Šeimos psichologija

ŠEIMOS PSICHOLOGIJAR.D.Čepienė

Šeimos psichologijos samprata ir šeima kaip mokslinio tyrimo objektas

Šeimos psichologija yra soc. psichologijos atšaka, tirianti savitą mažąją soc. giminę-šeimą.(savotiški dėsningumai įgyja autonomiją, iškyla daug soc.problemų). Šeima kaip maža soc. grupė – atšviesta.

Šeimos psichologinis objektas-

Šeimos sąvoka ir jos apibūdinimas – vienas iš šeimos fenomenų lydinčių visą gyvenimą ( keisis struktūra, vaidmenys). Šeima kaip reiškinys visapusiškas, problemiškas, sudėtingas reiškinys, nulemia skirtingus mėginimus ją apibrėžti. (atšviesta)

Šeimos santykių sistema, ryšiai. (atšviesta) Šeima ir santuoka (atšviesta, pirmiau atsiranda šeima) Santuoka, nuosavybė, lytinio gyvenimo reglamentavimas – 1 žmona, kas yra kieno vaikas . Lytiškai plintamos ligos ( sifilis-užkrečiama ir paveldima). Santuokos nepastovus pobūdis.Santuokos kontrolė – santuoka registruojama , viešai skelbiama(kunigas paskelbia iš sakyklos užsakus). Nevienoda santuokos nutraukimo procedūra.

Šeima kaip mokslinis tyrimo objektas – priklauso ne vienam, o visai eilei soc.mokslų:· sociologija (funkcijų, rolių kompleksas) sukuria , saugo, palaiko. Šeima efektyviausia socializacijos aspektu, šeima padovanoja naują kartą.· Ekonomika – tai šeimos ūkis, jei šeima viską suvalgo, nieko neatideda ir dar tikisi gauti didelę pensiją.· Pedagogika – vyksta ugdymas, rengimas šeimai.· Teisė – moralinė atsakomybė.· Psichologija – nagrinėja šeimą, jos vidinių tarpasmeninių santykių aspektu.

Šeimos tyrimai ( atšviesta).

Sistemiškų mokslinių tyrimų šeimos santykių psichologijoje nėra daug.Priežastys:1)buitinė psichologija ( nemokslinis žinojimas apie žmonių santykius,paremta asmenine patirtimi ir menkai apibendrinta).2) asmeninis patyrimas yra atsitiktinis, intensyvus ir nesistemiškas.3) šeimos gyvenimas kritikuojamas (toks mano likimas).4) šeimos tyrinėjimams sunkiai pritaikomi tradiciniai psichologijos metodai.( tyrinėjami apklausos metodai ,atsakome ne visada taip kaip yra iš tikrųjų)5) psichoterapeutų tyrimai( problemiškos šeimos, sukurtos kitai kultūrinei terpei)

Esminiai šeimos pokyčiai –

Šeimos gyvenimo ekonominiai pokyčiai neabejotinai nulemia psichologinius pokyčius tarpasmeninių santykių sistemoje.Šeimos aplinka keičiasi (tėvai nedaug įtakos turi savo vaikų pasirinkimams į partnerį).Socialinė ekonominė sistema pakeičia santykius( vaidmenų vyro ir moters karjera, vaikai planuojami, moteris turi savo pinigus ir tai keičia santykius- visuomenė liberalėja).

Išorinė kontrolė – gyvenimas susidėjus.

Šeimos poreikiai ir šeimos funkcijosŠeimos institucija tenkina gyvybiškai svarbius žmogaus poreikius:(atšviesta) G.Navaitis, kurios grupės sujungia šeimą:1. materialinis gyvenimo sąlygų sukūrimas ir palaikymas.(virtuvė, puodai, lova, vonia – kai netenki supranti)2. tėvystės ir motinystės poreikis – pratęsti save, palikti į save panašų.3. psichologiniai intymumo poreikiai – galėjimas būti atviru, jausdamasis saugus.4. šeimos bendravimo poreikis – patvirtiname požiūrio teisingumą ( mama ar tikrai, išsakome mintis ir susilaukiame pritarimo; šeimyninis bendravimas padeda įveikti nesėkmes)5. saugumo poreikis – “namai mano tvirtovė”6. psichologinio komforto poreikis.

Šeimos veikla betarpiškai susieta su jos narių poreikių tenkinimu vadinama šeimos funkcija. Šeimos funkcijų yra tiek kiek poreikių. Vienodas sąrašas neegzistuoja. Jauno žmogaus šeima vienokia, seno žmogaus šeima kitokia.Specifinės šeimos funkcijos – vaikų gimimas.Funkcijos šeimos yra kompleksinės.Retai galima vieną funkciją vykdyti nuo kitų.Vienos funkcijos nevykdymas griauna visą šeimos struktūrą, atsiliepia kitų funkcijų kokybei.Ūkinė-ekonominė, reprodukcinė,socializacijos,reakriacinė funkcija-dažniausiai minimos (atšviestą, savarankiškai, tai kompleksinės funkcijos ). Šeimos charmoniją užtikrina visų minėtų funkcijų atlikimas ir pusiausvyra.

Šeimos struktūra ir šeiminiai vaidmenys.

Šeimos struktūra-tai šeimos sistema.Jungia bendri ryšiai, tai nėra šeimos suma. Kiekybiniu požiūriu iš kiek narių susideda šeima ir kokios šeimos narių socialinės demografinės charakteristikos (amžius, išsilavinimas, lytis, įsitikinimai). Nėra psichologinis šeimos struktūros apibūdinimas hierarhinė struktūra-kai vyrai asmenys ir vyrai užima didesnę vertę.(geros vertybės),pareiga, pagarba, nesiskaitymas su kito žmogaus poreikiais. Paklusti despotui-primetama priklausomybė. Branduolinė-nukliarinė šeima.Lygiateisiai santykiai, vaikų auginimas, palanki šeimos struktūra. Atsisakoma branduolinės- skurdas, skyrybos, seksualinės pažiūros. Alternatyvi šeima-telefonas, internetas, gyvenimas atskirai , skirtingose šalyse.

Šeimos struktūros psichologinę santvarką galima apibrėžti žodžiais : tai nematomas reikalavimo ir funkcijų tinklas sukuriantis sąveikos šeimoje būdus. Tai nuolat pasikartojamas nematomas elgesys, kuris liūdija , kad šeima yra stabili. t.y. turi struktūrą. Taisyklės, kuriomis vadovaujasi šeima, gali būti įsisamonintos ir nesuvoktos.

Šeimos struktūrą galima suprasti nustačius kaip, kada, su kuo jos nariai palaiko ryšius Taisyklės nustato, laidžiamų privalomų, draudžiamų kontaktų pobūdį. Šeima-taisyklių normų rinkinys, pagal tai numatoma kaip elgsis kiekvienas šeimos narys.

Šeimos kvalifikuojamos pagal šeimos ribas:1.aiškios(grįžk namo iki 7 val. vakaro,kūčių vakaras suvokia taisykles, nepažeidžiant gali veikti) 2.rigidiškos(ribos apibrėžtos, nesvarstomosir nekeičiamos) 3.difuziškos-priešingybė rigidiškoms,derybos, prisitaikymas, nesibaigiantis procesas ir neduoda rezultatų.(Kirpykla, elektra, vanduo reikia mokėti, Jų santykiai šilti, nenuvarginti, vaikai praranda autonomiją ir savarankiškumą.Su jumoru ,šilti, bet kai susibara, ką nors padaryti-tikrai nepadarys.Tokiems negalioja taisyklės.

Šeimos ribos turi kisti.Pakitus riboms pakinta šeimos struktūra.Pokyčius šeimoje žymi judėjimo taškai pvz. Vaiko gimimas. Kiekybinė struktūra, naujas taisykles, ribos tarpasmeninis santykis, paauglystė, vaikų išėjimas.Tai numatomų laukiamų krizių momentai.Be normatyvinių krizių ir nelauktos krizės : (uošvienė apsigivens, giminaitis apsigyvens , kiekybiskai santykių struktūrai skiriama kita santykių struktūra(valgyti namuose, draugai lauke, bendrauti su močiute), (1 šeimos nario liga –keičia visą struktūrą).

Šeiminiai vaidmenys.

Darnus funkcionavimas šeimos galimas tada, kai kiekvienas šeimos narys atlieka vaidmenis atitinkančius savo ir kitų šeimos narių laukimus ir poreikius. Šeimyniniai vaidmenys yra šeimos struktūros dalis – pvz. Motina-laukimas ir poreikis (rūpestis švara, sekti pasakas, pabarti) Tėvas-vyras,žmona-išlaikytinė ir paklūstanti. Vaikas-kad būtų paklusnus, meilus mamai, paslaugus tėvui. Šeimyniniai vaidmenys gali būti konfliktiški :dėl įsisavinimo, interpretacijos ir raiškos ypatybių. Konkretūs vaidmenys – sutuoktinių vaidmenys. Tradicinėje šeimoje moters vaidmuo susijęs su namų ruoša, giminystės ryšiais. Vyro – daugiau susijęs su profesija, nesusijęs su šeima. Mažėjant gyvenimo skirtumams panašėjama, reikia peržiūrėti ir vaidmenis. Branduolinėje šeimoje, santuokoje bendrai dalijamasi įtaka ir atsakomybe. Tradiciniai vaidmenys dažnesni kai vyras dirba. Didėjant moterų uždarbiui keičiasi moters vaidmuo. Moterys tikisi lygiateisiškumo ir jo reikalauja. Bet ar pasiekia tikslą? Namų ūkio pasidalijimas menkai tepriklauso ar moteris dirba, moters indėlis į buitį 5 kart didesnis. Moterims iškyla šeimos ir darbo vaidmenų derinimo klausimas (sergantis vaikas ir darbas). Keičiasi požiūris į tam tikrus dalykus.

Individui naudinga turėti keletą vaidmenų, tai didina individo išteklius ir galimybes gauti atlygį ir materialiai ir psichologine forma ( karjera, darbo pobūdis – geresnė sveikata). Kuo daugiau vaidmenų, tuo geriau save relizuoja. Senberniai – mažiau sėkmingi.Tėvo ir motinos vaidmenysTėvo ir motinos vaidmuo reiškia visą gyvenimą trunkančius įsipareigojimus. Ryšiai trunka iki gyvenimo pabaigos. Tėvų ir vaikų ryšiai – ilgiausiai trunkantys ryšiai. Tėvų vaidmenys prasideda su pirmo vaiko gimimu, keičiasi santvarka ir struktūra.Vyksta vaidmenų pasikeitimai (seneliai, dėdė, pusbroliai…. ). Tėvų vaidmenys keičiasi: motinos derina motinystę su karjera, o vyrai siekia didesnės pusiauvyros tarp darbo ir šeimos. Vyriška lytis tėvai turi patys susivokti savo jausmuose ( moterys ruošiasi gimdymui, o vyrą kas instruktuoja, ką jaučia kai duoda į rankas kūdikį, žmonos ar kūdikio mirtis, kad kūdikis užims visą laiką). Vyrams reikia soc. paramos. Tiger pasakė”tėvystė tai visiškai nesavanaudiško, dažnai netgi neįtikėtinai ir nenaudingo elgesio rinkinys” ( sau nenaudingas, turi atsisakyti saldainių ir duoti vaikui ) Tėvystė reikalauja įveikti egoizmą. (todėl nesubrendusios asmenybės nekuria šeimų).Motina myli besąlygiškai, tokį koks yra. Tėvo meilė sąlyginė – mylėsiu,jeigu. Dažnai palieka neįgalius vaikus, nes nepateisina jų lūkesčių.

E.Berne Transakcinės teorijos požiūris

Asmenybė turi 3 skirtingas būsenas:Tėvo , suaugusiojo, vaiko. (gali peraugti ir vaidmenys) Tėvo – laikomasi normų, pažiurų būdingų realiems tėvams arba autoritetams.Galimi variantai: kritikuojantis tėvas, tėvas globėjas, baudžiantis tėvas. Teigiamos pusės: padeda išlaikyti moralines normas, tradicijas ir t.t. Neigiamos pusės: kategoriškumas, neargumentuoti apibendrinimai.Suaugusiojo būsena – žmogų veikia brandžiai, apgalvotai, kaupia daiktus, analizuoja, priima sprendimus.Teigiamos pusės: adekvačiai valdoma situacija. Neigiamos pusės: trūksta vaizduotės, emocijų, elgiamasi šabloniškai.

Vaiko būsena – vadovaujamasi ankstyva patirtimi.Galimi variantai: natūralus vaikas, prisitaikęs vaikas, neklaužada vaikas, ir kt. variantai.Teigiamos pusės: spontaniška kurybiška, atsipalaidavusi, žaisminga. Neigiamos pusės – trūksta pasitikėjimo savimi, susivaldymo, atsakingumo. Blogai jei žmogus nuolat būna tik vienoje būsenoje.

10. Brandžios šeimos ir pagyvenusių žmonių šeimos

Sutuoktinių santykių įpatumai g.b. būdingas toks reiškinys vadinamas antrine adaptacija. Pirminė adaptacija siejama su jaunų šeimų ir jaunavedžių periodu. Antrinė adaptacija toks santykių etapas, kada sutuoktiniai pripranta vienas prie kito, nustoja drovėtis. Santuokiniai ryšiai nustoja teikti santuokinius emocinius išgyvenimus, prarandamas naujumo jausmas, pastebimos partnerių daugiau neigiamos nei teigiamos savybės.Žmonės siekia teigiamų emocinių išgyvenimų, o jei negauna ieško už šeimos ribų (romanai). Amžiaus vidurys kaip šeima. Nuo 40 – 65 m.-amžiaus vidurys. ( vid.suaug.) Šio amžiaus žmonės situaciją nusako “sumuštinio karta”.Suaugę vaikai ———- “sumuštinio karta” ———- seni tėvai.20-30 ———- administravimo,vadovavimo ———- 65 .Nešdami atsakomybę už 2 kartas šie žmonės turi gyventi čia ir dabar, nešti atsakomybę ir už save. Pasiima ir šeimos saugotojų vaidmenį: saugo tradicijas, pažymi laimėjimus, sukviečia šeimą šventėms.Santykiai su suaugusiais vaikais. Vaikų išleidimas į gyvenimą ir prisitaikymo gyventi atskirai nuo jų procesas.Sako, kad geriausias palaikymas saviems vaikams nenutraukiamas dialogas su vis didesniu pasitikėjimu jų sprendimais.Tėvai šiuo laikotarpiu turi suteikti protingą laisvę ir priimti tokius kokie jie yra ( po iliuzijų sudužimo).Vaikų pasitraukimas iš tėvų šeimos. Daugelis motinų jaučiasi nelaimingos: problemos darbe, santykiai su sutuoktiniu.Vyrai jaučia kartėlį ypač tais atvejais kai nepastebėjo, kaip vaikai užaugo, (leido laiką savo hobiui) Tėvai lieka vieni : daugiau laisvės, asmeninio gyvenimo galimybės, papildomi resursai(parėjai iš darbo vaikų nėra-veiki ką nori, eini kur nori)

Vaikams sukūrus šeimas iškyla butinybė bendrauti su naujos šeimos nariais : Žentu, anūkais, tai dar vienas išbandymas.Tėvams emocinė, materialinė ir funkcinė priklausomybė (buities įgūdžiai, bendri namai) Atsinaujina draugystė, palaikymas vienas kito(mirtis, ligos giminių, tėvų) Santykiai su senstančiais tėvais.Daugelis tebeturi abu tėvus gyvus (esi iš ilgaaamžių giminės)Tenka prisitaikyti prie savo tėvų vaidmens.Jei tėvai serga ir negali gyventi savarankiškai, kaip Tai vaikų : Amžius 40-60 Jų pačių ciklų periodas(ką jie patys atlikę :vaikai paauginti Profesinė karjera Gyvenama vieta Šeimos tradicijos (kaip prižiūrimi senieji, aplinkybė, tėvų lytis.Senstančių tėvų globėja dukra)Dukters ir motynos ryšys yra pats stipriausias.Senstantys tėvai yra ne tik imantys, tarp vidurinio ir senyvo amžiaus kartų nuolatiniai soc., emociniai ir materialiniai mainai (finansiškai), žem. Klasės teikia soc. (ryšiai per turimus ryšius) Vaikai suteikia buitinę, socialinę, medicininę pagalbą, dovanoja savo meilę, idiegia saugumo, pasitikėjimo jausmą ir emocijas , kapitalą sau , nes tai mato mūsų vaikai.60% moterų jaučiasi kaltos, kad mažai padarė ypač dėl motinų.(nors jomis ir rūpinosi). Našlystė. Gyvenimas po sutuoktinio mirties.Našlystė siejama su moters gyvenimu.Moterys teka už vyresnių vyrų, o vyrai mėgsta jaunesnio amžiaus.Moterys našlauja 15m. Vyra tuokiasi 5k. Dažniau, nes turi didesnes galimybes susirasti partnerę naują.Sutuoktiniams mirtis didžiausias stresą kelianti yvikis.(vaiko mirtis nenormatyvinis įvykis)Prisitaikymas susijęs : ryte gyvas-vakare miręs,po ilgos ligos. Ankstyva sutuoktinio mirtis pergyvenama sunkiai.Nesavalaikiai įvykiai kelia didelį stresą.Laidot vaiką apsoliučiai nesavalaikis įvykis.Seno žmogaus našlystę dėl savo sveikatos, negalios gyventi. Našlystė susijusi su 2 pagrindiniais išbandymais : 1.gedėjimas dėl artimo žmogaus 2.savo gyvenimo kūrimas iš naujo, kaip atskiro žmogaus.

Gedėjimo stadija ir prisitaikymo :

1.Krizės arba netekties fazė (sutrikimas, pasimetimas, nežinios, depresija nežinia dėl ateities, vienatvė, netektie jausmas)Kenčia našlys ir vaikai. 2.Perėjimo fazė.Skausmas dėl netekties atslūgsta keičiasi nauji gyvenimo kontūrai, formuojasi vienišo žmogaus tapatumas.Atkuriama socialinė aplinka. 3.Reorganizacija.