gali reikštis grubia kalba, jėgos naudojimu prieš kitą žmogų. Agresyvus elgesys padaro dvasinių, materialinių ar fizinių nuostolių ne tik atskiriems asmenims, bet ir visuomenei. Agresija – socialinė ir psichologinė problema, kuri dažnai pasitaiko ir tarp paauglių. Tai kelia rimtą susirūpinimą. Kodėl vaikai būna agresyvūs ir net ne retai žiaurūs vieni kitiems? Kokie veiksniai įtakoja tokį jų elgesį?

Daugumos elgesio normų vaikas išmoksta stebėdamas aplinkinių, šeimos narių elgesį. Psichologai nurodo 3 pagrindinius agresyvaus elgesio šaltinius:

1. Šeimos nariai

2. Subkultūra (bendraamžių grupė), kurioje paauglys gyvena ir su kuria asmuo kontaktuoja. Elgesio tipas, kuris demonstruojamas ir vertinamas subkultūroje, gali papildyti arba prieštarauti šeimos narių įtakai.

3. Žiniasklaida. Ji pateikia žinių, kaip elgtis tam tikroje situacijoje ir papildo jau gautas šeimoje ir subkultūroje.

Agresyvų paauglio elgesį lemia ir santykiai su bendraamžiais. Iš tarpusavio diskusijų, konfliktų mokomasi suprasti kitų mintis, emocijas, motyvus, norus. Sakoma, kad blogas pavyzdys ,,užkrečia“ greičiau nei geras. Jei vaikas mato agresyviai, grubiai besielgiančius draugus, jis gana greitai gali perimti tokį elgesio modelį. Todėl tėvai turi patys kuo daugiau bendrauti su savo atžala, domėtis ir bendrauti su paauglio draugais.

Didelį poveikį besiformuojančiai asmenybei daro žiniasklaidos priemonės, ypač televizija. Daug diskutuojama, ar televizija iš tikrųjų skatina nusikalstamumą ir agresyvumą. Stimuliavimo hipotezė – žiūrint į pavaizduotą smurtą skatinamas agresyvus elgesys. Išmokimu pagrįstas požiūris – perimamas modelio elgesys. Katarsio teorija – fantazijoje išgyventa agresija sulaiko nuo realių veiksmų. Habituacijos (įpratimo) tezė – dažnai matydamas prievartą žmogus atbunka. Egzistuoja ir nuomonė, kad televizija nedaro jokio poveikio, tačiau abejotina ar ji teisinga.
Paauglio agresyvumą gali slopinti neagresyvus elgesys šeimoje, kur rodoma tinkama pagarba ir pasitikėjimas, kurioje konfliktai sprendžiami neagresyviai. Kartais padeda kitos agresijos aukos kančios išryškinimas, smurtautojo elgesio aptarimas.

Bendravimas

Dauguma tėvų kiekvieną dieną destruktyviai ir neefektyviai kritikuoja savo vaikus ir net nesuvokia, kad tai labai skausmingai ir visam laikui įsirašo jų atmintyje. Jaunam žmogui labai svarbu, kad suaugusieji jį suprastų, rimtai žiūrėtų į jo problemas ir pasiekimus, būtų jam jautrūs. Paaugliui kyla nemažai klausimų, kuriuos jis norėtų spręsti drauge su tėvais. Tačiau jei šeimoje iki tol nebuvo atviro, nuoširdaus bendravimo, atviro pokalbio galimybės menkos. Jaunuoliui skaudu, kai suaugusieji nuo jo ką nors slepia, sako ne tai ką galvoja, nereaguoja į jo klausimus, viską paverčia pokštais ar nuolatiniais priekaištais. Paauglys su suaugusiu žmogumi nori bendrauti lyg lygus su lygiu, kaip su bičiuliu, draugu. Tokių pasitikėjimu ir pagarba pagrįstų santykių pagalba galima nesunkiai pakeisti vaiko charakterio „aštrumus“, paversti jį puikiu pagalbininku. Kai santykiai darnūs, suaugęs gali patarti, pamokyti, padėti ir ši pagalba bus mielai priimta. Taip jaunuolį nesunku įtraukti į naudingą veiklą, pavesti jam kai kuriuos darbus, išmokyti naudingų dalykų ir nesulaukti audringo pasipriešinimo. Norint, kad ateityje vaikas išaugtų komunikabilus, galintis suvokti kitų jausmus ir išgyvenimus žmogus, reikia, kad jis augtų šeimoje, kurioje nuolat tinkamai bendraujama, drauge sprendžiami konfliktai ir keblios situacijos. Svarbu, kad ir paauglio nuomonė ir požiūris į įvairius dalykus būtų išklausyti ir įvertinti. Būtina, kad suaugusieji ir paaugliai gyventų ne šalia, o kartu.

Apibendrinimas

Paauglystė – dramatiškų pasikeitimų metas. Šiuo laikotarpiu paaugliai suteikia daug rūpesčių tėvams, mokytojams, visuomenei, bet ir jiems patiems nėra lengva gyventi. Pereidamas iš vaikystės į brandą vaikas viskuo abejoja : vyresniaisiais, jų vertybėmis, socialinėmis mandagumo taisyklėmis, „ geromis manieromis“, apranga, materialinėmis vertybėmis, požiūriu į vedybas, seksą, mokyklą ir t.t. Paaugliai nepriima nieko, ką suaugusieji yra patikrinę savo patirtimi. O ir suaugusieji retai paiso jaunuomenės. Visais laikais jaunimas maištavo. Taip yra ir šiandien. Šis maištas gali reikštis labai įvairiai. Idealistiškai – dainomis, eilėmis, demonstracijomis. Destruktyviais būdais – netinkamu, nusikalstamu elgesiu, alkoholio, narkotikų vartojimu. Tai nėra nauja. Kai viena žmonių grupė vyrauja, neišvengiamai kyla pasipriešinimas. Daugiau nei kas nors kitas paaugliai nori būti nepriklausomi, turėti teisę laisvai apsispręsti. O tai labai sunku toleruoti suaugusiems. Daug problemų namuose, mokykloje savaime išnyktų, jei tėvai ir pedagogai leistų vaikams patiems galvoti ir apsispręsti, mokytis iš savo klaidų, o ne „ tvarkingai“ reguliuotų jų gyvenimą, primesdami savo nuomonę ir pažiūras. Dažnai paaugliai skundžiasi, kad suaugusieji manipuliuoja jais. Tokią reakciją sukelia nurodymai, pamokymai, pernelyg rūpestinga priežiūra, kontrolė. Tuomet į suaugusį žiūrima kaip į priešą. Tačiau vyresniaisiais manipuliuoja ir vaikai. Sunku pasakyti, kam tai sekasi geriau. Tokiais atvejais nelinkusi nusileisti nei viena, nei kita pusė. Netinkamai besielgiantis paauglys dažnai yra suaugusiųjų nepasitikėjimo sužlugdytas vaikas. Jo nuomone vienintelis tinkamas būdas – iššaukiantis elgesys, nes jis reikalauja mažiau pastangų ir atsakomybės. Paauglių auklėjimas – derybų procesas. Tai ne monologas, o dialogas, kur abiejų pusių mintys ir troškimai yra vienodai svarbūs.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Kočiūnas R.; Psichologinis konsultavima. Vilnius, 1995.
2. Furst M.; Psichologija. Vilnius, 1998.
3. Šarnhorst E.; Tarp vaikystės ir brandos. Kaunas, 1986.
4. Želvys R; Bendravimo psichologija. Vilnius 1995.
5. Leliūgienė I.; Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas 2003.
6. Myers D. G. Psichologija K., 2000

Leave a Comment