KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
Kursinio darbo temos
SMURTĄ PATYRUSIŲ VAIKŲ FIZINIO IR PSICHINIO VYSTYMOSI EDUKACINIS TYRIMAS
Metodologinis pagrindimas
Vadovas: Tikrino:
KAUNAS, 2002.
TURINYS
1. Įvadas. 2. Smurto įtaka vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi; 1. Smurto prieš vaikus dažnumas; 2. Smurto prieš vaikus priežastys; 3. Socialinės grupės, kuriose dažniausiai smurtaujama; 4. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, patyrusių smurtą; 5. Fizinis bei psichinis vystymasis vaikų, nepatyrusių smurto; 6. Pedagoginė vystymosi korekcija; 7. Tyrimo procesas; 8. Tyrimo rezultatai. 3. Išvados.
ĮVADAS
Temos aktualumas
Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinėsituacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriaisumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia:žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogųkankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(LietuvosRespublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymosistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvųsupratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikųauklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos įkartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejaisusilaukia visuotinio pasmerkimo.Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominėir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių –skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi irkitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta,1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui priešvaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikųglobos namuose.Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosiatsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti,šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežastiesir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusįgyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia
savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą,preivartą.Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisiplačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtątyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančiusagresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai,padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000).Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atliktaagresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizėpedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).Tyrimo problemaSmurto prieš vaikus suaktualėjimas visuomenėje ir šeimoje reikalaujaišsamių tyrimų, rodančių, jog tai įtakoja vaikų fizinį ir psichinįvystymąsi. Todėl tyrimo metu stengiamasi atsakyti į klausimus: kaip dažnaivaikai patiria smurtą? Kokių socialinių grupių vaikai dažniausiai patiriasmurtą? Kodėl smurtaujama prieš vaikus? Kaip skiriasi vaikų, patyrusiųsmurtą fizinis bei psichinis vystymasis nuo neturinčių tokios patirtiesvaikų vystymosi? Kaip pedagogiškai koreguoti vaikų, patyrusių smutrą fizinįbei psichinį vystymąsi?Tyrimo objektasProbliminių klausimų sprendimui tyrimo objektu pasirinkau smurtą patyrusiusvaikus. Mokslinis šio objekto sprendimas yra susijęs su ryšio tarp smurtąpatyrusių bvaikų bei vaiko fizinio ir psichinio vystymosi nustatymas.Tirdama nepriklausomu kintamuoju pasirinkau smurtą patyrusius vaikus, opriklausomais kintamaisiais vaikų fizinį bei psichinį vystymąsi.HipotezėTyrime rėmiausi prielaida, kad vaikų, patyrusių smurtą, fizinis beipsichinis vystymasi, lyginant su vaikais be tokios patirties, atsilieka.Tyrimo tikslasNustatyti smurtą patyrusių vaikų fizinio bei psichinio vystymosi ypatumus.Tyrimo uždaviniai 1. Nustatyti smurto prieš vaikus dažnumą; 2. Apžvelgti smurtavimo prieš vaikus priežastis; 3. Atskleisti socialines grupes, kuriose dažniausiai smurtaujama prieš vaikus; 4. Palyginti fizinį bei psichinį vystymąsi vaikų, kurie patyrė smurtą su vystymusi be tokios patirties vaikų; 5. Numatyti, kaip pedagogiškai koreguoti fizinį ir psichinį vystymąsi
vaikų, kurie patyrė smurtą.Tyrimo metodai1. Lyginamoji mokslinės literatūros analizė. Taikant lyginamąją mokslinėsliteratūros analizę pasirinkta tema kritiškai įvertinti įvairių autoriųteiginiai apie vaikų, patyrusių smurtą, fizinį ir psichinį vystymąsi beivystymąsi tų vaikų, kurie neturi šios patirties. Atlikta smurto dažnumo,priežasčių analizė.2. Anketinė darbuotojų, dirbančių su vaikais, patyrusių smurtą, apklausa.Apklausta 30 asmenų ištisą parą dirbančių su tokiais vaikais. Tyrimedalyvavo 50 vaikų.3.Matematinė statistika. Tyrimo rezultatams apdoroti taikyti įprastiniaistatistinės analizės metodai, apskaičiuojant gautų duomenų vidurkius bei jųpasikliautinius intervalus. Duomenų skirtumo patikimumas įvertintas tkriterijumi.Tyrimo procesasIš gautų į globos įstaigą dokumentų išsiaiškinta, kurie vaikai ir kaippatyrė smurtą iš savo tėvų bei artimųjų.Paimami 50 vaikų, kurie patyrė smurtą ir stebima, kaip jie fiziškai irpsichiškai vystosi lyginant su vaikais, nepatyrusiais smurto.Stebima 6 mėnesius. Iš stebėjimo bei anketų duomenų padaromos išvados.Tyrime dalyvauja vaikai, patekę į globos įstaigą po to, kai patyrė smurtą.Tyrimas atliekamas Kauno vaiko raidos klinikoje “LOPŠELIS”, kur patenkadauguma vaikų iš Kauno apskrities, patyrusių smurtą.Norint užtikrinti etinius principus, anketos anonimiškos, vaikų pavardėsniekur neskelbiamos. Šioje įstaigoje pastoviai dalyvaujama vaikų, patyrusiųsmurtą, ugdymo procese bei stebima, kaip atsilieka jų vystymąsis. Į tyrimoprocesą įtraukiami visi asmenys, dirbantys šioje įstaigoje, kurie yrasuinteresuoti, išaiškinus smurto įtaką vystymuisi, koreguoti išsivystymolygį iki normalaus.