1.Psichologijos sąvoka, objektas. Psyche- siela, logos-mokslas. Plačiau vartoti pradėtas XVIIIa. 1mosios pusės. Žodis vartojamas: pažymint žinių sistema, pažymint vidinio gyvenimo reiškinių visumą. Psichologija- mokslas apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.Objektas- psichika ir jos reiškiniai. Sudėtingiausia tikrovės sritis.2. Psichikos ir elgsenos vystymasis. Žm psichika ir aukščiausia jos pasireiškimo forma- sąmonė. Psichikos raidą galima analizuoti tiriant jos kitimus vykstant gyvybės,t.y. filogenetinei raidai ir atskiro individo gyvenime, t.y. vykstant ontogenetinei raidai. Filogenetinė psichikos raida atsiskleidžia tiriant įv gyvūnų organizmų raidos(evoliucijos) stadijas, pasiekusių individų elgesį. Gyvūnų nervų sistema kinta pereinant iš žemesnių evoliucijos tarpsnių į aukštesnius, o kartu kinta ir tikrovės atspindėjimo lygis, elgesys. Ontogenetinę žm raidą apima individo gyvenimą, nuo gimimo iki mirties. Ji neatskiriamai siejasi su asmenybės vystymusi. Asmenybės psichikos raidai reikšmingos krizės:pradėjus vaikščioti, eiti į m-klą, lytiškai bręstant, išėjus i penaują, sukūrus šeimą. Elgsenos formos priklauso nuo ryšių tarp sensorinės ir elektorinės nervų sistemos dalių. Elgseną sukelia biotiniai stimulai. Taksis- viso organizmo reakcija į biotinius aplinkos poveikius.(gali būti teigiami ir neigiami). Refleksas- įgimta motorinė reakcija į stimulą(tonusiniai, faziniai). Instinktas- paveldėtas elgsenos komponentas, kurio vyksmą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Išmokimas- tai veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, patirties įgijimas.3. Psichologijos atsiradimas, raida.4. Psichologijos metodai. Psichologija susijusi su: gamtos(fizika, chemija), socialiniais ir visuomeniniais (gamtos objektų pertvarkymas ir panaudojimas žm. ir visuomenės poreikiams tenkinti),filosofijos mokslais, pedagogikos mokslais. Stebėjimas- fiksuojamas išorinis žm elgesys, jo vidiniai pergyvenimai ir iš to daromos išvados apie psichinės veiklos dėsningumus( atsitiktinis, mokslinis, objektyvusis, savistaba).Eksperimentas- pagal tam tikrą planą sukeltų ekpermentuojamojo išgyvenimų stebėjimas( laboratorinis, natūralusis, psichologinis-pedagoginis).Pokalbis-duomenų rinkimas apie tiriamojo asmenybę, gyvenimo sąlygas.
5. Psichoanalitinė teorija.(Freudas). Ji laikė žm psichikos gyvenimo vyraujančių pradų įgimtus potraukius, o jų svarbiausiu- sex potraukį(libido). ŽM sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žm mąstysenai ir elgsenos normoms vėl išstumti į pasąmonę.ID- atstovauja pasąmonei. Instinktyvioji mūsų dalis. EGO- sąmoningoji, protingoji dalis, kuri bando sureguliuoti išorinius dirgiklius. SUPEREGO-mūsų sąžinė. Formuojasi apie 6 gyvenimo metus.6. Biheviorizmas.( Pavlovas) Stengėsi pašalinti barjerą skyrusi klasikinius psichikos tyrimus nuo gyvūnų psichikos tyrimų. Jie nelaikė sąmonės psichologijos objektu, tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulus. S→ R.Watsonas teigė, jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti.7. Humanistinė teorija.( Allport, Rodžersas, Maslow) Tai žm psichologija. Gilinosi į savojo“aš“ ir savo egzistavimo pažinimą, kt aspektu pažiūrėjo į veiklos motyvus. Svarbiausia: siekimas, savęs realizavimas, savęs aktualizavimas.8. Kognityvinė teorija. Gilinosi į psichikos suvokimo, dėmesio atminties ir mąstymo procesus, į kalbos struktūrą ir žodžių bei sakinių sudarymą. Kognityvinę psichologiją tiriančią individe pažinimo procesu struktūrą, jų mechanizmus siūloma vadinti neomentalizmu. Nesidomi žm aktyvumo ir veiklos klausimais, poreikių motyvacijos problemomis.9. Jutimai. Skonis, uoslė: netekus uoslės, maistas tampa beskoniu, žm yra jautresnis kvapui nei skoniui. Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja į chemines medžiagas, burnos ir gerklės receptoriais jaučiame skonį, o nosyje esantys sukelia uoslės pojūčius. Padėties pojūčiai: tai kūno padėties bei pusiausvyros pojūčiai. Kūno padėties( suteikia informaciją apie kūno dalių padėtį judant. Pusiausvyros( informuoja apie galvos padėtį ir judėjimą žemės atžvilgiu).Odos: informuoja apie objektų, besiliečiančių su kūno paviršiumi savybes. Klausa- atsiranda specialiose ausų ląstelėse, reaguojančiose į staigius oro slėgimo pasikeitimus. Regėjimas- teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, įgalina savarankiškai veikti, lengvai orientuotis. Jutimų adaptacija. Žm juntamųjų nervinių ląstelių jautrumas dirginimui nėra pastovus, jis gali padidėti ar sumažėti. Jutimo organų prisitaikymas prie juos veikiančių dirgiklių dydžio- adaptacija. Sinestezijos- kai skirtingo modalumo pojūčiai taip artimai susilieja, kad susidarius 1nam kartu pergyvenamas kitas. Įvairūs garsai gali sukelti spalvos, temperatūros, skonio pojūčius.10. Suvokimas. Tai psichinis procesas, daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas netarpiškai jai veikiant jutimo organus. Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingesnėmis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis. Konstantiškumas -tam tikri aplinkos objektai, kurie turi tam tikrų pastovių požymių. Norėdami sužinoti, kox tai objektas, turime atskirti nuo fono. Ne tik atskiriame figūrą nuo fono, bet suvokiame. Kad aplinkos objektai turi tam tikrų pastovių požymių. Erdvės suvokimas: reikia žinoti, kaip daiktai išsidėstę erdvėje, jų plotį, ilgį, reljefą. Galima orientuotis pagal šešėlius, trimatiškumą. Suvokėjo įtaka: įtakoja suvokėjo asmenybė, tai ką matome aplink save, priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos, nuostatų. Suvokimą įtakoja ir profesines žinios, darbo pobūdis. Iliuzijos: suvokimas kartais yra apgaulingos, iliuzijos būdingos visiems žm. Dėmesys: tuo pačiu metu žm nereaguoja į visus aplinkos poveikius, o išskiria iš jų tuos, kurie jam yra svarbiausi. Ypatybės: aktyvumas, intensyvumas, platumas, patvarumas, perkėlimas.11. Atmintis. Tai pergyvenimų, minčių, psichinių būsenų bei informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Rūšys: motorinė- sugebėjimas atsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir jų seką,Vaizdinė: tai objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas, atsiminimas, Emocinė: jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas, Žodinė: informacijos kodavimas žodžiais, jie ir atsimenami. Struktūros: ilgalaikė ir trumpalaikė.12. Vaizduotė ir kūrybiškumas. Vaizduotėje atsispindi gilios praeities įvykiai ir spėjamos ateities vaizdai, dabarties realijos, kurių žm tiesiogiai negali suvokti. Ji padeda žm geriau pažinti pasaulį, nes įsivaizduoti galima tai, ko žm neturi galimybės netarpiškai suvokti. Ji susijusi su jutimu, kurio teikiama medžiaga gali būti pertvarkoma ir kuriami aukštesnio lygio vaizdai. Ji siejama su mąstymu, nes jais pertvarkomi asmens patirtyje sukaupti tikrovės atspindžiai. Vaizduotę skatina asmens susidomėjimą, padeda išvengti dėmesio svyravimų ir išsiblaškymo. Vaizduotės kuriami vaizdai nuspalvinti emocijų, o pastarieji sužadina jausmus. RŪŠYS: pasyvioji( žm kuria vaizdus miegodamas, kliedėdamas, apimtas efekto), aktyvioji( sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus reiškinius, atitinkančius iškeltą uždavinį). Kūrybiškumas. Jo savybės: intelektas, darbštumas, asmenybės auklėjimas ar aplinka. Gali būti analizuojamas kaip proceso produktas ar kaip procesas. Vaizdinis mąstymas susijęs su kūrybiniu mąstymu.13. mąstymas ir kalba Tai sudėtinga vidinė veikla, kuria žm, atlikdamas operacija su simboliais ir ženklais, pertvarko turimas žinias ir taip suranda naują, esminga, reikšminga. J. Piaget nagrinėjęs mąstymą kaip biologinį procesą atskleidė daugelį mąstymo operacijų, kurios gali vykti suvokimo vaizdinių arba sąvokų lygmenyje. Tyrinėdamas operacinių mastymo struktūrų raidą, jis įrodė matematikos mokymosi svarba mąstymui. Tai J. Piaget vadina pažintine struktūra. Mastymas- tai galimybių svarstymas, mintinių turinių tvarkymas. Mastymui būdingi tokie esminiai požymiai, kaip vaizdinys, sąvoka, siejimas, vyksmas. Veiksminis mąstymas-remiasi praktiniais pažinimo veiksmais su konkrečiais daiktais. Konkretusis vaizdinis mąstymas-tai mąstymo uždavinių sprendimas vidiniais veiksmais (mintyse), mąstymas vaizdais, kada spręsdamas uždavinius žmogus operuoja atmintyje išlikusiais daiktų ir reiškinių vaizdiniais. Sąvokinis (loginis teorinis) mąstymas remiasi sąvokų siejimu ir pertvarkymu, ieškant daiktų arba reiškinių ryšio. Sąvokinis mąstymas yra neatsiejamas nuo kalbos, todėl jis dar vadinamas abstrakčiuoju loginiu mąstymu-tai apibendrintas mąstymas, susiformuojantis tuomet , kada įvaldomos sąvokos apie faktus, dėsningumus ir priežastis ir pasekmės ryšius, neprieinamus konkrečiu veiksminiu ir vaizdiniu pažinimu. J.Piaget mąstymo raidos stadijos: 1. Sensomotorinė- nuo gimimo iki 2m. Vaikas naudoja aplinkai pažinti jutimus ir motorinius sugebėjimus. 2. Priešoperacinė- nuo 2iki 6m. Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. 3. Konkrečių operacijų. Nuo 7iki 11m. Vaikas supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimams paaiškinti. 4. Formalių operacijų. Nuo 12m. Sugeba mmąstyti abstrakčiomis ir hipotetinėmis sąvokomis. Visam individo mąstymui būdingos struktūrinės schemos, kurios kuriamos ir keičiamos intelektui tobulėjant. Joms būdingas plastiškumas, paslankumas. Kalba yra mąstymo reguliavimo priemonė, minčių perdavimo priemonė. Kalba skiriamasis žm ir gyvūno bruožas. Mintyse atliekame įvairias operacijas su žodžiais, atliekame mąstymo veiksmus. Kaba yra priemonė mąstymo procesui reguliuoti.14. Intelektas. Tai protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius. Intelekto koeficientas apskaičiuojamas psichinį vaiko amžių dalijant iš biologinio amžiaus ir dauginant iš 100. IQ vidutinis-100, IQ aukštas- 116-132, IQ l. aukštas nuo 132, IQ žemas nuo 84-68, IQ l žemas nuo 68. Intelekto nukrypimai: oligofrenija, debilumas( iq 70-50), imbecilumas(iq 50-20), idiotioja(nuo 20 ir mažiau), genialumas ( daugiau 140).Intelekto rūšys: fliuktuojanti ir susiformavusi. Max-apie 20m,mažėja po 30m. 7 intelektai: verbalinis, loginis matematinis, erdvinis, muzikinis, motorinis, emocinis, socialinis. Intelektui įtaką daro genai ir aplinka.15. Sąmonė ir jos būsenos. Sąmonė-aplinkos atspindėjimas, aukštesnioji psichikos forma, kuriai būdinga suvokimo, vaizduotės, jausmų sąsaja su sąvokiniu mąstymu ir proto veiksmais. Pasąmonė-psichiniai procesai, aktai ir būsenos, kuriuos sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žm. nesuvokia. Pasąmonė nuo sąmonės skiriasi tuo, kad jos atspindėta tikrovė ir yra susiliejusi su žm jausmais, jo santykiu su pasauliu, todėl pasąmonė negali valingai kontroliuoti žm veiksmų, įvertinti jo rezultatų. Pąsąmonės raiškos būdai:1.Priešsąmoniniai reiškiniai.2.Neįsisąmoninti veiklos stimulai. 3. Neįsisąmonintų veiklos būdų reguliatoriai. Miegas-periodiška žm ir aukštesniųjų gyvūnų tam tikros ramybės būsena, kuriai būdinga specifinės CNS ir viso organizmo neveiklumas: nieko tiksliai neveikiama, mažai judama ir nereaguojama į sensorinius aplinkos poveikius. Sapnas- vaizdai, jausmai ir mintys, matomi ir išgyvenami miegant, dažniausiai greitojo miego fazėje. Per naktį prsisuka 4-6ciklai. Hipnozė – soc. sąveika, kurioje 1nas žm reaguoja į kt žm nurodymus dėl ko pakinta hipnotizuojamo žm suvokimas, veiksmai, atmintis. Būdingos savybės: valios pakitimas, dėmesio pakitimai, suvokimo pakitimai, klestinti vaizduotė, atminties pakitimai. Narkotizuojančių medžiagų poveikis. Jos įtakoja psichikos procesus ir turinį. Depresantai- slopina nervų sistemos veiklą(alkoholis).Stimuliantai-sužadina nervų sistemos veiklą, euforijos, energijos antplūdis. Haliuciogenai- paveikia žm suvokimą, kyla haliucinacijos, iliuzijos. Realūs objektai suvokime įgauna nerealias fizines savybes.(LCD).16. Motyvai, motyvacija. Motyvai kyla iš poreikių, o šie gimdo veiklos motyvus,tada, kai atsiranda objektas, galintis poreikius patenkinti.17. Emocijos. Trumpalaikiai situaciniai pergyvenimai(džiaugsmas, neapykanta, nepasitenkinimas) susiję su biologiniais organizmo poreikiais, taip pat apima jausmus, kurie žymi trumpalaikius, pastovius, parvarius pergyvenimus. Jausmai yra daugkartinių situacinių emocijų apibendrinimo rezultatas. Atsižvelgiant į trukmę, jėgą, kilmę skiriamos emocinių reiškinių formos: nuotaikos, afektai, aistros, streso būsenos, frustracija. Jos gali būti ilgalaikės, patvarios, pastovios. Jausmų ypatybės priklauso nuo to, koks yra žm santykis su jausmų objektu, t.y tikrovės daiktais ir reiškiniais. Žm gali mylėti, neapkęsti, bijoti, gailėtis. Jausmai gali būti teigiami ir neigiami, aktyvūs ir pasyvūs.18. Profesijos psichologija. Profesija- tai žm veiklos rūšis, reikalaujanti tam tikrų žinių, mokėjimų ir įgūdžių. Asmenybė- individuali, nepakartojama ir sociali visuomenės, kurioje gyvena narė. Tai individualių ypatybių ir atliekamų soc. f-jų vienovė. Parenkant kandidatus svarbiausia: interesai, žinios, sugebėjimai, mokėjimai, įgūdžiai, charakterio bruožai. D. Hollando teorija: asmenybės ir profesijos suderinamumas priklauso nuo individo patyrimo ankstyvoje vaikystėje, susidaromi tam tikri sąlyginai pastovūs elgesio modeliai. Žm ieško tokios aplinkos, kurioje galėtų panaudoti savo sugebėjimus, galimybes, kurie atitiktų jų vertybes, požiūrį į gyvenimą.20. Asmenybės psichologija. Asmenybė tai žm., pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir soc. išsivystymo lygį, kuris leidžia jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais.Asmenybei būdinga:1. Aktyvumas.2. Kryptingumas. 3. Sąminingi santykiai su tikrove(nuostatos). Freudas- psichoanalitinė(sugebėjimas mylėti ir dirbti). Adleris- individualinė(soc. uždavinių radimas, savojo gyvenimo stiliaus plėtotė). Rodžersas-humanistinė(visiškas savęs aktualizavimas ir tapimas visapusiškai funkcionuojančiu asmeniu, besąlygiškas savęs priėmimas ir atvirumas išgyvenimui).Binswangeris- egzistencinė (tapimas savarankišku žm., prasmingo gyvenimo būdo kūrimas).