NUOSTATOSNuostatai yra žm. parengtis arba tam tikru būdu atsakyti į tam tikrus poveikius. Nuostatų savybės:1. jos yra išmokytos, o ne įgytos;2. pakankamai pastovios savybės;3. susijusios su poreikiais ir tuo skyriasi nuo įpročių, kurie tokio ryšio gali ir neturėti;4. jos siejasi su įsitikinimais;5. turi ryšį su nuomonėis. Nuostatos (pagal Spenserį) tai tokia rekcija išgyvenimas, kuriame įdedama individo prasmės, vertės, reikšmės. Nuostatos (pagal Okfordą) yra protinis, psichinis pasiruošimas, pagrįstas individo patirimu ir sąlygoja individo reakcija į objektus ir reakcijas, tai reiškia, žinodami tam tikras nuostatas galime prognozuoti reakcijas.Nuostatos motyvuoja mūsų elgesį ir santykį.3 komponentai: 1. aprašomosios žinios; 2. pats santykis; 3. poelgio programa.
Nuostatų funkcijos: 1. nuost. supaptastina aplinkos pažinimą, bei palengvina žm. adaptaciją ir veiklą; 2. ekspresivi f-cija- išreiškia mūsų kultūrines individualias savybes; 3. pažintinių procesų koordinacijos.
Nuostatų rūšys: 1. elementarios, susiformuoja gyvybinių poreikių pagrindu; dažnai neįsisąmoninamos; 2. socialinės, atsiranda vertinant žm., situaciją; 3. bazinės- socialinės, nurodo į bendrą asmenybės kryptingumą; 4. vertybių orientacijų sistema.
VERTYBĖSYra sudetingos nuostatos, kurias sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos apie daiktų ir reiškinių reikšmingumą asmenybėms ir grupėms.Vertybės formuojasi asmeninės patirties nūdu, suprantans savo poveikius ir lyginant juos su aplinkos objektais. Skyriamos 3 vertybių rūšys: 1. poreikius tenkinantys objektai; 2. priemonės vertybių objektams pasiekti; 3. sąlygos vert. objektams pasiekti (tam tikromis priemonėmis).
STRESO PSICHOLOGIJAAtėjimas į šį pasaulį reikalauja susikūrti naują komforto zoną. Ir mes visą laiką orentojames į vidinį komfortą. Patiriame stresą kai tik išeiname iš komforto rybų (stresai gali sunaikinti santykius, karjerą).3 rūšys faktorių, kurie iššaukia stresą: 1. aplinkos, pvz.: triukšmas, ekologinės problemos, urbanizacija, gyvenimo greitis ir pan.;2. įvykių ir situacijų, pvz.: stichinės nelaimės, neįdomus darbas, artimųjų netektis, labai didelės geros emocijos ir pan.;
3. psichologinis faktorius, pvz.: savirealizacijos problemos, vidiniai konfliktai, negatyvus mąstymas, tarpasmeninis konfliktas ir pan.Distresas- tai hroniškas stresas. Distreso apraiškos: 1. psichinis;2. nervinis išsekimas;3. galvos skausmas;4. ilgalaikis senėjimas.Sutrikimų seka: 1. psichoemocinė potologija;2. flustracija;3.nervinis išsekimas;4. dipresija (isterija, energijos išsekimas);5. organiniai pokyčiai;6. lygos;7. ankstyva senatvė;8. mirtis.
Žm., kurie gyvybingi ir kūrybingi jie ilgai sugeba sulaikyti proto aiškumą net giliame amžiuje. Labai stiprios neigiamos emocijos įtakoja fiziologinius organizmo būvius.
STRESO VEIKIMO MECHANIZMAS3 streso fazės: 1. nerimas, įtampa;2. pasipriešinimas (čia vyksta įvairios cheminės reakcijos);3. išsekimas.
Jei 2 fazėje vyksta adaptacija ir neprasideda virusiniai susergimai- viskas bus gerai, bet jei stresoriai veikia toliau- bus dipresija. 3 stadijoje, jei stresas tampa ilgalaikis- jis tampa distresu- išsenka organizmo energija. Atsiranda ankstyvas senėjimas. Vienas iš labai reikšmingų stresorių yra neigiamos emocijos ir labai didelės stiprios teigiamos emocijos. Emocijos distreso atveju atlieka kuro vaidmenį.
Kai pažeidžiama emocinė pusiausvyra atsiranda endokrininis ir vegetatyvinis disbalansas, jie tampa pastovūs- tai veda į nervinį išsekimą. Emocinio nuovargio simptomas- liūdesys, atsiranda apatija, o vėliau dipresija. Emocijos turi tiesioginį poveikį į vegetacinį sindromą. Tokie žm. dažnai išgyvena nerimą, dėmesio išsekimą ir pan. Hroniškas išsekimas prasideda maždaug nuo 18 m. Kada yra stresas reikia valgyti B grupės vitaminų turinčius produktus.
Neurozė- būvis tarp psich. susergimų ir distreso. Jie išprovakuojami stiprių traumuojančių išgyvenimų. Plačiai žinomas alkogolozmas, neapgrįstos baimės yra indokrininių susergimų rezultatas. Kai organizme trūksta indokrino (slopina skausmą) žm. pasidaro su sutrikusia psich. pusiausvyra.
Streso simptomai ir požymiai: 1. fiziologiniai: miego sutrikimas, dažni galvos skausmai, silpnumas, greitas nuovargis, energijos trukumas, nugaros spazmos;2. emociniai: nerimas, įtampa, beimė, kaltė, nepasitenkinimas, neviltis, pyktis, dirglumas, vidinė tuštuma, isterija, efektyvios reakcijos;3. protiniai, intelekto: ięsiblaškymas, nusilpusi atmintis, nenuoseklumas, abejonės, įkyrios mintys, savikritiškumas;
4. elgesio: agresija, isteriškumas, greitas verksmas, priklausomybės, padidintas kalbėjimas, aptarinėjimas tuo paties, pyktybiški poelgiai, ginybinė pozicija.„AŠ“ STRUKTŪRAPagrindinės dalys: – „aš“ jaučiantis save;– „aš“ suprantantis, mąstantis;– „aš“ realus;– „aš“ idealus, vizija.
Reikovskis (lenkų autorius) kalba apie tai, kad savęs žinojimas yra koduojamas lūkesčiu, vilčiu forma: 1. nevarbalizuota- patirtis apie mokėjimus, sugebėjimus, išvaizdą;2. sąmoningų nuomonių apie save: a. „aš“ rodomas pristatomas kitiems ie jis prezentuoja tai, ką norėtų, kad apie jį galvotų; b. „aš“ privatus- sau adresuota nuomonė arba reikšmingiems artimiems žmonėms; c. „aš“ idealus- normativi savęs vizija, kuri egzistuoja kaip abstrakčių savybių rinkinys.
Šios struktūrinės dalys susideda iš: 1. savęs išvaizda ir fizinės savybės;2. individualūs sugebėjimai;3. asmeninės nuostatos ir poreikiai;4. asmeninė pozicija kt. žm. atžvilgiu;5. kas man priklauso iš kitų.
Galima būtų kalbėti iš tikrųjų apie taip vadinamą „aš“ vaizdą į kurį įeina tam tikra visuma ir jame reikia pastebėti tam tikrą socialinį statusa: – asmeninės vidinės galimybės;– realios galimybės.
Labai svarbu, kad individas mokėtų įvertinti save. Savo individulaių galimybių vertinimai gali būti susyję su „aš“ realiu ir „aš“ idealiu.Savęs supratimas taip pat sąlygoja elgesį: 1. kada elgesys įgauna organizuotą pobūdį ir atsiranda dominantė;2. savyje turi du galimus elgesius: nukreiptas į įšorinį pasaulį ir nukreiptas į vidų (į save).
VADOVO ASMENYBĖMokėjimas būti lyderiu neatsiejamas nuo charakterio savybių ir bendravimo įgūdžių, profesinės kompetencijos. Labai svarbu vadovaujančios asmenybės nuostatos, dar labiau svarbios lyderio nuostatos ir vertinimai savo atžvilgiu, mokėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir prisitaikyti prie sąlygų.
Kompetencija- žinių ir įgūdžių derinys, bei sugebėjimas pritaikyti konkrešiomis aplinkybėmis.Veiklos efektingumą užtikrina 3 kompetencijos: 1. konceptualinė (susijusi su mąstymu ir intelektiniais sugebėjimais);
2. techninė, technologinė( tai specialios žinios darbuotojo veikloje, rinkos ir konkurencijos žinojimas, gamybos ir vartotojų poreikių žinojimas);3. tarpasmeninė (susieta su mokėjimu bendrauti, sėkmingų tarpasmeninių ryšių sukūrimas).Greitai kintančios technologijos, agresivios paslaugų priemonės reikalauja iš vadovo naujų įgūdžių ir greitos orentacijos.
Vadybininkams šiandien reikia dirbti atvirose sistemose. E- birt siūlo 5-kių pagrindinių vadovavimo įgūdžių sistemą: 1. Numatymo. Įžvalgumas būtinas sistemingame aplinkos tirime, informacijos analizei bei numatymui naujų rizikos sryčių ir situacijų. Todėl vadovas turi matyti perspektyvą, įžvelgti būsimus sunkumus. Numatymo įgūdžiai apima: sugebėjimą prognozuoti remiantis esančia patirtimi senus dalykus ir reiškinius pamatyti naujai mokėti gauti ir teikti informaciją sukurti pasitikėjimą ir įtakoti darbinius matymus. Įžvalgai reikia priimti pasaulinių situacijų kintamumą, sustiprinti pozityvų mąstymą. Vadovas turi išmanyti kaip patenkinti klientų poreikius naujais būdais.Numatymo reikšmę lemia apskaičiavimas, būtina žinoti ką apskaičiuoti.Empatija- sugebėjimas įsijausti į kito žmogaus veidmenį, būti jo vietoje. 2. Vaizduotės. Vadovas dažnai turi įtikinėti ir būti pavyzdžių. Tai susija su organizacijos tikslais, su jos vizija. Ateities vizija reikalauja pasirinkti vertybinę poziciją, įvardinti tai, ko siekiama, nurodyti norus. Ji turi būti strategiška, išreikšti optimizmą, kad jaudintų vaizduotę ir dvasią. Turi skirtis nuos tikslų ir užduočių, ji mažiau apriboja, nes motyvuoja aukštesnėms siekiams.Efektyviai dirbantys vadovai turi išbaigtą viziją, joje turi atspindėti bendri interesai, pozityvios savybės, jos įgyvendinimui reikia pastangų.Vaizduotės stiprinimui reikia sukurti verbalinį ir neverbalinį ateities vaizdą. Organizuoti naujos realybės kūrima darbo grupėje. Skatinti atkalumą, ištvermingumą nepalankiomis sąlygomis. 3. Vertybių derinimo. Turėti aiškią vertybių sistemą. Vertybės neatsiejamos nuo verslo, žmonių tarpusavio ryšio. Vertybės lemia galutines vizijas. Svarbiausia, įsitikinmų funkcija sutikti organizacijos nariams identiškumo jausmą, kuris sąlygoja įsipareigojimą. Bendromis suderintomis vertybėmis nusakomi pagrindiniai organizacijos ar darbo grupės tikslai. Vadovui ir darbuotojui būtina suprasti vertybes ir jas suderinti. Visiems privalu vadovautis vertybėmis, taikyti tokius pat principus.
4. Paskatinimo. Vadovas turi mokėti paskirstyti darbus. Būtina dalintis darbais, reikalinga tarpusavio atrama.Burus kalba apie transformuojantį vadovą, kuris tiki žmonėmis, toks vadovas yra stipri asmenybė, bet tuo pačiu jautrus kitiems. Skatina susitelkimą, įkvėpia intuziazmą, taip pat jis turi būti suinterisuotas valdymo tobuliejimu, intelektualiniu augimu. Pasitikėjimas vadovu ir savimi sąlygoja prisirišimą darbo vietoje.5. Savęs supratimo. Asmenybės reikalauja tapti pačiu savimi. Kiekvienas turime savimonės „aš“ vaizdą, t. y. Nuomonių apie save sistemą, kuri susikūria veikiant ir bendraujant. Savimonė reiškiasi tikėjimu savimi ir kitais. Daugelys vadovų- tyrinėtojų akcentuoja objektyvų saveęs vertinimą. Žmonės turintys gerą požiūrį į save tampa lyderiais, yra geranoriški ir lankstūs. Savęs supratimas apima mokėjimą įsisavinti savo pojūčius ir emocijas, jausmus, mintis ir ketinimus vykstančius dabartyje, savo būties esmes, reikšmingumo pajūtimas siekiant asmeninio tobulėjimo savo ypatybių pažinimas klaidų pamatymas ir problemų sprendimas pagrindinių vertybių orentacijos įsisavinimas mokėjimas padėti sau pačiam atvirumas grįžtamajam ryšiui sugebėjimas bendradarbiauti savikūra, tai sudaro sąlygas vidinėms potencijoms atsiskleisti, sužadina intuiciją.Geras vadovas turi mokėti valdyti savo psichiką, spręsti savo problemas ir vidinius konfliktus. Vidinė charmonija būtina, kad galėtume nugalėti sudetingas situacijas. Mokėjimas išlaikyti pusiausvyrą, nugalėti sunkumus, atveda prie sėkmės ir pozytivaus mąstymo stiprinimo.Labai svarbios vadovo etinės ir moralinės savybės. Vadovomoralinė švara, skaidrumas yra būtini, kad galėtų pasiekti aukštus siekius. Vadovas turi save pažinti, kad galėtų realizuoti save. Maslou išnagrinėjo žmonių vadovų biografijas, kad jie visi turi tam tikrus panašumus. Jis išskyria visą eil save besireiškiančių: 1. aiškiai ir adekvačiai suvokia realybę;
2. puikiai atskyria realų pasaulį nuo laukiamo pasaulio;3. nebijo nežinomybės, priima ją ir tuo pačiu siekia pažinti neištirtas sritis;4. sugeba pastebėti naujus dalykus ir džiaugtis;5. priima kitus tokiais, kokie jie yra. Moka mylėti, užmegzti šiltus santykius;6. yra humaniškas;7. turi gyvenimo tikslą ir atsakomybę;8. sugeba pritaikyti priemones tikslams, veikloje yra originalus ir kūrybingas;9. tvirtai laikosi moralinių standartų;10. elgiasi naturaliai be oragancijos, išlaiko ramybę net ekstremaliomis situacijomis, turi humoro jausmą.Reikia drąsos būti savimi, pažinti savo neigiamas savybes, mokėti atlikti savikorekciją.
ASMENYBĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOSIntegracijos sukūria sąlygas, kad asmenybė galėtųKontrolės teisingai veikti, patenkinti savo poreikius,Savirealizacijos leidžia realizuoti individo interesusu
Asmenybės atliekamos funkcijos: 1. pagal atskirus savo lygmenius; 2. pagal informaciją; 3. pagal veiklą;Jei yra integruojami lygmenys, tada atsiranda kontrolės sugebėjimas. Kai žm. kontroliuoja- žino kas atitinka jo interesams. Kontrolė reikalinga, kad pasiekti norimo rezultato ir parūpinti save egzistencinemis priemonėmis.Kai siekiama tikslų- išsibalansuojama, todėl reikia tai atstatyti. Reikia surasti pusiausvyrą tarp tikslų, išeikvotos energijos ir komfortinio būvio. Nors prarandame pusiausvyrą, bet ji atsistato, kai gauname teigiamų emocijų (energiją)- tai varomoji jėga. Teigiamos emocijos yra labai svarbios, nes sąlygoja veiksmų greitį ir suaktyvina mus.
Kontrolėje labai svarbi yra adaptacija, ji prasideda nuo aplinkos:1. asmenybė renka informaciją apie situacijų vertingumą;2. apie būtinas priemones; 3. atlieka stebėjimą (supratimą), stebėdama kažkokią situaciją.Minėta informacija reikalinga įgyvendinti bendrai užduočiai. Siekiami tikslai sužadina emocijas ir intelekto veiklą, taip pat įsijungia vertybenės orientacijos, sukūriamas veiklos planas. Kūriant planą iškeliamos hipotezės ir numatomi rezultatai, taip pat kūriami vaizdiniai modeliai.
Kalbant apie savikontrolę yra dvi grupės procesų, kurios sąlygoja elgesį: 1. motyvaciniai procesai 2. pažintiniai
siekiai emocijos orientacija aplinkoje planavimas saviorientacijaSavikontrolė sąlygoja tikslingą integruotą veiklą: tobulėjimas, mokimasis, visuomenės normos, saviaukla.. Savik. svarbi adekvačiam pasaulio pažinimui, gali būti nukreipta į įšorę ir į vidų. Ji veikia visose lygiuose, pradėdant lastele ir iki kur yra riguliuojami fiziologiniai procesai.
Būsenos. Emocinės- jei labai intensivios reakcijos reikia kontrolės. Intensyvios emocijos gali būti kontroliuojamos arba ne, ir kaip mes reiškiame emocijas rodo mūsų kontrolė. Savivalda. Ją gauname per valią. Jos deka nugalime sunkumus, kliūtis siekiant tikslą. Psichikos savireguliacija įgauna valinį charakterį, kai indivydui reikia papildomų pastangų. Taip reguliojamas energijos išnaudojimas.
Per didelė kontrolė mažina vidines potencijas. Bendravime tenka valdyti elgesį, veiskmus, kalbą. Pačioje kalboje vyksta kontrolė. Socialinė savireguliacija= sąžinė-tikrintoja ir atstovauja principus ir moralines normas+kritiškumas savo elgesio.
ASMENYBĖS KŪRBINGUMASjis neatsiejamas nuo individualybėsKūrybingumas visų mokėjimų, sugebėjimų koncentracija, kuri užtikrina aukščiausio lygio veiklą ir rezultatus. Susijęs su savęs tobulinimu. Vieni iš ryškiausių kūrybingumo požymių: intuicija, vaizduotė, charakterio valingumas. Drąsumas- tai kūrybingumas, nereikia bijoti save reikšti. Kūrybingumas kreativumas produktyvumas nevisada gali realizuotis vyksta realizacija (vidinis) (materializacija)