sporto psichologija

SPORTO PSICHOLOGIJA

Treneriai geba sudaryti geras sportininko fizinio, techninio, taktinio
rengimo programas, tačiau psichologiniam rengimui kol kas skiriamas
nepakankamas dėmesys. Tam yra keletas priežasčių – trūksta sporto
psichologijos specialistų, literatūros ir informacijos, tad neretai
treneriai apskritai neigia psichologines problemas arba nelabai
įsivaizduoja, kuo psichologijos žinios galėtų konkrečiai padėti jiems ir jų
sportininkams.

Kaip pavyzdį pateiksime vieną iš sportininko psichologinio rengimo sistemų
– tai Ohajo (JAV) sporto psichologijos centro parengta programa “Sėkmingų
sportininkų devyni mentaliniai įgūdžiai”. Kaip teigia autoriai, ši programa
tinka ir vienuolikamečiam sportininkui, ir sportininkui su negale, ir
vidutinio amžiaus bėgikui, kurio tikslas &##8211; pirmą kartą įveikti maratono
distanciją, ir olimpiečiui. Tad trumpas šios programos apibūdinimas, jos
pagrindiniai principai turėtų sudominti ir mūsų sportininkų trenerius.

Sportininką galima laikyti sėkmingu, jei jis siekia geriausių rezultatų
savo galimybių ribose – tą patį galima taikyti ir kitoms gyvenimo sritims.
Toks sportininkas užsibrėžia aukštus, bet realistiškus tikslu ir atkakliai
bei nuosekliai jų siekia. Toks sportininkas patiria džiaugsmą, sportas
praturtina jo gyvenimą ir jis jaučia, jog tai, ką gauna iš sporto, verta
įdėtų pastangų.

Išskiriami devyni svarbiausi įgūdžiai, kurių galima mokytis ir
tobulinti, kurie svarbūs visų amžių ir meistriškumo lygių spportininkams.
Taigi sėkmingi sportininkai:

1. Pasirenka teigiamą nuostatą ir laikosi jos.

2. Išlaiko aukštą motyvacijos lygį

3. Užsibrėžia aukštus ir realistiškus tikslus.

4. Efektyviai bendrauja su žmonėmis.

5. Naudoja pozityvią vidinę kalbą

6. Naudoja pozityvius vaizdinius

7. Efektyviai valdo nerimą.

8. Efektyviai valdo savo emocijas

9. Išlaiko koncentraciją.

Nors visi šie įgūdžiai svarbūs, stipriau pasireikš vienoje iš šių
trijų fazių: ilgalaikiame pa

asirengime (bendravimas su žmonėmis, tikslai,
motyvacija, nuostatos), priešvaržybiniame pasirengime (vaizdiniai ir vidinė
kalba) ir varžybų metu (koncentracija, emocijų valdymas, nerimo valdymas)

Toliau trumpai apžvelgiamas kiekvienas iš minėtųjų įgūdžių ir galimas
poveikis, darbas su jais.

1. Nuostata

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo

– pasirenka pozityvias nuostatas

– mato savo sporto šaką/rungtį kaip galimybę varžytis su pačiu savim ir
mokytis iš savo sėkmių bei nesėkmių.

– Siekia geriausio, bet ne tobulumo bei suvokia, jog nei jie patys, nei
treneriai, teisėjai ar kiti žmonės nėra tobulybės.

– Išlaiko pusiausvyrą ir perspektyvą tarp sporto ir kitų svarbių gyvenimo
dalykų.

– Gerbia savo sporto šaką/rungtį, kitus sportuojančiuosius, trenerius,
teisėjus ir save.

Išmokstama per pavyzdžius (sportininkus, tėvus, trenerius, bendraamžius),
naudojant žodinį pastiprinimą, o taip pat religinių/filosofinių įsitikinimų
pagalba.

Ką daryti?

1. Ugdyti gebėjimą suvokti savo nuostatas ir jų poveikį (savistaba)

2. Pabrėžti, kad nuostata priklauso nuo pasirinkimo

3. Naudoti citatas, pasakojimus.

4. Rasti tinkamus pavyzdžius bendraamžių, trenerių, spportininkų tarpe

5. Akcentuoti “siekimą geriausio’

6. Pergalė ar meistriškumas?

2. Motyvacija

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, ko tikisi sportuodami.

– sugeba sutelkti savo atkaklumą atlikdami sudėtingas užduotis ir
išgyvendami sunkius laikotarpius net ir tada, kai žino, kad naudos ar
atlygio nesulauks labai greit.

– Suvokia, kad didžiąją dalį naudos jie gaus iš paties sportavimo, o ne iš
rezultatų.

Svarbiausia pasirinkti mėgstamą sporto šaką, mėgti pasirinktą sportą.Vidinė
motyvacija svarbesnė negu išorinė. Procesas svarbiau negu rezultatai.

Atsakyti į klausimus: Ką norisi patirti? Kokią kainą esate pasiruošę už tai
sumokėti?

Didelį meistriškumą labiau nulemia nuoseklios, apgalvotos treniruotės, negu
įgimti gabumai.

Ką daryti?

1. Savarankiškai įvertinti priežastis, dėl kurių sportuojama be

ei dabartinio
pasitenkinimo savo sportine veikla lygį.

2. Įvertinti esamą pusiausvyrą tarp pastangų ir rezultatų

3. Parengti sistemą sunkiems laikotarpiams įveikti.

4. Nuolatinė savistaba.

3. Tikslai ir jų siekimas

Sėkmingi sportininkai:

– užsibrėžia realistiškus, išmatuojamus ir laike apribotus trumpalaikius ir
ilgalaikius tikslus.

– suvokia dabartinį savo pasirengimo lygį ir sugeba parengti specializuotą,
detalų planą savo tikslams siekti.

– yra įsipareigoję sau siekti tikslų ir kasdien vykdyti numatytą programą.

Tikslai suteikia įkvėpimą, kryptį energijai ir pastangoms,
specializuoja veiksmus, leidžia įvertinti pastangas ir rezultatus.

Ką daryti?

1. Parašyti planą, kuriame atsispindėtų trumpalaikiai ir ilgalaikiai
tikslai

2. Parengti treniruočių planą kiekvienai savaitei

3. Suvokti tikslo siekimo procesą.

4. Tikslai – rezultatiniai ir veiklos.

5. Trys varžybinių tikslų tipai: a) veiklos, b) mentaliniai, c) patirties

4. Bendravimo įgūdžiai

Sėkmingi sportininkai:

– suvokia, kad jie yra didesnės sistemos, į kurią įeina jų šeimos, draugai,
komandos draugai, treneriai bei kiti žmonės, dalis .

– kai to reikia, išreiškia savo mintis, jausmus ir poreikius tiems žmonėms,
o taip pat išklauso ir juos.

– Yra išmokę efektyviai spręsti konfliktus, bendrauti su sunkiais varžovais
bei kitais žmonėmis, nusiteikusiais neigiamai arba priešiškai.

Svarbu ir bendradarbiavimas, ir konkuravimas., svarbu turėti savo
sistemą, padedančią gauti pagalbą; derėtų išmokyti kitus, kada ir kaip jums
suteikti reikalingą pagalbą, ir ypač sunkiais laikotarpiais; parengti
efektyvaus bendravimo su jums priešiškais žmonėmis taktiką, išmokti
naudingai priimti kritiką, išmokti adekvačiai priimti tai, “ką galvoja
kiti”

Ką daryti?

1. Surasti ir apgalvotai parengti taktiką, kaip efektyviai elgtis/bendrauti
su žmonėmis, kurie jums daro tokią įtaką: dominuojančią negatyvią,
dominuojančią pozityvią, mišrią.

2. Įsisavinti pagrindinius efektyvaus bendravimo dėsnius

3. Išmokti gauti pritarimą, palaikymą.

4. Nuolat st

tebėti save.

5. Vidinė kalba

Sėkmingi sportininkai:

– sunkiais laikotarpiais išsaugo pasitikėjimą savimi, naudodami
realistišką, pozityvų savęs įtikinimą.

– kalbasi su savimi taip, lyg kalbėtųsi su geriausiu savo draugu

– naudoja vidinę kalbą minčių, jausmų ir veiksmų reguliavimui varžybų metu.

Dažnai su savimi kalbame, įtikinėjame save to net nesuvokdami. Tai turi
didelį poveikį mūsų mintims, jausmus, pasitikėjimą savimi, koncentraciją,
veiksmus. Vidinė kalba turi būti gerai apgalvota iš anksto.

Ką daryti?

1. Suvokti, koks kalbėjimas sau naudojamas vienokiose ar kitokiose
situacijose.

2. Sėkmės siekimas ar nesėkmės vengimas?

3. Vengti neigiamos vidinės kalbos.

4. Rasti sau teigiamų pastiprinimų

5. Naudoti savus raktinius žodžius specifinėms sporto situacijoms

6. Rasti adekvačias priežastis sėkmėms ir nesėkmėms.

7. Nuolat save stebėti.

6. Vaizdiniai

Sėkmingi sportininkai:

– pasirengia varžyboms įsivaizduodami save gerai dalyvaujančius.

– susikuria ir naudoja detalizuotus, realistiškus ir specifiškus
vaizdinius.

– naudoja vaizdinius varžybų metu rengdamiesi atlikti veiksmus, ištaisyti
klaidas, atsigauti nuo nesėkmių.

Mes savaime kuriame vaizdinius, o paskui reaguojame į juos taip, lyg tai
būtų realybė. Neigiami vaizdiniai sukelia nerimą, žemą pasitikėjimą savimi,
prastą pasirodymą, tuo tarpu teigiami leidžia kontroliuoti emocijas,
sukuria realistišką pasitikėjimą savimi.

Ką daryti?

1. Suvokti, kad vaizdiniai atsiranda spontaniškai

2. Siekti sėkmės, o ne vengti nesėkmių

3. Susikurti sau sportinei veiklai naudingus vaizdinius.

4. Tobulinti gebėjimą kurti vaizdinius – trumpus, paprastus epizodus, juos
kartoti, keisti.

5. Kasdien naudoti atlikimą gerinančius vaizdinius.

6. Nuolatinė savistaba.

7. Nerimas

Sėkmingi sportininkai:

– priima nerimą kaip sporto dalį

– suvokia, kad tam tikras nerimo laipsnis gali padėti jų sportiniam
pasirodymui.

– žino, kaip sumažinti nerimą, kai jis tampa per stiprus, tuo pat metu
nemažindami. veiklos intensyvumo.

Dauguma nerimo pasireiškimų yra susiję su laukimu ir sukelta vidinių
priežasčių. Ši

iek tiek nerimo gali padėti per varžybas ir treniruotes. Jei
nerimo per daug, jis gali neigiamai paveikti pasirodymą, sumažinti
pasitenkinimą varžybomis, sukelti nuovargį, padidinti traumos tikimybę.

Ką daryti?

1. Žinoti, koks neigiamas per didelio nerimo poveikis (raumenų įsitempimas,
išsiblaškymas)

2. Savarankiškai įvertinti nerimą keliančias situacijas

3. Nerimo kontrolė: atsipalaidavimo mokymas, raktiniai žodžiai, kvėpavimo
pratimai, priešvaržybiniai ritualai, vaizdiniai.

4. Nuolatinė savistaba ir savireguliacija

8. Emocijos

Sėkmingi sportininkai:

– priima stiprias emocijas – susijaudinimą, džiaugsmą, pyktį, nusivylimą –
kaip dalį sportinės patirties.

– Sugeba panaudoti šias emocijas tobulėjimui

Pagrindinės emocijos yra postūmis greitai veikti. Tai pyktis, liūdesys,
baimė, džiaugsmas, meilė, nuostaba, pasibjaurėjimas, gėda. Kai kurios
emocijos gali pagerinti motyvaciją, jėgą, greitį, koncentraciją, kitos –
paveikti priešingai. Emocijos gali paskatinti mus veikti drąsiai ar
atsargiai

Ką daryti?

1. Ugdyti suvokimą, kokios emocijos kokiose situacijose patiriamos.

2. Įvertinti, ar šios emocijos pagerina sportinį pasirodymą, ar tam trukdo.

3. Emocijų reguliavimo taktika gali būti tokia: nuolatinis savęs
stebėjimas, vidinė kalba, raktiniai žodžiai, vaizdiniai, kitų žmonių
pagalba, situacijų imitavimas.

4. Nuolatinė savistaba.

9.Koncentracija

Sėkmingi sportininkai:

– žino, į ką jiems verta kreipti dėmesį kiekvienų rungtynių ar sportinių
situacijų metu.

– yra išmokę išlaikyti dėmesį ir nepasiduoti blaškymams (vidiniams ar
ateinantiems iš aplinkos)

– sugeba atgauti dėmesio koncentraciją, jie ji prarandama per varžybas.

– yra išmokę būti “čia ir dabar”, nesižvalgant nei į praeitį, nei į ateitį.

Koncentracija apima visų kitų mentalinių įgūdžių panaudojimą, tai gal būt
svarbiausia iš jų, kuomet kalba eina apie didelį sportinį meistriškumą.

Ką daryti?

1. Praktikuoti savianalizę jūsų sporto šakai būdingose situacijose. Kada
koncentracija išlaikoma? Kada prarandama? Kas tai sąlygoja?

2. Išmokti minčių blokavimo

3. Išmokti minčių perjungimo

4. Raktiniai žodžiai

5. Situacijų imitavimas

6. Nuolatinė savistaba

Išsamesnį daugelio čia paminėtų sąvokų, metodų paaiškinimą, vertingų
pavyzdžių galima rasti 1999 m. išleistoje R. Martenso knygoje “Sporto
psichologijos vadovas treneriui”

Leave a Comment