homoseksualumas

ĮVADAS

Homoseksualizmas (iš graik. k. homos – “vienodas”, iš lot. k. sexualis – “lytinis”) lytinis iškrypimas, lytinis potraukis savo lyties individui. Reiškiasi svajonėmis ir jausmais, bučiavimusi ir savitarpio masturbacija, genitaliniais, oraliniais ir analiniais santykiais. Tai dalis bendro, nediferencijuoto lytinio potraukio, kurį daugelis žmonių nukreipia į socialinę sritį (sublimuoja). Ankstyvojoje paauglystėje išgyvenama natūrali homoseksualizmo stadija, berniukai daugiausia bendrauja su berniukais, vyrais, o mergaitės – su mergaitėmis, moterimis. Homoseksualiniai santykiai gali būti atsitiktiniai (potencialiai homoseksualumas būdingas kiekvienam žmogui, neturinčiam heteroseksualinių santykių galimybės) arba patologiniai (viena iš seksualinės deviacijos rūšių). Savita homoseksualumo forma – latentinis homoseksualumas. Tai neįsisamonintas ir niekada atvirai nereiškiamos homoseksualumo tendencijos. Žodį ,,homoseksualizmas“ pirmą kartą pavartojo šveicarų gydytojas K. M. Benkertas 1869 metais. Moterų homoseksualizmas paprastai vadinamas ,,lesbianizmu“. Pavadinimas kilęs nuo Lesbo salos vardo , kur kažkada moterų draugijoje gyveno poetė Sapfo. Vyrų homoseksualizmas dar vadinamas pederastija. Yra apskaičiuota, kad penkiems procentams suaugusiųjų, būdingi homoseksualūs potraukiai. Mokslininkai ginčijasi dėl to, kokios yra homoseksualizmo šaknys. . Dabar jau pripažįstama, kad homoseksualizmą lemia ne žmogaus pasirinkimas, bet jo prigimtis. Homoseksualizmas, žinoma, nėra vien naujųjų laikų reiškinys. Senojo Testamento Pradžios knygoje rašoma apie tai, kaip Dievas siera ir ugnimi sunaikino Sodomos ir Gomoros miestus veikiausiai dėl jų ,,gėdingų įpročių“ , tarp kurių buvo ir homoseksualizmas. Naujojo testamento evangelijose taip pat užsimenama apie homoseksualizmą. Lietuviškajame Šv. Rašto vertime apie homoseksualizmą galima rasti žodį „iškrypėliai“. O angliškajame vertime vietoj šio žodžio vartojamas terminas „homoseksualus asmuo“. Pastebėta, kad Šventajame Rašte minimi homoseksualūs veiksmai visuomet pasmerkiami, bet niekur nepasmerkimas asmuo, turintis tokių polinkių. Įsatymuose niekada nebuvo numatoma bausmė už homoseksualius santykius tarp moterų. Tačiau vyrų homoseksualiniai santykiai iki aštuoniolikto amžiaus buvo baudžami mirties bausme. Nors daugelyje Europos šalių mirties

bausmė buvo panaikinta jau devinioliktame amžiuje, už homoseksualizmą vyrai ir toliau pagal įstatymus buvo baudžiami ir nuteisiami ilgus metus kalėti. Antrojo pasaulinio karo metais ir tuoj po jo policija susidurdavo su vis gausėjančiais nusikaltimais, padarytais dėl homoseksualinių polinkių. Didžiojoje Britanijoje buvo įsteigtas Volfendeno komitetas, kurio paskirtis buvo spręsti bei nagrinėti homoseksualizmo problemas. 1967 metais buvo paskelbtas Seksualinių nusikaltimų aktas, kuriame teigiama, kad įstatymas nenumato bausmės vyresniems kaip dvidešimt vienerių metų asmenims, kurie abipusio susitikimo pagrindu ir neviešai praktikuoja homoseksualius santykius. Tačiau nuo dvidešimto amžiaus vidurio valstybių visuomenės požiūris į homoseksualistus darėsi vis tolerantiškesnis.

TEMA

Lietuvos gyventojų požiūris į homoseksualumą

TIKSLAS

Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į homoseksualumą.

UŽDAVINIAI

1) Išsiaiškinti, kiek žmonės yra tolerantiški gėjams ir lesbietėms; 2) Išsiaiškinti, ką žmonės mano esant homoseksualumo šaltiniais; 3) Nustatyti, ar žmonės pritaria homoseksualių žmonių klubų steigimuisi; 4) Išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl homoseksualių santuokų įteisinimo; 5) Išsiaiškinti nuomonę dėl įvaikinimo homoseksualioje šeimoje; 6) Sužinoti, kokiai homoseksualiai šeimai (gėjų ar lesbiečių) žmonės yra tolerantiškesni kalbant apie įvaikinimą.

HIPOTEZĖ

Jei žmogus yra homoseksualus, tai visuomenės požiūris į jį yra neigiamas.

TYRIMO METODIKA ▪ Anketa ▪ Stebėjimas

TIKSLINĖ GRUPĖ Tai yra Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 60 metų.

1. Homofobijos paplitimas Lietuvoje

Seksualinių mažumų tema yra visiems žinoma, tačiau dažnai sąmoningai ignoruojama ar atmetama, kaip nepriimtina mūsų kultūrinei tradicijai. Kol kas ši tema dažniausiai nagrinėjama žiniasklaidoje. Kai vienas ar kitas periodinis leidinys, televizijos kanalas ar radijo stotis užmezga sensacingą diskusiją apie seksualines mažumas, ir sprendžia gėjų ir lesbiečių buvimo visuomenėje klausimą. Vakaruose homofobijos tema yra plačiai diskutuojama. Tai nėra tik žiniasklaidos straipsnių objektas, o

politinių, akademinių ir mokslinių diskursų tema. Lietuvoje išsamių studijų apie homofobiją, toleranciją kitos seksualinės orientacijos žmonėms kol kas neturime. Tačiau negalima teigti, jog visiškai tyrimais nepaliesta tema. Seksualinių mažumų tematika paliečiama bendruose gyventojų, ar atskirų jų grupių vertybių ar situacijų tyrimuose. Tokiuose tyrimuose dažniausiai nagrinėjami tolerancijos klausimai, homoseksualios orientacijos žmonių teisių problemos. Netolerancijos ir priešiškumo homoseksualios orientacijos žmonėms apraiškų galima rasti kiekvienoje visuomenėje, tačiau netolerancija seksualinėms mažumoms Lietuvoje yra bene labiausiai išreikšta, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. 1999 metais “Baltijos tyrimų” atliktas Lietuvos gyventojų vertybių tyrimas. Tarp 32 valstybių dalyvavusių tyrime Lietuva pagal homoseksualumo pateisinimo rodiklius užima priešpaskutinę vietą. (Žr. 1 lentelę)

Pritarimo/nepritarimo homoseksualizmui rodikliai |Valstybių pavadinimai |Vidurkiai | |Olandija |7.83 | |Švedija |7.72 | |Islandija |7.19 | |Danija |6.59 | |Liuksemburgas |5.88 | |Ispanija |5.51 | |Čekija |5.50 | |Vokietija |5.34 | |Belgija |5.25 | |Austrija |5.21 | |Prancūzija |5.20 | |Anglija |5.06 | |Graikija |4.95 | |Slovakija |4.92 | |Italija |4.83 | |Slovėnija |4.62 | |Airija |4.20 | |Portugalija |3.36 | |Estija |3.02 | |Baltarusija |2.91 | |Lenkija |2.84 | |Kroatija |2.72 | |Bulgarija |2.66 | |Malta |2.55 | |Ukraina |2.35 | |Rusija |2.13 | |Rumunija |1.91 | |Latvija |1.90 | |Lietuva |1.86 | |Vengrija |1.44 |

Labiausiai homoseksualizmas pateisinamas Olandijoje (vidurkis – 7.83), Švedijoje –7.72, Islandijoje – 7.19 ir Danijoje – 6.59. Lietuvoje homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.86. griežčiau nei Lietuvoje homoseksualumas vertinamas tik Vengrijoje (1.44). Iš trijų Baltijos valstybių Homoseksualumas labiausiai pateisinamas Estijoje – 3.02, (Latvijoje – 1.9) Lietuvos gyventojai nepateisina homoseksualių santykių ir netoleruoja seksualinių mažumų atstovų. Lietuvos visuomenėje skiriasi seksualinių mažumų vertinimai įvairiuose jos amžiaus grupėse: tarp jaunimo (16 –29m.) homoseksualumo pateisinimo rodiklis (2.68). Vyresnių gyventojų homoseksualumo vertinimai akivaizdžiai konservatyvesni. Vidutinio amžiaus 30 –49 metų Lietuvos gyventojų homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.93, vyresnių nei 50 metų – 1.34. Supažindinant visuomenę su netradicinės orientacijos žmonėmis, publikuojami įvairūs straipsniai, kurių tikslas ugdyti visuomenės toleranciją homoseksualams ir supažindinti su jų gyvenimo įpatumais, poreikiais. Gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei lesbiečių. Pastebima, kad dažnai visos seksualinės mažumos yra įvardijamos apibendrintai – „gėjai“. Daugelyje publikacijų apie homoseksualumą kalbama

apskritai: jo prigimtį, genetinius tyrimus ir panašiai.

2. Homoseksualų teisės Lietuvoje

2.1. Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) – tai nepriklausoma nevyriausybinė nacionalinė organizacija, vienijanti homoseksualius ir biseksualius piliečius nuo 18 metų. LGL – Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA) tikroji narė nuo 1994 metų. LGL pradėjo kurtis 1993 metų gruodžio 3 dieną. Vilniuje vykusiame tarptautiniame vakarėlyje dalyvavo apie 120 žmonių. 1994 metų sausio mėnesį pasirodė pirmasis laikraščio “Amsterdamas” numeris. 1994 metų balandžio mėnesį Palangoje įvyko Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA) Rytų Europos konferencija. 1995 metų sausio 20 dieną buvo atidarytas pirmasis Lietuvos lesbiečių ir gėjų centras Vilniuje, Basanavičiaus 18. LGL oficialiai įregistruota Teisingumo ministerijoje 1995 metų gegužės 4 dieną.

Pgrindiniai LGL tikslai

• mažinti šalies gėjų ir lesbiečių izoliaciją ir priespaudą sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklą bei homoseksualų informacijos ir paramos centrus; • skleisti objektyvią informaciją apie homoseksualumą visuomeninėms institucijoms siekiant mažinti homoseksualų diskriminaciją; • dalyvauti rengiant antidiskriminacinius ir registruotos partnerystės įstatymus; • organizuoti visuomeninius ir kultūrinius renginius homoseksualams. Vyrų homoseksualizmas Senovės Graikijoje pasirenkant seksualinį partnerį buvo svarbu ne tiek asmens lytis, kiek socialinis statusas. Teisę rinktis Graikijos kultūroje turėjo brandaus amžiaus vyras pilietis, o bet kokio amžiaus moterys ir vergai bei piliečio statuso dar neturintys jauni vyrai buvo traktuojami kaip pasirenkamieji objektai. Tad nukrypimu nuo normos būtų buvę laikomi atvejai, kai brandaus amžiaus pilietis prisiima pasyvų vaidmenį pasirenkant partnerį ar socialinį statusą neatitinkančias pozicijas lytinio akto metu, nes seksualinis aktas atkartojo socialinę struktūrą ir nebuvo suvokiamas kaip privati gyvenimo sritis. Kita kategorija vyrų, turinčių šeimas, bet retkarčiais pasinaudojančių kitais vyrais kaip moterimis, taip pat laiko save heteroseksualiais. Trečia kategorija vyrų pripažįsta esantys homoseksualūs, bet yra aiškiai pasiskirstę vaidmenimis. Visuomenės pasmerkimo labiau sulaukia tie, kurie užima pasyviąją, moters, poziciją,

nes griauna griežtą socialinės lyčių sistemos supratimą ir normatyvinio vyriškumo normas. Ketvirtas homoseksualumo tipas būtų tarp išsilavinusių vyrų ir daugiausia miestuose atsirandanti gėjų kultūra. Joje laužomas homoseksualistams būdingas griežtas pasiskirstymas vaidmenimis, bendravimas grindžiamas lygiaverte partneryste. Lietuvoje dar gyvi seni prietarai. Dažniausiai gėjai tapatinami su pedofilais ir pravardžiuojami „piderais“. Iš tiesų pederastija – vyro sueitis su berniuku ar paaugliu – pasitaiko tarp homoseksualistų ne dažniau nei įprastinės seksualinės orientacijos vyrų santykiai su nepilnametėmis mergaitėmis. Kiti visuomenėje paplitę prietarai yra nuomonė, kad kitokia seksualinė orientacija yra neteisingo auklėjimo padarinys arba neteisingų lytinių santykių įpročio rezultatas.

2.2. SAPPHO – Lietuvos lesbiečių organizacija, formaliai įkurta 1995 m. vasario mėn. Svarbiausias organizacijos tikslas – savitarpio supratimo paieška.. Iki SAPPHO įkūrimo Lietuvoje neveikė jokia lesbiečių organizacija. Nors Lietuvoje nebuvo nei formaliai įkurtų, nei veikiančių lesbiečių organizacijų, LALGO (Lietuvos gėjų ir lesbiečių organizacijos asociacija) sukūrimas neatsižvelgė į Lietuvos lesbiečių poreikius. Klaidinga būtų teigti, kad lesbietės priklauso LALGO. Todėl būtina SAPPHO veiklą pripažinti kaip nepriklausomą nuo LALGO ir jos veiklą pripažinti kaip Lietuvos lesbiečių esminę veiklą. SAPPHO savo ateities veiklą ruošiasi sieti su ILGA (Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija) ir EB – jos PHARE programos dalimi dėl Lietuvos lesbiečių bendruomenės vystymosi. Organzacija palaiko artimus ryšius su kitų šalių lesbiečių organizacijomis, planuoja atidaryti filialus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.

Homoseksuali moteris Homoseksuali moteris Lietuvoje dabar išgyvena ypatingą momentą. Socialistinė Lietuvos Respublika begėdiškai norėjo reguliuoti žmonių gyvenimą. Seksualinės mažumos neturėjo teisės į asmeninį gyvenimą. Buvusioje Tarybų Sąjungoje gėjai ir lesbietės už savo meilę buvo sodinami į kalėjimus kartu su nusikaltėliais arba “geresniu” atveju guldomi į

psichiatrines ligonines ir įrašomi į policijos įskaitas. Žodis “lesbietė” buvo analogiškas prostitucijai, ištvirkavimui, traktuojamas kaip nusikaltimas. Daugeliui žmonių svarbu žinoti sausus faktus ir skaičius, kad pradėtų pastebėti homoseksualias moteris. Daugelis inteligentų nežino, kad penktadaliui moterų yra tekę turėti epizodinių homoseksualių kontaktų, o 3- 4% moterų yra visiškai homoseksualios. Teigiama, kad tikrasis homoseksualizmas išsivysto dėl įgimtų biologinių polinkių. Auklėjimas šeimoje taip pat turi reikšmės: yra 10% tikimybė, kad labai vyriškos mergaitės taps lesbietėmis, jeigu tėvai neugdys jų moteriškųjų savybių. Kai kurios moterys lesbietėmis tampa ir per prievartą, ypač atsidūrusios uždarose moterų grupėse, pvz.: kalėjimuose. Dalis moterų laisvai pasirenka moteris meilės objektais ir gyvenimo partnerėmis. Dauguma lesbiečių fiziškai, išoriškai nesiskiria nuo heteroseksualių moterų. Jos patiria tokius pačius pavydo, atsakomybės, meilės, neapykantos, švelnumo, pasibjaurėjimo ir kt. jausmus, kaip ir visos moterys. Jos tiek pat reiklios partnerių vidinėms ir išorinėms ypatybėms, kiek ir kitos moterys ar vyrai, ir netiesa, kad jas gali patraukti bet kuri mergina ar moteris. Kai kurios moterys tikisi, kad lesbietiškuose santykiuose tikrai gaus atsaką į savo meiles, prisirišimo bei švelnumo poreikius ir laiko juos tarsi privilegija. Mūsų šalyje dar daug baimės prisipažinti, kas esi. Daugelis bėdų lesbiečių gyvenime atsiranda dėl to, kad jos priverstos slapstytis, jaučia visuomenės nuomonės spaudimą. Todėl homoseksualios moterys Lietuvoje sukūrė organizaciją “Sappho”.

4. Lygių galimybių įstatymas Lietuvoje Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymą, tačiau jis įsigalios tik nuo 2005m. sausio 1 dienos. Jis skirtas užtikrinti Europos Sąjungos antidiskriminacinių teisės aktų taikymą. Tačiau ES teisės aktai turi būti perkelti į nacionalinę teisę iki 2004 m. gegužės 1 dienos. Tad Lietuva

tapusi ES nare net septynis mėnesius ignoruos lygių teisių teisyno reikalavimus. Lygių galimybių įstatymas suteiks teisę Lietuvos gėjams ir lesbietėms, patyrusiems diskriminavimą darbo vietose, švietimo įstaigose, prekių ir paslaugų sektoriuje, kreiptis su skundais į Lygių galimybių kontrolierių. Lietuvos gėjų lyga įstatymo rengėjams siūlė numatyti žalos atlyginimą nukentėjusiems nuo diskriminavimo. Lygių galimybių kontrolierius galės skirti tik nedidelę baudą pažeidėjui, todėl tikėtina, kad vien moralinio pasitenkinimo sieks nedaug tikrą diskriminavimą patyrusių asmenų.

Lietuvos Baudžiamajame kodekse yra nuostata, jog legalūs lytiniai gėjų santykiai leidžiami nuo 18 metų, o heteroseksualūs lytiniai santykiai – ir tarp jaunesnių nei 18 m. lytiškai subrendusių asmenų. Lytinės aistros patenkinimas tarp lytiškai subrendusių vyrų negali būti pripažįstamas nusikaltimu, nes tokiu atveju nepažeidžiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei neliečiamumas.

5. Paauglių homoseksualumas

Potraukis į tos pačios lyties atstovus visuomenėje laikomas kaip žmogaus ištvirkimas, nors iš tikrųjų net mokslo neįrodyta, kas lemia tokią seksualinę orientaciją. Pasak specialistų, vaikinai supranta esą homoseksualūs sulaukę 14-16, o merginos – sulaukusios 16-19 metų.

Pasaulyje laikomasi nuomonės, kad ankstyvą seksualinę orientaciją lemia tiek aplinka ar neįprasta seksualinė patirtis, tiek genetikos veiksniai.

Šeima

Orientacija formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, kai vaikas mokosi vertinti savo lytinį tapatumą (supranta esąs mergaitė ar berniukas), vėliau – seksualinius jausmus, veiksmus. Yra pastebėta, kad šeimose, kuriose užaugo homoseksualistai, dažnai būna pašliję tėvų ir vaikų santykiai – dukters ir motinos arba sūnaus ir tėvo. Jei berniukas nepatyrė ryšio su tėvu, suaugęs tą neturėtą artumą gali kompensuoti per seksualinius santykius su kitu vyru. Dažnai homoseksualistais tampa vaikystėje vieną iš tėvų dėl skyrybų ar mirties praradę žmonės. Kitas veiksnys, galintis lemti vaiko seksualinę orientaciją, – vieno iš tėvų homoseksualumas.

Bendraamžiai

Tiriant homoseksualius santykius svarbu paminėti bendraamžių įtaką. Pasitaiko, jog dėl berniukiško kūno sudėjimo ar charakterio, mergaitė neranda bendros kalbos su bendraamžiais, būna atstumta.Yra nustatyta, jog tokia mergaitė daugiau bendraus su berniukais, o kaip partnerės jai bus įdomios mergaitės. Genai Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad žmogaus seksualinė orientacija nulemta dar iki gimimo. Nustatyta, kad jei dvimetis elgiasi ar žaidžia netipiškai, jam galima prognozuoti homoseksualumą. Žinoma, psichologai įspėja, kad tai turi pasireikšti itin stipriai. Sutrikimu galima laikyti tai, kai mažylis pabrėžtinai atmeta savo lyčiai būdingus žaislus, nenori dėvėti jam skirtų darbužių ar atsisako šlapintis kaip jam derėtų. Tačiau negalima tvirtinti, jog toks vaikas iš tikrųjų bus homoseksualus.

Skausmas

Dažnai homoseksualistai patiria daug emocinių bėdų ne dėl pačios orientacijos, o dėl nepalankios aplinkinių reakcijos į ją. Visuomenė netoleruoja seksualinių mažumų atstovų. Dėl neigiamų aplinkinių nuostatų į juos, homoseksualistai turi daugiau sveikatos bėdų. Dažniau serga depresija, vartoja narkotikus, nevertina savęs. O tai gali sukelti neigiamus padarinius, pavyzdžiui savižudybę. Savižudybės tikimybė tarp homoseksualių žmonių yra net du ar tris kartus didesnė nei tarp heteroseksualų. Mokykloje homoseksualūs paaugliai dažniau nei kiti yra skriaudžiami, įžeidinėjami, skaudinami. Nesuteikus jiems emocinės paramos, būna prastesni mokymosi rezultatai.

5. Tyrimas

5.1 Anketų analizė Tyrimas buvo atliekamas šių metų balandžio mėnesį. Panevėžio, Akmenės, Telšių ir Šiaulių rajonuose. Pateikta 40 anketų (priedas Nr.1). Anketą sudaro 8 uždaro tipo klausimai. Visos anketos buvo užpildytos. Anketas pildė 16 – 60 metų asmenys, iš kurių 19 moterų ir 21 vyras. ▪ Į pirmą klausimą, kuriame buvo prašoma įvertinti tolerantiškumo lygį homoseksualams. Iš 40 anketų paaiškėjo, kad gėjams visiškai tolerantiški yra 4, tolerantiški – 20, netolerantiški – 7, visiškai

netolerantiški – 9 asmenys. Lesbietėms visiškai tolerantiški – 5, tolerantiški – 24, netolerantiški – 7, visiškai netolerantiški – 4. Gauti rezultatai rodo, jog lesbietėms žmonės yra tolerantiškesni nei gėjams. (Priedas Nr.1) ▪ Į antrą klausimą „Ar jūs kreiptumėte dėmesį į tai, kad homoseksualus žmogus yra jūsų“ kaimynas: teigiamai atsakė – 17, neigiamai – 15, neturėjo nuomonės – 8; bendradarbis: teigiamai atsakė – 19, neigiamai – 12, neturėjo nuomonės – 9; klasės/studijų draugas: teigaimai atsakė – 17, neigiamai – 15, neturėjo nuomonės – 8; draugas: teigiamai atsakė – 22, neigiamai – 14, neturėjo nuomonės – 4 asmenys. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad labiausiai žmonės nenorėtų turėti homoseksualų draugą. (Priedas Nr.1) ▪ Į trečią klausimą, kad homoseksualumas yra įgimtas atsakė – 12, sąlygotas aplinkos – 19, psichinė liga – 9, kita – 0 žmonių. Daugiausia respondentų teigia, jog homoseksualumas yra sąlygotas aplinkos. (Priedas Nr. 2) ▪ Į ketvirtą klausimą “Ar pritariate tokių klubų steigimuisi, kaip LGL(Lietuvos gėjų lyga), SAPPHO (Lietuvos lesbiečių lyga)“ teigiamai atsakė – 17, neigiamai – 11, neturėjo nuomonės – 12 asmenų. Dauguma respondentų pritaria LGL ir SAPPHO klubų steigimuisi. (Priedas Nr.2) ▪ Į penktą klausimą dėl homoseksualios santuokos įteisinimo visiškai nepritarė – 16, nepritarė – 10, pritarė – 12, visiškai pritarė – 2 asmenys. 40% apkalustųjų neigiamai vertina homoseksualių žmonių santuoką. (Priedas Nr.3) ▪ Paparašius įvertinti įvaikinimą gėjų šeimose paaiškėjo, jog įvaikinimui gėjų šeimose 1 balu(visiškai nepritaria)atsakė – 20, 2 balais – 8, 3 balais – 7, 4 balais – 4, 5 balais (visiškai pritaria) – 1; įvaikinimui lesbiečių šeimose 1 balu (visiškai nepritaria) atsakė – 18, 2 balais – 6, 3 balais – 6, 4 balais – 7, 5 balais (visiškai pritaria) – 3 asmenys. Iš 40 apklaustųjų net 50% atsakė jog visiškai nepritaria įvaikinimui gėjų šeimose, lesbiečių šeimose – 45%. Palyginus gautus rezultatus darome išvadą, kad įvaikinimas lesbiečių šeimose yra toleruojamas labiau nei gėjų. (Priedas Nr.3 ir Nr. 4).

5.2 Stebėjimo analizė Tyrimo metu buvo atliktas stebėjimas TV4 vakarais rodomoje laidoje „Tele Jazz”. Įdėtas skelbimas, kurio tikslas sužinoti, ką žmonės mano apie homoseksualius vyrus ir moteris. Tai tokia laida, kurios metu žmonės gali

siųsti pranešimus ir taip išsakyti savo nuomonę bet kokiu klausimu, taip pat ieškoti draugų, ar šiaip bendrauti su žmonėmis. Visi pranešimai yra rodomi ekrane. Tad mes idėjome tokį pranešimą: “Mieli Lietuvos žmogeliai, kuriems šįvakar nesimiega, ką Jūs manote apie gėjus ir lesbietes?”. Laukėme žmonių atsiliepimų į mūsų pateiktą klausimą, o to eigoje fiksavome kiek homoseksualių žmonių ieško sau partnerių. Buvo sulaukta nemažai atsiliepimų. Įdomiausia tai, kad per 3 valandas parašė tik 3 lesbietės ir net 23 gėjai , ieškantys sau partnerių trumpalaikei draugystei (tokių buvo dauguma) ar rimtiems santykiams. Pateikiame keletą tokių pranešimų pavyzdžių: ( SEKSUALUS, AUKŠTAS, SPORTIŠKAS VAIKINAS IŠ KAUNO IEŠKO VYRO DRAUGYSTEI BE ĮSIPAREIGOJIMŲ. ( MATERIALIAI APSIRŪPINĘS VAIKINAS IŠ VILNIAUS IEŠKO SPORTIŠKO VYRO DRAUGYSTEI. (22 METŲ ŠIAULIETIS IEŠKO VAIKINO NUO 18 IKI 30 METŲ TRUMPALAIKIAMS SANTYKIAMS. (33 METŲ VYRAS IŠ KLAIPĖDOS IEŠKO JAUNESNIO DRAUGO. (24 METŲ VAIKINAS IEŠKO NUOŠIRDAUS VAIKINO RIMTAI DRAUGYSTEI. ( HOMOSEKSUALI MERGINA IEŠKO SAU DRAUGĖS IŠ VILNIAUS. Fiksuodamos šiuos pranešimus, sulaukėme ir komentarų į savo pateiktą klausimą apie homoseksualumą. Komentarai daugiausia buvo neigiami, pikti ir net grasinantys, juose daug necenzūrinių žodžių, tad nutarėme jų nepateikti. Komentaruose vyravo ypač neigiamas požiūris į gėjus, į lesbietes žmonės reaguoja tolerantiškiau, nors neigiamų bei piktų atsiliepimų buvo ir apie jas. Teigiamų atsiliepimų apie seksualines mažumas deja, buvo tik keletas, pvz: ( EI VISI, KURIE TAIP ŽIAURIAI VAROT, DAUGIAU TOLERANCIJOS MAŽUMOMS: VIS DĖLTO Į EUROPĄ ŽENGIAM (RAIMIS). ( MANAU ČIA ŽMONIŲ ASMENINIS REIKALAS, KAIP NORI TAIP GYVENA, TAD NĖRA ČIA KO JUOS JUODINTI. ( ASMENIŠKAI PAŽĮSTU KELETĄ GĖJŲ IR GALIU PASAKYTI, KAD JIE LABAI FAINI ŽMONĖS (RITA,VILNIUS). Šio tyrimo išvados: dauguma Lietuvos žmonių vis dar yra netolerantiški
seksualinėms mažumoms, neigiamai žiūri į homoseksualumą. Kad tyrimas būtų įdomesnis, nusprendėme įsitraukti į nedidelę avantiūrą. Apsimetėme gėjais ir parašėme keletui vaikinų, kurie ieškojo partnerio trumpalaikei draugystei, ar rimties santykiams. Susirašinėjimo metu pavyko sužinoti, kaip jie suprato esą kitokios orientacijos, kaip reaguoja į piktas aplikinių replikas. Susirašinėjant su vienu vaikinu, kuris ieškojo partnerio rimtai draugystei, buvo užmegztas šiltas ryšys. Vaikinas buvo labai atviras ir nuoširdus, jis papasakojo, kad jau paauglystėje suprato esąs kitoks nei visi ir todėl niekad nėra draugavęs su mergina. Pasipasakojo, kaip jį skaudina aplinkinių požiūris į jį ir tai, kad jo nesupranta ir nepalaiko tėvai. Taip pat visos iki tol buvusios draugystės su vaikinais buvo trumpalaikės, kas jį labai skaudina. Jautėsi, kad žmogus tikrai trokšta rimtų, šiltų santykių. Susirašinėjant su vaikinu, kuris ieškojo partnerio draugystei be įsipareigojimų, nepavyko užmegzti artimesnio pokalbio. Jis nenorėjo papasakoti, kaip suprato esąs kitokios seksualinės orientacijos. Vaikinas tiesiog norėjo gerai praleisti laiką, nesiveliant į asmeniškumus. Dar vieno susirašinėjimo metu išsiaiškinome, kad vaikinas išties yra heteroseksualus ir jau 2 metus gyvena su mergina, o skelbimą į TV įdėjo tik norėdamas patirti, koks jausmas lytiškai santykiaujant su vyru. Paklausus, ar jo santykiai su mergina pašliję, kad leidžiasi į tokias avantiūras, jis atsakė, kad su mergina viskas gerai, ir kad jis tiesiog ieško naujų potyrių gyvenime.

Išvados

Literatūros analizė ir atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojams būdinga homofobija. Europos valstybių kontekste Lietuva yra bene labiausiai homofobiška šalis – mažiausiai pateisinanti homoseksualizmą ir mažiausiai toleruojanti kitos seksualinės orientacijos žmones. Gėjai ir lesbietės įgyja vis daugiau teisių, bet vis dėlto dar labai nedaug

kur leidžiamos homoseksualių porų vedybos, nes manoma, kad tai gali turėti neigiamos įtakos vaikui. Lietuvoje vis dar kalbama apie gėjų ir lesbiečių diskriminaciją, nors jau kyla diskusijų dėl homoseksualių vedybų įteisinimo. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė: „Jei žmogus yra homoseksualus, tai visuomenės požiūris į jį yra neigiamas“ pasitvirtino. Tikimės, jog domėjimasis šia tema ir egzistuojančių mitų suvokimas padės formuoti teigiamą požiūrį į seksualines mažumas, mažinti jų  diskriminaciją, integruotis į visuomenę tiek homoseksualiems tėvams, tiek jų vaikams.

LITERATŪRA 1. Daniel Ange Homoseksualizmas. Kas tai? Kur veda? 3. Elona Ilgiuvienė. Moterys, kurios myli moteris //Psichologija tau 96,1 17 – 19 4. Joe Jenkins Šių laikų dorovės problemos 6.Europos vertybių tyrimas 1999 // Kultūros ir meno institutas 7.Jaunimo situacijos tyrimas 2000 // VJRT 8.Kultūrinė antropologija 9. BalticGays.com

PRIEDAS NR.1 1. Įvertinkite, kiek jūs esate tolerantiškas:

[pic]

2. Ar jūs kreiptumėte dėmesį į tai, kad homoseksualus žmogus yra jūsų: [pic]

PRIEDAS NR. 2 [pic]

[pic]

PRIEDAS NR.3 [pic]

6.1. Įvertinkite, kiek jūs pritariate įvaikinimui gėjų šeimose:

[pic]

PRIEDAS NR.4 6.2. Įvertinkite, kiek jūs pritariate įvaikinimui, lesbiečių šeimose:

[pic]