Socialinė percepcija

Socialinė percepcija

Situacija 1

Monikai trisdešimt metų. Ji ištekėjusi, augina dukrą. Jos vyras, verslininkas dirbantis privačioje kompanijoje. Sutuoktinių santykius buvo galima pavadinti idealiais iki momento, kuomet Monika pradėjo dirbti. Pabaigusi vadybos studijas, Monika be jokio vargo gavo vadybininkės darbą ir pradėjo karjerą. Kelis pirmus mėnesius, Monikos vyras, Juras, buvo patenkintas. Žmona, puikiai jaučiasi naujajame darbe, uždirba pinigų, iš darbo grįžta žymiai anksčiau.gamina valgį, rūpinasi buities namais. Situacija pradėjo keistis, nuo momento, kai Monika prie vyno taurės pasakė: “ Jurai, mane paskyrė pardavimų skyriaus vaadove. Mano atlyginimas nuo 800 litų, kils iki 1500 lt.dabar galėsime pirkti vasarvietę.”. Tačiau Juro mintys buvo tikrai ne apie vasarvietę. Jis abejingai burbtelėjo, kad labai gerai. Monika pajuto vyriškas ambicijas. Situacija paaštrėjo po Monikos algos. Vyras pradėjo taikiu būdu pulti savo sutuoktinę. Jis nuolatos priekaištaudavo dėl neskanaus maisto, nesutvarkytų kambarių, ir Monikos stažuočių. Nors Monika ir stengėsi, įtikti savo sutuoktiniui. Juras visuomet surasdavo priekabių. Jam pradėjo ne tik nebeįtikti Monikos gaminamas maistas. Jis draudė po darbo su bendradarbiais išgerti puodelį kavos, neeleisdavo Monikos į vakarėlius ir pan. “ Gal užteks tau su tais darbais, dar mat mokytis užsimanei,-” šaukė Juras į Monikos apsisprendimą įgyti dar vieną aukštojo mokslo diplomą. Monika, supranta, jog čia viešpatauja, vyriškos ambicijos ir vyriškas pavydas. Ji jaučia, jog vyras supranta, ka

ad šeimoje gyvena su lygiaverte partnere, kurios negali valdyti. Dar ji spėja, jog vyrui nepatogu, prieš jų bendrus draugus, kurie mato Monikos sėkmę, jis tarsi įsivaizduoja, kad šie juokiasi, jog Juras išsiaugino šiuolaikinę, feministinę moterį.

– Analizė –
Atribucija į situaciją pagal Bernard Weiner:

Jis teigia, kad žmonės savo elgesio priežastis paaiškina ne tik savo turimomis vidinėmis savybėmis arba išorinemis aplinkybėmis, bet ir stabiliais arba nestabiliais ir kontroliuojamais bei nekontroliuojamais faktoriais. Pabandykime pritaikyti Monikos ir Juro problema. Nuo pat santuokos pradžios Juras buvo mylimas ir mylintis vyras. Monika neįtardama, kad gali pasikeisti jų santykiai, pasinėrė į darbus ir mokslus. Daryti karjerą ji pradėjo ne specialiai norėdama pažeminti ar įskaudinti savo mylimą žmogų. Pagrindinis karjeros motyvas – pinigai. Tai įrodo ir Monikos džiūgavimas, jog padidėjus šeimos biudžetui, jie gaalės įsigyti vasarvietę. Monikos vyras pajutęs, jog žmona tampa lygiaverte šeimos maitintoja, išsigąsta. Kyla klausimas, ko jam bijoti? Teksto pabaigoje minima, jog šios šeimos draugai tylomis šaiposi iš Monikos sėkmės. Tačiau galime daryti išvadas, kad Monikos vyro įsiūti lemia vyriškos ambicijos. Jam, kaip ir daugeliui vyrų nėra suprantami tokie dalykai, kaip moters siekimas karjeros, didesnis atlyginimas ir pan.
Vyras pasijaučia nepilnavertis, kai moteris pradeda gauti lygiavertį ar didesnį atlyginimą. Tada jis pradeda konfliktuoti. Lygiai taip pat atsitiko ir šioje situacijoje.

Asmuo, so

ocialinės percepcijos elementas:

Juras, kaip ir daugelis vyrų išauklėtas patriarchalinėje šeimoje. Jo šeimoje dominavo tėvas. Jis uždirbdavo pinigus, mama tik gamindavo valgį ir prižiūrėdavo vaikus. Todėl natūralu, kad Juras lygiai tokiais pat pagrindais kūrė ir savo šeimą. Todėl šios šeimos vyras patyrė šoką, kai jo žmona tapo viršininke. Tiksliau, kai jų santykiuose atsirado.

Atribucijos klaida (atribucija į asmenį, atribucija į situaciją):

Juras į Monikos sėkmę reaguoja labai audringai. Tačiau kyla klausimas ar kodėl? Jis pat sureikšmina šią situaciją. Čia įvyksta ekstremalūs psichologiniai momentai. Vyrui, išauklėtam patriarchalinėje šeimoje, nesuvokiamas tokios moters portretas. Dar baisiau ši moteris jo žmona. Vyrui sunku suvokti, kad reikia džiaugtis žmonos sėkme. Jam baisu. Jį galima suprasti, jis užaugo tokioje aplinkoje, kur dominavo vyrai. Mokyklos direktorius – vyras, viršininkas – vyras, automobilius vairuodavo tik vyrai. Jam sunku perprasti naują socialinę aplinką, kurioje vyrai vaidina jau ne pagrindinius vaidmenis.

Suvokėjo dispozicijos ir bruožų skirtumai dispozicijų suvokimo procese:

Juras neįvertina situacijos. Šis individas apimti negatyvių, neigiamų bruožų. Jis užmiršta ir gerąją pusę. Juk žmona uždirba gerai, ji laiminga- nes jai sekasi, gerėja jų šeimos materialinė padėtis.
Jis nenatūraliai pradeda naudoti puolimo taktika, neįvertindamas, jog tai gali kainuoti šeimos gerove.

Patvirtinimo tendencijos pasireiškimas/nepasireiškimas:

Čia tinka patvirtinimo tendencija. Juras supratęs, kad lyg ir netenka lyderio pozicijų, pradeda puolimą. Jis savaip interpretuoja faktus ir

r jos suvokia taip, kaip norėtų suvokti. Juras, kaip socialinės percepcijos objektas supranta, kad turi gintis. Nors kyla klausimas nuo ko? Ir dėl ko? Ko gero ir pats Juras nesurastų atsakymų. Jis jaučiasi nebe toks stiprus morališkai, juolab, kai sulaukia replikų iš savo draugų. Reikia pastebėti, jog Juro draugams galime pritaikyti Juro sindromą.

Situacija 2

Ingrida tą kart atostogavo be savo vyro Artūro. Kelionė buvo suplanuota, tačiau savaitę prieš, Artūras sužinojo, kad negausiąs atostogų, turėjo skubų pavedimą. Abu labai apgailestavo. Ingridą laukė varginanti kelionė su dviem vaikais be vyro pagalbos. Kai Ingrida atsisveikino su vyru, ją apėmė negeras jausmas, kad jį palieka. Ingrida labai apgailestavo, kad negali praleisti atostogų drauge. Ji tikėjosi kitais metais nuvažiuoti kartu. Ingrida neturėjo dingsties abejoti savo vyru, niekuomet dar nebuvo jos nuvylęs ar labiau įskaudinęs. Ramia širdimi galėjo palikti Artūrą namie vieną.
Tačiau įpusėjus atostogų laikui Ingridą netyčia pasiekė gandai, kad namuose ne viskas gerai. Tas nelinksmas naujienas jai pranešė kaimynė iš gretimo namo. Ji atostogauti atvažiavo šiek tiek vėliau už Ingrida. Kaimynė pranešė, kad Artūras geria ir visas kiemas apie tai žino. Ji pajuto, kaip pradėjo linkti kojos, jai buvo labai nemalonu, ji nežinojo, kad vyras turi tokių problemų. Ingrida pradėjo gintis, nenorėjo patikėti kaimynės žo

odžiais, tačiau kaimynė pateikė svarius įrodymus: svaigių gėrimų pirkimas, jo girtumas, butelių pridavimas supirktuvėj. Ingrida žinojo, kad Artūras nemėgo kilnoti taurelės, gėrė alaus, bet saikingai. Kitą dieną bandė prisiskambinti namo, bet niekas nekėlė ragelio. Ji vaizduotėje matė siaubingus vaizdus: savo vyrą, nugriuvusį be sąmonės prie sofos, o šalia jo – krūvą tuščių butelių. Kai kitą dieną vėl negalėjo prisiskambinti, Ingrida grįžo namo be vaikų. Ji bijojo, ką gali ten rasti. Tačiau namai buvo švarus, nieku nebuvo butelių. Artūras išsigando, kai pamatė Ingrida tarpduryje. Jis pamanė, kad su vaikais kažkas nutiko. Ingrida paaiškino, kad grįžo išgirdusi gandus apie jo girtas išdaigas ir paprašė vyro papusti į ją, Artūras nuoširdžiai nustebo ir išpūtė akis. Ingrida pradėjo „tardyti“ Artūrą apie jo lankymąsi gėrimų parduotuvėje, butelių supirkimų kioske, kodėl nekėlė ragelio. Tačiau Artūras tik kvatojo. Jis paaiškino, kad kai šeima išvažiavo norėjo sutvarkyti rūsį, kur kaupėsi kelis metus tušti buteliai, į parduotuvę nešė jų priduoti porą kartų ir po to nešė į kioską, nes atidavęs visus pinigus žmonai, Artūras liko be pinigų ir tokių būdų norėjo jų gauti, o telefonas paprasčiausiai sugedo. Artūrą labai nustebino, kad Ingrida patikėjo kaimynų gandais. Ingrida pasijuto prieš Artūrą labai nemaloniai, jį kaltino save už žeminančius įtarinėjimus. Artūras po tokio įvykio nusprendė daugiau Ingridos neišleisti atostogauti vienos, nes baiminosi, kad kitą kartą gali sugalvoti ką nors baisiau.

– Analizė –
Situacija, socialinės percepcijos elementas:

Ingrida turbūt iš savo ankstesnės patirties yra suformavusi girtaujančio žmogaus elgesio scenarijų: dažnai užeina į gėrimų parduotuvę, priduoda butelius, neatsiliepia skambučius. Šis scenarijus glūdėjo Ingridos pasąmonėje, kol jo neiškėlė kaimynės paskelbtas gandas. Kaimynės papasakotos detalės padėjo patvirtinti jau susikurtą iš anksčiau elgesio scenarijų. Tai sutrukdė Ingridai pamąstyti ir įvertinti savo vyrą kaip asmenybę, panagrinėti, ar vyras tikrai pradėtų gerti dėl tam tikrų priežasčių.

Kelly kovariacijos teorija:

Ingrida savo vyro elgesio priežastis priskyrė situacijai. Išgirdusi gandą apie dažną vaikščiojimą į gėrimų parduotuvę, butelių pridavinėjimą, Ingrida priėjo išvados, kad jos vyras geria (informacija apie panašumus), nes buvo mačius, kaip prie parduotuvių ir kioskų “šlaistosi” girti vyrai. Ingrida atmetė, kad būtent vyro vidinės savybės paskatintų jį pradėti gerti, o taip pat jis niekados prie jos nenusigerdavo (informacija apie skirtingumą). Artūro elgesys apstulbino Ingridą, nes anksčiau ji nepastebėjo, kad Artūras turėtų bėdų dėl gėrimo (informacija apie nuoseklumą).

Suderinimo iškraipymas, natūrali klaida:

Pats tikėjimas gandu jau yra klaida. Ingrida nors pradžioje dvejojo, bet patikėjo kaimynės nuomone, kuri pridūrė, kad dar ir visas kiemas žino. Ji nors dar nebuvo išsiaiškinusi pateiktų faktų pagrįstumo, tačiau patikėjo.

Dispozicijos ir bruožų skirtumai dispozicijos integravimo procese:

Ingrida nebuvo linkusi neigiamai galvoti apie savo vyrą. Tačiau negatyvi informacija apie jos vyrą padarė didesnį įspūdį ir Ingridai pasireiškė negatyvių bruožų poveikis. Šis pirmas įspūdis nesisiejo su jau turima informacija apie vyrą, kad juo galima pasitikėti, kad jis yra ištikimas, negeriantis ir nenusigeriantis. Tačiau nuotaika, kuria galima sakyti sukūrė kaimynė, paskleisdama gandą apie Ingridos vyro girtavimą, stipriai paveikė susidarančią nuomonę apie vyrą. Atsiradusi abejonė, nerimas ir baimė padėjo susiformuoti nepalankiai nuomonei, kuri paskatino susidaryti įsitikinimui, kad jos vyras geria, kad turi problemų su gėrimu. Nors Ingrida puikiai pažinojo savo vyrą ir gandas prieštaravo jos turimai informacijai, bet nesustabdė jos suabejoti savo teigiama informacija. Jai turbūt buvo lengviau susikurti tą vaizdą (kaip jis girtas guli namie, o aplink daug tuščių butelių), negu paneigti tą informaciją. Šioje situacijoje labai išryškėja moters patvirtinimo tendencija – bandymas ieškoti įsitikinimus, susikūrusio vaizdo patvirtinančios informacijos (Ingrida skambino namo keletą dienų iš eiles, o galiausiai pati grįžo namo). Taigi pirmasis įspūdis Ingridai turėjo didelę įtaką interpretuojant tolimesnę informaciją (po skambučio ji labai sunerimo, todėl grįžo namo). Kitaip tariant tos dvi dienos kurorte ir tuo metu gaunama informacija buvo interpretuojamos suformuoto įspūdžio šviesoje. Jeigu Ingrida būtų labiau pasitikėjusi savo vyru ir patikėjusi savo pačios turima informacija, kuri buvo pozityvi, o ne neigiama, Ingrida galėjo išvengti pradmės efekto.
Trečiasis asmuo, vertindamas matomą situaciją, gali matyti Ingridą, kuri išgyveno vidinį konfliktą, kuri netiesiogiai išprovokavo kaimynė. Ingrida deklaruoja sau tiesas, kuriomis pati netiki arba suabejoja. Kai vyras pasiūlė sekantį kartą vykti kartu, tai gali išspręsti vėl iškylantį konfliktą, bet tai gali būti tik laikinas sprendimas. Turėtų būti gilinamasi į abejonės atsiradimo priežastis.

Leave a Comment