ĮVADASSenai žinoma, kad alkoholis ir tabako gaminiai daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai, ypač jauno žmogaus organizmui.Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje plačiai vartojami tabako gaminiai. Yra žinoma, kad iki 80 proc. suaugusių rūkančių pradeda rūkyti iki 18 metų. Tai labai paankstina neigiamas rūkymo pasekmes ir pablogina gyventojų sveikatą. Pradėjusiems rūkyti nuo 14 metų, labai padidėja rizika numirti nuo vėžio, palyginti su rizika asmenų, pradėjusiems rūkyti vyresnio amžiaus. Ankstyvas vaikų ir paauglių rūkymas stipriau pažeidžia besiformuojantį, tabako dūmams neatsparų organizmą.Įvairių mokslinių studijų duomenys parodė glaudų rūkymo ir alkoholio vartojimo, mokymosi pažangumo, moksleivių pomėgių ryšį. Įvairiais tyrimų duomenimis, vartoti svaigalus pradeda net jaunesni nei vienuolikos metų amžiaus. Paauglystėje alkoholizmas plėtojasi labai sparčiai. Šiame amžiaus tarpsnyje pereinamoji stadija nuo epizodinio piktnaudžiavimo alkoholiu iki alkoholizmo trunka vos kelerius metus. Liguistas potraukis alkoholiui, abstinencijos sindromas paaugliams susiformuoja kur kas sparčiau negu suaugusiems. Vartojant alkoholį gerokai didesnė traumų rizika. Viena iš esminių jaunimo nusikalstamumo priežasčių taip pat alkoholio vartojimas. Nustatyta, kad vaikaisvaigalų pirmą kartą dažniausiai paragauja per šventes, kai juos pavaišina jų pačių tėvai. Rūkančių berniukų ir mergaičių skaičius (%)
13-18 metų amžiaus grupėse rūkančių berniukų skaičius yra didesnis nei mergaičių: 13 metų kasdien rūkančių berniukų yra 5.1%, mergaičių – 1.3%; 15 metų amžiaus grupėje tarp berniukų yra gana plačiai paplitęs reiškinys ir didėja su amžiumi. Ypatingai didelis kasdien rūkančių moksleivių skaičiaus pokytis yra nuo 15 metų iki 18 metų, t.y. rūkančių abiturientų yra 52.9%, o abiturienčių 22.9%.
TYRIMAS
Tyrimo objektas: žalingas įprotis- rūkymas vidurinėse mokyklose ,X-XII klasėseMoksleivių skaičius ir amžius: 30 X-XII klasių moksleivių.
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti X-XII klasių moksleivių mintis apie rūkymą. Tyrimo uždaviniai: • išsiaiškinti mokinių amžių, lytį;• sužinoti, ar jie šiuo metu rūko; • ar rūkyti paskatino noras atrodyti vyresniu, ar mokiniai žino apie rūkymo žalą;• ar bandė rūkyti ankščiau, ar žinojo apie tai tėvai;• ar pritaria mokiniai draudimui rūkyti šalia mokyklos esančiose teritorijose;• apibendrinti apklausos duomenis.Hipotezės:• tikėtina, kad didesnė dalis mokinių rūko;• tikėtina, kad moksleivių tėvai rūkė arba dar vis rūko; • tikėtina, kad moksleiviai rūkė su bendraamžiais, klasiokais arba vyresniais draugiais; • tikėtina, kad pirmasis jų įspūdis apie rūkymą buvo neigiamas; • tikėtina, kad tėvai apie tai nesužino;• tikėtina, kad visi mokiniai apie rūkymo žalą žino ar buvo girdėję; • tikėtina, kad dauguma rūkyti besimokant pradinėse arba V-VII klasėse pabandžiusių moksleivių pritaria minčiai, jog apie rūkymo žalą reikia pradėti kalbėti pradinėse klasėse; • tikėtina, kad dauguma rūkyti besimokant pradinėse arba V-VII klasėse pabandžiusių moksleivių nepritaria nesenai priimtam draudimui rūkyti šalia mokyklos esančioje teritorijoje;Duomenų rinkims: anketavimas. Tokią duomenų rinkimo technika laikoma tinkamiausia, nes tiriant anketavimo būdu išsaugomas mokinių anonimiškumas, tai leidžia tikėtis nuoširdžių atsakymų į pateiktus klausimus.ANKETA
1. Kelintoje Jūs klasėje?. klasėje
2. Jūsų amžius? Man metų
3. Jūsų lytis?(apibraukite tinkamą variantą)1.Vyr. 2.Mot.
4. Ar Jūs rūkote? (apibraukite tinkamą variantą)1.Taip 2.Ne
5. Ar rūko(ė) Jūsų tėvai? (apibraukite tinkamą variantą)1.Taip 2.Ne
6. Jei nebandėte rūkyti, tai ką manote apie savo bendraamžių tokį poelgį? (apibraukite tinkamą variantą)1.Teigiamai 2.Neigiamai 3.Nerūpi 4.Nežinau
7. Jei bandėte rūkyti, tai kį įspydį jums paliko?
8. Kiek jums buvo metų, kai pirmą kartą rūkėte?Man buvo metų
9. Ar rūkyti bandėte vienas (-a), ar kompanijoje? (apibraukite tinkamą variantą)1.Vienas (-a) 2.Ne vienas (-a)
10. Jei rūkėte ne vienas tai su kuo?
11. Ar apie jūsų rūkymą žino jūsų tėvai? (apibraukite tinkamą variantą)1.Taip 2.Ne
12. Ar žinote apie rūkymo žalą? (apibraukite tinkamą variantą)1.Taip 2.Ne3.Neprisimenu
13. Ar apie Jūsų rūkymą žinojo klasės draugai? (apibraukite tinkamą variantą)1.Taip2.Ne 3.Nežinau
KAIŠIADORIŲ A.BRAZAUSKO VIDURINĖS MOKYKLOS MOKSLEIVIŲ APKLAUSOS APIE RŪKYMĄ ANALIZĖ
Apklausos apibūdinimas: šio tyrimo objektas Kaišiadorių A.Brazausko vidurinės mokyklos X-XII klasių moksleiviai. Apklausoje savanoriškai dalyvavo 30 moksleivių. Struktūra pagal klases:
:
Struktūra pagal lytį: Skaičius (vnt) %Vaikinai 21 70Merginos 9 30 Tyrime aktyviau dalyvavo vaikinai (70%), nei merginos (30%). Galima teigti, kad atviriau apie rūkymą kalba vaikinai.
Struktūra pagal amžių: Skaičius (vnt) %16 metų 8 3517 metų 10 4518 metų 6 1219 metų 4 8Matome, kad didžiausią apklaustųjų dalį sudaro 16 mečiai ir17-mečiai (35%ir45%); o 17-mečių ir 19-mečių yra mažiau. Galime daryti išvadą, kad vyresniems 18-mečiams ir 19 -mečiams labiau rūpi rūkymo žala nei jaunesniems.
Struktūra pagal tai, ar mokiniai šiuo metu rūko: Skaičius (vnt.) %Šiuo metu rūko 23 85Šiuo metu nerūko 7 15Iš mokinių atsakymų galime daryti išvadą, kad didesnė dalis jų (85%) šiuo metu rūko.
Struktūra apie tai, ar apie mokinių rūkymą žino jų tėvai: Skaičius (vnt.) %žino 7 15,5Nežino 23 84,5,Galime teigti, kad didžioji dauguma tėvų (84,5%) nežinojo apie savo vaikų rūkymą.
Struktūra pagal tai, ar mokiniai bandė rūkyti anksčiau: Skaičius (vnt.) %Bandė rūkyti 19 55Nebandė rūkyti 11 45Galime daryti išvadą, kad beveik pusė mokinių (55%) bandė rūkyti .
Struktūra pagal tai, ar bent vienas iš moksleivių tėvų rūko(ė) :Moksleivių tėvai Skaičius (vnt.) %Rūko(ė) 24 75Nerūko(ė) 6 25Galime teigti, kad beveik didžioji dauguma tėvų rūko (ė).
Struktūra apie tai, ar mokiniai yra girdęję apie rūkymo žalą sveikatai: Skaičius (vnt.) %girdėję 21 65nebuvo girdėję 5 18neprisimena 4 17
Iš apklausos galime daryti išvadą, kad apie rūkymo žalą buvo girdėję didesnė pusė (75%) mokinių.
Struktūra pagal tai ar vieni mokiniai bandė rūkyti: Skaičius (vnt.) %Vieni bandė rūkyti 9 17,5Ne vieni bandė rūkyti 21 82,5Galime teigti, kad beveik dauguma mokinių bandė rūkyti kitų įtakojami arba dėl kompanijos (82,5%) ir tik keletas tai darė be tiesioginės kitų įtakos..
IŠVADOS
Vieną dieną jūsų paauglys, grįžęs iš mokyklos neprieis prie jūsų, kaip parastai, o visas, šiek tiek susigūžęs (arba atvirkščiai – pernelyg pasitikinčiai) prasmuks tiesiai į savo kambarį. Jautri motiniška uoslė vis gi spės užuosti kažkokį pasikeitimą – lengvą, tačiau grėsmingą tabako tvaikstelėjimą. O gal kitą dieną visai atsitiktinai jam iš kišenės ar kuprinės šleptels cigarečių pakelis. “Tai mano klasioko, prašė pasaugoti”, – paaiškins kūdikis. Ir Jūs, kaip nuovoki mama, suprasite, kad dabar ne laikas bausti už įžūlų melą. Dabar pats laikas pakalbėti su vaiku apie rūkymą.Vienas teisingiausių ir veiksmingiausių būdų neleisti vaikui prasidėti su šiuo žalingu įpročiu, yra nuo mažų dienų jį įtikinti, kad rūkymas nėra gerai. Vaikai labai imlūs savo tėvų pažiūroms, simpatijoms ir antipatijoms. Žinoma, tai nereiškia, kad jūsų vaikas neužsimanys paeksperimentuoti. Kalbėdami su vaiku apie tabaką:• Nepasakokite, kaip rūkymas atsilieps jūsų vaikui po daugelio metų. Vaikai gyvena šia diena, ir issąmoninti tai, kad kažkada jiems bus 50, jiems taip pat nerealu, kaip kad jums patikėti gyvybe kitose visatos planetose…
• Paminėkite tokius mažiau reikšmingus, bet dabartinius rūkymo sukeliamus nepatogumus: mažesni rankpinigiai, blogas burnos, pirštų ir drabužių kvapas, pageltę dantys…• Nepasiduokite pagundai leisti vaikui rūkyti namie. Tegul jis ir nesitrins pakampėm, bet kovą jūs būsite pralaimėję.• Jei vaikas sakosi galįs mesti bet kurią minutę, paprašykite tai įrodyti ir išbūti nerūkius geras dvi savaites.• Padėkite vaikui sudaryti “metimo rūkyti” planą . Bet kokiu atveju griežtai neverskite vaiko mesti rūkyti – verčiau tegu jis tai sugalvoja pats (ir tik jūsų reikalas – padaryti taip, kad jis sumanytų…)• Pabrėžkite, kad jei paauglys nerūkys, jis ne tik gražiau atrodys (gražesnė oda, dantys, fizinė išvaizda), bet ir gaus daugiau laisvės ir rankpinigių. Jūsų teisė – supykti. Tačiau ar ne geriau pasistengti įžvelgti paauglio rūkymo priežastis ir jam padėti? Paprastai paaugliai rūko dėl vienos ir tos pačios priežasties – jie nori būti/atrodyti suaugę. Tačiau net ir tą norą būti suaugusiam galime suskirstyti į keletądar smulkesnių paauglio troškimų, verčiančių prisidegti dar vieną cigaretę…Būti suaugusiam – būti nepriklausomam. Paaugliui atrodo, kad rūkymas – vienas pagrindinių suaugusių žmonių “požymių”. Ak, jeigu jie žinotų, kad didesnė dalis suaugusių dūmą plėšti pradėjo būdami paaugliai ir mielai mestų rūkyti. Jei tik galėtų. Būti suaugusiam – būti asmenybe. Tai jau cigarečių reklamos aukos. Jie dūmą traukiantį Mallboro kaubojų, sustingusį laike Barklay vyriškį… Reklama – didelė jėga… Vienintelė išeitis – apie tai pasikalbėti. Nes laukti, kol paauglys supras, kad asmenybė ir dūmas – neturintys nieko bendra dalykai – neturime laiko… Būti suaugusiam – įveikti stresą. “Susinervinau, einu parūkyti…” – ar tai ne jūsų žodžiai? Kiekkartų esate tai ištarę ar išgirdę? IR visada lyg netyčia, lyg negirdėdamas,ką sakote buvo jūsų vaikas. Natūralu, kad užgriuvus nemalonumams, jis automatiškai prisimins šią ‘tokią efektyvią” gydymosi nuo streso priemonę. Čia jau, prieš pradedant kalbas apie rūkymo žalą ir pasekmes, reikia delikačiai pabandyti išsiaiškinti konkrečiai kokios priežastys privertė vaiką griebtis cigaretės.