stereotipai

Niekas netrukdo žmogaus gyvenime taip, kaip stereotipai. Mokslas patvirtina, kad įvairūs stereotipai labai įtakoja mūsų gyvenimą.
Dažniausiai stereotipai yra neatsiejami nuo bendros nuomonės ar galvojimo apie tam tikrą žmonių grupę. Stereotipas yra charakteristikų, apibūdinančių žmonių grupę pagal jų elgesį, įpročius ar kitus aspektus, visuma. Stereotipų paskirtis – supaprastinti realybę: „jie yra tokie“. Viršininkas yra valdingas: šie žmonės yra tingūs, šie žmonės yra punktualūs; žmonės gyvenantys šioje miesto dalyje yra pavojingi – vienas kitas gal, bet ar visi? Kartais mes naudojame stereotipus apie grupę, kuuriai mes priklausome siekdami pasijusti stipresniais, pranašesniais už kitus. Arba kartais, tiesiog, pasiteisinti savo klaidas: „ką aš galiu padaryti? Mes esame tokie, kokie esame!“. Daugeliu atveju stereotipai yra paremti pažintimi ar įsivaizdavimais įgytais mokykloje, žiniasklaidos pagalba ar šeimoje, vėliau apibendrinti ir taikomi apibūdinti kuo nors susijusiems žmonėms.

Išankstinės nuostatos ir stereotipai yra schemos, mums padedančios suprasti realybę; kai realybė neatitinka mūsų turimoms išankstinėms nuostatoms, smegenims yra lengviau pakeisti realybės interpretavimą nei pačias nuostatas. Išankstinės nuostatos mums papildo, kai mes neturime piilnos informacijos.

Išankstinės nuostatos ir stereotipai apie kitų kultūrų grupes:

Mes perimame išankstines nuostatas ir stereotipus apie kitų kultūrų grupes kartais nesąmoningai, bet jie atsiranda iš kažkur ir tarnauja daugeliui tikslų:
• padėti mums įvertinti savo kultūrą
• įvertinti kitas kultūras ir gy

yvenimo būdus
• vadovautis modeliu, nusakančiu mūsų kultūros santykius su kitomis kultūromis
• pateisinti elgesį su kitų kultūrų žmonėmis ir jų diskriminavimą

Ar Jūs niekada neklausėte savęs, kodėl aš vienaip ar kitaip pasielgiu atitinkamoje situacijoje? Apie tai mes daugelių atvejų nesusimąstome. Sprendimas, “gimęs spontaniškai” rodo, kad mes esame įtakojami stereotipų. Šiame referate aš dar truputį plačiau pakalbėsiu apie stereotipus, sąlygojamus žmonių lyties. Jeigu žmonės, kad įžengę į XXI amžių, mes tapome mažiau jų įtakojami, tai jie klysta. Pasaulyje iki šiol labai daug “prietarų su lytiškumo atspalviu”. Nereikia toli ieškoti pavyzdžių: moteris negali būti geru vairuotoju ir net patarlė akcentuoja “moteris už vairo – mirtis už kampo”. Ar tai ne stereotipas? Be to yra nemažai moterų, kurios pranašesnės už vyrus automobilių vairavime, ypač jei kalbama appie vairavimo saugumą.
Mūsų visuomenėje iki šiol tebegyvuoja socialistinio laikotarpio stereotipai, kurie ženkliai dominuoja valdymo ir politikos srityse.
Socialistinė sistema suformavo patriarchalinių stereotipų visumą: vyras – šeimos galva, buvo orientuotas į darbą, karjerą; moteris – suderindavo darbininkės, “ gamybos pirmūnės” priklausomos žmonos, mamos ir šeimininkės vaidmenis.
Nepaisant tų laikų lygiateisiškumo, užfiksuoto įstatymuose, visose veiklos sferose vyras pasirodydavo vertesniu ir tinkamesniu daugeliui darbų, kas labiau buvo pastebima vadybos ir politikos srityse. Vyras gaudavo didesnį atlyginimą, turėjo savo karjeros perspektyvą, o moteris atlikdavo tiek moteriškus darbus, tiek ir vyriškus, o

karjera – ne jos nosiai.
Gal ir juokingai skamba, bet šiandien moteris tampa vyrų varžovėmis. “Moteriškumo” stereotipas neišnyksta, bet yra papildomas kai kuriais bruožais, kurie anksčiau priklausydavo tik “vyriškumo” stereotipui. Pamažu moterys pradeda užimti tradiciškai vyrams priklausančias pareigas valdyme ir politikoje. Tarp europietiškų šalių moterų užimtumo lygio rekordas priklauso Prancūzijai. Ten dirba net 80% moterų, bet tik 21% priklauso įmonių, organizacijų ir kompanijų vadovaujantiems darbuotojams. Kalbėdami apie atlyginimą, pastebime, kad Prancūzijos moterys gauna 20-30 % mažesnes algas nei vyrai. Prancūzijos parlamente yra11 % moterų. Per trejų metų laikotarpį (1997 – 1999) Vokietijoje moterų skaičius vadovaujančiuose postuose padidėjo nuo 3% iki 13%, ir tai masinės informacijos šaltiniai pateikia kaip demokratijos ir asmenybės laisvės milžinišką sėkmę.
Apibendrindamas, galiu pasakyti, kad sovietinių laikų suformuotas stereotipas “moteris – darbininkė, mama, žmona” yra išlikęs, ir, be abejo, konservatyvių požiūrių vyrai yra priešiški, agresyviai nusiteikę prieš moteris, siekiančias karjeros. Bet greitai toks požiūris visiškai išnyks. O stereotipai – kaip ir žmonės – senieji miršta, naujieji gimsta. Moters įsiveržimas į vyrų pasaulį suformuos visiškai naujus ir tolyn ne teigiamus stereotipus, pavyzdžiui, moteris vadovė – vienišas žmogus. Tai galima paaiškinti taip: moteriai, siekiančiai karjeros (ateityje tai vadovė ar direktorė), labai dažnai sunku suderinti tris vaidmenis – žmonos, mamos ir profesiją turinčio žmogaus, ir vyrai labiausiai nepritaria žmonos siekimui kopti į karjeros viršūnę.
Jei Jūs pasakysite, kad šiandien nėra st
tereotipų moterų atžvilgiu, ir moteriai taip pat, kaip ir vyrui labai lengva pasiekti karjeros aukštumų, tai pasakykite, kaip jai sulaužyti “moters – silpnos ir neprotingos būtybės” stereotipą? Per reklamas, serialus, per įvairias laidų programas mūsų televizija aktyviai formuoja naujus stereotipinius požiūrius į moterį: tai yra gražuolės, emocingos, seksualios, jaunos būtybės, kurių paskirtis tik seksualinis tenkinimas ir t. t.
2003m. vasario mėnesį pradėjo veikti 3 mln. eurų vertės kredito linija, skirta moterų vadovaujamam arba moterims darbo vietas kuriančiam verslui. Tai, žinoma, nėra blogai, bet labai sunku patikėti šio projekto realybe. Vyrams gali kilti klausimas: “kodėl tik moterims?”. Ar taip vadinama pagalba moterims, kurios stengiasi kažką pasiekti savo gyvenime? Ar parodyti visiems, kad moteris gali būti puikiu vadovu? Kam reikalingas tas amžinas žmonių lyčių supriešinimas? Ar ne laikas nutrinti ribą tarp skirtingų lyčių vadovų? Mano manymu, vadyboje, jei mes kalbame būtent apie ją, turi būti nubrauktos visos ribos, sąlygojamos žmogaus lytiškumo.
Apie profesijas ir pareigas:
Kaip ir sovietiniais laikais, taip ir šiandien pas mus vis dar priimta tradiciškai skirstyti į vyriškus ir moteriškus vaidmenis – profesijas, pareigas, veiklos sritis. Dažnai profesijų pavadinimai turi lyties identifikaciją, pavyzdžiui, sekretorės vaidmenyje Jūs iš karto įsivaizduojate moterį. Prisiminkite skelbimus: siūlau darbą sekretorei arba reikalingas pardavimo vadybininkas ir t.t. Labai retai pasiūlyme būna toks užrašas –
vadybininkas (-ė). Tai sietina su tokiomis profesijomis, kaip valytojas, kasininkas, siuvėjas, mokytojas, buhalteris, vaikų darželio auklėtojas, gydytojas – terapeutas, medicinos sesuo, bibliotekininkė, – tai moteriškos profesijos. Labai sunku įsivaizduoti vyrą, dirbantį kasininku apatinio trikotažo ar parfumerijos parduotuvėje, bet mes galime įsivaizduoti jį buitinės technikos ar autodetalių parduotuvės pardavėju. O tokios profesijos kaip prezidentas (valstybės ar kompanijos vadovas), direktorius, viršininkas, pardavimų vadybininkas, taksi vairuotojas, šaltkalvis ir t.t. sukuria vyro įvaizdį. Kaip matome, tam tikrose profesijose ryškiai įsitvirtino “vyriški”, o tam tikrose – “moteriški” įvaizdžio apibrėžimai. Tai stereotipai.
Valdyme moterys dažniausiai yra žemesnio statuso, nei vyrai. Daugybė įrodymų teigia, kad moterų yra žemesnė valdžia organizacijose, nei vyrų. Jei žemesnėje ar vidutinėje valdymo grandyse moterų dalis yra labai didelė, tai moterų atstovybė aukštajame valdymo lygmenyje (direktoriai, prezidentai) yra labai maža.Greičiausiai tai atsitinka iš dalies dėl to, kad vyriškos lyties stereotipai pritraukia daugiau teigiamų stereotipų, kurie būtent ir yra reikalingi valdžios užkariavimui ir palaikymui. Todėl vyrai ir atrodo kaip labiau tinkantys vadovavimo vaidmenims.
Jei moteris turi šansą užimti aukštą postą, tai dažniausiai atrankos metu į šias pareigas jai iškeliami žymiai aukštesni standartai, nei vyrams; čia galioja tokia taisyklė: “Moteris turi būti dukart geresnė nei vyras.
Stereotipams valdyme išaiškinti, buvo pravesti įvairūs tyrimai, kurių rezultatai parodė keletą dominuojančių stereotipų valdyme: 1)“vyras labiau negu moteris sugeba vadovauti, būti lyderiu”; 2) “vyras yra protingesnis už moterį” 3) “karjera – vyrų prerogatyva”; 4) “verslas – ne moters reikalas”; 5) “ Vadovo lytis turi įtakos valdymo stiliui”.
Taigi šiuolaikinėje visuomenėje susiformavę stereotipai įvairiai veikia žmonių grupes ir kartais visai ne į teigiamą pusę.

Leave a Comment