homoseksualumas

ĮVADAS

Homoseksualizmas

(iš graik. k. homos – “vienodas”, iš lot. k. sexualis – “lytinis”) lytinis

iškrypimas, lytinis potraukis savo lyties individui. Reiškiasi svajonėmis

ir jausmais, bučiavimusi ir savitarpio masturbacija, genitaliniais,

oraliniais ir analiniais santykiais. Tai dalis bendro, nediferencijuoto

lytinio potraukio, kurį daugelis žmonių nukreipia į socialinę sritį

(sublimuoja). Ankstyvojoje paauglystėje išgyvenama natūrali homoseksualizmo

stadija, berniukai daugiausia bendrauja su berniukais, vyrais, o mergaitės

– su mergaitėmis, moterimis. Homoseksualiniai santykiai gali būti

atsitiktiniai (potencialiai homoseksualumas būdingas kiekvienam žmogui,

neturinčiam heteroseksualinių santykių galimybės) arba patologiniai (viena

iš seksualinės deviacijos rūšių). Savita homoseksualumo forma – latentinis

homoseksualumas. Tai neįsisamonintas ir niekada atvirai neereiškiamos

homoseksualumo tendencijos.

Žodį ,,homoseksualizmas“ pirmą kartą pavartojo šveicarų gydytojas

K. M. Benkertas 1869 metais. Moterų homoseksualizmas paprastai vadinamas

,,lesbianizmu“. Pavadinimas kilęs nuo Lesbo salos vardo , kur kažkada

moterų draugijoje gyveno poetė Sapfo. Vyrų homoseksualizmas dar vadinamas

pederastija. Yra apskaičiuota, kad penkiems procentams suaugusiųjų, būdingi

homoseksualūs potraukiai. Mokslininkai ginčijasi dėl to, kokios yra

homoseksualizmo šaknys.

. Dabar jau pripažįstama, kad homoseksualizmą lemia ne žmogaus

pasirinkimas, bet jo prigimtis.

Homoseksualizmas, žinoma, nėra vien naujųjų laikų reiškinys. Senojo

Testamento Pradžios knygoje rašoma apie tai, kaip Dievas siera ir ugnimi

sunaikino Sodomos ir Gomoros miestus veikiausiai dėl jų ,,,gėdingų įpročių“

, tarp kurių buvo ir homoseksualizmas. Naujojo testamento evangelijose taip

pat užsimenama apie homoseksualizmą. Lietuviškajame Šv. Rašto vertime apie

homoseksualizmą galima rasti žodį „iškrypėliai“. O angliškajame vertime

vietoj šio žodžio vartojamas terminas „homoseksualus asmuo“. Pastebėta, kad

Šventajame Rašte minimi homoseksualūs veiksmai visuomet pasmerkiami, bet

niekur ne

epasmerkimas asmuo, turintis tokių polinkių.

Įsatymuose niekada nebuvo numatoma bausmė už homoseksualius santykius

tarp moterų. Tačiau vyrų homoseksualiniai santykiai iki aštuoniolikto

amžiaus buvo baudžami mirties bausme. Nors daugelyje Europos šalių mirties

bausmė buvo panaikinta jau devinioliktame amžiuje, už homoseksualizmą

vyrai ir toliau pagal įstatymus buvo baudžiami ir nuteisiami ilgus metus

kalėti.

Antrojo pasaulinio karo metais ir tuoj po jo policija susidurdavo su

vis gausėjančiais nusikaltimais, padarytais dėl homoseksualinių polinkių.

Didžiojoje Britanijoje buvo įsteigtas Volfendeno komitetas, kurio paskirtis

buvo spręsti bei nagrinėti homoseksualizmo problemas. 1967 metais buvo

paskelbtas Seksualinių nusikaltimų aktas, kuriame teigiama, kad įstatymas

nenumato bausmės vyresniems kaip dvidešimt vienerių metų asmenims, kurie

abipusio susitikimo pagrindu ir neviešai praktikuoja homoseksualius

santykius.

Tačiau nuo dvidešimto amžiaus vidurio valstybių visuomenės

požiūris į homoseksualistus darėsi vis tolerantiškesnis.

TEMA

Lietuvos gyventojų požiūris į homoseksualumą

TIKSLAS

Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į homoseksualumą.

UŽDAVINIAI

1) Išsiaiškinti, kiek žmonės yra tolerantiški gėjams ir lesbietėms;

2) Išsiaiškinti, kąą žmonės mano esant homoseksualumo šaltiniais;

3) Nustatyti, ar žmonės pritaria homoseksualių žmonių klubų steigimuisi;

4) Išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl homoseksualių santuokų įteisinimo;

5) Išsiaiškinti nuomonę dėl įvaikinimo homoseksualioje šeimoje;

6) Sužinoti, kokiai homoseksualiai šeimai (gėjų ar lesbiečių) žmonės yra

tolerantiškesni kalbant apie įvaikinimą.

HIPOTEZĖ

Jei žmogus yra homoseksualus, tai visuomenės požiūris į jį yra neigiamas.

TYRIMO METODIKA

▪ Anketa

▪ Stebėjimas

TIKSLINĖ GRUPĖ

Tai yra Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 60 metų.

1. Homofobijos paplitimas Lietuvoje

Seksualinių mažumų tema yra visiems žinoma, tačiau dažnai sąmoningai

ignoruojama ar atmetama, kaip nepriimtina mūsų kultūrinei tradicijai. Kol

kas ši tema dažniausiai nagrinėjama žiniasklaidoje. Kai vienas ar kitas

periodinis leidinys, te

elevizijos kanalas ar radijo stotis užmezga

sensacingą diskusiją apie seksualines mažumas, ir sprendžia gėjų ir

lesbiečių buvimo visuomenėje klausimą. Vakaruose homofobijos tema yra

plačiai diskutuojama. Tai nėra tik žiniasklaidos straipsnių objektas, o

politinių, akademinių ir mokslinių diskursų tema.

Lietuvoje išsamių studijų apie homofobiją, toleranciją kitos

seksualinės orientacijos žmonėms kol kas neturime. Tačiau negalima teigti,

jog visiškai tyrimais nepaliesta tema. Seksualinių mažumų tematika

paliečiama bendruose gyventojų, ar atskirų jų grupių vertybių ar situacijų

tyrimuose. Tokiuose tyrimuose dažniausiai nagrinėjami tolerancijos

klausimai, homoseksualios orientacijos žmonių teisių problemos.

Netolerancijos ir priešiškumo homoseksualios orientacijos žmonėms

apraiškų galima rasti kiekvienoje visuomenėje, tačiau netolerancija

seksualinėms mažumoms Lietuvoje yra bene labiausiai išreikšta, lyginant su

kitomis Europos valstybėmis. 1999 metais “Baltijos tyrimų” atliktas

Lietuvos gyventojų vertybių tyrimas.

Tarp 32 valstybių dalyvavusių tyrime Lietuva pagal homoseksualumo

pateisinimo rodiklius užima priešpaskutinę vietą. (Žr. 1 lentelę)

Pritarimo/nepritarimo homoseksualizmui rodikliai

|Valstybių pavadinimai |Vidurkiai |

|Olandija |7.83 |

|Švedija |7.72 |

|Islandija |7.19 |

|Danija |6.59 |

|Liuksemburgas |5.88 |

|Ispanija |5.51 |

|Čekija |5.50 |

|Vokietija |5.34 |

|Belgija |5.25 |

|Austrija |5.21 |

|Prancūzija |5.20 |

|Anglija |5.06 |

|Graikija |4.95 |

|Slovakija |4.92 |

|Italija |4.83 |

|Slovėnija |4.62 |

|Airija |4.20 |

|Portugalija |3.36 |

|Estija |3.02 |

|Baltarusija |2.91 |

|Lenkija |2.84 |

|Kroatija |2.72 |

|Bulgarija |2.66 |

|Malta |2.55 |

|Ukraina |2.35 |

|Rusija |2.13 |

|Rumunija |1.91 |

|Latvija |1.90 |

|Lietuva |1.86 |

|Vengrija |1.44 |

Labiausiai homoseksualizmas pateisinamas Olandijoje (vidurkis – 7.83),

Švedijoje –7.72, Islandijoje – 7.19 ir Danijoje – 6.59. Lietuvoje

homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.86. griežčiau nei Lietuvoje

homoseksualumas vertinamas tik Vengrijoje (1.44). Iš trijų Baltijos

valstybių Homoseksualumas labiausiai pateisinamas Estijoje – 3.02,

(Latvijoje – 1.9)

Lietuvos gyventojai nepateisina homoseksualių santykių ir netoleruoja

seksualinių mažumų atstovų.

Lietuvos visuomenėje skiriasi seksualinių mažumų vertinimai įvairiuose

jos amžiaus grupėse: tarp jaunimo (16 –29m.) homoseksualumo pateisinimo

rodiklis (2.68). Vyresnių gyventojų homoseksualumo vertinimai ak

kivaizdžiai

konservatyvesni. Vidutinio amžiaus 30 –49 metų Lietuvos gyventojų

homoseksualumo pateisinimo rodiklis 1.93, vyresnių nei 50 metų – 1.34.

Supažindinant visuomenę su netradicinės orientacijos žmonėmis,

publikuojami įvairūs straipsniai, kurių tikslas ugdyti visuomenės

toleranciją homoseksualams ir supažindinti su jų gyvenimo įpatumais,

poreikiais. Gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei

lesbiečių. Pastebima, kad dažnai visos seksualinės mažumos yra įvardijamos

apibendrintai – „gėjai“. Daugelyje publikacijų apie homoseksualumą kalbama

apskritai: jo prigimtį, genetinius tyrimus ir panašiai.

2. Homoseksualų teisės Lietuvoje

2.1. Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) – tai nepriklausoma nevyriausybinė

nacionalinė organizacija, vienijanti homoseksualius ir biseksualius

piliečius nuo 18 metų. LGL – Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos

(ILGA) tikroji narė nuo 1994 metų.

LGL pradėjo kurtis 1993 metų gruodžio 3 dieną. Vilniuje vykusiame

tarptautiniame vakarėlyje dalyvavo apie 120 žmonių. 1994 metų sausio mėnesį

pasirodė pirmasis laikraščio “Amsterdamas” numeris. 1994 metų balandžio

mėnesį Palangoje įvyko Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA)

Rytų Europos konferencija. 1995 metų sausio 20 dieną buvo atidarytas

pirmasis Lietuvos lesbiečių ir gėjų centras Vilniuje, Basanavičiaus 18. LGL

oficialiai įregistruota Teisingumo ministerijoje 1995 metų gegužės 4 dieną.

Pgrindiniai LGL tikslai

• mažinti šalies gėjų ir lesbiečių izoliaciją ir priespaudą

sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklą bei homoseksualų

informacijos ir paramos centrus;

• skleisti objektyvią informaciją apie homoseksualumą visuomeninėms

institucijoms siekiant mažinti homoseksualų diskriminaciją;

• dalyvauti rengiant antidiskriminacinius ir registruotos

partnerystės įstatymus;

• organizuoti visuomeninius ir kultūrinius renginius

homoseksualams.

Vyrų homoseksualizmas

Senovės Graikijoje pasirenkant seksualinį partnerį buvo svarbu ne tiek

asmens lytis, kiek socialinis statusas. Teisę rinktis Graikijos kultūroje

turėjo brandaus amžiaus vyras pilietis, o bet kokio amžiaus moterys ir

vergai bei piliečio statuso dar ne

eturintys jauni vyrai buvo traktuojami

kaip pasirenkamieji objektai. Tad nukrypimu nuo normos būtų buvę laikomi

atvejai, kai brandaus amžiaus pilietis prisiima pasyvų vaidmenį pasirenkant

partnerį ar socialinį statusą neatitinkančias pozicijas lytinio akto metu,

nes seksualinis aktas atkartojo socialinę struktūrą ir nebuvo suvokiamas

kaip privati gyvenimo sritis. Kita kategorija vyrų, turinčių šeimas, bet

retkarčiais pasinaudojančių kitais vyrais kaip moterimis, taip pat laiko

save heteroseksualiais. Trečia kategorija vyrų pripažįsta esantys

homoseksualūs, bet yra aiškiai pasiskirstę vaidmenimis. Visuomenės

pasmerkimo labiau sulaukia tie, kurie užima pasyviąją, moters, poziciją,

nes griauna griežtą socialinės lyčių sistemos supratimą ir normatyvinio

vyriškumo normas. Ketvirtas homoseksualumo tipas būtų tarp išsilavinusių

vyrų ir daugiausia miestuose atsirandanti gėjų kultūra. Joje laužomas

homoseksualistams būdingas griežtas pasiskirstymas vaidmenimis, bendravimas

grindžiamas lygiaverte partneryste.

Lietuvoje dar gyvi seni prietarai. Dažniausiai gėjai tapatinami

su pedofilais ir pravardžiuojami „piderais“. Iš tiesų pederastija – vyro

sueitis su berniuku ar paaugliu – pasitaiko tarp homoseksualistų ne dažniau

nei įprastinės seksualinės orientacijos vyrų santykiai su nepilnametėmis

mergaitėmis. Kiti visuomenėje paplitę prietarai yra nuomonė, kad kitokia

seksualinė orientacija yra neteisingo auklėjimo padarinys arba neteisingų

lytinių santykių įpročio rezultatas.

2.2. SAPPHO – Lietuvos lesbiečių organizacija, formaliai įkurta

1995 m. vasario mėn. Svarbiausias organizacijos tikslas – savitarpio

supratimo paieška.. Iki SAPPHO įkūrimo Lietuvoje neveikė jokia lesbiečių

organizacija. Nors Lietuvoje nebuvo nei formaliai įkurtų, nei veikiančių

lesbiečių organizacijų, LALGO (Lietuvos gėjų ir lesbiečių organizacijos

asociacija) sukūrimas neatsižvelgė į Lietuvos lesbiečių poreikius.

Klaidinga būtų teigti, kad lesbietės priklauso LALGO. Todėl būtina SAPPHO

veiklą pripažinti kaip nepriklausomą nuo LALGO ir jos veiklą pripažinti

kaip Lietuvos lesbiečių esminę veiklą. SAPPHO savo ateities veiklą ruošiasi

sieti su ILGA (Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija) ir EB – jos PHARE

programos dalimi dėl Lietuvos lesbiečių bendruomenės vystymosi. Organzacija

palaiko artimus ryšius su kitų šalių lesbiečių organizacijomis, planuoja

atidaryti filialus Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.

Homoseksuali moteris

Homoseksuali moteris Lietuvoje dabar išgyvena ypatingą momentą.

Socialistinė Lietuvos Respublika begėdiškai norėjo reguliuoti žmonių

gyvenimą. Seksualinės mažumos neturėjo teisės į asmeninį gyvenimą.

Buvusioje Tarybų Sąjungoje gėjai ir lesbietės už savo meilę buvo sodinami į

kalėjimus kartu su nusikaltėliais arba “geresniu” atveju guldomi į

psichiatrines ligonines ir įrašomi į policijos įskaitas. Žodis “lesbietė”

buvo analogiškas prostitucijai, ištvirkavimui, traktuojamas kaip

nusikaltimas. Daugeliui žmonių svarbu žinoti sausus faktus ir skaičius, kad

pradėtų pastebėti homoseksualias moteris. Daugelis inteligentų nežino, kad

penktadaliui moterų yra tekę turėti epizodinių homoseksualių kontaktų, o 3-

4% moterų yra visiškai homoseksualios. Teigiama, kad tikrasis

homoseksualizmas išsivysto dėl įgimtų biologinių polinkių. Auklėjimas

šeimoje taip pat turi reikšmės: yra 10% tikimybė, kad labai vyriškos

mergaitės taps lesbietėmis, jeigu tėvai neugdys jų moteriškųjų savybių. Kai

kurios moterys lesbietėmis tampa ir per prievartą, ypač atsidūrusios

uždarose moterų grupėse, pvz.: kalėjimuose. Dalis moterų laisvai pasirenka

moteris meilės objektais ir gyvenimo partnerėmis. Dauguma lesbiečių

fiziškai, išoriškai nesiskiria nuo heteroseksualių moterų. Jos patiria

tokius pačius pavydo, atsakomybės, meilės, neapykantos, švelnumo,

pasibjaurėjimo ir kt. jausmus, kaip ir visos moterys. Jos tiek pat reiklios

partnerių vidinėms ir išorinėms ypatybėms, kiek ir kitos moterys ar vyrai,

ir netiesa, kad jas gali patraukti bet kuri mergina ar moteris. Kai kurios

moterys tikisi, kad lesbietiškuose santykiuose tikrai gaus atsaką į savo

meiles, prisirišimo bei švelnumo poreikius ir laiko juos tarsi privilegija.

Mūsų šalyje dar daug baimės prisipažinti, kas esi. Daugelis bėdų lesbiečių

gyvenime atsiranda dėl to, kad jos priverstos slapstytis, jaučia visuomenės

nuomonės spaudimą. Todėl homoseksualios moterys Lietuvoje sukūrė

organizaciją “Sappho”.

4. Lygių galimybių įstatymas Lietuvoje

Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymą, tačiau jis įsigalios tik

nuo 2005m. sausio 1 dienos. Jis skirtas užtikrinti Europos Sąjungos

antidiskriminacinių teisės aktų taikymą. Tačiau ES teisės aktai turi būti

perkelti į nacionalinę teisę iki 2004 m. gegužės 1 dienos. Tad Lietuva

tapusi ES nare net septynis mėnesius ignoruos lygių teisių teisyno

reikalavimus. Lygių galimybių įstatymas suteiks teisę Lietuvos gėjams ir

lesbietėms, patyrusiems diskriminavimą darbo vietose, švietimo įstaigose,

prekių ir paslaugų sektoriuje, kreiptis su skundais į Lygių galimybių

kontrolierių. Lietuvos gėjų lyga įstatymo rengėjams siūlė numatyti žalos

atlyginimą nukentėjusiems nuo diskriminavimo. Lygių galimybių kontrolierius

galės skirti tik nedidelę baudą pažeidėjui, todėl tikėtina, kad vien

moralinio pasitenkinimo sieks nedaug tikrą diskriminavimą patyrusių asmenų.

Lietuvos Baudžiamajame kodekse yra nuostata, jog legalūs lytiniai

gėjų santykiai leidžiami nuo 18 metų, o heteroseksualūs lytiniai santykiai

– ir tarp jaunesnių nei 18 m. lytiškai subrendusių asmenų. Lytinės aistros

patenkinimas tarp lytiškai subrendusių vyrų negali būti pripažįstamas

nusikaltimu, nes tokiu atveju nepažeidžiamas nei vyro seksualinis

apsisprendimas, nei neliečiamumas.

5. Paauglių homoseksualumas

Potraukis į tos pačios lyties atstovus visuomenėje laikomas kaip

žmogaus ištvirkimas, nors iš tikrųjų net mokslo neįrodyta, kas lemia tokią

seksualinę orientaciją. Pasak specialistų, vaikinai supranta esą

homoseksualūs sulaukę 14-16, o merginos – sulaukusios 16-19 metų.

Pasaulyje laikomasi nuomonės, kad ankstyvą seksualinę orientaciją

lemia tiek aplinka ar neįprasta seksualinė patirtis, tiek genetikos

veiksniai.

Šeima

Orientacija formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, kai vaikas mokosi

vertinti savo lytinį tapatumą (supranta esąs mergaitė ar berniukas), vėliau

– seksualinius jausmus, veiksmus. Yra pastebėta, kad šeimose, kuriose

užaugo homoseksualistai, dažnai būna pašliję tėvų ir vaikų santykiai –

dukters ir motinos arba sūnaus ir tėvo. Jei berniukas nepatyrė ryšio su

tėvu, suaugęs tą neturėtą artumą gali kompensuoti per seksualinius

santykius su kitu vyru. Dažnai homoseksualistais tampa vaikystėje vieną iš

tėvų dėl skyrybų ar mirties praradę žmonės. Kitas veiksnys, galintis lemti

vaiko seksualinę orientaciją, – vieno iš tėvų homoseksualumas.

Bendraamžiai

Tiriant homoseksualius santykius svarbu paminėti bendraamžių įtaką.

Pasitaiko, jog dėl berniukiško kūno sudėjimo ar charakterio, mergaitė

neranda bendros kalbos su bendraamžiais, būna atstumta.Yra nustatyta, jog

tokia mergaitė daugiau bendraus su berniukais, o kaip partnerės jai bus

įdomios mergaitės.

Genai

Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad žmogaus seksualinė orientacija

nulemta dar iki gimimo. Nustatyta, kad jei dvimetis elgiasi ar žaidžia

netipiškai, jam galima prognozuoti homoseksualumą. Žinoma, psichologai

įspėja, kad tai turi pasireikšti itin stipriai. Sutrikimu galima laikyti

tai, kai mažylis pabrėžtinai atmeta savo lyčiai būdingus žaislus, nenori

dėvėti jam skirtų darbužių ar atsisako šlapintis kaip jam derėtų. Tačiau

negalima tvirtinti, jog toks vaikas iš tikrųjų bus homoseksualus.

Skausmas

Dažnai homoseksualistai patiria daug emocinių bėdų ne dėl pačios

orientacijos, o dėl nepalankios aplinkinių reakcijos į ją. Visuomenė

netoleruoja seksualinių mažumų atstovų. Dėl neigiamų aplinkinių nuostatų į

juos, homoseksualistai turi daugiau sveikatos bėdų. Dažniau serga

depresija, vartoja narkotikus, nevertina savęs. O tai gali sukelti

neigiamus padarinius, pavyzdžiui savižudybę. Savižudybės tikimybė tarp

homoseksualių žmonių yra net du ar tris kartus didesnė nei tarp

heteroseksualų. Mokykloje homoseksualūs paaugliai dažniau nei kiti yra

skriaudžiami, įžeidinėjami, skaudinami. Nesuteikus jiems emocinės paramos,

būna prastesni mokymosi rezultatai.

5. Tyrimas

5.1 Anketų analizė

Tyrimas buvo atliekamas šių metų balandžio mėnesį. Panevėžio,

Akmenės, Telšių ir Šiaulių rajonuose. Pateikta 40 anketų (priedas Nr.1).

Anketą sudaro 8 uždaro tipo klausimai.

Visos anketos buvo užpildytos. Anketas pildė 16 – 60 metų asmenys, iš kurių

19 moterų ir 21 vyras.

▪ Į pirmą klausimą, kuriame buvo prašoma įvertinti tolerantiškumo

lygį homoseksualams. Iš 40 anketų paaiškėjo, kad gėjams visiškai

tolerantiški yra 4, tolerantiški – 20, netolerantiški – 7, visiškai

netolerantiški – 9 asmenys. Lesbietėms visiškai tolerantiški – 5,

tolerantiški – 24, netolerantiški – 7, visiškai netolerantiški – 4. Gauti

rezultatai rodo, jog lesbietėms žmonės yra tolerantiškesni nei gėjams.

(Priedas Nr.1)

▪ Į antrą klausimą „Ar jūs kreiptumėte dėmesį į tai, kad

homoseksualus žmogus yra

jūsų“ kaimynas: teigiamai atsakė – 17, neigiamai – 15, neturėjo nuomonės –

8; bendradarbis: teigiamai atsakė – 19, neigiamai – 12, neturėjo nuomonės –

9; klasės/studijų draugas: teigaimai atsakė – 17, neigiamai – 15, neturėjo

nuomonės – 8; draugas: teigiamai atsakė – 22, neigiamai – 14, neturėjo

nuomonės – 4 asmenys. Iš gautų rezultatų galima teigti, kad labiausiai

žmonės nenorėtų turėti homoseksualų draugą. (Priedas Nr.1)

▪ Į trečią klausimą, kad homoseksualumas yra įgimtas atsakė –

12, sąlygotas aplinkos – 19, psichinė liga – 9, kita – 0 žmonių. Daugiausia

respondentų teigia, jog homoseksualumas yra sąlygotas aplinkos. (Priedas

Nr. 2)

▪ Į ketvirtą klausimą “Ar pritariate tokių klubų steigimuisi,

kaip LGL(Lietuvos gėjų lyga), SAPPHO (Lietuvos lesbiečių lyga)“ teigiamai

atsakė – 17, neigiamai – 11, neturėjo nuomonės – 12 asmenų. Dauguma

respondentų pritaria LGL ir SAPPHO klubų steigimuisi. (Priedas Nr.2)

▪ Į penktą klausimą dėl homoseksualios santuokos įteisinimo

visiškai nepritarė – 16, nepritarė – 10, pritarė – 12, visiškai pritarė – 2

asmenys. 40% apkalustųjų neigiamai vertina homoseksualių žmonių santuoką.

(Priedas Nr.3)

▪ Paparašius įvertinti įvaikinimą gėjų šeimose paaiškėjo, jog

įvaikinimui gėjų šeimose 1 balu(visiškai nepritaria)atsakė – 20, 2 balais –

8, 3 balais – 7, 4 balais – 4, 5 balais (visiškai pritaria) – 1;

įvaikinimui lesbiečių šeimose 1 balu (visiškai nepritaria) atsakė – 18, 2

balais – 6, 3 balais – 6, 4 balais – 7, 5 balais (visiškai pritaria) – 3

asmenys. Iš 40 apklaustųjų net 50% atsakė jog visiškai nepritaria

įvaikinimui gėjų šeimose, lesbiečių šeimose – 45%. Palyginus gautus

rezultatus darome išvadą, kad įvaikinimas lesbiečių šeimose yra

toleruojamas labiau nei gėjų. (Priedas Nr.3 ir Nr. 4).

5.2 Stebėjimo analizė

Tyrimo metu buvo atliktas stebėjimas TV4 vakarais rodomoje laidoje

„Tele Jazz”. Įdėtas skelbimas, kurio tikslas sužinoti, ką žmonės mano apie

homoseksualius vyrus ir moteris. Tai tokia laida, kurios metu žmonės gali

siųsti pranešimus ir taip išsakyti savo nuomonę bet kokiu klausimu, taip

pat ieškoti draugų, ar šiaip bendrauti su žmonėmis. Visi pranešimai yra

rodomi ekrane. Tad mes idėjome tokį pranešimą: “Mieli Lietuvos žmogeliai,

kuriems šįvakar nesimiega, ką Jūs manote apie gėjus ir lesbietes?”.

Laukėme žmonių atsiliepimų į mūsų pateiktą klausimą, o to eigoje fiksavome

kiek homoseksualių žmonių ieško sau partnerių. Buvo sulaukta nemažai

atsiliepimų. Įdomiausia tai, kad per 3 valandas parašė tik 3 lesbietės ir

net 23 gėjai , ieškantys sau partnerių trumpalaikei draugystei (tokių buvo

dauguma) ar rimtiems santykiams.

Pateikiame keletą tokių pranešimų pavyzdžių:

( SEKSUALUS, AUKŠTAS, SPORTIŠKAS VAIKINAS IŠ KAUNO IEŠKO VYRO

DRAUGYSTEI BE ĮSIPAREIGOJIMŲ.

( MATERIALIAI APSIRŪPINĘS VAIKINAS IŠ VILNIAUS IEŠKO SPORTIŠKO VYRO

DRAUGYSTEI.

(22 METŲ ŠIAULIETIS IEŠKO VAIKINO NUO 18 IKI 30 METŲ TRUMPALAIKIAMS

SANTYKIAMS.

(33 METŲ VYRAS IŠ KLAIPĖDOS IEŠKO JAUNESNIO DRAUGO.

(24 METŲ VAIKINAS IEŠKO NUOŠIRDAUS VAIKINO RIMTAI DRAUGYSTEI.

( HOMOSEKSUALI MERGINA IEŠKO SAU DRAUGĖS IŠ VILNIAUS.

Fiksuodamos šiuos pranešimus, sulaukėme ir komentarų į savo pateiktą

klausimą apie homoseksualumą. Komentarai daugiausia buvo neigiami, pikti ir

net grasinantys, juose daug necenzūrinių žodžių, tad nutarėme jų

nepateikti. Komentaruose vyravo ypač neigiamas požiūris į gėjus, į

lesbietes žmonės reaguoja tolerantiškiau, nors neigiamų bei piktų

atsiliepimų buvo ir apie jas. Teigiamų atsiliepimų apie seksualines mažumas

deja, buvo tik keletas, pvz:

( EI VISI, KURIE TAIP ŽIAURIAI VAROT, DAUGIAU TOLERANCIJOS MAŽUMOMS:

VIS DĖLTO Į EUROPĄ ŽENGIAM (RAIMIS).

( MANAU ČIA ŽMONIŲ ASMENINIS REIKALAS, KAIP NORI TAIP GYVENA,

TAD NĖRA ČIA KO JUOS JUODINTI.

( ASMENIŠKAI PAŽĮSTU KELETĄ GĖJŲ IR GALIU PASAKYTI, KAD JIE

LABAI FAINI ŽMONĖS (RITA,VILNIUS).

Šio tyrimo išvados: dauguma Lietuvos žmonių vis dar yra netolerantiški

seksualinėms mažumoms, neigiamai žiūri į homoseksualumą.

Kad tyrimas būtų įdomesnis, nusprendėme įsitraukti į nedidelę

avantiūrą. Apsimetėme gėjais ir parašėme keletui vaikinų, kurie ieškojo

partnerio trumpalaikei draugystei, ar rimties santykiams. Susirašinėjimo

metu pavyko sužinoti, kaip jie suprato esą kitokios orientacijos, kaip

reaguoja į piktas aplikinių replikas.

Susirašinėjant su vienu vaikinu, kuris ieškojo partnerio rimtai

draugystei, buvo užmegztas šiltas ryšys. Vaikinas buvo labai atviras ir

nuoširdus, jis papasakojo, kad jau paauglystėje suprato esąs kitoks nei

visi ir todėl niekad nėra draugavęs su mergina. Pasipasakojo, kaip jį

skaudina aplinkinių požiūris į jį ir tai, kad jo nesupranta ir nepalaiko

tėvai. Taip pat visos iki tol buvusios draugystės su vaikinais buvo

trumpalaikės, kas jį labai skaudina. Jautėsi, kad žmogus tikrai trokšta

rimtų, šiltų santykių.

Susirašinėjant su vaikinu, kuris ieškojo partnerio draugystei be

įsipareigojimų, nepavyko užmegzti artimesnio pokalbio. Jis nenorėjo

papasakoti, kaip suprato esąs kitokios seksualinės orientacijos. Vaikinas

tiesiog norėjo gerai praleisti laiką, nesiveliant į asmeniškumus.

Dar vieno susirašinėjimo metu išsiaiškinome, kad vaikinas išties yra

heteroseksualus ir jau 2 metus gyvena su mergina, o skelbimą į TV įdėjo tik

norėdamas patirti, koks jausmas lytiškai santykiaujant su vyru. Paklausus,

ar jo santykiai su mergina pašliję, kad leidžiasi į tokias avantiūras, jis

atsakė, kad su mergina viskas gerai, ir kad jis tiesiog ieško naujų potyrių

gyvenime.

Išvados

Literatūros analizė ir atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos

gyventojams būdinga homofobija. Europos valstybių kontekste Lietuva yra

bene labiausiai homofobiška šalis – mažiausiai pateisinanti homoseksualizmą

ir mažiausiai toleruojanti kitos seksualinės orientacijos žmones.

Gėjai ir lesbietės įgyja vis daugiau teisių, bet vis dėlto dar labai nedaug

kur leidžiamos homoseksualių porų vedybos, nes manoma, kad tai gali turėti

neigiamos įtakos vaikui. Lietuvoje vis dar kalbama apie gėjų ir lesbiečių

diskriminaciją, nors jau kyla diskusijų dėl homoseksualių vedybų

įteisinimo.

Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė: „Jei žmogus yra homoseksualus, tai

visuomenės požiūris į jį yra neigiamas“ pasitvirtino.

Tikimės, jog domėjimasis šia tema ir egzistuojančių mitų

suvokimas padės formuoti teigiamą požiūrį į seksualines mažumas, mažinti

jų  diskriminaciją, integruotis į visuomenę tiek homoseksualiems tėvams,

tiek jų vaikams.

LITERATŪRA

1. Daniel Ange Homoseksualizmas. Kas tai? Kur veda?

3. Elona Ilgiuvienė. Moterys, kurios myli moteris //Psichologija tau 96,1

17 – 19

4. Joe Jenkins Šių laikų dorovės problemos

6.Europos vertybių tyrimas 1999 // Kultūros ir meno institutas

7.Jaunimo situacijos tyrimas 2000 // VJRT

8.Kultūrinė antropologija

9. BalticGays.com

PRIEDAS NR.1

1. Įvertinkite, kiek jūs esate tolerantiškas:

[pic]

2. Ar jūs kreiptumėte dėmesį į tai, kad homoseksualus žmogus yra jūsų:

[pic]

PRIEDAS NR. 2

[pic]

[pic]

PRIEDAS NR.3

[pic]

6.1. Įvertinkite, kiek jūs pritariate įvaikinimui gėjų šeimose:

[pic]

PRIEDAS NR.4

6.2. Įvertinkite, kiek jūs pritariate įvaikinimui, lesbiečių šeimose:

[pic]

Leave a Comment