stresas

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Tema: STRESAS

Vilnius
2003-

TURINYS

1. Įvadas .............................. 2
2. Streso samprata ............................ 2-3
3. Stresą sukeliantys veiksniai, jų pasekmės .............. 3-4
4. Streso įveikimas ............................ 4-6
5. Išvada .............................. 6-7
6. Naudota literatūra ........................... 8

Įvadas

Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Negalime nesinervinti dėl svarbaus egzamino, nerimaujame, kai žinome, kad reikės viešai kalbėti, namuose kylo kivirčas ir t.t..Tik nuo mūsų elgesio priklauso, ar tapsime keturių labiausiai šiandien paplitusių ligų ir mirčių – širdies ligų, vėžio, insulto ir nelaimingų atsitikimų – aukomis. Mintys ir jausmai – du vidiniai faktoriai, sąlygojantys stresinės būsenos ir stresinės reakcijos intensyvumą. Mintys gaali stiprinti jausmus arba juos silpninti, nes psichinės reakcijos tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes galvojame apie įvykį ar situaciją, kaip juos vertiname, koks mūsų požiūris. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys, mintys ir jausmai yra ligų šaltinis, jie tikrai pradėtų elgtis kitaip ir žymiai pagerėtų gyvenimo kokybė. Todėl labai svarbu suvokti pačio streso sąvoką, išsiaiškinti, kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso tik nuo mūsų emocijų ir reakcijų į stresą, kaip žmonių nuostatos ir elgesys padeda užkirsti kelią ligoms, siekti svveikatos ir geros savijautos, iš ko žmogus sprendžia, kad jis serga, kada jis ima ieškoti pagalbos ir pradeda gydytis, išmokti valdyti napageidaujamą stresinę būseną ir apriboti neigiamas jos pasekmes, išmokti išvengti nebūtinų stresinių situacijų, t.y. objektyviai sumažinti streso kilimo tikimybę, ka

aip kontroliuoti stresą. Tik viską, ir iki galo išsiaiškinęs, žmogus sumažintų savo kančias ir pailgintų savo gyvenimo trukmę.

Streso samprata

Stresas – anglų kalbos žodis, reiškiantis padidintą įtampą. Šis terminas kiek skirtingai suprantamas kasdieniniame gyvenime, biologijoje, medicinoje ir psichologijoje. Svarbu, kad stresas – vidinė būsena, pasižyminti tuo, kad visada sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja. Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, nerimu, baime, pykčiu ir kitomis emocijomis.

Stresu medikai domėjosi jau nuo Hipokrato (460 – 377 m. Pr. Kr.) laikų. Pirmuoju streso tyrinėtoju ir pirmasis pradėjęs vartoti streso sąvoką yra laikomas kanadiečių mokslininkas Hansas Selje (1936 m.). Jis tikriausiai net neįsivaizdavo, kiek populiarus (ir dėl to neišvengiamai) taps jo pasiūlytas terminas. H.Selje dėka streso sąvoka tapo labai svarbi tiek psichologijai, tiek medicinai. Iš pradžių stresas buuvo apibūdinamas kaip bendrasis adaptacijos sindromas, kurio formos ir organizmo reakcijos priklauso ne nuo stresoriaus pobūdžio, o nuo jo intensyvumo, trukmės bei organizmo adaptacinių galimybių. Tačiau ilgainiui stresas ir profesionalų , ir kasdieninėje kalboje buvo vis labiau

diferencijuojamas pagal kilmę, trukmę ir reikšmę jį išgyvenančiam asmeniui, vis dažniau imama vartoti psichologinio streso sąvoką, ir pirmasis stresą diferencijavo pats H.Selje. Jis
keturiasdešimt savo gyvenimo metų paskyrė Cannono atradimams plėtoti. H.Selje tyrinėjo gyvūnų reakcijas į įvairius stresorius ir nustatė, kad visų reakcijų fiziologiniai padariniai

br />buvo panašūs. Savo tyrinėjimuose pabrėžė, kad streso išvengti neįmanoma ir nėra reikalo, nes gyvenimas be streso – tolygus mirčiai. Jis išskyrė eustresą (kaip pokytį, sukeliantį psicholigiškai teigiamus išgyvenimus) bei distresą (kaip pokytį, sukeliantį neigiamas emocijas) ir parodė skirtingą tų adaptacinių reakcijų biologinį poveikį organizmui. Vėliau
H.Selje idėjas išplėtojo ir detalizavo kiti mokslininkai, kaip J.H.Holmesas ir R.H.Rahe‘as (1967 m.). Nors vėlesni mokslininkų tyrimai parodė, kad organizmas šiek tiek skirtingai reaguoja į įvairius stresorius, buvo prieita beveik vieninga nuomonė, pagrindžianti pagrindinį H.Selje teiginį, kad ilgai trunkantis stresas gali fiziškai sužlugtyti. Tai šių dienų sveikatos psichologams keliami klausimai : „Kas sukelia stresą?“, „Kaip išmokti streso išvengti?“, „Kaip išmokti stresą valdyti?“, „Kokios streso pasekmės?“, „Kaip išmokti streso pasekmes riboti?“ ir kt..

Stresą sukeliantys veiksniai, jų pasekmės

Kiekvienas žmogus savo gyvenime yra patyręs stresinę situaciją. Galima pastebėti, kad jos yra įvairios. Nuo to, kaip mes vertiname tam tikras situacijas, tam tikrus savo gyvenimo įvykius, priklauso mūsų patiriamo streso stiprumas. Ar situacija iššauks stresą, priklauso nuo to, kaip mes ją įvertiname ir kaip ją išgyvename, o taip pat nuo mūsų įpročių ir nuolatinės socialinės paramos. Mūsų asmeninis požiūris ir vertinimas lemia mūsų reakciją. Tam tikri gyvenimo įvykiai mūsų sveikatą arba susilpnina, arba jos nepaveikia, o tai priklauso nuo to, ar gebame pa

asipriešinti stresui. Vienas žmogus, girdėdamas girgždesius tuščiuose namuose, nekreipia į tai dėmesį ir nepatiria jokio streso, o kitas, įtaręs, kad į namus kažkas įsibrovė, labai išsigąsta. Bendras visų stresinių situacijų požymis buvo tai, kad kiekvienam žmogui jos atrodė sudėtingos, sunkios, pavojingos ir keblios. Mokslininkai šiais laikais išskiria trys pagrindinius, stresą sukeliančius, veiksnius: katastrofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdieniniai sunkumai. Kokią įtaką žmogaus sveikatai turi šie veiksniai? Katastrofos – tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti. Tai gali būti stichinės nelaimės,karas ir kt., ir nuo kurių gali atsirasti tokių sutrikimų kaip depresija. Svarbūs gyvenimo pokyčiai – tai žmogaus asmeninio gyvenimo pokyčiai. Kaip pavyzdžiui, darbo netekimas, artimo mirtis, skyrybos ir kt.. Gyvenimo pokyčiai vienaip ar kitaip veikia žmogaus sveikatą. Mokslininkai atlikę tyrimus, prieina vieningos išvados, kad žmonės netekę darbo, išsiskyrę, yra mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Trečias, stresą sukeliantis veiksnys, yra kasdieniniai sunkumai. Plačiąją prasme, kasdieniniai sunkumai – tai kasdieniniai gyvenimo įvykiai. Tai gali būti ir džiuginantis įvykis, didelė pažanga moksle, dideli laimėjimai darbe ir kt.. Tai teigiami įvykiai, tas pat pasakytina ir apie neigiamus įvykius. Pavyzdžiui, kasdieniniai pykčiai, nuolatiniai sunkumai darbe, transporto kamščiai, gali būti svarbiausia streso priežastis. Katastrofos, svarbūs asmeninio gyvenimo pokyčiai,

kasdieniniai sunkumai ir konfliktai ypač kelia stresą tada, kai suvokiami kaip neigiami ir nekontroliuojami. S

Suvokimas, kad negali kontroliuoti padėties, gali pakenkti sveikatai.
Žmonių tyrimai patvirtina, kad negalėjimas kontroliuoti skatina išsiskirti streso hormonus, susilpnėja imuninė sistema. Todėl būtina žinoti ir mokėti valdyti jau kilusią stresinę
būseną, neleisti toliau įtampai augti ir išvengti neigiamų jos pasekmių. Gerai žinome, kad stresinėje būsenoje mums būdinga, kai negalime kontroliuoti savo mąstymo, stipri psichinė reakcija, lydima stiprių neigiamų jausmų, kai negalime reguliuoti savo elgesio, dėl kurio vėliau tenka apgailestauti ir kt.. Visos šios stresinės reakcijos yra susijusios tarpusavyje, įtakoja viena kitą ir reiškiasi kartu. Vieni iš tokių bendrą stresinę reakciją „paleidžiančių“ mechanizmų yra mintys ir jausmai, kurie sąlygoja stresinės būsenos ir stresinės reakcijos
intensyvumą, t.y. tai, kaip mes subjektyviai reaguojame į stresinę situaciją. Dauguma stresinių situacijų sukelia skirtingo stiprumo pyktį arba baimę. Taigi, vienos mintys skatina streso kilimą, kitos – palaiko jį ir stiprina. Ir kyla jos automatiškai. Todėl streso įveikimo procese ypatingai svarbus žingsnis – išmokti reguliuoti savo emocinę įtampą. Savo tikrų
jausmų ir minčių išsakymas yra reagavimo būdas , kuris iš tiesų padeda sumažinti įtampą. Bet kokia stiprių jausmų raiška yra naudingesnė juos išgyvenančiam žmogui, negu jų slopinimas, užgniaužimas. Tap pat nereikia pamiršti ir apie streso sukeliančias ligas. Gerai žimome, kad stiprus ilgalaikis arba chroniškai pasikartojantis stresas gali sukelti kai kuriuos susirgimus arba pagreitinti jų vystymasį, kaip pavyzdžiui sutrikdyti širdies ritmą, kuris ypač silpnos širdies žmonėms gali būti staigios mirties priežastis, skrandžio ir žarnyno opos, kraujospūdžio padidėjimas ir kt.. Kitiems žmonėms dėl streso gali susikaupti druskų ir skysčių. Jau dabar žinoma, kad be amžiaus, mitybos, paveldėjimo, įtakos mūsų imuninei sistemai turi ir stresas. Ar gali stresas susilpninti imuninės sistemos veiklą? Žinoma, gali. Vis daugėja duomenų, rodančių, kad stresas mažina žmogaus atsparumą įvairioms ligoms. Dar daugiau ginčų sukėlė atradimai, siejantys stresą ir neigiamas emocijas su vėžiu. Kai kurie mokslininkai teigia, kad stresas nesukuria vėžinių ląstelių, tačiau jis veikia jų augimą, silpnindamas kovą su besidauginančiomis piktybinėmis ląstelėmis. Todėl čia labai svarbus pasipriešinimas ligai. O kiek pavyzdžių žinome, kai apimti streso žmonės griebiasi cigarečių, apie kurių poveikį sveikatai nėra ką ir kalbėti, ir kur mokslininkai yra sukūrę ištisas programas, kurios nukreiptos prieš rūkymą, ir kurios yra veiksmingos. Dabar, kai suprantame, kad sveikata priklauso nuo mūsų nuostatų ir elgesio, vis daugiau dėmesio skiriame sveikatai išsaugoti – būdams stresui įveikti, ligų profilaktikai bei savijautai gerinti.

Streso įveikimas

Įveikti stresą – tai stoti akistaton su problema arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. Deja, šiais laikais streso išvengti neįmanoma. Šis faktas ir tai, kad mes vis labiau įsisąmoniname, jog dažnai patiriamas stresas sukelia širdies ligas, įvairius negalavimus, silpnina imunitetą, padeda suprasti, kad, jei streso pašalinti negalime, pakeisdami situaciją arba išvengdami jos, turime išmokti jį suvaldyti. Norint įveikti stresą

pirmiausia reikia išsiaiškinti savo elgesio ypatumus stresinėse situacijose ir tuos veiksmus, kurių paprastai imamės. Reikia išmokti nusiraminti, perjungti savo dėmesį nuo nemalonius jausmus keliančių poveikių prie tokių potyrių, kurie stiprina, grąžina vidinę pusiausvyrą.
Tam pasiekti reikia žinoti streso įveikimų būdus, streso išvengimo priemones. Streso išvengimo ir įveikimo priemonės gali būti suskirstytos į organizacines, racionalias ir
relaksacines. Visos jos padiktuotos „sveikos nuovokos“ ir praktinio patyrimo. Trumpai apie kiekvieną priemonę. Organizacinės priemonės ypač tinka laiko streso atvejams, pvz.,
jūs stengiatės numatyti, kokias užduotis ar darbus turite atlikti pirmiausia, atsižvelgdami į jų svarbumą, stengiatės paskirstyti užduotis kitiems, rasti talkininkų, atsisakote laisvalaikio arba ankstesnių sumanymų. Išgyvendami vidinius konfliktus, ieškome žmogaus, kuriam galime „atverti širdį“ , stengiamės racionaliai įvertinti, išanalizuoti savo padėtį. Jausdami įtampą ar nemalonų nuovargį, einame pasivaikščioti, pasėdime ant upės kranto ar medžių paunksnėje, klausomės mėgstamos muzikos, griebiamės mezgimo ar kito raminančio užsiėmimo, atliekame fizinius pratimus. Kiekvienas žmogus turėtų žinoti sau tinkamiausias raminančias, atpalaiduojančias, gerą savijautą atgauti padedančias procedūras ir reikiamu momentu neužmiršti jas panaudoti. Yra relaksacinių (atsipalaidavimo) procedūrų, kurių
atlikimui nereikia jokių specialių sąlygų ar priemonių. Tereikia noro ir nuoseklių praktinių pratybų, kad jas išmoktume. Įveikti stresą taip pat padeda aerobika, biogrįžtamasis ryšys, atsipalaidavimas ir socialinė parama. Tyrimai parodė, kad aerobika – ilgalaikė mankšta, pvz., lėtas bėgimas, gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir
nerimą. Žmonės, kurie nuolat mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, labiau pasitiki savimi ir yra mažiau prislėgti negu tie, kurie nesimankština. Seniai žinoma, kad mankšta teigiamai veikia mūsų emocijas ir sveikatą. Mokslininkai dabar domisi, kodėl aerobika gali susilpninti streso poveikį ir neigiamas emocijas. Jie žino, kad mankšta stiprina širdį, mažina kraujospūdį ir kraujospūdžio reakciją į stresą. Biogrįžtamasis ryšys – tai elektroninių prietaisų sistema, skirta įrašyti, sustiprinti ir tiekti grįžtamąją informaciją apie subtilias organizmo fiziologines reakcijas. Dėl biogrįžtamojo ryšio kai kurie žmonės gali keisti savo pvz., pirštų temperatūrą ir kaktos raumenų įtampą, ir tai gali šiek tiek susilpninti migreninį ir ilgalaikį galvos skausmą. Tačiau yra ir kitų, paprastesnių atsipalaidavimo būdų, kuriems nereikia brangios įrangos ir kurie tiek pat naudingi. Vienas iš paprastesnių atsipalaidavimo būdų būtų pats atsipalaidavimas. Jei atsipalaidavimas yra svarbi biogrįžtamojo ryšio dalis, tai gal vien tik atsipalaiduojantys pratimai galėtų būti naturalus streso priešnuodis? Kardiologas Herbertas Bensonas (1976-1987) susidomėjo šia galimybe, kai įsitikino, kad mokantys medituoti žmonės gali sumažinti įvairius negalavimus , ir tokią būseną pavadino „atsipalaidavimo reakciją“, ir , kad galima patirti tuoj pat, tereikia patogiai įsitaisyti, užsimerkti, giliai kvėpuoti ir atsipalaiduoti, pradedant kojų ir baigiant veido raumenimis. Žmonės, kurie kartą ar du kartus per dieną gali ramiai vieni pasėdėti teigia, kad jaučiasi ramesni. Įvairiais eksperimentais įrodyta, kad žmonių, praktikuojančių atsipalaidavimą, kraujospūdis yra žemesnis ir imuninė gynyba stipresnė. Tyrinėtojas Meyeris Friedmanas sukūrė daugybę stresą mažinimo pratimų. Kiti tyrinėtojai nurodė, kad papraščiausias juokas veikia panašiai kaip mankšta – jis mus suaktyvina, masažuoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausmą, o tai padeda paaiškinti, kodėl linksmus, viskuo patenkintus žmones ne taip trikdo stresiniai įvykiai. Socialinė parama. Įrodyta, kad stipriais socialiniais ryšiais susiję žmonės kažkaip palengvina savo didžiausius gyvenimo stresus. Vieni tyrinėtojai teigia, kad artimi ryšiai

veikia sveikatą. Žmonės, palaikantys artimus ryšius su draugais, šeima, rečiau miršta pirma laiko lyginant su žmonėmis, kurie mažai bendrauja. Kiti tyrinėtojai teigia, kad artimi santykiai su žmonėmis gali stiprinti įvairias ligas. Bendravimas su kitais dažnai būna
kupinas stresų. Net ir gero norinčių šeimos narių kišimasis į mūsų gyvenimą gali sukelti stresą. O stresas, kaip žinoma, didina pavojų susirgti vainikinių širdies kraujagyslių liga,
didina kraujospūdį bei silpnina imuninę sistemą. Stresui įveikti yra sukurta įvairių programų. Tokiose programose paprastai numatoma įvertinti sveikatos būklę, siūloma mankštintis, mesti rūkyti ir valdyti stresą. Atsisakius rūkymo, pailgėja žmogaus gyvenimo
trukmė, labiau negu taikant kitas profilaktikos priemones. Dabar mokslininkai tyrinėja, kaip ir tam tikras maistas veikia žmogaus nuotaiką ir elgesį. Yra sukurta įvairių programų, kaip visam gyvenimui pakeisti valgymo įpročius, kaip padidinti energijos sąnaudas mankštinantis ir taip bus išvengta streso. Be to plačiai kalbama ir apie autoinstrucija, t.y kalbėjimo panaudojimas sau. Stresas visada turi kokį nors pretekstą, pyktį, nerimą ar baimę provokuojantį momentą, kurio galime ir nepastebėti. Todėl svarbu išmokti pamatyti situaciją iš pašalinio stebėtojo, norinčio taikos ir ramybės, pozicijos. Svarbu surasti teigiamas, racionalias mintis. Atsparumas stresui bei galimybės efektyviai jį įveikti susijusios su mūsų pasitikėjimu savimi. Mūsų tikslas – įsisąmoninti ir mokytis elgtis pasitikinčiai bet kokioje įtampą keliančioje situacijoje. Pasitikėjimas savimi ypač svarbus socialinėse situacijose. Jis pasireiškia mokėjimu aiškiai išreikšti savo mintis ir jausmus, o tai mažina nerimą, baimę, kitas neigiamas emocijas ir patį stresą. Apibendrinus galima teigti, kad stresą sukeliantys įvykiai mus silpnina, tačiau streso stiprumas priklauso nuo asmens būdo ir jį supančios aplinkos. Patys įvykiai nėra stresiniai, kol mes jų taip
nesuvokiame, todėl asmenybės ypatumai labai veikia reakcijas į sudėtingus įvykius. Stresą sukeliančių įvykių neigiamą poveikį gali susilpninti neįtemptas, sveikas gyvenimo būdas, paguoda bei pagalba, kurią suteikia draugai bei šeima.

Išvada

Žmonių elgesys ir jų reakcija į stresą – tai svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso mūsų sveikata, požiūris į gyvenimą, ligos. Sveikatos psichologija prisideda prie tarpdisciplininių elgesio medicinos tyrimų, kurie atveria naujas galimybes ligų profilaktikai bei gydymui. Sveikatos psichologams rūpi streso poveikis sveikatai, kvalifikuotos medicininės pagalbos ieškojimas, gydytojų nurodymų laikymasis, sveikos gyvensenos ugdymas. Gerai žinome, kad šiuolaikinis mokslas tiria, kas sukelia stresą, kokius padarinius sveikatai turi stresas. Taip pat gerai žinome, kad stresą sukelia įvairūs kasdieniniai sunkumai, svarbūs mūsų gyvenimo pokyčiai, įvairios nelaimės. Įvykiai sukelia stresą tada, kai mes juos suvokiame kaip neigiamus ir nekontroliuojamus, o tada žmogui ir atsiranda sveikatos sutrikimai, įvairios ligos. Daug naudingiau užkirsti kelią ligoms ir gerinti sveikatą valdant stresą, keičiant savo elgesį, gyvenimo būdą, negu gydytis, kai jau susergama. Kaip mes vertiname ir reaguojame į tam tikrus įvykius , metame iššūkį

keliančiai grėsmei, kaip sutinkame mus užvaldžiusias blogas emocijas, kaip su jomis kovojame, labai priklauso mūsų gyvenimas. Labai gerai žinome, kad kiekvienas žmogus
skirtingai reaguoja į jį užpuolusias problemas. Tik vienas puola į stresą, o kitas optimistiškai nusiteikęs išgyvena gyvenimo sunkumus. Optimistiškai nusiteikę žmonės nemato jokių pavojų savo sveikatai, todėl pirmoji kliūtis, kurią tenka įveikti kuriantiesiems sveikatos gerinimo programas, – tai priversti žmones suprasti, kad jų sveikata priklauso nuo stresų ir jų pačių elgesio. Todėl mokytis įveikti stresą reiškia realiai rūpintis savo gyvenimo gerovę.

Naudota literatūra :

1. Rita Bandzevičienė. Savireguliacija ir streso įveikimas ( užsiėmimų vadovas ). Vilnius: Arėjas, 1994.
2. David G. Myers. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.
3. Lietuvos teisės universitetas. Teisininkams apie stresą // Kolektyvinė mokslinė studija. Vilnius: LTU, 2000.

Leave a Comment