Refleksija
Neretai mūsų gyvenimas priklauso nuo aplinkos, todėl dažnai žmogus gali jaustis tarsi įkalintas belaisvis. Yra nemažai atvejų, kurie žmogų priverčia pajusti psichologinę prievartą, tai tėvų poelgiai prieš vaikus, skyrybos, kurios dažnai apkartina vaikų gyvenimus. Apie tėvų ir vaikų bendravimo problemas mane privertė susimąstyti Peter Lauster knyga ,, Gyvenk lengvai ir laisvai“. Šioje knygoje pateikiami aplinkybių veiksniai, kurie įtakoją mūsų gyvenimą. Tarp visų aprašomų aplinkybių labiausiai privertė susimąstyti tėvų bendravimas ir įtaka vaiko gyvenime. Šiais laikais yra sunku palydėti vaikus į šį pasaulį, juos užauginti. Neretai auklėjimas sužlunga. Tėvai tai suvokia, tačiau šia tema retai kalbama. Tai nujaučia ir vaikai, kurie ima priešintis tėvams vėliausiai sulaukę paauglystės ir užsimanę gyventi priešingai, nei iš jų reikalaujama. Pasipriešinimas yra iš anksto nulemtas. Šiandien kas antra santuoka iširusi ir, jeigu yra vaikų, teisė juos auklėti dažniausiai suteikiama motinai. Pasekmė: tėvui paskiriamas tam tikras lankymo laikas, per kurį vaikas dažnai patiria, kaip abu tėvai be jokios meilės bendrauja vienas su kitu. Kaip ankščiau taip ir dabar, per skyrybas vaikas tampa tėvo ir motinos intrigų liudytojų, tėvo prieš motiną, motinos prieš tėvą, o jų vaikas įpainiojamas į šį intrigų ratą. Kiekvienam vaikui ši patirtis nemaloni ir jis atsižvegdamas į tai susidaro savas išvadas. Yra tokių santuokų, kuriuose šeima lieka gyventi kartu, tačiau jos nėra sėkmingos. Nors tėvai ir neišsituokę, kartu gyvena ne iš meilės, o iš ekonominių, profesinių arba visuomenės lemiamų priežasčių. Prie kokių išvadų prieina vaikas tokioje šeimoje, ką jis mano, ko tikisi iš savęs ir ateities? Tokiais atvejais vaikui trūksta galimybės atkreipti į save dėmesį.