Savianalizė

Tikriausiai pačioje pradžioje reikėtų paminėti, kad rašyti ir nagrinėti save, savo vidinį pasaulį pačiam yra begalo sunku. Tai turbūt daug geriau galėtų padaryti bent šiek tiek mane pažįstantys aplinkiniai, pvz.: šeimos nariai, draugai, bendramoksliai ar dėstytojai. Tik kyla klausimas, kas objektyviau mane įvertintų : aplinkiniai, ar aš pats save? Iš vienos pusės, aplinkiniai gali geriau įvertinti tiek geras, tiek blogas savybes, tačiau aš galiu save vertinti plačiau, juk niekas manęs geriau nepažįsta nei aš pats.
Tikriausiai pradėti reikėtų nuo temperamento. Turbūt jau viisiems yra žinoma, kad vienas ar kitas temperamento tipas 100% netiks nei vienam žmogui. Taip turbūt yra todėl, kad vienodų žmonių pasaulyje nėra, o temperamento tipai egzistuoja tik keturi. Todėl dažniausiai dominuoja vienas tipas, prie kurio prisijungia kitų tipų savybės. Mano temperamento tipas beveik visiškai atitinka choleriką (net ugnies ženklas man yra labai artimas : mėgstu karštį, raudoną spalvą ir žaidžiančias laužo liepsnas). Aš nuolat esu energingas, turiu greitą reakciją, galiu praktiškai akimirksniu pasakyti išeitį iš susiklosčiusios situacijos. Visuomet turiu didelių ambicijų piirmauti, tačiau kartais jas užgožia tinginukas. Visuomet draugai man sako, kiek aš galiu laiko kalbėti apie tą patį įvykį? Taip manyje pasireiškia ilgai išliekantys įspūdžiai. Tik dabar supratau, kad esu maksimalistas. Niekada nepradedu nuo mažesnių darbų, visada griebiu patį didžiausią. Ga

albūt todėl, kad atlikus didelį darbą dažnai mažesni darbai jau būna pradingę. Taip pat manyje nuolat pasireiškia noras dominuoti ir spontaniškumas, dėl kurio dažnai turiu bėdų. Turbūt dėl užsispyrimo ir labai tvirto savo nuomonės laikymosi sunkiai randu daug bendraminčių. Nors mėgstu būti didelėje kompanijoje, tačiau tik su tam tikrais žmonėmis. Kiek dabar mąstau, pasirodo jie irgi visi cholerikai. Dažnai būnu ir nejautrus kitiems. Taip greičiausiai yra todėl, kad per savo spontaniškumą pirma pasakau arba padarau, o paskui tiktai pagalvoju. Šios savo savybės ypač nemėgstu. Iš artimų draugų net keletą kartu per vakarą tenka išgirsti : „.nu tu ir vėl smarkokai perlenkei lazdą“. Iš sangvininko pusės manau turiu emocijų kaitą. Kažkas yra net paklausęs, ar aš nesu nėščias, nes per kelias valandas maano nuotaika keitėsi kelis kartus. Esu pastebėjęs, kad ne per paskaitas pradžioje su užsidegimu į viską gilinuosi, aktyviai dalyvauju, o po kokios valandos jau netveriu kailyje kaip noriu kuo greičiau dingti iš to nuobodaus dalyko. Kita sangvininko savybė, pasireiškianti manyje, atvirumas ir greitas nuoskaudų atleidimas-užmiršimas. Niekada nemėgstu apsimetinėti, kad žmogus man patinka. Visad rėžiu tiesą į akis. Ir dažniausiai man jau būna nebesvarbi to žmogaus nuomonė apie mane.
Nenuostabu, kad ir pagal C.G. Jungo du žmogaus tipus, aš esu visiškas ekstravertas. Aš visada bu
uvau orientuotas į aplinką, kitus žmones. Bendravimas man visuomet būdavo pirmoje vietoje. Nuolat noriu išbandyti naujoves, nesivadovauju taisyklėmis ir dažnai rizikuoju. O ką jau kalbėti apie knygas. Nemėgstu aš jų kaip „velnias kryžiaus“. Geriau rasiu šimtus būdų kaip ir kur rasti ar gauti informaciją, bet knygą paimsiu tik kritiniu atveju. Kaip jau minėjau, dažnai veikiu akimirksnio nuotaikomis, visada vaikausi naujienų bei naujų potyrių ar įspūdžių. Ką jau bekalbėti apie pasitikėjimą savimi. Dėl ko būna net labai gėda, ar patenku į nepavydėtinas situacijas. Galbūt taip aš pats to nesuvokdamas ieškau sau dėmesio, kuris man yra būtinas. Matyt ir replikas ar komentarus per paskaitas mėtau tik siekdamas aplinkinių dėmesio.
Kalbant apie mano charakterį, daugelis jį laiko labai sunkiu. Nors aš pats manau, kad taip yra todėl, nes aplinkiniai pastebi tik blogas savybes, o aš pats savyje sulyginu tiek geras, tiek blogas. Todėl aš pats savęs nevertinčiau kaip labai sunkaus charakterio asmenybės, greičiau pavadinčiau save turintį nei lengvą, nei sunkų charakterį.
Mano charakterio bruožai, išreiškiantys žmogaus santykį su kitais būtų draugiškumas, punktualumas ir atvirumas. Bruožai, išreiškiantys santykį su darbu būtų pareigingumas, darbštumas ir užsispyrimas. Su daiktais išreiškiantys santykius bruožai yra atsakingumas, pedantiškumas ir kruopštumas. Pats su savimi visada esu savikritiškas, tinginys ir užsispyręs.
Kalbant apie manąsias ve
ertybes, svarbiausios būtų meilė, draugystė, teisingumas, sąžiningumas, pasitikėjimas, ekonominis saugumas, ramybė, emocinis stabilumas. Kas tiksliai įtakojo jų formavimąsi vaikystėje pasakyti negalėčiau. Greičiausiai tai būtų namų aplinka, artimiausi giminės (tėvai, seneliai). Turbūt dėl to, kad esu vienturtis, tapau truputuką savanaudžiu ir egoistu. Bet jei neklystu, tai ši savybė kasmet vis labiau ir labiau blanksta. Na o požiūrį i kitus žmones, draugus, pasaulio suvokimą, pagarbą/nepagarbą kitiems manyje tikrai suformavo mano baigtoji 9-oji vidurinė mokykla. Kartais net dabar prisimenu kaip ten būdavo žeminami mokiniai, nesiskaitoma ne tik su jais, bet ir su jų tėvais. Tai man įskiepijo panieką pedagogams ir viešųjų įstaigų neapykantą.
Vertinant save, galėčiau išskirti tris teigiamas savybes : tai draugiškumas, atvirumas ir komunikabilumas. Visų šių savybių dėka aš puikiai jaučiuosi net ir nepažįstamose kompanijose, puikiai susibendrauju su naujais pažįstamais. Net papuolęs į naują darbą ten labai greitai pritapau, pasidariau vos ne kompanijos siela. Man nesunku gatvėje užkalbinti nepažįstamą žmogų, su juo susipažinti.
Na o neigiamos savybės yra : žiaurumas (tenka naudoti psichologinį smurtą/spaudimą, jokiu būdu neturiu omeny fizinio žiaurumo), užsispyrimas ir tinginystė. Iš kitos pusės pažiūrėjus, šiose savybėse galima įžvelgti ir šiek tiek teigiamų dalykų : juk geriau psichologinis smurtas, nei kelti ranką prieš kitą žmogų; užsispyrimas padeda siekti tikslo, atlikti darbus. Na o tinginystė, vi
isada padeda organizmui pailsėti. Ar ne taip?
Tiek giluminis, tiek išorinis savęs vertinimas yra aukštas. Matyt todėl pasitikiu savimi, esu atsparus nesėkmėms (jei nesigauna kažką atlikti ar įvykdyti bandau dar kartą, kol galų gale pasiekiu norimą tikslą; matyt todėl ir mokausi pirmame kurse jau antrą kartą ), aktyvus (mėgstu nuolatos ką nors veikti, sportuoti, keliauti, kartais net mokytis!). Kaip bebūtų gaila, esu linkęs menkinti kitus . Na bet šios blogybės iš visų jėgų stengiuosi atsikratyti. Toks savęs vertinimas susiformavo todėl, kad dažniausiai tiek vaikystėje, tiek dabar, aš gaunu tik priekaištus, nors atvirai pasakius niekada nebuvau toks blogas, kokiu mane įsivaizduoja aplinkiniai. Pats save lygindamas su kitais vertinu daug geriau nei kiti vertina mane. Ir esu ne kartą sau įrodęs, kad galiu padaryti geriau nei kiti iš manęs to tikisi. Todėl esu ryžtingas, eidamas i pokalbius dėl darbo nesijaudinu, nes žinojau, jog galiu ne tik save pateikti „cukriniame apvalkale“, bet ir greitai įrodyti ko esu vertas iš tiesų.
Mano darbo motyvų eiliškumas pagal svarbą truputi skiriasi nuo rezultatų, kuriuos gavau atlikęs Herzbergo testą. Tačiau skirtumai tikrai maži. Pagal ankstesnius mano kriterijus pirmoje vietoje buvo finansiniai motyvai, antroje – karjera, trečioje – darbo turinys, ketvirtoje – bendradarbiavimas, penktoje – santykiai su vadovu, šeštoje – pripažinimas ir dėkingumas, septintoje – pasiekimai, aštuntoje – atsakomybė. Tuo tarpu pagal Herzbergo darbo motyvacijos testą gavosi tokie rezultatai : pirmoje darbo turinys, antrąją ir trečiąją vieta pasidalino karjera ir finansiniai motyvai, ketvirtoje – bendradarbiavimas, penktoje – pripažinimas ir dėkingumas, šeštoje – santykiai su vadovu, septintoje – pasiekimai, aštuntoje – atsakomybė. Priede Nr. 1 pridedu asmeninės nuomonės ir testo rezultatų palyginimą bei pagal Herzbergo darbo motyvacijos testą surinktų taškų diagramą.
Tai turbūt tokia būtų mano savianalizė. Kaip bebūtų keista, tačiau kartais pravartu įsigilinti į save, į savo vidų. Ką ten randi, tikrai verta apmąstymo. O ir apsvarstyti savo elgesį ir poelgius visada yra naudinga.

Priedas Nr.1
Darbo motyvacijų asmeninės nuomonės ir Herzbergo testo palyginimas

Pagal Herzbergo darbo motyvacijos testą surinktų taškų lentelė ir diagramą

Leave a Comment