IV. Mokytojų ir mokinių bendravimo problemos ugdymo tikrovėje (empirinio tyrimo rezultatai)
Santrauka
Nesunku suprasti, kad šilti mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai,pagrįsti abipuse meile, pagarba, išklausymu, įsijautimu, supratimubesąlygišku priėmimu yra mokymo ir mokymosi sėkmės pamatai. Šiame tyrimeanalizuosiu pradinių trečių klasių mokytojų ir mokinių bendravimo ypatumus.Siekiama atskleisti bendravimo ypatumus tarp mokytojo ir mokinio. Mokytojųir mokinių bendravimo įgūdžių raiška, kaip vaikai vertina savo mokytoją.Pedagogų ir mokinių ryšiai yra reikšmingas asmenybės vertybės puoselėjimo,socialinio ugdymo veiksnys. Pagrindinės sąvokos: ugdymas, bendravimas, pedagogas, mokinys,mokytojo- mokinio bendravimo ypatumai. Įvadas Viena pagrindinių ugdymo tikslų ir uždavinių realizavimo sąlygų yramokytojų ir mokinių bendravimas ugdymo procese. Mokytojo profesiogramojedažniausiai siekiama: bendravimo, organizavimo, kūrybiškumo, ekspresijos,sugestijos gebėjimai. Gebėjimas bendrauti daug kuo lemia mokytojo veiklossėkmę. Pedagogams bendravimas yra lyg „įrankis‘, kurį naudodami jie daropoveikį ugdytiniams, įgyja jų pasitikėjimą. Mokytojo ir mokinio bendravimasyra vienas pagrindinių mechanizmų, keičiančių individo sąmonę. Geraspedagogas yra tas, kuris sugeba sukurti darnius, humaniškus ir partneriškussantykius su savo mokiniais, abipusiu pasitikėjimu grindžiamą klasėsbendruomenės teigiamą psichologinį klimatą, palaikyti darbingą pamokosatmosferą. Pedagoginio bendravimo dėsningumai ir turinys domina daugelįmokslininkų. J. Vabalas- Gudaitis iškėlė konstrukcines sąveikos svarbąugdymo procese. Pastaruoju metu Lietuvoje pedagoginio bendravimo klausimusnagrinėja B. Bitinas (1987), V. Jakavičius (1998), L. Jovaiša (1995; 2001),G. Butkienė (1993) ir kt. Šių autorių darbų analizė parodė, kad bendravimastarp mokytojo- mokinio yra pagrindinė ugdymo dalis. Tačiau visi vieningailaikosi nuomonės, kad ugdytojo ir ugdytinio santykiai neįmanomi, jei nėrapedagoginio susitikimo ir bendravimo. Pripažįstamas bendravimoreikšmingumas ugdymo procese, netgi teigiant, kad ugdymas ir yrabendravimas.
Tyrimo tikslas: Mokytojų ir mokinių bendravimo problemos ugdymo tikrovėje.
Tyrimo uždaviniai: • Atskleisti ką reiškia bendravimas vaiko gyvenime; • Ištirti mokytojų ir mokinių bendravimo ypatumus. • Išsiaiškinti bendravimo stilių poreikius. • Nustatyti mokytojų bendravimo su mokiniais klaidas.
Tyrimo metodai: anketavimas, apklausa, tyrimo duomenų apdorojimas.
Tyrimo subjektai: 112 Klaipėdos miesto „Vitės pagrindinės“ ir „Aukuro“vidurinių mokyklų trečių klasių moksleivių.
Rezultatai ir jų interpretacija “Individo vystymasis sąlygojamas vystymusi kitų individų, su kuriaisjis tiesiogiai ar netiesiogiai bendrauja“( K. Marksas). Mokytojo bendradarbiavimas su mokiniais – tai mokyklinio gyvenimodemokratizacija ir toks mokymo ir auklėjimo proceso organizavimas, kuriamemokytojas ir mokinys užsiima bendra kūrybine veikla, pagrįsta lygiateisėspartnerystės santykiais. Reliatyvus požiūris į ugdymą bei jo aprėpiamas sritis rodo šio procesoreikšmingumą šių dienų visuomenėje. Visi požiūriai iš esmės gali būtilaikomi teisingais, nes atspindi ugdymo tikrovę, nors kartais tik vienąkurį jos aspektą. Tokiu atveju, matyt, tikslingiausia būtų ieškoti požiūriųsintezės. Pavyzdžiui, A. Leontjevas, laikydamas veiklą pagrindiniu žmogausbūties pasireiškimo būdu, joje pastebi bendravimą kaip sudėtinę veiklosdalį. B. Lomovas pirmaujančią reikšmę teikia bendravimui kaip esmineižmogaus socialinės būties formai, prie jos priskirdamas veiklą, kuriosneįmanoma organizuoti ir vykdyti be bendravimo. Kadangi ugdymas yrasocialinė žmogaus būties funkcija, tikslinga esminiu jos požymiu laikytibendravimą, inkorporuojantį veiklą. Jame glūdi žmogaus santykiai irsąveika. Ugdymo analizė leidžia pastebėti, kad jame dalyvauja žmonės – ugdymodalyviai: mokiniai ir mokytojai, tėvai ir vaikai, kitaip tariant, ugdytojaiir ugdytiniai. Ugdymo nėra be kultūros vertybių, be valdymo ir vadovavimo,tam tikrų priemonių bei jų taikymo būdų. Apžvelgiant visus ugdymui būdingusminėtus požymius, galime teigti, kad ugdymas yra vadovaujamas žmonių
bendravimas kultūros vertybių pagrindu. Vaiko gyvenime tokia ugdymosampratos forma gali pasireikšti gana įvairiai. Ugdymas kaip sąveika gali būti apibūdinamas kaip veikla vienas įkitą, skirta kažką keisti, tobulinti vienas kitame, atlikti bendraikoordinuojantį darbą, arba kaip sąveika, kaip veikimas vienas į kitą,sukeliant psichines reakcijas. Pirmoji yra pedagoginė, antrojipsichologinė, kurios pavyzdys galėtų būti toks: per pamoką mokytojas,klausydamas mokinio atsakinėjimo gauna grįžtamąją informaciją apie tai, kąmokinys sužinojo iš mokytojo aiškinimo. Ta informacija mokytojo sąmonėjeperdirbama, sukelia tam tikras reakcijas, vertinamuosius sprendimus apiemokinio išmokimo kokybę. Tai psichologinė sąveika, nes mokinio veiklos(atsakinėjimo) tikslas nėra ugdyti mokytojo asmenybę. Tačiau mokytojasremdamasis gauta iš vaiko informacija, gali įvertinti tiek jo tiek savokompetentingumo lygį. Ugdymas kaip bendravimas žvelgiant per vaiko socialinės būtiespasireiškimą per veiklą (pažintinę, praktinę) ir bendravimą (žodinį irnežodinį), vyksta keičiantis informacija, patirtimi. Taip kaupiamapatirtis, ji tobulinama, o tai – asmenybės socialinio vystymosi pagrindas.Tai dar kartą akivaizdžiai patvirtina K. Markso žodžius:“ Individovystymasis sąlygojamas vystymusi kitų individų, su kuriais jis tiesiogiaiar netiesiogiai bendrauja“. Ugdomasis bendravimas gali pasireikšti ir santykiavimo forma.Pedagoginiame susitikime ugdymo dalyvių kontaktai visada esti subjektyvūs.Juos sąlygoja subjektyvus vienas kito suvokimas, vertinimas, darantisdidelę, kartais ir lemiamą įtaką bendravimo pobūdžiui. Čia percepcija, t.y. ankstesnė patirtis, subjekto nuostatos ir vertybinės orientacijos, taippat asmenybės lūkesčiai, o kartais ir atsitiktinė informacija apie mokinįar mokytoją, lemia santykių vertingumą, nuo kurių priklauso bendravimonuoširdumas ir sąveikos glaudumas. Antra vertus, bendravimo stilius turiįtakos santykių klimatui, gali juos reguliuoti. Taigi ugdymą lyditarpasmeniniai ir kolektyviniai santykiai. Jie būtinas, dėsningas ugdymokomponentas, tačiau reguliuojamas. Bendravimas – jų reguliavimoinstrumentas. Bendravimo kultūros ugdymas gali būti suprantamas ir kaip konkretusmokytojų ar auklėtojų darbas, turintis tikslą, atitinkamas priemones ir jųtaikymo būdus. Visos rekomendacijos ugdymui tobulinti jiems ir skiriamos.Tik humanizmo epochoje susidomėta mokinių veikla, mokiniu kaip veiklossubjektu. Šiuo metu daugelis autorių pabrėžia, kad ugdomoji bendravimoreikšmė – dvipusis procesas, kurio rezultatai – ugdytojų ir ugdytiniųlygiagretumas, nors ir skirtingos veiklos suderinamumas. Ugdomasis bendravimas šiuolaikinių pedagogų akimis gali būtitraktuojamas kaip kibernetinis – įvairių sistemų valdymo procesų mokslas,jo pritaikymas ugdymo praktikai. Mokinio ir mokytojo bendravimassuprantamas kaip vieninga dinaminė atvira sistema, kur mokytojas –valdančioji, mokinys – valdomoji sistema. Mokytojas ir mokinys perimavienas kito ar savo veiklos signalus (žinias, vertybes ir pan.), juosįvertina ir koreguoja. Vadinasi, sistemos tobulėjimą užtikrina grįžtamasisryšys bei su juo gauta informacija tuo atveju, jei ta informacija teigiama.Kai informacija yra negatyvaus pobūdžio, atliekami korekciniai veiksmai,kuriems nepadėjus, sistema griūva.1. Ugdomoji bendravimo reikšmė vaiko gyvenime
| |„Vitės pagrindinė“ |„Aukuro“ vidurinė mokykla|| |mokykla | ||Labai patinka|49.1% |40.2% ||Nepatinka |4.5% |6.2% |
1 pav. Mokinių atsakymai į klausimą „Ar patinka kalbėtis su savo mokytoja?“
Tyrimas parodė, kad 89.3% trečios klasės mokinių noriai bendrauja susavo mokytoja, nes pasak vaikų ji yra švelni, gera, miela, linksma beidraugiška. 10.7% parodė, jog mokiniams nepatinka bendrauti su savomokytoja, nes pasak vaikų ji yra pikta, griežta, reikli. Galima teigti, kad dauguma trečios klasės mokinių mielai bendrauja beipasidalina įvairiausiais įspūdžiais su savo mokytoja. Pastebėjau, kad dauguma trečios klasės mokiniai labai gerbia savomokytoją už dėmesingumą, gerumą, nuoširdumą bei aktyvų dalyvavimą įvairiojeveikloje. Svarbu tai, jog neigiamo mokytojo elgesio su vaikais nepastebėta.Be to, nustatyta, kad savo auklėtiniams pedagogės yra dėmesingos (išklausojuos), taip dažniausiai ir gali suteikti jiems pagalbą.
Taip pat trečios klasės mokiniai pamokoje noriai bendrauja su savomokytoja, pasak vaikų ji sugeba sudominti mokomąja medžiaga, o taiįpareigoja pedagogą dirbti kūrybiškai, vengti monotoniškumo, eitinestandartizuoto mokymo keliu. Kaip žinome vaiką patrauks tik tokiospamokos, kuriose bus sudarytos sąlygos įdomesnei ir vežlesnei jo gyvenimoraidai. Vaikams labai svarbu, kai mokytojas juos išklauso, pataria ar netpagiria.| |„Vitės pagrindinė“ |„Aukuro“ vidurinė mokykla|| |mokykla | ||Išklauso |50.9% |41.9% ||Neišklauso |2.7% |4.5% |
2 pav. Ar mokytojasišklauso mokinį.
Rezultatai leidžia manyti, kad 92.8% trečių klasių mokinių nuomonė,kad pedagogas išklauso jų pasakojimus, o 7.2% mano, kad mokytoja neišklausojų pasakojimų. Vaikai teigia, kad mokytojai yra neįdomu ką jie pasakoja,jaučia ar išgyvena. Tačiau didesnis procentas leidžia manyti, jog daugumamokytojų išklauso mokinį, o tai skatina gerus santykius tarp mokytojo irmokinio. Pradinių klasių mokiniams mokytoja- vienintelis žmogus, pasižymintisišmintingumu ir teisingumu. Kiekvienas vaikas nori būti mokytojos mylimas,suprastas gerbiamas. Tačiau, mano nuomonė, mokytojas negali visai klaseiskirti tam tikro dėmesio. Galbūt vieniems dėmesys šiek tiek didesnis neikitiems. Aptarkime, trečios klasės mokinių nuomonės, kaip su jais turibendrauti mokytojas.[pic] Anketos duomenimis galima teigti, kad 100% mokinių nori, jog mokytojapatartų. Jokiu būdu ne nurodyti ar įsakyti. Kaip žinome, vaikams nepatinka,kai jiems kas nurodo ar įsako, tuomet pasak mokinių jie jaučiasinepasitikintys savimi, praranda savarankiškumą ir pan. Mokytojasturi būti tarpininku tarp mokomojo dalyko ir mokinio. Manau pedagogas turipatarti mokiniui būtiniausiais klausimais, nukreipti jį teisinga linkme,kad vaikas pats orientuotųsi ko jam reikia ištiktųjų. Kadangi bendravimasapibūdinamas kaip pedagogo ir ugdytinių komunikacija, kai keičiamasiinformacija ir kaip ugdymo dalyvių sąveika, t.y. vienas kito suvokimu,
supratimu. Tyrimo duomenimis dauguma vaikų noriai bendrauja su savo mokytoja,myli ir gerbia ją. Pastebėta, kad mokiniai būtų labai patenkinti, jeipedagogas dažniau ateitų į svečius. Pasak vaikų, tai jiems būtų malonu irįdomu su savo mokytoja pabendrauti namuose, o ne klasėje. Galimakonstatuoti, kad nuoširdus mokytojo elgesys lemia pačių mokinių elgesį beipuikius tarpusavio santykius.2. Bendravimo stilių poreikis
Visas pedagoginis darbas prasideda ir baigiasi bendravimu: – žvilgsnio ir šypsenos kontaktais, – pasisveikinimu, – lengvais – sunkiais ar maloniais – skaudžiais santykiais, – betarpišku ar tarpiniu keitimusi žiniomis, – skatinimu kaupti pažintinę ar praktinę patirtį, – grįžtamąja informacija – kontrole, – kontrolės padarinių bendru išgyvenimu, – palaikymu nesėkmės atvejais ir kt.
Pedagogo pasirinktas bendravimo stilius veikia mokinį, jo asmenybėstapsmo procesą. Netaktiškumas, šiurkštumas, netinkamas elgesys žeidžiamokinio asmenybę, kelia priešiškumą. Jeigu mokytojas pedagoginiame procesedaugiau vadovaujasi skatinimo metodais, o ne formaliai vykdomomisinstrukcijomis ir žinių kontrole, tokio mokytojo pamokose vyrauja geradarbinė aplinka, nuoširdūs santykiai.
[pic]
Tyrimų duomenimis galima teigti, kad trečios klasės mokiniainemėgsta, kai pedagogas su jais bendrauja griežtai, piktai ar grubiai.Šitoks mokytojos bendravimas skatina vaikus neigiamai žiūrėti į pedagogębei jos mokamus dalykus. Esant nuoširdžiam bendravimui tarp mokytojo ir mokinio, tuomet galimatikėtis abipusio pasitikėjimo ir pagarbos vienas kitam. O tai teigiamaiveikia mokinius mokytojo asmenybė: jo vertybės orientacijos, kuriasmokiniai greitai perpranta, išmintis ir elgesys. Tokiu atveju ir visagaunama iš mokytojo informacija mokiniai dažniausiai laiko reikšminga irbūtina, nes pasitiki mokytoju. Mokymas- dvipusis procesas, todėl auklėja ir pats bendravimas,mokytojo ir mokinių sąveika mokymo procese. Kadangi tais santykiaissiekiama pedagoginių tikslų, svarbu plėsti teigiamus kontaktus, kuo daugiaupasitikėti vienas kitu. Todėl, mokytojai norint kuo geriau panaudoti mokymo
galimybes auklėjimui, būtina atsisakyti, bet kokio diktato autoritariškumo,prievartos, komandavimo. Sakoma, kad prievarta mielas nebūsi. Mano manymu vaikui būtina jausti psichologinį komfortą ne tikbendraujant su mokytoja, bet ir santykiuose su klase, todėl pedagogasprivalo padėti vaikui spręsti įvairias iškilusias problemas, kartaisatlikti psichologo- konsultanto funkcijas. Mokių galimybės dalyvauti bendravime su mokytojais padėjoišsiaiškinti jų atsakymai į klausimą: „Ar norėtum patarti savo mokytojai?“Pažvelkime į (5 lentelę), kurioje yra pateikta tyrimo rezultatai.[pic] Tyrinėta mokinių bendradarbiavimo su mokytoju patirtis, teikiantmokytojui patarimus nustatyta, jog 90.1% trečios klasės mokinių norėtųpatarti savo mokytojai, 3.6% mokinių nežino ką norėtų patarti savopedagogei ir 6.3% teigia, kad visai nenorėtų patarti savo mokytojai. Patarimų dėl mokytojo asmenybės bruožų: mokiniams itin reikšmingosmokytojo dorovinės savybės: • geras, • draugiškas, • švelnus, • nuoširdus, • suprantantis mokinius, • linksmas. Mokinių patarimai dėl žinių vertinimo: • kuo objektyvesnis mokinių vertinimas; • vertinti pradėti jau nuo trečios klasės; • mokinių žinių vertinimas 10 balų sistema. Patarimai dėl užklasinės veiklos: mokiniai dažniausiai mokytojamssiūlo organizuoti daugiau išvykų į gamtą, ekskursijų į kitus miestus. Mokiniai pageidauja, kad mokytoja vengtų kuo neigiamos savo emocinėsbūsenos: nebūtu pikta, grubi, griežta, liūdna, be nuotaikos. Kadbendraujant su mokiniais nepažeistų etiketo: kalbėdama su mokiniu nešauktųant jo, neįžeidinėtų prie kitų vaikų. Mokinių patarimai apie mokymo(si) tobulinimą turinys: • įvairesnės veiklos pamokose organizavimas; • žaidybinių elementų pamokose naudojimas; • mokymo turinio papildymas naujomis temomis; • namų darbų apimties mažinimas; • pamokų trukmės sumažinimas; • tam tikrų mokomųjų dalykų skaičius sumažinimas.Taigi platus mokinių patarimų spektras leidžia teigti, kad trečiosklasės mokiniai yra nusiteikę įsijungti į mokymo proceso tobulinimą savopatarimais ir norėtų jaustis esantys mokytojo bendradarbiais galintys
išreikšti savo nuomonę ugdymo proceso organizavime, jaustis mylimi irgerbiami pedagogo. 90.1% mokinių mano, jeigu būtų galimybė su mielu norupatartų savo mokytojai, įvairiausiais klausimais, bet bijo būti nesuprasti,o tai jiems trukdytų siekti geresnių rezultatų. Galima teigti, kad taisudaro sąlygas mokiniui labiau suvokti savo funkcijas tik kaip mokytojospendimų vykdytojo, o ne kaip partnerio, galinčio dalyvauti mokytojopedagoginiuose sumanymuose. Kaip jau minėjau kiekvienas mokinys nori būtimylimas bei gerbiamas savo mokytojos, tuomet ir pedagogo dėstomi dalykaivaikui yra labiau priimtinesni, mielesni ir įdomesni. Pastebėta, kad 6.3%trečiokų nenori nieko patarti savo mokytojai. Tuomet galima teigti, kadmokiniai mokymosi mokykloje metais nepakankamai bendradarbiavę su savomokytoja.3. Mokytojų bendravimo su mokiniais klaidos
Pedagogo netaktiškumas, šiurkštumas, netinkamas elgesys žeidžiamokinio asmenybę, kelia priešiškumą. Mokytojo įžeidimus vaikas labaisunkiai išgyvena, tuomet jis jaučiasi nemylimas, atstumtas. Kiekvienaspedagogas turi siekti, kad jo auklėtiniai gyventų turiningą, dorą ir grąžųgyvenimą. Aptarkime (6 lentelės) tyrimo duomenis ar dažnai pedagogasįžeidinėja savo auklėtinius.[pic] Tyrimas atskleidė, jog 88% mokinių nėra įžeisti savo mokytojų, taiparodo puikius rezultatus pedagogų darbe. 12% trečiokų teigia, kadmokytojas yra įžeidęs juos. Galima teigti, kad pedagogas nėrasuinteresuotas sudaryti darnius santykius tarp mokinių. Įžeistas mokinyspraranda norą lankyti mokyklą, vengia tiesioginio kontakto su mokytoja,prastėja mokymosi rezultatai. Labai svarbu klasėje sukurti darnų mokytojųir mokinių kolektyvą, iš kurio mokiniai galėtų semtis draugiško bendravimo,tikėtis tarpusavio pagalbos, paramos ir reikalavimų normas. Matydami tokįpavyzdį, mokiniai mokosi bendrauti, siekti bendrų tikslų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 88% trečiokų nėra įžeisti savomokytojų. Tai reiškia, kad mokytojas vertina mokinio jausmus, jo nuostatas,jo asmenybę, juo rūpinasi, laiko jį atskiru asmeniu, tiki, kad jis iš esmės
vertas pasitikėjimo. Toks mokytojas neatmeta ir tų mokinio jausmų irnuostatų, kurios ne tik padeda, bet ir trukdo išmokti. Kiekvienam mokiniui labai svarbu, kad mokytojas būtų švelnus, geras,supratingas. Pedagogas turi parodyti mokiniams, kad supranta, ką jie sako,įsiterpti, kai mokiniai neaiškiai reiškia savo mintis. Tuomet bus lengviaubendrauti, kai mokytojas moka klausyti, pakartoti, patikslinti, klausinėtiir ieškoti pavyzdžių. Besimokant bendrauti su kitais ir išreikšti save padaroma daug klaidų.Į šias vaikų savybes mokytojai turėtų reaguoti su humoru ir lengvupriminimu, ką reikia daryti, o ne drausmės priemonėmis, kurios dažnaiparodo, kad mokytojai nesupranta vaikų motyvacijos. Mokytojų ir mokiniųbendravimo eiga turėtų nesukelti psichinės įtampos ar baimės jausmo. Jeigumokytojas priims kiekvieno mokinio elgesį tokį, koks jis yra, leis jamindividualiai reikšti savo požiūrius ir jausmus, parodys, kad supranta joporeikius, tada ir mokiniai jį gerbs. Mokytojas kaip auklėtojas, turižadinti ir skatinti vaikų norą mokytis ir geriau pažinti save, aplinką.Plėtoti mokinių iniciatyvą ir saviauklą geriausiai skatina tie mokytojai,kurie yra tikri auklėtojai, gerbiantys vaikus ir branginantys jųindividualumo pasireiškimus. Aptarkime (6 lentelės) tyrimo rezultatus, trečiokų nuomonės kokia yrajų mokytoja.[pic] Lentelėje pateikti duomenys atskleidė, kad 92% trečios klasės mokytojaiyra draugiški, 35% švelnūs, 85% geri, 76% griežti ir 21% pikti Galimateigti, kad mokytojos ir mokinio bendravimas yra paremtas draugiškumu, taiparodo puikius santykius tarp mokytojo ir mokinio. Aptardamas pozityvų mokytojų ir mokinių bendravimą, A. Šerkšnas pažymimokytojo sugebėjimą įsijausti į mokinio išgyvenimus, kas jo nuomone padedasu mokiniu užmegzti dvasinį ryšį. Jo nuomone, mokytojas turi sugebėtisavyje suderinti dvi pajėgumo rūšis: „pajėgumą toje specialybėje, kurią jisdėsto“ ir pedagoginį pajėgumą. Nesuderinus šių dviejų veiksnių, neįmanoma
pasiekti optimalių rezultatų bendravimo su mokiniais procese. Pedagogai taip pat labai yra susidomėję bendravimu. Pastaraisiaisdešimtmečiais sparčiai plėtojantis informacijos laimėjimams ir socialineipedagogikai, jaučiama jų įtaka ir pedagogikos mokslui. Ch. Lyimetsaspaskelbė darbų apie keitimąsi dvasinėmis vertybėmis bendraujant, J.Azarovas sukūrė pedagoginio meistriškumo sistemą, pagrįstą bendravimokultūra, A. Murikas parengė bendravimo kaip auklėjimo veiksnio metodiką.Vis dėlto pedagoginiai tyrimai ir gausi patirtis rodo, kad bendravimassuprantamas kaip izoliuotas nuo ugdymo esmės, savarankiškas fenomenas,veiksnys, sąlygojantis lavinimo ir auklėjimo sėkmę. Tuo tarpu bendravimasturėtų būti mąstomas kaip ugdymo pamatas, jo vyksmo esminis komponentas, netik kaip ugdymo sėkmę gerinanti priemonė. Iki šiol pedagogai teoretikai irpraktikai daugiau domėjosi mokytojų ir mokinių santykių kultūra, vaikųgražiu elgesiu. Nė viena pamoka nevyksta be bendravimo. Gerą pamoką daro tiktai gerasbendravimas. Jis reikalauja rūpintis ne vien asmeniniais ryšiais.Svarbiausia taip tvarkyti ugdymo vyksmą, kad jis užtikrintų lengvą irpilnavertį keitimąsi programiniais kultūros lobiais: žiniomis, mokėjimais,įgūdžiais, pažiūromis, vertinimais, kad užtikrintų bendravimą. Nors nebūna pamokų be vienokio ar kitokio bendravimo, bet nemažailaiko prabėga nebendraujant – mokiniai sprendžia uždavinius, rašokontrolinius darbus, vyksta nesuvokiamas, nesuprantamas monologas.Keitimasis mokslo pagrindų informacija galimas tik tuo atveju, jeigu jiprieinama, suprantama abiem pusėms (mokytojui ir mokiniui): kitaipmokslinis (dalykinis) bendravimas sutrinka, ir to priežasčių reikia ieškotidalyko suvokime, ryšių ir santykių supratime, t.y. bendravimo klaidose.Visa tai rodo, kad pedagoginis vyksmas iš esmės skleidžiasi prasmingobendravimo pamatu, tiksliau sakant, ugdymo vyksmo šerdis ir yrabendravimas.