Socialinė percepcija

Situacija 1

Į mokyklą atėjo dirbti nauja pedagogė. Jauna pedagogė Rūta, paauginusi vaiką pradėjo dirbti naujoje darbovietėje. Iš pradžių viskas sekėsi puikiai. Ji turėjo auklėjamąją klasę, vaikai ją mylėjo ir gerbė. Moteris mielai dalyvaudavo kolektyvo šventėse, net gi susirado draugių. Viskas pasikeitė, kuomet Rūta keletą savo bendradarbių pasikvietė pas save. Bendradarbės Milda, Martyna ir Violeta, apsilankiusios ištaigingame kolegės name, buvo nustebintos. Rūta gyveno prabangiame amerikietiško tipo name. Modernūs baldai, turėjo moterį tvarkančią kambarius ir pan. Taip pat važinėjo brangia mašina. Po linksmo paasisėdėjimo, mokykloje pradėjo sklisti apkalbos, apie Rūtos namus. Pedagogės pamačiusios gera koleges gyvenimą, pradėjo vadinamąjį apkalbų maratoną. Rūta kiekvieną dieną išgirsdavo naujų apkalbų apie save ir savo šeimą. Neva, jos vyras banditas, tėvai turtuoliai, kam jai reikia dirbti, ir kodėl ji iš viso dirba. Blogiausia, kad tai peraugo į viešas kolektyvo diskusijas. Pavydžios koleges nesibodėdavo aptarinėti nauju Rūtos batų viešai. Tai brangiai už juos sumokėjai, kažin ar iš mokytojo algos galėtumei nusipirkti? Tokie skaudus žodžiai Rūtos širdį žalodavo kiekviena diena. Tačiau attsitiko dar blogiau, Rūta pajuto darbine diskriminacija, pavasarį pradėjus skirstyti pamokas, ji nebegavo auklėjamosios klases, nors ir buvo vyr.mokytoja. Tu juk turi ir taip pinigų,- atsakė Rūtai pavaduotojas. Rūta visiškai sužlugdyta.

Atribucija į situaciją pagal Edward Jones ir Keith Davis

Jų teorija ai

iškina, kaip mes stengiamės numatyti socialinio objekto savybes pagal jo elgesį. Juk kolektyvas jauną mokytoją Rūtą priėmė labai maloniai. Ji dalyvaudavo kolegų šventėse, būdavo mėgiama.Viskas pasikeitė kuomet keletas įtakingu ir plepiu kolegių, apsilankė Rūtos namuose. Pavydas. Ir norėjimas matyti Rūta, kiek kitokia paprastesne, kas gal būt ir būdinga pedagogų luomui. Tuomet prasidėjo kitoks psichologinis bendravimas. Rūtos gyvenimo būdas ir komfortas neatitiko priimtinų normų. Susiklostė nelengva socialine situacija. Bendradarbes Rūta pavertė savo prieše.Jos pasijuto gerokai mažesniame socialiniame lygmenyje. Ir pradėjo morališkai žlugdyti Rūta. Žinoma, Rūta galėjo gintis. Tačiau būdama rami ir lėta, ji natūraliai virto kolektyvo balta varna.

Socialinės percepcijos elementai šiuo atveju būtų šie:

Skiriami trys percepcijos elementai: asmuo, situacija ir elgesys.
Itin didelę reikšmę turi percepcijos elementas –ASMUO. Šiuo atveju, Rūta. Išš pradžių ši asmenybė lyg ir įtiko visiems. Tačiau koleges papuolusios į SITUACIJA. Pradėjo kiek kitaip reaguoti i savo drauge, jos suglumino kokybiškas Rūtos gyvenimo būdas. Reikia priminti, jog Rūta jau žinojo savo draugiu gyvenimo būdą, todėl natūralu, jog šios pamačiusios, kad gyvena gerokai prasčiau už ja pakeitė savo ELGESI.
Rūta buvo pradėta išstumti ir išstumta iš kolektyvo. Ji galėjo priešintis, bet dėl morališko silpnumo, taip nesielgė. Kodėl? Sunku atsakyti čia reikia giliau žinoti Rūtos savybes.

Atribucijos klaida (atribucija į asmenį, atribucija į situaciją)

Šios koleges la

abai jautriai ir piktdžiugiškai reagavo i savo koleges sėkme. Net nepajusdamos, jos gerokai kompromitavo savo kolege, kitu akivaizdoje. Beje, pastebėta, jog šitoks elgesys, itin dažnas moterų kolektyvuose. Jei šios moterys savo pavydą butu laikiusios savyje arba Rūta butu sugebėjusi psichologiškai su jomis sužaisti, gal ji nebūtu tapusi kolektyvo atstumtąja. Nebūtu nukentėjusi ir karjeros atžvilgiu.

Suvokėjo dispozicijos ir bruožų skirtumai dispozicijų suvokimo procese:

Koleges, nedaro protingų išvadų apie savo kolege. Jų suvokiama asmenybe Rūta yra turtuole, kuri dar vis dirba mokykloje. Moteriškas pavydas tampa katastrofa. Moterys sukuria mitą apie turtuole Rūta. Mitas greitai pasklinda po kolektyvą ir pakenkia Rūtai.

Patvirtinimo tendencijos pasireiškimas/nepasireiškimas

Patvirtinimo tendencija. Moterims dirbančioms menkai apmokama pedagogių darbą buvo įdomu sužinoti, kaip gyvena jų kolege. Beje, galime spėti, jog jos jaute, kad Rūta gyvena neprastai. Geras automobilis, drabužiai ir pan. Čia įvyksta patvirtinimo tendencija. Jos pamato tai ką norėjo pamatyti, ir dar daugiau. Rūta net neprilygsta pedagogių luomui.Ji tikra turtuole. Todėl bendradarbes pačios nejusdamos pradeda kurti neigiama Rūtos įvaizdį. Jos ieško priekabiu ir jų randa. Kliūna viskas Rūtos apranga, jos sumanymai.Moterys Rūtą tarsi pastato į išrinktųjų kastą. Nors iš tikrųjų, taip nėra.

Situacija 2

Margarita labai pavydi savo vyro Manto seseriai. Kodėl. Vyro sesuo Neda dirba pelningoje naftos įmonėje. Ji klestinti verslininke. Manto žmona Vilma, dirba ki

irpykloje. Ji negali didžiuotis dideliu turtu, kelionėmis po užsieni ir pan. Todėl, kiekviena išvyka i svečius pas Neda, virsta šeimyniniu Manto ir Vilmos konfliktu. Vilma pradeda isterikuoti, daužyti indus, priekaištauti Mantui, dėl blogo gyvenimo, vėliau ji pravirksta ir kaltina save, metus mokslus ir pan. Mantas nežino kaip priversti Vilma jaustis pilnaverte savo šeimoje. Juolab, kad Neda niekuomet nežemina savo brolio žmonos. Kaip įtikinti Vilma, pakeisti si psichologini nusistatymą?

Atribucija į situaciją pagal Bernard Weiner

Bernard Weiner teigia, kad žmonės savo elgesio priežastis paaiškina ne tik savo turimomis vidinėmis savybėmis arba išorinėmis aplinkybėmis, bet ir stabiliais arba nestabiliais ir kontroliuojamais bei nekontroliuojamais faktoriais. Kaip yra minėtoje situacijoje? Vilma normali ir pareiginga moteris. Tačiau grįžusi iš vyro sesers, ji pasikeičia. Ji jaučiasi nepilnaverte. Neturi pakankamai pinigų, nesimoko, negali gražiai rengtis, keliauti ir pan. Ji norėtu, kad ir Neda atsidurtu tokioje pat padėtyje. Tačiau supranta, esanti bejėge konkurente. Vilma ypatingai piktina vyro Manto elgesys. Ji mato, kaip jis žavisi savo seserimi. Vilma tarsi pasijunta esanti nebereikalinga. Gražus brolio ir sesers bendravimas, stipriai veikia Vilma. Dovanojamos Nedos dovanos Vilmos vaikams, vaisinimas egzotiškais valgiais ir pan. visi šios išorines aplinkybes stumia Vilma i nevilti.

Socialinės percepcijos elementai šiuo atveju būtų šie:

ASMUO

Vilma jautri moteris. Ji kremtasi, kad brolio sesuo buvusi pa

ati negražiausia mergina klasėje, dabar priklauso visai kitam socialiniam lygmeniui. Ji daug galingesne ir materialiai pajėgesne nei Vilma. Vilma supranta, negalinti nieko pasiekti.

SITUACIJA
Ypatingai ja nervina SITUACIJA. Jos vyras labai žavisi savo seserimi. Ji Vilmos ir Manto šeimoje minimas, kaip pavyzdys jų vaikams. Motinai, šiuo atveju tai butu Vilma, yra be galo skaudu, kuomet šeimos galva, liepia vaikams lygiuotis į tetą. Mama, kuri kiauras dienas pluša kirpykloje yra pamirštama.

ELGESYS

Todėl suprantama, kodėl Vilmos elgesys pasidaro kritiškas ir net nevaldomas. Visos šios priežastys, priverčia Vilma blogai jaustis. Vilmos neigiama elgesį supranta ir vyras, tačiau jis nemoka įtikinti Vilma, kad seserimi tik didžiuojasi, o žmona myli ir ja didžiuojasi kaip žmona.

Atribucijos klaida (atribucija į asmenį, atribucija į situaciją)

Šiuo atveju vyksta atribucija i situacija ir atribucija i asmenį. Vilma audringai reaguoja į Nedos sėkme, ji pavydi Nedai. Vyras neįstengia padėti susivokti žmonai. Galime kelti tendencija, kad Vilma ir nenori susivokti. Ji karstai reaguoja i matomus dalykus, Nedos turtas ir pan.

Suvokėjo dispozicijos ir bruožų skirtumai dispozicijų suvokimo procese:

Vilma neįvertina situacijos. Ji apimta negatyvių, neigiamų bruožų. Juk ja myli vyras, vaikai, ir Neda ja gerbia. Jis nenatūraliai pradeda naudoti puolimo taktika, neįvertindamas, jog tai gali kainuoti šeimos gerove ir skaudina mylima Manta.

Patvirtinimo tendencijos pasireiškimas/nepasireiškimas

Čia tinka patvirtinimo tendencija. Vilma supratusi, kad lyg ir netenka lyderio pozicijų, pradeda puolimą. Jis savaip interpretuoja faktus ir jos suvokia taip, kaip norėtų suvokti. Vyras bando jai padėti, bet patvirtinimo tendencija tokia gaji, kad Vilma jau nebesupranta, jog ji bereikalo ardo šeimos gerove.

Leave a Comment