Kkompiuterių tinklų laidai

Šiaulių universitetas

Technologijos fakultetas

Tinklo kabeliai

REFERATAS

Dėstytojas :

Šiauliai

2005 metai

TURINYS
1. Įvadas ..............................1
2. Vyta pora ..............................
3. Neekranuota vyta pora..............................
4. Ekranuota vyta pora ..............................
5. Vytos poros sujungimai ..............................
6. Koaksialinis kabelis..............................
7. Koaksialas..............................
8. Thinnet..............................
9. Thiknet ..............................
10. Koaksialo sujungimai..............................
11. Koaksialinio kabelio charakteristikos ..............................
12. Optiniai kabeliai ,Stiklo pluoštas..............................
13. Optiniai kabeliai ir jų sandara..............................
14. Patalpų vidaus optiniai kabeliai..............................
15. Oriniai optiniai kabeliai..............................
16. Povandeniniai optiniai kabeliai..............................
17. Kabelio parinkimas..............................
18. Kaip pasirinkti tinkamą kabelį..............................
19. Architektūrų palyginimas..............................
20. Išvada..............................
21. Literatūra ..............................

Įvadas

Nelabai seniai vienintelis kelias duomenims perduoti iš vieno kompiuterio į kitą buvo magnetinės juostos ir diskeliai. Tai buvo nepatogus, tačiau rinktis nebuvo iš ko. Ir nors, pavyzdžiui, magnetinės juostos (1 juosta talpindavo apie 7 GB) pralaidos juosta buvo puiki, taačiau ji turėjo labai didelį vėlinimo laiką (kol būdavo pernešama prie kito kompiuterio ar nuvežama į kitą miestą). Žymiai patogiau kompiuterių tinkluose naudoti laidus kaip pirminę priemonę sujungti kompiuterius, kadangi jie yra nebrangūs ir lengvai pritaikomi. Nors laidai gali būti pagaminti iš įvairių metalų, daug tinklų naudoja varinius laidus, nes jie turi mažiausią varžą elektros srovei ir dėl to signalas gali sklisti toliau.
Patį kompiuterių tinklą dažniausiai įsivaizduojame kaip keletą (keliolika, keliasdešimt ir t.t.) kompiuterių bei kitų įrenginių, įvairaus tipo ryšio liinijomis sujungtų į vieną bendrą organizacijos ar privačių asmenų tinklą. Kompiuteriai jungiami į tinklus dėl labai paprastų ir visiems suprantamų priežasčių: tinklai leidžia darbuotojams patogiai keistis įvairia informacija, bendrai naudotis centralizuotai kau-piamomis duomenų bazėmis bei įvairiausiomis kompiuterinėmis programomis. Kadangi kompiuterių tinkle teoriškai ki

iekvienas kompiuteris gali „matyti“ visus kitus kompiuterius, esančius tame tinkle bei jų išorinę įrangą, kompiuterių sujungimas į tinklą teikia dar vieną privalumą: leidžia efektyviai ir tau-piai naudoti įvairiausią išorinę įrangą – spausdintuvus, skenerius, modemus ir t.t. (pvz., vienu ir tuo pačiu spausdintuvu galima naudotis iš kelių skirtingų kompiuterių).
Vartotojui, dirbančiam personaliniu kompiuteriu su daugeliu dokumentų, nepatogu keistis informacija su kolegomis – tenka daug ką spausdinti arba kopijuoti informaciją į įvairiausias laikmenas. Sujungus bent du kompiuterius taip, kad jie tarpusavyje galėtų keistis informacija, gauname kompiuterių tinklą.
Kompiuterių tinklą galime apibudinti kaip tarpusavyje sujungtus 2 ar daugiau kompiuterių, galinčių keistis esama informacija. Tačiau platesnis apibrėžimas sako, kad kompiuterių tinklas tai netik keli kompiuteriai sujungti tarpusavyje, tai ir serveris, ir darbo vietų kompiuteriai sujungti į vieningą siste-mą, kompiuterinio tinklo įrangos (kkabelių ir tinklo aparatūros) pagalba siekiant užtikrinti vartotojams operatyvų apsikeitimą informacija, kolektyvinį kompiuterinės ir programinės įrangos naudojimą bei Interneto paslaugas. Vietinių lokaliųjų kompiuterių tinklų (angl. LAN – local area network) darbo sto-tys ir serveriai paprastai yra sujungiami kabeliais. Tai yra pagrindinė duomenų perdavimo erdvė.
Yra galimybė turėti tinklą ir nenaudojant jungimo kabeliais. Šie bevieliai tinklai naudojasi infraraudo-nųjų spindulių pagalba, radijo ryšiu arba mobiliuoju ryšiu, tačiau atitinkamai jie turi savo trūkumų. Bevielį tinklą įdiegti yra labai brangu ir sudėtinga. Bevieliai tinklai, sujungti in
nfraraudonųjų spindulių pagalbą turi nuolat turėti kontaktą. Taip pat bevielis tinklas negali užtikrinti pakankamo greičio, ryšio kokybės ir saugumo, t.y. „nepageidaujamų svečių“. Todėl šiuo metu populiariausi ir patikimiausi lai-diniai tinklai, t.y. kabeliais sujungti tinklai.

KABELIŲ SKIRSTYMAS

Kaip jau minėjau, duomenys gali būti perduodami nebūtinai per kabelius. Fizine duomenų perdavimo aplinka gali būti skaidoma į:
 Laidus ir kabelius;
 Optinį pluoštą (šviesolaidžiai);
 Radijo kanalus (antžeminiai ir palydoviniai).
Visos šios fizinės aplinkos šiuo metu yra naudojamos duomenims perduoti. Tačiau kabeliai yra popu-liariausi.
Kompiuterių tinklų kabelių įvairovė yra labai plati. Ir norint geriau juos suprasti bei išnagrinėti tinklo kabeliai paprastai skirstomi į grupes. Kiekvienos grupės kabeliai turi sau būdingų savybių. Dabar ga-minamų kabelių asortimentas siekia 2200 tipų. Tačiau praktiškai, duomenų perdavimo terpėje naudo-jamos trys pagrindinės kabelių grupės:
 Koaksialiniai kabeliai.
 vytosios poros kabeliai.
 optiniai kabeliai.
Kiekvienos grupės kabeliai dar gali būti savaip skirstomi.

Laidų sudėjimo vieno su kitu būdai, naudojami kompiuterių tinkluose skirti trukdžių sumažinimui. Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas veikia kaip miniatiūrinė radijo stotis – laidas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad atsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du

u laidai yra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kuomet du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename, generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrukdyti normaliam kompiuterių komunikavimui. Ši problema yra pakankamai didelė, nes laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitu laidų. Pavyzdžiui, laidai nuo vieno kompiuterio guli šalia kito kompiuterio laidų, arba šalia kito tinklo laidų ir pan.

Trukdžių sumažinimui tinkluose naudojami dviejų pagrindinių rūšių laidų montavimo būdai ir patys laidai, tai suvyta pora ir koaksialiniai kabeliai. Suvyta pora taip pat naudojama ir telefonų tinkluose. Šis terminas yra kilęs iš to, kad laidą apvilkus izoliacine medžiaga, du tokie laidai yra susukami, suvejami vienas su kitu

Pav. 1. Suvytos poros laidų iliustracija (pagal D. Comer)

Tarpusavio sąveika atsiranda dėl to, kad keliaudamas laidu elektrinis signalas išspinduliuoja mažą kiekį elektromagnetinės energijos, kuri gali sklisti oru. Kai tik ji kerta kitą laidą, indukuojamas silpnas elektrinis signalas. Šios srovės dydis priklauso nuo elektromagnetinės bangos stiprumo ir laido padėties. Dažniausiai laidai neina per daug arti, kad neatsirastų tarpusavio sąveikos problema. Pavyzdžiui, jei du laidai yr

ra šalia vienas kito stačiu kampu, tai vieno laido signalas generuoja kitame laide praktiškai nepastebimą signalą. tačiau kai du laidai eina greta, lygiagrečiai, tai stiprus signalas viename generuoja panašų signalą kitame laide. Kadangi kompiuteriai negali atskirti atsitiktinai sugeneruoto signalo nuo tikrojo, tai toks signalas, jei jis yra pakankamo stiprumo, gali nutraukti ar sutrikdyti normalų kompiuterių komunikavimą. Ši problema yra pakankamai didelė, nes laidai, kurie sudaro kompiuterių tinklus, dažnai yra dedami šalia daugelio kitų laidų. Pavyzdžiui, laidai nuo vieno kompiuterio guli šalia kito kompiuterio laidų, arba šalia kito tinklo laidų ir pan.

.
VYTA PORA

Vyta pora tai pati paprasčiausia kabelių rūšis, ji susideda iš dviejų izoliuotų vario laidų kurie yra suvyti vienas aplink kitą. Yra dvi rūšys vytų porų ekranuota vyta pora (STP) ir neekranuota vyta pora (UTP).Vita pora taip pat naudojama ir telefonų tinkluose. Šis terminas yra kilęs iš to, kad laidą apvilkus izoliacine medžiaga, du tokie laidai yra susukami, suvejami vienas su kitu.

Paprastas susukimas pakeičia laido elektrines savybes ir leidžia jį panaudoti tinkluose. Pirma, yra sumažinama laido išspinduliuojama elektromagnetinė energija, tuo pačiu sumažinama įtaka kitiems laidams. Antra, tai sumažina iš kitų laidų sklindančios energijos poveikį suvytai porai.

Suvytos poros laidais signalus galima perduoti kelių kilometrų atstumu be stiprinimo, tačiau didesniems atstumams reikia kartotuvų. Suvytos poros laidais galima perduoti analoginius ir skaitmeninius signalus. Pralaidos juosta priklauso nuo laidų storio ir perdavimo atstumo. Galima pasiekti įvairų greitį Mbps eilės keleto kilometrų atstumu. Dėl savo pigumo ir gerų pralaidumo savybių suvytos poros laidai plačiai naudojami.

NEEKRANUOTA VYTA PORA

Neekranuota vyta pora (UTP) yra naudojama 10BaseT kompiuteriniuose tinkluose. Tai pats populiariausias vytos poros modelis. Ir ateityje taps labiausiai naudojamas. Maksimalus kabelio ilgis viename segmente gali būti iki 100 metrų.

• Kategorija 1 (Category 1). Žemo dažnio signalams. Nėra jokių kriterijų. Paprasčiausia, tai įprastas telefono kabelis.
• Kategorija 2 (Category 2). Nustatytas 1 MHz dažnis, naudojamas telefono linijoms ir duomenų perdavimui iki 4 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.
• Kategorija 3 (Category 3). Nustatytas 16 MHz dažnis naudojamas 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 10 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.
• Kategorija 4 (Category 4). Nustatytas 20 MHz dažnis naudojamas Token Ring, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 16 Mbit/s. Sudarytas iš keturių vytų porų.
• Kategorija 5 (Category 5). Nustatytas 100 MHz dažnis naudojamas 100BaseT, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 100 Mbit/s. Sudarytas iš keturių varinių laidų vytų porų.
• Kategorija 5e (Category 5e, raidė e reiškia enhanced – išplėstas). Ne mažiau 100 MHz naudojamas kaip ir 5 kategorijos, bet tinka ir 1000BaseT.
• Kategorija 6 (Category 6 (TIA)/ Class E (ISO)). 200 MHz dažnis (galima 250 MHz dažniu) naudojamas 1000BaseT.
• Kategorija 7 (Category 7 (TIA)/ Class F (ISO)). 600 MHz dažnis. 7 kategorijos kabelis skiriasi nuo kitų kategorijų, nes turi būti pilnai ekranuotas, “fully shielded”, todėl yra storesnis ir mažiau lankstus, naudojami specialūs geros kokybės antgaliai.

Visi 2 – 5 kategorijos kabeliai yra sudaryti iš 4 vytų porų (9 vijos vienam ilgio metrui. Šiuo metu praktikoje dažniausiai sutinkamas 5–tos kategorijos kabelis.

Pav.2 Paprasčiausia vytos poros kabelių sandara

EKRANUOTA VYTA PORA

Ekranuota vyta pora (STP) naudoja aukštos kokybės varinį ekraną, kuris yra žymiai saugesnis, negu UTP tipo kabeliuose. Ekranuotos susuktos poros kabelis susideda iš poros laidų, apgaubtų metaliniu šarvu. Kiekvienas laidas yra apgaubtas izoliacine medžiaga, taigi nesiliečia tarpusavyje. Šarvas tiesiog sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui iš laido ir į laidą. Dažnai naudojamas papildomas šarvuotų susuktų porų ekranavimas, kai jos praeina pro įrenginius, kurie generuoja stiprų elektrinį ar magnetinį laukus. STP tipo kabeliai yra pilnai apsaugoti nuo pašalinių triukšmų ir trukdžių. STP užtikrina saugesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą įvairiose aplinkose ir didesniais atstumais.

Vytosios poros naudojamos dviem skaitmeninių paslaugų rūšims. Skaitmeninis visuminių paslaugų tinklas (ISDN – Integrated Services Digital Network) yra skaitmeninė 144 kb/s paslauga, kuri egzistuoja jau daugelį metų, bet niekuomet nebuvo ypatingai populiari; tuo tarpu skaitmeninė abonentinė linija (DSL – Digital Subscriber Line) yra nauja paslauga, leidžianti dažniais, esančiais virš standartinės balso dažnių juostos, perduoti duomenis didesne sparta.

VYTOS POROS SUJUNGIMAI

Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu PVC apvalkalu bei galuose tam tikra tvarka užspaudžiami RJ–45 tipo jungčių antgaliai. Nuo telefoninių antgalių (RJ–11) jie skiriasi tuo, kad vietoje 4 turi 8 kontaktus ir yra šiek tiek didesni.

Pav.3 RJ–45 tipo jungtis

Laidžių gyslų jungimas
ATM 155 Mbit/s naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1–2, 7–8).
Ethernet 10BaseT naudoja poras 2 ir 3 (kontaktus 1–2, 3–6).
Ethernet 100BaseT4 naudoja poras 2 ir 3 (4T+) (kontaktus 1–2, 3–6).
Ethernet 100BaseT8 naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4–5, 1–2, 3–6, 7–8).
Token Ring naudoja poras 1 ir 3 (kontaktus 4–5, 3–6).
TP PMD naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1–2, 7–8).
100VG–AnyLAN naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4–5, 1–2, 3–6, 7–8).

Pav.4 7–tos kategorijos kabelio antgaliai

Gyslų prijungimo schema prie antgalių aprašyta lentelėje nr. 1, atskiras gyslas žymint spalvotai.

Lentelė nr.1
Kabelio gyslų spalvos ir numeracija Signalo tipas Gyslos išdėstomos sujungimui:
EIA/TIA–568A EIA/TIA–568B HUB – tinklo plokštė Plokštė – plokštė
1 Baltas/Žalias 1
Baltas/Oranžinis Kai signalas perduodamas keturiomis gyslomis iš aštuonių:
1 – TD+
2 – TD–
3 – RD+
6 – RD– 1 – 1 1 – 3
2 Žalias 2 Oranžinis 2 – 2 2 – 6
3 Baltas/Oranžinis> 3 Baltas/Žalias 3 – 3 3 – 1
4 Mėlynas 4 Mėlynas 4 – 4 4 – 4
5 Baltas/Mėlynas 5

Baltas/Mėlynas 5 – 5 5 – 5
6 Oranžinis 6 Žalias 6 – 6 6 – 2
7 Baltas/Rudas 7 Baltas/Rudas 7 – 7 7 – 7
8 Rudas 8 Rudas 8 – 8 8 – 8

Neekranuotos vytos poros linijos labai jautrios įvairiausiems elektriniams trikdžiams, todėl atsakinguose tinkluose naudojamas ekranuotas vytos poros kabelis STP. Šis kabelis turi vario laidelių ekranuojančią pynę ir papildomai apvyniojamas aliuminio folijos sluoksniu. Tokia izoliacija patikimai saugo kabelį nuo trikdžių ir leidžia perduoti signalą gerokai toliau Viena iš gresiančių problemų, naudojant UTP kabelius yra šalia einančio kabelio signalo įtaka kompiuterinio tinklo kabeliui. Tai gali pakenkti duomenų perdavimui.
koaksialinis kabelis

Kitas laidų tipas yra koaksialinis kabelis. Toks pat, kuris naudojamas televizijoje. Koaksialinis kabelis apsaugo nuo interferencijos žymiai geriau, nei suvyta pora. Jis susideda iš vieno laido, kuris yra apgaubtas sunkiojo metalo šarvu.

Koaksialinis kabelis yra pats seniausias. Pirmasis koaksialinis kabelis buvo išrastas 1929 metais. 1936 m. koaksialiniu kabeliu buvo sujungti 2 Jungtinių Amerikos Valstijų miestai – Niujorkas ir Filadelfija. 1941 m. koaksialinis kabelis pirmąkart panaudotas komercijoje. Kadangi jie yra seniausi tai jie yra ir bene populiariausi vietiniuose tinkluose. Koaksialiniai kabeliai tapo labai populiarūs, nes yra gana ne-brangūs, mažos jų tiesimo sąnaudos. Šie kabeliai pasižymi gera triukšmų izoliacija bei dideliu kanalo pločiu, todėl informacijos perdavimo greitis tokiais ryšio kanalais gana aukštas. Iš tokių kabelių, pana-šiai kaip iš telefoninių porų, gali būti gaminami storesni kabelių pluoštai.
Koaksialinis kabelis gali būti 50 ir 75 omų. Pirmasis naudojamas skaitmeniniam perdavimui, o antrasis – analoginiam perdavimui. Jis būna 10 – 12 mm skersmens ir yra nelabai lankstus. Koaksiali-niu kabeliu galima perduoti informaciją nuo 1 iki 2 Gbps greičiu. Ilgesni negu 500 m kabeliai taip pat yra naudojami, tačiau pasiekiamas mažesnis greitis arba įrengiami stiprintuvai. Koaksialiniai kabeliai naudojami ir telefonų tinkluose, tačiau dabar daug kur keičiami optiniais kabeliais. Jie dar plačiai nau-dojami kabelinėje televizijoje. Kaina svyruoja maždaug nuo 0,7 iki 3 Lt/m.
Pav. 5.Koaksialinio kabelio pjūvis (pagal D. Comer)

Koaksialinio kabelio šarvas, tai lankstus metalinis cilindras apie vidinį laidą, kuris sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui. Jis apsaugo vidinį laidą nuo išorinio lauko poveikio ir neleidžia jam pačiam spinduliuoti. Kadangi jis apgaubia vidinį laidą ištisai, iš visų pusių, tai šarvas koaksialiniame kabelyje yra labai efektyvus. Jis gali būti šalia kitų laidų, sulenktas, susuktas ir pan. Šarvas visada lieka savo vietoje.

Šarvo panaudojimo idėja buvo taip pat pritaikyta susuktoms poroms. Ekranuotos susuktos poros kabelis susideda iš poros laidų, apgaubtų metaliniu šarvu. Kiekvienas laidas yra apgaubtas izoliacine medžiaga, taigi nesiliečia tarpusavyje. Šarvas tiesiog sudaro barjerą elektromagnetiniam spinduliavimui iš laido ir į laidą. Dažnai naudojamas papildomas koaksialinių kabelių ir šarvuotų susuktų porų ekranavimas, kai jie praeina pro įrenginius, kurie generuoja stiprų elektrinį ar magnetinį laukus.
KOAKSIALAS

Anksčiau koaksialinis kabelis buvo vienas iš labiausiai naudojamų kabelių diegiant kompiuterinius tinklus. Tam buvo keletą priežasčių: tai, kad koaksialinis kabelis buvo pigus, lengvas, lankstus ir todėl buvo lengva su juo dirbti. Jis buvo toks populiarus, kad tapo saugiausias ir lengviausiai suinstaliuojamas kompiuterinio tinklo kabelis.

Pav.6 koaksialinis kabelis

Koaksialinis kabelis yra sudarytas iš kelių sluoksnių: magistralės – šerdies, ją juosiančio teflono izoliacijos sluoksnio, metalinio pinto šarvo arba ekrano bei viską dengiančiu gumos ar kitokios medžiagos sluoksnio.

Pav.7 koaksialinio kabelio sandara

Ekranavimas atliekamas pinto metalo sluoksniu kuris apgaubia pagrindinę magistralė ar šerdį. Taip yra apsaugomas signalinis kabelis nuo išorinių trukdžių bei triukšmų.

Koaksialinis kabelis yra geresnis negu vytos poros kabelis jeigu kalbėsime apie laidumą. Kuo didesnis atstumas nuo signalo siuntėjo iki gavėjo tuo labiau signalas silpsta ir prieiną tokią ribą kai gavėjas jo nebegali priimti ir apdoroti. Taigi koaksialinis kabelis mažiau slopina signalą ir todėl signalą gali perduoti žymiai didesniu atstumu negu vytos poros kabelis.

Koaksialiniai kabeliai yra skirstomi į dvi pagrindines rūšis:
• THINNET
• THICKNET

Rūšis kurią reikia pasirinkti priklauso nuo kompiuterinio tinklo pobūdžio.

THINNET

Thinnet yra lankstus koaksialinis kabelis, kurio storis yra apie 0,25 colio. Kadangi šito tipo koaksialinis kabelis yra lankstus ir lengvai apdorojamas, todėl jis gali būti naudojamas praktiškai visuose kompiuterinių tinklų topologijų instaliavimuose. Kompiuteriniuose tinkluose kurie naudoja thinnet tipo koaksialinį kabelį, kabelis yra tiesiogiai jungiamas prie kompiuterio tinklo adapterio.

Thinnet koaksialinis kabelis gali perduoti signalą jo neiškraipydamas iki 185 metrų atstume.

THICKNET

THICKNET koaksialinis kabelis yra pakankamai storas apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas Standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose.

Pav.8 thicknet,thinnet kabeliai

Storesnė magistralinė šerdis, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thicknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais jis yra naudojamas sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną.

KOAKSIALO SUJUNGIMAI

Tiek thinnet tiek thicknet koaksialiniams kabeliams jungti naudojame jungtis vadinamas BNC (British Naval Connector). Šios jungtys sujungia kompiuterį su pačiu kabeliu.

BNC T–jungtys (T–connector);

Pav. 9 BNC T–jungtis

BNC vamzdeliai (barrel connector);

Pav.10 BNC vamzdeliai

BNC kabelio jungtis, kuri yra tvirtinama kabelio gale. Pav.11

BNC T jungtis, kuri jungia tinklo kortos jungtį su koaksialiniu kabeliu. Pav.12

BNC barrel jungtis, kuri jungia du koaksialinio kabelio galus kartu. Pav. 13

BNC terminatorius, užbaigia kiekvieno kabelio galus. Be šio elemento Bus kompiuterinis tinklas negalėtų funkcionuoti. Pav.14

Koaksialinio kabelio charakteristikos 1lentelė
Tipas Z, Om Temp. koef. talpa pf/m sker- smuo mm Medžiaga Max Uef kV Slopinimas Db/m,MHz: 27/300/900
RG-8A/U 52,0 0,66 88,5 10,3 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0
RG-8/U 50,0 0,80 76,2 10,3 ППЭ 1,5 ,26 1,0 1,7
RG-11A/U 75,0 0,66 61,8 10,3 ПЭ 5,0 ,35 1,6 3,0
RG-11/U 75,0 0,80 50,7 10,3 ППЭ 1,6 ,25 1,0 1,7
RG-58A/U 53,5 0,66 85,5 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 6,0
RG-58B/U 53,5 0,66 85,5 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 7,0
RG-58C/U 50,0 0,66 92,4 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 7,0
RG-58/U 53,5 0,79 85,5 5,0 ППЭ 1,9 ,60 2,2 3,0
RG-59B/U 73,0 0,66 69,0 6,2 ПЭ 1,9 ,60 2,2 3,0
RG-59/U 75,0 0,79 50,7 6,2 ППЭ 0,8 ,50 1,6 2,8
RG-71A/U 93,0 0,66 46,0 6,2 ПЭ 1,8 ,50 1,6 2,8
RG-71B/U 93,0 0,66 46,0 6,2 ПЭ 1,8 ,50 1,6 2,8
RG-71/U 93,0 0,84 92,4 6,2 ППЭ 0,8 ,26 1,0 1,7
RG-174A/U 50,0 0,66 92,0 2,5 ПЭ 1,5 2,0 5,5 >10
RG-178B/U 50,0 0,70 95,0 1,5 ПЭ 1,2 2,2 8,0 >10
RG-179B/U 75,0 0,70 63,0 2,5 ПЭ 1,2 1,9 5,0 8,5
RG-213/U 50,0 0,66 92,0 10,3 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0
RG-216/U 75,0 0,66 71,8 10,8 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0

РК-50-2-12 50,0 0,76 3,2 МС/ПЭ/МС 2,0
РК-50-2-16 50,0 0,76 3,2 МЛ/ПЭ/МЛ 1,0
РК-50-3-13 50,0 0,76 4,4 М/ПЭ/МЛ ,70
РК-50-4-11 50,0 0,76 9,6 М/ПЭ/М ,50
РК-50-7-11 50,0 0,76 10,0 М/ПЭ/М ,40
РК-50-7-12 50,0 0,76 11,2 М/ПЭ/М ,40
РК-50-9-11 50,0 0,76 12,2 М/ПЭ/М ,34
РК-50-1111 50,0 0,76 14,5 М/ПЭ/М ,28
PE – polietilenas, S-PE – penopolietilenas, M – varinė gysla,
МЛ – varinė cinkuota gysla, СтМ – plieninė-varinė gysla,
МС – varinė pasidabruota gysla.

Optiniai kabeliai ,Stiklo pluoštas

Optiniai kabeliai savo metu sukėlė tikrą revoliuciją duomenų perdavimo srityje. Jų pagalba žymiai padidėjo interneto sparta, pagreitėjo duomenų perdavimas, atsirado galimybė kokybiškam vaizdo perdavimui.

(Glass Fibers). Per paskutiniuosius dešimtmečius didelį šuolį padarė kompiuterių gamybos technologija. Jei aštuntajame dešimtmetyje greičiausias kompiuteris vieną komandą galėjo atlikti per 100 nanosekundžių, tai jau po dvidešimt metų greičiausias kompiuteris Cray – per 1 nanosekundę. Didėjimas yra dešimt kartų per dešimtmetį. Per tą patį laiką duomenų perdavimas nuo 56 kbps (ARPANET) išaugo iki 1 Gbps (modernus optinis perdavimas). Didėjimas daugiau nei 100 kartų per dešimtmetį. Tuo pačiu klaidų tikimybė sumažėjo nuo 10-5 vienam bitui iki beveik nulio.

Optinės skaidulos praktikoje retai panaudojamos be papildomos apsaugos. Dažniausiai panaudojami optiniai kabeliai. Kabelio konstrukcija labai priklauso nuo jo paskirties. Bene sudėtingiausia konstrukcija pasižymi povandeninėms ryšio linijoms skirti kabeliai. Optinį kabelį sudaro viena ar pluoštelis skaidulų įmontuotų į tam tikrą karkasą, apsaugantį jas nuo mechaninių pažeidimų ir deformacijų bei cheminio aplinkos poveikio. Optiniame kabelyje gali būti nuo kelių tūkstančių optinių skaidulų. Kabelių konstrukcijos gali būti įvairios.

Ką tik pagamintų lydyto kvarco skaidulų mechaninis atsparumas (tempimui) yra labai didelis, beveik kaip plieno. Deja, paviršiaus defektai, susidarantys apdorojant ar dėl atmosferos poveikio netrukus mechaninį atsparumą silpnina. To žymiu mastu galima išvengti padengiant skaidulą apsauginiu sluoksniu tuoj pat ją pagaminus. Dangos medžiaga turi laiduoti gerą cheminę ir fizinę apsaugą, taip pat turi būti lengvai pašalinama jungiant skaidulas. Plačiausiai naudojama medžiaga yra kainaras, vinildenfluorido polimeras, paprastai naudojamas kaip elektrinis izoliatorius. Nors šis pirminis dangos sluoksnis padeda išlaikyti didelį pradinį skaidulos mechaninį atsparumą, jis negali apsaugoti nuo stipresnio mechaninio pažeidimo. Todėl skaiduliniai šviesolaidžiai, naudojami ne laboratorijoje, būtinai yra įmontuoti į kokio nors pavidalo kabelį. Visada reikia pasirūpinti išvengti mikroišlinkių, nes jie įneša 1-2 dB/km papildomų nuostolių.4

Daugelio šviesolaidinių kabelių konstrukcijose skaidulos padengiamos papildoma danga arba dedamos į glaudžius vamzdelius. Svarbu, kad šiluminio plėtimosi skirtumui arba senėjimo procesai nesukurtų mikroišlinkių ar nepageidaujamų mechaninių įtempimų. Tinkamiausios šiam tikslui medžiagos yra pakankamai kietos: neilonas, polipropenas5, poliuretanas6.

Montuojant šviesolaidžius į kabelį, jie dažnai vyniojami spirale aplink centrinę, tvirtumą suteikiančią gyslą ir visi kartu apgaubiami polimeriniu apvalkalu. Yra šviesolaidžių, kurie antrosios, papildomos, dangos neturi ir guli laisvai ertmėje.

Paprastai imamasi priemonių, kad į kabelį nepatektų vandens. Tam išorinio apvalkalo vidinėje pusėje dedama polietilenu dengta aliuminio folija. Kitas būdas- erdvė kabelio viduje pripildoma drėgmei atsparių silikoninių ar naftos produktų junginių. Apsauga nuo drėgmės svarbi todėl, kad kontaktas su vandeniu leidžia vykti vandenilio difuzijai į skaidulą.

Optinių skaidulų ir kabelių ilgis yra ribotas. Tipinis optinio kabelio ilgis — apie 1-2 km. Todėl neįmanoma apsieiti be skaidulų sujungimų. Žinoma, optinėse linijose sujungimų skaičius turi būti minimalus, nes kiekvieno sujungimo vietoje gaunamas papildomas slopinimas dėl optinių skaidulų matmenų tolerancijų ir jų sutapdinimo paklaidų.

Neardomi optinių skaidulų sujungimai sudaromi ryšio linijų instaliavimo ir aptarnavimo metu. Prieš suduriant ir sujungiant skaidulas labai svarbu tinkamai paruošti jų galus. Sujungiamų skaidulų galai turi būti švarūs, lygūs, statmeni skaidulų ašims. Praktikoje šiuos reikalavimus pavyksta patenkinti paprastai- įbrėžta skaidula lūžta lenkiant apie šabloną ir tempiant.

Neardomi sujungimai sudaromi sulydymo būdu arba klijavimo būdais. Dažniausiai skaidulos sujungiamos jas sulydant. Reikiama temperatūra gaunama panaudojant dujinį degiklį, lazerį arba elektros išlydį. Dabar dažniausiai panaudojami automatiniai, mikroprocesoriniai sujungimo įtaisai. Po tikslaus pradinio skaidulų sutapdinimo sulydymo metu dėl paviršiaus įtempimų skaidulos dar tiksliau savaime susitapdina. Paprastai laikoma, kad sujungimas kokybiškas, jeigu slopinimas sujungimo neviršija 0,1 dB7. Tiesa, čia tenka pastebėti, kad išmatuotas sujungimo vietoje slopinimas gali nepilnai apibūdinti sujungimo kokybę- daugiamodžių skaidulų sujungimo vietose gali atsirasti aukštesnių bangų tipų; tos bangos greičiau slopsta arba yra išspinduliuojamos, ir tikrasis slopinimas dėl skaidulų sujungimo gali būti didesnis.

Skaidulų klijavimo technologija yra paprastesnė nei sulydymo, tačiau suklijavimo vietose slopinimas būna didesnis- apie 0,2 dB, atspindžių lygis- apie 40 dB.Skaidulų ir kabelių neardomų sujungimų vietos patikimai apsaugomos nuo aplinkos poveikių.

Tuo tarpu optiniu kabeliu galima perduoti iki 50 000 Gbps (50 Tbps) ir dar ieškoma geresnių medžiagų pluoštui pagaminti. Šiuolaikiniai techniniai įrenginiai negali pervesti elektrinio signalo į optinį ir atvirkščiai greičiau, nei 1 Gbps. Laboratorinėmis sąlygomis trumpą laiką buvo pasiektas 100 Gbps greitis. Lenktynėse tarp skaičiavimo ir komunikacijos, pastaroji laimėjo.

Optinio perdavimo sistemos susideda iš trijų komponentų: šviesos šaltinio, perdavimo terpės ir detektoriaus. Pagal susitarimą šviesos impulsas indikuoja 1 bitą, o šviesos nebuvimas nulinį bitą. Perdavimo terpė yra labai plonas stiklo pluoštas. Prie vieno optinio kabelio galo prijungus šviesos šaltinį, o prie kito detektorių, gaunama vienos krypties perdavimo sistema. Čia elektrinis signalas verčiamas į šviesos impulsą, kuris sklinda optiniu kabeliu ir kitame jo gale yra vėl paverčiamas elektriniu signalu.

Šviesos sklidimas optiniu kabeliu yra pagristas tam tikrais fizikiniais dėsniais. Yra žinoma, kad šviesos spindulys, pereidamas iš vienos aplinkos į kitą, keičia savo sklidimo kryptį (lūžta). Pav. 15 matyti, kad šviesa krenta į ribą tarp dviejų terpių kampu a1, o išeina kitu kampu ß1. Lūžio kampas priklauso nuo aplinkų savybių. Yra tam tikras kritinis kampas kiekvienai aplinkai, nuo kurio spindulys atsispindi nuo skiriamosios ribos ir nebepereina į kitą terpę. Tuo ir pagristas šviesos sklidimas optiniu kabeliu.
Pav. 15. Šviesos sklidimas optiniu kabeliu (pagal A. Tanenbaum)

Kadangi miniatiūrinis stiklo pluoštas yra apgaubtas plastmasiniu apvalkalu, tai jis leidžia sulenkti pluoštą be lūžimo iki tam tikro spindulio. Viename tokio optinio kabelio gale yra siųstuvas, kuris naudodamas šviesos diodus arba lazerį, siunčia šviesos spindulius į jį. Kitame gale yra imtuvas su šviesai jautriu tranzistoriumi, kuris priima šviesos spindulius ir paverčia juos elektriniais signalais. Optinis kabelis turi keturis pagrindinius pranašumus prieš laidus:
• tokiuose kabeliuose nėra trukdžių, kaip laiduose, kadangi čia naudojama šviesa, o ne elektros energija, tai tokie kabeliai nei išspinduliuoja elektromagnetinę energiją, nei yra jautrūs kitų laidų poveikiui.
• signalą galima persiųsti žymiai toliau, negu laidais, nes šviesa, sklindanti optiniu kabeliu, neišspinduliuojama į išore, o lieka stiklo pluošto viduje.
• šviesa galima užkoduoti daugiau informacijos, negu elektros signalu, todėl optiniu kabeliu jos galima perduoti daugiau.
• priešingai elektrinėms grandinėms, kurioms reikia dviejų laidų signalui perduoti, šviesa gali keliauti vienu optiniu kabeliu.
Nežiūrint privalumų optinis kabelis turi ir trūkumų.
• reikia specialių įrengimų, kurie poliruoja kabelio galus, kad šviesa galėtų netrukdomai įeiti ir išeiti iš kabelio.
• nutrūkus optinio kabelio pluoštui, surasti trūkio vietą yra labai sunku.
• trūkusio kabelio taisymas ar kelių sujungimas į viena yra sudėtinga procedūra, reikalaujanti specialios aparatūros.
Optinis kabelis yra panašus į koaksialinį, tik neturi šarvo. Pav. 16(b) parodytas jo pjūvio vaizdas
Pav. 16. (a) Vieno optinio kabelio vaizdas

(b) Kabelio iš trijų pluoštų galinis vaizdas (pagal A. Tanenbaum)

Kabelio šerdis (core) yra apgaubta stikliniu apvalkalu (cladding). Toliau viskas yra apsaugota plastmasiniu apvalkalu. Dažniausiai kabeliai jungiami po kelis ir apgaubiami apsauginiu apvalkalu. Toks kabelis dažniausiai klojamas iki 1 m gylio žemėje ir, žinoma, neturi būti pažeistas klojant ar vėliau. Taip pat jis gali eiti vandeniu (vandenyno dugnu), tačiau čia yra daugiau galimybių ji pažeisti. Naujesnius kabelius galima tiesti elektros perdavimo ar gatvių apšvietimo stulpais. Kabelius galima sujungti specialiomis jungtimis. Čia prarandama apie 10-20 % šviesos, tačiau lengva perjunginėti. Jie gali būti sujungti mechaniškai specialiomis rankovėmis Čia prarandama apie 10% šviesos. Dvi kabelio dalys taip pat gali būti sulituotos (sulydytos), kad sudarytų vientisą sujungimą. Šviesos šaltiniai gali būti dviejų rūšių – šviesos diodai arba puslaidininkiniai lazeriai. Šviesos diodais pasiekiamas mažesnis duomenų perdavimo greitis, mažesnis perdavimo atstumas, tačiau spindulio gyvavimo laikas ilgesnis ir diodo mažesnė kaina. Priešingai lazeriais galima perduoti daugiau duomenų didesniu atstumu, tačiau spindulio gyvavimo laikas yra trumpesnis, kaina didesnė. Optiniai kabeliai tai pat gali būti naudojami lokaliniuose tinkluose. Yra naudojami specialūs sąsajos elementai ties kiekvienu tinklo kompiuteriu.

Optiniai kabeliai ir jų sandara

Optiniai, teisingiau sakyti, optinio pluošto kabeliai, naudojami saugiam didelių duomenų srautų perdavimui dideliu greičiu. Duomenys perduodami moduliuotais šviesos bangų impulsais, kurie sklinda praktiškai nesilpnėdami specialaus stiklo gysla. Kadangi stiklinė kabelio gysla gali perdavinėti duomenis tik viena kryptimi, tai dvipusiam ryšiui sukurti kiekvienas kabelis sudarytas iš dviejų gyslų, izoliuotų viena nuo kitos skirtingo lūžio koeficiento stiklo danga ir sustiprintų kevlaro pluoštu. Iš išorės kabelis apvilktas plastiko danga. Kadangi prie tokio kabelio prisijungti reikalingi specialūs antgaliai, tai perduodamų duomenų saugumas labai didelis.

17 pav. Optinio pluošto kabelio sandara

Optinio pluošto kabelis ir jo įranga yra brangi, todėl ją geriausia naudoti tada, kai tinklo kompiuteriai išdėstyti labai toli vienas nuo kito ir reikalinga didelė greitaveika. Antra vertus, pluoštinė optika vis pinga, o varinis kabelis – atvirkščiai. Šiame kabelyje labai mažas slopinimas ir signalą be žymių praradimų galima perduoti, iki 120 km atstumu. Signalas, kuris sklinda kabeliu, atsispindi nuo apvalkalo sienelių. Atsižvelgiant į lūžio rodiklio reikšmę bei šerdies plotį, kabeliai skaidomi į:
• vienamodį kabelį (SMF), šviesos kanalo plotis nuo 5 iki 15 mikronų;
• daugiamodį kabelį su staiga kintančiu lūžio rodikliu;
• daugiamodį kabelį su švelniai kintančiu lūžio rodikliu.

Vienos gyslos optinio kabelio šerdis turi 8,3/125 mikronų, dažnių juosta siekia virš 100 Ghz/km, o daugiagyslio 62,5/125 mikronų kabelio dažnių juosta yra nuo 500 iki 800 Mhz/km. Perduodamas signalas yra generuojamas šviesos diodu arba puslaidininkiniu lazeriu ir sudarytas iš vieno ilgio bangos, o daugiagysliu kabeliu generuojamas signalas sudarytas iš skirtingo ilgio bangų. Optiniam kabeliui naudojamos jungtys yra dviejų rūšių:
• ST (straight tip) – t. y. stačiakampė saikutė su fiksatoriais;
• SC (subscriber connector) – t. y. apvali jungtis.

Tinklui, kur naudojamas optinis kabelis, paprastai nėra labai griežtų ilgio ribojimų, todėl tokio tipo tinklui nereikalingos nuotolinių ryšių montažo spintos. Pavyzdžiui, laidas gali prasidėti darbo vietoje ir baigtis aparatinės kambaryje. Tokia kabelių sistema dar vadinama lokalizuota magistrale (collapsed backbone).
Optiniai kabeliai, priklausomai nuo jų panaudojimo srities, gali būti skirstomi į:
• požeminius,
• orinius,
• povandeninius
• patalpose naudojamus optinius kabelius.

Kiekviena šių kabelių grupė turi savitą konstrukciją, jie yra savaip apsaugoti nuo specifinių poveikių. Galima išskirti tris pagrindinius poveikius, kurie labiausiai keičia optinio kabelio struktūrą. Tai temperatūra, mechaninis poveikis ir radiacija. Yra ir daugiau išorinių veiksnių tokių kaip drėgmė ar išorinis elektromagnetinis poveikis, bet dėl optinio kabelio konstrukcijos jie nėra tokie svarūs.

Patalpų vidaus optiniai kabeliai

Pačią paprasčiausią konstrukciją turi patalpų vidaus optiniai kabeliai, kurių nereikia saugoti nei nuo drėgmės, nei nuo tiesioginių saulės spindulių ar labai didelio temperatūros skirtumo. Šio tipo kabeliams reikalingas parametrų stabilumas daug kartų susukant ir išsukant kabelį (t.y., didelis lankstumas) ir optinio kabelio parametrai turi nesikeisti lenkiant kabelį įvairiais kampais. Tam įvedamos papildomos armuojančios gijos.

18 pav. Vienpluoštis optinis kabelis vidinei instaliacijai

18 pav. matomo optinio kabelio vidinei instaliacijai struktūra:
1. optinė skaidula;
2. dvisluoksnis apsauginis apvalkalas;
3. armuojantys stiklo siūlai;
4. slopinantis užpildas;
5. tvirti armuojantys sintetiniai siūlai;
6. polivinichloridinis apvalkalas.

Oriniai optiniai kabeliai

Oriniai optiniai kabeliai (kabeliai su laikančiu trosu) paprastai naudojami perėjimui nuo vieno pastato prie kito. Svarbus šios grupės parametras yra kabelio atsparumas vibracijai, atsirandančiai pučiant vėjui, kuri įneša modalinius triukšmus ir slopinimo nestabilumą. Tokios konstrukcijos kabelis gali būti naudojamas tada, kai atstumas tarp adresato taškų yra ne daugiau nei 200 metrų. Jei reikia nutiesti didesnį atstumą, tai optinis kabelis yra paprasčiausiai įmontuojamas į jėgos kabelio vidų, nes optinio kabelio neveikia išorinis elektromagnetinis laukas.

19 pav. Optinis orinis kabelis su laikančiu trosu

19 pav. matome optinio orinio kabelio struktūrą:
a) su bendru apvalkalu;
b) susukti juosta.
1. optinė skaidula;
2. armuota šerdis;
3. slopinantis užpildas;
4. plieninis trosas;
5. išorinis apvalkalas;
6. aliumininis sutvirtinantis elementas;
7. vidinis apvalkalas;
8. išorinė šviesolaidinio ruošinio apsauga;
9. išorinė troso apsauga.

Povandeniniai optiniai kabeliai

Pačią sudėtingiausią konstrukciją turi povandeniniai kabeliai. Jie gali būti skirstomi į dvi grupes: trumpam atstumui po vandeniu (upė, ežeras, kanalas) ir optinis povandeninis kabelis dideliems atstumams. Kadangi pirmos grupės kabeliai neturi retransliatorių, tai jų regeneracinis ilgis gali būti iki 50 km. Antros grupės kabeliams linijos ilgis neribojamas. Konstruojant povandeninį kabelį reikia įvertinti tokius parametrus, kaip kabelio lankstumas, paprastas kabelio ardymas ir taisymas, taip pat turi būti paprasta kabelio nuleidimo ir iškėlimo technologija. Specializuoti reikalavimai yra giliavandeniam kabeliui, kuris turi atlaikyti didelį vandens spaudimą. Kabelis, tiesiamas nedideliame gylyje, turi būti apsaugotas nuo tinklų ir inkarų. Be to, jei kabelis tiesiamas šalia kranto, jis turi turėti padidintą mechaninį atsparumą.

20 pav. Povandeninis optinis kabelis su retransliatoriais

20 pav. matomo povandeninio optinio kabelio su retransliatoriais struktūra:
1. Išorinis apvalkalas;
2. polietileninis vidinis apvalkalas;
3. armuojantys plieniniai elementai susukti į skirtingas puses;
4. varinis vamzdis;
5. nailoninis apvalkalas;
6. optinė skaidula;
7. vidinis laidininkas;
8. armuota, profiliuota šerdis;
9. polietileninė juosta;
10. armuojantys elementai, susukti į vieną pusę.

IBM kabelių sistema
1984 m. IBM sukūrė atskirą kabelių sistemą, įskaitant žymėjimą, standartus, specifikacijas ir paskirtį. IBM sistema apima šiuos komponentus:
kabelių jungtis;
sieninius prijungimo skydelius;
signalo paskirstymo panelius;
kabelių tipus.

Kabelių jungtys skiriasi nuo BNC, RJ ir kitų tuo, kad yra universalios, t.y. kištukai ir jų lizdai yra tokios pačios konstrukcijos ir juos galima sujungti tarpusavyje. IBM jungtims reikia naudoti specialius sieninius prijungimo skydelius ir paskirstymo panelius. IBM kabelių, kurie atitinka AWG standartus, klasifikavimas pateiktas 2 lentelėje:
Tipas Standartinis pavadinimas Kabelio charakteristika Paskirtis
1 Ekranuota vyta pora (STP) 2 vytos poros laidų 22 AWG, ekranuotas Kompiuteriams ir MAU (daugybinio priėjimo moduliams) prijungti.
2 Kalbai ir duomenims perduoti 2 vytos poros 22 AWG, ekranuotas
4 vytos poros 26 AWG – duomenims
– kalbai
3 Kalbai perduoti 4 vytos poros 22 arba 24 AWG, be ekrano Kalbai, telefonijai
4 ––– ––– –––
5 Optinio pluošto kabelis 2 gyslos 62.5/125 mikronų storio Duomenims, ryšiams
6 Komutacinis kabelis 2 vytos poros 26 AWG su dvigubu ekranu
7 ––– ––– –––
8 Kiliminis kabelis 2 vytos poros 26 AWG Tiesti ant grindų po kilimais
9 Plenum 2 ekranuotos vytos poros Ugniai atsparus kabelis

Kabelio parinkimas

Renkantis kabelį reikia atkreipti dėmesį į: planuojamo tinklo duomenų srauto intensyvumą,kokie duomenų saugumo reikalavimai,kokiu maksimaliu atstumu reikia nutiesti kabelį,kokios turi būti kabelio savybės,kiek lėšų skirta projektui?

Projektuojant tinklą optimaliai parinkti tinklo kabelį gali padėti 3 lentelė:
Kabelio charakteristika Plonas (10Base2) Storas (10Base5) Vyta pora (10BaseT) Optinio pluošto
Kaina • • • • • • • • • •
Efektyvus ilgis 185 m 500 m 100 m 2000 m
Greitaveika 10 Mbitų/sek. 10 Mbitų/sek. 4 – 100 Mbitų/sek. >= 100 Mbitų/sek.
Lankstumas +++ ++ ++++ +
Montažo paprastumas +++ ++ ++++ +
Atsparumas trikdžiams ++ +++ + ++++
Elektroninės įrangos kaina • • • • • • •
Patariama naudoti Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu. Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu. UTP – mažesnio biudžeto, o STP – Token Ring bet kokiam dydžiui. Bet koks dydis.

KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ KABELĮ 4lentelė
Charakteristika Thinnet (10Base2) THICKNET (10Base5) Vyta pora Optinis kabelis
Kaina Daugiau negu vyta pora Daugiau negu thinnet Pigiausias Brangiausias
Maksimalus ilgis 185 m. 500 m. 100 m. 2 km.
Perdavimo greitis 10 Mbps 10 Mbps 4 – 100 Mbps 100 ir daugiau Mbps
Lankstumas Lankstus Mažiau lankstus Laksčiausias Labai lankstus
Instaliavimo lengvumas Lengva instaliuoti Lengva instaliuoti Lengviausia Lengva instaliuoti
Patariama naudoti Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu UTP – mažesnio biudžeto
STP – Token Ring bet kokiam dydžiui Bet koks dydis

ARCHITEKTŪRŲ PALYGINIMAS 5lentelė
Standartas Standarto išleidimo metai Perdavimo sparta Topologija Perdavimo aplinka Maksimalus segmento ilgis metrais

Pusiau dupleksas Pilnas dupleksas
10Base5 DIX–1980,
802.3–1983 10Mb/s Magistralė vianagyslis 50–ohm koaksialinis kabelis(thick Ethernet) (10mm skersmuo) 500 n/a
10Base2 802.3a–1985 10Mb/s Magistralė vianagyslis 50–ohm RG 58 koaksialinis kabelis (thin Ethernet) (5mm skersmuo) 185 n/a
10Broad36 802.3b–1985 10Mb/s Magistralė vianagyslis 75–ohm CATV broadband kabelis 1800 n/a
FOIRL 802.3d–1987 10Mb/s Star dvi optinės skaidulos 1000 >1000
1Base5 802.3e–1987 1Mb/s Žvaigždė dvi vytos telefoninio kabelio poros 250 n/a
10Base–T 802.3i–1990 10Mb/s Žvaigždė dviejų porų 100–ohm 3 ar aukštesnės kategorijos UTP kabelis 100 100
10Base–FL 802.3j–1993 10Mb/s Žvaigždė dvi optinės skaidulos 2000 >2000
10Base–FB 802.3j–1993 10Mb/s Žvaigždė dvi optinės skaidulos 2000 n/a
10Base–FP 802.3j–1993 10Mb/s Žvaigždė dvi optinės skaidulos 1000 n/a
100Base–TX 802.3u–1995 100Mb/s Žvaigždė dviejų porų 100–ohm 5 kategorijos UTP kabelis 100 100
100Base–FX 802.3u–1995 100Mb/s Žvaigždė dvi optinės skaidulos 412 2000
100Base–T4 802.3u–1995 100Mb/s Žvaigždė keturių porų 100–ohm 3 ar aukštesnės kategorijos UTP kabelis 100 n/a
100Base–T2 802.3y–1997 100Mb/s Žvaigždė dviejų porų 100–ohm 3 ar aukštesnės kategorijos UTP kabelis 100 100
1000Base–LX 802.3z–1998 1Gb/s Žvaigždė ilgųjų bangų lazeris (1300nm):
– 62.5um daugiamodė optika
– 50um daugiamodė optika
– 10um vienamodė optika
316
316
316
550
550
5000
1000Base–SX 802.3z–1998 1Gb/s Žvaigždė ilgųjų bangų lazeris (850nm):
– 62.5um daugiamodė optika
– 50um daugiamodė optika
275
316
275
550
1000Base–CX 802.3z–1998 1Gb/s Žvaigždė specialus varinis kabelis (“twinax” arba “short haul copper”) 25 25
1000Base–T 802.3ab–1999 1Gb/s Žvaigždė keturios poros 100–ohm į ar aukštesnės kategorijos kabelio 100 100

Išvada:

Jeigu reikia sukurti garso, vaizdo ar dvejetainių duomenų perdavimo terpę dideliais atstumais, naudojant
pakankamai paprastą ir patikimą technologiją, tinklui realizuoti patartina rinktis koaksialinį kabelį , jeigu reikia sukurti pigią ir lengvai sumontuojamą duomenų perdavimo terpę nedideliu atstumu, patartina rinktis vytos poros kabelį.

Optinio pluošto kabelis ir jo įranga yra brangi, todėl ją geriausia naudoti tada, kai tinklo kompiuteriai išdėstyti labai toli vienas nuo kito ir reikalinga didelė greitaveika. Antra vertus, pluoštinė optika vis pinga, o varinis kabelis – atvirkščiai.

LITERATŪRA

1. Daumantas Čiplys. Šviesolaidžiai. Fizikiniai ir techniniai pagrindai, Vilnius, 2000.
2. Bangimantas Starkus. Vietinis belaidis skaitmeninių įtaisų tinklas. Kompiuterija 2000
3. Liudvikas Kaklauskas. Kompiuterių tinklai, 1 dalis, Šiauliai, ŠU leidykla, 2003
4. Liudvikas Kaklauskas. Kompiuterių tinklai, 2 dalis, Šiauliai, ŠU leidykla, 2005
5. Henrikas Pranevičius. Kompiuterinių tinklų protokolų formalusis specifikavimas ir analizė: agregatinis metodas Kaunas, 2003.
6. S. Štaras Optinio ryšio sistemų elementai Vilnius: 1998
7. http://en.wikipedia.org/wiki/Computer_networking
8. http://www.ais.org.ge/course99/automation/lecture3.htm
9. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/komut/zodynas.htm
10. http://kk.kauko.lt/~paulius/moduliai/kt1_kt2/P10/TokenRing_FDDI.ppt#8
11. http://www.garadokas.lt/kabeliai_files/kabeliai.htm
12. http://www.dealtime.com/xPF-Belkin_5_ft_Fiber_optic_Cable_A2F20207_06
13. http://www.dealtime.com/xPF-Belkin_16_ft_Fiber_Optic_Network_Cable_F2F202L7_05M

Leave a Comment