Jauno žmogaus pasaulis

“Jauno žmogaus problemos”

Jauno žmogaus pasaulis – jauna siela, jaunas protas, jauni sumanymai, troškimai ir svajonės. Visa tai jaunas žmogus. Nors jaunuolio kuriami pasauliai daugeliui atrodo panašūs, iš tikrųjų jie be galo skiriasi. Kuomet galva kupina įvairiausių minčių ir kartais net beprotiškų sumanymų. Anot Selendžiario – tai žmogus plaštakė, papūtus stipresniam vėjus jis neatsilaikydamas paklūsta jo valiai. Vis gi daugelis suaugusį bendrai sutinka, jog žmogus jaunas kolei jauna jo širdis, siela ir mintys.
Jaunas žmogus – kūrinys kuriantis savitą pasaulį, savitą istoriją, tam be galo svvarbi yra ji supanti aplinka, jo mąstymas ir susiformavęs požiūris į jį supantį pasaulį, suvokimas ir žinoma kitų žmonių įtaka. Kaip lengvučiui drugeliui yra sunku atsilaikyti prieš vėją, taip jaunam žmogui prieš kitų žmonių įtaką. Galima sakyti, kad šiuolaikiniam paaugliui dorai ir protingai gyventi yra be galo svarbu, tačiau kaip teigė Oskaras Vaildas – “dorybė malonumų vagis”. O jaunuolį supančių ir viliojančių malonumų lyginant nei prieš dešimt ar penkiolika metų yra gerokai daugiau , o ir pasirinkti teigiamą kelią darosi vis sunkiau, o bee protingo patarimo kartais ir neįmanoma.

Nedarbas, sunkios mokymosi ir įstojimo į universitetus sąlygos problemos, kurias kaip svarbiausias įvardija daugelis dvidešimtmečių, kažkurios jaunesniųjų neliečia, tuo tarpu jie susiduria su visiškai kitokiomis problemomis.
Nenoras išsiskirti iš draugų kompanijos, nenoras likti vieniems ir atstumtiems – didžiausios pr

roblemos iškylančios tokiame amžiuje. Neformaliais duomenimis Lietuvoje yra 20000 tūkstančių narkomanų, oficialiais 3000 užsiregistravusių. Kasmet šalyje nuo įvairių narkotinių medžiagų miršta apie 250 žmonių, tuo tarpu Kolumbijoje 29000 žmonių. Kasmet vartojančių narkotikus amžiaus vidurkis vis mažėja nuo 25 metų iki 14-16 metų, Lietuvoje užregistruota 10-11 metų vaikų vartojančių narkotikus, o jauniausiam ŽIV platintojui vos keturiolika, ši liga pasaulyje per metus nusineša milijonus gyvybių.
Prievarta, smurtas, spaudimas, konfliktai su tėvais ar mokytojais ir depresija kasmet tampa jaunų žmonių savižudybių priežastimis. Lietuva- viena pirmaujanti Europos šalis pagal jaunimo savižudybių skaičių. Pastaraisiais metais šis skaičius mažėja, nes vis daugiau dėmesio yra skiriama kovoti su šiomis problemomis, įrengiami įvairūs jaunimo pagalbos centrai ir pagalbos linijos. Daugeliui jaunuolių niekada neteko ir tikriausiai neteks susidurti su šia problema, bet rizika visuomet yra.
Ar jaunas žmogus suusidurs su šiomis problemomis priklauso ne vien nuo jo, bet ir nuo auklėjimo ir visuomenės požiūrio. Sunkiais gyvenimo momentasi vienam likti yra labai sunku, todėl vienatvę galima įvardinti kaip pagrindinį blogo kelio pasirinkimo aspektą.
Jaunuolio problemos tai ne vien šie du aspektai, o jo kuriamas pasaulis , tai nevien pasirinkimas kokiu keliu eiti. Kuomet net ir jausdamasis vienišesnis už seną tu gali siekti, gali tobulėti ir spręsti problemas, nepasiduoti vienatvės ir sunkumų baimei.

Jaunų žmonių nusikalstamumas – nusikaltėliu tampama, o ne gimstama

Tikriausiai jaunas žm

mogus dažnai susimąsto, koks lengvas ir nerūpestingas jo gyvenimas, kaip lengvai jis brenda per jį, tarsi neseniai būtų pakilias iš vaikiškos savo lovytės. Mes neskubame suakti, neskubame atsisakyti viso to malonumo, kurį gali teikti vaikystė. Nors vaikais savęs jau seniai nebevadiname, ir šio žodžio atsisakėme sulaukę dvylikos metų, iki tol kol sueis dvidešimt penkeri –galime drąsiai vadintis jaunais.

Jauno žmogaus, kaip ir jo gyvenimo sąvoka yra labai plati ir galima surasti begelią sinonimų paaiškinančių šį gražiausią gyvenimo laikotarpį. Visgi daugeliui jis netoks jau ir lengvas, tai apsisprendimo laikotarpis, kuomet vystantis mūsų asmenybei, turime nuspręsti kokiu keliu eiti ir kokią kryptį pasirinkti. Kai kuriems tai padaryti yra labai lengva, kai kuriems labai sunku. Visi gimstame dar net nenumanydami, kokia bus mūsų ateitis, galime tikėti kad nieko spręsti net ir nereikia, nes viskas jau yra suplanuota likimo, tačiau. Maži būdami pradedame eiti savo gyvenimo keliu, pradedame pažinti kas blogai ir kas gerai, pamažu suprantame jog aplinkui ne vien gražūs dalykai. Einant tuo keliu būtina pasirinkti teigiamą kryptį ir stengtis atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių žmonių, jeigu neretai tai ir būna patys artimiausi žmonės.

Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, gana jautriai reaguoja į įvairius socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mo
okykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orientacijas, neretai pastūmėdama net į nusikaltėliška elgesį.

Jaunimo nusikalstamumas yra viena aktualiausių visuomenės problemų, kuri reikalauja didelio visuomenės ir valdininkų dėmesio. Per pastaruosius metus nusikaltimų skaičius išaugo 2 kartus, o sunkių kriminalinių nusikaltimų skaičius per pastaruosius septynis metus net 3 kartus. Galima būtų įvardinti tikrai nemažai priežasčių, dėl kurių jaunimas yra pastūmėjamas į prasižengimus, vėliau ir į sunkesnius nusikaltimus. Visuomenės tyrimai rodo, jog daugiausiai nusikalstančių jaunimo kyla iš netvarkingų ar asocialių šeimų. Šeimų, kuriose nuo mažų dienų vaikams nėra diegiamos asmeninės vertybės ir nėra mokoma doros, tačiau neretai tėvams kyla klausimas, dėl ko jų mylimas ir saugomas vaikas linksta prie vagysčių ar kitų nusižengimų, kurie vėliau gali peraugti ir į sunkesnius nusižengimus. Tėvams dėl to pirmiausia imant kaltinti patį jaunuolį ir neįžvelgiant galbūt ir pačių tėvų klaidų, vaikas neretai gali būti pastūmėtas į tolesnius nusižengimus, ypač jei jam nepaliekama ir nesuteikiama galimybė pasitaisyti.
Šiuo metu greta neigiamų socialinių ir politinių procesų – didėjančio alkoholizmo, narkomanijos, šeimų nestabilumo, įstatymų neatitikimo šių dienų aktualijoms – keičiasi ir visuomenės vertybinės orientacijos. Jaunimas yra jautrus minėtiems neigiamiems procesams. Ši visuomenės grupė gana sunkiai atsispiria pagundai savo poreikius ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti neteisėtu būdu. Galima teigti, jog jaunas žmogus šiuo metu dažnai atsiduria ta
am tikrame įtampos lauke, kuomet visuomenėje egzistuojančios vertybės susiduria su nepilnamečio nesugebėjimu ar nepajėgumu jas užsitikrinti. Kuomet siekiai ir poreikiai yra didesni, nei galimybės, atsiranda pavojus, jog ieškodamas išeities, jaunas žmogus sulaužys įstatymą. Visa tai galima iliustruoti paprastais pavyzdžiais: dar vis galima teigti, jog mūsų visuomenėje neblėsta turto siekimo tikslas, o tuo pačiu ir noras būti turtingu. Sudėtinga šalies ekonominė situacija, didėjanti bedarbystė ir t..t vis labiau apriboja legalius šio tikslo siekimo būdus. Kaip parodė sociologinis tyrimas, atliktas Lietuvos įkalinimo įstaigose, kuo jaunesnis nuteistasis, tuo dažniau jo pirmas nusikaltimas buvo sąlygotas materialinių veiksnių. Taigi, dar neturinčiam 21 metų jaunuoliui yra labai svarbu turėti pakankamai pinigų, jų stoka ir siekimas neatsilikti nuo kitų visuomenės narių verčia žmogų nusikalsti. Šiuo metu jaunimas savo gyvenimo sėkmės šaltiniu laiko materialinę gerovę. Realizuojant savo susikurtą gyvenimo viziją atsirandantys sunkumai bandomi spręsti įstatymų laužymo būdu, tačiau ne visada.

Niekada gimdamas žmogus su savim į pasaulį neatsineša nuostatos, kad paaugęs jis nusikaltėlis, dažnai tokiu tapti priverčia aplinkybės. Kuomet jaunuolis patenka į kalėjimą ar pataisos namus, dažnai jis neturi net pradinio išsilavinimo, o įkalinimo vietose jį įgyti yra praktiškai neįmanoma, todėl vis daugėja jaunų teistų žmonių, kurie neturi išsilavinimo ir pradinio kapitalo. Daugėja neturinčių šeimų ar darbo patirties. Minėti aspektai yra vieni svarbiausių jaunam žmogui padedančių priprasti laisvėje ir orientuotis visuomenėje. Jaunuolis išėjęs į laisvę ir viso to neradęs, gali būti vėl pastumtas į vienokius ar kitokius nusižengimus.

Nei vienas iš mūsų negimsta jau turėdamas aiškiai suplanuota gyvenimo kelią, kartais jis gali būti labai sunkus, tačiau labai daug kas priklauso nuo noro ir siekiamo tikslo. Suklysti to tikslo siekiant – nereiškia sugriauti visą savo likusį gyvenimą, reikia mokėti vėl atsistoti ant kojų.

“Jaunas vienišesnis už seną”

Jauno žmogaus pasaulis, tai sakinys, į kurį būtų galima sudėti gražiausius posmus, eiles ir skambiausius žodžius. Tu – jaunas žmogus, tai žodžiai, kurie kiekvienam gali praskaidrinti nuotaiką, tuomet kartais pajunti, jog tau dar viskas prieš akis, tau dar visi keliai atviri ir visos svajonės dar gali išsipildyti. Atrodo, jog širdis tariant šiuos žodžius katu dainuoja ir juokiasi, tarsi atsiveria pasauliui. Jaunas žmogus – toks kūrinys, kuris nebijo pasaulio jam mestų išbandymų, o sumanymai, tarsi fontanas tyška iš sielos gelmių.

Jaunystė, kaip ir pavasaris pats gražiausias metų laikas, kuomet su plačia šypsena žengiame į gyvenimo vasarą, tačiau kartais tas žengimas gali panašėti ne į linksmą bėgimą savuoju keliu, o į lėtą slinkimą, tarsi žygiavimą į milžinišką kalną, tarsi Sizifo kelionę. Štai kokia kartasi gali būti sunki ir keista tą visų taip branginama jaunystė. Tokio jaunuolio mąstymo priežasčių gali būti begalės ir pačių įvairiausių, tačiau kelias pagrindine galima būtų išskirti. Atlikus sociologinį tyrimą, buvo nustatyta, jog jauno žmogaus pasaulį kartais sunkiu gali paversti vienatvės jausmas.

Žodis vienatvė, įvairiuose šaltiniuose aprašoma vis kitaip tačiau visur turi bendra reikšmę – kuomet esi vienas. Vienatvės jausmas gali aplankyti daugeliu gyvenimo atvejų, kuomet trūksta mylimo žmogaus, nėra su kuo pasikalbėti, nėra kas tave išklausytų ir vėl nuteiktų gerai nuotaikai. Tokios bėdos dažnai ištinka vaikus ir paauglius, kurie gyveną atskirti nuo šeimos – vaikų globos namuose. Sunkios materialinės sąlygos ir darbo stoka neretai verčia jaunas šeimas atsisakyti savo vaikų, neretai juos ir visai pamirštant. 2003 metais vaikų globos namuose augo 14 tūkstančių vaikų, pernai tėvų globos neteko per 3 tūkstančius vaikų. Nuo mažens be šeimos likusių jaunuolių gyvenimas būnas labai sunkus, nors visuomenės tendencijos ir numato pagalba šiems vaikams, tačiau neretai jos neužtenka. Tokie vaikai jaučiasi nesaugūs, vieniši, o neturint šalia artimo žmogaus vienatvę nugalėti yra labai sunku. Vieniši jauni žmonės gali pasijusti ir turėdami puikią šeimą, namus ir didelį draugų ratą, neretais atvejais taip pasijuntama dėl moralinių sunkumų, dėl nestabilumo asmeniniame gyvenime. Bendrai galima teigti, jog jaunystė jau ir taip yra nelengvas gyvenimo tarpsnis, tai apsisprendimų ir apmąstymų laikotarpis, tai jautriausias laikotarpis.

Moralinius išgyvenimus dažnai nugalėti padeda užsibrėžto tikslo siekimas ir svajonės susikūrimas, kuris gali tau padėti užsimiršti savuose bėdose. Tačiau ką darytiniem širdimi jauniems žmonėms, kurių susikurtoms svajonėms išsipildyti paprasčiausiai neužtenka laiko? Seneliai, ta mūsų visuomenės dalis, kuriai turime būti labiausiai dėkingi, tačiau neretai jie būna pamiršti. Gili nostalgija gali apimti vienišą seną žmogų, prisiminus laimingas praeitis dienas ir linksmą gyvenimą. Žmogus atidavęs gražiausias savo gyvenimo dienas kitiems ir vėliau pasilikęs visiškai vienas, jaučias begalo vienišas. Tuo labiau jeigu likusias savo gyvenimo dienas tenka praleisti senelių namuose. Kartasis senoliai išvarginti sunkių sąlygų patys pateikia prašymus apsigyventi senelių namuose ir savo gyvenimo saulėlydi praleisti ten. Per metus pateikiami maždaug 21333 tokių prašymų. Šiuo metu senelių namuose gyvena apie 50% visų pagyvenusių žmonių, beveik puse senelių namų globotinių yra vieniši, neturi vaikų ar artimųjų. Tomis liūdnomis nostalgijos minutėmis senelių nepaguodžia ir kitų likimo draugų draugija ar žodžiai. Žmonės pasijunta nuskriausti ir visų palikti, tenka vienatvėje susitaikyti su esame padėtimi ir tyliai kentėti ir kiek yra tokių atvejų, kai seneliai ten atsiduria kai patys artimiausi žmonės juos ten išsiunčia.

Daugelis neretai pavargsta nuo bendravimo, ir nori likit vienas, tačiau viso gyvenimo vienatvėje praleisti niekas nesitiki. Nors daugelis filosofijos atstovų bendrai sutinka, kad vienatvė gali būti dovana, tik reikia mokėti ją pasiimti, visgi daugelis su šia nuomone nesutinkame. Visiems vienu ar kitu gyvenimo etapu visiems tenka pajusti kartų vienatvės skonį, jaunam žmogui tai dažniau kainuoja daugiau, o su ja susitaikyti, begalo sunku. Dažnai pačios vienatvės nesupratimas priverčia kentėti. Ši kančia visiems yra labai sunki, skirtumas tas, kad suaugęs žmogus moką ją nugalėti, o užklupus vienatvės jausmui gali naudotis praėjusių dienų džiaugsmu – prisiminimas, kurie niekada nepranyks iš tavo gyvenimo, nors metams bėgant daug gražių dienų jau bus dingę iš mūsų atminties, tais kas liko visuomet pagyvins esamą gyvenimą. Tuo tarpu jaunas žmogus tik kuria savo prisiminimus, ir jeigu nemokės pasiimti ir tos dovanos, kurią duoda vienatvė – gražių prisiminimų gali ir nebūti.

Jauno žmogaus idealas

Jauno žmogaus pasaulis, kupinas įvairiausių idėjų ir sumanymų, kupinas troškimų ir svajonių, net jeigu neretai ir suvokiama, kad tikriausiai jos niekada neišsipildys. Bet juk tuo jaunas žmogus ir skiriasi nuo seno – jis svajoja, ir kurdamas iliuzijų ir svajonių pasaulį padaro jį gražesnį, o norų siekimas dažnai suteikia gyvenimui didesnės prasmės, nei siekdamas taip arti esamų dalykų.

Kartais jaunų žmonių atvedimas į tikrovę gali susilpninti norų ir troškimų siekimą, kartais sustiprinti, stengiantis įrodyti jog tavo tikslas yra pasiekiamas ir realus. Kaip jauni žmonės siekai savų troškimų išsipildymo, taip stipriai jie siekai ir savojo idealo. IDEALAS – mįslingas, vienišas žodis, neturinti kūno, tik sielą, įvardijamas kaip labiausiai nutolęs nuo mūsų žemiškosios būties, nuo visko, kas “žmogiška, pernelyg žmogiška”. O idealas, enciklopedijose ir žodynuose apibūdinamas kaip tobulybė, aukščiausiasis tikslas, jo galima ieškoti nebūtinai materijose, bet ir sieloje. Platonas aiškino, kad siela, prieš įsikūnydama žmoguje, gyvena idėjų pasaulyje, o mirtingame kūne ji tik atlieka bausmę. Siela siekia prarastojo idėjų pasaulio, kaip idealaus būvio, per pažinimą siekia jį vėl atgauti.

Dažnai mes siekdami idealo, jo taip neįvardijame, kartais taip pavadiname žmogų, autoritetą. Kartais jo siekimas neretai persipina su savojo aš ieškojimu, kuomet stengiantis pažinti save, stengiamasi pažinti ir vadinamąjį autoritetą – idealą. I. Kantas pabrėžia, kad tik žmogui būdinga trokšti idealo, todėl jauno žmogaus gyvenime idealo siekimas yra labai svarbus. Dažnai visokeriopai stengiamasi būti panašiems į idealą, todėl tik visapusiškai pažinant žmogų galima laikyti jį savuoju idealu. Neretai jaunų žmonių idealu tampa asmenys, kurie jų nuomone gali išpildyti visus jų lūkesčius, ir prisidėti prie svajonių įgyvendinimo. Negalima idealu laikyti visiškai nepažystamo žmogaus, jis turi būti artimas, pažystamas, kad visokeriopai galėtum įvertinti jo pliusus ir minusus. Analizuojant žmogų, labai svarbus yra jo gyvenimo supratimas, kuris galėtų padėti suprasti tiek save, tiek ir savo siekį siekti idealo.

Jeigu nelaikysime idealo gyvu tvariniu, vertėtų pabrėžti, kad tai ir yra visi tavo lūkesčiai ir svajonės, tai ko jaunas žmogus tikisi iš savo ateities, iš savo kuriamo gyvenimo. Idealus gyvenimas – gyvenimas, kuomet jau negali nieko daugiau trokšti ir reikalauti iš gyvenimo. Kaip rodo patirtis, taip būna labai retai, gyvendamas ir kurdamas žmogus pamažu vis tolsta nuo savojo pradinio idealo. Vėliau jis tarsi netenka pradinės materialiosios prasmės ir tampa tik iliuzija. Jaunas žmogus dar tik kuria šią iliuziją, todėl supratimas kas yra idealas jam labai svarbus.

Jauno žmogaus santykiai su tėvais

Gimdamas jaunas žmogus tėvams ir artimiesiems atneša didžiulį glėbį laimės ir džiaugsmo. Tėvai vaikui suteikia rūpestį, švelnumą ir meilę. Pirmasis jaunojo žmogaus žodis atspindi tai, kas jam pirmuosius metus bus svarbiausia. Beprasidedančio jaunuolio gyvenimui būtent tėvų meilė ir dėmesys turi didžiausios įtakos. Vėliau kai vaikas pradeda socializuoti į visuomenę, tarp trijų svarbiausių aspektų, pirmąją vietą būtent ir užima santykiai su tėvais, šeima. Antrąją vietą – mokykla, trečiąją – draugai. Vyraujančios nuomonės rodo, kad jaunas žmogus į visuomenę atsineša savo šeimos papročius ir tendencijas, todėl labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikui būtų diegiami svarbiausieji principai ir vertybės, kurios vėliau galėtų jam padėti kuriant savo šeimą.

Kad ir kur augtų vaikas, savose namuose ar vaikų namuose, jis tik iki tam tikro amžiaus jaučia labai didelį prisirišimą prie tėvų, ar jį globojančių žmonių. Metams bėgant, noras tapti savarankišku vis auga, jaunuolis stengiasi atsiriboti nuo šeimos rato ir bando į žengti į gyvenimą savarankiškai. Tuo pasireiškiantys atšalę santykiai su tėvais ir nesutarimai šeimoje, vėliau gali peraugti į rimtesnius konfliktus. Dažnai tėvai nesupranta, ar nesistengia suprasti savo augančių vaikų ir jų besikeičiančio mąstymo. Neretai tėvų pažiūros būna daug konservatyvesnės, nei jų vaikų, ir todėl suprasti vieniem kitus darosi vis sunkiau. Tai sukelia nemažą įtampa tėvų ir vaikų, ši savo ruožtu ginčus ir nesutarimus tarpusavyje. Nerasdamas jam taip reikiamo supratimo jaunuolis stengiasi jo ieškoti draugų kompanijose ir įvairiuose kompanijose. Kartais draugų suteikiamas blogas pavyzdys tik dar labiau atskiria vaiką nuo šeimos. Jis tampa uždaresnis, ir mažiaus stengiasi priimti jam siūlomą pagalbą iš suaugusių žmonių. Neretai tai ir tampa rimčiausių nesutarimų priežastimis. Ištaisyti pablogėjusią padėtį šeimoje, neretai būna labai sunku. Sunku įrodyti nepilnai subrendusiam vaikui, kad jo pasirinktas kelias nėra visiškai teisingas. Paaugliui tokiais momentais būna labai sunku priimti kritiką, ir gero norinčių tėvų pagalbą. Tokioms šeimyninėms problemos spręsti visame pasaulyje ir Lietuvoje yra įkurta nemažais centrų, kurie gali paskatinti visus šeimos narius geriau pažinti vieniems ir suprasti vieniems kitus. Supratimas visų šeimose yra labai svarbus aspektas, padedantis jaunam žmogui palaikyti gerus tarpusavio santykius.

Tačiau pasitaiko jaunų nuomonių, kad tik tėvai turi suprasti juos, o patiems tai padaryti yra labai sunku. Vyrauja paplitusi nuomonė, jog tik kitiems šeimos nariams reikalingas mokėjimas suprasti jaunuolį, neretai suprasti senesnį žmogų gali būti daug sunkiau, nei suprasti jauną. Idealiems santykiams šeimoje palaikyti, tai pat didelės reikšmės turi ir mokėjimas išklausyti, bei susivaldyti, spendžiant įvairius šeimyninius nesutarimus.
Tai gi, vardan gerų santykių šeimoje turi pasistengti tiek jaunuolis, tiek ir tėvai. Sudarant blogas šeimynines sąlygas vaikui šeimoje, smurtaujant prieš jį, gali neigiamai nuteikti visam tolimesniam jo dvasiniam kultūriniam ir psichologiniam vystymuisi. Įrodyta, kad taip kokias sąlygas jaunas žmogus patyrė augdamas, gali jį paskatinti perteikti ir kuriant savo jauną šeimą. Geri santykiai šeimoje vaikui užtikrina didesnį saugumo ir pasitikėjimo jausmą, paskatina jaunuolį susikaupimui ir užtikrintumei, garantuoja saugią vaikystę, gerus prisiminimus. Augimas šeimoje, kur tarpusavio santykiai yra ypač geri vaikui garantuoja lengvesnę socializaciją.

Leave a Comment