ĮVADAS
Psichologinis pažinimas yra toks pat senas, kaip ir pats žmogus. Paskutiniu metu ypač didelis susidomėjimas atsirado asmenybės ir jos elgesio studijoms.Viršininkai studijuoja kaip dirbti su pavaldiniais, tėvai lanko vaikų auklėjimo kursus, sutuoktiniai mokosi bendrauti vienas su kitu ir t.t. Asmenybė – visų pirma tai abstrakti sąvoka, kuri savyje apima daugelį aspektų, charakterizuojančių žmogų: emocijas, motyvus, mintis, išgyvenimus, suvokimus ir veiksmus. Konceptuali asmenybės reikšmė apima platų spektrą vidinių psichinių procesų, sąlygojančių žmogaus elgesio ypatumus įvairiose situacijose. Asmenybės teorijos smarkiai skiriasi viena nuo kitos, todėl praktiškai negalima parašyti vieningo ir tikslaus “asmenybės” apibrėžimo – jų tiek, kiek psichologų ir asmenybės teorijų, sprendžiančių šią problemą.Šiame darbe nagrinėsiu tris, skirtingų krypčių autorius: S.Froidą – psichoanalizės atstovą, ypač populiarų Vakarų šalyse; biheviorizmo krypčiai atstovaujantį B.F.Skinerį ir A.H.Maslow – atstovaujantį humanistinę psichologiją. Pasirinkau tris kriterijus pagal kuriuos būtent ir lyginsiu šiuos skirtingų krypčių autorius. Pirmasis kriterijus “subjektyvumas – objektyvumas”: čia aiškinama, ar žmogaus patyrimas yra ta jėga, kuri lemia jo gyvenimą? Antras kriterijus “proaktyvumas – reaktyvumas”: čia keliamas klausimas, ar žmogaus elgesį įtakoja vidiniai ar išoriniai veiksniai? Ir trečiasis, paskutinis kriterijus “konstitucionalizmas – invairomentalizmas”: bando išsiaiškinti, ar žmogaus elgesys ir mąstymas yra nulemtas paveldimumo, ar jis labiau veikiamas išorinės aplinkos?
1. SUBJEKTYVUMAS – OBJEKTYVUMAS
S.Froidas teigia, kad žmogaus vidinis subjektyvus pasaulis yra visų kitų reiškinių pagrindas, priežastis. Anot jo, žmogus būtent gyvena subjektyviame jausmų, emocijų, pojūčių ir suvokimų pasaulyje. Tyrinėdamas individo vidinį pasaulį, kaip svarbią asmenybės dalį, jis jį laikė kitų reiškinių priežastimis – įvairių psichinių traumų objektyvios būklės slopinimo arba išstūmimo atvejais. Tokiu būdu, ši teorija teigia, kad kiekvieno žmogaus unikalumą sąlygoja išoriniai (objektyvūs) veiksniai ir reakcijos: artimųjų elgesys ir nuostatos bei soc.normos. Todėl galima teigti, kad nors S.Froido asmenybės teorijoje yra ryškūs subjektyvumo požymiai, jis neatmeta ir objektyvių faktorių poveikio.
B.F.Skineris savo požiūriu į organizmą, kaip į “uždarytą dėžę”, rodo palankumą objektyvumo teorijai. Autorius įrodinėjo, kad žmogaus veikla gali būti aiškinama iš objektyvių santykių “stimulas – reakcija” pozicijų. Anot jo “dėžės” turinys neduoda atsakymo, todėl yra svarbu, kas patenka iš išorės ir kas po to seka. Emocijos ir apmąstymai, kuriuos patiria žmogus gaudamas tą objektyvų faktorių, nėra reikšmingi, aiškinant jo elgesį. Subjektyvi patirtis yra ne kas kita kaip tik žmogaus veiksmų priežastinių ryšių suvokimo nesusipratimų šaltinis. B.F.Skinerio bihevioristinė teorija rodė, kad atpažinimo procesai yra elgsenos procesai, t.y. tai ką daro žmonės. Taigi, objektyvumas yra vienas iš šio autoriaus asmenybės teorijos kriterijų.A.Maslow egzistencinė “čia ir dabar” teorijos kryptis – įrodymas jo ištikimybės subjektyvumui, tačiau nesureikšmina jo kaip kiti autoriai. Jis teigia, kad subjektyvi žmogaus patirtis suteikia mokslui tikrų žinių apie žmogų, be tokios patirties nebūtų galima suprasti ir paaiškinti jų elgesio. Nors A.Maslow rėmėsi tuo, kad poreikių visuma būdinga visai žmoginai, tačiau jis tvirtino, kad žmogaus unikalumas tame, kaip jis išreiškia tuos poreikius. Jo manymu žodžių : savigarba, saviaktualizacija dalis “savi-“ yra subjektyvumo šaknį turintys žodžiai.2. PROAKTYVUMAS – REAKTYVUMAS
S.Froidas teigia, kad visų elgesio formų priežastys yra toje energijoje, kuri atsiranda iš id ir ego instinktų. Žmogaus psichinę energiją generuoja seksualiniai ir agresijos instinktai, kas ir parodo, žmogaus poelgių įvairovę. Tačiau S.Froidas taip pat teigia, kad kiekvienam žmogui atskirai nėra būdingas proaktyvumas. Tačiau žmonės nepasižymi proaktyvumu. Jie reaktyvūs tiek, kiek jų seksualiniai, agresijos instinktai nukreipti į išorės objektus, kurie veikia kaip aplinkos stimulai, iššaukiantys vienokį ar kitokį elgesį. Todėl S.Froidą galima priskirti proaktyvumo šalininkams, tačiau jo asmenybės teorijoje yra ir reaktyvumo atspindžių.
Kaip ir kitų kriterijų atžvilgiu, B.F.Skineris atsakydamas į šį klausimą, remiasi savo kruopščiais aplinkos tyrimais. Jo elgesio teorijoje terminai “stimulas – reakcija – pastiprinimas” pabrėžia pagrindinį reaktyvumo požiūrį. Jis teigia, kad net ir nedideli aplinkos stimulai iššaukia vienokius ar kitokius organizmo veiksmus – reakciją. J.Pavlovo eksperimente šunys reaguoja (išskiria seiles), suskambus skambučiui, žmogui išsiskiria seilės, matant ir užuodžiant kalėdinį kalakutą. Kažkoks stimulas net ir sunkiai apčiuopiamas, iššaukia, sužadina žmogaus veiksmus, beje, kurių dauguma pirminių stimulų yra išoriniai. Tai įrodo, kad B.F.Skinerio sistemoje žmonės yra absoliučiai reaktyvūs.A.Maslow kalbėdamas apie proaktyvumą – reaktyvumą, nėra kategoriškas. Pirmiausia jis teigia vidinių faktorių svarbą žmogaus elgesiui ir jo poreikius įvardina kaip įgimtus, tačiau jis taip pat teigia, kad žmogaus elgesį veikia socialinė bei fizinė aplinka. Kiekvieną elgesį reikia vertinti jo metu buvusios situacijos kontekste. Tačiau autorius neaktualizavo išorinių veiksmų. A.Maslow tvirtinimas, kad elgesys yra poreikių ir aplinkos sąveikos rezultatas, rodo jo proaktyvumo-reaktyvumo tarpinę poziciją.3. KONSTITUCIONALIZMAS – INVAIROMENTALIZMAS
Psichinė energija, instinktai, pasitenkinimo principai psichoanalitinėje psichologijoje – visa tai paremta anatominėmis ir fiziologinėmis žiniomis. Psichoanalitinė teorija niekada nekeitė savo krypties, ir todėl galima teigti, kad S.Froidas prisilaikė konstitucionalizmo pozicijų. S.Froidas teigia, kad žmogus yra genetiškai užprogramuotas. Kaip ir visoje asmenybės teorijoje, taip ir šio kriterijaus atžvilgiu S.Froidas teigė, kad žmogaus vystymąsi absoliučiai ir neginčijamai įtakoja tėvų elgesys jo vaikystėje. Ir, nors aplinkos faktoriai, kartu su ego ir superego veikia elgesį, jie nueina į antrą planą, pagal biologinius instinktus.Visiškai priešinga B.F.Skinerio teorija, kurioje jis vengia kalbėti apie įgimtų faktorių įtaką žmogui, o jei ir mini, tai tik neigdamas. Tai liudija jo ištikimybę invairomentalizmui. B.F.Skinerio požiūriu, žmogaus elgesys labiausiai priklauso nuo aplinkos nepastovumo. Būtent iš aplinkos veiksnių žmogus mokosi ir išmoksta vienokio ar kitokio elgesio. Tiesa, aiškindamas, kuo žmonės skiriasi vienas nuo kito, autorius aplenkė konstitucionalių pokyčių vaidmenį, t.y. žmogus skiriasi nuo kito žmogaus ne dėl savo genetinių ypatybių, bet dėl skirtingos aplinkos, kuri jį supa.
A.Maslow asmenybės teorija šiuo kriterijumi yra artima S.Froido pozicijai, nes jis taip pat teigia, kad visi žmogaus poreikiai yra pagrįsti instinktais arba determinuotai paveldėti. Taigi, jis yra konstitualizmo pusėje. Tai sutampa su jo poreikių hierarchijos modeliu. Kadangi, šio modelio pagrindas yra fiziologiniai poreikiai, o jie yra įgimti, tai ir nulemia šio autoriaus poziciją. Tačiau, kalbėdamas apie įgimtų faktorių reikšmę žmogaus elgesiui A.Maslow siekia pabrėžti biologinį žmogaus bendrumą, negu jų individualius skirtumus. Jis panaudojo terminą “instinktoidiniai”, nes norėjo pabrėžti biologinį ir genetinį poreikių, kurie būdingi visiems individams, pagrindą. Jis atmeta tai, kad žmogui yra būdingas gyvuliškas instinktas. Tačiau, kartu jis teigia, kad aukšto lygio poreikiai, kurie yra būdingi žmogui, gali būti pakeisti ar nugalėti, veikiant stiprioms aplinkos jėgoms. Galutinai A.Maslow atiduoda pirmenybę teiginiui, kad žmogaus prigimtis yra įgimta, o ne įgyta. Nors A.Maslow visiškai nepaneigė aplinkos poveikio, tačiau pabrėžė biologinius poreikius. Taigi, A.Maslow teorija atspindi nuosaikų palankumą konstitucionalizmui.4. IŠVADOS
Teiginį, kad neįmanoma į visus klausimus apie žmogų atsakyti vienareikšmiškai ir iki galo paaiškinti žmogaus elgesį, motyvus, emocijas, norus, mintis, patvirtina šiame darbe pristatytos trijų skirtingų krypčių atstovų: S.Foido,B.F.Skinerio ir A.Maslow asmenybės teorijos pagal pasirinktus tris kriterijus. Šiuos tris autorius pasirinkau todėl, kad aiškinimais bei nuostatomis jie pateikė gana skirtingus požiūrius į asmenybę, o tai ir buvo stimulas atlikti lyginamąją analizę.S.Froido pirmoji asmenybės teorija yra laikoma psichoanalitinės terapijos pagrindu. Ši terapija gana sėkmingai yra taikoma iki šių dienų. S.Froido asmenybės teorijos pagrindas – jo struktūrinis asmens modelis id, ego ir superego, kuriais remiantis ir aiškinami pasirinktieji kriterijai.Biheviorizmo atstovas B.F.Skineris savo asmenybės teorijoje sureikšmino aplinkos poveikį individui, kas ir nulėmė jo poziciją pasirinktais kriterijais.
A.Maslow, humanistinės psichologijos šalininkas, skirtingai nei S.Froidas bei B.F.Skineris savo asmenybės teorijoje rėmėsi žmogaus poreikių hierarchijos modeliu, kuris nusako žmogaus elgesį siekiant vis aukštesnio lygmens šioje hierarchijoje.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Allport G.W. Tapsmas: svarstymai apie asmenybės psichologija / Vilnius, 1998.2. Maslow A.H. Psichologija / 2000.3. Perminas A., Goštautas A. Asmenybės teorijos: metodinė medžiaga / Asmenybės teorijų studijų paketas.VDU, 2001.4. Хьелл Л., Зиглер Д. Теория личности / Санкт-Петербург, 2001.