[pic]
Vilniaus kolegija
Ekonomikos fakultetas
Dieninių studijų skyrius
I kurso DV03A gr. studentė
Deimantė Šimoliūnaitė
SAVIANALIZĖ
Darbo vadovė dėst. Dalia Kulytė
Vertinimas ________________
2003
Vilnius
Kiekvienas žmogus turi savo individualių savybių, charakterio bruožų, kurių net pats kartais nežino. Visa tai jis gali labai lengvai išsiaiškinti psichologinių testų pagalba. Ne sykį prieš stojant atlikau kelis testus, kurie parodytų, kokios specialybės tinkamos, o kokios nelabai… Jie man parodė, kad man tinkami darbai yra verslo srityje, finansiniai darbai ir kitos, panašiais dalykais susijusios specialybės.
Jau pradėjusi 12-tą klasę, žinojau, kur noriu mokytis. Vilniaus kolegiją rinkausi todėl, kad, mano manymu, čia paklausesnės specialybės nei universitetuose, be to, daug girdėjau ir apie tai, kad studentai, baigę kolegijas, turi daugiau praktikos. Be to, pažįstami, draugai, kurie studijuoja kolegijose, paskatino stoti ir mane. Specialybė, kurią studijuoju, nebuvo pirma sąrašuose, nes labiausiai norėjau studijuoti įstaigų ir įmonių administravimą. Tačiau nesigailiu studijuodama ir čia, nes iš tiesų darbai, baigus šias studijas panašūs. Visuomet svajojau apie darbą, kuriame tektų bendrauti su klientais, nes mėgstu bendrauti.
Pagal A. Maslow poreikių piramidę, poreikiai, kuriuos tenkinu pastaruoju gyvenimo laikotarpiu, eilės tvarka būtų tokia:
1. Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, deguonies poreikiai ir kt.)
2. Savęs vertinimas, orumas (neleidžiu savęs žeminti, skaudinti ir t.t.)
3. Meilės ir priklausomybės poreikis (nemėgstu būti viena, kažkas nuolat turi būti šalia manęs).
4. Saugumo poreikis (nuolat nerimauju dėl sveikatos, gyvybės, taip pat ateityje teks baimintis ir dėl darbo).
Saviaktualizacijos poreikio manyje dar nėra, tai turėtų atsirasti su amžiumi. Vilniaus kolegijoje tenkinu: savęs vertinimo poreikį, meilės ir priklausomybės poreikį bei saugumo poreikį. Šeimoje tenkinu tuos pačius poreikius ir dar fiziologinius. Pagal A. Maslow:
„Dauguma žmonių turi tuos pačius poreikius.“ Taigi manyčiau, kad visi normalūs žmonės bet kokiomis priemonėmis veikia, kad patenkintų savo poreikius.
Svarbiausios mano vertybės: meilė/prieraišumas, gėris, tiesos sakymas, punktualumas, sąžiningumas, sveikata, ištikimybė, pasitikėjimas, taika ir ramybė. Dėl vertybių susiformavimo nesu tikra, kad jos eilės tvarka susiformavusio, tačiau.. Laikui bėgant manau jos pasikeis. Joms susiformuoti įtakos turėjo, manyčiau ir tėvų auklėjimas galbūt ir draugų bei mano pačios patirtys. O asmeniniame gyvenime jos yra dominuojančios, stengiuosi būti gera, nesipykti. Nemėgstu kivirčų, todėl dažniausiai iš tokių situacijų pasitraukiu.
Atlikus H. Aizenko asmenybės nustatymo testą, nė kiek nenustebau, kadangi iš anksčiau žinau, kuriam temperamento tipui priklausau. Esu sangvinikė, man būdinga ekstraversija. Kitaip sakant, esu per daug „gerietė“ nors atrodo, kad kiti būtent tuo ir naudojasi, niekada „nepulsiu viršun“ pirma, jei nebūsiu tikra, kad sakau teisybę. Esu pastovaus būdo, siekiu savo užsibrėžto tikslo, bet kokia kaina.
Nesinervinu, kaip dauguma žmonių, dėl mažai reikšmingų dalykų, tačiau būnu ir lengvai pažeidžiama, jautri. Jei, kas nors rimtai supykdo mane, tuomet su tuo žmogumi galiu nebekalbėti ar visiškai nebebendrauti.
Jei reikėtų save priskirti ekstraversijai ar intraversijai, tai greičiausiai būčiau ekstravertė, kadangi nesu iš tų žmonių, kurie sunkiai pritampa prie naujos aplinkos, naujų žmonių. Kaip pavyzdys, galėčiau būti aš pati. Juk dabar gyvenu ir studijuoju čia, Vilniuje, nors esu kilusi iš “provincijos”, tačiau nemanau, kad man derėtų viską ignoruoti, netgi atvirkščiai, stengiuosi kažkuo užsiimti, daugiau veikti, bendrauti su naujais žmonėmis. Netgi, gyvendama Vilniuje, jaučiuosi daug saugesnė nei gimtąjame mieste.
Savyje galiu išskirti tokius charakterio bruožus: atsakinga, draugiška, geraširdiška, ištikima, linksma, mandagi, nuoširdi, optimistė, pastovi, šelmiška. Būtent išvardinti mano bruožai padeda man prisitaikyti kasdienybėje. O kartais trukdo ir norėčiau savyje pakeisti šiuos bruožus:
patiklumą, pavydumą, principingumą, smalsumą, užsispyrimą. Draugai pastebėjo, kad esu linksma, draugiška, nuoširdi, o mano minusas, pagal juos, būtent vaikiškumas, šelmiškumas.
Jaučiu sau savigarbą, nesakau, kad esu pati sau labai graži ar, kad mano charakteris idealus, bet juk visi tuo ir skiriamės, vieni gražūs vidumi, kiti – išore, bet dažniausiai visiems vieno ar kito grožio trūksta. Esu jausminga, jei iš artimo žmogaus išgirstu kokį įžeidžiantį žodį, puolu į ašaras, o kiti nesuvokia, kas man yra, nes niekam nesakau…
Nebepasitikiu taip lengvai žmonėmis, kaip pasitikėjau anksčiau, buvau per daug naivi. Priskirčiau save prie intelektualių žmonių, kadangi nemėgstu piktžodžiauti, keiktis, veltis į muštines, galiu su žmonėmis kalbėti bet kokiomis temomis.
O apie savo išvaizdą galiu pasakyti, kad nesu kažkokia manekenė iš žurnalo viršelio, bet esu pati sau simpatiška, jei vaikinams patinku, vadinsi kažkokį grožį savyje turiu, tik neaišku kurį, išorinį ar vidinį. Nesigirsiu, bet yra žmonių, kurie man sakė, kad esu protinga, o tai jau šis tas, nes ne grožis svarbiausia, o žmogaus protas. Tad gal tokio išorinio grožio ir neturiu, o gal esu kažkam graži tiek vidumi tiek išore. Kiekvienam žmogui pagal skonį.
Mano konflikto sprendimo strategija būtų ta, kad aš niekuomet nepradėsiu konfliktuoti pirma, o jei ir būna tokia situacija tai aš to konflikto vengiu, stengiuosi elgtis taip, lyg jo nebūtų ir iš konfliktinės situacijos pasitraukiu emociškai arba fiziškai. Siekiu neliesti skaudžios temos, nediskutuoti apie užslėptą, bet realią problemą. Tikiuosi, kad ji pati savaime išsispręs.
Rašau ką noriu… Didžiąją dalį savęs jau išvardinau tekste.
Norėčiau pridurti, kad esu ryžtinga, siekiu savo tikslo, bet kokia kaina.
Tad mėginsiu savo planus įvykdyti O pirmieji planai jau po sesijos, susirasti darbą, kad galėčiau pati save išsilaikyti, nes tėvų pinigų neužtenka mano gyvenimui.
Šiaip žvelgiu tolyn į ateitį ir svajoju (gal tai virs ir realybe), ketinu vasarą išvykti į užsienį, užsidirbti ir, jei leis galimybės įsigyti nuosavą butą, kuriame galėčiau ramiai be jokių priekaištų gyventi.
Nes dabar tokių galimybių nėra, nes butas, kuriame aš gyvenu, nuomojamas ir, jei šeimininkei kas nors nepatiks, gali sukrauti daiktus ir: “Viso gero!” O man to visiškai nereikia, noriu gyvent nuo nieko nepriklausoma, netgi nuo tėvų, jei tik būtų įmanoma, juk jiems taip pat sunku išlaikyti vyresniąją dukrą – studentę, o dar viena yra namie, kuriai taip pat visko reikia.
Savo mažąją sesutę, pasitaupius pinigų, dažnai kuo nors nustebinu, be to, kai išvažiavau mokytis, santykiai tapo geresni tiek su seserimi, tiek su tėvais, galbūt todėl, kad pasiilgsta, juk tiek mane ir mato..
Klubų lankytoja
Mylimoji
Troleibusų keleivė
Namų šeiminkė
Išklausytoja
Guodėja
Aš
Vyresnioji sesuo
Draugė
Studentė
Sugerovė
Kambario draugė