Suaugusiųjų sergančių depresija priežastys ir ypatumai

Santrauka

Depresija-tai liguistai prislėgta liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Keilholco duomenimis, iš visų ligonių,kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus,sergantys depresija ligoniai sudaro 10%. Literatūros duomenimis apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, sudaro 25%.

Darbo tikslas:
Teoriškai ir empiriškai analizuoti slaugytojų bendravimo ypatumus, slaugant suaugusius paacientus sergančius depresija.

Temos aktualumas:
Kvalifikuotas bendravimas su slaugytojomis yra labai svarbus depresija sergančiųjų ligonių sveikimo procesui. Profesionalus slaugytojų bendravimas didina paciento pasitikėjimą medikais. Todėl aš manau, kad labai svarbu atskleisti suaugusiųjų pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.

Uždaviniai:
1. Remiantis teorine medžiaga atskleisti suaugusių pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.
2. Teoriškai analizuoti suaugusių pacientų, sergančių depresija, slaugos ypatumus.
3. Empiriškai ištirti pacientų sergančių depresija atsiliepimus apie slaugytojų bendravimo ypatumus.

Tyrimo metodika:
Anketinė apklausa.

Tyrimo tipas:
Kiekybinis, kokybinis.

Hipotezė:
Pacientai sergantys depresija, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas reikšmingas jų sveikimo procesui.

Empyrinio tyrimo išvados:
Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių savo saavijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje vertina pozityviai: jiems patinka, nes jais rūpinasi (27%), jaučiasi saugūs (13,5%), gerai, nes turi draugų (8,1%), jaučiasi reikalingi (5,4%), daug bendrauja slaugytojos (3,7%). Tačiau 3,7% apklaustųjų jaučiasi tarsi įkalinti, jaučiasi liūdni (5,4%), jaučiasi vieniši (13,5%), nuobodžiauja (10,8%).

Kelia susirūpinimą tai, kad 33% tiriamųjų įvardina, jog tr

rūksta užimtumo, 19,4% neturi draugų, trūksta bendravimo su slaugytojomis, netenkina buitinės sąlygos, bei kitas priežastis įvardino po 8,3% apklaustųjų. Taip pat po 5,6% apklaustųjų teigia, kad trūksta išklausymo, nepatinka maitinimas, trūksta medikamentų, bei pagarbaus, lygiavertiško bendravimo.

Dauguma Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydančių pacientų (80%) mano, kad bendravimas su slaugytojomis turi įtakos jų sveikimo procesui, tačiau 20% apklaustųjų mano, kad bendravimas su slaugytojomis jokios įtakos sveikimo procesui neturi.

Didžioji dauguma tiriamųjų teigiamai vertina slaugytojų elgesį su jais: 96,7% teigia, kad slaugytoja atsako į klausimus, paaiškina kas neaišku, 76,7% mano, kad atlieka gerai procedūras, 73,4% mano, kad su jais bendrauja lygiavertiškai ir pagarbiai, 73,3%, kad slaugytoja jiems skiria pakankamai laiko, neskuba, 53,3% teigia, kad slaugytoja juos išklauso.

Anketoje dalyvavusių pacientų manymu, jų sveikimo procesui reikšminga tai, kad: slaugytojos padeda išreikšti jausmus (66,7%), paskatina rūpintis savimi (96,6%), padeda planuoti diienotvarkę (66,6%), skatina bendrauti (86,3%), pagiria už pastangas(83,3%), giliai išklauso (76,7%), suteikia vilties (93,3%).

Tiriamųjų hipotezė pasitvirtino:
80% apklaustųjų įvardino, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas, reikšmingas jų sveikimo procesui.

Turinys

ĮVADAS 5
I. 1. SUAUGUSIŲJŲ SERGANČIŲ DEPRESIJA PRIEŽASTYS IR YPATUMAI 7
I. 1.1. SUAUGUSIŲJŲ DEPRESIJOS PRIEŽASTYS IR SIMPTOMAI 7
I. 1.2. SUNKIŲ DEPRESIJŲ FORMOS 10
I. 1.3. DEPRESIJOS SKIRTUMAI TARP LYČIŲ 11
I. 1.4 PSICHOTERAPIJA SERGANT DEPRESIJA 13
I. 2. PACIENTŲ SERGANČIŲ DEPRESIJA SLAUGOS YPATUMAI 15
I. 2.1. BENDRAVIMO KOMPONENTAI PALENGVINANTYS SLAUGOS PROCESĄ 15
I. 2.2. DEPRESIJA SERGANČIŲJŲ SLAUGA 16
I. 2.3. DEPRESIJA SERGANTIS LIGONIS IR ARTIMIEJI 18
I. 3. LITERATŪRINĖS DALIES IŠVADOS 21
II. EMPIRINIS TYRIMAS 22
II. 1. EMPIRINIO TYRIMO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. 22
II.2. EMPYRINIO TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ 23
II. 3. EMPYRINIO TYRIMO IŠVADOS 37
III. BENDROS IŠVADOS 38
IV. LITERATŪRA 41
V. PR

RIEDAI 42

Pagrindiniai terminai

1. Depresija – tai liguistai prislėgta, liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.
2. Senestopatija – namalonus pojūtis kūne.
3. Epidemiologija – tai mokslas, tiriantis užkrečiamųjų ligų plitimo priežastis ir sąlygas.
4. Reprodukcinis mąstymas – atkuriantis mąstymas.
5. Empatiškas – užjaučiantis.
6. Saviraiška – savęs reiškimas.
7. Fundamentalus – tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis.
8. Obstipacijos – vidurių užkietėjimas.
9. Agresija – pyktis, irzlumas, suaktyvėję judesiai.
10. Nuslopinimas – poveikio sumažinimas.

Įvadas

Depresija – tai liguistai prislėgta, liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai. Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo, savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichopatologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Kielholco duomenimis, iš visų ligonių, kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus, sergantys depresija ligoniai sudaro apie 10%. Literatūros duomenimis, apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, susidarytų 25%.
Depresija gali būti pagrindinė liga, bet ji neretai būna ir kaip kitų psichopatologinių sindromų dalis. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad depresijų daugėja, keičiasi jų psichopatologija. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad ir mūsų šalyje, ir kitur sustiprėjo psichiatrinė tarnyba, todėl randama vis daugiau ligonių. Be to, psichiatrinė pagalba darosi vis prieinamesnė visuomenei. Ji peržengia stacionaro ribas, sukurta plati ambulatorinė psichiatrinės ir psichologinės pagalbos tarnyba. Taigi dabar jau nepsichiatrinėse įstaigose vis daugiau nustatoma depresiškų ligonių, kurie an

nksčiau nepatekdavo į psichiatrų akiratį.
Depresijų psichopatologija pasikeitė: vis rečiau būna vadinamoji klasikinė, gili depresija, o daugėja švelnių, atipiškų variantų, tarp kurių daug somatinių ir vegetacinių. Vis daugėja depresijų, kurios imituoja kitas, t.y. somatines, ligas, o pati afektų sutrikimo simptomatika gali būti nepastebima. Paaiškinti šią depresijų patomorfozę nelengva, atrodo, kad viena iš priežasčių yra psichotropinių preparatų vartojimas.

Darbo tikslas:
Teoriškai ir empiriškai analizuoti slaugytojų bendravimo ypatumus, slaugant suaugusius pacientus sergančius depresija.

Temos aktualumas:
Kvalifikuotas bendravimas su slaugytojomis yra labai svarbus depresija sergančiųjų ligonių sveikimo procesui. Profesionalus slaugytojų bendravimas didina paciento pasitikėjimą medikais. Todėl aš manau, kad labai svarbu atskleisti suaugusiųjų pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.

Uždaviniai:
1. Remiantis teorine medžiaga atskleisti suaugusių pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.
2. Teoriškai analizuoti suaugusių pacientų, sergančių depresija, slaugos ypatumus.
3. Empiriškai ištirti pacientų sergančių depresija atsiliepimus apie slaugytojų bendravimo ypatumus.

Tyrimo metodika:
Anketinė apklausa.

Tyrimo tipas:
Kiekybinis, kokybinis.

Hipotezė:
Pacientai sergantys depresija, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas reikšmingas jų sveikimo procesui.

I. 1. Suaugusiųjų sergančių depresija priežastys ir ypatumai

I. 1.1. Suaugusiųjų depresijos priežastys ir simptomai

Depresija-tai liguistai prislėgta liūdna nuotaika.Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Keilholco duomenimis, iš visų ligonių,kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus,sergantys depresija ligoniai sudaro 10%. Literatūros duomenimis apie 10% visų gyventojų pa

atiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, sudaro 25%. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad depresijų daugėja, keičiasi jų psichopatologija. Vis rečiau būna vadinamoji klasikinė, gili depresija, o daugėja švelnių, atipiškų variantų, tarp kurių daug somatinių ir vegetacinių.
Kas sukelia depresiją?
Nors tikslios depresijos priežastys nežinomos, viena iš labiau paplitusių teorijų aiškina, kad depresijos atsiradimas susijęs su tam tikrų medžiagų (serotonino) poveikio reguliacijos sutrikimu smegenyse. Jei tai atsitinka, žmonės tampa labiau pažeidžiami depresijos. Įvairūs stresai (artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas, skyrybos ar išsiskyrimas su artimu žmogumi) gali išprovokuoti depresiją. Depresiją gali išprovokuoti stipri fizinė trauma ar sunkios lėtinės ligos (tokios kaip vėžys, diabetas). Tačiau svarbu žinoti, kad labai dažnai depresijos pasireiškimą sunku susieti su kokiu nors įvykiu žmogaus gyvenime ar kokiomis nors priežastimis. Kartais ji tiesiog prasideda lyg savaime. Vieni žmonės išgyvena depresiją tik kartą gyvenime, o kitiems ji gali pasikartoti kelis kartus. Depresijos epizodai gali būti skirtingos trukmės, kartais trunka ištisus mėnesius, ar net metus.
Kas turi polinkį sirgti depresija?
Depresija „neišranki“. Ja gali susirgti kiekvienas žmogus, tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo rasės, religijos ar lyties. Tačiau vis dėl to kai kurie žmonės yra labiau linkę sirgti depresija už kitus. Tyrimai rodo, kad depresija dažniau serga žmonės, kurių šeimose ar giminėje yra sergančiųjų depresija. Kaip minėta, kartais depresiją gali sukelti kita liga. Ir nors depresija serga labai įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai – 20, 30 ir 40 metų amžiaus asmenys. Ir taip pat yra žinoma, kad moterys serga depresija du kartus dažniau nei vyrai.

Depresijos simptomai:
1) Liūdesys „prislėgta nuotaika“.
2) Mąstymo, susikaupimo, atminties ar apsisprendimo problemos.
3) Sulėtėja judesiai, nuovargio jausmas.
4) Miego sutrikimai ( nemiga arba per didelis mieguistumas).
5) Somatiniai simptomai.
6) Apetito, svorio pasikeitimas ( padidėjimas arba sumažėjimas).
7) Kaltės ar nepilnavertiškumo jausmas.
8) Vegetaciniai sutrikimai.
9) Mintys apie mirtį arba savižudybę.
Kiti simptomai:
1) Galvos skausmai.
2) Skausmai kitose vietose.
3) Virškinimo sutrikimai.
4) Lytinės problemos.
5) Pesimizmas, beviltiškumas.
6) Nerimas, rūpestis.
Depresija sergantiems ligoniams būdingi skundimaisi slogia nuotaika, kurią dažniausiai pacientas pats sunkiai ir kankinamai išgyvena, kartais net rodo tai, kad liūdesio jausmas palyginti su bet kokiu ligonio jau patirtu fiziniu skausmu, sergant somatine liga, yra daug labiau kankinantis. Prislėgtumas gali turėti daug variantų, be to, kuo žmogus geriau į save įsijaučia, moka geriau save stebėti ir vertinti, yra meniškesnės krypties, tuo daugiau niuansų jis geba rasti savo įvairiausioms nuotaikoms – čia ir liūdesio, ir rūpesčių, išeities nebuvimo jausmas, ir neaiški baimė bei diskomforto jausmas, nerimas, neviltis ir daug kas kita. Esti ir tokių nuotaikos atspalvių, kurių iš vis neįmanoma išreikšti žodžiais – kalboje nėra reikiamų žodžių jiems apibūdinti. Kai kurie jausmai, kurių pagrindinis tonas yra depresinis, gali įvairiausiomis proporcijomis tarpusavyje derintis, vienas su kitu sluoksniuotis, vienas kitą pakeisti ir taip varijuoti beveik neribotai. Dažnai nuotaika būna nepastovi net vienos dienos laikotarpiu: prislėgtumo ir nuotaikos pagerėjimo, netgi entuziazmo valandos gali keisti viena kitą. Neretai kaip tik vėlai vakare depresija sumažėja ir tada atsiranda tokia nuotaika, kurios nebuvo visą dieną. Prislėgtos nuotaikos priežastis gali slypėti vaikystėje; išlepintas ir įpratęs būti dėmesio centre vaikas ankščiau ar vėliau atsiduria tokioje aplinkoje, kur niekas neketina jam pataikauti. Dėl to jis jaučiasi neįvertintas, nuskriaustas. Taigi žmogaus emocinių reakcijų reikia ieškoti praeityje, kartais net vaikystėje.
Depresija yra psichinių procesų nuslopinimas, prislėgtumas, pasireiškia ne tik bloga nuotaika, bet dažnai ir vangiu mąstymu, bei sulėtėjusiais judesiais. Du pastarieji sutrikimai kai kada gali iškilti į pirmąją vietą; tada skundimasis prislėgtumu būna silpnesni ir mintys apie galimą psichinę ligą net neateina į galvą. Sulėtėjęs paciento mąstymas gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad žmogus tiesiog aptingo. Taip mano ne tik pacientui tolimesni žmonės, pažįstami, draugai, net šeimos nariai, kurie ligonį pažįsta geriausiai. Štai ankščiau nereikėdavo paciento raginti dirbti, o dabar valandų valandas jis sėdi už stalo ir negali baigti menkos ataskaitos, pradėti brėžinio. Rašo pacientas smulkiomis raidėmis, darydamas gramatinių klaidų ir nebaigdamas sakinių. Tiktai akylesnis stebėtojas mato, kad ligonio judesiai tapę aiškiai vangesni, eisena – lėtesnė. Ir jei tokio paciento galima nesunkiai įžiūrėti prislėgto žmogaus pozą ir mimiką, beviltiškus gestus, nustatyti depresiją yra nesunku.
Išklausinėję beveik visada sužinome, kad pacientui pablogėja miegas ( jį kankina nemiga, pasitaiko ir nubusti , kartais net vidurnaktį, ir tada iki ryto negali užmigti ), kad jis nuolat sapnuoja blogus sapnus, kur visada patenka į nemalones, nepatogias, gėdingas situacijas.
Depresiškiems ligoniams beveik visada prisideda ir kitų somatinių simptomų – dažniausiai sunkumo pojūtis krūtinėje, galvoje, pečiuose, visame kūne, taip pat rankose ir kojose, galvos skausmas, skausmas ir spaudimas krūtinėje bei širdies srityje, dar minimas burnos džiuvimas, vidurių užkietėjimas, moterims – menstruacijų sutrikimai. Pablogėja apetitas, valgis atrodo beskonis „kaip šiaudai“, laikas slenka pamažu, vis laukia ir nesulaukia dienos pabaigos. Kartais pacientui atrodo aplinka neįprasta, lyg žvelgtų į ją iš didelio atstumo, tarsi pro šydą, spalvos blankios, garsai – tylūs, neaiškiai pacientas jaučia savo kūną. Kiekvienam žinoma, kad nuotaika labai veikia minčių kryptingumą ir minčių turinį. Todėl esant džiugiai nuotaikai „jūra ligi kelių“ viskas atrodo nutvieksta „rožinės šviesos“, o depresijos apimto ligonio mintys krypsta tik į vieną linkmę, į galvą lenda vien nemalonumai, tik tie atvejai, kai pasitaikė klaidų ir nesėkmių, kai teko būti sunkiose, nemaloniose situacijose. Visa, kas tik gero ankščiau buvo nuveikta, dabar, patologiškai vertinant, žvelgiant, tarytum pro „juodus akinius“ atrodo mažai reikšminga ir nevertinga.
Pacientą nepaliaujamai kamuoja priekaištai sau ir savęs kaltinimas. Dėl menkų ir nereikšmingų nusižengimų arba išvis be jokio pagrindo pacientas save vadina egoistu. Palyginti dažnai depresijos „maskuojasi“ vadinamosiomis senestopatijomis – įvairiausiais nemaloniais pojūčiais kūne, kurie neturi tikro organinio pagrindo. Pacientai skundžiasi, kad juos kamuoja ne skausmas, o kažkokie nemalonūs pojūčiai, kurių ankščiau niekada nėra buvę. Šie pojūčiai būna labai neįprasti, žodžiais sunkiai nusakomi. Todėl pacientai savo pojūčius pasakoja kuo tiksliau, tenkindamiesi tik įvairiais vaizdžiais palyginimais – atrodo, tarytum galvoje iš vidaus kažkas spaustų į akis, tarytum širdyje būtų angos, pro kurias veržiasi oras, tarytum kraujas tekėtų iš širdies skilvelių į plaučius, aplenkdamas širdies vožtuvus, tarytum degintų širdį karšta liepsna ir t.t
Beveik visi depresiški ligoniai turi ir vegetacinių sutrikimų – tai širdies ritmo sutrikimai, viduriavimas arba užkietėjimas, burnos džiuvimas ir prakaitavimas. Bet, sergant vadinamosiomis vegetacinėmis depresijomis, kurios yra vienos iš atipiškų“maskuotųjų“, depresijų atmainų, tie sutrikimai yra stipriausi. Pacientai skundžiasi širdies plakimu, skausmu širdies plote, padidėjusiu kraujospūdžiu ar pakilusia temperatūra.

I. 1.2. Sunkių depresijų formos

1) Depresiniai sindromai nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu: pogimdyminė depresija pasitaiko 10 kartų dažniau negu nėštumo. Pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po gimdymo ypač pirmosiomis dviem savaitėmis. Dažnumas 0,4-2%. Po gimdymo gimdyvė neišsimiega, jai tenka daug išgyventi pvz; dėl negalėjimo rūpintis savo kūdykiu. Mintis apie lytinius santykius dažnai sukelia drebulį: kas ketvirta moteris po gimdymo patiria lytinių negalavimų ištisus metus. Be psichinių priežaščių depresija skatina hormoniniai pakitimai. Esant pogimdyminėms depresijoms, dažnesnė savižudybės grėsmė(išplėstinė savižudybė-motinos ir vaiko).
2) Depresiniai sindromai klimakteriniu periodu: priežastį biologinė ir psichologinė; depresinių sindromų pobūdis įvairus ;depresinių reakcijų spektras labai platus- iki endogeninės depresijos.
3) Išsekimo depresija: ypač po ilgalaikės įtampos; dažnai dėl neurozinių konfliktų arba asmeninių savybių. Simptomai: dirglumas ir nervingumas, afektinis ir vegetacinis jautrumas, nemiga, greitas nuovargis, negalėjimas susikaupti, įvairūs psichosomatiniai sutrikimai.
4) Užmaskuota depresija: pagrindinis simptomas yra depresinė nuotaika, fiziniai „negalavimai“ pvz; širdies ritmo sutrikimai, nesiskundžia tipiškais depresijos simptomais, bet juos „maskuoja“ skundais, būdingais kitoms ligoms. Tokius pacientus tenka ilgai ir nuodugniai tirti, ar tikrai nėra organinių pakitimų.
5) Involiucinė depresija: depresiniai sindromai pirmą kartą pasireiškia 45-65 metų asmenims; priežastys dažniausiai psichogeninės arba somatogeninės.Psichogeninės pvz; nepastovumas, sutuoktinių skyrybos, padažnėjusios ligos (ir senatvė kaip liga!),būsimas konkursas darbui gauti.
6) Senatvinė depresija: depresiniai sindromai vyresniems kaip 65 metų amžiaus žmonėms dažnai dėl somatinių ligų arba smegenų atrofijos procesų, taip pat asmeninio ir visuomeninio vienišumo; itin didelė savižudybių grėsmė- seni žmonės nebepajėgia išlaikyti pusiausvyros.
7) Depresija dėl organinio smegenų pakenkimo: pvz; dėl smegenų ligų ir jų sukeltų psichinių sindromų; taip pat dėl epilepsijos.
8) Simptominė depresija: būna kartu su organinėmis ligomis ( pvz; infekcinėmis, apsinuodijimais, endokrininėmis ligomis).Depresija taip pat dažnai pasitaiko biologinių persitvarkymų( klimakteriniu, brendimo, nėštumo) metu.

I. 1.3. Depresijos skirtumai tarp lyčių

Šiandien moterys vaidina vis svarbesnį vaidmenį įvairiose gyvenimo srityse. Ne išimtis ir medicina. Tik šiuo atveju tai mažiau džiugina, nes moterys, palyginti su vyrais, dažniau serga, lankosi pas gydytojus, užima daugiau kaip 60% ligonių lovų, dažniau operuojamos, joms paskiriama daugiau vaistų. Taip pat moterys dažniau tampa psichikos sveikatos įstaigų klientėmis, jos daugiau serga įvairiais psichikos sutrikimais, dažniau kreipiasi pagalbos. Depresija yra vienas iš sutrikimų, kurį diagnozuojant ir gydant lyčių skirtumai yra ypač svarbūs. Dėl biologinių, socialinių ir psichologinių ypatumų moterys depresija serga dažniau, sunkiau, daugiau patiria socialinių ir psichologinių nuostolių.
Epidemiologija
Tikslių epidemiologinių tyrimų Lietuvoje nebuvo atlikta, tačiau Europoje ir Šiaurės Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad moterys depresija serga dažniau už vyrus. Per gyvenimą susirgti depresija moteriai tikimybė yra 10,2-21%, vyrui 5,2-12%. Depresija moterims dažniau negu vyrams pradeda reikštis jau paauglystėje ir šis skirtumas išlieka visose amžiaus grupėse. Sergamumo kai kuriais su depresija susijusiais sutrikimais tarp lyčių dar didesni,pvz; moterys dažniau serga atipinėmis depresijomis, sezoniniu afektiniu sutrikimu, distimija. Moterims, sergančioms depresija, dažniausiai padidėja apetitas, auga svoris, pasireiškia somatinėms ligoms būdingi požymiai, vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos simptomai, nerimas, psichomotorinis slopinimas. Sergančiųjų depresija moterų socialinis funkcionavimas, ypač santuokinis gyvenimas, sutrinka labiau negu vyrų.
Biologinės priežastys, genai
Kai kurie tyrimai rodo, kad polinkis į depresiją (ypač bipolinį sutrikimą) gali būti susijęs su x chromosoma. Taigi moterys, skirtingai negu vyrai, turėdami x chromosomas serga dažniau.
Hormonai
Kai kuriuose gyvenimo ar reprodukcinio periodo tarpsniuose (premenstruaciniu periodu, po gimdymo, prasidėjus menopauzei arba vartojant geriamuosius kontraceptinius preparatus), moterys serga dažniau. Taip pat jeigu depresijos epizodas lydėjo vieną reprodukcinį įvykį, didesnė tikimybė, kad depresija pasireikš ir kito įvykio metu. Dar vienas faktas, patvirtinantis lytinių hormonų reikšmę yra toks pats depresijos pasireiškimo dažnis tarp vaikų iki lytinio brendimo ir senyvo amžiaus žmonių.
Geriamieji kontraceptiniai preparatai
Didelė dalis moterų, bandžiusių GKP ir nutraukus jų vartojimą, sirgo depresija. Galvojama, kad viena iš svarbesnių GKP vartojimo nutraukimo priežasčių galėjo būti depresijos ar disforijos simptomų sustiprėjimas.
Pogimdyminis laikotarpis
Pogimdyminiu periodu moterys psichikos sutrikimus patiria dažniau. Ypač dažnai jie pasireiškia per 30 dienų po gimdymo, tačiau padidėjusi rizika išlieka net dvejus metus.
Menopauzė
Menopauzės laikotarpiu depresijos simptomai nei kiekybiškai, nei kokybiškai nesiskiria. Priešingai, kai kurie nestiprūs psichikos sutrikimo požymiai kitame dešimtmetyje po menopauzės pradžios pasireiškia net silpniau. Šiuo laikotarpiu didesnę reikšmę turi svarbūs socialiniai pasikeitimai negu hormonų pokyčiai
Premenstruacinis sindromas
Nors daugelis moterų menstruacinio ciklo metu jaučia įvairiausius, diskomfortą keliančius simptomus, premenstruacinis sindromas (PMS) diagnozuojamas tik tada, kai nuotaikos, elgesio arba fiziniai simptomai sutrikdo įprastą gyvenimo būdą. Afektinių sutrikimų simptomai ( depresija, dirglumas, nerimas) yra bene dažniausiai pasireiškiantys požymiai, ir net 2-10% moterų jie pasireiškia labai stipriai. Ryšys tarp PMS ir depresijos yra labai glaudūs. Net 57% moterų sirgusių depresija menstruacijų metu, simptomai sustiprėjo, 80% sergančių premenstruaciniu disforiniu sutrikimu patyrė didžiosios depresijos epizodą ir 29% turinčių vaikų moterų sirgo pogimdymine depresija.
Socialinės priežastys
Ištekėjusios moterys psichikos sutrikimus patiria dažniau, o vedę vyrai, priešingai – rečiau, nors susituokus sergamumas depresija tarp abiejų lyčių sumažėja. Nustatyta, kad skirtumai tarp depresijos pasireiškia vyrams ir moterims daug didesni socialiai aktyviu amžiaus laikotarpiu.Taip pat moterys serga depresija dažniau įvairiausiose tautose, labai skirtingose kultūrose, ekonominėje ir politinėje aplinkoje.

Išmoktas bejėgiškumas
Šis depresijos etiopatogenezės modelis teigia, kad jis vystosi,kai formuojasi individo įsitikinimas, kad (jis arba ji) negali kontroliuoti išorinių, gerbūvį užtikrinančių faktorių. Taip pat manoma, kad depresija dažnai serga tie asmenys, kurie dėl blogų įvykių kaltina save.
Elgesio stereotipai
Vienas iš psichologinių fenomenų, galinčių turėti įtakos, kad depresija dažniau serga moterys, yra tai ,kad jos labiau linkusios sukaupti savo dėmesį į simptomus, įkyriai apie juos galvoti, o vyrai dažniau ieško išorinio išsiblaškymo ir bando atitraukti dėmesį.

I. 1.4 Psichoterapija sergant depresija

Psichoterapinio gydymo tikslas yra pašalinti depresijos simptomus ir sugrąžinti ligonį į normalų gyvenimą. Psichoterapinis gydymas- tai bendravimas su kvalifikuotu gydytoju, kuris klauso, kalba ir padeda ligoniui spręsti problemas.
Psichoterapija gali būti individuali (tik ligonio gydytojas) ; grupinė (gydytojas, ligonis ir kiti žmonės su panašiomis problemomis) ; šeimos, sutuoktinių terapija (gydytojas, ligonis ir šeimos nariai, sutuoktinių ar sužadėtinių pora) .
Pokalbių terapija
Ji grindžiama tuo, kad terapeutas sutelkia dėmesį ne permainai, bet griežtam esamos būsenos vertinimui. Gydymo procesas vyksta tiesiogiai bendraujant pacientui ir terapeutui. Terapeuto indėlis į šį bendravimą tas, kad jis remdamasis savo ir paciento išgyvenimų sutapatinimu, panaudoja tai gydymui, suvokdamas pacientą empatiškai – įsijausdamas į paciento būseną ir ją besąlygiškai vertindamas. Jei pacientas geba priimti siūlomus santykius (bendravimą ), jis vis labiau suvokia savo iki tol nesąmoningus išgyvenimus ir tai, ką jie jam reiškia (saviempatiją), vis labiau vertina savo asmenybę (savigarbą).
Elgesio terapija
Elgesio išsivystymo skirtumus neįmanoma vertinti be mokslo žinių. Tik taip galima suprasti žmonių elgesio pokyčius ir jų elgesio savitumus.
1) Sisteminė desensibilizacija : nuoseklus pacientų sulyginimas su panašia situacija, pirmiausia suvokiant esmę, po to – realybę. Gydymui pasiruošęs pacientas mokosi atsipalaidavimo būdų.
2) Baimės įveikimo treniruotės : pacientas mokosi kontroliuoti didėjančią baimę ir ją mažinti bei atsipalaiduoti. Pacientas taip pat mokosi registruoti didėjančios įtampos bei susijaudinimo požymius ir kuo greičiau juos įveikti atsipalaiduodamas.
3) Užtvindymas baime : tai toks gydymo būdas, kai pacientas tiek laiko būna baimės būsenoje, kol baimė sumažėja. Šis būdas tam tikrais atvejais gali būti taikomas, nes baimės būsenos yra valdomos .
4) Mokymo modeliai : pagal norimą vieno asmens elgesį ugdomi nauji paciento elgesio įgūdžiai. Metodas taikytinas tada, kai pacientams reikia naujų įgūdžių, tačiau jie nepajėgūs vieni išmokti mokymo nurodymų.
5) Pasitikėjimo savimi lavinimas : tikslas įveikti socialinę baimę ir sustiprinti socialinius įgūdžius.
6) Problemų įveikimo treniruotė : ypač tinka pacientams kurie nepamatuotai reaguoja į problemų sunkumus arba linkę į perdėtas ir impulsyvias reakcijas.
Aplinkos terapija :
1) Įvairios bendravimą skatinančios terapijos formos ;
2) Išankstinis parengimas gyvenimui visuomenėja;
3) Visų pacientų dalyvavimas atliekant bendras užduotis;
4) Į gydymą gali būti įtraukti šeimos nariai, partneris, draugai;
5) Sukurti ligoniams jaukią aplinką, parinkti baldus kurie atstotų namų šilumą, reikia sukurti sąlygas motinas priimti kartu su kūdikiais ir mažais vaikais.
Atsižvelgiant į pacientų įpročius ir poreikius, psichiatrijos klinikose turėtų būti įvairių užsiėmimų grupių. Tačiau pacientų nereikia skatinti pernelyg dideliam aktyvumui.
Darbo terapijos formos yra :
1) Užimtumo terapija; daugiau meninė – kūrybinė : molio, medžio, metalo, tekstilės dirbiniai, piešimas, juk nedidelis kūrybinis darbas gali būti“ raktas“ nuo paciento pasąmonės, vidinio pasaulio durų. „Darbas kalba už pacientą ir parodo jo vidų ir būseną“ .
2) Darbo terapija ; dviračių remonto dirbtuvė, stalių dirbtuvė. Gali būti gaminama produkcija pagal sutartį su tam tikromis firmomis.
3) Gydomoji mankšta; mankštos ir atsipalaidavimo grupės, galima sporto terapija ir šokiai.
4) Muzikos terapija; galima „pasyvi forma” (klausyti ir interpretuoti) ir „aktyvi forma” grojant kitiems žmonėms ; svarbią reikšmę turi tinkama bendrauti psichoterapinė aplinka grupėje iš pradžių be žodžių – grojant, paskui bendrai aptariant patirtus įspūdžius ir savo išgyvenimus.
5) Kitos galimybės ; sapnų ir pasakų sekimo grupės, kompiuterių mokymo programa, pasivaikščiojimai.

I. 2. Pacientų sergančių depresija slaugos ypatumai

I. 2.1. Bendravimo komponentai palengvinantys slaugos procesą

Bendravimas turi daug sudėtinių dalių: dėmesingumas, išklausymas, supratimas, rūpinimasis, atsiskleidimas, šališkumas, įsijautimas, nuoširdumas ir pagarba.
Dėmesingumas arba dalyvavimas kitam asmeniui yra dėmesingumas jai arba jam labai plačia prasme. Tikroji dėmesio reikšmė yra ne užbėgimas už akių, o pritarimas ir susidomėjimas. Tačiau dėmesingumo negalima pasiekti akimirksniu: tam reikia laiko.
Išklausymas – tai įsiklausymas į kito asmens žodžius, mintis ir jausmus, ar jie būtų išreikšti, ar numanomi. Išklausymas reikalauja jautrumo, supratimo ir santūrumo kito žmogaus atžvilgiu; tai nėra atsakomybė už kitą asmenį ar kito asmens formavimas. Išklausymas – tai aktyvios, sąmoningos pastangos išgirsti, ne vien paprastas pasyvus klausymas.Tai reikalauja didelio susikaupimo, blaivaus proto, susidomėjimo tuo, kas sakoma, ne vien paprasto išsakytų žodžių supratimo. Kad būtumėte geras klausytojas, privalote sukoncentruoti visą dėmesį į kitą žmogų. Vadinasi, jūsų pačių puikybė, išankstinis nusistatymas, polinkiai, išsiblaškymas ir visi kiti vidiniai ar išoriniai trukdymai turi būti nustumti į šalį. Slaugui klausimą palengvina paciento poreikių, ir išreikštų, ir neišreikštų žodžiais, suvokimas. Slaugas, kuris yra geras klausytojas, ne tik girdi, ką sako pacientas, bet ir ieško pasikartojančių “temų” paciento žodžiuose.
Bendravimas yra pagrįstas pagarba kito žmogaus supratimui. Veiksmai yra tiesioginis suvokimo rezultatas. Taigi suprasti kitą, vadinasi, suprasti kito asmens požiūrį.
Rūpinimasis – tai pagalba kitam žmogui, kad jis vystytųsi, ir galimybė atskleisti save patį. Kad atsirastų rūpinimosi santykiai patariama perduoti žinias, būti kantriam, sąžiningam, nuoširdžiam, tikėti, turėti viltį ir būti drąsiam. Rūpinimasis kitu ugdo ir jūsų paties asmenybę. Rūpestis yra būtinas slaugos praktikos komponentas. Slaugui rūpinimasis yra daugiau nei “kito žmogaus priežiūra”; tai taip pat ir “domėjimasis”, ir “globa”.
Atsiskleidimas – tai procesas, kurio metu savo asmenybę atskleidžiame kitam; tai abipusis, porinis procesas, būtinas sveikai asmenybei vystytis. Taigi atsiskleidimas yra būtinas saviraiškai. Kadangi savęs pažinimas ir ugdymas yra fundamentalus, atsiskleidimas yra būtina sąlyga bendravimui ir įvairių gydomųjų procesų atlikimui terapijoje.

I. 2.2. Depresija sergančiųjų slauga

Slaugytojas turi nustatyti simptomus, padėti pacientui susitaikyti su skausmingais pojūčiais, įvertinti vartojamų vaistų terapinį efektyvumą, suteikti paramą ir sudaryti visas sąlygas, kad epizodai nepasikartotų.
1.Padėkite susidoroti su nemaloniais pojūčiais. Padedant slaugytojai, pacientas gebės susidoroti su nemaloniais pojūčiais, pasikalbėti apie juos ne tik su slaugytoja, bet ir su kitais asmenimis.Gebės aiškiai juos analizuoti, ieškoti būdų su jais kovoti.
• 2 kartus per dieną susitikite su pacientu ir bandykite užmegzti glaudesnius tarpusavio santykius. Pradėkite nuo 5-10 minučių, ilgindami susitikimo laiką tiek kiek galite jūs ir toleruoja pacientas.Paprašykite, kad pacientas papasakotų, ką jaučia. Nebijokite tylėjimo, venkite nerealaus garantavimo.
• Leiskite pacientui patogiu jam būdu išreikšti savo jausmus. Pasakykite, kad vienintelis būdas susidoroti su šiais skausmingais pojūčiais – juos pripažinti ir apie tai pasikalbėti.
• Padėkite pacientui rasti būdų išreikšti savo jausmus, pvz.; pyktį: pasiūlykite pacientui jį pašalinti žaidžiant rankinį, tenisą, daužant boksininko “kriaušę” , pagalvę, čiužinį; šaukiant, dainuojant ir pan.; kaltę: išsiaiškinkite, dėl ko pacientas jaučia kaltę. Po to pabandykite žodį “kaltė” pakeisti žodžiu “apmaudas” , išsiaiškinkite, kaip pacientas į tai reaguoja. Kaltės jausmui atsirasti turi įtakos neįsisąmonintas pyktis ir apmaudas. Padėkite tai suprasti pacientui.
• Su pacientu išsiaiškinkite, su kuriais žmonėmis jis galėtų pasidalinti savo jausmais. Jei tokių nėra, paklauskite, ką jis dėl to išgyvena.
• Išsiaiškinkite, kaip pacientas reaguoja girdėdamas kitų pacientų pasakojimus apie savo jausmus. Paprastai žmones, kurie nenori pripažinti savo jausmų, sukrečia kitų žmonių pripažinimai apie savo jausmus. Todėl pokalbių, diskusijų metu paskatinkite dalintis su kitais savo išgyvenimais ir mintimis.
• Su pacientu kalbėkitės apie jo praradimus, savijautą, jausmus, pvz.:”Jums buvo anksčiau sunku, bet Jūs mokotės susitaikyti su savo jausmais”,”Gedite prarasto žmogaus, todėl bijote užmegzti naujus santykius, tačiau po truputį bandote tai daryti”.
• Pagirkite už realius tikslus ir įsitikinimus.
2. Paskatinkite rūpintis savimi. Pacientas pats švarinsis, rengsis, tinkamai pavalgys ir atsigers, pakankamai miegos.
• Įvertinkite somatinius simptomus ir kasdienius įpročius.
• Bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais, nustatykite paciento poreikius ir problemas, raskite jų sprendimo būdus. Padėkite pacientui apsitarnauti [dauguma depresija sergančių pacientų tampa priklausomi nuo personalo, todėl judėjimas jiems padeda jaustis geriau]. Įvertinkite tas sritis, kuriose pacientas pats priima sprendimus.
• 1 kartą per savaitę pasverkite pacientą[mažėjanti kūno masė gali būti progresuojančios depresijos požymis].
• Kartu su pacientu planuokite dienotvarkę:
1) Asmens higiena. Reguliaraus maudymosi, šukavimosi, odos, nagų, drabužių priežiūros. Pagirkite už pastangas.
2) Mityba. Nustatykite: a) maitinimosi įpročius; b) suvalgyto maisto kiekį, kai pacientas serga anoreksija ar yra apatiškas maistui.
3) Miegas. Padėkite pacientui:a) sureguliuoti miego ir poilsio režimą; b)rasti dienos miegą pakeičiantį užsiėmimą[geriau miegos naktį].
4) Dienos veikla. Pacientas, pvz.,būdamas atsakingas už tvarką palatoje, jausis energingesnis. Pavyzdžiui, sergantis gilia depresija pacientas kartu su prižiūrėtoju gali sustatyti kėdes, sudėlioti į vietą žaidimus ir darbo priemones. Pamažu, atsižvelgiant į paciento būklę, skiriami vis sudėtingesni darbai.
5) Įvertinkite paciento:
a) ankstesnius pomėgius[ paprastai depresija sergantys žmonės turi keletą pomėgių ir nedalyvauja kitų grupių veikloje]. Bendri su kitais pacientais dainavimo, piešimo, poezijos skaitymo užsiėmimai skatina bendrauti su kitais žmonėmis, įtraukti į grupės veiklą. Iš pradžių pacientui gali prireikti slaugytojos pagalbos adaptuotis grupėje. Tam padeda bendri grupės pratimai, pasivaikščiojimai;
b) žarnyno veiklą. Esant obstipacijai, padėkite pacientui pasirinkti tinkamą maistą ir skysčių kiekį;c)žinias apie nuotaikos pokyčius per dieną. Sergantieji endogenine depresija blogiau jaučiasi rytą, o po pietų nuotaika pagerėja, Ypač dirbant. Sergantieji egzogenine depresija yra darbingesni po pietų miego.
3. Slopinkite paciento agresiją sau (dėl savigarbos stokos ir vilties sulaukti pagalbos nebuvimo). Pacientas galės koreguoti agresyvumą savo atžvilgiu elgesį.
• Įvertinkite atvykusio į skyrių paciento elgesį. Paklauskite, ar jį neramina suicidinės mintys.Iš paciento aplinkos pašalinkite visus aštrius daiktus, kuriais gali susižeisti pats ir sužeisti kitus:žirkles, skutimosi peiliukus ir pan. Tokiais daiktais pacientas gali naudotis tik matant prižiūrėtojui.
• Užmegzkite su pacientu glaudžius santykius. Atsiradus suicidinėms mintims, padėkite pacientui išmokti kitokio elgesio.
• Suteikite vilties, pvz.:”Šiuo metu jūs blogai jaučiatės, tačiau gydotės, todėl laikui bėgant šie nemalonūs pojūčiai praeis”.
4. Skatinkite bendradarbiauti. Pacientui atsiras socialinio bendravimo su personalu ir pacientais poreikis.
• Įvertinkite paciento tarpasmeninius santykius. Padėkite atrasti ir išspręsti bendravimo problemas. Pavyzdžiui, jeigu pacientas per daug savikritiškas savo ir kitų atžvilgiu, pabandykite apie tai su juo padiskutuoti.
• Nustatykite situacijas, kurioms esant jis gali atsiriboti nuo kitų žmonių bijodamas būti atstumtas ir apie jas pasikalbėkite su pacientu.
• Įvertinkite ir pabandykite kartu išspręsti tas kasdienio gyvenimo situacijas, kurioms esant pacientas jaučiasi bejėgis.
• Ugdykite socialinius bendravimo įgūdžius. Pagirkite už pastangas.

I. 2.3. Depresija sergantis ligonis ir artimieji

Tvirta šeima, kurioje jauki, rami atmosfera, kurioje įprasta rūpintis nelaimės ištiktu žmogumi, kurioje vyrauja pakili, žvali nuotaika ir optimistinis požiūris į gyvenimą: žymiai palengvina ligos eigą ir grąžina norą gyventi. Grįžęs iš ligoninės, žmogus tarp artimųjų jaučiasi saugus, atgauna pasitikėjimą savimi, tiki ateitimi, todėl stengiasi gerai elgtis, gerti vaistus, vykdyti visus medikų nurodymus. Sveika šeima padaro tai, ko negali padaryti jokia ligoninė,– sugrąžina žmogų į gyvenimą.
Ligonis grįžo į namus. Kas jo laukia? Ar artimieji pajėgia suvokti savo atsakomybę? Ar nepavers niekais medikų pastangų? Pagaliau ar jie sugebės padėti ligoniui sugrįžti į visuomenę, resocializuotis? Naujausieji užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad šeima gali turėti didžiulę reikšmę palaikomajai depresijos terapijai, kad sergantįjį svarbu ne tik apsaugoti nuo aplinkos veiksnių, bet ir suteikti jam kuo aktyvesnį vaidmenį šeimoje. Kaip tai padaryti? Artimieji turėtų pasistengti pažinti ligonį, pastebėti tai, ko jis nori, ką sugeba, kas jį erzina, liūdina ir panašiai. Reikia rasti raktą į ligonio širdį, tai yra tinkamiausią bendravimo ir priežiūros būdą. Svarbu suteikti jam galimybę pailsėti, pabūti vienam. Su juo reikia elgtis švelniai, pagarbiai, taktiškai, kalbėti ramiu tonu, nemeluoti, neapgaudinėti, be reikalo nežadėti, o svarbiausia – neniekinti, nežeminti, negrasinti ligonine. Negalima iš ligonio per daug reikalauti, priekaištauti, kad nedirba,– jam gali būti per sunku. Įsidėmėtina, kad kurie ligoniai jaučiasi labai nelaimingi, vieniši, jiems ypač reikia artimųjų gero žodžio, padrąsinimo, paguodos, draugiškumo. Paniurėlį reikia stengtis išblaškyti, praskaidrinti nuotaiką. Ligoniui nereikia leisti bendrauti su blogo elgesio, linkusiais girtauti žmonėmis.
Neretai žmonės vaizduojasi, kad sergantysis psicho-liga nieko nesupranta ir nejaučia, nes juk neteisingai, iškreiptai suvokia aplinką, gyvena absurdiškomis idėjomis. Bet juk tai jam netrukdo skirti gerą nuo blogo! Jei su juo elgiamasi švelniai, ramiai, mandagiai, jei jautriai reaguojama į jo nusiskundimus, pageidavimus, jei juo rūpinamasi,– jam malonu, jis nuoširdžiai džiaugiasi. Piktas, nepasvertas žodis arba veiksmas, pajuoka, skriauda ligonį smarkiai įžeidžia, padaro agresyvų. Šeimos barniai, vaidai, žema artimųjų kultūra ir abejingumas kartais verčia patį ligonį prašytis atgal į ligoninę. Jam reikia iš aplinkinių ne vergavimo, pataikavimo, ne dirbtinės saldybės – ji tik sukelia įtarumą, piktina,– o nuoširdumo, paprastumo, bent trupučio šilumos. Žinoma, sergantįjį depresija būtina akylai stebėti, bet tai neturi virsti persekiojimu ir nuolatiniu ligos priminimu. Ypač atsargiai reikia elgtis su supykusiu, sunerimusiu ligoniu. Jei jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neįvykdomi, reikia mokėti nukreipti dėmesį arba pasakyti, kad reikia pasitarti su gydytoju, ar tiesiog priminti, paaiškinti, kad tai gali pakenkti jo sveikatai. Negalima ir per daug juokauti ar jam girdint, net švelniai jo pašiepti, nes dažniausiai liguistas jautrumas ir įtarumas trukdo suprasti teisingai. Negalima jam matant gerti svaigalų, nes tai jį erzina, primena jo nepilnavertiškumą arba net paskatina jį patį gerti. Svaigalai, sergančiajam depresija, yra nepaprastai pavijingi, nes labai griauna sveikatą ir skatina suicidus. Taip pat ligonis neturi girdėti kalbų apie kitų ligas, nelaimingus įvykius, mirtį, nes tai didina nerimą, gadina nuotaiką. Jei ligonis prabyla apie gyvenimo beprasmiškumą, jei galima jį įtarti norint nusižudyti, reikia nedelsiant kreiptis į psichiatrą arba net vežti į ligoninę.
Ypatingą reikšmę sveikatai ir prestižui atgauti turi tinkamai parinktas darbas. Jis didina pasitikėjimą savo jėgomis atitraukia nuo liguistų išgyvenimų, pagaliau gerina šeimos materialinę būklę. Visai kas kita – varginantis darbas: turinčiam polinkį į depresiją nepatariama dirbti: sunkaus fizinio arba įtempto protinio, taip pat pamaininio (naktinio). Jei įprastinio darbo sąlygos nebetenkina – dėl karščio, triukšmo, šalčio,– reikia ieškoti lengvesnio, geriausia – lauko, daržo, sodo darbo. Jei tai neįmanoma, galima dirbti namie- padėti artimiesiems. Ligonis kitų padedamas turi palengva įsitraukti į šeimos gyvenimą. Jį reikia paskatinti, dažniau pagirti, įvertinti jo gerus norus.
Labai svarbu, kad sergantysis depresija laikytųsi jam skirto režimo: laiku gultų ir keltųsi, laiku dirbtų ir ilsėtųsi, kuo daugiau judėtų. Jam reikia miegoti ne mažiau kaip 7 – 8 valandas, pasivaikščioti, būti gryname ore, valgyti daug daržovių ir vaisių.
Dar gulėdamas ligoninėje, žmogus turi pajusti, kad yra laukiamas namie. Jį būtina lankyti, atnešti gėlių, žurnalų, knygų, rankdarbių, na ir, mėgstamo maisto bei tualeto reikmenų.
Svarbiausias artimųjų uždavinys – mokėti tinkamai reikalauti. Per dideli reikalavimai ligonį traumuoja, o per maži trukdo įsitraukti į normalų šeimos gyvenimą.

I. 3. Literatūrinės dalies išvados
Suaugusiųjų depresijos priežastys:
Biologinės, genai, socialinės, išmoktas bejėgiškumas, elgesio stereotipai.
Suaugusiųjų depresijos ypatumai:
1) Liūdesys, prislėgta nuotaika.
2) Mąstymo, susikaupimo, atminties, ar apsisprendimo problemos.
3) Sulėtėja judesiai, nuovargio jausmas.
4) Miego sutrikimai (nemiga ar per didelis mieguistumas).
5) Somatiniai simptomai.
6) Apetito, svorio pasikeitimas (padidėjimas arba sumažėjimas).
7) Kaltės ar nepilnavertiškumo jausmas.
8) Vegetaciniai sutrikimai.
9) Mintys apie savižudybę.
Kiti simptomai:
1) Galvos skausmas.
2) Skausmai kitose vietose.
3) Virškinimo sutrikimai.
4) Lyties problemos.
5) Pesimizmas, beviltiškumas.
6) Nerimas, rūpestis.
Sergančių depresija slaugos ypatumai:
Slaugant pacientus, sergančius depresija, yra svarbūs šie bendravimo komponentai, padedantys užmegzti glaudesnius tarpusavio santykius, tai: dėmesingumas, išklausymas, rūpinimasis. Taip pat svarbu padėti pacientams išreikšti savo jausmus, paskatinti rūpintis savimi, slopinti paciento agresiją sau, skatinti bendrauti.

II. Empirinis tyrimas

II. 1. Empirinio tyrimo pagrindinės charakteristikos.

Tyrimo tikslas:
Empiriškai ištirti pacientų sergančių depresija atsiliepimus apie slaugytojų bendravimo ypatumus.

Tyrimo uždaviniai:
Sudaryti anketą padedančią išsiaiškinti pacientų sergančių depresija atsiliepimus apie slaugytojų bendravimo ypatumus.
Atlikti pacientų sergančių depresija apklausą.

Tyrimo metodika:
Anketinė apklausa.

Tyrimo objektas:
Tyrime dalyvavo 30 depresija sergančių pacientų, kurie gydosi Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje.

Tyrimo tipas:
Kiekybinis, kokybinis.

Hipotezė:
Pacientai sergantys depresija teigia, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas reikšmingas jų sveikimo procesui.

Etiniai tyrimo aspektai:
Anketa anoniminė. Tyrimo rezultatai skelbiami tik statistiškai apibendrinti. Apklausa atlikta vadovaujantis konfidencialumo principu.

II.2. Empyrinio tyrimo duomenų analizė

Norint išsiaiškinti pacientų sergančių depresija nuomonę apie slaugytojų bendravimo ypatumus, buvo sudaryta 11 klausimų anketa. Anketoje 4 uždarieji klausimai, 5 atvirieji klausimai ir 2 vertinimo skalių lentelės.
Anketa buvo pateikta 30 pacientų sergančių depresija, kurie gydosi Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje.

1.pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą: “Ar pirmą kartą gydotės Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje?”
Iš apklaustųjų sužinojome, jog Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje pirmą kartą gydosi 60%, o ne pirmą kartą 40% pacientų.

Norėjome išsiaiškinti pacientų savijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje:

2.pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą: “Kaip Jūs jaučiatės ligoninėje?”
Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusiųjų savo savijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje vertina pozityviai: jiems patinka, nes jais rūpinasi (27%), jaučiasi saugūs (13,5%), gerai, nes turi draugų (8,1%), jaučiasi reikalingi (5,4%), daug bendrauja slaugytojos (3,7%). Tačiau 3,7% apklaustųjų jaučiasi tarsi įkalinti, jaučiasi liūdni (5,4%), jaučiasi vieniši (13,5%), nuobodžiauja (10,8%).

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą:” Ko labiausiai pasigendate gydantis ligoninėje?”
Kelia susirūpinimą tai, kad 33,3% tiriamųjų įvardina, jog trūksta užimtumo, 19,4% neturi draugų. Trūksta bendravimo su slaugytojomis, netenkina buitinės sąlygos, bei kitas priežastis įvardino po 8,3% apklaustųjų.Taip pat po 5,6% apklaustųjų teigia, kad trūksta išklausymo, nepatinka maitinimas, trūksta medikamentų, bei pagarbaus lygiavertiško bendravimo.

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą:”Kaip manote, ar turi įtakos bendravimas su slaugytojomis sveikimo procesui?”
Dauguma Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydančių pacientų (80%) mano, kad bendravimas su slaugytojomis turi įtakos jų sveikimo procesui, tačiau (20%) mano, kad bendravimas su slaugytojomis jokios įtakos sveikimo procesui neturi.

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą:”Kodėl manote, kad yra reikšmingas kvalifikuotas slaugytojų bendravimas Jūsų sveikimo procesui?
57,7% Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydančių pacientų teigia, kad su slaugytojomis dažnai tenka bendrauti, taigi svarbu kaip jos bendrauja ir 42,3% pacientų mano, kad profesionalus slaugytojų bendravimas didina pasitikėjimą medikais.

Norėjome išsiaiškinti, kodėl pacientai mano, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas yra nereikšmingas jų sveikimo procesui.

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą:”Kodėl manote, kad yra nereikšmingas kvalifikuotas slaugytojų bendravimas Jūsų sveikimo procesui?”
Dalis pacientų (50%) mano, kad slaugytoja – ne gydytojas, 33,3% teigia, kad gydo vaistai, bet ne slaugytoja ir 16,7% apklaustųjų mano, kad bendravimas nereikšmingas sveikimo procesui.

Norėdami išsiaiškinti kaip pacientas vertina slaugytojų elgesį pateikiame įvertinimo skales:

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: “Ar visada slaugytoja ligoniui paaiškina, kas neaišku?”
60% apklaustųjų teigia, kad visiškai sutinka, 36,7% dalinai sutinka, 3,3% nežino.

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: “Ar slaugytojos gerai atlieka procedūras?”
Iš apklaustųjų sužinojome, kad 50% visiškai sutinka, 26,7% dalinai sutinka, 23,3% nežino.

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: “Ar slaugytoja su ligoniu bendrauja kaip su sau lygiu žmogumi?”
Sužinojome, kad 26,7% visiškai sutinka, 46,7% dalinai sutinka, 20% nežino ir 6,7% nežino.

10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: “Ar slaugytoja neskuba?”
43,3% pacientų visiškai sutinka, 30% dalinai sutinka, 26,6% nežino.

11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: “Ar slaugytoja klausdama nuobodžiauja?”
Daugelis pacientų (53,3%) teigia, kad slaugytojos klausdamos nenuobodžiauja, 36,6% nežino, 6,3% visiškai sutinka ir 3,3% dalinai sutinka.

Norėdami išsiaiškinti koks slaugytojų elgesys padeda pacientams sveikti pateikiame įvertinimo skales:
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja padeda išreikšti pacientams jų jausmus?”
Pacientai atsakė, kad labai padeda (16,7%), padeda (50%), nežino (26,7%), nepadeda (6,7%).

13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja paskatina rūpintis savimi?”
Pacientų atsakymai yra šie: labai padeda 33,3% pacientų, padeda 63,3%, nežino 0%, nepadeda 3,3%.

14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja padeda planuoti dienotvarkę?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad 13,3% pacientų slaugytojos labai padeda planuoti dienotvarkę, 53,3% padeda, 20% nežino, 13,3% nepadeda.

15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar užmegzti su slaugytoja glaudūs santykiai?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad 23,3% pacientų yra užmezgę labai glaudžius santykius, 40% gerus, 33,3% nežino, tačiau 3,3% pacientų nėra užmezgę glaudžius santykius su slaugytoja.
16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja moko atpažinti neigiamas mintis?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad 6,7% pacientų slaugytoja labai padeda atpažinti neigiamas mintis, 50% padeda, 33,3% nežino, 6,7% nepadeda ir 3,3% labai nepadeda.

17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja suteikia vilties?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad pacientai tik teigiamai įvertino slaugytojos darbą: 20% pacientų slaugytoja labai padeda, t.y. suteikia labai daug vilties, 73,3% padeda, 6,7% nežino.
18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja skatina bendrauti?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad pacientai tik teigiamai įvertino slaugytojos skatinimą bendrauti: 23,3% pacientų slaugytojos labai padeda bendrauti, 63,3% padeda ir 13,3% nežino.

19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja pagiria už pastangas?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad pacientai teigiamai vertina slaugytojas: 40% pacientų teigia, kad slaugytojos labai pagiria už pastangas, 43,3% pagiria, 16,7% nežino.
20 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymą į teiginį: ”Ar slaugytoja giliai išklauso?”
Apklausus tiriamuosius sužinojome, kad 40% pacientų slaugytojos labai išklauso, 36,7% išklauso, 20% nežino ir net 3,3% visiškai neišklauso pacientų.

Norėdami išsiaiškinti kokio elgesio norėtų Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydantys pacientai, uždavėme atvirą klausimą. Analizuodami atvirus atsakymus dauguma norėtų, kad slaugytojos elgtųsi maloniai, rūpestingai, nuoširdžiai, daugiau bendrautų, išklausytų, kad su pacientu elgtųsi kaip su pilnaverčiu žmogumi.

Ligonių besigydančių Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje amžius vyrauja nuo 21 iki 59 metų.

Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje gydosi 63,3% moterų ir 36,7% vyrų.

II. 3. Empyrinio tyrimo išvados

Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių savo savijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje vertina pozityviai: jiems patinka, nes jais rūpinasi (27%), jaučiasi saugūs (13,5%), gerai, nes turi draugų (8,1%), jaučiasi reikalingi (5,4%), daug bendrauja slaugytojos (3,7%). Tačiau 3,7% apklaustųjų jaučiasi tarsi įkalinti, jaučiasi liūdni (5,4%), jaučiasi vieniši (13,5%), nuobodžiauja (10,8%).

Kelia susirūpinimą tai, kad 33% tiriamųjų įvardina, jog trūksta užimtumo, 19,4% neturi draugų, trūksta bendravimo su slaugytojomis, netenkina buitinės sąlygos, bei kitas priežastis įvardino po 8,3% apklaustųjų. Taip pat po 5,6% apklaustųjų teigia, kad trūksta išklausymo, nepatinka maitinimas, trūksta medikamentų, bei pagarbaus, lygiavertiško bendravimo.

Dauguma Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydančių pacientų (80%) mano, kad bendravimas su slaugytojomis turi įtakos jų sveikimo procesui, tačiau 20% apklaustųjų mano, kad bendravimas su slaugytojomis jokios įtakos sveikimo procesui neturi.

Didžioji dauguma tiriamųjų teigiamai vertina slaugytojų elgesį su jais: 96,7% teigia, kad slaugytoja atsako į klausimus, paaiškina kas neaišku, 76,7% mano, kad atlieka gerai procedūras, 73,4% mano, kad su jais bendrauja lygiavertiškai ir pagarbiai, 73,3%, kad slaugytoja jiems skiria pakankamai laiko, neskuba, 53,3% teigia, kad slaugytoja juos išklauso.

Anketoje dalyvavusių pacientų manymu, jų sveikimo procesui reikšminga tai, kad: slaugytojos padeda išreikšti jausmus (66,7%), paskatina rūpintis savimi (96,6%), padeda planuoti dienotvarkę (66,6%), skatina bendrauti (86,3%), pagiria už pastangas(83,3%), giliai išklauso (76,7%), suteikia vilties (93,3%).

Tiriamųjų hipotezė pasitvirtino:
80% apklaustųjų įvardino, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas, reikšmingas jų sveikimo procesui.

III. Bendros išvados

Suaugusiųjų depresijos priežastys:
Biologinės, genai, socialinės, išmoktas bejėgiškumas, elgesio stereotipai.
Suaugusiųjų depresijos ypatumai:
1) Liūdesys, prislėgta nuotaika.
2) Mąstymo, susikaupimo, atminties, ar apsisprendimo problemos.
3) Sulėtėja judesiai, nuovargio jausmas.
4) Miego sutrikimai (nemiga ar per didelis mieguistumas).
5) Somatiniai simptomai.
6) Apetito, svorio pasikeitimas (padidėjimas arba sumažėjimas).
7) Kaltės ar nepilnavertiškumo jausmas.
8) Vegetaciniai sutrikimai.
9) Mintys apie savižudybę.
Kiti simptomai:
1) Galvos skausmas.
2) Skausmai kitose vietose.
3) Virškinimo sutrikimai.
4) Lyties problemos.
5) Pesimizmas, beviltiškumas.
6) Nerimas, rūpestis.
Sergančių depresija slaugos ypatumai:
Slaugant pacientus, sergančius depresija, yra svarbūs šie bendravimo komponentai, padedantys užmegzti glaudesnius tarpusavio santykius, tai: dėmesingumas, išklausymas, rūpinimasis. Taip pat svarbu padėti pacientams išreikšti savo jausmus, paskatinti rūpintis savimi, slopinti paciento agresiją sau, skatinti bendrauti.

Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių savo savijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje vertina pozityviai: jiems patinka, nes jais rūpinasi (27%), jaučiasi saugūs (13,5%), gerai, nes turi draugų (8,1%), jaučiasi reikalingi (5,4%), daug bendrauja slaugytojos (3,7%). Tačiau 3,7% apklaustųjų jaučiasi tarsi įkalinti, jaučiasi liūdni (5,4%), jaučiasi vieniši (13,5%), nuobodžiauja (10,8%).

Kelia susirūpinimą tai, kad 33% tiriamųjų įvardina, jog trūksta užimtumo, 19,4% neturi draugų, trūksta bendravimo su slaugytojomis, netenkina buitinės sąlygos, bei kitas priežastis įvardino po 8,3% apklaustųjų. Taip pat po 5,6% apklaustųjų teigia, kad trūksta išklausymo, nepatinka maitinimas, trūksta medikamentų, bei pagarbaus, lygiavertiško bendravimo.

Dauguma Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydančių pacientų (80%) mano, kad bendravimas su slaugytojomis turi įtakos jų sveikimo procesui, tačiau 20% apklaustųjų mano, kad bendravimas su slaugytojomis jokios įtakos sveikimo procesui neturi.

Didžioji dauguma tiriamųjų teigiamai vertina slaugytojų elgesį su jais: 96,7% teigia, kad slaugytoja atsako į klausimus, paaiškina kas neaišku, 76,7% mano, kad atlieka gerai procedūras, 73,4% mano, kad su jais bendrauja lygiavertiškai ir pagarbiai, 73,3%, kad slaugytoja jiems skiria pakankamai laiko, neskuba, 53,3% teigia, kad slaugytoja juos išklauso.

Anketoje dalyvavusių pacientų manymu, jų sveikimo procesui reikšminga tai, kad: slaugytojos padeda išreikšti jausmus (66,7%), paskatina rūpintis savimi (96,6%), padeda planuoti dienotvarkę (66,6%), skatina bendrauti (86,3%), pagiria už pastangas(83,3%), giliai išklauso (76,7%), suteikia vilties (93,3%).

Tiriamųjų hipotezė pasitvirtino:
80% apklaustųjų įvardino, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas, reikšmingas jų sveikimo procesui.

Rekomendacijos

• Organizuoti slaugytojų, dirbančių su depresija sergančiais pacientais, slaugos patirties pasidalinimo seminarus.

• Skatinti slaugytojas dalyvauti konferencijose, analizuojančiose sergančiųjų depresija asmenybes, bei jų slaugos ypatumus.

IV. Literatūra

1. Dembinskas A. Depresija. V: 1999m.
2. Dilingas H., Reimeris Ch. Psichiatrija ir psichoterapija. V: 2000m.
3. Eglytis I. Apie žmogaus psichiatriją. V: 1985m.
4. Gydymo menas.Sveikatingumo ir medicinos reklamos centras. 2002m.
5. Psichiatrijos žinios. Lietuvos Psichiatrų asociacija. 2002m.
6. Slauga. Tarptautinis projektas. 3 dalis, bendravimas. V:1996m.

V. Priedai

Anketa pacientams, besigydantiems psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje
Prašau Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka Kauno Kolegijos medicinos ir socialinių mokslų studijų centro bendrosios praktikos slaugymo studentė Laura Kumetaitė. Šiuo tyrimu bus remiamasi rašant kursinį darbą.
Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai analizuoti slaugytojų bendravimo ypatumus, slaugant suaugusius pacientus sergančius depresija.
Anketa anoniminė! Vardo ir pavardės nurodyti nereikia.Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik statistiškai apibendrinti. Prašome Jūsų būti dėmesingais ir nuoširdžiais tyrimo dalyviais.
Nepraleiskite klausimų ir sekite anketos pildymo nurodymus skliausteliuose! Jei neaišku kreipkitės į Jums anketą pateikusį asmenį.

1. Ar Jūs pirmą kartą gydotės Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje?
(APIBRAUKITE VIENĄ atsakymo numerį)
1. Taip.
2. Ne.
2. Kaip Jūs jaučiatės ligoninėje?
(APIBRAUKITE VIENĄ – DU atsakymo numerius)
1. Man patinka, nes manimi rūpinasi.
2. Jaučiuosi saugus.
3. Gerai, nes turiu draugų.
4. Jaučiuosi reikalingas.
5. Su manimi daug bendrauja slaugytojos.
6. Jaučiuosi tarsi įkalintas.
7. Jaučiuosi liūdnas.
8. Jaučiuosi vienišas.
9. Jaučiuosi nesaugiai.
10. Nuobodu.
11. Kita (jei norite, įrašykite)...............

3. Ko labiausiai pasigendate gydantis ligoninėje?
(APIBRAUKITE VIENĄ – DU atsakymo numerius)
1. Nėra draugų.
2. Nėra užimtumo.
3. Bendravimo su slaugytojomis.
4. Išklausymo.
5. Nepatinka maitinimas.
6. Netenkina buitinės sąlygos.
7. Trūksta medikamentų.
8. Trūksta pagarbaus, lygiavertiško bendravimo.
9. Kita (jei norite įrašykite)...............
4. Kaip manote, ar turi įtakos bendravimas su slaugytojomis sveikimo procesui?
(APIBRAUKITE VIENĄ atsakymo numerį)
1. Taip.
2. Ne.
5. Kodėl manote, kad yra reikšmingas kvalifikuotas slaugytojų bendravimas Jūsų sveikimo procesui?
(APIBRAUKITE VIENĄ – DU atsakymo numerius)
1. Su slaugytojomis dažnai tenka bendrauti, taigi svarbu kaip jos bendrauja.
2. Profesionalus slaygytojų bendravimas didina mano pasitikėjimą medikais.
3. Kita (jei norite, įrašykite)
6. Kodėl manote, kad yra nereikšmingas kvalifikuotas (profesionalus) slaugytojų bendravimas Jūsų sveikimo procesui?
(APIBRAUKITE VIENĄ – DU atsakymo numerius)
1. Slaugytoja – ne gydytojas.
2. Gydo vaistai, bet ne slaugytoja.
3. Bendravimas iš vis nereikšmingas sveikimo procesui.
4. Kita (jei norite, įrašykite)

7. Kaip Jūs vertinate slaugytojų elgesį su Jumis?
(Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą)

Visiškai
sutinku Dalinai sutinku Nežinau Nesutinku
1. Slaugytoja kelis kartus per dieną domisi savijauta.
2. Slaugytoja daug kalbasi su manim, klausinėja.
3. Visada paaiškina, kas neaišku
4. Gerai atlieka procedūras.
5. Bendrauja kaip su sau lygiu.
6. Kalbėdama žiūri į akis.
7. Neskuba
8. Klausdama nuobodžiauja.

8. Koks slaugytojos elgesys padeda Jums sveikti?
(Pažymėkite KIEKVIENO varianto VIENĄ atsakymą – APIBRAUKITE Jums tinkantį skaičių)

Labai padeda Padeda Nežinau Nepadeda Labai nepadeda
1. Slaugytoja padeda susidoroti su nemaloniais pojūčiais.
2. Padeda išreikšti savo jausmus.
3. Paskatina rūpintis savimi.
4. Padeda planuoti dienotvarkę.
5. Užmegzti su slaugytoja glaudūs santykiai.
6. Slaugytoja moko atpažinti neigiamas mintis.
7. Suteikia vilties.
8. Skatina bendrauti.
9. Slaugytoja padeda išspręsti kasdieninio gyvenimo situacijas.
10. Pagiria už pastangas.
11. Giliai išklauso.

9. Kaip Jūs norėtumėt, kad slaugytoja su Jumis elgtųsi?
(PARAŠYKITE)..............................
10. Jūsų amžius metais (PARAŠYKITE)......

11. Jūsų lytis (PABRAUKITE): vyriška; moteriška.

Leave a Comment