regos laukas

1.Įvadas: Žmogus ir dauguma gyvūnų junta 380-780 mm bangos ilgio šviesą. Veikiami šviesos skyla fotoreceptorių pigmentai, didėja fotoreceptorių membranos laidumas jonams. Jonų srovių sukeltas recepcinis potencialas jaudina bipolinių ląstelių ataugas, o jos jaudinimą perduoda tinklainės ganglinėms ląstelėms; šių ląstelių aksonais jaudinimas sklinda į regos centrus smegenyse: viršutinį dvikalnį vidurinėse smegenyse, šoninį alkūninį kūną tarpinėse smegenyse ir didžiųjų pusrutulių pakaušio sritį.
Regos sistema priima, koduoja ir smegenų centruose dekoduoja tokius šviesos dirgiklio požymius: 1) stiprumą, 2) spalvą, 3) formą, 4) padėtį erdvėje, 5) judėjimą, 6) trukmę.
Šviesos šaltinio ryškumo jutimą leemia: 1) šviesos spinduliavimo intensyvumas, 2) kontaktas tarp šviesos dirgiklio ir jį supančio fono, 3) akies adaptacijos laipsnis (pvz., prie tamsos prisitaikiusi akis yra gerokai jautresnė nei neprisitaikiusi ), 4) šviesos dirgiklio plotas, 5) šviesos dirgiklio projekcijos tinklainėje vieta (jautriausia yra tinklainės centrinė duobutė ), 6) šviesos spektrinė sudėtis (žmogaus akis jautriausia žaliai ir geltonai šviesai).
Formai koduoti svarbus kontrastas, paryškinantis ribas tarp fono ir objekto arba objektų detalių. Regos žievėje yra neuronų, kurie skirtingai reaguoja į formos požymius.
Regos laukui tirti yra atlikta nemažai eksperimentų. Jų metu nustatytos svarbiausios sąąlygos, nuo kurių priklauso regos lauko dydis ir forma, suformuluoti reikalavimai, užtikrinantys tikslių duomenų gavimą, rasti vidutiniai regos lauko matmenys. Eksperimentai paprastai atliekami specialiais prietaisais, padedančiais gauti patikimus duomenis.
Pagrindiniai metodai regos laukui tirti yra kampimetrija ir perimetrija. Kampimetrija (regėjimo lauko ty

yrimas plokščiame ekrane) daugiausiai naudojama centrinėms regos lauko sritims tirti, nes leidžia pastebėti gana nežymius šios srities defektus, nustatyti aklosios dėmės matmenis, centrines ir paracentrines skotomas ir pan. Kampimetrija tiriant periferines regos lauko sritis atsiranda paklaidos, kurias sukelia nevienodas atstumas nuo ekrano taškų iki jų projekcijų tinklainėje [ 1. p.59, 61; 4. p.57 ].
Perimetrija yra dažniau naudojamas metodas, kuriuo paprastai tiriamas regos lauko dydis ir forma. Čia stimulas projektuojamas ant specialaus, perimetru vadinamo prietaiso lanko, todėl yra visą laiką vienodai nutolęs nuo tiriamojo akies. Testinis objektas (stimulas) vedamas lanku, kol tiriamasis praneša jį matąs ar vėl nebematąs. Šios padėtys fiksuojamos specialiame lape. Matuojama esant skirtingoms lanko padėtims, testinio stimulo dydžiui bei spalvai. Perimetras užtikrina standartinį stimulo intensyvumą ir fiksuotą tiriamojo galvos padėtį.
Regos lauko dyydis ir forma pirmiausiai, aišku, priklauso nuo galvos formos- vaizd¹ periferijoje užstoja vadinamosios ekranuojančios veido dalys: nosis, viršutiniai žandikauliai, viršutiniai vokai ir t.t. toks regos laukas vadinamas santykiniu arba anatominiu. Absoliutus (fiziologinis) regos laukas nustatomas keičiant galvos padėtį ir būna 10°- 20° didesnis už santykinį. Nustatyti tokie vidutiniai santykinio regos lauko dydžiai: į šoną 95-100°, į viršų 55-60°, į apačią 75°, į nosies pusę 55-60° [ 1. p.58; 5. p.12 ].

Regos laukas priklauso ir nuo pačios akies padėties ir formos, akies plyšio didumo. Atrodo, moterų regos laukas yra šiek tiek didesnis negu vy

yrų [ 5. p.12 ].
Regos lauko dydis tiesiogiai proporcingas testinio stimulo intensyvumui, o jei intensyvumas nekeičiamas- jo dydžiui. Tai aiškinama tuo, kad tinklainės bipolinių ir ganglinių ląstelių sužadinimo slenkstis greičiau pasiekiamas esant stipresniam dirginimui(intensyvumas), arba kai sužadinama daugiau receptorių(dydis) [ 2. p.42-52 ]. Tai ypač akivaizdu tinklainės periferijoje, kur receptoriai yra išsidėstę rečiau, o jų sudaromi receptyviniai laukai didesni. Tiriant perimetru dažniausiai naudojami 1-10 mm skersmens testiniai stimulai [ 4. p.60 ].
Chromatinis regos laukas, gaunamas tiriamąjam pateikiant įvairių spalvų stimulus, yra mažesnis už achromatinį. Taip yra, nes kūgeliai, kurių dėka mes suvokiame spalvas, daugiausia išsidėstę tinklainės centre [ 2. p.37 ].
Skirtingų spalvų cromatiniai regos laukai t.p. skiriasi. Dauguma eksperimentų patvirtino, kad regos laukai siaurėja tokia seka: mėlynos, geltonos, oranžinės, raudonos ir žalios spalvos [ 4. p.56 ]. Tai aiškinama tuo, kad skirtingų kūgelių tipų skaičius nevienodas, kaip ir jų pasiskirstymas tinklainėje. R(red), G(green), B(blue) receptorių skaičiaus santykis yra 10 : 4 : 1; nors mėlynai šviesai jautrių kūgelių yra mažiausiai, tinklainėje jie išsidėstę plačiausiai, taigi pirmieji ir sureaguoja į dirginimą periferijoje. R ir G receptorių daugiausia pačiame tinklainės centre, ir kadangi R receptorių yra gerokai daugiau, raudonos spavos regos laukas platesnis [ 2. p.85 ].
Tiriant chromatinius regos laukus, labai svarbu vienodai sureguliuoti skirtingų tonų stimulų ryškumą, nes tinklainės periferija yra jautresnė būtent ry
yškumui, o ne spalvai.
Svarbu ir tai, kokiame apšvietime vyksta regos lauko matavimas, nes dėl skirtingų recetorių tipų veikimo skiriami fotopinis, mezopinis ir skotopinis regos laukai. Gauti rezultatai taip pat priklauso nuo stimulo ir fono ryškumo santykio [ 6. p.14 ].
Bet kokie tiriamojo fizinės ar emocinės būklės pokyčiai paprastai įtakoja regos lauko dydį. Nustatyta, kad regos lauko padėtį sąlygoja:
-lęšiuko akomodacija,
-adaptacija aplinkos apšvietimui,
-dėmesys,
-motyvacija,
-paros laikas- dien¹ regos laukas platesnis nei ryte ar vakare [6. p.14-15]
Regos lauko dydis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, ar stimulas vedamas iš centro į išorę, ar atvirkščiai (pirmuoju atveju regos laukas didesnis).Tai aiškinama tuo, jog neaiškiai matomą stimulą dėl povaizdžio susidarymo tiriamasis kurį laiką dar laiko realiu [ 3. p.157 ].
Kadangi regėjimo lauką įtakoja tiek daug faktorių, reikalaujama tiksliai užrašyti eksperimento sąlygas bei tiriamojo būklę eksperimento metu. Tiriamojo akis fiksuojama vienoje padėtyje, eksperimento metu žiūrima į fiksacijos tašką. Siekiant gauti tikslius rezultatus, akis turi visiškai adaptuotis prie aplinkos apšvietimo: mezopiniam apšvietimui adaptacijos laikas 4-5 min., skotopiniam- 20-30min [ 5. p.52 ].

2.Metodika

Darbo tikslas: nustatyti, kaip priklauso regos lauko dydis bei forma nuo testinio stimulo dydžio ir spalvos.

Aparatūra: perimetras ПРП-60, kuriame stimulas projektuojamas ant specialaus lanko. Aparatas suteikia galimybę pasirinkti vieną iš keturių stimulo dydžių (1, 3, 5 ir 10mm skersmens) bei keturių spalvų (balta, mėlyna, raudona ir ža

alia), taip pat nustatyti norimą stimulo intensyvumą.

Tiriamasis: 18m. amžiaus studentė, regėjimas normalus.

Instrukcija tiriamąjam: jūsų kairioji akis tyrimo metu bus apšviesta, o dešiniąja turite nuolat žiūrėti į taškelį lanko viduryje. Jūsų užduotis- po žodžio “dėmesio” kuo skubiau pranešti eksperimentatoriui, kai ant lanko pastebėsite atsiradusį stimulą. Atliekant matavimus su skirtingo dydžio stimulais, pasistenkite pranešti, kai tik pamatote stimulo sleidžiamą šviesą, o ne jo formą. Taip pat ir spaviniuose matavimuose: praneškite, kai pamatote spalvą, bet ne formą.

Tyrimo sąlygos ir eiga: šis eksperimentas buvo vykdomas dienos metu (pradžia 12.30val.), esant silpnam patalpos apšvietimui- mezopinio matymo sąlygomis. Matavimai pradėti, kai tiriamojo akis adaptavosi prie apšvietimo (po 4-5min.). Atstumas nuo tiriamojo akies iki fiksacijos taško buvo 370mm.
Visų pirma nustatoma tokia tiriamojo galvos padėtis, kad ta akis, kurios regos laukas matuojamas, būtų tiksliai priešais perimetro lanko centrą. Tiriamasis smakrą padeda ant specialaus laikiklio- jis reguliuojamas tol, kol du aparato kontroliniai šviesos žiedai projektuojasi tiksliai aplink akies vyzdį.
Tyrimo metu eksperimentatorius lėtai veda stimulą perimetro lanku nuo periferijos tol, kol tiriamasis praneša jį matąs. Ši padėtis adatėle pažymima specialiame prie perimetro pritvirtintame lape (žymima regos lauko riba tame meridiane; matuojama laipsniais nuo regos lauko centro). Taip pat nustatomi regos lauko kontūrai priešingoje regos lauko pusėje. Tyrimo eigoje keičiami testinio stimulo dydis ir spalva, t.p. keičiamas perimetro lanko pasukimo kampas. Šiame eksperimente matavimai buvo atliekami 6 lanko padėtyse- taip gauta 12 regos lauko kontūro taškų kiekvienam stimulu. Dėl laiko stokos tirti tik dešinės akies regos laukai. Matavimuose su skirtingais stimulo dydžiais, pats stimulas buvo baltos spalvos. Spalviniuose matavimuose pasirinktas 3mm skersmens stimulas.
Atlikus visus matavimus gauti kontūrų taškai nuosekliai sujungiami- gauti 2 brėžiniai- skirtingų dydžių (1, 3, 5 ir 10mm skersmens) bei spalviniams stimulams (balta, mėlyna, raudona ir žalia spalvos).
3.Rezultatai

Eksperimento metu gauti rezultatai pateikiami 1,2 lentelėse bei prieduose.

1 lentelė: Skirtingo dydžio stimulais gauti regos laukai

Regos lauko meridianas Regos lauko dydis

1mm 3mm 5mm 10mm
0*
52 53 53 55
30*
54 65 66 67
60*
65 77 80 83
90*
73 85 89 91
120*
77 83 85 89
150*
72 82 85 87
180*
61 66 68 71
210*
46 54 55 59
240*
49 53 54 57
270*
49 51 52 54
300*
50 50 50 52
330*
43 44 44 45

2 lentelė: Chromatiniai regos laukai

Regos lauko meridianas Regos lauko dydis

balta mėlyna raudona žalia
0*
51 45 40 30
30*
56 49 41 29
60*
53 42 38 28
90*
58 40 36 28
120*
59 48 39 31
150*
75 59 46 40
180*
83 72 58 48
210*
80 73 58 48
240*
70 64 51 38
270*
53 50 39 30
300*
47 45 38 28
330*
47 44 38 29

4.Rezultatų aptarimas

Skirtingo dydžio stimulais gauti regos laukai patvirtino ankstesnių tyrimų duomenis, rodančius tiesioginę regos lauko dydžio priklausomybę nuo testinio stimulo dydžio- tiriamąjam pateikus mažesnius stimulus gauti mažesni regos laukai. Tarp 1, 2 ir 3mm skersmens stimulais gautų regos laukų skirtumai nėra dideli. Šiek tiek labiau skiriasi 10mm skersmens stimulo regos lauko dydis. Regos laukų dydžiai išsiskiria periferijoje, o arčiau centro skirtumai mažesni. Šiuos skirtumus galima paaiškinti netolygiu receptorių pasiskirstymu tinklainėje (periferijoje jie išsidėstę rečiau).
Chromatiniame regos lauke ryškus skirtumas tarp baltos ir kt. spalvų stimulais gautų regos laukų dydžio. Be to, baltos spalvos regos laukas labiau išsiplėtęs į šoną, o mėlynos, raudonos ir žalios spalvų- beveik simetriškai išsidėstę regos lauko centro atžvilgiu. Jau minėta, jog eksperimentas vyko mezopinio apšvietimo sąlygomis, kai lazdelių ir kūgelių aktyvumas yra tarpinis. Taigi, baltą spalvą lazdelės galėjo užfiksuoti jau periferijoje, o kitos spalvos buvo suvoktos tik šviesai patekus į centrinę tinklainės dalį.
Skirtingų spalvų stimulais gauti regos laukų dydžių santykiai taip pat sutampa su ankstesnių šios srities tyrimų rezultatais, tačiau mėlynos, raudonos ir žalios spalvų regos laukai kiek siauresni- tai galima būtų aiškinti eksperimentatoriaus ir tiriamojo patirties stoka, taip pat tiriamojo nuovargiu. Gauti chromatiniai regos laukai išsidėstę tokia seka: plačiausias- baltos spalvos, toliau mėlynos, raudonos ir žalios spalvos (aiškinama netolygiu skirtingų kūgelių tipų skaičiumi ir išsidėstymu tinklainėje).
Eksperimentas buvo vykdomas laboratorijoje specialiu aparatu, užtikrinant stabilią tiriamojo akies padėtį; visose perimetro lanko padėtyse stimulo nuotolis nuo tiriamojo akies vienodas, parametro parodymai fiksuoti tiksliai, netrukdė pašalinis triukšmas. Tačiau eksperimento rezultatus galėjo paveikti tokie faktoriai:
• Tiriamojo būklės pokyčiai; kadangi eksperimentas truko apie 2 val., tiriamojo būsena visą šį laiką negalėjo išlikti stabili. Dėl tiriamojo dėmesio svyravimų, kintančio aplinkos triukšmo lygio, eksperimento eigoje atsiradusio nuovargio galėjo kisti tiek patys regos laukai, tiek tiriamojo reakcijos laikas. Tiriamojo fizinės ir emocinės būklės pokyčiai svarbūs dėl subjektyvaus eksperimento pobūdžio- regos lauko ribos yra fiksuojamos pagal paties tiriamojo pranešimus.
• Tiriamojo patirties stoka; regos lauko dydis skiriasi priklausomai nuo to, ar tiriamasis praneša apie stimulo skleidžiamą šviesą, ar apie jo formą (t.p. apie spalvą ir formą). Pirmą kartą tokiame eksperimente dalyvaujančiam tiriamąjam nėra lengva atskirti šiuos du požymius. Gali būti, kad tik tyrimo eigoje tiriamasis išmoko anksčiau pastebėti būtent tą reikiamą stimulo požymį.
• Eksperimentatoriaus darbo pobūdis; kadangi perimetro lanku stimulas vedamas rankiniu mechanizmu ir tokiu pat būdu žymimos regos lauko kontūro ribos pagal stimulo padėtį, eksperimentatoriaus dėmesio pokyčiai, nuovargis ir kartu padidėjęs rekcijos laikas, t.p. darbo su specialia aparatūra patirties stoka galėjo įtakoti stimulo vedimo lanku greičio pokyčius ir regos laukų ribų žymėjimo tikslumą. Tikslumas galėjo nukentėti ir dėl palyginti spartaus darbo tempo.
• Aparatūros netobulumas; eksperimento metu kilo sunkumų keičiant perimetro lanko pasisukimo kampą, kadangi buvo sugedęs fiksacijos mechanizmas.
• Apšvietimas; rezultatų pobūdžiui įtakos galėjo turėti tai, kad eksperimentas buvo vykdomas mezopinio matymo sąlygomis. Literatūroje šia tema dažniausiai nenurodoma, kokiomis apšvietimo sąlygomis gauti pateiktieji regos laukų dydžiai.

5.Išvados

1. Regos lauko dydis tiesiogiai priklauso nuo testinio stimulo dydžio- didesniu stimulu gaunamas didesnis regos laukas.
2. Chromatinių regos laukų ribos siauresnės bei išsidėsčiusios arčiau centro nei achromatinio regos lauko.
3. Vienodo ryškumo ir sodrio stimulais gauti regos laukai mažėja tokia tvarka: mėlynos, raudonos ir žalios spalvos.
4. Skirtingo dydžio stimulais gautų regos laukų skirtumai ryškesni periferijoje nei centre.

6.Literatūra

1.Bagdonas A. “Sensorinės sistemos, II dalis”- Vilnius, VU leidybinis skyrius, 1977.
2.Vaitkevičius H. “Sensorinė psichofizika”- Vilnius, VU leidykla, 1997.
3.Авербах М.И. “Офталмологические очерки” –Москва: Медгиз, 1949.
4. Практикум по лсихологии / под.ред. А.И. Леонтьева, Ю.Б. Гиппенрейтер- Москва: Издателство Московского Университета, 1972.
5. Миткох Д.И., Носкова А.Д. “Методы и приборы для исследования поля зрения” –Москва: Медицина, 1975.
6. Новохватский А.С. “Клиническая периметрия”- Москва: Медицина, 1973.
7.”Psichologijos žodynas”- Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

Leave a Comment