Afrika

Afrika

Afrikoje yra.

 Didžiausia pasaulyje dykuma ir ilgiausia upė;
 Gausu naudingų iškasenų telkinių,pavyzdžiui,aukso,deimantų,naftos,geležies,vario ir kitų metalo rūdų;
 Didžiausi Žemėje gyvūnų rezervatai.

Afrika-negandų žemynas

 Daugiausia atsiliekančių šalių;
 Sparčiausiai daugėja gyventojų
 Daugiausia neprivalgančių ir badaujančių vaikų;
 Dažnos epidemijos,pražūtingos sausros;

Afrikos įdomybės

Vienintelis žemynas,kury kerta ir pusiaujas,ir pradinis dienovidinis;

Kilimandžaro kalną (5895m)ties pusiauju net ir vasarą dengia sniegas bei ledas;

 Yra viena didžiausių salų Žemėje-Madagaskaras;
 Gyvena didžiausi ir aukščiausi sausumos gyvūnai-dramblys..

 .ir žirafa;

 Afrikos gyvūnas gepardas-greičiausias gyvūnas zemėje;

 Seniausių žmogaus pirmtakų rasta Afrikoje

 Kaikurios gentys iki šiol gyvena akmens amžiuje:medžioja,renka augalus ir vabzdžius,vaikšto nuogi;

Afrika yrra:

 Antras pagal dydį žemynas po Azijos;
 Įvairių rasių,tatų,kalbų ir realigyjų katilas;

 “Juodasis žemynas”,nes dauguma gyventojų yra juodos odos spalvos;
 “karštasis žemynas”-pusiaujo miskai,savanos ir dykumos.

Arika

 Afrika – antrasis tiek pagal dydį (po Azijos), tiek ir pagal gyventojų skaičių žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3% pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus.
 Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse. Roomėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų dabartinėje šiaurės Afrikoje.
 Yra teigiančių, kad Afrika nėra atskiras žemynas, bet kartu su Eurazija sudaro vieną Eurafrikos žemyną.

Geologinė sandara

 Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės, platformos pa

amatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, jūros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis rifai.

Reljefas

 Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, kurių kraštai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200-500 m plynaukštės – 39 %, 500-100 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Asalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio).
 Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržiemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbay kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai -Kilimandžaro, Kenija, Ruuvendzoris, Simeno, Meru, Virunga.

Leave a Comment