Lietuvos karalius Mndaugas

Turinys

1.Įvadas
2.Mindaugas sujungia visas lietuvių žemes.
3.Mindaugas prijungia prie Lietuvos naujų žemių Gudų.
4.Prieš Mindaugą sukyla lietuvių kunigaikščiai.
5.Mindaugs susitaiko su priešais ir 1251 m.priima krikščionių tykėjimą.
6.Mindaugas vainikuojasi Lietuvos karaliumi.
7.Mindaugas atiduoda Livonijos ordinui kai kurias žemes.
8.Kryžiuočiai senosios Klaipėdos vietoje pastato Memelburgą.
9.Žemaičiai sukyla prieš vokiečius
10.Visi prūsai sukyla prieš vokiečius.
11.Dydvyris Herkus Mantas.
12.Mindaugas nutraukia ryšius su vokiečiais ir padeda sukilėliams.
13.Mindaugas padeda pagrindus Lietuvos valstybei.
14.Karalienė Morta Mindaugienė.
15.Kunigaikščių kovos Mindaugui mirus
16.Išvados

Įvadas

Temos aktuolumas

Lietuvos feodalinės valstybės susidarymas su Mindaugo ordu.Iki jo būta net penkių vyresniųjų kunigaikščių,o Mindaugas it uola iškilo virš jų.
Temos tiikslas:
Įtvirtinti žinias apie Lietuvos karalių Mindaugą.Sužinoti kokiomis sąlygomis Lietuva įejo i to meto Europos politinę sitemą.

Temos uždaviniai:
Kas yra tas Mindaugas?
Kaip Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi

Ką reiškia Mindaugo mirtis?Kokia ji?

Karalius-kai kurių kraštų valdovo monarcho tikslas.Tai Dievo,dangaus ir saulės įsikūninijimas.Kosmoso centras arba tarpininkas tarp dangaus,žmogaus,žemes.pasakose karalius suvokiamas kaip „aš“ tobulumo tikslas.Kartu yra valdžios simbolis,dangaus valios vykdytojas.

(66psl. „Simbolių reikšmių žodynas“
Lionė Lapinskienė

Leidykla „Magilė“ 2004.

Ir vienas iš karalių buvo Mindaugas.Mindaugas 1236-1263.Lietuvos karalius suvienijo Lietuvą.Morta-Mindaugo žmona.Gera patarėja politinių įvykių dalyvė,gera šeimininkė.
(19psl. „Iš kur atėjome“
Aldona Nekrošienė
Kaunas :Šviesa: 19989

Mindaugas sujungia visas lietuvių žemes.-Jau seniau buvo susidarius Lietuvos valstybė,vieno valdovo rankose sujungta.Kas buvo tie pirmieji Lietuvos valdovai,tikslių žinių nera likę.Pirmas mums gerai žinomas Lietuvos valdovas buvo garsusis Mindaugas,vadinamas Išmintinguoju.Žodinė tradicija yra išlaikiusi jo galingojo pirmtakūno kunigaikščio Rimgaudo vardą.

Nelengva buvo Mi

indaugui priversti smulkesniuosius kunigaikščius klausyti .
Vieni kunigaikščiai geruoju pasidavė jo valdžiai,o kitus jisai kardu ir kitais prievartos būdais privertė sau tarnauti.Apie 1240 metus jisai jau pats vienas valdė stiprią ,suvienytą Lietuvos valstybę.

Mindaugas prijungia prie Lietuvos naujų žemių –Gudų.- Tuo metu,kai Mindaugas jungė Lietuvos žemes.iš aAzijos gilumos atėjio mongolai klajokliai –totoriai.Kurie,degindami miestus ir kaimus,plėšdami ir žudydami gyventojus ,buvo ušgrobę didelius slavų žemės plotus.Bijodami totorių,gudai,ukrainiečiai ir rusai pasiduodavo lietuviams,tikėdamiesi jų globos.Pasinaudodamas kaimynų silpnėjimu,Mindaugas atgavo kai kurias seniau prarastas lietuviškas sritis su Naugarduko,Slanimo,Volkvisko miestais ir prijungė naujų žemių su Minsku,Polocku,vėliau ir Smolensku.

Prieš Mindaugą sukyla lietuvių kunigaikščiai.-Prijungtąsias gudų žemes Mindaugas atidavė valdyti savo giminaičiams,kad jie netrukdytų jam vienam viešpatauti Lietuvoje.Savo sūnui Vaišvilkui davė Gudų žemės,žemaičių kunigaikščiui Vykintiu ir savo brolėnams Tautvilai ir Eidvidui-Polocką,liepdamas jiems patiems daaugiau žemių užsikariauti.Kadangi Mindaugas atėme iš jų žemes Lietuvoje,tai šie kunigaikščiai liko juo nepatenkinti.1248m. Vykintas,Tautvila ir Eidvidas sukilo prieš Mindaugą.Supykęs Mindaugas juos išvarė iš duotų jiems valdyti žemių.Išvarytieji kunigaikščiai pasislėpė pas galingesnius kaimynus valdovus ir prašė jų pagalbos.Vykintas nuvyko pas Livonijos kryžiuočius,prikalbėjo juos pulti Mindaugą.sukėlė jotvingius ir dalį žemaičių.O vokiečiai ir telaukė progos užpulti galingąjį Lietuvos valdovą,kuris,sukūręs didžiulę Lietuvos valstybę,nebeleido jiems daugiau brautis į lietuvių gyvenamąsias vietas žemes.Tokiu būdu rusai su neklusniaisiais Lietuvos kunigaikščiais puolė Mindaugą iš pietų,Livonijos kryžiuočiai iš šiaurės ry
ytų,taip giliai įsiverždami į Lietuvos kraštą,kaip dar niekomet nebuvo net bandę,Mindaugo valstybė atsidūrė didžiausiame pavojuje.

Mindaugas susitaiko su priešais ir 1251 m. priima krikščionių tikėjimą.-Daugelio sąmokslininkų užpultas,Lietuvos valdovas manė jau turėsias žūti apsuptas priešų savo sostinėje (remiantis paskutinias tirinėjimais,tai turėjo būti Vilnius).Tačiau Mindaugui pavyko išsipanioti iš nelaisvės .Kadangi priešų buvo daug,rekėjo jam nors su vienu susitaikyti.Kryžiuočiai buvo patys stipriausi Mindaugo priešai; su jais bandė pradėti darybas.Jis žinojo,kad kryžiuočiai puldami,Lietuva,skelbėsi norį joje įvesti krikščionių tikėjimą.Mindaugas pasiuntė pas kryžiuočius savo pasiuntinius ir pranešė,jog jis sutinkąs priimti krikščionių tikejimą su ta sąlyga,jei vokiečiai jo daugaiu nebepulsią.Kryžiuočiai sutiko su Mindaugo sąlygomis ir 1251 m. Livonijos ordino magistras Andrius iš Štirlando iškilmingai jį pakrikštijo drauge su žmona,kunigaikštiene Morta,dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu (kai kurių istroikų nuomone,jų vardai buvo Replys ir Gerstutis) ir daugeliui karių.Nors visas kraštas dar buvo senajam tikėjimui,bet,valdovui priėmus krikštą 1251 metais,tie metai laikytini Lietuvos krikšto pradžia.Susitaikęs su kryžiuočiais,Mindaugas dar turėjo smarkiai kovoti su rusais ir su sukilusiais giminaičiais.Pagaliau,Mindaugo sūnui Vaišvilkui tarpinikaujant,susitaikė jisai su priešais,išleisdamas net savo dukterį už Voluinės kunigaikščio Švarno.

Midaugas vainikuojasi Lietuvos karaliumi.-tuo tarpu Mindaugas išgavo iš popiežiaus leidimą vainikuotis Lietuvos karaliumi.1253 m.vasarą Mindaugas savo sostinėje susilaukė daugybės garsių svečių ir iškilmingai vainikavosi drauge su žmona Morta.Tai buvo svarbi valanda Lietuvos istorijoje.Lietuva,plati ir galinga valstybė su kr
rikščioniu valdovų priešakyje,pasidarė lygi kitomis Europos valstybėmis.InocentasIV,vienas iš galingiausių viduramžių popiežių,labai rūpinosi krikščionybės platinimu tose tautose,kurios buvo dar pagoniškos.Jis per Livonijos Ordino dvasininką ir liepė Rygos arkivyskupui Lietuvos vyskupą prisaikdinti tiesiai popiežiaus vardu.Tai kryžiuočiams labai nepatiko,ir Rygos vyskupas popiežiaus nepaklausė:prisaikdino tik savo vardu.Mindaugas pasiskundė popiežiui.Tada popiežius panaikino duotąją priesaiką ir liepė antrą karta prisiekti popiežiaus vardu.Tuo būdu įkurta Lietuvos bažnytinė provincija.Mindaugas žadėjo patatyti vyskupui katedros bažnyčią.Vyskupas parsigabeno kunigų ir vienuolių krikščionybei skleisti.Jam Mindaugas dovanojo keletą stambių dvarų.
Mindaugas atduoda Livonijos ordinui kai kurias žemes.-Netrukus kryžiuočiai pamatė,kad Mindaugas nė nemano jiems pasiduoti.Tuomet už teikiamą pagalbą jie pareikalavo atlyginimo – Žemaičių žemės.Mindaugas tada davė kryžiuočiams Žemaičių žemės dalį.Gavę dalį,jie įsigeidė visos Žemaičių žemės.Vėliau kryžiuočiai net suklastojo Mindaugo dovanojimo raštus,norėdami įrodyti ,kad Lietuvos karalius jiems visą žemaičių gyvenimą žemę dovanojęs.

Pirmą kartą Žemaičių žemėje suskambėjo svetima,iki tol negirdėta vokiečių kalba.Kryžiuočiai skubiai griebėsi statidintis pilis.O vietos gyventojus apkrovė sunkiais mokesčiais,reikalvo iš jų visokių duoklių:grūdų,gyvulių ir pan.Sunkus ir skaudus buvo žemaičiams vokiečių jungas.

Kryžiuočiai senosios Klaipėdos vietoje pastato Memelburga.-Kryžiuočių vienuoliai,pasirašę Christburgo taikos sutartį, nesilaikė jos-nesiliovė veržęsi i Prūsų žemes vis tolyn į rytus.Vėl prasidėjo sunkios kovos.Įsigyvenę Prūsų žemėse,vokiečiai persikėlė per Nemuną ir Žemaičių žemėmis norėjo susijungti su Livonijos vokiečiais.1251 m. Livonijos riteriai,susitarę su Rygos vyskupu,senos lietuviškos pilies Klaipėdos vietoje prie Da
angės upės bandė statytis pilį.Prūsai ir žemaičiai puolė juos,ardė jau pradėta statyti pilį,bet vokiečiai pasirodė turį daugiau ginkluotų jėgų,1254 m. vokiečiai toje pilyje jau įsiviešpatavo.Tokiu būdu senoji Lietuviška Klaipėda pateko į vokiečių rankas ir buvo pavadinta Memelburgu.Iš čia vokiečiai ketino Nemunu skverbtis į Lietuvos gilumą ir Nemunu varyti prekybą.
Žemaičiai sukyla prieš vokiečius.-nesiliaujant Prūsų žemėje,nerimo ir pavergtiejji žemaičiai.1256 m. įnirtę žemaičiai surinkę kariuomenę puolė kryžiuočius.Sukilo ir latviai.Sumušę kryžiuočius prie Skuodo,1260 m. žemaičiai puolė didžiausią kryžiuočių kariuomenę ties Durpės ežeru.Kova buvo nepaprastai žiauri,nes vokiečiai surinko narsiausius savo karius.Tačiau žemaičių narsumui neatsispyrė geležiniai vokiečių šarvai.Kryžiuočių kariuomenėje kilo toks nepaprastas sumišimas,riteriai taip smarkiai ėmė bėgti iš kovos lauko,kad keli žemaičiai galėjo varyti šimtą bėgančių kryžiuočių.

Visi prūsai sukyla prieš vokiečius .Didvyris Herkus Mantas.-Sužinoję apie žemaičių laimėjimus;drąsiau sukilo prieš vokiečius prūsai,latviai.Pilis po pilies ėjo iš vokiečių i prūsų rankas; kovėsi prūsai prie pilių,prie sodybų,prie miškų.Jiems vadovavo prūsas Herkus Mantas,kurstęs sukilimą,šaukęs žmones į kovą.Dar jaunas jis buvo patekęs į vokiečių rankas: priėmęs krikštą ir apsišvitęs,žinojo klastingųjų vienuolių tikslus ir pasiryžo vaduoti pavergtuosius savo tautiečius.Vokiečiai jo bijojo ir gerbė jį už kilnumą ir riteriškumą.Žemaičių priešakyje narsusis kunigaikštis Tremniota.

Mindaugas nutraukia ryšius su vokiečiais ir padeda sukilėliams.-Žemaičiai išvijo vokiečius iš savo žemių.Jie ėmė reikalauti iš Mindaugo,kad šis atsisakytu sąjungos su vokiečiais,išsižadėtų krikščionybės,kad drauge su jais stotų i kovą prieš baisųjį priešą.Mindaugas matė,kad kryžiuočiai skraiudžia jiems atiduotus žemaičius.Jis įsitikino,kad nei vokiečiai,nei krikščionybė jam neužtikrins taikos ir kad didžiausias Lietuvos priešas yra kryžiuočiai.Jis atsimetė nuo kryžiuočių ir pasiskubino į pagalbą žemaičiams.Surinkęs kariuomenę,drauge su Treniota nužygiavo vokiečių varyti iš Latvių žemės,bet žygis nepasisekė.

Mindaugas padeda pagrindus Lietuvos galybei.-Žemaičių kunigaikštis Treniota,pagarsejęs savo kovomis su vokiečiais,nenorėjo pasiduoti Mindaugo valdžiai,drauge su kitais lietuviais ir žemaičiais piktinosi Mindaugu,kam jis buvo susidejęs su vokiečiais ir svetimą tikybą priėmęs.Treniota pats norėjo būti visos Lietuvos valdovu.Susitaręs su kunigaikščiu Daumantu,įpykusiu ant Mindaugo,Treniota su savo bendrais puolė Mindaugą ir 1263 m. Aglonoje(netoli Dauguvos) jį nužudė.
Karalienė Morta Mindaugienė.-Greta Mindaugo taip pat didingai iškyla ir jo žmonos karalienės Mortos asmenybė.Tai pirmoji tikrai ryški moteris mūsų istorijoje.Manytina ją buvus aukštos lietuviškos kilmės.Ji pasižimėjo greta savo vyro ne tik kaip šauni pilies dalyvė,dažnai patarėja.Jos pirmasis vyras buvęs Vismantas .Amžininkai vokiečiai ją mini su didelę pagarba.Ji mirė prieš pat Mindaugą. „Lietuvos metraštyje“skaitome: „ .jos sesuo buvo ištekėjusi už Daumanto,Nalšios kunigaikščio.Ir man Mindaugas pasiuntė kvieslius i Nalšą pas savo svainę tardamas: „Numirė tavo sesuo,atvažiuok savo sesers apraudoti“.O kai ji atvažiavo gedėti ,Mindaugas užsimanė vesti savo svainę.Ir ėmė jai kalbėti : „ Tavo sesuo mirdama liepė man tave vesti.Sakė,kad kita vaikų neskriaustų.Ir vedė ją“.

Vesdamas Daumantienę,Mindaugas davė progą jos vyrui prisidėti prie jį nužudžiusių sąmokslininkų.

Kunigaikščių kovos Mindaugui mirus.-Mindaugui mirus prasidėjoLietuvoje tarp kunigaikščių kovos dėl valdžios.Iš pradžių Mindaugo vietoje įsitvirtino Treniota,bet neilgam Ir jis žuvo nuo kito rankos.

Mindaugo nuopelnai Lietuvai labai dideli.Sunkiais,nerimiais laikais jis sugebėjo sujungti smulkias kunigaikštijas,sudarė plačią ir stiprią valstybę,įvedė ją i Europos valstybių tarpą.

Vaišvilkas po Mindaugo mirties grįžo į Lietuvą iš Rusios žemių,kuriose ilgą laiką buvo išgyvenęs ir net priėmęs stačiatikių tikybą.Jis bandė įsitvirtinti tėvo soste,bet buvo nužudytas.

IŠVADOS

1.Mndaugas vienas rėmėsi karine jėga ir siekė valdyti
2.1264 m. rugsėjo12d.nužudė Mindaugą ir jo sūnus Rublį ir Rupeikį,dėl pavydo. Mndaugo mirtis reiškė pagonybės pergalę ir nesutaikomą Lietuvos konfrontacija su krikščioniškąją Europa
3.Mindaugo sukurta Lietuvos valstybė nesuskilo,o toliau stiprėjo.

Literatūra

1.Autorius pagal abėcėlę:

1.V.Daugirdaitė

2.M.Jučas

3.I.Lukšaitė

4.V.Merkys

5.A.Nekrošienė

6.V.Sruogienė
1. „Lietuvos istorija“

Vilniaus „Vyturys“1990

2. „Lietuvos istorija“

„Nuo seniausių laikų iki 1917 metų“

Vilnius „Mokslas“1988

3.“ Iš kur atėjome“

Kaunas „Šviesa“1989

Leave a Comment