Afrika
Afrikoje yra…
Didžiausia pasaulyje dykuma ir ilgiausia upė; Gausu naudingų iškasenų telkinių,pavyzdžiui,aukso,deimantų,naftos,geležies,vario ir kitų metalo rūdų; Didžiausi Žemėje gyvūnų rezervatai.
Afrika-negandų žemynas
Daugiausia atsiliekančių šalių; Sparčiausiai daugėja gyventojų Daugiausia neprivalgančių ir badaujančių vaikų; Dažnos epidemijos,pražūtingos sausros;
Afrikos įdomybės
Vienintelis žemynas,kury kerta ir pusiaujas,ir pradinis dienovidinis;
Kilimandžaro kalną (5895m)ties pusiauju net ir vasarą dengia sniegas bei ledas;
Yra viena didžiausių salų Žemėje-Madagaskaras; Gyvena didžiausi ir aukščiausi sausumos gyvūnai-dramblys….
…ir žirafa;
Afrikos gyvūnas gepardas-greičiausias gyvūnas zemėje;
Seniausių žmogaus pirmtakų rasta Afrikoje
Kaikurios gentys iki šiol gyvena akmens amžiuje:medžioja,renka augalus ir vabzdžius,vaikšto nuogi;
Afrika yra:
Antras pagal dydį žemynas po Azijos; Įvairių rasių,tatų,kalbų ir realigyjų katilas;
“Juodasis žemynas”,nes dauguma gyventojų yra juodos odos spalvos; “karštasis žemynas”-pusiaujo miskai,savanos ir dykumos.
Arika
Afrika – antrasis tiek pagal dydį (po Azijos), tiek ir pagal gyventojų skaičių žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3% pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus. Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse. Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų dabartinėje šiaurės Afrikoje. Yra teigiančių, kad Afrika nėra atskiras žemynas, bet kartu su Eurazija sudaro vieną Eurafrikos žemyną.
Geologinė sandara
Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, jūros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis rifai.
Reljefas
Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, kurių kraštai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200-500 m plynaukštės – 39 %, 500-100 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Asalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio). Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržiemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbay kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai -Kilimandžaro, Kenija, Ruvendzoris, Simeno, Meru, Virunga.