ĮVADASLietuva pagal savižudybių skaičių vis dar užima pirmąją vietą pasaulyje. Žudosi vis jaunesni žmonės.Per pastaruosius penkerius metus 10-14 m. amžiaus vaikų savižudybių padaugėjo 43<%, o 15-18 m. jaunuolių tarpe 25%. Mokyklinio amžiaus vaikų mirčių dėl nelaimingų atsitikimų struktūroje savižudybės užima trečiąją vietą.1997m. Lietuvoje nusižudė 61, 1998m. – 45, 1999m. 62 vaikai ir paaugliai iki 18 m.[1, 2, 3].1998m.Lietuvoje suicidinių tendencijų turėjo 11% mergaičių ir 8% berniukų [4]. Mėginimų nusižudyti tikslios statistikos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje , nėra. Manoma, kad vienai įvykdytai savižudybei tenka 10- 100 bandymų žudytis. Įvairių tyrimų duomenimis bent kartą bandė nusižudyti nuo 2 iki 18 proc. aukštesniųjų klasių moksleivių , suicidiniai bandymai dažnesni padidėjusios rizikos grupėse [5,6 ]. Depresinis sutrikimas aprašomas kaip vienas iš svarbiausių rizikos faktorių suaugusiųjų ir vaikų savižudybėms, o nediagnozuotos ir negydytos depresijos yra svarbus veiksnys, lemiantis didelį savižudybių skaičių[7,8]. Norint išsiaiškinti paauglių depresiškumo lygį bei suicidų riziką, 2000 m. buvo atlikta anoniminė paauglių apklausa Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose.Kadangi depresinis sutrikimas vaikams ir paaugliams dažnai nustatomas tik po suicidinių bandymų, šios apklausos tikslas buvo kuo anksčiau išaiškinti padidėjusio depresiškumo paauglius, kad būtų galima užkirsti kelią paauglių savižudybėms, ieškoti efektyvių pagalbos formų, tobulinti prevencinį darbą mokyklose, savalaikiai nukreiptiant psichikos sveikatos specialistų, dirbančių psichikos sveikatos centruose, konsultacijoms.TYRIMO TIKSLAI1. Išsiaiškinti paauglių polinkį į depresiškumą bei suicidų riziką Kauno, Klaipėdos Šiaulių miestuose ir atlikti palyginamąją analizę tarp šių miestų.2. Išsiaiškinti santykį tarp paauglių depresiškumo ir suicidų rizikos.3. Atlikti paauglių polinkio į depresiškumą ir suicidų rizikos palyginamąją analizę tarp mokyklų ir gimnazijų.4. Panaudoti tyrimo rezultatus prevenciniame darbe.TYRIMO METODASTiriamieji
Tyrimas buvo atliekamas Kauno, Klaipėdos, Šiaulių mokyklose bei Klaipėdos ir Kauno miestuose ir gimnazijose. Apklausta 2573 paaugliai Klaipėdoje-1779 mokyklose, 794 gimnazijose(1487 mergaitės, 1086 berniukai), 1525 Kaune-703 mokyklose, 822 gimnazijose (842 mergaitės, 683 berniukai) ir Šiauliuose 1072- mokyklose (577 mergaitės, 495 berniukai).Paauglių amžius nuo 12 iki 18 metų (1,2 lentelės).1 lentelė. Paauglių, dalyvavusių anoniminėje apklausoje, pasiskirstymas pagal amžių.Amžius Kaunas Klaipėda Šiauliai M B Viso M B Viso M B Viso12 m. 285 226 511 – – – – – –13 m. – – – 78 47 125 – – –14 m. – – – 409 324 747 – – –15 m. 362 296 658 445 273 718 117 103 22016 m. – – – 294 217 511 238 191 42917 m. – – – 197 124 321 127 115 24218 m. 195 161 356 87 64 151 95 86 181Viso 842 683 1525 1510 1049 2573 577 495 1072 M – mergaitės, B – berniukai.2 lentelė. Apklausoje dalyvavusių paauglių pasiskirstymas pagal lytį. Kaunas Klaipėda Šiauliai Gimn. Mokykl. Gimn. Mokykl. Gimn. Mokykl.Mergaitės 473 369 482 1005 – 577Berniukai 349 334 312 774 – 495Viso 822 703 794 1779 – 1072Tyrimo metodikaTyrime naudota Columbia University New York State Psychiatric Institute vaikų apklausos diagnostinė lentelė (nuo 11 iki 18 metų amžiaus) – depresijos skalė ( David Shaffer ,jam leidus). 1995m. autorius David Shaffer leido naudoti vaikų apklausos diagnostinę lentelę Lietuvoje.Į lietuvių kalbą ji buvo išversta 1996m. Vaikų apklausos diagnostinę lentelę sudaro 23 klausimai (apie nuotaikos, miego, valgymo sutrikimus ,mokymosi sunkumus,taip pat apie suicidines mintis ir suicidinius bandymus: “ar dažnai susimąstai apie savižudybę”, “ar bandei žudytis per pastaruosius 6 mėnesius”, “ar kada nors per visą gyvenimą bandei žudytis”).Į klausimus apie savo būseną per paskutinius 6 mėnesius vaikai turėjo pažymėti “taip” arba “ne”, kurie atitikamai buvo vertinami “0” ar “1” balu. Apklausos lentelėje nurodoma :” Jeigu surinkote 9 balus ar daugiau, tai turėtų paskatinti Jus kreiptis į specialistus”.Pagal šią skalę 9 teigiami atsakymai įvertinti kaip polinkis į depresiškumą. Depresinio sutrikimo diagnozė nustatoma nebuvo,kadangi ši skalė Lietuvoje nėra aprobuota, mūsų tikslas buvo įvertinti paauglių polinkį į depresiškumą.Populiacijos elementai tyrimui parinkti tikimybinių imčių sudarymo būdu. Kokybinių požymių pasitaikymo dažnumo skirtumams (tikimybinių reikšmių tikrinimas) vertinti, naudotas c 2 kriterijus.REZULTATAIIšanalizavus anoniminių anketų duomenis, paaiškėjo, kad labiausiai linkę į depresiškumą paaugliai yra Kaune (58,8%), suicidinės tendencijos(suicidiniai ketinimai) dažniausios tarp Klaipėdos paauglių(15,4%), suicidiniai bandymai taip pat dažnesni tarp Klaipėdos paauglių (7,1%). (3 lentelė). 3 lentelė. Paauglių anoniminės apklausos duomenys.Apklausos duomenys Kaunas (1) Klaipėda (2) Šiauliai (3) Abs.sk./proc. pApklausta 1525 100,0 2573 100,0 1072 100,0 Depresiškumas 897 58,8 1326 51,5 513 47,9 p12, p13, p23<0,01Suicidinės tendencijos 201 13,2 396 15,4 152 14,2 n.p.Suicidiniai bandymai 87 5,7 183 7,1 61 5,7 n.p.Tarp padidėjusio depresiškumo paauglių didesnį procentą sudaro mergaitės nei berniukai visuose tirtuose miestuose (santykis 1,2-1,5:1 – p<0,05), taip pat didesnė suicidų rizika tarp mergaičių (santykis nuo 1,4:1 Kaune iki 1,5:1 Klaipėdoje ir Šiauliuose), suicidiniai bandymai taip pat dažnesni tarp mergaičių (santykis 1,3-1,7<:1) , tačiau šie rezultatai nėra statistiškai patikimi (4 lentelė).4 lentelė. Mergaičių ir berniukų polinkis į depresiškumą ir suicidų rizika (apklausos duomenys absoliučiais skaičiais ir procentais nuo apklaustų tos lyties paauglių skaičiaus).Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda Šiauliai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Abs.sk./(proc.)ApklaustaLinkę į depresiškumą 842(100)556(66,0)* 683(100)<341(49,9)* 1510(100)823 (55,3)* 1049(100)503 (46,3)* 577(100)324 (56,2)* 494(100)189 (38,2)*Suicidinės tendencijos (mintys) 128 (15,2) 73 (10,6) 272 (18,0) 124 (11,8) 102 (17,7) 60 (12,1)Suicidiniai bandymai 55 (6,5) 32 (4,7) 129 (8,5) 54 (501) 37 (6,4) 24 (4,8)* p<0,05 – tarp mergaičių ir berniukų miestuose.Linkusių į depresiškumą berniukų tarpe suicidų rizika didesnė (nuo 1,2 karto Klaipėdoje iki 1,5 karto Šiauliuose ir Kaune) nei tarp linkusių į depresiškumą mergaičių, lyginant apklausos rezultatus nuo apklaustųjų skaičiaus, tačiau duomenys patikimi tik Klaipėdos mieste (5 lentelė). 5 lentelė. Suicidų rizika tarp depresiškų mergaičių ir berniukų (apklausos duomenys skaičiais ir išraiška procentais nuo depresiškų tos lyties paauglių skaičiaus).Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda Šiauliai M B M B M BDepresiški 556 341 823 503 324 189Abs.sk./(proc.)Suicidinės tendencijos (mintys) 128(23,0) 73 (21,4) 260 (31,6)* 117 (23,3)* 102 (31,5) 60 (31,7)Suicidiniai bandymai 55 (9,9) 32 (9,4) 132 (16,0) 34 (6,8) 37 (11,4) 24 (12,7)M – mergaitės, B – berniukai.* p<0,05 – tarp mergaičių ir berniukų miestuose.Prieš atliekant tyrimą buvo keliama hipotezė, kad gimnazijose besimokantys paaugliai labiau linkę į depresiškumą. Tačiau analizuojant paauglių apklausos duomenis gimnazijose ir mokyklose, tarp besimokančių gimnazijose ir mokyklose statistiškai patikimai duomenys nesiskyrė (6 lentelė).6 lentelė. Paauglių depresiškumas ir suicidų rizika gimnazijose ir mokyklose (apklausos duomenys absoliučiais skaičiais ir išraiška procentais nuo apklaustų paauglių). Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda Gimnazijos Mokyklos Gimnazijos MokyklosApklausta 822 703 794 1779 Abs.sk./(proc.)Depresiški 479 (58,3) 438 (62,3) 439 (53) 887 (49,9)Suicidinės tendencijos (mintys) 96 (11,7) 105 (14,9) 126 (15,9) 270 (15,2)Suicidiniai bandymai 40 (4,9) 47 (6,7) 37 (4,7) 58 (3,3)Tarp besimokančių gimnazijose ir mokyklose statistiškai patikimai duomenys nesiskyrė.Analizuojant apklausos duomenis pagal lytį,mergaičių polinkis į depresiškumą ir suicidų rizika didesni nei berniukų (7 lentelė).7 lentelė. Mergaičių ir berniukų depresiškumas ir suicidų rizika gimnazijose ir mokyklose (apklausos duomenys skaičiais ir procentinė išraiška nuo apklaustų mergaičių ir berniukų).Apklausos duomenys Kaunas Klaipėda Gimnazijos Mokyklos Gimnazijos Mokyklos M B M B M B M BApklausta 473 349 369 334 482 312 1005 774 Abs.sk./(proc.)Depresiš-kumas 291 (61,5)* 188 (53,9)* 265 (71,8)* 173 (51,8)* 271 (56,2) 168 (53,8) 552 (54,9)* 335 (43,3)*Suicidinės tendencijos (mintys) 66 (14,0) 30 (8,6) 62 (16,8) 43 (12,9) 93 (19,3) 33 (10,6) 181 (18,0) 89 (11.5)Suicidiniai bandymai 31(6,6) 9 (2,6) 24 (6,5) 23 (6,9) 28 (5,8) 9 (2,9) 44 (4,4) 14 1,8)M – mergaitės, B – berniukai.* p<0,05 – tarp mergaičių ir berniukų miestuose.REZULTATŲ APTARIMAS1. Įvertinant anoniminės paauglių apklausos,naudojant vaikų apklausos diagnostinę lentelę- depresijos skalę, rezultatus,galima teigti, kad yra padidėjęs paauglių depresiškumo lygis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose (47,9% Šiauliuose, 51,5% Klaipėdoje ir 58,8% Kaune).Šie skirtumai, mūsų nuomone, rasti dėl tirtųjų miestų skirtingumo ( pagal socialinę- ekonominę, geografinę padėtį) bei dėl tiriamųjų nevienodo pasiskirstymo pagal amžiaus grupes. Kaune didžiausias 15m. amžiaus tiriamųjų skaičius galėjo nulemti didžiausią paauglių padidėjusio depresiškumo procentą dėl šio amžiaus periodui būdingo impulsyvumo ir nuotaikų kaitos.2. Tirtuose miestuose rasta didelė paauglių suicidų rizika ( 17,7% mergaičių ir 12,1% berniukų Šiauliuose, 15,2% mergaičių ir 10,6% berniukų Kaune, 18% mergaičių ir 11,8 % berniukų Klaipėdoje galvoja apie savižudybę).3. Tarp linkusių į depresiškumą paauglių tirtuose miestuose suicidų rizika padidėja apie du kartus (23% linkusių į depresiškumą mergaičių ir 21,4% linkusių į depresiškumą berniukų Kaune, 31,6% mergaičių ir 23,3% berniukų, linkusių į depresiškumą , Klaipėdoje , 31.5% mergaičių ir 31,7% berniukų,linkusių į depresiškumą , Šiauliuose galvoja apie savižudybę).4. Linkusių į depresiškumą mergaičių procentas kiek didesnis nei berniukų visuose tirtuose miestuose (santykis 1,2:1 Klaipėdoje,1,3:1 Kaune ir 1,5:1 Šiauliuose , jis mažesnis nei literatūroje minimas 2:1). 5. Linkusių į depresiškumą paauglių ir bandžiusiųjų žudytis santykis svyruoja nuo 7,2:1 Klaipėdoje , 8,4:1 Šiauliuose iki 10,3:1 Kaune. Šie skirtumai galėjo būti apspręsti nevienodo tiriamųjų paauglių amžiaus šiuose miestuose.6. Lyginant apklausos duomenis gimnazijose ir mokyklose, statistiškai patikimų skirtumų negauta.7. Šiame tyrime nekėlėme tikslo diagnozuoti depresinį sutrikimą, o tik išsiaiškinti paauglių polinkį į depresiškumą ir riziką savižudybėms , šiuos duomenis panaudoti prevenciniame darbe.Visuose tirtuose miestuose buvo skaitytos paskaitos pedagogams, moksleivių tėvams, pirminės sveikatos priežiūros centruose bendrosios praktikos gydytojams, terapeutams, pediatrams,kad jie sugebėtų atpažinti linkusius į depresiškumą paauglius ir savalaikiai nukreiptų juos psichikos sveikatos priežiūros specialistams. Buvo bendraujama su paaugliais, pokalbių metu kalbama apie depresinį sutrikimą, polinkį į depresiškumą, jo simptomus, raginama kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, esant polinkio į depresiškumą simptomams.IŠVADOS:1. Tyrimas parodė, kad tirtuose miestuose pusė paauglių mokyklose ir gimnazijose yra linkę į depresiškumą. Nepasitvirtino hipotezė, kad gimnazijose vaikai labiau linkę į depresiškumą. Lyginant tyrimo duomenis tarp tirtų miestų, negauta statistiškai patikimų skirtumų, manome,kad dėl nevienodo tiriamųjų pasiskirstymo pagal amžiaus grupes.2. Šis tyrimas padėjo atkreipti pedagogų, tėvų , pačių paauglių dėmesį į paauglių psichikos sveikatą. Manome, kad dėl atlikto prevencinio darbo pedagogų, moksleivių tėvų bei pačių paauglių tarpe, padaugėjo moksleivių, besikreipiančių į psichikos sveikatos centrus tirtuose miestuose (Kaune 56<%, Klaipėdoje 45%, Šiauliuose 53%).Savižudybės problemos mastai: – pasaulyje per metus nusižudo apie milijoną žmonių;– kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus;– kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando žudytis;– savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių 15-35 metų amžiaus žmonių grupėje;– kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai šešiems kitiems žmonėms;– sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei. Duomenys rodo, kad savižudybės labai susijusios su depresija. Nediagnozuotos ir negydytos depresijos lemia didelį savižudybių skaičių. Nustatyta, kad tik trečdalis sergančių depresija) kreipiasi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, nes mūsų visuomenėje vis dar paplitusi psichiatrijos baimė. Tebeegzistuoja nuomonė, kad pabuvojus pas psichiatrą “užklijuojama etiketė visam gyvenimui”, apribojama asmens laisvė ir socialinės teisės. Šiuolaikinės psichiatrijos principas ne izoliuoti pacientą,, o padėti jam gerai jaustis visuomenėje. Kaip tik psichikos sveikatos specialistai yra geriausiai pasirengę suteikti kvalifikuotą pagalbą depresijos ištiktam žmogui. Depresiški ligoniai dažniau bendrauja su šeimos gydytojais, tačiau jiems ši liga retai teisingai diagnozuojama ir gydoma. Kodėl taip atsitinka?Dažnai liga nediagnozuojama dėl šių priežasčių: – Žmonės neretai varžosi prisipažinti esą prislėgti, nes tai laikoma silpnumo požymiu;– Jausmai, susiję su depresija, yra tokie įprasti, kad nelaikomi liga;– depresiją sunku diagnozuoti, kai sergama dar kokia nors somatine (kūno) liga;– depresiją dažnai lydi gausybė neaiškių skausmų ir nemalonių pojūčių. Kuo ilgiau užsitęsusi ir negy0doma liguista depresijos būsena, tuo didesnė savižudybės rizika.
Dauguma ketinančių nusižudyti išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą (“nenoriu gyventi”, “nebegaliu ištverti”, “nieko nepakeisiu”, “esu nevykėlis ir našta”, “kitiems bus geriau be manęs”… ).
Tai vadinama žodine signalizacija, tai pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti. Juk dažnai, kai žmogus sakosi pavargęs nuo gyvenimo, nematąs prasmės toliau gyventi, į tai arba numojama ranka, arba papasakojama apie kitus žmones, kuriems buvo dar blogiau. Nei viena, nei kita tokiam žmogui nepadės. Kiti žmonės neišsako savo minčių ir ketinimų apie savižudybę, tačiau signalizuoja veiksmais.
Ženklai, įspėjantys apie žmogaus ketinimus nusižudyti: – vienišumas, žmonių vengimas, nebesugebėjimas bendrauti su šeima, draugais;– asmenybės pasikeitimas – irzlumas, pesimizmas, apatija;– neapykanta sau, kaltės jausmas, savęs menkinimas;– užbaigiami darbai, grąžinamos skolos, parašomas testamentas;– kaupiami medikamentai, įsigyjamas ginklas;– rašteliai apie savižudybę;– savižudybės repeticija ( skaičiuojamos tabletės, manipuliuojama su ginklu). Šiuos ženklus turėtų pastebėti šeima, bendradarbiai, parodyti savo supratimą, paramą, emocinę pagalbą, įkalbėti pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu ar šeimos gydytoju, suteikti žmogui viltį, kad bus gcriau.
Mūsų mieste psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia Psichikos sveikatos centras, kuris jau pažymėjo veiklos metines. Centras įsikūręs buvusioje pirmojoje poliklinikoje, “ant kalniuko”, Galinio Pylimo g. 3b, tel. 410027. Jame dirba kvalifikuoti gydytojai psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojos. Priimami visi Klaipėdos miesto gyventojai, besikreipiantys dėl įvairių psichikos problemų. Nukreipimo iš šeimos gydytojo (apylinkės terapeuto) nereikia. Pagalba teikiama nemokamai.
Testas
Jeigu norite pasitikrinti, ar Jums nėra depresijos požymių,pabandykite užpildyti šį depresijos testą: 1. Aš jaučiu liūdesį. Mane dažnai slegia liūdesys ir nerimas:”taip”, ” ne”. 2. Manęs nedomina ir nedžiugina veikla (užsiėmimai), kurie anksčiau man teikdavo malonumą (darbas, sportas, draugai, seksas): “taip”, ” ne”. 3. Pakito apetitas (arba svoris), nors aš nesilaikau specialios dietos: “taip”, “ne”. 4. Pakito miegas. Aš miegu per daug (tapau mieguistas) arba mane kankina nemiga. Dažnai nubundu daug anksčiau nei esu įpratęs: ” taip”, ” ne”. 5. Visą laiką jaučiuosi pavargęs, man trūksta energijos: “taip”, “ne”. 6. Tapau vangesnis, lėtesnis, o kartais (arba) be priežasties būnu susijaudinęs, nerandu sau vietos: “taip”, “ne”. 7. Jaučiuosi nepilnavertis, kamuoja beviltiškumas, dažnai kaltės jausmas. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį, o kartais pamąstau ir apie savižudybę: “taip”,”ne”.
Jeigu Jūs patyrėte vienu metu 5 ar daugiau iš čia išvardintų 8 simptomų ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, Jums būtina kreiptis į mus, nes tik gydytojas psichiatras gali suteikti Jums profesionalią pagalbą ir paskirti šiuolaikinius kompensuojamus vaistus.Atminkite, kad depresija – išgydomas sutrikimas, glaudus bendradarbiavimas su gydytoju – tai Jūsų pasveikimo garantas. Nepradėkitc eksperimentuoti su savimi, nes “saviveiklinis” vaistų vartojimas gali labiau pakenkti nei padėti.
Išsivaduokime iš mitų ir domų, kurių vis dar daug mūsų požiūriuose į psichikos sutrikimus, supr askime, kad gera sveikata reiškia ir stiprią psichikos svcikatą).MITAI APIE SAVIŽUDYBĘ IR TIKROVĖ
Savižudybės problemos ir mastai • Pasaulyje per metus nusižudo apie milijonas žmonių. • Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus. • Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis. • Lietuvoje kasmet nusižudo 1 700 žmonių, 17 000 (dešimt kartų daugiau) kasmet bando nusižudyti. • Lietuvoje kasdien nusižudo 4-5žmonės. • Savižudybių skaičiumi Lietuva pirmauja pasaulyje, • Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms. • Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.
Mitai apie savižudybę ir tikrovė
Mitas: savižudybės neįmanoma numatyti.Tikrovė: yra savižudybės pavojų keliantys ženklai. Prieš savižudybę daugelis įspėja apie tai savo artimuosius.
Mitas: žmonės, kurie kalba apie susinaikinimą, suicidinius jausmus – nenusižudo.Tikrovė: pagal statistinius duomenis iš 10 nusižudžiusiųjų – 8 žmonės aiškiai kalbėjo apie savižudybę.
Mitas: savižudžiai tikrai nori mirti.Tikrovė: linkę Į savižudybę išgyvena dvilypius jausmus: tuo pačiu metu norą gyventi ir norą mirti.
Mitas: žmonės, kurie turi ketinimus nusižudyti, jiems yra sunku ir jie neturi kitos išeities.Tikrovė: kiekvieno žmogaus gyvenime gali būti frustracinių būsenų, bekraščio liūdesio akimirkų, bet jas įveikęs žmogus sustiprėja. Išeitys yra, tik savižudybės metu žmogus jų nepastebi.
Mitas: jei žmogus nusprendė žudytis, tai – jo reikalas.Tikrovė: netiesa. Išgelbėti žmonės yra dėkingi.
Mitas: jei žmogus prisirišęs prie kurio artimo žmogaus, tai jis nenusižudys.Tikrovė: nelaimingas žmogus prisiriša prie tų, kurie parodo jam didesnį dėmesį, todėl neatstumkite žmogaus.
Mitas: turtingi žmonės dažniau žudosi.Tikrovė: Įvairių socialinių sluoksnių žmonės gali nusižudyti.
Mitas: visi savižudžiai yra psichikos ligoniai.Tikrovė: nebūtinai, nors tuo metu žmogus yra apimtas bekraščio liūdesio.
Savižudybės pavojų keliantys ženklai
Ankstesni bandymai žudytisMėginimai nusižudyti įvyksta 10 kartų dažniau nei savižudybės. Mėginimas žudytis gali pasikartoti, ypač jei po pirmo mėginimo nebuvo suteikta reikiama pagalba.
Kalbos signalaiJei žmogus kalba: “Aš noriu mirti”, “Aš einu susitikti su mirusia seserimi”, dažnai formuojama nuostata, kad tuo žmogus nori atkreipti dėmesį į save. Svarbu sužinoti, kodėl jis renkasi tokį būdą atkreipti į save dėmesį, kai yra kitokių būdų būti pastebėtam.
Mąstymo signalaiSavižudžiui būdingi mąstymo pasikeitimai. Į pasaulį žiūrima siauresniu masteliu, pasirinkimų skaičius mažėja, vartojami žodžiai: “visada”, “niekada”, “amžinai”, “tik” ir pan. Pvz.: “Tik mama mane mylėjo”, “Niekam aš nereikalingas…”.
Emocinės užuominos Žmonės linkę į savižudybę išgyvena beviltiškumo, bejėgiškumo jausmus, išreiškia tai žodžiais: “Aš nieko negaliu pakeisti”, “Mokytoja nieko nepadarys…”, Paaugliams, kurie galvoja žudytis, atrodo, kad jie yra nevykėliai, niekam tikę.
Netikėti elgesio pokyčiai Dažnai tai įvyksta po skausmingo įvykio gyvenime. Žmogus, linkęs bendrauti, staiga tampa uždaras ir at-virkščiai, Nustoja domėtis tuo, kuo anksčiau domėjosi. kalba apie mirtį, klasės draugams, mokytojams tos užuominos gali reikšti grėsmę, perspėjimą apie artėjančią draugo savižudybę.
Gyvybei pavojingas elgesysPvz.: l) vaikas žaidė su ginklu, nors jis buvo užtaisytas, apie pavojų buvo perspėtas tėvų, 2) jaunuolis važiavo slidžiu keliu žinodamas, kad jo stabdžiai prastai veika.Toks jų elgesys juos pražudė.
Savižudžių užrašaiIšgyvenantiems savižudybes krizę, jų užrašuose yra savižudiškų minčių, užuominų ir jų nedera perskaityti ir pamiršti.
Kaip galite padėti Jūs? • Išklausyti, suprasti, būti ramiam. • Rodyti dėmesį ir atidumą. • Rimtai vertinti situaciją ir rizikos laipsnį. • Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis. • Išanalizuoti kitokias išeitis. Išklausinėti apie savižudybės planą.. • Laimėti laiko, kol pavyks susitarti. • Pasitelkti į pagalbą kitus. • Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma). • Nukreipti specialisto konsultacijai.
Literatūra: 1. Domanskienė V., Gailienė D. Savižudybių paplitimas Lietuvoje // Psichologija (Prevail of suicides in Lithuania // Psychology). – 1992, Nr.12,p 65-79.2. Gailienė D. Jie neturėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje (They didn’t have to die.Suicides in Lithuania). – Vilnius, 1998,p.11-65.3. Pūras D. Savižudybė – visuomenės sveikatos problema// Savižudybių prevencijos idėjos (Suicide –health problem of society//Suicides prevention ideas). – Vilnius, 2001, p.31-35.4. 1999 Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas(Annual report of the National Health Council,1999) .-2000, p.30-42. 5. Sveikata 21:Pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos priežiūros uždaviniai Europos regione (Health 21: the health for all policy framework for the WHO European Region),4 skyrius,p.40-43.6. Halfon O.,Lagent J., Barie M. An epidemiological and clinical approach to adolescent suicide // European Child and Adolescent Psychiatry. –1995,vol. 4, Issue 1, p. 32-38.7. Flicher A.J., Annotation: Mood Disoder in suicidal Children and Adolescents : recent Developments //J. Child Psychol. Psychiatry. – 1999,vol. 40,3, p. 315-324.8. Culp A.M.,Clyman M.M.,Culp R.E. Adolescent depressed mood, reports of suicide attempts ,and asking for help// Adolescence. –1995, vol.30, p. 827-837.