Savęs vertinimas

ASMENYBĖS SAVĘS VERTINIMAS

Pasirengimas šiam rašto darbui sutapo su mano darbovietėje prasidėjusia restruktūrizacija ir įvairiais pertvarkymais. Šiandien dauguma žino, jog tai reiškia, kad dalis darbuotojų greičiausiai turės palikti darbovietę, žinoma, esant tam tikram darbuotojo ir darbdavio tarpusavio susitarimui. Taigi, manęs ir mano skyriaus kolegų 2003 sausio 30-ją laukė pokalbis- konkursinė atranka- patikrinimas, kurio metu turėjo būti atrinkti labiausiai tinkantys konkrečioms darbo vietoms darbuotojai. Aš kolegų paprašiau save įvertinti antradienį- sausio 28-ją, t.y. pora dienų anksčiau, o vėliau, pagal atrinktus darbuotojus ir pagal tuuos, kuriems pasiūlyta išeiti šalių susitarimu galėjau įvertinti, koks savęs vertinimo tyrimo ir tinkamumo darbo vietai pagal atrankos rezultatus santykis. Iš karto turiu pasakyti, kad mano darbovietėje tokios atrankos (tik kiekvieną kartą jos kitaip vadinasi) rengiamos beveik kasmet, todėl darbuotojai jau neblogai žino, kokių savybių, žinių ir mokėjimų reikalaujama jų darbo vietoje, save ir savo tinkamumą šiai vietai vertina labai skirtingai, tačiau, turiu pasakyti, gana objektyviai. Save, kaip labai darbščius ir sąžiningus, apibūdino visi apklaustieji, todėl galime teigti, kad vertinant saave šiais aspektais, dauguma žmonių apie save galvoja labai teigiamai arba tiesiog nėra savikritiški. Atranka šiame skyriuje, kaip jau minėjau, vyksta ne pirmą kartą, todėl jau senokai čia neliko „marinuojančių laiką“, o sąžiningumas tiesiog būtinas dirbant šiame darbe. Kiti savęs ve

ertinimo stulpų rodikliai skiriasi labiau. Štai, pavyzdžiui, tinkamumo savo darbo vietai vertinimas. Jis krenta didėjant amžiui, ir tai, manau susiję su sparčiai besikeičiančia ekonomine situacija šalyje- jauni darbuotojai ateina mokėdami dirbti kompiuteriu, visi vairuoja, skirtingu lygiu, bet beveik visi moka anglų kalbą, dauguma iš jų studijuoja neakivaizdžiai, o kai darbdavys skyriuje pasiūlo keletą apmokėtų vietų kokiuose nors tobulinimosi kursuose, vyresnieji beveik visada nenori, nes prisibijo, jog ten taip pat ką nors reikės daryti kompiuteriu, o bet kokia nauja, ne kasdien įprasta kompiuterinė operacija juos tiesiog gąsdina. Tokiu atveju, paprastai, vėl mokytis eina jaunesni, o vėliau supaprastintu būdu viską perpasakoja vyresniems darbuotojams. Įprasta situacija įvairių atrankų metu yra tai, kad tiesiog mechaniškai atliekantis savo darbą darbuotojas negali jo apibūdinti specifiniais terminais beei paaiškinti, kodėl kyla vienos ar kitos problemos, taigi, ir negali pats tobulėti. Pasitikėjimas savimi taip pat priklauso, ko gero, nuo anksčiau aprašytų rodiklių ir savybių, nes jis taip pat susijęs su amžiumi. O štai laimę kiekvienas supranta skirtingai, sudėdami į ją kiekvienas savo supratimą. Net ir jauni bei savimi pasitikintys žmonės gali būti nelaimingi ar tik vidutiniškai laimingi, tačiau, manau, kad ir tuometinė priešatrankinė situacija darbovietėje padarė savo- nedaug žmonių buvo laimingi arba beveik laimingi. Pastebėjau dar vieną dalyką- savimi ma
ažai pasitikinčiųjų, vidutiniškai savo darbo vietai tinkančiųjų veiduose tiesiog matyti baimė, nors to negalėjau užfiksuoti. Atrankos rezultatai parodė, jog komisija tą baimę, nerimą, rūpestį, matyt, pamatė. Užbaigdama, galiu pasakyti, kad šalių susitarimu buvo pasiūlyta palikti darbo vietą Alicijai D. (40m.), Janinai E. (33 m.), Gediminui U. (55m.), Zofijai V. (47m.), o štai vyresnio amžiaus Petras J. (52m.) tokio pasiūlymo nesulaukė, nes šis žmogus tiesiog trykšta energija, jaučiasi laimingas, nors šioje anketoje taip pat pažymėjo, kad vidutiniškai pasitiki savimi, truputi daugiau nei vidutiniškai atitinka savo darbo vietą, tačiau yra beveik laimingas, o tai, matyt, jam ir atnešė sėkmę.

Šio tyrimo pabaigai noriu prisiminti, kaip jaučiausi išėjusi dirbti pati po 9 metų, praleistų dekretinėse atostogose ir auginant tris vaikus, nors man tada buvo tik 35-ri. Atrodė, kad net rašant prašymą priimti į darbą nerandu pažįstamų raidžių. Didysis lūžis įvyko, kai gavau pirmąjį pažymėjimą apie pabaigtus kompiuterinius kursus- tuomet suvokiau, kad aš galiu daug ką įveikti. Vairavimo, kalbų kursai, įvairūs specialybiniai, kompiuteriniai, savęs pažinimo, vertinimo, psichologiniai mokymai, į kuriuos siuntė jau iš darbovietės. Sveikas užsispyrimas, noras įveikti kliūtis bei žinoti, mokėti daugiau, turėti ką perduoti vaikams, pagaliau, būti jiems pavyzdžiu atvedė mane į LTU. Šiais metais pirmame kurse mano paskatintos mokosi dvi geros mano draugės, o sekančiais metais pr
radėti studijas ruošiasi dar kelios kiek jaunesnės mano bendradarbės. Paskutiniąją atranką aš taip pat įveikiau, manau, todėl, kad net ir kiek abejodama, bet visada sakau, kad viską galima išmokti, sužinoti, surasti, įveikti, tereikia tik nebijoti klausti bei mokėti ieškoti.

SAVĘS VERTINIMAS

Žmogus vertina ne vien kitus. Jis vertina ir patį save. Taigi žmogus pats sau tampa pažinimo objektu.

Bendraudami su kitai, žmonės nori būti patrauklūs, sąmojingi, geranoriški. Deja, aplinkybės ne visada tai leidžia daryti. Tą patį šešiolikos metų jaunuolį visai skirtingai gali vertinti jo vienmečiai, gydytojas, tėvai, nes jie vadovaujasi skirtingais kriterijais. Draugai vertina jaunuolį kaip madingą, gydytojas, pamatęs jį rūkantį, susirūpins jo sveikata, o tėvams tas jaunuolis bus geriausias ir protingiausias, nes yra jų sūnus. Bet ar taip pat apie save galvoja ir tas pats jaunuolis, kaip jį supantys žmonės? Apie save patį žmogus susidaro nuomonę, remdamasis tuo, kaip kiti žmonės jį vertina ir kaip su juo elgiasi. Norėdami pamatyti save, mėgstame dairytis į kitus. Pavyzdžiui, pasakę ką nors sąmojingo, stebime kitų žmonių veidus, norėdami sužinoti, kokį jiems tai padarė įspūdį. Kitų nuomonė – tarsi veidrodis, kuriame žmogus regi pats save. Šiandieninėje visuomenėje vertinant žmogų itin pabrėžiamas intelekto vaidmuo, mažiau reikšmės teikiama dvasinėms asmenybės savybėms, doroviniams jausmams. O vertinant kitą žmogų, jo intelektas, dv

vasinės bei dorovinės žmogaus savybės dažniausiai yra menkinamos.
Šiam darbui atlikti aš pasirinkau grupelę A.Brazausko vidurinės mokyklos dvyliktokų, nes priešaky jų laukia sunkūs išbandymai. Buvo labai įdomu sužinoti ar jau jie pakankamai pasitiki savimi ir nebijo žvelgti pirmyn.
Mano pasirinkti dvyliktokai:
• Linas M. (18metų) –12a
• Donata T.(19 metų)-12c
• Aidas A.(18metų) –12d
• Giedrius P.(18 metų)-12b
• Laura S. (17metų)-12d
• Romas T. (19 metų)-12a

Anketa

Protingas Pasitikintis savimi Drąsus
10 10 10

5 5 5

0 0 0

Kvailas Nepasitikintis savimi Nedrąsus

Tvarkingas Rūpestingas Iniciatyvus
10 10 10

5 5 5

0 0 0
Netvarkingas Nerūpestingas Neiniciatyvus

Laimingas Linksmas Kruopštus
10 10 10

5 5 5

0 0 0
Nelaimingas Liūdnas Nekruopštus

Draugiškas Geras Darbštus Sąžiningas

10 10 10 10

5 5 5 5

0 0 0 0
Nedraugiškas Blogas Tinginys Nesąžiningas

Pagal pirmąją skalę “protingas – kvailas” matome,kad visi dvyliktokai mano jog yra protingi:
1. nuo 5 iki 10 balų sistemoje save vertina Roma , Laura, Giedrius bei Aidas;
2. Itin gerai apie save galvoja Linas ir Donata įsivertinę save 10
Pagal antrąją skalę “pasitikintis savimi – nepasitikintis savimi” matome, kad :
• Aidas labai pasitiki savo jėgomis;
• Giedrius bei Linas truputėli abejoja;
• Laura – nevisada pasitiki savimi, todėl jos nuomonė buvo tokia – 6;
• Romas ir Donata buvo labai savikritiški, pasak jų jie visuomet savimi abejoja, ir tik pastumėti bei padrąsinti kitų jie ima pasitikėti savo jėgomis.

Pagal trečiąją skalę “drąsus – nedrąsus” ypatingai gerai (10) save įvertino Giedrius, Aidas, Linas. Pasak šių jaunuolių jie niekuomet dar nieko nebijojo. Romas ir Laura mano, kad yra drąsus, bet kadangi jų gyvenime dar nepasitaikė didelių pavojų, todėl jie linkę abejoti savo drąsa. Donata teigia, kad padrąsinta savo draugų ji jaučiasi drąsesnė.
Pagal ketvirąją skalę ”tvarkingas – netvarkingas” matyti:
Mokiniai Tvarkingas Nelabai tvarkingas Netvarkingas
Aidas, Laura, Donata 9-10
Romas 5
Giedrius, Linas 0-2
Pagal penktąją skalę “rūpestingas – nerūpestingas” tik vienintelė Laura save vertino itin gerai. Kiti dvyliktokai linkę abejoti, nes nevisada pasižymi šia savybe. Giedrius ir Linas sako, kad dažnai užmiršta tai ką buvo pažadėję.
Pagal šeštąją skalę “iniciatyvus – neiniciatyvus” galima pamatyti, kad dvyliktokai visi pasižymi iniciatyvumu, tik visi skirtingai. Romas sako, kad iniciatyvus būna tik tuomet, kai lyderių pasiūlymai išsenka, ir kai nebėra kitos išeities.
O štai laimę kiekvienas supranta skirtingai, sudėdami į ją kiekvienas savo supratimą. Net ir jauni bei savimi pasitikintys žmonės gali būti nelaimingi ar tik vidutiniškai laimingi .Pagal septintą “laimingas – nelaimingas” ir aštuntą “linksmas – liūdnas” skales visi dvyliktokai jaučiasi laimingai ir linksmai, jie džiūgauja, kad baigia vidurinę, kad pakils į platesnias padanges. Tik kai kurie truputį gaili bei liūdi, kad jau greit paliks mokyklą, ir kad čia daugiau nebesugrįš kaip mokiniai.
Pagal devintą skalę “draugiškas – nedraugiškas” ir pagal dešimtą “geras – blogas” galima teigti, kad visi yra ir draugiški ir geri, nes save įsivertino nuo 6-10. Pasak jų tik kartai jiems pritrūksta kantrybės, ir pasielgia negrąžiai ir nedraugiškai.
Pagal sekančią skalę “darbštus – tinginys”matome, kad dvyliktokai pasižymi darbštumu, nes pasak jų, jie ištiesų turi labai daug mokytis, nes nuo to priklauso jų ateitis.
Ir žvelgiant į paskutinę skalę “sąžiningas – nesąžiningas” :Laura, Giedrius. Linas bei Donata mano,kad jie yra sąžiningi, o romas ir Aidas –prisipažno, kad ne visuomet būna tokie, kartais pats likimas juos pastumi būti nesąžiningais.

Šio tyrimo pabaigai noriu pasakyti, kad nevisi žmonės sugeba save įvertinti gerai, vieni save pervertina, kiti save menkina.
Aukšto savęs vertinimo žmonės
• gerai galvoja apie kitus; tikisi, kad kiti juos pripažins;
• tai ką daro, vertina aukščiau negu žemai save vertinantys asmenys;
• jaučiasi gerai, jei ką nors daro kitų stebimi;
• intensyviau dirba su žmonėmis, reikalaujančiais darbą padaryti puikiai;
• gerai jaučiasi su žmonėmis, kuriuos laiko kuo nors pranašesniais už save;
• Gali apsiginti, gavę apie save nemalonių pastabų.
Sveikas užsispyrimas, noras įveikti kliūtis bei žinoti, mokėti daugiau, turėti ką perduoti vaikams, pagaliau, būti jiems pavyzdžiu turėtų būti kiekvieno iš mūsų gyvenimo uždavinys.

Leave a Comment