STRESAS IR PSICHOLOGINES KRIZES

TURINYS

ĮVADAS 3
KAS SUKELIA STRESĄ? 4
KOKIUS POKYČIUS ŽMOGAUS ORGANIZME LEMIA STRESAS? 4
KAIP ĮVEIKTI STRESĄ? 5
KADA KREIPTIS Į SPECIALISTĄ? 6
PSICHOLOGINĖ KRIZĖ 6
BENDRIEJI DEPRESIJOS POŽYMIAI 7
KODĖL DEPRESIJA ,,SUNKĖJA” 7
DVASINĖ BŪSENA 7
SAVIŽUDYBĖS PAVOJUS 8
JAUNŲ ŽMONIŲ SAVIŽUDYBĖS 8
SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS FAKTORIAI VYRESNIAME AMŽIUJE 8
SAVIŽUDYBĖS IR SPAUDA, . 8
KAIP BENDRAUTI JEI ... 9
KO NEDARYTI 9
PAGALBOS ŠALTINIAI 9
IŠVADOS 10
LITERATŪRA 11ĮVADAS
Kasdienėje kalboje, žiniasklaidoje, mokslinėje literatūroje pastaruoju metu „streso“ sąvoka vartojama, nusakant pačius įvairiausius žmogaus gyvenimo įvykius bei išgyvenimus. Pabandžius apibendrinti visus „stresu“ vadinamus reiškinius, gali pasirodyti, kad viskas, kas nutinka žmogui nuo ankstyvo ryto iki gilaus įmygio vakare, yra stresas. Tenka pripažinti, kad šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas greitas, jaam keliami aukšti reikalavimai, dažnai tenka veikti esant sudėtingoms, neįprastoms situacijoms, spręsti konfliktus. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad žmogus nuolat patiria stresą. Pasiduodami „streso“ propaguotojų įtakai, galime pasidovanoti chroniškų psichinės ir fizinės sveikatos problemų.
Nors nėra vieningo psichologų sutarimo, tačiau dažniausiai stresas apibrėžiamas kaip objektyviai ar subjektyviai žalingo stimulo sukelta organizmo būsena, lemianti fiziologinių ir psichologinių organizmo funkcijų bei elgesio pakitimus. Svarbu pastebėti, kad stresą gali patirti absoliučiai visi: vaikai, jaunuoliai, suaugusieji ar senyvi žmonės.KAS SUKELIA STRESĄ?
Stresoriai – streso sukėlėjai yra skiriami į objektyviai ir subjektyviai žalingus.
Objektyviai žalingi stimulai dažniausiai yra pavojingi fiziškai, kelia grėsmę gyvybei. Nenuostabu, kai žmogui, vos nepakliuvusiam po automobilio ratais, ima smarkiau plakti širdis, išpila prakaitas. Tokias situacijas kaip stresines išgyventų daugelis, tačiau reakcijos stiprumas ir išorinis pasireiškimas būtų sk

kirtingas, jį lemia individualios žmogaus organizmo ir būdo savybės.
Visiškai kitokie yra subjektyviai žalingi stimulai. Tai kiekvienam individualiai stresą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, vienam žmogui vadovo išsakytos pastabos gali būti įprastas įvykis, kitam jos gali tapti streso priežastimi: žmogus nebegalės susikaupti ir produktyviai dirbti, jaus nerimą, išprakaituos. Subjektyviai žmogaus vertinama grėsmė – tai neatitikimas tarp aplinkos reikalavimų ir jo galimybių išpildyti ar sumažinti tuos reikalavimus. Vertinimas dažnai yra automatiškas, nė nepastebimas, nesąmoningas.
Viršininko pastaba sukels įtampą žmogui, kuris mano, kad nesugebės atlikti skirtos užduoties, arba mažiau save vertina, todėl pastabą supras kaip nuvertinimą. Pasitikintis savo jėgomis žmogus į pastabą reaguos ramiai ir sugebės objektyviai ją įvertinti ir realizuoti. Kita vertus, jei viršininko bendravimo būdas yra nuolatinis pastabų išsakymas savo darbuotojams, ilgainiui jie į tai nebekreipia diidesnio dėmesio, priekaištai nebesukelia streso ir įtampos. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip skirtingai gali būti vertinamos tos pačios situacijos ir kaip stresinė reakcija priklauso nuo žmogaus organizmo psichinių ir fizinių savybių, nuo individualaus situacijos įvertinimo.KOKIUS POKYČIUS ŽMOGAUS ORGANIZME LEMIA STRESAS?
Stresas, kaip minėta, sukelia tiek fizinių, tiek psichologinių bei elgesio pakitimų. Fiziologinių funkcijų pakitimai – tai vidinių endokrininių procesų pakitimai:
 padažnėjęs kvėpavimas,
 pagreitėjęs ar sutrikęs širdies ritmas,
 prakaitavimas,
 įvairūs pojūčiai skrandžio srityje ir pan.
Psichologinio pobūdžio pakitimai yra šie:
 įtampa,
 baimės jausmas,
 nerimas,
 šoko būsena.

Elgesio pokytį geriausiai pastebėtume, žmogui pasitraukiant nuo pa

avojingo,
nemalonaus, įtampą keliančio stimulo, pavyzdžiui, prisilietęs prie karšto daikto, jis automatiškai atitraukia ranką, pasijutęs nesaugiai tamsiame skersgatvyje, kuo greičiau stengiasi iš jo išeiti į apšviestą gatvę.KAIP ĮVEIKTI STRESĄ?
Labai svarbu suvokti stresines situacijas, jų priežastis ir padarinius, kad galėtume
apmąstyti galimus elgesio modelius ateityje. Be to, nuolat patiriamas, bet neįveiktas, neapsvarstytas stresas gali sukelti ne tik psichinių, bet ir labai sunkios formos fizinių negalavimų.

Žmonės nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi
nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų sukeltą poveikį vaikai bando neutralizuoti jį išreikšdami vienokiu ar kitokiu elgesiu: mušasi, pyksta, erzina aplinkinius; suaugusieji labiau linkę užsisklęsti, išgyventi viską viduje, niekam nepasakoti; daugeliui pirmąja nusiraminimo priemone tampa cigaretė, alkoholis, įvairios narkotinės medžiagos. Paprastai tai nepadeda įveikti streso sukeltos būsenos ir nebūna ilgalaikio poveikio. Kitąsyk atsidūręs panašioje situacijoje žmogus vėl negalės konstruktyviai su ja susidoroti.
Yra dvi konstruktyvaus streso įveikimo strategijos: orientuota į situaciją ir orientuota į būseną. Pirmuoju atveju siekiama pakeisti situaciją, pašalinti stresorių ar jo išvengti, išmokstama elgtis taip, kad aplinka kuo mažiau veiktų žmogaus būseną. Antruoju atveju stengiamasi sumažinti neigiamus skausmingus išgyvenimus, kuriuos sukėlė stresorius, bandoma pagerinti savijautą, nusiraminti. Kiekviena iš šių strategijų yra savaip vertinga, kiekvieną žmogus pasirenka pagal savo įpročius ir sugebėjimus. Į situaciją orientuotas streso įveikimas da
ažnai būna vienintelis galimas sprendimo būdas agresijos, smurto, fizinės grėsmės atvejais. Jokie nusiraminimo būdai negali padėti moteriai, žinančiai, kad jos vyras grįš namo girtas ir ją muš. Vienintelė išeitis tokiu atveju – trauktis iš grėsmingos situacijos.
Kaip nusiraminti, sumažinti įtampą, pagerinti savijautą? Kadangi stresą gali sukelti labai subjektyvūs veiksniai, tai ir jo įveikimas gali būti labai individualus. Svarbu išmokti klausyti savęs, mūsų organizmas gali geriausiai patarti, kas jam naudinga. Vienam padeda pasivaikščiojimas parke, kitam važinėjimas dviračiu ar jogos pratimai, trečiam piešimas ar muzika. Stresinius išgyvenimus labai palengvina sportas, mėgstamas užsiėmimas, jausmų išsakymas artimam žmogui.KADA KREIPTIS Į SPECIALISTĄ?
Ne visuomet pavyksta pačiam įveikti stresą, nusiraminti. Galbūt jums kiekvienas
egzaminas sukelia tokią įtampą, kad nebegalite mokytis, o atsakinėdami užmirštate net tai, ką mokėjote. Gal pakeitėte jau ne vieną darbovietę, nes vis atrodė, kad jūsų nemėgsta darbdavys, nuolat patirdavote stresą, tačiau naujoje darbo vietoje viskas kartodavosi. Jei keičiant situacijas stresas nesumažėja, gali būti, kad streso šaltinis yra jūsų viduje. Keliate sau neįgyvendinamus reikalavimus, pats save skaudinate ir žalojate. Tokiu atveju gali padėti psichologas ar psichoterapeutas, kuris padės įsisąmoninti vidinės įtampos ir nuolatinių stresų priežastis, suprasti sau keliamus reikalavimus ir juos sumažinti.PSICHOLOGINĖ KRIZĖ
Kartais po patirto stipraus sukrėtimo, kai gresia pavojus gyvybei ar panašiai, kurį

laiką žmogus negali atsikratyti įk
kyrių minčių apie įvykį, nors kartu ir vengia prisiminimų apie jį. Tokiu atveju padidėja fiziologinis jautrumas, išgyvenama baimė, žmogus yra sudirgęs, praradęs susidomėjimą savo įprasta veikla, tampa uždaras, nekalbus. Tokia būsena, atsiradusi po patirto stresinio įvykio, yra vadinama psichologine krize, kuri gali paveikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Krizės išgyvenimas gali padaryti žmogų jautresnį, gilesnį, labiau atjaučiantį kitų skausmą.
Bet krizė turi ir neigiamą pusę – žmogus gali palūžti, smukti, nepasitikėti ir t.t.
Jam žinomi problemų sprendimų būdai – nebepadeda.BENDRIEJI DEPRESIJOS POŽYMIAI
• Liūdesys nepraeina didesnę dienos dalį;
• Nedomina įprastinė veikla;
• Mažėja(didėja) kūno masė;
• Trumpėja (ilgėja) miego laikas;
• Nuolat jaučiamas nuovargis, silpnumas;
• Kaltės arba beviltiškumo jausmas;
• Sunku susikaupti, nutarti, įsiminti;
• Kyla mintys apie mirtį.KODĖL DEPRESIJA ,,SUNKĖJA”
• žmonės neretai varžosi prisipažinti esą prislėgti, nes tai silpnumo požymiai;
• jausmai, susiję su depresija, yra tokie įprasti, kad nelaikoma liga.
• sunku diagnozuoti depresiją, kai sergama kokia nors somatine (kūno) liga;
• Depresiją lydi gausybė neaiškių skausmų, nemalonių pojūčių.
Depresija galima pagydyti, savižudybės galima išvengti.DVASINĖ BŪSENA
• Ambivalentiškumas. Daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi, noras mirti žmoguje svyruoja: žemyn-aukštyn.Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.
• Impulsyvumas. Trunka nuo minutės iki valandų.
• Rigidiškumas. Mąstymas, jausmai ir veiksmai suvaržyti, riboti.SAVIŽUDYBĖS PAVOJUS
Keletą pastebėtų ženklų:
Jei žmogus-
Atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos, pesimizmo,
Staiga pasikeičia – dominantis dalykai apleidžiami, viskam abejingas,
Pradeda daugiau rūkyti, gerti, vartoti įv.medžiagas,
Grąžina skolas, dovanoja, testamentas ar panašiai,
Kalba apie savižudybę- tiesiogiai arba netiesiogiai, mini vietą, laiką.JAUNŲ ŽMONIŲ SAVIŽUDYBĖS
Jaunimas, bandantys nusižudyti visai nenori mirti.
Jie nori pabėgti nuo savo kančių.
Patys jaunuoliai neturi pakankamai gyvenimo patyrimo ir tokio platesnio požiūrio į gyvenimą. Atrodo, kad tokie nelaimingi kaip dabar jie jausis visada ir nėra jokios išeities, tik arba būti tokiam nelaimingam, arba nusižudyti.SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS FAKTORIAI VYRESNIAME AMŽIUJE
• nemiga
• vienatvė
• depresija
• alkoholisSAVIŽUDYBĖS IR SPAUDA, .
• Nuo seno žinoma, kad savižudybė gali būti užkrečiama.
• Knygos, straipsniai, pasakojimai – tai virsdavo epidemijomis.
• Verterio efektas. Savižudybės imitacijos efektas.

Savižudybė –tai tragiškai beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus.
Dažniausia tai – PAGALBOS ŠAUKSMASKAIP BENDRAUTI JEI ...
• rasti pokalbiui vietą
• skirti laiko
• k l a u s y t i
įdėmiai, įsijausti, rodyti supratimą, gerbti nuomonę, kalbėti atvirai,KO NEDARYTI
Nenutraukti per dažnai
Nesikarščiuoti
Neparodyti, kad esi užsiėmęs
Nesidėti globėju
Nesakyti neaiškių pastabų
Neužduoti sunkių klausimų

Išklausyk nuoširdžiai ir šiltai, elkis pagarbiai, įsijausk, pasitikėkPAGALBOS ŠALTINIAI
• Šeima
• Draugai
• Bendraminčiai
• Krizių centrai
• Dvasininkai
• Sveikatos priežiūros specialistai

Literatūra:

1. H. Vollmer. Jaučiuosi visiškai išsekusi. – Vilnius: Alma Litera, 1998.
2. V. Obrazcovas. Ar valdai? – Vilnius: Vaga, 1998.
3. P.Jucevičienė. Organizacijos elgsena. – Kaunas: Technologija, 1994.
4. K. Birker, B. Schott. Pasipildykime energijos. – Vilnius: Vaga, 1998.
5. Mokslo ir enciklopedijų leidykla „ Psichologijos žodynas“. – Vilnius, 1993
6. KTU vadovėlis „Psichologija studentui“. – Kaunas: KTU, 2000
7. Porat F. „ Savigarba“. – Kaunas, 1991
8. Valickas G. „ Psichologinės asocialaus elgesio ištakos“. – Vilnius: LTA, 1997
9. Suslavičius A. „ Paremiamoji psichologija“. – Kaunas: Šviesa, 2000

Leave a Comment