1 užduotis.1. Knyga guli ant grindų. Žemėlapio mastelis 1 ant 1000-čio (=vienas su tūkstančiu).2. Daugumoje parduotuvių dabar yra nuolaidos. Daugumoje (=dažniausiai; paprastai) aš dirbu vakarais.3. Kaip sako taisyklė, čia reikia rašyti nosinę. Kaip taisyklė (= kaip paprastai), jis ir vėl susirgo.. 4. Medžio šakos liečia kambario langus. Kas liečia mane (=Dėl manęs; kalbėdami apie mane) apsirikote.5. Padėk matomai, kad nereikėtų ieškoti. Matomai (=Matyt; ko gero) buvai teisus.6. Žmogui reikalinga pirmoji pagalba. Duomenis išanalizavome kompiuterių pagalba (=kompiuteriais).7. Važiuosime pas senelius. Pas mane (=Man) pakilo temperatūra.8. Mokytojas vaikams uždavė truputį paskaičiuoti. Vaistininkas turi paskaičiuoti (=apskaičiuoti) vaistų dozę.9. Indas pripiltas pilnai. Aš pilnai (=visiškai) tave suprantu.10. Gera pabūti prie jūros. Prie aukštos temperatūros (=Kai aukšta temperatūra) reikia gerti daug skysčių.11. Ką reiškia žodis „anotacija“?Reiškia (=Taigi), dirbsime iki ryto..12. Žmogus, sekantis iš paskos, yra vagis. Lipsiu sekančioje (=kitoje) stotelėje.13. Man patinka susirišti plaukus į uodegą.Ši pora ketina susirišti (=susituokti).14. Šiai dienai skirta daug darbo. Šiai dienai (=Iki šios dienos) užregistruoti 305 padegimai.15. Į lagaminą talpinau visus drabužius. Informacija greitai bus patalpinta (=paskelbta) internete.16. Tame rajone labai pavojinga. Reikalas tame (=Tas; toks; atsitiko taip), kad baigėsi benzinas.17. Šis vyras yra tirpintojas. Šis tirpintojas (=tirpiklis) yra labai brangus.18. Noriu žinoti, kas čia dedasi! Aš žinau (=moku) anglų kalbą.19. Aš skaitau knygą. Yra skaitoma (=laikoma; manoma), kad jis miręs.20. Per išeigines nutarėme truputį pašvęsti. Vakaras pašvęstas (=skirtas) poeto 100-jų metinių sukakčiai.21. Mano seneliai pergyveno karą. Mama pergyvena (=išgyvena) dėl vaikų.22. Darbą padarysime bendrai. Bendrai (=Apskritai) jis neblogas žmogus.23. Benamiai gauna maisto davinius. Patikrino paso davinius (=duomenis).24. Elektros išjungėjas išjungė mums elektrą. Šviesos išjungėjas (=(iš)jungiklis) sugedęs.25. Prietaisą reikia naudoti pagal instrukciją. Prieskoniai naudojami (=vartojami) daržovėms aromatizuoti.26. Šios merginos plonybė nenatūrali. Nesileiskite į tokias plonybes (=smulkmenas).27. Aš negalėjau praeiti pro šalį. Turime dar praeiti (=išeiti) dvi temas.
2 užduotis.Lengvatinė paskola, ekologiniai aspektai, gera pabaiga, kita byla, pirma diena, įvairias programas, visus litus, mažus likučius, biudžetus, šiuose rinkiniuose, geras drauges, užsienio turistus, antras vietas, naujus kalendorius, aikštės aplinka, naudingesnė paskola, privatus sektorius, gaminių eksportas, palanki temperatūra, asmeninis kompiuteris, lauktasis klientas, sudėtingesnis reiškinys, privatizavimo procesas, kredito kortelė, kreipti dėmesį į objektus, įdomius projektus, prezidentas, rinka, gerus rodiklius, konkursas, stichija, likutis, hipotezė, anketa, programa, kultūra, universitetas, dialogas, patiekalas, keturi semestrai, penki metodai, aštuoni kompiuteriai, trečia vieta, devinta paskaita, sukvietė architektus, laiku grąžinti kreditus.
3 užduotis.Antakalnis (1), Antaviliai (3b), Baltupiai (1), Bukčiai (4), Dvarčionys (3),Fabijoniškės (1), Grigiškės (1), Jeruzalė (1), Justiniškės (1), Karoliniškės (1), Karveliškės (1), Kirtimai (2), Lukiškės (1), Markučiai (2), Naujininkai (2), Naujoji Vilnia (1), Paneriai (3b), Pašilaičiai (1), Pavilnys (3b), Pilaitė (1), Rokantiškės (1), Saltoniškės (1), Santariškės (1),Sapieginė (2), Šeškinė (2), Turniškės (1), Užupis (1), Verkiai (1), Vilkpėdė (1), Visoriai (2), Žirmūnai (1).
4 užduotis
V. VerkiaiK. Verkių N. Verkiams G. Verkius Įn. Verkiais Vt. VerkiuoseŠ. Verkiai
KirtimaiKirtimųKirtimamsKirtimusKirtimaisKirtimuoseKirtimai
DvarčionysDvarčioniųDvarčioniamsDvarčionisDvarčioniaisDvarčioniuoseDvarčionys 5 užduotis.1. Vandeniui šildyti bute įrengtas boileris (=vandens šildytuvas).2. Dabar bendrovė rūpinasi savo imidžu (=įvaizdžiu).3. Šio loptopo (=skreitinio kompiuterio) skystųjų kristalų ekranas iš tiesų geras.4. Uždarai akcinei bendrovei “Žalioji sala” reikalingas patirtį turintis menedžeris (=vadybininkas).5. Kad gerai atspausdinti (= atspausdintume) projektą, reikia turėti gerą printerį (=spausdintuvą).6. Naujai įrengtame tablo (=įrengtoje švieslentėje) galima perskaityti informaciją.
7. Dabar ofisai (=biuras; kontora) dažniausiai įrengiami naujuose pastatuose.8. Numatyta nauja prekių markiravimo (=žymėjimo) sistema.9. Šie įstatymai apsprendė (=išsprendė) naujų pastatų projektavimą.10. Kaip nebūtų keista (=Kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), bet autorė priėjo tokios išvados (=priėjo prie tokios išvados).11. Statiniai buvo gerame stovyje (=geros būklės).12. Jaunieji programuotojai jau savistoviai (=savarankiškai) kuria sudėtingas programas.13. Užsakovas, kaip taisyklė (=paprastai), suinteresuotas kuo greičiau dirbti pagal sutartį.14. Parodoje įstaiga prezentavo (=pristatinėjo) visus naujuosius savo gaminius.15. Pervedimas (=perkėlimas) į kitą darbą.16. Šio projekto užmanymas (=sumanymas) buvo puikus.17. Darbuotojas buvo išleistas apmokamų (=mokamų) atostogų.18. Šiais metais gavome daug informacijos apie stogines dangas.19. Tai optimaliausias (=palankiausias; geriausias) sprendimo variantas.20. Pritaikytas labiau veiksmingas (=veiksmingesnis) metodas.21. Nepaisant keletos (=keleto) netikslumų, darbas geras.22. Dėstytojas (=Dėstytojau), ar galėsiu kontrolinį darbą parašyti kitos savaitės bėgyje(=kitą savaitę)?23. Didelis dėmesys kreipiamas žaliųjų plotų formavimui (=į žaliųjų plotų formavimą) miesto teritorijoje.24. Studentų į paskaitą susirinko mažiau trisdešimties (=mažiau kaip trisdešimt).25. Senasis parkas yra apgailėtinoje būklėje (=apgailėtinos būklės).26. Atsakingesnis požiūris į darbą tau padėtų tapti profesionalesniu (=profesionalesniam).27. Dirvožemis prisotintas mineralinėmis medžiagomis (=mineralinių medžiagų).28. Aš atstovauju firmos nuomonę (=nuomonei).29. Prodekane, ar jūs būsit pas save (=savo kabinete)?30. Ta proga kviečiu visus ant pietų (=visus pietų).Atsakymai į klausimusBalsių tarties reikalavimai. Balsiai, išskyrus visada ilgą ė, sudaro trumpųjų ir ilgųjų poras. Daugelio balsių ilgumas nepriklauso nuo kirčio vietos žodyje. Balsiai u, i ir kirčiuotame, ir nekirčiuotame skiemenyje visada yra trumpi, o ū ir ų, y ir į , ą, ę visada ilgi. Visada ilgai tariame nosinėmis raidėmis žymimus balsius. Nuo kirčio vietos priklauso tik a ir e ilgumas ar trumpumas. . kirčiuoti šie balsiai esti ilgi, nekirčiuoti – trumpi. Balsis o tarptautiniuose žodžiuose paprastai tariamas trumpai, o lietuviškuose – ilgai. Priebalsių tarties reikalavimai. Lietuvių bendrinės kalbos priebalsiai beveik visi sudaro dusliųjų ir skardžiųjų poras: p – b, t – d, k – g, s – z, c – dz, š – ž, č – dž. Būdami šalia vienas kito, šie priebalsiai yra visi arba duslūs, arba skardūs (derinama prie paskutinio), pvz, bėgti tariame bėkti. Tai priebalsių asimiliacija. Žodžio gale prieš pauzę tariami tik duslieji priebalsiai, pavyzdžiui, kad tariame kat. Visi lietuvių kalbos priebalsiai, išskyrus j, sudaro kietųjų ir minkštųjų poras. Pavyzdžiui, žodyje pienas p yra minkštas, o žodyje paukštis – kietas.. kietieji priebalsiai tariami prieš a, ą, o, u, ū, ų, minkštieji – prieš e, ę, ė, i, į, y. Priebalsiai s, z prieš priebalsius č, dž, virsta š, ž, pavyzdžiui kasti – kasčiau. Dvibalsių ir dvigarsių tarties reikalavimai. Dvigarsių, kaip ir ilgųjų balsių tarimas priklauso nuo priegaidės. Kada ir kokios tarmės pagrindu susiformavo bendrinė kalba? Bendrinė lietuvių kalba susiformavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vakarų aukštaičių kauniškių tarmės pagrindu. Kalbos norma ir kalbos klaida. Lietuvių bendrinė kalba yra sunorminta, yra nustatytos taisyklės. Viskas, kas neatitinka taisyklių, yra kalbos klaida. Kalbos klaidų rūšys. Sakytinio ir rašytinio teksto kalbinės raiškos klaidas galima suskirstyti į tris grupes: kalbos, logikos ir stiliaus. Jos savo ruožtu skirstomos smulkiau. Logikos klaidos klasifikuojamos pagal logikos dėsnių pažeidimus. Kalbos klaidų skiriamos 6 grupės: tarties, kirčiavimo, leksikos, žodžių darybos, morfologijos ir sintaksės. Stiliaus klaidas ne visada lengva atskirti nuo logikos ir kalbos klaidų. Funkciniai stiliai ir kalbos kultūra. Administracinis stilius vartojamas oficialiam bendravimui. Jam būdingas oficialumas, šabloniškumas, standartiniai žodžių junginiai. Buitinis kalbos stilius vartojamas kasdieniniame gyvenime, jam būdingas bendravimo neoficialumas, dialogiškumas, situaciškumas. Meninį kalbos stilių sutinkame grožinėje kūryboje, jo funkcija yra estetinio poveikio, būdingas individualumas, vaizdingumas. Mokslinis kalbos stilius atlieka pranešimo funkciją. Jam būdingas tikslumas, logiškumas, objektyvumas. Publicistinis kalbos stilius sutinkamas masinėje informacijoje, žiniasklaidoje. Jo funkcija – pranešimo (aktualios informacijos, poveikio agitacijos), būdingas tiesioginis socialinis vertinimas, dalykinė ekspresyvioji leksika; loginė ir ekspresyvioji sintaksė. Stilių sumaišymas taip pat yra kalbos kultūros klaida.
Pagrindinės kirčiavimo sąvokos (kirtis, priegaidė, kirčiuotieji ilgieji ir trumpieji skiemenys). Kirtis – tai stipresnis tarimas, priegaidė gali būti tvirtapradė (stipriau tariama skiemens pradžia) arba tvirtagalė (tvirčiau tariamas skiemens galas) kirčiuotieji ilgieji skiemenys, turintys tvirtapradę priegaidę, žymimi dešininiu kirčio ženklu, o turintys tvirtagalę priegaidę – riestiniu. Trumpieji skiemenys žymimi kairiniu kirčio ženklu. Svarbiausios lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės. Tai antrojo nuo galo skiemens taisyklė, keturios kirčiuotės, tarptautinių žodžių kirčiavimas, priesaginių ir priešdėlinių žodžių kirčiavimas. Priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklė ir jos taikymas vardažodžiams ir veiksmažodžiams. Antrojo nuo galo skiemens taisyklė veiksmažodžiams taikoma taip: iš III asmens antrojo nuo galo trumpo arba tvirtagalio skiemens kirtis nušoka į vns. I ir II asmens galūnę. Vardažodžiuose antrojo nuo galo tvirtagalio arba trumpo skiemens kirtis nušoka į paskutinį trumpą skiemenį. Vardažodžių kirčiavimas. I ir II kirčiuotės. I kirčiuotės vardažodžiai išlaiko pastovų kirtį, II-osios – vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke nušoka į galą, pavyzdžiui, su Rūta , Rūtas. III ir IV kirčiuotės. III linksniuotėje vienaskaitos įnagininkas turi kirčiuotą pradžią, pavyzdžiui, su Pasvaliu, Pasvalius. IV linksniuotės šie linksniai turi kirčiuotą žodžio galą, pavyzdžiui: su Baniu, Banius. Tarptautinių žodžių kirčiavimas.Tarptautiniuose žodžiuose dažniausiai būna trumpieji balsiai, kirčiuotas skiemuo žymimas kairiniu kirčio ženklu. Kaip kirčiuojami pavojingi linksniai? Pavojingi linksniai kirčiuojami pagal antrojo nuo galo skiemens taisyklę. Tai moteriškos giminės vienaskaitos vardininkas su galūne –(i)a: ranką, ranka, naują, nauja. Vienaskaitos įnagininkas, kurio galūnė vienskiemenė: laikas – laiku, geras – geru. Vienaskaitos vyriškos giminės vietininkas su galūne –e: laivas – laive. Daugiskaitos galininkas: laivas – laivus. Kas yra leksika? Tai mokslas apie žodyną, žodžius. Kaip skirstomos leksikos klaidos? Tai vertalai (jokiame tekste nevartotini verstiniai žodžiai), semantizmai (neteiktini tik tam tikra reikšme, kai kitos formos yra teisingos), barbarizmai (skoliniai, nevartotini norminėje kalboje), nenorminiai hibridai. Priesagų –inis, -ėjas, -tojas, -ovas, -ietis vartojimo klaidos. Būdavardžių su priesaga –inis daryba negalima iš veikėjus reiškiančių daiktavardžių, turinčių aiškias priesagas, pavyzdžiui, rašytojinė (turi būti rašytojų) veikla. Priesagos –ėjas, -tojas, -ovas reiškia veikėją o ne priemonę, pavyzdžiui, negalima sakyti elektros išjungėjas (turi būti jungiklis), tirpintojas (tirpiklis), priesaga –ovas taip pat reiškia tik veikėją, pavyzdžiui, skaitovas. Priesaga –ietis netinka, kai veikėjas yra padarytas iš daiktavardžio su priesaga –ija, pavyzdžiui, ne kinietis, o kinas. Priesagų –ininkas, -ukas, -inėti, -iškas vartojimo klaidos. Priesaga –iškas nedera prie daugelio tarptautinių žodžių, pavyzdžiui, liberališkas (turi būti liberalus), privatiškas (privatus), moderniškas (modernus). Priesaga –ininkas reiškia veikėją, pavyzdžiui darbininkas, ši priesaga netinka būdvardžiams iš šių daiktavardžių sudaryti, pavyzdžiui, ne darbininkiškas, o darbininkų. Priesagą –ukas vartojame priemonei nusakyti, pavyzdžiui, trintukas. Dar galima vartoti šią priesagą mažybiniuose žodžiuose, pavyzdžiui, mažiukas, namukas. Priesagą –inėti rodo kartojamą veiksmą, pavyzdžiui, šokinėti, jodinėti, prašinėti. Priešdėliniai priesagų –inėti vediniai nevartojami, pavyzdžiui, parenginėti (reikia sakyti parengti). Priešdėlių –ap, -at, -iš, -pa, -per vartojimo klaidos.Priešdėliai ap- paprastai rodo veiksmą apie objektą (apnešti, apibėgti) arba negalutinį veiksmą (apvirti, apsi prausti), todėl netinka su veiksmažodžiais jungti, mokėti. Ne apjungti jėgas, o sujungti, ne apmokėti sąskaitas, o sumokėti. Nė viena iš “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” nurodytų at- reikšmių neteiktina su veiksmažodžiais reguliuoti, remontuoti, siekti, žymėti. Labai dažnai pasitaiko klaida ateiti į namus, reikia sakyti pareitii. Iš namų – išeiti, i svečius – ateiti. Priešdėlis per- reiškia per viršų, taigi neteisinga sakyti pergyvena, reikia sakyti išgyvena. Priešdėlių –pra, -pri, -su, -už vartojimo klaidos. Veiksmažodžiai su priešdėliu pra- paprastai rodo veiksmą pro šalį, pavyzdžiui, praeiti, todėl bendrinei kalbai neteiktini žodžiai praanalizuoti, prabalsuoti, prakonsultuoti (turi būti paanalizuoti arba išanalizuoti, balsuoti, pakonsultuoti). Daug įvairių reikšmės atspalvių teikia veiksmažodžiams priešdėlis už-. Tačiau tarp norminių reikšmių niekaip neišsitenka žodžiai užinteresuoti (sudominti), užintriguoti (suintriguoti), užmanyti (sumanyti), užskaityti (įskaityti), užtrukdyti (sutrukdyti). Priešdėlis pri- reiškia veiksmą artyn, pavyzdžiui, pritraukė, priėjo, prinešė, priminė. Kitais atvejais šis priešdėlis nevartotinas. Priešdėlis su- nevartotinas ten, kur reikalaujama priešdėlių iš-, pa-, pavyzdžiui, tarakonus ne sunaikinti, o išnaikinti, kremu ne sutepti, o patepti. Už- negalima vartoti ten, kur reikalaujama priešdėlių ap-, at-, į-, pa-, pri-, su-, pavyzdžiui, ne užvežė prekių, o atvežė, ne užmanyta, o sumanyta, ne užpildyk vandens, o pripildyk, ne uždulkėjęs, o apdulkėjęs. Giminės, skaičiaus ir laipsnių vartojimas. Giminė. Lietuvių kalbos daiktavardžiai dabar turi dvi gimines: vyriškąją (beržas, žvirblis) ir moteriškąją (liepa, šarka). Kai kurių daiktavardžių giminė kalboje svyruoja. Dažniau sakoma dalgis, paukštis, serbentas, bet girdėti ir dalgė, paukštė, serbenta, ypač poetinėje kalboje. Sakome upė, bet kažkodėl upelis, o žodį upelė laikome poetizmu arba tarmybe. Mėnesio pavadinimas oficialiai yra gegužė, bet laisvuosiuose stiliuose – ir gegužis. Labiau siūloma pagalvė, bet sistematiškiau pagalvis, plg. pieva – papievis, dirva – podirvis. Taigi laisvuosiuose kalbos stiliuose giminės svyravimas dažnai toleruojamas. Keblu ir tai, kad yra nelinksniuojamųjų tarptautinių žodžių (ateljė, kupė, fojė, želė…; šasi, žiuri…; bistro, maestro…; interviu, ragu…) ir dažnai neaišku, kokia jų giminė. Tie, kurie turi gale -i, -u, -o, laikytini vyriškosios giminės ir vartotina solidus žiuri (ne solidi žiuri, kaip kai kas pasako pagal komisija), nuostabus tango, išsamus interviu, išskyrus atvejus, kai šie daiktavardžiai reiškia moteriškosios lyties asmenis, pvz.: puikioji ledi. O jeigu tokie daiktavardžiai turi kirčiuotą galinį -ė, jie laikytini moteriškosios giminės: erdvi ateljė, kurioje… (ne erdvus ateljė, kuriame…); slaptoji dosjė (ne slaptasis dosjė), trumputė esė (ne trumputis esė); važiavome vienoje jaukioje kupė (ne viename, jaukiame kupė); visos turnė (ne visi turnė); skiriame tik žodžius, reiškiančius asmenis: kalbinome naująjį ar naująją atašė (lemia lytis).Kai minimos moterys (paprastai vardu, pavarde) ir pasakomos jų pareigos, profesija, rangai, titulai, mokslo laipsniai ir t. t., vartotina moteriškoji giminė, o ne rusų kalbos pavyzdžiu vyriškoji: profesorė (ne profesorius) Rimkuvienė, ministrė (ne ministras) Vilutienė, direktorė (ne direktorius) Kilnienė, sekretorė (ne sekretorius) Rita Balsytė, komisijos narė (ne narys) Marija Dagienė, klasės seniūnė (ne seniūnas) Alma Balčiūnaitė, mūsų viešnios (ne svečiai) Vida ir Nijolė. Skaičius. Dabar lietuvių kalba turi du skaičius: vienaskaitą (namas, akis, sūnus) ir daugiskaitą, reiškiančią didesnį negu vienas kiekį (namai, akys, sūnūs). Senovėje būta ir dviskaitos; ji vietomis išlikusi tarmėse, pvz.: Ėjo du broliu (- du broliai). Turiu du litu (- du litus).Dalis daiktavardžių yra tik vienaskaitiniai (žvalumas, kantrybė, kava, arbata) arba tik daugiskaitiniai (durys, rogės, pelenai, vestuvės). Todėl nesakytina Man dvi kavas, arbatas (= dvi (stiklines), du (puodelius) kavos, arbatos arba sutrumpintai dvi, du kavos, arbatos); kas kita – yra įvairių arbatų, t. y. įvairių jų rūšių. Vengtina ir tarmybė vestuvė (- vestuvės), nes nesakome sutiktuvė ir pan.Oficialiuosiuose kalbos stiliuose nevartotina vienaskaitinių daiktavardžių daugiskaita, ypač jeigu daiktavardžiai abstraktūs ir reiškia neskaičiuojamus dalykus: Reikia baigti mokyklų remontą (ne remontus), sutvarkyti jų aplinką (ne aplinkas), nes remontas ir aplinka reiškia neskaičiuojamus dalykus. Stiprėja šių šalių valstybingumas (ne valstybingumai). Numatoma didinti elektrinės pajėgumą (ne pajėgumus). Papasakosiu apie neramią jų jaunystę (ne apie neramias jų jaunystes). Gamybos apimtis (ne apimtys) didėja. Kaip apsisaugoti nuo žalingo radiacijos poveikio (ne nuo žalingų radiacijos poveikių)? Sumažėjo įvairaus ilgio ir pločio (ne įvairių ilgių ir pločių) vermišelių pardavimas (ne pardavimai).Ir priešingai: nevartotina daugiskaitinių daiktavardžių vienaskaita. Vienaskaitiniu moteriškosios giminės daiktavardžiu dažnai palaikomas iš rusų kalbos nusiklausytas žodis (tiksliau – jo forma) ikra: Brangi ikra. Valgiau ikros. Lietuviams vienas žuvies kiaušinėlis yra ikras (vyriškoji giminė), o valgis – sankaupa ikrai (daugiskaitinis daiktavardis), todėl reikia sakyti: Brangūs ikrai. Valgiau ikrų. Arba rusų kalbos pavyzdžiu tik kaip vienaskaitinį daiktavardį imta vartoti anglis. Jis vienaskaitinis būna tik įvardijant cheminį elementą anglis, o buitine reikšme vartotina jo daugiskaita: Krosnį kūrename anglimis (ne anglimi). Ten kasamos anglys (ne kasama anglis).Kartais vienaskaita šiek tiek neįprastai, bet taisyklingai vartojama, kai kalbama apibendrintai, ypač moksliniame, kartais administraciniame kalbos stiliuose: Žvirblis gyvena prie sodybų. Žmogui žaltys nepavojingas. Rugiui geriau tinka drėgnesnės dirvos. Tokia informacija naudinga skaitytojui. Tai knyga – šeimininkės vadovas. Aplankėme skulptūros parodą. Įvyko šauniausio moksleivio konkursas. Tačiau kai sakoma neapibendrintai, ypač laisvuosiuose kalbos stiliuose, vienaskaita, plitusi pagal rusų kalbą, netinka: Parduodami gyvi karpiai (ne Parduodamas gyvas karpis). Ten prekiauja sabalų (ne sabalo) kailiais. Žmonės sėja grikius, lubinus (ne grikį, lubiną), augina dobilus, rapsus (ne dobilą, rapsą). Užderėjo geras rugių (ne rugio) derlius. Ar įrašysime dainų albumą, tai priklausys nuo klausytojų (ne nuo klausytojo – juk ne nuo vieno). Mes jau turime savo žiūrovus (ne savo žiūrovą). Atsižvelgsime į vartotojų, į pirkėjų (ne į vartotojo, į pirkėjo) pageidavimus. Rengsime piešinių (ne piešinio) parodą, inkilų (ne inkilo) konkursą. Įvyko puokščių (ne puokštės) apžiūra. Aplankėme Laikrodžių (ne Laikrodžio) ir Pašto ženklų (ne Pašto ženklo) muziejus. Seniau būdavo piemenų (ne piemens) diena.Vienaskaita, ne daugiskaita geriau tinka su žodžiais profesija, amatas, specialybė: darbininko, mokytojo (ne darbininkų, mokytojų) profesija; staliaus, batsiuvio (ne stalių, batsiuvių) amatas; elektriko (ne elektrikų) specialybė.Įprastų vienaskaitos ir daugiskaitos vartojimo dėsnių kartais nesilaikoma meninėje kalboje, kai siekiama stilistinio efekto, norima padaryti įspūdį, pavyzdžiui, vietoj daugiskaitos (dažniausiai metonimiškai) pavartojama vienaskaita: Sėjau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę. Pasėjau dobilėlį ant aukštojo kalnelio. Be tauko neskanu, o vietoj vienaskaitos – daugiskaita: Tai raibumai genelio! Gilumai vandenų! Stalą sviestais nukrovė. Devyni prakaitai išpylė.Laipsnis. Kokybiniai būdvardžiai, būdvardėjantys neveikiamieji dalyviai, vienas kitas būdvardiškasis skaitvardis ar įvardis, dalis prieveiksmių (ypač būdo) yra laipsniuojami: geras, -a, geresnis, -ė, geriausias, -ia; žinomas, -a, žinomesnis, -ė, žinomiausias, -ia; pirmas, -a, pirmesnis, -ė, pirmiausias, -ia; savas, -a, savesnis, -ė, saviausias, -ia; aukštai, aukščiau, aukščiausiai; toli, toliau, toliausiai. Trijų prieveiksmių aukščiausiojo laipsnio baigmuo įteisintas dvejopas: (gavo) daugiausia ir daugiausiai, (įvykdė) pirmiausia, pirmučiausia ir pirmiausiai, pirmučiausiai (įprastesnės, kiek teiktinesnės formos su -iausia). Bevardės giminės aukščiausiojo laipsnio pabaiga visada yra -iausia: Čia mums geriausia, plg. prieveiksmį geriausiai padarė. Santykiniai būdvardžiai ir iš jų padaryti prieveiksmiai nelaipsniuojami.Lietuviai laipsnius sudaro pridėdami tam tikras priesagas (baigmenis). Nėra gerai, kad, nusižiūrėjus į kitas kalbas, pirmiausia į rusų kalbą, dabar laipsnius vis dažniau bandoma nusakyti samplaikiniu būdu – dviejų žodžių junginiais su labiau, labiausiai (kartais daugiau, daugiausiai). Ypač netinka aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio neišvestinių būdvardžių ir iš jų padarytų prieveiksmių samplaikinė forma: Ši medžiaga labiau tvirta (= tvirtesnė). Išsirinkau labiausiai gerą (= geriausią) vietą. Mums dėl to dar labiau pikta (= pikčiau). Labiausiai sunku (= Sunkiausia) ištverti troškulį. Dar dažniau linkstama samplaikiniu būdu reikšti laipsnius, kai būdvardžių ir tam tikrų būdvardėjančių dalyvių formos yra išvestinės: pasakoma ir parašoma labiau (kartais net daugiau) savarankiškas, labiausiai tinkamas, ypač kai būdvardžiai yra tarptautiniai: labiau (net daugiau) kvalifikuotas, labiau sistemingas, labiausiai racionalus. Tokio laipsniavimo reikia vengti. Vartotina: Parinkime tinkamiausią (ne labiausiai tinkamą) pavyzdį. Šis dėstymo būdas racionalesnis (ne labiau racionalus), visiems suprantamesnis (ne labiau suprantamas). Reikia kvalifikuotesnių (ne labiau ar daugiau kvalifikuotų) darbuotojų. Dabar tai skaitomiausia (ne labiausiai skaitoma) knyga. Šitokie labiau, labiausiai pridedami tik prie kitaip nelaipsniuojamų (paprastai veikiamųjų) dalyvių: Jis labiau patyręs specialistas. Šiandien jos labiau pavargusios. Čia labiausiai apleistas darbas.Labiau, labiausiai netinka prie aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formų. Sakytina: Jis panašesnis (ne labiau panašesnis) į tėvą negu į motiną. Tu sumanesnė (ne labiau sumanesnė) už mane. Ši eglė (visų) aukščiausia (ne labiausiai aukščiausia). Beje, vietoj daugiau gabesnis, daugiau reikšmingesni geriau vartoti tiesiog (kiek) gabesnis, (kiek) reikšmingesni, o vietoj mažiau gabesnis, mažiau reikšmingesni (ir net vietoj mažiau gabus, mažiau reikšmingi) – ne toks gabus, ne tokie reikšmingi.Tarptautiniai būdvardžiai optimalus, -i, maksimalus, -i, minimalus, -i, ekstremalus, -i, elementarus, -i iš prigimties rodo apibrėžtą, lyg ir nekintamą ypatybės kiekį, todėl jų geriau nelaipsniuoti. Labiau tinka: Ieškome optimalių arba geresnių, geriausių (ne optimalesnių, optimaliausių) sprendimų. Keliami maksimalūs arba didžiausi (ne maksimaliausi) reikalavimai. Tai galima padaryti su minimaliomis arba mažesnėmis, mažiausiomis (ne minimalesnėmis, minimaliausiomis) darbo sąnaudomis. Dirbame ekstremaliomis arba pavojingomis, pavojingiausiomis (ne ekstremaliausiomis) sąlygomis. Kaip tu nesupranti elementarių arba paprasčiausių (ne elementariausių) dalykų?Aukštesniojo laipsnio variantas yra aukštėlesnysis laipsnis, turintis mažybės atspalvį: gerėlesnis, -ė; gerėliau (atkreipkime dėmesį į rašybą: ne gerelesnis, -ė; ne gereliau), mažėlesnis, -ė; mažėliau; sūrėlesnis, -ė; sūrėliau. Aukščiausiasis laipsnis kartais sustiprinamas – daromas tarsi visų aukščiausiasis: pats geriausias, pati geriausia; visų geriausias, -ia, bet nereikėtų stiprinti bet kur ištisai.Skaitvardžių vartojimas. Skaitvardžiai skirstomi į kiekinius (trys, penkiolika) ir kelintinius (trečias, penkioliktas). Kiekiniai dar skirstomi į pagrindinius (trys, devyni), dauginius (treji, devyneri), kuopinius (trejetas, devynetas), trupmeninius (viena trečioji, devynios dešimtosios).Linksniuojant kiekinius sudėtinius skaitvardžius, turi kisti visų į šią samplaiką įeinančių galimų linksniuoti žodžių galūnė: Ten pasiuntė šimtą šešis (ne šimtas šešis) žmones. Tačiau kelintinių sudėtinių skaitvardžių kaitomas tik paskutinis į juos įeinantis žodis: šimtas pirmas mokinys, šimtas pirmo mokinio. Su daugiskaitiniais, t. y. turinčiais tik daugiskaitą, daiktavardžiais vartotini dauginiai skaitvardžiai nuo dveji, -os iki devyneri, -ios: Turiu kelerius (ne kelis), rodos, ketverius (ne keturis) šilkinius marškinius. Pernai buvau net trejose (ne trijose) vestuvėse. Dauginiai skaitvardžiai tinka ir nusakant porinius daiktus, pvz.: Turiu dvejus batus, dvejas pirštines, t. y. dvi jų poras.Nepamirština, kad pagrindinių kiekinių skaitvardžių galininko galūnė yra -is: keturis, penkis, šešis, septynis…, o dauginių -ius: ketverius, penkerius, šešerius, septynerius… Įvardžiuotinių formų vartojimas. Kokybiniai būdvardžiai, dalyviai, kelintiniai skaitvardžiai ir keletas įvardžių turi paprastąsias ir įvardžiuotines formas. Įvardžiuotinėms formoms būdinga savita reikšmė ir tarsi dvigubos galūnės. Antrosios galūnės susidarė prilipus prie paprastųjų senovinių formų įvardžio jis, ji atitinkamų linksnių formoms, kurios ilgainiui vietomis kiek pakito: gerasis, geroji; rašantysis, rašančioji; valgomasis, valgomoji; pirmasis, pirmoji; manasis, manoji; toji (bet paprastai tasai). Įvardžiuotinės formos būtinos, kai pasakoma daiktų rūšis, tam tikras tipas ir sudaromas sudėtinis terminas. Jų čia nevartoti – aiški klaida. Vienas dalykas yra aukšta mokykla (turinti daug aukštų), kitas – aukštoji mokykla (mokyklos rūšis, tipas – tam tikras terminas), todėl vartotina Kaimynų sūnus mokosi aukštojoje (ne aukštoje) mokykloje. Panašiai tinka tik Pirkau juodųjų (ne juodų; juodi gali reikšti ir “nešvarūs”) serbentų. Mėgstu saldžiuosius (ką kita reikš saldžius) žirnius. Įvardžiuotinių formų reikia pabrėžiant ypatybės didumą, ką išskiriant iš kitų, akcentuojant, pvz.: Čia mano gerasis paltas; iš kelių gerų išskiriame vieną – patį geriausią; mano geras paltas reikš, kad jis dar nenudėvėtas. Įvardžiuotinės formos praverčia ir ryškinant savitą, individualią ypatybę (naujasis kelias; slaptieji dokumentai), supriešinant dvi ypatybes: Pamokslą sakė jaunasis kunigas (taigi ne senasis); kas kita sakė jaunas kunigas (neakcentuota ypatybė ir su jokia kita nesupriešinta). Įvardžiuotinė forma išskiriamajai daikto ypatybei reikšti ypač būtina, kai būdvardis ar dalyvis sudaiktavardėjęs: Skęstančiųjų (ne Skęstančių) gelbėjimo draugija; Mirusiųjų (ne Mirusių) minėjimo diena; atsiskaitysime grynaisiais (ne grynais).Veiksmažodžio ir jo formų vartojimas. Yra didelė veiksmažodžių formų, jų kamienų įvairovė. Ne viskas, kas pasitaiko tarmėse, tinka bendrinei kalbai.nervinti, nervina, nervino, nervinimas (ne nervuoti, nervuoja, nervavo, nervavimas). Taigi ir nervingas, -a (ne nervuotas, -a);paralyžiuoti, paralyžiuoja, paralyžiavo, paralyžiavimas (ne paralyžuoti (ar paraližuoti), paralyžuoja, paralyžavo, paralyžavimas). (Įteisinta paralyžius, ne paralyžas ar paraližas.)Tarmėse ypač įvairuoja veiksmažodžiai su -inti ir -yti. Vakarų aukštaičiai kauniškiai čia per daug apibendrinę -yti: net vietoj gadinti, naikinti, sodinti pasako gadyti, naikyti, sodyti. Tačiau būna ir priešingai: kai kuriuos veiksmažodžius su -yti žodynai laiko normiškesniais, o vartosenoje pernelyg dažnos tarmybės su -inti. Labiau siūloma:dalyti, dalija, dalijo, dalijimas (ne dalinti, dalina, dalino, dalinimas);mokyti, moko, mokė, mokymas (šio veiksmažodžio vartosena bendrinėje kalboje pakankamai nusistovėjusi, todėl tarmybės mokinti, mokina, mokino, mokinimas galima vertinti ir griežčiau);vardyti, vardija, vardijo, vardijimas (ne vardinti, vardina, vardino, vardinimas).Taip pat labiau siūloma:grandyti, grando, grandė, grandymas (ne gramdyti, gramdo, gramdė, gramdymas);reikėti, reikia, reikėjo, reikės, reikėtų (ne reikti, reikia, reikė, reiks, reiktų);mėgdžioti, mėgdžioja, mėgdžiojo, mėgdžiojimas (ne mėgzdžioti, mėgzdžioja ar mėgzdo, mėgzdžiojo, mėgzdžiojimas ar mėgzdymas);skliausti, skliaučia, skliautė, skliautimas (ne skliausti, skliaudžia, skliaudė, skliaudimas).Tačiau įteisinta ir gretybių. Pavyzdžiui, vienodai gerai:grasyti, graso, grasė, grasymas ir grasinti, grasina, grasino, grasinimas;kabėti, kaba, kabėjo, kabėjimas ir kaboti, kabo, kabojo, kabojimas.Ypač įvairuoja veiksmažodžių esamojo laiko kamienai – antai sakoma krinta ir krenta. Žodynai į pirmą vietą kelia plačiau paplitusią formą krinta, todėl bent oficialiuosiuose kalbos stiliuose reikėtų vartoti ją, taip pat ir atkrintamosios (ne atkrentamosios) varžybos. Neabejotinai normiškesnė yra forma mėgsta negu tarmybė mėgia, todėl geriau vartoti mėgstamas, -a, o ne mėgiamas, -a. Yra ir daugiau esamojo laiko formos svyravimų. Taigi suabejojus, kaip, tarkim, vartoti: žūva, žūna ar žūsta, geriausia tikrintis norminamuosiuose žodynuose, kur pateiktos visos trys pagrindinės veiksmažodžio formos: bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Žodynai pateikia žūti, žūva (žūsta), žuvo, vadinasi, oficialiajai kalbai teiktinesne forma laiko žūva, nors leidinyje “Gramatinės formos ir jų vartojimas” (2002) pirmenybė teikiama formai žūsta, į antrą vietą pastūmėta žūva, o žūna gali būti pavartota nebent laisvuosiuose kalbos stiliuose. Retkarčiais esamojo laiko formų įvairovė susijusi ir su vartosenos subtilybėmis. Pavyzdžiui, būti esamojo laiko formos nurodomos tokios: yra, esti, būna, būva. Universaliausiai vartojama yra: Varna yra paukštis. Rudenį yra lietingų dienų, bet nepasakysime Varna esti arba būna, būva paukštis – atrodytų, tartum kuriuo vienu tarpu, nors labai tinka Rudenį esti, būna, būva lietingų dienų.Be abejo, nėra vartotina pietų aukštaičių tarmybė žiūrau, žiūro (= žiūriu, žiūri), būtojo laiko formų rytietybės sukė, supė (= suko, supo) ir pan., žemaitybė mušo (= mušė).Įsidėmėtina, kad ribotos trukmės veiksmą reiškiančių veiksmažodžių šaknyse trumpasis balsis virsta ilguoju, pvz.: lipti, bet (pa)lypėti; mesti, bet (pa)mėtėti; nešti, bet (pa)nėšėti; vesti, bet (pa)vėdėti; vežti, bet (pa)vėžėti. Todėl vengtina: Teko pasilipėti (- pasilypėti) aukščiau. Pametėk (- Pamėtėk) man sviedinį. Panešėk (- Panėšėk) krepšį. Pavežėk (- Pavėžėk) mane.Spaudoje labai įvairuoja moteriškosios giminės pusdalyvio daugiskaitos forma: parašoma ir su -osi (Merginos ėjo šypsodamosi), ir su -osios (Merginos ėjo šypsodamosios). Teikiama su -osi: Merginos ėjo šypsodamosi, juokdamosi (ne šypsodamosios, juokdamosios). Apie nelaimę pasakojo dukterys, šluostydamosi (ne šluostydamosios) ašaras. Tai pranešė užsienio agentūros, remdamosi (ne remdamosios) informuotais šaltiniais. Rinktinasi -osi, ne -osios todėl, kad sangrąžos formantas -si yra nekaitomas: kas pasako, parašo prausiuosiu, tikiuosiu, tas klysta; turi būti prausiuosi, tikiuosi. Vartotina tik kreipimosi, kreipimuisi, kreipimąsi…, ne kreipimosio, kreipimuisiui, kreipimasį… Tiesa, formos šypsodamosi, juokdamosi kai kam lyg neįprastos. Tačiau jų daryba neturėtų kelti abejonių. Viena mergina ėjo šypsodama + si = šypsodamasi. Kelios merginos ėjo šypsodamos + si = šypsodamosi, nes dviejų s čia netariame ir nerašome. Panašiai – juokdamosi, prausdamosi, remdamosi… Tinka ir Besišypsodamos, besijuokdamos jos parėjo namo.Yra dvejopa esamojo ir retoka būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vardininko forma: esąs, dirbąs ir esantis, dirbantis; esą, dirbą ir esantys, dirbantys; būsiąs ir būsiantis; būsią ir būsiantys. Ilgąja forma paprastai pasakomi pažyminiai, o trumpoji labiau tinka būviui reikšti, sudurtinėms formoms sudaryti.Dabar dalyvių vartosena per daug siaurinama. Primirštama atpasakojamoji dalyvinė kalba, kuri puikiai perteikia ne visai tikrus, iš kitų girdėtus dalykus, pvz.: Žmogelis ėjęs ėjęs, pavargęs, atsisėdęs ir užmigęs (atpasakojant geriau negu ėjo ėjo, pavargo, atsisėdo ir užmigo). Ponas važiuojąs ir matąs (atpasakojant geriau negu važiuoja ir mato) piemenį ganant.Taip pat nepamirštinos sudėtinės veiksmažodžių formos, nes jos padeda perteikti kiek skirtingus reikšmės atspalvius. Galima sakyti Aš pavargau ir Aš esu (buvau) pavargęs (pabrėžiame iš būsenos kylantį požymį). Gimiau 1980 metais ir Esu gimęs, -usi 1980 metais (tai labiau tinka autobiografijose, nes ryškiname ne patį įvykį, o iš jo kylantį asmens požymį); dar plg. Buvau Paryžiuje ir Esu buvęs, -usi Paryžiuje. Vakar palijo (pabrėžiame veiksmą) – Vakar buvo paliję, šiandien vėl sausa (svarbiau būsena).Sudėtinėse veiksmažodžių formose vietoj būti nevartotinas prie neveikiamųjų dalyvių veiksmažodis tapti: Neseniai jis buvo (ne tapo) paskirtas viršininku. Už tai mes būsime (ne tapsime) pagirti.Dažniausiai klystama be reikalo atsisakant sudėtinių tariamosios nuosakos formų. Tariamoji nuosaka iš tiesų žymi nevisiškai vienodą laiką, ir jos formos turi skirtis.Kai kalbama apie dabarties ar ateities tariamą veiksmą, tinka vientisinės veiksmažodžio formos: Jei žinočiau, pasakyčiau. Kad turėtų, paskolintų. Tačiau kalbant apie praeities tariamą (nerealizuotą) veiksmą, kuris jau nebeaktualus, gal ir nebeįmanomas, būtinos sudėtinės veiksmažodžio formos: Jei būčiau žinojęs (žinojusi), būčiau pasakęs (pasakiusi). Kad būtų turėjęs (turėjusi), būtų paskolinęs (paskolinusi). Šiuo atveju nelogiška sudėtinę veiksmažodžio formą vartoti tik viename sudėtinio sakinio dėmenyje: Jei būčiau žinojęs (žinojusi), pasakyčiau. Kad būtų turėjęs (turėjusi), paskolintų (dabar tai nebeaktualu, todėl reikia vartoti būčiau pasakęs, būtų paskolinęs). Klaidų, kur nejaučiama, kad reikia sudėtinės tariamosios nuosakos veiksmažodžių formos, dabar gana daug: Kad būtų buvę atsargesni, nelaimės išvengtų (= būtų išvengę). Jeigu prieš trejus metus mokiniams pasiūlytume (= būtume pasiūlę) naudotis kompiuteriu, ne visi tai sugebėtų (= būtų sugebėję). Jei prieš pusmetį būtų priimtas (= būtų buvęs priimtas) naujas bankroto įstatymas, dabar skolos būtų mažesnės. Pareigūnas pistoletą buvo palikęs darbe, o jeigu turėtų (= būtų turėjęs) vakarykščiame susirėmime, tikriausiai įvyktų (= būtų įvykęs) susišaudymas. O ką pats būčiau daręs, jei gaučiau (= būčiau gavęs) tokį įsakymą? (Tačiau jeigu tai ne praeitis, o aktualu dabar, tai – O ką pats daryčiau, jei gaučiau tokį įsakymą?) Jei pasimokytų (= būtų pasimokęs), egzaminą būtų išlaikęs (jeigu jis jau įvyko, o jeigu dar ne, tai – Jei pasimokytų (jeigu mokytis dar yra laiko) arba Jei būtų pasimokęs (jeigu mokytis laiko jau nebėra), egzaminą išlaikytų).Dažna klaida (paprastai rusų kalbos pavyzdžiu) – vietoj paprastųjų veiksmažodžio formų vartoti sangrąžines.Sangrąžinės formos netinka neveikiamosios rūšies reikšme, t. y. kai jomis reiškiamas veiksmas negali vykti savaime, o vyksta kieno valia ar pastangomis. Taigi turi būti Parduodamas (ne Parsiduoda) dar geras namas; buityje geriau: Parduodame (jei kiti – tai Parduoda) dar gerą namą. Išnuomojamas (ne Išsinuomoja) vieno kambario butas. Pastatytas (ne Išsistatė) naujas kvartalas. Kaip šis žodis rašomas ir tariamas (ne rašosi ir tariasi)? Šis įvardis kirčiuojamas, kirčiuotinas (ne kirčiuojasi) kitaip arba Šį įvardį kirčiuojame, reikia kirčiuoti kitaip. Vienas kintamasis bus išreikštas (ne išsireikš) kitu. Taisytina ir Oro pagerėjimo nenusimato (= nenumatoma, nelaukiama). Gal tai spręsis (= bus sprendžiama) Vyriausybės lygiu? Šis paveikslas gerai žiūrisi (= patrauklus, efektingas; Į šį paveikslą miela, malonu žiūrėti). Reikia kurti taip, kad romanas skaitytųsi (= būtų skaitomas; kad romaną būtų įdomu skaityti). Vietoj Jaunasis autorius jau spausdinasi žurnaluose geriau savo kūrinius jau spausdina žurnaluose arba Jaunojo autoriaus kūrinius jau spausdina žurnalai. Geriau Bus atidaryta (negu Atsidarys) paroda. Atsargiai: durys uždaromos arba duris uždarome (negu durys užsidaro). Pabrėžiant tikslingas pastangas, geriau Buvo atkurta (negu atsikūrė) draugija, įsteigtas (negu įsisteigė) klubas. Vietoj Man prisimena vienas įvykis įprasčiau Aš prisimenu vieną įvykį arba Man įstrigo į atmintį, liko atmintyje vienas įvykis. Vietoj Man nesinori kartotis labiau tinka kartoti arba Aš nenoriu, nenorėčiau kartoti.Kartais paprastosios ir sangrąžinės formos vartotinos pasirinktinai. Be kokio reikšmės skirtumo galima sakyti šypso ir šypsosi (bet tik juokiasi), prašom sėsti ir sėstis, belsti ir belstis į duris, stažavo ir stažavosi užsienyje. Šalia senovinių pasakymų Jau namai matyti. Girdėti dainos toleruojami ir naujesni Jau namai matosi. Girdisi dainos.Į save nukreiptam veiksmui reikšti netinka nesangrąžinė forma su įvardžiais savęs, save. Reikia rinktis sangrąžinę formą: Nepramankštinę savęs (= Neprasimankštinę) nepradėkite sudėtingesnių pratimų. Jos puošdavo save (= puošdavosi) segėmis. Jie skelbė save (= skelbėsi) išrinktaisiais. Vaikinas gerai save užsirekomendavo (= gerai užsirekomendavo, įprasčiau gerai pasirodė, padarė gerą įspūdį). Kartais pridėti įvardžiai (ypač sau, su savim(i), tarp savęs) klaida nelaikomi, bet yra nebūtini, sakinį išpučia: Nusirašiau sau (užtenka Nusirašiau; jeigu kitam, būtų Nurašiau) tvarkaraštį. Pasiimsiu su savim (užtenka Pasiimsiu) krepšį. Jie tarp savęs pykstasi (užtenka pykstasi).