homoseksualumas

ĮVADAS

Homoseksualizmas
(iš graik. k. homos – “vienodas”, iš lot. k. sexualis – “lytinis”) lytinis
iškrypimas, lytinis potraukis savo lyties individui. Reiškiasi svajonėmis
ir jausmais, bučiavimusi ir savitarpio masturbacija, genitaliniais,
oraliniais ir analiniais santykiais. Tai dalis bendro, nediferencijuoto
lytinio potraukio, kurį daugelis žmonių nukreipia į socialinę sritį
(sublimuoja). Ankstyvojoje paauglystėje išgyvenama natūrali homoseksualizmo
stadija, berniukai daugiausia bendrauja su berniukais, vyrais, o mergaitės
– su mergaitėmis, moterimis. Homoseksualiniai santykiai gali būti
atsitiktiniai (potencialiai homoseksualumas būdingas kiekvienam žmogui,
neturinčiam heteroseksualinių santykių galimybės) arba patologiniai (viena
iš seksualinės deviacijos rūšių). Savita homoseksualumo forma – latentinis
homoseksualumas. Tai neįsisamonintas ir niekada atvirai nereiškiamos
homoseksualumo tendencijos.
Žodį ,,homoseksualizmas“ pirmą kartą pavartojo šveicarų gydytojas
K. M. Benkertas 1869 metais. Moterų homoseksualizmas paprastai vadinamas
,,lesbianizmu“. Pavadinimas kilęs nuo Lesbo salos vardo , kur kažkada
moterų draugijoje gyveno poetė Sapfo. Vyrų homoseksualizmas dar vadinamas
pederastija. Yra apskaičiuota, kad penkiems procentams suaugusiųjų, būdingi
homoseksualūs potraukiai. Mokslininkai ginčijasi dėl to, kokios yra
homoseksualizmo šaknys.
. Dabar jau pripažįstama, kad homoseksualizmą lemia ne žmogaus
pasirinkimas, bet jo prigimtis.
Homoseksualizmas, žinoma, nėra vien naujųjų laikų reiškinys. Senojo
Testamento Pradžios knygoje rašoma apie tai, kaip Dievas siera ir ugnimi
sunaikino Sodomos ir Gomoros miestus veikiausiai dėl jų ,,gėdingų įpročių“
, tarp kurių buvo ir homoseksualizmas. Naujojo testamento evangelijose taip
pat užsimenama apie homoseksualizmą. Lietuviškajame Šv. Rašto vertime apie
homoseksualizmą galima rasti žodį „iškrypėliai“. O angliškajame vertime
vietoj šio žodžio vartojamas terminas „homoseksualus asmuo“. Pastebėta, kad
Šventajame Rašte minimi homoseksualūs veiksmai visuomet pasmerkiami, bet
niekur nepasmerkimas asmuo, turintis tokių polinkių.
Įsatymuose niekada nebuvo numatoma bausmė už homoseksualius santykius
tarp moterų. Tačiau vyrų homoseksualiniai santykiai iki aštuoniolikto
amžiaus buvo baudžami mirties bausme. Nors daugelyje Europos šalių mirties
bausmė buvo panaikinta jau devinioliktame amžiuje, už homoseksualizmą
vyrai ir toliau pagal įstatymus buvo baudžiami ir nuteisiami ilgus metus
kalėti.
Antrojo pasaulinio karo metais ir tuoj po jo policija susidurdavo su
vis gausėjančiais nusikaltimais, padarytais dėl homoseksualinių polinkių.
Didžiojoje Britanijoje buvo įsteigtas Volfendeno komitetas, kurio paskirtis
buvo spręsti bei nagrinėti homoseksualizmo problemas. 1967 metais buvo
paskelbtas Seksualinių nusikaltimų aktas, kuriame teigiama, kad įstatymas
nenumato bausmės vyresniems kaip dvidešimt vienerių metų asmenims, kurie
abipusio susitikimo pagrindu ir neviešai praktikuoja homoseksualius
santykius.
Tačiau nuo dvidešimto amžiaus vidurio valstybių visuomenės
požiūris į homoseksualistus darėsi vis tolerantiškesnis.

TEMA

Lietuvos gyventojų požiūris į homoseksualumą

TIKSLAS

Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į homoseksualumą.

UŽDAVINIAI

1) Išsiaiškinti, kiek žmonės yra tolerantiški gėjams ir lesbietėms;
2) Išsiaiškinti, ką žmonės mano esant homoseksualumo šaltiniais;
3) Nustatyti, ar žmonės pritaria homoseksualių žmonių klubų steigimuisi;
4) Išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl homoseksualių santuokų įteisinimo;
5) Išsiaiškinti nuomonę dėl įvaikinimo homoseksualioje šeimoje;
6) Sužinoti, kokiai homoseksualiai šeimai (gėjų ar lesbiečių) žmonės yra
tolerantiškesni kalbant apie įvaikinimą.

HIPOTEZĖ

Jei žmogus yra homoseksualus, tai visuomenės požiūris į jį yra neigiamas.

TYRIMO METODIKA
▪ Anketa
▪ Stebėjimas

TIKSLINĖ GRUPĖ
Tai yra Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 60 metų.

1. Homofobijos paplitimas Lietuvoje

Seksualinių mažumų tema yra visiems žinoma, tačiau dažnai sąmoningai
ignoruojama ar atmetama, kaip nepriimtina mūsų kultūrinei tradicijai. Kol
kas ši tema dažniausiai nagrinėjama žiniasklaidoje. Kai vienas ar kitas
periodinis leidinys, televizijos kanalas ar radijo stotis užmezga
sensacingą diskusiją apie seksualines mažumas, ir sprendžia gėjų ir
lesbiečių buvimo visuomenėje klausimą. Vakaruose homofobijos tema yra
plačiai diskutuojama. Tai nėra tik žiniasklaidos straipsnių objektas, o
politinių, akademinių ir mokslinių diskursų tema.
Lietuvoje išsamių studijų apie homofobiją, toleranciją kitos
seksualinės orientacijos žmonėms kol kas neturime. Tačiau negalima teigti,
jog visiškai tyrimais nepaliesta tema. Seksualinių mažumų tematika
paliečiama bendruose gyventojų, ar atskirų jų grupių vertybių ar situacijų
tyrimuose. Tokiuose tyrimuose dažniausiai nagrinėjami tolerancijos
klausimai, homoseksualios orientacijos žmonių teisių problemos.
Netolerancijos ir priešiškumo homoseksualios orientacijos žmonėms
apraiškų galima rasti kiekvienoje visuomenėje, tačiau netolerancija
seksualinėms mažumoms Lietuvoje yra bene labiausiai išreikšta, lyginant su
kitomis Europos valstybėmis. 1999 metais “Baltijos tyrimų” atliktas
Lietuvos gyventojų vertybių tyrimas.
Tarp 32 valstybių dalyvavusių tyrime Lietuva pagal homoseksualumo
pateisinimo rodiklius užima priešpaskutinę vietą. (Žr. 1 lentelę)

Pritarimo/nepritarimo homoseksualizmui rodikliai
|Valstybių pavadinimai |Vidurkiai |
|Olandija |7.83 |
|Švedija |7.72 |
|Islandija |7.19 |
|Danija |6.59 |
|Liuksemburgas |5.88 |
|Ispanija |5.51 |
|Čekija |5.50 |
|Vokietija |5.34 |
|Belgija |5.25 |
|Austrija |5.21 |
|Prancūzija |5.20 |
|Anglija |5.06 |
|Graikija |4.95 |
|Slovakija |4.92 |
|Italija |4.83 |
|Slovėnija |4.62 |
|Airija |4.20 |
|Portugalija |3.36 |
|Estija |3.02 |
|Baltarusija |2.91 |
|Lenkija |2.84 |
|Kroatija |2.72 |
|Bulgarija |2.66 |
|Malta |2.55 |
|Ukraina |2.35 |
|Rusija |2.13 |
|Rumunija |1.91 |
|Latvija |1.90 |
|Lietuva |1.86 |
|Vengrija |1.44 |

Labiausiai homoseksualizmas pateisinamas Olandijoje (vidurkis – 7.83),
Švedijoje –7.72, Islandijoje – 7.19 ir Danijoje – 6.59. Lietuvoje
homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.86. griežčiau nei Lietuvoje
homoseksualumas vertinamas tik Vengrijoje (1.44). Iš trijų Baltijos
valstybių Homoseksualumas labiausiai pateisinamas Estijoje – 3.02,
(Latvijoje – 1.9)
Lietuvos gyventojai nepateisina homoseksualių santykių ir netoleruoja
seksualinių mažumų atstovų.
Lietuvos visuomenėje skiriasi seksualinių mažumų vertinimai įvairiuose
jos amžiaus grupėse: tarp jaunimo (16 –29m.) homoseksualumo pateisinimo
rodiklis (2.68). Vyresnių gyventojų homoseksualumo vertinimai akivaizdžiai
konservatyvesni. Vidutinio amžiaus 30 –49 metų Lietuvos gyventojų
homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.93, vyresnių nei 50 metų – 1.34.
Supažindinant visuomenę su netradicinės orientacijos žmonėmis,
publikuojami įvairūs straipsniai, kurių tikslas ugdyti visuomenės
toleranciją homoseksualams ir supažindinti su jų gyvenimo įpatumais,
poreikiais. Gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei
lesbiečių. Pastebima, kad dažnai visos seksualinės mažumos yra įvardijamos
apibendrintai – „gėjai“. Daugelyje publikacijų apie homoseksualumą kalbama
apskritai: jo prigimtį, genetinius tyrimus ir panašiai.

2. Homoseksualų teisės Lietuvoje

2.1. Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) – tai nepriklausoma nevyriausybinė
nacionalinė organizacija, vienijanti homoseksualius ir biseksualius
piliečius nuo 18 metų. LGL – Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos
(ILGA) tikroji narė nuo 1994 metų.
LGL pradėjo kurtis 1993 metų gruodžio 3 dieną. Vilniuje vykusiame
tarptautiniame vakarėlyje dalyvavo apie 120 žmonių. 1994 metų sausio mėnesį
pasirodė pirmasis laikraščio “Amsterdamas” numeris. 1994 metų balandžio
mėnesį Palangoje įvyko Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA)
Rytų Europos konferencija. 1995 metų sausio 20 dieną buvo atidarytas
pirmasis Lietuvos lesbiečių ir gėjų centras Vilniuje, Basanavičiaus 18. LGL
oficialiai įregistruota Teisingumo ministerijoje 1995 metų gegužės 4 dieną.

Pgrindiniai LGL tikslai

• mažinti šalies gėjų ir lesbiečių izoliaciją ir priespaudą
sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklą bei homoseksualų
informacijos ir paramos centrus;
• skleisti objektyvią informaciją apie homoseksualumą visuomeninėms
institucijoms siekiant mažinti homoseksualų diskriminaciją;
• dalyvauti rengiant antidiskriminacinius ir registruotos
partnerystės įstatymus;
• organizuoti visuomeninius ir kultūrinius renginius
homoseksualams.
Vyrų homoseksualizmas
Senovės Graikijoje pasirenkant seksualinį partnerį buvo svarbu ne tiek
asmens lytis, kiek socialinis statusas. Teisę rinktis Graikijos kultūroje
turėjo brandaus amžiaus vyras pilietis, o bet kokio amžiaus moterys ir
vergai bei piliečio statuso dar neturintys jauni vyrai buvo traktuojami
kaip pasirenkamieji objektai. Tad nukrypimu nuo normos būtų buvę laikomi
atvejai, kai brandaus amžiaus pilietis prisiima pasyvų vaidmenį pasirenkant
partnerį ar socialinį statusą neatitinkančias pozicijas lytinio akto metu,
nes seksualinis aktas atkartojo socialinę struktūrą ir nebuvo suvokiamas
kaip privati gyvenimo sritis. Kita kategorija vyrų, turinčių šeimas, bet
retkarčiais pasinaudojančių kitais vyrais kaip moterimis, taip pat laiko
save heteroseksualiais. Trečia kategorija vyrų pripažįsta esantys
homoseksualūs, bet yra aiškiai pasiskirstę vaidmenimis. Visuomenės
pasmerkimo labiau sulaukia tie, kurie užima pasyviąją, moters, poziciją,
nes griauna griežtą socialinės lyčių sistemos supratimą ir normatyvinio
vyriškumo normas. Ketvirtas homoseksualumo tipas būtų tarp išsilavinusių
vyrų ir daugiausia miestuose atsirandanti gėjų kultūra. Joje laužomas
homoseksualistams būdingas griežtas pasiskirstymas vaidmenimis, bendravimas
grindžiamas lygiaverte partneryste.
Lietuvoje dar gyvi seni prietarai. Dažniausiai gėjai tapatinami
su pedofilais ir pravardžiuojami „piderais“. Iš tiesų pederastija – vyro
sueitis su berniuku ar paaugliu – pasitaiko tarp homoseksualistų ne dažniau
nei įprastinės seksualinės orientacijos vyrų santykiai su nepilnametėmis
mergaitėmis. Kiti visuomenėje paplitę prietarai yra nuomonė, kad kitokia
seksualinė orientacija yra neteisingo auklėjimo padarinys arba neteisingų
lytinių santykių įpročio rezultatas.

2.2. SAPPHO – Lietuvos lesbiečių organizacija, formaliai įkurta
1995 m. vasario mėn. Svarbiausias organizacijos tikslas – savitarpio
supratimo paieška.. Iki SAPPHO įkūrimo Lietuvoje neveikė jokia lesbiečių
organizacija. Nors Lietuvoje nebuvo nei formaliai įkurtų, nei veikiančių
lesbiečių organizacijų, LALGO (Lietuvos gėjų ir lesbiečių organizacijos
asociacija) sukūrimas neatsižvelgė į Lietuvos lesbiečių poreikius.
Klaidinga būtų teigti, kad lesbietės priklauso LALGO. Todėl būtina SAPPHO
veiklą pripažinti kaip nepriklausomą nuo LALGO ir jos veiklą pripažinti
kaip Lietuvos lesbiečių esminę veiklą. SAPPHO savo ateities veiklą ruošiasi
sieti su ILGA (Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija) ir EB – jos PHARE
programos dalimi dėl Lietuvos lesbiečių bendruomenės vystymosi. Organzacija
palaiko artimus ryšius su kitų šalių lesbiečių organizacijomis, planuoja
atidaryti filialus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.

Homoseksuali moteris
Homoseksuali moteris Lietuvoje dabar išgyvena ypatingą momentą.
Socialistinė Lietuvos Respublika begėdiškai norėjo reguliuoti žmonių
gyvenimą. Seksualinės mažumos neturėjo teisės į asmeninį gyvenimą.
Buvusioje Tarybų Sąjungoje gėjai ir lesbietės už savo meilę buvo sodinami į
kalėjimus kartu su nusikaltėliais arba “geresniu” atveju guldomi į
psichiatrines ligonines ir įrašomi į policijos įskaitas. Žodis “lesbietė”
buvo analogiškas prostitucijai, ištvirkavimui, traktuojamas kaip
nusikaltimas. Daugeliui žmonių svarbu žinoti sausus faktus ir skaičius, kad
pradėtų pastebėti homoseksualias moteris. Daugelis inteligentų nežino, kad
penktadaliui moterų yra tekę turėti epizodinių homoseksualių kontaktų, o 3-
4% moterų yra visiškai homoseksualios. Teigiama, kad tikrasis
homoseksualizmas išsivysto dėl įgimtų biologinių polinkių. Auklėjimas
šeimoje taip pat turi reikšmės: yra 10% tikimybė, kad labai vyriškos
mergaitės taps lesbietėmis, jeigu tėvai neugdys jų moteriškųjų savybių. Kai
kurios moterys lesbietėmis tampa ir per prievartą, ypač atsidūrusios
uždarose moterų grupėse, pvz.: kalėjimuose. Dalis moterų laisvai pasirenka
moteris meilės objektais ir gyvenimo partnerėmis. Dauguma lesbiečių
fiziškai, išoriškai nesiskiria nuo heteroseksualių moterų. Jos patiria
tokius pačius pavydo, atsakomybės, meilės, neapykantos, švelnumo,
pasibjaurėjimo ir kt. jausmus, kaip ir visos moterys. Jos tiek pat reiklios
partnerių vidinėms ir išorinėms ypatybėms, kiek ir kitos moterys ar vyrai,
ir netiesa, kad jas gali patraukti bet kuri mergina ar moteris. Kai kurios
moterys tikisi, kad lesbietiškuose santykiuose tikrai gaus atsaką į savo
meiles, prisirišimo bei švelnumo poreikius ir laiko juos tarsi privilegija.
Mūsų šalyje dar daug baimės prisipažinti, kas esi. Daugelis bėdų lesbiečių
gyvenime atsiranda dėl to, kad jos priverstos slapstytis, jaučia visuomenės
nuomonės spaudimą. Todėl homoseksualios moterys Lietuvoje sukūrė
organizaciją “Sappho”.

4. Lygių galimybių įstatymas Lietuvoje
Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymą, tačiau jis įsigalios tik
nuo 2005m. sausio 1 dienos. Jis skirtas užtikrinti Europos Sąjungos
antidiskriminacinių teisės aktų taikymą. Tačiau ES teisės aktai turi būti
perkelti į nacionalinę teisę iki 2004 m. gegužės 1 dienos. Tad Lietuva
tapusi ES nare net septynis mėnesius ignoruos lygių teisių teisyno
reikalavimus. Lygių galimybių įstatymas suteiks teisę Lietuvos gėjams ir
lesbietėms, patyrusiems diskriminavimą darbo vietose, švietimo įstaigose,
prekių ir paslaugų sektoriuje, kreiptis su skundais į Lygių galimybių
kontrolierių. Lietuvos gėjų lyga įstatymo rengėjams siūlė numatyti žalos
atlyginimą nukentėjusiems nuo diskriminavimo. Lygių galimybių kontrolierius
galės skirti tik nedidelę baudą pažeidėjui, todėl tikėtina, kad vien
moralinio pasitenkinimo sieks nedaug tikrą diskriminavimą patyrusių asmenų.

Lietuvos Baudžiamajame kodekse yra nuostata, jog legalūs lytiniai
gėjų santykiai leidžiami nuo 18 metų, o heteroseksualūs lytiniai santykiai
– ir tarp jaunesnių nei 18 m. lytiškai subrendusių asmenų. Lytinės aistros
patenkinimas tarp lytiškai subrendusių vyrų negali būti pripažįstamas
nusikaltimu, nes tokiu atveju nepažeidžiamas nei vyro seksualinis
apsisprendimas, nei neliečiamumas.

5. Paauglių homoseksualumas

Potraukis į tos pačios lyties atstovus visuomenėje laikomas kaip
žmogaus ištvirkimas, nors iš tikrųjų net mokslo neįrodyta, kas lemia tokią
seksualinę orientaciją. Pasak specialistų, vaikinai supranta esą
homoseksualūs sulaukę 14-16, o merginos – sulaukusios 16-19 metų.

Pasaulyje laikomasi nuomonės, kad ankstyvą seksualinę orientaciją
lemia tiek aplinka ar neįprasta seksualinė patirtis, tiek genetikos
veiksniai.

Šeima

Orientacija formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, kai vaikas mokosi
vertinti savo lytinį tapatumą (supranta esąs mergaitė ar berniukas), vėliau
– seksualinius jausmus, veiksmus. Yra pastebėta, kad šeimose, kuriose
užaugo homoseksualistai, dažnai būna pašliję tėvų ir vaikų santykiai –
dukters ir motinos arba sūnaus ir tėvo. Jei berniukas nepatyrė ryšio su
tėvu, suaugęs tą neturėtą artumą gali kompensuoti per seksualinius
santykius su kitu vyru. Dažnai homoseksualistais tampa vaikystėje vieną iš
tėvų dėl skyrybų ar mirties praradę žmonės. Kitas veiksnys, galintis lemti
vaiko seksualinę orientaciją, – vieno iš tėvų homoseksualumas.

Bendraamžiai

Tiriant homoseksualius santykius svarbu paminėti bendraamžių įtaką.
Pasitaiko, jog dėl berniukiško kūno sudėjimo ar charakterio, mergaitė
neranda bendros kalbos su bendraamžiais, būna atstumta.Yra nustatyta, jog
tokia mergaitė daugiau bendraus su berniukais, o kaip partnerės jai bus
įdomios mergaitės.
Genai
Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad žmogaus seksualinė orientacija
nulemta dar iki gimimo. Nustatyta, kad jei dvimetis elgiasi ar žaidžia
netipiškai, jam galima prognozuoti homoseksualumą. Žinoma, psichologai
įspėja, kad tai turi pasireikšti itin stipriai. Sutrikimu galima laikyti
tai, kai mažylis pabrėžtinai atmeta savo lyčiai būdingus žaislus, nenori
dėvėti jam skirtų darbužių ar atsisako šlapintis kaip jam derėtų. Tačiau
negalima tvirtinti, jog toks vaikas iš tikrųjų bus homoseksualus.

Skausmas

Dažnai homoseksualistai patiria daug emocinių bėdų ne dėl pačios
orientacijos, o dėl nepalankios aplinkinių reakcijos į ją. Visuomenė
netoleruoja seksualinių mažumų atstovų. Dėl neigiamų aplinkinių nuostatų į
juos, homoseksualistai turi daugiau sveikatos bėdų. Dažniau serga
depresija, vartoja narkotikus, nevertina savęs. O tai gali sukelti
neigiamus padarinius, pavyzdžiui savižudybę. Savižudybės tikimybė tarp
homoseksualių žmonių yra net du ar tris kartus didesnė nei tarp
heteroseksualų. Mokykloje homoseksualūs paaugliai dažniau nei kiti yra
skriaudžiami, įžeidinėjami, skaudinami. Nesuteikus jiems emocinės paramos,
būna prastesni mokymosi rezultatai.

5. Tyrimas

5.1 Anketų analizė
Tyrimas buvo atliekamas šių metų balandžio mėnesį. Panevėžio,
Akmenės, Telšių ir Šiaulių rajonuose. Pateikta 40 anketų (priedas Nr.1).
Anketą sudaro 8 uždaro tipo klausimai.
Visos anketos buvo užpildytos. Anketas pildė 16 – 60 metų asmenys, iš kurių
19 moterų ir 21 vyras.
▪ Į pirmą klausimą, kuriame buvo prašoma įvertinti tolerantiškumo
lygį homoseksualams. Iš 40 anketų paaiškėjo, kad gėjams visiškai
tolerantiški yra 4, tolerantiški – 20, netolerantiški – 7, visiškai
netolerantiški – 9 asmenys. Lesbietėms visiškai tolerantiški – 5,
tolerantiški – 24, netolerantiški – 7, visiškai netolerantiški – 4. Gauti
rezultatai rodo, jog lesbietėms žmonės yra tolerantiškesni nei gėjams.
(Priedas Nr.1)
▪ Į antrą klausimą „Ar jūs kreiptumėte dėmesį į tai, kad
homoseksualus žmogus yra
jūsų“ kaimynas: teigiamai atsakė – 17, neigiamai – 15, neturėjo nuomonės –
8; bendradarbis: teigiamai atsakė – 19, neigiamai – 12, neturėjo nuomonės –
9; klasės/studijų draugas: teigaimai atsakė – 17, neigiamai – 15, neturėjo
nuomonės – 8; draugas: teigiamai atsakė – 22, neigiamai – 14, neturėjo
nuomonės – 4 asmenys. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad labiausiai
žmonės nenorėtų turėti homoseksualų draugą. (Priedas Nr.1)
▪ Į trečią klausimą, kad homoseksualumas yra įgimtas atsakė –
12, sąlygotas aplinkos – 19, psichinė liga – 9, kita – 0 žmonių. Daugiausia
respondentų teigia, jog homoseksualumas yra sąlygotas aplinkos. (Priedas
Nr. 2)
▪ Į ketvirtą klausimą “Ar pritariate tokių klubų steigimuisi,
kaip LGL(Lietuvos gėjų lyga), SAPPHO (Lietuvos lesbiečių lyga)“ teigiamai
atsakė – 17, neigiamai – 11, neturėjo nuomonės – 12 asmenų. Dauguma
respondentų pritaria LGL ir SAPPHO klubų steigimuisi. (Priedas Nr.2)
▪ Į penktą klausimą dėl homoseksualios santuokos įteisinimo
visiškai nepritarė – 16, nepritarė – 10, pritarė – 12, visiškai pritarė – 2
asmenys. 40% apkalustųjų neigiamai vertina homoseksualių žmonių santuoką.
(Priedas Nr.3)
▪ Paparašius įvertinti įvaikinimą gėjų šeimose paaiškėjo, jog
įvaikinimui gėjų šeimose 1 balu(visiškai nepritaria)atsakė – 20, 2 balais –
8, 3 balais – 7, 4 balais – 4, 5 balais (visiškai pritaria) – 1;
įvaikinimui lesbiečių šeimose 1 balu (visiškai nepritaria) atsakė – 18, 2
balais – 6, 3 balais – 6, 4 balais – 7, 5 balais (visiškai pritaria) – 3
asmenys. Iš 40 apklaustųjų net 50% atsakė jog visiškai nepritaria
įvaikinimui gėjų šeimose, lesbiečių šeimose – 45%. Palyginus gautus
rezultatus darome išvadą, kad įvaikinimas lesbiečių šeimose yra
toleruojamas labiau nei gėjų. (Priedas Nr.3 ir Nr. 4).

5.2 Stebėjimo analizė
Tyrimo metu buvo atliktas stebėjimas TV4 vakarais rodomoje laidoje
„Tele Jazz”. Įdėtas skelbimas, kurio tikslas sužinoti, ką žmonės mano apie
homoseksualius vyrus ir moteris. Tai tokia laida, kurios metu žmonės gali
siųsti pranešimus ir taip išsakyti savo nuomonę bet kokiu klausimu, taip
pat ieškoti draugų, ar šiaip bendrauti su žmonėmis. Visi pranešimai yra
rodomi ekrane. Tad mes idėjome tokį pranešimą: “Mieli Lietuvos žmogeliai,
kuriems šįvakar nesimiega, ką Jūs manote apie gėjus ir lesbietes?”.
Laukėme žmonių atsiliepimų į mūsų pateiktą klausimą, o to eigoje fiksavome
kiek homoseksualių žmonių ieško sau partnerių. Buvo sulaukta nemažai
atsiliepimų. Įdomiausia tai, kad per 3 valandas parašė tik 3 lesbietės ir
net 23 gėjai , ieškantys sau partnerių trumpalaikei draugystei (tokių buvo
dauguma) ar rimtiems santykiams.
Pateikiame keletą tokių pranešimų pavyzdžių:
( SEKSUALUS, AUKŠTAS, SPORTIŠKAS VAIKINAS IŠ KAUNO IEŠKO VYRO
DRAUGYSTEI BE ĮSIPAREIGOJIMŲ.
( MATERIALIAI APSIRŪPINĘS VAIKINAS IŠ VILNIAUS IEŠKO SPORTIŠKO VYRO
DRAUGYSTEI.
(22 METŲ ŠIAULIETIS IEŠKO VAIKINO NUO 18 IKI 30 METŲ TRUMPALAIKIAMS
SANTYKIAMS.
(33 METŲ VYRAS IŠ KLAIPĖDOS IEŠKO JAUNESNIO DRAUGO.
(24 METŲ VAIKINAS IEŠKO NUOŠIRDAUS VAIKINO RIMTAI DRAUGYSTEI.
( HOMOSEKSUALI MERGINA IEŠKO SAU DRAUGĖS IŠ VILNIAUS.
Fiksuodamos šiuos pranešimus, sulaukėme ir komentarų į savo pateiktą
klausimą apie homoseksualumą. Komentarai daugiausia buvo neigiami, pikti ir
net grasinantys, juose daug necenzūrinių žodžių, tad nutarėme jų
nepateikti. Komentaruose vyravo ypač neigiamas požiūris į gėjus, į
lesbietes žmonės reaguoja tolerantiškiau, nors neigiamų bei piktų
atsiliepimų buvo ir apie jas. Teigiamų atsiliepimų apie seksualines mažumas
deja, buvo tik keletas, pvz:
( EI VISI, KURIE TAIP ŽIAURIAI VAROT, DAUGIAU TOLERANCIJOS MAŽUMOMS:
VIS DĖLTO Į EUROPĄ ŽENGIAM (RAIMIS).
( MANAU ČIA ŽMONIŲ ASMENINIS REIKALAS, KAIP NORI TAIP GYVENA,
TAD NĖRA ČIA KO JUOS JUODINTI.
( ASMENIŠKAI PAŽĮSTU KELETĄ GĖJŲ IR GALIU PASAKYTI, KAD JIE
LABAI FAINI ŽMONĖS (RITA,VILNIUS).
Šio tyrimo išvados: dauguma Lietuvos žmonių vis dar yra netolerantiški
seksualinėms mažumoms, neigiamai žiūri į homoseksualumą.
Kad tyrimas būtų įdomesnis, nusprendėme įsitraukti į nedidelę
avantiūrą. Apsimetėme gėjais ir parašėme keletui vaikinų, kurie ieškojo
partnerio trumpalaikei draugystei, ar rimties santykiams. Susirašinėjimo
metu pavyko sužinoti, kaip jie suprato esą kitokios orientacijos, kaip
reaguoja į piktas aplikinių replikas.
Susirašinėjant su vienu vaikinu, kuris ieškojo partnerio rimtai
draugystei, buvo užmegztas šiltas ryšys. Vaikinas buvo labai atviras ir
nuoširdus, jis papasakojo, kad jau paauglystėje suprato esąs kitoks nei
visi ir todėl niekad nėra draugavęs su mergina. Pasipasakojo, kaip jį
skaudina aplinkinių požiūris į jį ir tai, kad jo nesupranta ir nepalaiko
tėvai. Taip pat visos iki tol buvusios draugystės su vaikinais buvo
trumpalaikės, kas jį labai skaudina. Jautėsi, kad žmogus tikrai trokšta
rimtų, šiltų santykių.
Susirašinėjant su vaikinu, kuris ieškojo partnerio draugystei be
įsipareigojimų, nepavyko užmegzti artimesnio pokalbio. Jis nenorėjo
papasakoti, kaip suprato esąs kitokios seksualinės orientacijos. Vaikinas
tiesiog norėjo gerai praleisti laiką, nesiveliant į asmeniškumus.
Dar vieno susirašinėjimo metu išsiaiškinome, kad vaikinas išties yra
heteroseksualus ir jau 2 metus gyvena su mergina, o skelbimą į TV įdėjo tik
norėdamas patirti, koks jausmas lytiškai santykiaujant su vyru. Paklausus,
ar jo santykiai su mergina pašliję, kad leidžiasi į tokias avantiūras, jis
atsakė, kad su mergina viskas gerai, ir kad jis tiesiog ieško naujų potyrių
gyvenime.

Išvados

Literatūros analizė ir atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos
gyventojams būdinga homofobija. Europos valstybių kontekste Lietuva yra
bene labiausiai homofobiška šalis – mažiausiai pateisinanti homoseksualizmą
ir mažiausiai toleruojanti kitos seksualinės orientacijos žmones.
Gėjai ir lesbietės įgyja vis daugiau teisių, bet vis dėlto dar labai nedaug
kur leidžiamos homoseksualių porų vedybos, nes manoma, kad tai gali turėti
neigiamos įtakos vaikui. Lietuvoje vis dar kalbama apie gėjų ir lesbiečių
diskriminaciją, nors jau kyla diskusijų dėl homoseksualių vedybų
įteisinimo.
Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė: „Jei žmogus yra homoseksualus, tai
visuomenės požiūris į jį yra neigiamas“ pasitvirtino.
Tikimės, jog domėjimasis šia tema ir egzistuojančių mitų
suvokimas padės formuoti teigiamą požiūrį į seksualines mažumas, mažinti
jų  diskriminaciją, integruotis į visuomenę tiek homoseksualiems tėvams,
tiek jų vaikams.

LITERATŪRA
1. Daniel Ange Homoseksualizmas. Kas tai? Kur veda?
3. Elona Ilgiuvienė. Moterys, kurios myli moteris //Psichologija tau 96,1
17 – 19
4. Joe Jenkins Šių laikų dorovės problemos
6.Europos vertybių tyrimas 1999 // Kultūros ir meno institutas
7.Jaunimo situacijos tyrimas 2000 // VJRT
8.Kultūrinė antropologija
9. BalticGays.com

PRIEDAS NR.1
1. Įvertinkite, kiek jūs esate tolerantiškas:

[pic]

2. Ar jūs kreiptumėte dėmesį į tai, kad homoseksualus žmogus yra jūsų:
[pic]

PRIEDAS NR. 2
[pic]

[pic]

PRIEDAS NR.3
[pic]

6.1. Įvertinkite, kiek jūs pritariate įvaikinimui gėjų šeimose:

[pic]

PRIEDAS NR.4
6.2. Įvertinkite, kiek jūs pritariate įvaikinimui, lesbiečių šeimose:

[pic]