profesinis pasirinkimas

TURINYS

1.Profesinis pasirinkimas.......................... 2
2. Bordin.............................. 4
3. A.Roe.............................. 4
4. J.Holland.............................. 4
5. D.Super..............................4
6. Tiedeman..............................4
7. J.Krumboltz..............................5
8. Sugebėjimai, interesai, vertybės........................5
9. Profesinio pasirinkimo determinantai, problemos, matavimai...........5
10. Profesinis konsultavimas.........................10
11. Psichodinaminis konsultavimo modelis....................15
12. Vystymosi modelis.............................16
13. Bruožų ir faktorių teorijos modelis.......................17
14. Įveikimo išmokimo ir kt. modeliai(klientas centre, bihevioristinis modelis).......19
15.Komentaras apie visus modelius.......................22
16. Kompiuterių taikymas prof. konsultavime...................221.Profesinis pasirinkimas
Psl.124 dauguma individų mūsų visuomenėje išreiškia didelį susirūpinimą profesija.Dauguma žmonių praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, dirbdami tą darbą, kurį pasirinko.Todėl jei jiems sunku pasirinkti, tai jiems sukelia didelį rūpestį, nes tą pasirinkimą jie supranta kaip galutinį ir nekeičiamą.daugumoje atvejų individai renkasi potencialų užsiėmimą pagal tai,kaip jis, ar grupė tokių užsiėmimų suvokiama. Šiie suvokimai gali būti epizodiški, neišbaigti,tikslūs ar netikslūs, platūs ar siauri, tačiau manoma, kad kiekvienas pasirinkimas – tai sprendimas, kuris gali paveikti visą gyvenimo eigą. Tas svarbus santykis egzistuoja tarp profesinių stereotipų ir kitų kintamųjų, buvo pademonstruotas, naudojant tokius kintamuosius kaip akademinis pasiekimas (Krasnov,1968,Nunnally ir Kitros, 1958) ir socialinis statusas(Grunes,1957, O’Dowd ir Beardslee,1960,1967)
Technologinės kaitos sparta, jaunų žmonių izoliavimas nuo daugumos įsidarbinimo vietų sukėlė daug profesinio pasirinkimo problemų.Dauguma studentų negali neformaliai susidurti su įvairiomis profesijomis ar gauti apie jas atitinkamų žinių.Jei studentai turi attlikti gerai informuotus ir atidžiai apsvarstytus edukacinius ir profesinius sprendimus, jiems turi būti padedama,kritiškai nagrinėjant psichologinius bei socialinius darbo aspektus. Be to, šiems individams reikia suteikti ankstyvą profesinę patirtį, kuri praplėstų tiek jų žinias, tiek jiems prieinamų alternatyvų spektrą.šio proceso me

etu reikia kreipti dėmesį į informacijos apie reikalavimus specifiniams užsiėmimams, pateikimą.Šis procesas turėtų padėti studentams atsirinkti tarp alternatyvų ir nuspręsti,kurios profesinės alternatyvos yra socialiai ir psichologiškai patenkinamos. Buvo pravestas tyrimas tokiu klausimu: “Ar vyriškosios lyties vid. m-los abiturientai,kurie skiriasi savo akademiniais pasiekimais, socialiniu statusu, ateities planų formulavimu ir patirtimi taip pat skiriasi savo žiniomis apie pasirinktas profesijas?”Buvo ištirti 648 dvyliktokai berniukai iš trijų vid.m-lų, Cedar Rapids, Iowa (Ajovos) valstijoje.Jie buvo tiek iš aukšto, tiek iš žemo socialinio statuso grupių.Pateikus Darbininko Bruožų Aprašą, studentai buvo paprašyti įvertinti 12 profesijų pagal atrinktus darbininko bruožus, t.y interesai, temperamentai,, bendrasis išsilavinimas,specifinis profesinis pasiruošimas. Šie įvertinimai buvo panaudoti, tikrinant studentų žinias apie kiekvieną iš šių profesijų.studentai buvo parašyti nurodyti bruožus, reikalingus tai profesijai, arba nurodyti,kad jie tokių reikalingų brruožų nežino.Pvz. jei studentas nežinojo,kokio temperamento turi būti valstybinis inžinierius,tam kad tinkamai atliktų savo pareigas, jis buvo instruktuotas pažymėti”nežinau”.
Psl.126 Visų “nežinau” atsakymų suma, atimta iš konstantos, parodė studentų žinių siaurumo laipsnį. Studentai buvo paprašyti apibūdinti šešias aukšto lygio ir šešias žemo lygio profesijas.Profesijos identiškai atitiko tas, kurias panaudojo Banducci, 1970,tirdamas profesinių stereotipų teisingumą.Jos atstovavo Hollando Profesinio Pasirinkimo aprašo tipus,o būtent Realistinį, Tiriamąjį,Socialinį,Konvencinį,Verslųjį ir Meninį darbus.Aukšto lygio profesijos buvo valst. inžinierius,gydytojas, psichiatras,buhalteris,koledžo prezidentas ir aktorius.Žemo lygio profesijos buvo elektriko,med.technologo,žaidimų aikštelės pr
rižiūrėtojo,kreditų inspektoriaus,draudimo agento, langų dekoratoriaus.Buvo parinktos tokios profesijos, kurių tikrai siekia jauni žmonės ir kurios atitinka Holland tipologiją. Buvo patikrintos tokios hipotezės:
1.Studentai, turintys aukštus akademinius pasiekimus, daugiau žino apie aukšto lygio profesijas nei apie žemo lygio.
2.Studentai, turintys žemus akademinius pasiekimus, daugiau žino apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.
3.Aukšto soc. statuso studentai daugiau žino apie aukšto lygio profesijas, nei apie žemo lygio.
4.Žemo soc.statuso studentai daugiau žino apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.
5.Studentai, kurie turi suform.ulavę ateities planus, daugiau žino apie profesijas, nei studentai,kurie neturi suformulavę ateities planų.
6.Akademiniai pasiekimai ir socialinis statusas, asmeninė studentų patirtis ir jų žinios apie profesijas yra teigiamai susiję.
Rezultatai:1-a hipotezė atmesta, 2-a palaikoma. Tiek aukšto, tiek žemo akademinio pasiekimo studentai daugiau žinojo apie žemo lygio profesijas nei apie aukšto lygio.3-ia hipotezė atmesta, 4- priimta.5-a hipotezė atmesta, 6-a palaikoma.
Psl.130 Banducci( 1970) atrado, kad akademinis vystymasis yra labai susijęs su stereotipų apie profesijas teisingumu.Krasnow (1968) taip pat atrado, kad bendros profesinės žinios glaudžiai siejasi su pažangumu. Tačiau šis tyrimas nustatė,kad studentų akademinis pažangumas neturi įtakos jų žinioms apie profesijas.Visų akademinių lygių studentai turėjo daugiau žinių apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio. Praeityje buvo tikima,kad studentai, turintys aukšto lygio akademinius pasiekimus, turi tvirtesnį pagrindą atlikti profesinius sprendimus, nei st
tudentai, kurių pasiekimai yra žemi.Taigi, aukšto akademinio lygio studentai gaudavo daugiau žinių apie profesijas, nei žemo lygio, ir galėjo tomis žiniomis geriau pasinaudoti.Pagal tai aukšto akademinio lygio studentai turėtų turėti daugiau žinių apie aukšto lygio profesijas.Banducci tyrimas įrodė, kad aukšto akademinio lygio studentai teisingiau suvokia aukšto lygio profesijas, nei žemo lygio.Tačiau šis tyrimas įrodo,kad visi studentai, nepaisant jų akademinio lygio, žino daugiau apie žemo lygio profesijas. Kai vyksta informacijos apie profesijas sklaida švietimo sistemoje, visų lygių studentus reikia labiau supažindinti su aukšto lygio profesijomis, nes jos aplinkoje yra mažiau pastebimos.
Pagal Banducci tyrimą, žemo socialinio statuso studentai daugiau žino apie žemo lygio profesijas. Tačiau šis tyrimas įrodo,kad socialinis statusas neturi įtakos studentų žinioms apie profesijas. Visų socialinių statusų studentai turėjo daugiau žinių apie žemo lygio profesijas, nei apie aukšto lygio.Galima buvo tikėtis, kad aukšto socialinio statuso studentai, gyvenantys atitinkamoje aplinkoje, daugiau žinos apie aukšto lygio profesijas.Tačiau šie duomenys to neįrodo. Dar daugiau – studentai daro edukacinius ir profesinius sprendimus, turėdami ribotas žinias ir nepakankamą informacijos kiekį.Šie duomenys rodo,kad visų lygių studentams trūksta žinių bei informacijos apie aukšto lygio profesijas. Studentams reikia patekti daugiau informacijos, leisti jiems įgyti įvairesnės patirties, kuri praplėstų jų žinias apie profesijas.Tuo būdu, studentai sužinos apie daugiau edukacinių ir pr
rofesinių galimybių, kurios gali tapti jiems realistinėmis, svarstytinomis alternatyvomis. Banducci atrado,kad studentai, kurie turėjo suformavę ateities planus, turėjo teisingesnius profesinius stereotipus, nei tie, kurie planų neturėjo.Pagal šio tyrimo rezultatus, tiek suplanavę, tiek nesuplanavę ateities studentai adugiau žinojo apie žemo lygio, nei apie aukšto lygio profesijas. Tačiau labai dažnai tikimasi,kad jauni žmonės nuspręs, kokios profesijos jie nori siekti, net jei jie neturi pakankamai žinių padaryti protingam sprendimui.. be to , bendrija, ar geografinė vieta, kur studentai gyvena, dėl mažai prieinamų galimybių verčia studentus keisti savo planus.Profesiniai konsultantai turi žinoti apie šį reiškinį ir turi būti pasiruošę teikti konsultuojamiesiems tokią pagalbą, kuri padėtų jiems suformuluoti ir pasiekti realiai prieinamus tikslus. Asmeninė patirtis yra pozityviai susijusi su studentų žiniomis apie profesijas, nurodytomis šiame tyrime.Nors santykis tarp asmeninės patirties ir žiniomis apie profesijas yra statistiškai žymus, bet korealiacija .14 rodo, kad išvadas reikia daryti atsargiai.iš to galime spręsti,kad plati asmeninė patirtis gali praturtinti studento žinias apie profesiją. Todėl , tiek edukaciniame procese, tiek asmeniniame gyvenime studentai turi susidurti su kuo įvairesne patirtimi, nes tai gali būti jiems naudinga paga.lba, renkantis edukacinius tikslus, ir tai yra labai svarbu, formuojant ateities planus bei praplečiant profesines galimybes.2.Bordin
žiūrėti psl.15-163.A.Roe
psl.145 daug profesijų klasifikacijų naudojo kategorijas, panašias į išvardintus faktorius( žr.10 sk.). Roe (1956) siūlė 8 grupes:technologija,lauko darbai, mokslas, bendroji kultūra,menas ir pasilinksminimai,servisas, verslo kontaktai,organizavimas.
Roe( 1956;Roe ir Klos,1969)pasiūlė,kad interesų grupės susiję viena su kita tarsi ratu, nurodydami,kad labiausiai susiję grupės yra arčiausiai.
Plačiau žiūrėti psl.4. J.Holland
Psl.145 Holland parašė 6 didesnius profesinius ir asmenybės tipus:realistinis,intelektualinis, meninis, socialinis, verslusis, įprastasis, ir panaudojo šiuos tipus,klasifikuojant profesijas.
Holland ištyrė santykius tarp 6 skalių Profesinio Pasirinkimo Apraše ir empiriškai pademonstravo skalių ratinį išsidėstymą(Holland,Whitney,Cole,Richards,1969)nuo realistinio iki intelektualinio, tada meninio,tada socialinio,tada verslinio,tada įprastojo ir vėl-realistinio. Cole, Whitney ir Holland (1971) panaudojo erdvinės konfiguracijos statistinę konfigūraciją, tam, kadsusieti profesines grupes su 6 Holland skalėmis. Rezultatai parodė,kad holland skalių ratas gali būti laikomas kaip interesų kontinuumas kiekvienoje vietoje rate, atstovaujančioje įvairų 6 Holland interesų mišinį.
Žiūrėti psl.125.D.Super
psl. 111Super pilniau aprašė profesinio įsisamoninimo sąvoką. Jei, kaip sako Super, darbas yra savivokos įgyvendinimas, manoma, kad profesinis įsisąmoninimas yra vadovaujantis elementas įgyvendinant. Žmogus gali pasirinkti daugybę darbo vietų darbo pasaulyje, dauguma žmonių pasirenka būtent tą darbą.Jų profesinis įsisąmoninimas ir nukreipia į tą specifiškumą.Super taip pat pabrėžė, kad į profesinio tyrinėjimo procesą paauglys įnešą savęs supratimą, pomėgius, nemėgstamus dalykus, ir gebėjimus. Nors Super tikėjo,kad paaugliškas savęs ir darbo tyrinėjimas prasideda namuose, šeimoje, tęsiasi mokykloje ir dalinai dirbant, Ginzberg, naujai suformulavęs jo profesinio pasirinkimo teoriją, nurodė tokius svarbius potyrius, kaip rasė, lytis,kaimyninė įtaka,socioekonominio statuso faktoriai ir fiziniai gebėjimai. Viena iš pirmųjų pastangų integruoti Super aprašytą sąvivoką, profesinį įsisąmoninimą, profesinį elgesį, buvo Geist, kuris sudariusė Interesų tyrimo paveikslą.
Psl.145 Super (1957) išvardino 6 profesijų grupes:techninė ar materialinė,muzikinė ar meninė,literatūrinė,humanistinė ar socialinio gerbūvio,verslo kontaktų ir verslo detalių.
Plačiau žiūrėti psl.16-176.Tiedeman
Psl.138 Apybraižos, rodančios įvairių kriterijų grupių tipišką elgesį, dažnai buvo panaudojamos kitiems testams ir aprašams.Tikimasi,kad konsultantai panaudos šias apybraižas, pažymint konsultuojamojo apybraižos panašumą į kriterijų grupių apybraižas. Bet kuris, dalyvaujantis šiame procese,žino,kas tai yra apybraižų problema.(Tiedeman,1954)
Ši technika,kai grafiškai yra pavaizduojami studento panašumai ir nepanašumai buvo plačiai naudojama ankstesniuose darbuose apie profilių(apybraižų)problemą.(Tiedeman,1954)
Žiūrėti psl.77.J.Krumboltz
žiūrėti psl.20-218.Sugebėjimai, interesai, vertybės
Psl.144 Keletas profesinių interesų aprašų, naudojamų šioje šalyje(Amerikoje?), buvo įvairiai sudaryti, jų vertinimo metodai taip pat įvairūs.Tačiau skalių pavadinimų panašumas priemonėse iškelia klausimą iki kokio laipsnio įvairūs aprašai išmatuoja tuos pačius ar panašius interesus.Keletas tokių tyrimų pateikia prieštaringus rezultatus.Triggs (1943,1944) ir Wittenborn, Triggs ir Feder pranešė apie panašumus Stiprių profesinių interesų Blanke (SVIB)ir Kuder pasirinkimų apraše, apsvarstant bendrus profilius ir korealiacines konfiguracijas.ankstesnėse studijose, King,Norrell ir Powers (1963)pranešė apie žemas korealiacijas tarp atitinkamų Blanko skalių ir Įvirių Kuder formų ir Kuder (1968) aptarė metodologinius skirtumus,kurie galėjo duoti tas žemas korealiacijas.Nors galima daryti įvairias išvadas,buvo pasiūlytos profesinių interesų kategorijos,kurios netiesiogiai siūlo atitikimą tarp aprašų.super ir Crites (1962)palygino interesų faktorius, rastus keletame faktorių analitinių tyrimų, o būtent Turstone (1931), Strong (1943) ir kt.šie faktoriai buvo bendri:mokslinis, socialinis,kalbos – literatūrinis,mechaninis, verslo,meninis.9.Profesinio pasirinkimo determinantai, problemos, matavimai
psl.111 Profesinio Ugdymo Projektas, kuriam vadovavo John O.Crites, buvo skirtas užpildyti teorines ir psichometrines skyles ankstesniame profesinio ugdymo tyrime.Buvo stengiamasi sukurti profesinės brandos matavimo modelį ir projekto rezultatas yra VDI –Profesinio Ugdymo Aprašas. Nuostatos skalė turėjo patikrinti:1.dalyvavimą pasirinkimo procese 2.orientaciją į darbą 3.nepriklausomybę, darant sprendimus 4.profesinio pasirinkimo faktorius 5.pasirinkimo proceso koncepcijas. Kompetencijų teste pagrindinis dėmesys kreipiamas į profesinių problemų supratimą bei sprendimą. Nuostatos skalė buvo naudojama kaip pagrindinė profesinės brandos matavimo priemonė. Visai neseniai VDI buvo pavadintas Profesinės Brandos Aprašu – CMI- Carier maturity Inventory.Profesinė branda – tai konstrukcija, artimiausia profesiniam įsisąmoninimui. Jie skiriasi tuo, kad: 1.Profesinė branda turi teisingumo vertybę nuostatoje, o profesinis įsisąmoninimas – gebėjimą išreikšti patirties žinias 2.Hipotetiškai, profesinis įsisąmoninimas eina anksčiau už profesinę brandą. Individas pripažįsta profesiškai atitinkamos patirties svarbą, prieš tai ,kai jo nuostata į darbo pasaulį gali būti laikoma brandžia ar ne. 3.Profesinė branda atspindi normatyvinį nuostatų į darbo pasaulį vaizdą, o profesinis įsisąmoninimas atspindi tik atitinkamos profesinės patirties svarbos pripažinimą.
psl.112
Tam , kad būtų galima išmatuoti profesinio įsisąmoninimo sandarą,atkreipti dėmesį į septynias patirties dimensijas:šeimos, aplinkos – bendrijos, ugdymo, etninę, lytinę,fizinių gebėjimų, buvo sudarytas profesinio įsisąmoninimo indeksas(VAI). Šios dimensijos atspindi atitinkamas septynias VAI skales.Skalių punktai atstovavo tam tikrą patirtinės dimensijos aspektą atitinkamai pagal darbo pasaulį, kiekvienas punktas padalytas į dvi atsakymų kategorijas – pritarimo ir atmetimo.Skalių punktai buvo racionaliai išvesti ir sudaryti taip,kad pateiktų situaciškai specifišką, susijusią su profesija patirtį.Pavyzdys yra 113 psl.

Atsakymų kategorijos
VAI skalė Punktas sutinku nesutinku atitinka neatitinka
1.Socio- ekonominė Geras darbas nepadeda planuoti ateities
2.šeimyninė Gerą darbą galima susirasti, žinant, ką dirba tavo šeimos nariai
3.Aplinkos- bendrijos Yra žmonių kaimynystėje, galinčių padėti susirasti gerą darbą
4.Edukacinė Dauguma žmonių, apie kuriuos skaitai mokykloje, turėjo darbą
5.Etninė Gavus gerą darbą, dauguma liaujasi dirbti baltiesiems
6.Lytinė Tam ,kad gautų gerą darbą, moterims nereikia ypatingo lavinimo ir ugdymo
7.Fizinių gebėjimų Negalėsi gerai atlikti darbo, jei blogai matysi,girdėsi, neturėsi rankos ar kojos

Testas atliktas su 35 atsitiktinai parinktais vietinės vidurinės mokyklos paaugliais iš Onondaga apygardos, New York. Po dviejų savaičių buvo pertestuota.dėl konkurencinės validacijos VAI buvo pravestas kartu su nuostatos skale CMI tarp 370 studentų iš įvairių mokyklų bei darbo centrų.Rezultatai yra 114 psl. lentelėje. VAI – profesinio įsisąmoninimo indeksas.
Psl.114 VAI socio- ekonominė ir etninė skalės nekorealiuoja su CMI nuostatos skale, visos kitos skalės ir bendri VAI rezultatai turi teigiamas ir svarbias korealiacijas su CMI nuostatos skale.
Psl.115 Tačiau, išskyrus, edukacinę,šeimyninę ir aplinkos – bendrijos skales, korealiacija buvo žemesnė nei tikėtasi. Bendra pozityvi ir žymi VAI – CMI korealiacija yra paaiškinama tuo,kad integruoti profesinio įsisąmoninimo situaciniai pavyzdžiai, kurie pateikiami VAI yra panašūs į profesines temas, aprašytas CMI nuostatų skalėje, ne vien tik priklauso nuo edukacinio ugdymo.
Psl.135.Goldman(1961) aprašo tris objektyvias jungtis tarp testų rezultatų ir jų reikšmės konsultuojamajam: norminė, regresijos ir diskriminantinė.Kaip Goldman pažymi, norminė jungtis yra neišbaigta, nes testo normos leidžia pabrėžti (ne)nukrypimą į vieną grupę ir nurodyti šios pozicijos reikšmę. Regresinė jungtis yra išbaigta, nes ji yra tarp testo rezultatų ir jų reikšmių ir pateikia duomenų informac.iją. Trečioji jungtis, pažymėta Goldmano yra diskriminantinė, objektyviai matuojanti konsultuojamojo atitikimą įvairioms kriterijų grupėms.Diskriminantinės analizės technika,sujungta su 100 balėmis procedūromis, sukurtomis Tiedeman, Bryan ir Rulon leidžia palyginti kosultuojamojo testo rezultatus su įvairių kriterijų grupių rezultatais, kartu su didesnėmis testo duomenų dimensijomis, kurios diferencijuoja grupes.Tačiau dauguma konsultantų nieko nežino apie panašumo( atitikimo) balus(centour) ar jų potencialią rolę testų interpretavime, nes šiai temai buvo skirta mažai dėmesio.
Psl.136. Pasvarstykime vieną pavyzdį. Fredas, vidurinės mokyklos abiturientas, galvoja po baigimo mokytis profesinėje techninėje programoje.Jei pritaikysime 100 balų procedūras jo mokyklos pažymiams ir jo testo rezultatams, gausime ataskaitą, nurodančią Fredo atitikimą sėkmingiems ir patenkintiems studentams įvairiose profesinėse programose. Pavyzdyje, atitikimo balai ,parodomi parentezeje po kiekvienos profesinės programos yra skalėje nuo 0 iki 100( aukščiausias balas). Kuo labiau Fredo atitinkamų testų rezultatai yra artimesni tos profesinės programos tipiškai sėkmingų ir patenkintų studentų testų rezultatams, tuo aukštesnis yra jo atitikimo tai programai balas.Fredo atitikimo balų ataskaita gali atrodyti taip: profesinė sodininkystė – 87, dailidės darbai – 47,komercinis menas –28,automobiliai –26,distributyvinis ugdymas –25, automechanika –14, radijo/Tv remontas –3, duomenų apdorojimas –1.Pagal tai Fredas labiausiai atitinka sodininkystę, po to eina dailidės darbai ir kt.Taigi čia testo duomenys buvo transformuoti į informaciją, o tai tiesiogiai atitinka vieną svarbiausių testų funkcijų edukaciniame bei profesiniame konsulatavime – palengvinti tiriamąjį procesą.
Psl.157 Dabar yra prieinami testai, skirti išmatuoti įvairiems profesinio ugdymo aspektams.Tai: Ugdymo Testų Tarnybos Vadovas(1958), Pasiruošimas Profesiniam Planavimui (Gribbons ir Lohnes,1968), Kognityvinis Profesinės brandos Testas(Westbrook,1970),Profesinio Ugdymo Aprašas (Super,1971), Profesinio Ugdymo Įvertinimas (Amerikos koledžų testavimo programa), Profesinės Brandos Aprašas(Crites,1973). Kyla klausimas: ką galima išmatuoti? Norint nuspresti,kokio elgesio reikalaujama iš mokinio,buvo išnagrinėti visi 609 punktai, esantys testuose.Kiekvienam punktui buvo sukurti teiginiai, aprašantys reikalaujamą elgesį bei situaciją. Psl.160 Teiginio pavyzdys:”Kai jam bus pateiktas trumpas darbo, kurį atlieka individas, aprašymas ir profesijų pavadinimų sąrašas, mokinys gebės pritaikyti tinkamą pavadinimą darbo aprašymui.” Tokių teiginių, reikalaujančių įvairaus elgesio, buvo 117.Kiekvienam iš jų buvo sukurta santrumpa;pvz.pateiktam pavyzdžiui:”Nustatykite darbų aprašymų profesinius pavadinimus”. Visi 117 santrumpų buvo išdėstyta, kaip parodyta 1 Priede.Išdėstymas sudarytas iš 12 pagrindinių komponentų: Kognityvinis-IA,IB,IC,ID,IE,IF,Psichomotorinis-IIA,IIB,IIC,Afektyvusis-IIIA,IIIB,IIIC. Norint sužinoti, kokį specifinį elgesį tas testas iškelia, buvo išnagrinėti visi 6 testai.Visa tai parodyta lentelėse.(159-163 psl.). Ką gi rodo pirmoji lentelė(159)? Ji rodo tai:
Tik Profesinio Ugdymo Įvertinimas įvertina mokinio įsitraukimą į įvairią darbinę veiklą.
Parodo skirtumą tarp testų, nagrinėjant kognityvų, psichomotorinį ir afektinį elgesius.
Skirtumą tarp testų,pagal tai, kaip iškeliamas kognityvinis elgesys
Didelį skirtumą tarp testų matuojant specifinius elgesius pagal pateiktą komponentą
Skirtumą tarp testų,pagal tai,kaip iškeliamas psichomotorinis elgesys
Skirtumą tarp testų,pagal tai,kaip iškeliamas afektinis elgesys
II –oji lentelė rodo kiekvieno komponento punktų skaičių ir procentą.
Psl.163 I PRIEDAS Profesinio Ugdymo Elgesių išdėstymas pagal 6testus:
I.Kognityvinė sritis(ką mokinys žino)
A.individualūs požymiai
1.Individualių požymių sąvokos
Nustatykite teiginius, aprašančius:
a.individo gebėjimus
b.individo interesus
c.individo vertybes
2.Individualių požymių įvertinimo gebė.jimai
a.Nustatykite išvadas iš individo požymių aprašymo
b.įvertinkite savo požymius:
(1)atidžiai aprašykite savo scholastinius gebėjimus
(2)patekite validžią bazę savo scholastinių gebėjimų nustatymui
(3)nustatykite savo žodinių gebėjimų lygį
(4) pateikite validžią bazę savo žodinių gebėjimų nustatymui
(5)nustatykite savo kvantatyvinių gebėjimų lygį
(6) pateikite validžią bazę savo kvantatyvinių gebėjimų nustatymui
(7)išvardinkite savo interesus
(8)išvardinkite savo vertybes
B.Profesinė informacija
1.bendroji profesinė informacija
nustatykite darbo rinkos poslinkius ir charakteristikas
b.nustatykite priklausomus informacijos apie darbus šaltinius
2.Profesijų charakteristikos ir reikalavimai
a.santykis tarp gebėjimų ir profesijų
(1)nustatykite profesijas,kurioms reikia pateiktų gebėjimų
(2)išvardinkite savo gebėjimus,tinkamus pasirinktai profesijai
b.santykis tarp interesų ir profesijų
(1)nustatykite profesijas susijusias su specifiniais interesais
(2)nustatykite darbininkus,turinčius panašius interesus
(3)išvardinkite savo interesus, tinkančius pasirinktam darbui
c.santykis tarp vertybių ir profesijų
(1)nustatykite vertybes,kurios gali būti reikalingos patektuose darbuose
(2)nustatykite darbus,kurie tik pateiktoms vertybėms
(3)išvardinkite savo vertybes,kurias patenkins pasirinktasis darbas
d.nustatykite darbus susijusius su darbine patirtimi
e.nustatykite darbus susijusius su asmenine charakteristika
f.santykis tarp išsilavinimo ir profesijos
(1)nustatykite profesijas reikalaujančias mažiausio išsilavinimo
(2) nustatykite profesijas reikalaujančias didžiausio išsilavinimo
(3)nustatykite,kokio lygio išsilavinimo reikia pateiktoms profesijoms
(4)nustatykite profesijas atitinkančias pateiktus išsilavinimo lygius
(5)nustatykite profesijas,kurioms reikalinga gamybinė stažuotė
(6)nusakykite kokio lygio išsilavinimo reikia jūsų pasirinktai profesijai
(7)nustatykite teiginius apie pomokyklinį mokymąsi
g.suklasifikuokite profesijas į darbo sferas
h.darbo pareigos ir atasakomybė
(1)nustatykite darbų aprašymus pagagal profesijų pavadinimus
(2)nustatykite darbų aprašymų profesijų pavadinimus
(3)išvardinkite savo pasirinktos profesijos pareigas
i.darbo sąlygos, susiję su profesijomis
(1)nustatykite profesijas,kur nepastovios d.valandos
(2) nustatykite profesijas,kur yra fizinio pavojaus
(3) nustatykite profesijas,kur darbininkui reikia stovėti
(4) nustatykite profesijas,kur reikia dirbti viduje ir kur-lauke
(5)atskirkite profesijas kur dirbama su duomenimis, žmonėmis,daiktais
(6) nustatykite profesijas,kur yra protinio streso
(7) nustatykite profesijas,kur galima dirbti namie
(8)nustatykite profesijas,kurios duoda didžiausias pajamas
(9) nustatykite profesijas,kur reikia daug vaikščioti
(10)nustatykite profesijas,kur darbuotojams reikia būti išvykusiems iš namų
j. nustatykite profesijas,kurios yra susiję su organizacijomis
k.įrankiai ir profesijos
(1)nustatykite profesijas,reikalaujančias įrankių naudojimo
(2)nustatykite įrankių,naudojamų duotose profesijose, pavadinimus
C.darbo pasirinkimas
1.Nustatykite tinkamus darbus duotiems individams
2.Pateikite validžias priežastis savo darbo pasirinkimui
3.Išvardinkite,kokie faktai apie save reikalingi,prieš pasirenkant darbą
D.Kursų ir programos pasirinkimas
1.Kursų pasirinkimas
a.nustatykite validžius kursų pasirinkimo principus
b.kursai ir gebėjimai
(1)nustatykite gebėjimus susijusius su mokykliniais kursais
(2)išvardinkite savo gebėjimus, tinkamus kursams
c.kursai ir profesijos
(1)nustatykite profesijas susijusias su mok.kursais
(2) nustatykite kursus,teikiančius išsilavinimą duotoms profesijoms
(3) aprašykite santykį tarp kursų ir pasirinktos profesijos
d.išvardinkite kursus kurių reikia pagal pasirinktą programą
e.išvardinkite validžias priežastis savo kursų pasirinkimui
f.išvardinkite,kokie faktai reikalingi kursų pasirinkimui
2.programos pasirinkimas
a.nustatykite programų charakteristikas
b.nustatykite tinkamas .programas individams
c.išvardinkite savo mokyklos programas
e.išvardinkite validžias savo pasirinkimo priežastis
f.išvardinkite validžius informacijos apie savo pasirinktą programą šaltinius
E.mokykla ir karjeros planavimas
1.nurodykite žingsnių, norint įgyti norimą profesiją, seką
2.nustatykite validžius karjeros planavimo principus
F.mokykla ir karjeros problemų sprendimas
1.nustatykite sprendimus savo mokyklinėms ir karjeros problemoms
2.nustatykite pateiktų individų mokyklinių ir karjeros problemų sprendimus
II.Psichomotorinė sfera(ką mokinys sakosi atlikęs)
A.Įsitraukimas į karjeros planavimo veiklą
1.šnekėjosi su kitais apie mokyklą ir karjeros planavimą
2.apmastė ir suplanavo karjeros sprendimus
3.skaitė medžiagą apie mokymąsi ir karjeros planavimą
4.gavo instrukcijas apie profesijas ir planavimą
5.lankėsi darbo vietose
6.lankėsi profesijų dienose
7.turi hobi ir dalyvauja užklasinėje veikloje
8.dalyvauja profesinio stimuliavimo veikloje
9.įsidarbina vasarą ar nepilną d.dieną
10.dalyvavo tikruose ar praktiniuose darbo interviu
11.pildė prašymo formas
12.pasiruošė reziumė su savo kvalifikacijomis
B.Dalyvavimas įvairioje darbinėje veikloje
1.dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su personaliniu – socialiniu darbu
2. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su prekyba ir skatinimu
3. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su verslo operacijomis
4.dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su pramone ir amatu
5. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su mokslu ir medicina
6. dalyvauja darbinėje veikloje,susijusioje su kūrybiniu ir taikomuoju menu
C.Dalyvavimas veikloje, susijusioje su pasirinkta profesija
1.šnekėjosi su darbininkais,dirbančiais toje srityje
2.gavo instrukcijas iš pasirinktos profesijos
3.mąstė apie pasirinktą profesiją
4.aptarė tai su tėvais
5.aptarė su konsultantu
6.nustatė,kokios vertybės bus realizuotos pasirinktoje profesijoje
7.nustatė,kokie mok.kursai reikalingi
8.nustatė koks išsilavinimo kiekis reikalingas šiai profesijai
9.nustatė vertybes susijusias su pasirinkta profesija
10.nustatė,kokie žingsniai reikalingi, norint įgyti šią profesiją
11.nustatė šios prof.pareigas
12.nustatė gebėjimus, reikalingus šioje prof.
13.nustatė,kur įsidarbinama pagal šią prof.
14.nustatė,kokios yra specializacijos pasirinktoje prof.
15.nustatė fizines darbo sąlygas pasirinktoje prof.
16.nustatė darbininkų poreikį pasirinktoje prof.
17.nustatė pajamų lygį pasirinktoje prof.
18.nustatė galimybę kilti pasirinktoje prof.
III.Afektyvi sritis( mokinio nuostatos,pasirinkimai, suvokimai)
A.Nuostatos
1.Išreiškia teigiamus teiginius apie save
2. Išreiškia teigiamus teiginius apie darbą
3.Prisiima atsakomybę už savo profesinius sprendimus
B.Pasirinkimai
1.Siekiamas išsilavinimo lygis
2.Pasirinkta profesija
3.Pasirinktos darbo vertybės
4.Pasirinktos darbo sąlygos
5.pasirinkta programa
C.Suvokimai
1.suvokta mokyklos pagalbos vertė karjeros planavime
2.suvokta įvairių informacijos šaltinių pagalba
3.savo profesinio pasirinkimo užtikrintumo suvokimas.10.Profesinis konsultavimas
psl.115 Ateinančiais dešimtmečiais profesinio konsultanto darbas taps labai sudėtingas.Greitai besikeičianti technologija bei gyvenimo stilius iš jo pareikalaus daug žinių.Jo žinias padidins įvairios profesinės informacijos antplūdis.Tačiau, profesinis konsultantas gali prarasti savo produktyvumą, būdamas neatsargus. Turi būti labai apsaugotas jo gebėjimas asmeniškai santykiauti su individu.Jis turi pasirinkti medžiagą ir priemones taip, kad tai padidintų jo gebėjimą susisieti su įvairiais individais įvairiose situacijose.VAI buvo sukurtas kaip pirmasis žingsnis tiriant profesinį konsultavimą, remiantis priemonėmis. Tolimesni tyrimai gali parodyti VAI skalių naudą konsultacinei intervencijai.Visose tarnavimo žmogui sferose reikalingas gebėjimas būti asmenišku ir preventyviu.
Psl.122 Profesinis informavimas, profesinės dienos, profesinės stažuotės! Kada, kur ir kiek?Daugelis profesinių konsultantų, klasių auklėtojų bei kitų, su profesiniu konsultavimu susijusių žmonių,dalyvaudami neformaliuose interviu, paskaitose, pokalbiuose, jau daugelį metų yra įsitraukę į profesinį ugdymą.
Per neseniai įvykusią mūsų mokykloje profesinio konsultavimo dieną mes sužinojome ,kad tik nedaugelis mokyklų turi tokią programą kaip mūsų. Mūsų profesinio informavimo dienos remiasi ta filosofija, kad reikia pateikti profesinio informavimo edukacinį procesą.net jei studentas nerodo išreikšto intereso profesijai, jis gali padidinti savo bendrąjį išsilavinimą, sužinodamas savo galimybes, savo privalumus ir trūkumus.Taip pat jis gali geriau suprasti kaimyną, dirbantį kitokį darbą.
Mūsų mokykloje mokosi 215 studentų, nuo 6 iki 8 klasės.pagal savo galimybes, mes galime patalpinti dalyvius 12-oje patalpų, po 35 studentus didesnėse ir po 20 studentų mažesnėse.turime būti viską pasiruošę skaidrių ir filmų demonstravimui.
Besiruošdami profesinės informacijos dienai, mes pasirenkame profesines temas. Studentų indėlis yra tas, kad po kiekvienos tokios dienos jie užpildo anketas, pateikia savo pasiūlymus.Mes pasirenkame apie 15 profesinių temų, susisiekiame su tų profesijų atstovais ir laukiame atsakymų.Jei dalyvauja bent 12 atstovų, mūsų diena būna užpildyta. Mes pasirenkame atstovus tokių sričių ( profesijų) kaip: ginkluotosios pajėgos, gamtos apsauga, teisėsauga, kosmetika, restorano menedžeriai, padavėjai,med.seserys, mechanikai, ūkininkai, mokytojai,treneriai, prekybininkai,draudimo agentai, nekilnojamo turto agentai,sekretorės, sunkvežimių vairuotojai, teisininkai, namų ekonomės,dvasininkai, bankininkai, koledžo profesoriai.
Šie žmonės pateikia savo profesijos privalumus ir trūkumus.Kai tik galime, mes panaudojame vietinius žmones, kuriems gerai sekasi jų profesinė veikla. Tai labai gerai tiek studentams, tiek vietinei bendrijai, nes taip vietiniai žmonės dalyvauja mokymo sistemoje.
Kad išvengtume maišaties, studentai užsirašo į penkias sritis, kurias norėtų aplankyti.Sekcijos savo darbą išdėsto taip,kad visi galėtų aplankyti norimas prezentacijas. Prezentacijos vyksta 2 val.30 min. – penkios sesijos po 30 min.Mokytojai, kurie vaikšto kartu su studentais, gali taip pat kur nori lankytis.Pasibaigus dienai, įvertinamos prezentacijos, pateikiami pasiūlymai.tokia diena patinka tiek studentams, tiek mokytojams.
Psl.133Vertinimas yra svarbus, bet dažnai neteisingai naudojamas informacijos šaltinis konsultantui ir klientui.Tinkamo testo panaudojimas gali suteikti klientui informaciją, kuri jam anksčiau buvo neprieinama.Dažnai girdime, kad testai naudojami surūšiuoti individams, tačiau tinkamai išmokytas konsultantas supras, kokį testą parinkti,kaip jį pravesti bei interpretuoti.Testai tik tada padeda, kai jie yra tinkamai ir etiškai naudojami. Informacija, gauta testų pagalba gali vaidinti svarbią rolę profesiniame orientavime ir konsultavime.
Psl.137 Sprendimas ar konsultuojamasis atitinka įvairias kriterijų grupes nėra naujas konsultavime.Kai kurie komerciniai parašai kaip pvz.Stipraus Profesinio Intereso Blankas ar Kuderio Profesinių Interesų Apžvalga pa.teikia panašumo indeksus. Tačiau speciali testų konstrukcija ir kriterijų grupės reikalavimai pateikia didelius barjerus tokių aprašų plėtojimui.Be to, esantys aprašai dengia tik vieną matavimo sritį – interesus.
Psl.177 Profesinis konsultavimas prasidėjo JAV, Frankui Parsonui pateikus “mokslinį” požiūrį.Jis rekomendavo konsultavimo procedūrą,kurioje individas išstudijuotų save, profesinį pasaulį ir tada, “teisingai spręsdamas”padarytų pasirinkimą,pagrįstą faktais.Nors kai kas iš to dar yra išlikę,profesinis orientavimas ir konsultavimas yra stipriai pažengę į priekį.
Psl.178 Profesinio konsultavimo metu konsultantas ir klientas dalinasi savo požiūriais, kas matoma ir termine “inter-view”.Prasidėjus konsultavimui,klientas ir konsultantas pamato vienas kito prielaidas apie konsultavimo proceso ir rezultatų prigimtį.Klientai turi prielaidas apie tai,kokios pagalbos jiems reikia,pasirenkant profesijas,apie tai,ko jie gali tikėtis iš konsultantų,ko jie gali būti paprašyti atlikti,ko jie gali tikėtis iš atliktų testų,kas įvyks visame procese.Konsultantai turi suprasti,kokių rezultatų klientas tikisi iš konsultavimo.Dauguma prielaidų veda į nepasitenkinimą konsultavimu, nes prielaidos sudaro neteisingas kliento nuojautas(anticipacijas).Tiek klientai,tiek konsultantai dažnai tikisi realesnių rezultatų, įdedant kuo mažiau pastangų.
Neteisingos prielaidos.Daug neteisingų prielaidų apie profesinį konsultavimą kyla: iš visuomenės,testų sudarytojų,konsultantų ir klientų. Šios prielaidos sąveikauja viena su kita, kai kurios turi teisybės grūdą, bet nuo tiesos yra toli.
Neteisingos visuomenės prielaidos.Kiekvienam yra vienintelė tinkama profesija. Žinoma,kiekvienam yra tinkamos bei netinkamos profesijos. Dėl netikrumo darbo rinkoje šiandien yra sudėtinga rasti profesiją,kuri idealiai tiktų klientui.Tinkamos akademinės profiliuojančios disciplinos ar tinkamos profesijos suradimą klientai gali idealistiškai laikyti pažadu drastiškai pagerinti jų gyvenimą.Visi žino žmonių,kurie blaškėsi šen bei ten o po to patyrė sėkmę. Klientai mano,kad gali atkartoti šią patirtį,ieškodami jiems geriausiai tinkančio profesinio intereso.Kartais pavyksta tokiomis priemonėmis prikelti klientą iš apatijos bei sudominti jį, bet dažnai tokios viltys būna iliuzinės.Per trumpą laiką, nieko nereikalaujant iš kliento,galima atlikti labai tikslią profesinę analizę.Visuomenė nori,kad profesinis konsultavimas būtų kaip medicina;gydytojas paklausia keleto klausimų,atlieka keletą testų, ir greit, be skausmo, nustato problemą.Visuomenė nesuvokia,kad taip nevyksta nei medicinoje, nei prof.konsultavime.Kiekvienas gali rasti būdingą pasitenkinimą savo profesijoje.Nors malonu idealizuoti darbą,kaip išpildantį ir įprasminantį, bet taip būna nedažnai.Daugelis žmonių visai nesididžiuoja savo darbu ir nejaučia daug pasitenkinimo iš jo. Dažnai darbas skatina žmones džiaugtis nedarbo valandomis.Jei pasitenkinimas yra, tai jis daugiau gali būti kaip rezultatas asociacijų, statuso, gebėjimo strukturuoti savo darbą, o ne kaip darbo funkcijos rezultatas.
Neteisingos profesinių testų sudarytojų prielaidos.Profesinės grupės yra pakankamai homogeniškos,kad būtų aiškiai atskirtos nuo kitų profesinių grupių.Žinoma,tarp profesijų grupių yra skirtumų, bet dažnai neatkreipiamas dėmesys į skirtumus tarp pačių profesijų.Dauguma profesijų apima visą įvairovę užduočių ir svarbių asmenybinių skirtumų žmonių,kurie dirba toje pačioje profesijų grupėje. Med.seserys ir gydytojai atlieka savo roles, prižiūrėdami pacientus,vykdydami administracinį,mokomąjį,tiriamąjį, laboratorinį ir operacinį darbą.tiesiog yra perdaug supaprastinama tai iki kiek duotosios profesijos nariai yra panašūs vieni į kitą.Kiekvienas turėtų pasirinkti tokią profesiją, į kurios narius jis yra panašiausias.Ši prielaida yra gana matoma Stipraus Profesinio Intereso Blanke.Kažkas šiai teorijai pritaikė posakį: tarsi vienos plunksnos paukščiai rinktųsi kartu.Kai kurių panašumų reikia,kai kurie – konvencionalūs, dar kiti – patogūs pr.itaikyti.Toks susiaurinimas gali apriboti tiek profesijų, tiek žmonių, dirbančių jose kaitą ir augimą. Kuo labiau apibendrintas profesinis interesas, tuo daugiau tikimybės,kad viena iš tos kategorijos profesijų tiks.ši prielaida yra Stipraus Profesinio Intereso Blanke bei Holando Profesino pasirinkimo apraše.Manoma,kad viena profesija iš pasirinktųjų tame tipe bus tinkama klientui.Visai įmanoma,kad kas nors labai domėsis būtent ta profesija ir nebūtinai domėsis su ja susijusiomis profesijomis.
Neteisingos profesinių konsultantų prielaidos.Profesiniai testai numato tinkamą profesiją. Galima manyti,kad Stipraus Profesinio Intereso Blankas remiasi šia prielaida. Tačiau jo sudarytojai mano,kad rezultatai turi būti naudojami bendrąja prasme, nurodant kryptį.Profesinio intereso testų rezultatai yra tikslesni,nei profesinio intereso išraiška.Dolliver peržiūrėjo palyginamasias studijas ir Stipr.Prof.Int.Blanką ir nustatė,kad intereso išraiška, numatant būsimą profesiją dažnai buvo tikslesnė, nei Blankas. Netik įmanoma, bet ir prasminga atlikti profesinį konsultavimą atskirai nuo edukacinio ir personalinio konsultavimo.Kai šitaip vykdomas profesinis konsultavimas,klientas gali pamanyti,kad jo profesinis pasirinkimas neapima visos jo asmenybės,edukacinių gebėjimų bei galimybių.Toks profesinis konsultavimas,atskirtas nuo kitų konsultavimo sričių,kai paliečiami tik tam tikri kliento aspektai, yra nuobodus ir pačiam konsultuotojui.
Neteisingos profesinių klientų prielaidos.Abejonės, sumišimas, netikrumas,informacijos bei įsipareigojimų trūkumas, sprendimo apie profesinę ateitį nebuvimas yra tik smulkmenos.Klientai gali daryti prielaidą,kad konsultantas su profesinių testų pagalba gebės nustatyti jiems dar nežinomus, bet jau priimtinus interesus, gebėjimus ir asmenybės bruožus, kurie padės išspręsti profesinio pasirinkimo problemą.Kai kurie klientai nedemonstruoja šio įsitikinimo, bet tiki ,kad tai didele dalimi yra tiesa.Profesinis konsultavimas – tai gana beasmenis procesas,reikalaujantis iš kliento tik truputį diskomforto, įsipareigojimų ir pastangų.Klientas gali tikėti,kad pagrindinį darbą atliks standartizuoti testai.Profesiniai parašai, žinoma, užima atitinkamą vietą prof. konsultavimo sistemoje, bet jų rolės negalima perdaug sureikšminti. Geras profesinis konsultavimas beveik iki nulio sumažina kliento riziką pasirinkti netinkamą profesiją.žinoma,profesiniai konsultantai turi sumažinti šią riziką, bet dalis netikrumo išlieka. Yra įvairių kliūčių; pvz.pabaigus mokslą, nėra tų darbų ir t.t. Reikia atkreipti dėmesį ir į egzistuojančius lytinius stereotipus, kai vyrai ir moterys priešinasi tai ar kitai profesijai dėl stereotipų
Siūlomos veikiančios prielaidos.Padedant atlikti profesinius sprendimus, įvairiems klientams reikia įvairių būdų.Svarbu,kad klientūra gautų įvairiapusį patarnavimą.Kartais padeda susitikimas su konsultantu, testų atlikimas, diskusija su tuo,kuris turi patirties norimoje profesijoje, o kartais tai nepadeda. Koledžų profesinio konsultavimo centruose studentai labiau nori naudotis profesinės informacijos aplankais, nei susitikti su konsultantais.
Aktyvus kliento dalyvavimas pagerina profesinio konsultavimo rezultatą.Jei klientai suvokia,kad konsultantas laiko konsultavimą svarbiu dalyku, jie labiau linkę tam skirti laiko ir energijos.Konsultantams reikėtų daugiau kreipti dėmesio į klientų nuomonę.
Sunkumai,atliekant profesinį sprendimą,dažnai kyla iš pačių klientų gyvenimų aplinkybių. Mūsų nuomone, trys pagrindiniai požiūriai atitinka kliento reikalavimus:
1.Profesinė informacija. Mes tikime,kad kartais reikia padėti klientams įsivaizduoti save toje profesijoje.Klientams taip pat naudinga pasikalbėti su kuo nors, dirbančiu jų norimoje profesijoje.Taip klientai sužino apie kasdienines pareigas,atpildą, nusivylimą, apie tai,apie ką nerašoma profesinėje informacijoje.
2.Vertybių išaiškinimas.Pasitenkinimas profesijoje dažnai kyla iš tikėjimo profesijos verte.Vertybių išaiškinimas – tai nustatymas ką individai la.iko vertybėmis savo gyvenime.Vertybių išaiškinimo pratybos (17) dažnai vykdomos grupėmis, čia klientai išgirsta,ką kiti laiko vertybėmis ir taip gauna pagalbą.
3. Gebėjimai atlikti sprendimus.Galima išmokyti specifinių žingsnių sprendimo daryme, tiek grupėje, tiek individualiai. Yra sudaryti įvairūs sprendimo atlikimo modeliai,juos apžvelgė Herr ir Miller.
Konsultantams reikia aiškiai suvokti kliento asmenybės svarbą profesinėje veikloje ir sėkmėje. Konsultantai gali paskatinti klientų norą sužinoti, svarstyti,kalbėtis apie tai,kaip asmenybės bruožai tiks profesiniam pasirinkimui.Konsultantai dažnai neatkreipia pakankamai dėmesio į tokiuos asmenybės bruožus,kaip tam tikrų santykių su kitais žmonėmis vertinimas arba į tam tikrus procesus,kaip pvz.kūrybingumas,dirbant su medžiagomis,tarpasmeninių problemų sprendimas.Klientai profesinėse tyrimo grupėse pažymi,kad išaiškinimas kaip jie jaučia save jiems yra labai svarbus prieš priimant profesinį sprendimą.Profesinio konsultavimo sritis yra toli pažengusi, siejant asmenybę su profesija ir įprastiniai konsultavimo metodai tik paviršutiniškai apžvelgia asmenybę.
Profesinis konsultavimas retai apsiriboja kliento galutiniu profesiniu sprendimu, tai keleto profesinių galimybių apibrėžimas jų tolimesniam tyrinėjimui. Sėkmingas profesinis konsultavimas – tai nukreipiantis ( fokusuojantis) procesas, kurio metu klientas atmeta vienas alternatyvas ir pasirenka kitas.Po formalaus profesinio konsultavimo klientai įsitraukia į procesą, kurio metu sužino daugiau apie tai,kaip pasirinktoji profesinė sritis atitinka jų gebėjimus, interesus, asmenybės bruožus ir galimybes.
Ateidami konsultuotis, klientai turi prielaidas, apie tai kas įvyks ir koks bus rezultatas.Pvz. kai kurie klientai mano,kad yra tik viena jiems tinkama profesija ir tikisi,kad konsultantas padės ją rasti.Konsultantai taip pat turi savo požiūrį į galimą konsultavimo procesą ir į rezultatus.Pvz.konsultantai gali manyti,kad profesinis pasirinkimas yra siaurinimo,bandymo,galimos naudos pasvėrimo,krypties atveriančios norimas alternatyvas, pasirinkimo procesas.Kartais konsultantams nepavyksta nustatyti kliento požiūrio. Kai klientas ir konsultantas nepasiekia sutarimo konsultavimo pradžioje, klientas gali visa tai mesti ar nusivilti rezultatais.
Psl.186 Šio straipsnio tikslas aprašyti profesinį konsultavimą dimensijų terminais. Klientai siekia profesinio konsultavimo dėl įvairių priežasčių, todėl jie tikisi skirtingo konsultavimo.Tačiau labai dažnai profesiniai konsultantai visiems atvejams naudoja vieną ir tą patį įrankį. Pagal tai , į ką kreipiamas dėmesys gali būti keletas profesinio konsultavimo tipų:
1 Tipas:Konsultavimas ,kuris padeda klientui specifiniu sprendimu,pateikdamas informaciją ir išaiškindamas problemas.
2. Tipas:Konsultavimas,kuris padeda klientui specifiniu sprendimu,daugiau kreipiant dėmesio į gebėjimus atlikti sprendimą, negu į paruoštą sprendimą.
3. Tipas:Konsultavimas,kuris žiūri į profesiją kaip į procesą, o ne kaip į galutinį produktą
4. Tipas:Konsultavimas, kuris kreipia dėmesį į gebėjimų panaudoti asmenines savybes, siekiant paties nusistatytų tikslų ir įtakoti ateities pasirinkimų prigimtį,kūrimą.
1 Tipas: Daugiausia profesinis konsultavimas yra pirmojo tipo- padėti klientui specifiniu sprendimu.Panaudojant testus ir informaciją apie darbo pasaulį iš konsultanto patirties ir profesinių informavimo šaltinių, klientui pateikiama informacija apie jo interesus ir gebėjimus; tada, atitaikant žmogų ir darbą, padaromas sprendimas. Šis konsultavimo tipas yra dažniausiai šiuolaikinių ugdymo programų dėmesio centre.Klientui sprendimas padeda, bet vėliau,atsidūręs sunkioje situacijoje,jis gali vėl sugrįžti.šis tipas tinkamiausias trumpalaikėje situacijoje. Štai pavyzdys: Steve,koledžo pirmakursis,atėjo į konsultavimo centrą, nes jis nebuvo tikras ar jis “yra savo vietoje”.kadangi visi pirmakursiai turėjo pasirinkti specialybinį dalyką, jis rinkosi istoriją, nes tai buvo vienas geriausių kursų jo vid. mokyk.loje. Konsultantas pravedė su Steve interesų testus, padrąsino jį ieškoti informacijos ir pasišnekėti su fakulteto dėstytojais apie jį labiausiai dominančius dalykus, taip pat jis pateikė informaciją apie jo stojamųjų egzaminų balus. To pasekoje Steve pakeitė dalyką; jis pasirinko verslą.
2 Tipas: Čia kreipiamas dėmesys į gebėjimų atlikti sprendimą ugdymą.kaip pažymi Thoresen ir Mehrens (1967)individui, norinčiam atlikti protingą sprendimą, reikia daug daugiau, nei faktų, jam reikia pagalbos, įgaunant efektyvų būdą susitvarkyti su sprendimo atlikimo problemomis. Jie tvirtina,kad kai kurios pagrindinės sąvokos iš sprendimo teorijos,pateikia puikų pagrindą geram sprendimui,kuris atliekamas, analizuojant, organizuojant ir sintezuojant informaciją. Dvi tokios sąvokos yra: 1.naudingumo vertybė arba norimi alternatyvų rezultatai 2.tokių rezultatų tikimybė ( galimumas). Taigi, šio tipo konsultavimas turi padėti klientui suprasti faktorius, dalyvaujančius atliekant pasirinkimą ar sprendimą.Psl.188. Prieš atlikdamas sprendimą, klientas turi aiškiai suprasti visas jam prieinamas alternatyvas. Tada jis turi apgalvoti,ką kiekviena alternatyva siūlo jam, taip pat turi apgalvoti,kaip jam seksis, jei jis pasirinks tą kryptį.Gali būti neatitikimų tarp to,ką klientas galvoja apie savo sėkmę, ir ką rodo testai.Čia kreipiamas dėmesys į svarbius kintamuosius, sprendimo atlikimo procese,kai tikslas yra ugdyti gebėjimus atlikti sprendimą.
Pavyzdys:Dorothy- koledžo pirmakursė, studijuoja sunkią medicinos programą, į kurią priimta tik keletas moterų.Ji atėjo konsultuotis, nes nebuvo tikra, ar nori tęsti.Ji vertino savo būsimą profesiją, jautė,kad gebėtų pabaigti programą, tačiau darbas reikalavo iš jos taip daug, ji jautėsi taip, tarsi iš jos būtų atimtas socialinis gyvenimas ir moteriškumas. Konsultavimo tikslas buvo padėti Dorothy suprasti kintamuosius, apsvarstyti jai atsiveriančias alternatyvas ir tai,kokių rezultatų norima.Dorothy nusprendė imtis kito specialybinio dalyko. Konsultavimas padėjo jai priimti šį specifinį sprendimą, mokydamas ją,kaip atkreipti dėmesį į svarbius kintamuosius, atliekant ateityje tokį sprendimą.
3 Tipas: čia pripažįstamas bet kurio sprendimo laikinumas ir žiūrima į karjeros vystymasį ( ugdymą) kaip į visą seriją pasirinkimų, o ne kaip į vienintelį profesinį pasirinkimą.Į individą žiūrima,kaip į augančią, besikeičiančią, besivystančią asmenybę, vertinančią senus pasirinkimus ir atliekančią naujus. Šis tipas skiriasi nuo antrojo tipo tuo,kad pabrėžiamas ugdomasis požiūris, reikalingas darant sprendimus visą gyvenimą, o ne vien sprendimo atlikimo procesas.
Pavyzdys:Ron, beveik jau baigiantis pirmą kursą, negalėjo nuspręsti ar jam keisti spec.dalyką, ar mesti mokyklą ir išeiti tarnauti; jis buvo nepatenkintas savo patirtimi. Būdamas agresyvus ir geras atletas, jis paprastai spręsdavo be problemų. Bet jis žiūrėjo į savo pasirinkimą kaip į nebeatšaukiamą sprendimą, kuris nulems visą jo gyvenimo kelią.Konsultavimas iš pradžių buvo sukoncentruotas į faktorius jo sprendime- kas jam atrodė iš tiesų svarbu, kokia galimybė tai pasiekti,ko jis nori.Tada buvo susikoncentruota į jo pasirinkimą edukacinės ir profesinės karjeros perspektyvoje. Jis greit suprato,kad tai,ką sprendė, nebūtinai turi būti paskutinis žodis krypties nustatyme.Vėliau jis pakeitė spec.dalykus nuo matematikos iki chem. inžinierijos, ketindamas išeiti tarnauti į armiją po metų,jei jam dar nepatiks mokykla, po to jis galės baigti mokytis.
Psl.190 4 Tipas: čia pasiūlytas terminas karjeros procesas,kuris atrodo daug tinkamesnis nei profesinis pasirinkimas. Karjeros procesas yra apibūdinamas kaip tęstinis procesas, kurio metu asmuo dalyvauja ugdymo užduotyse, reikalingose asmeniniam augimui profesiniame gyvenime(Ivey ir Morill,1968).Čia žiūrima į individą,kaip į aktyvų dalyvį, atliekantį ugdomąsias užduotis, reaguojantį, veikiantį savo profesinę patirtį.Dauguma žmonių mano,kad negali paveikti savo ateities, pasirinkimų ir jiems atsiveriančių alternatyvų pri.gimties. Jų visos pastangos yra greičiau prisitaikyti,o ne įtakoti, rodosi,kad ne jie, o juos įtakoja aplinka.
Pavyzdys: Marko atvejis. Jis dalyvavo kaip grupės narys vienos dienos Gyvenimo Planavimo seminare.Čia buvo pateikiamos įvairios individualios bei grupinės užduotys, susiję su individu ir jo santykiu su ateitimi.Markas, 18- metis pirmakursis ( jo spec.dalykas – psichologija), atėjo gana pasimetęs, netikras dėl savo identiškumo, ir iš vis nesuprasdamas,kodėl jis yra tame koledže ( tai buvo daugiau dėl tėvų įtakos). Į klausimą “Kas aš esu” jam svarbiausia būdavo atsakyti,kad jis – “objektyvus asmuo”. Diskusijų, rolių žaidimo metu, jis suprato,kad labai apriboja save, išbraukdamas jausmų ir emocijų pasaulį. Seminaro metu jis pakeitė savo mėgstamiausią identiškumo rolę į “patyrusį asmenį”. Jis juto,kad tai teikia jam daugiau laisvės, atveria naujas gyvenimo platumas.Pabaigoje seminaro jis suprato,kad pats turi kurti ateitį,kad dėl savo priežasčių turi būti koledže, jis teigė,kad jaučiasi labiau kontroliuojąs savo gyvenimą, labiau gebąs atlikti konstruktyvų ir realistinį planavimą bei prisiimti atsakomybę. Sekančius 6 mėnesius kontakto metu Markas teigė,kad jaučiasi daug ramiau dėl savęs ir savo ateities,jis lankė kursus daugybėje sričių, kad geriau sužinotų savo galimybes, suformulavo protingus tikslus su mažiausiai dvejomis alternatyvomis.11.Psichodinaminis konsultavimo modelis
Šio požiūrio modelis pagrindinai sukonstruotas Bordino(1968) ir jo rėmėjų, nors ir kiti taikė psichoanalitinės teorijos principus.Norėdamas išvengti “deformuojančių psichologinių konfliktų” šio modelio konsultantas įsiterpia į” pereinamuosius taškus gyvenimo cikle”, naudodami diagnozės, proceso ir rezultatų sąvokas.
1.Diagnozė. čia Bordinas aiškiai pareiškia: “ mes esame įsitikinę,kad konsultantai neturėtų prisiimti konsultavimo atsakomybės neturėdami nors rudimentinių žinių apie diagnozę ir jos technikas. Analizuodami motivacinio konflikto,kurį patyria koledžo studentai, norintys konsultavimo,šaltinius, Bordin ir Koplin pasiūlė naują diagnostinę sistemą, susidedančią iš keleto stambesnių kategorijų su kai kuriais tolimesniais padalinimais į specifiškesnes problemas. Štai šios kategorijos:
1.Sintetiniai sunkumai
2.Identiškumo problemos
3.Atpildo konfliktas( psichologinis atpildas darbo veikloje)
4.Orientacijos pakeitimas
5.Aiški patologija
6.Neklasifikuojama- išskyrus,jei tai yra problema, apimanti tik motyvacinį konfliktą
7.Neklasifikuojama- išskyrus jei tai yra problema, neapimanti motyvacinio konflikto
2.Procesas. Čia Bordin išskiria tris stadijas: 1.tyrimas ir kontakto užmezgimas – čia susikoncentruojama į sprendimo atlikimo psichodinamiką, 2.kritinio sprendimo 3.pastangos pasikeisti
3.Rezultatai. Vienas tikslas yra padėti klientui atlikti sprendimą. Platesnis tikslas yra pasiekti pozityvių pasikeitimų kliento asmenybėje,ką galima atlikti dviem būdais.
Psichodinaminio konsultavimo metodai yra kaip psichoanalitinės praktikos,bruožų ir faktorių modelio, “kliento centre” modelio technikų lydinys:
1.interviu technikos. Bordin išskiria tris “interpretacines” konsultantų reakcijų kategorijas, kurios gali būti naudojamos, vedant interviu: 1.Išaiškinimas – skirta susfokusuoti kliento mąstymą į medžiagą, atitinkančią pristatomą problemą.Tai gali būti klausimai,švelnūs reikalavimai ar supaprastintos naujos formuluotės 2.Palyginimai – tai charakteringiausia vidurinei konsultavimo fazei. 3.Norų – gynybos sistemų interpretacija. Savo tikslu ji yra labiau terapinė, nei ankstesnės dvi. Tai gali pailiustruoti šis pavyzdys:Klientas,kuris buvo pagal viską tinkamas medicinai,ir kuriam gerai sekėsi parengiamasis kursas, pareiškė prof.konsulatantui,kad nori pakeisti spec.dalyką ir studijuoti architektūrą, kuriai jis visai neturėjo jokio talento. Vėliau, interviu metu jis prisipažino,kad, prieš pasirenkant architektūrą, jo motiną paralyžavo,o tėvas jį apkaltino, sakydamas,kad motinai taip atsitiko, nes ji sūnaus pastoviai aptarnaudavo. Išsikėlęs psichodinaminę hipotezę,kad “pastatai simboliškai reiškia moters figūrą”,konsultantas interpretavo kliento staigų posūkį į architektūrą, kaip būdą “atstatyti savo motiną” ir taip sumažinti savo kaltę . per 20 interviu ciklą, klientas nusprendė,kad architektūra – nerealistinis pasirinkimas ir kad jis turi tęsti savo medicinos kursą.

Psl.211-212 2.Testų interpretacija.Bordin čia atliko tris didelius įnašus: 1.Kartu su kolega (Bordin ir Bixler,1946)jis pasiūlė,kaip ir “klientas centre” modelyje,kad klientas gali būti aktyvus dalyvis testų,kuriuos jis atliks,pasirinkime.Bet čia konsultantas pats atrenka specifinius testus, pvz. Stipraus Profesinio Intereso Blankas, nes konsultantas žino, kokios yra jų psichometrinės charakteristikos.2.kai klientas atliko testus, Bordinas išskiria keturis būdus,kuriais jie gali būti panaudoti: a.pateikti diagnostinę informaciją konsultantui b.padėti klientui susidaryti realistiškesnius lūkesčius iš konsultavimo c. supažindinti klientą su įvertinimo duomenimis d.skatinti klientą savityrai.3.Bordin (1968) teigė,kad testų interpretavimas bus geresnis,kai konsultantas žodžiu išaiškins kliento balus, o ne vizualiai pristatys juos. Čia iškyla 7 pranašumai: a)konsultantas gali vaidinti “bendradarbio” o ne mokytojo,ar eksperto rolę b)testų rezultatai gali būti pateikti kliento – konsultanto sąveikoje kaip reikalingi, o ne taip rutiniškai,kaip bruožų ir faktorių mode.lyje c)klientas labiau prisimins testų aiškinimus, nes jie buvo integruoti į jo terpę ir mastymą apie profesijos pasirinkimą.
3.Profesinė informacija.Informacijos apie profesijas tipas, kuris yra dalis psichodinaminio konsultavimo,geriausiai gali būti apibūdinamas kaip pagrįstas darbo pareigų ir užduočių “poreikių analize”. Čia buvo atlikta daugybė tyrimų, vadovaujant Bordin.žinojimas kaip ir kodėl tam tikrų profesijų atstovai psichodinamiškai dalyvauja savi darbuose, gali būti panaudotas padėti klientams pasirinkti tokias profesijas,kur yra jiems didžiausia galimybė patenkinti savo poreikius. Nors tai yra bruožų ir faktorių modelio paradigma “atitaikyti žmones ir darbus”, kintamieji yra asmenybės dinamika ( poreikiai) ir atpildančios darbo sąlygos (patenkinantieji), labiau nei statiškos individo ir profesijos charakteristikos.
Kaip ir psichoanalitinė teorija,taip ir šis modelis kenčia nuo to apsiribojimo,kad neproporcingai padidinami “ vidiniai” faktoriai, ir minimalizuojami išoriniai

12. Vystymosi modelis Vienas iš pradininkų yra Donald E. Super, kuris nuo 1940 išreiškia vystymosi modelio principus.1.Diagnozė – čia Super vartoja terminą “įvertinimas”, išskiria tris rūšis:a) problemos įvertinimas – įvertinami kliento sunkumai ir lūkesčiai iš profesinio konsultavimo b)asmenybės įvertinimas- psichologinis kliento portretas, gaunamas iš įvairių duomenų. C)prognostinis įvertinimas – pagrįstas asmenybės įvertinimu, galimo kliento pasisekimo ir pasitenkinimo įvertinimu. Duomenys sutvarkomi pagal 1 lentelę psl.215
psl.217 2.Procesas – konsultantas privalo iš pradžių nustatyti kliento profesinio gyvenimo pakopą ir įvertinti jo brandos laipsnį, jei klientas nebrandus, tai konsultavimas koncentruojasi į orientaciją ir tyrimą.Super ir Overstreet pastebi; “Tai ne tiek konsultavimas dėl pasirinkimo, o daugiau konsultavimas pasiruošti pasirinkimui, išvystyti planingumą.Tai apima pagalbą klientui, suprasti asmeninius, socialinius ir kitus faktorius, kurie turi svarbią įtaką atliekant edukacinius ir profesinius sprendimus, ir kaip jie gali veikti jo pačio profesiniame vystymęsi”. Apibendrinant visas šio modelio procesas progresuoja nuo orientacijos ir pasiruošimo profesiniam pasirinkimui iki sprendimo atlikimo ir realybės testavimo ir konsultantas inicijuoja konsultavimą tame proceso taške kurį klientas yra pasiekęs.
3.Rezultatai – svarbiausias tikslas yra palengvinti ir pagerinti kliento profesinį vystymąsi.
Psl.219 1.interviu technikos – Super žiūri į prof. konsultavimą susiduriantį su savityros racionaliais ir emociniais aspektais, su sprendimų atlikimu, realybės testavimu, jis tvirtina,kad jei interviu technikos yra tinkamos ir pastovios,jos turi vykti maždaug tokiu ciklu:
1.Nedirektyvus problemos tyrimas, savęs suvokimo atvaizdavimas
2.Direktyvus temos tolesniam tyrimui parinkimas
3.Nedirektyvus atspindys ir savęs suvokimo pojūčio išaiškinimas
4.Faktinių duomenų iš testų ir kt. direktyvus ištyrimas realybės testavimui
5.Nedirektyvus tyrimas ir darbas su požiūriais ir jausmais, iškeltais realybės testavimo
6.Nedirektyvus galimų veiksmų krypčių numatymas,padedant atlikti sprendimą.
Psl.220 2.testų interpretacija- filosofija ir testų panaudojimo šiame modelyje pragmatika,kas buvo išplėtota Super, sintezuoja geriausius kitų orientacijų dalykus, į rišlų metodą,kai psichometriniai rezultatai tai pateikiami,klientui,kad jie būtų patys naudingiausi. Jo testų panaudojimo tikslingumas kyla iš išskyrimo tarp koncentruoto ( visa eilė testų po trumpo pradinio interviu,kaip bruožų ir faktorių modelyje) ir tikslaus testavimo(individualūs testai per visą konsultavimo procesą). Tikslų testavimą Super apibūdina kaip:”testavimas,kuris atliekamas kaip dalis konsultavimo proceso ir reikalingas gauti reikiamiems faktams pagal tai ar tie faktai reikalingi ir ar individas pasiruošęs juos panaudoti. Tai yra testavimas konsultavime”. Kadangi klientas yra pats įtrauktas į testų pasirinkimą,atlikimą, interpretavimą,taigi,kaip to pasekmė išaug.a galimybė,kad “testų rezultatai bus priimti ir kliento protingai panaudoti.”Būtent taip ir vyksta jei konsultantas orientuoja klientą, atsižvelgdamas į tikslų testavimą. Pateikdamas proceso vystymosi struktūrą,tiek verbaliai tiek neverbaliai, duoda klientui aiškų numatymą, to,kas įvyks ir kovoja su koncentruotų testų stereotipu, kurį dauguma klientų atsineša į pradinį interviu.Testų panaudojimo sprendimo atlikime vertė padidės 1.jei jie bus pravedami diferencijuotai ir 2.jei klientas dalyvaus kiekvienoje proceso fazėje
3.Profesinė informacija. Informacija klientui apie darbo pasaulio struktūras, profesines kryptis ir prognozes, darbo pareigas ir atsakomybę, įsidarbinimo galimybes tradiciškai gali būti pateikta brošiūrose,lankstinukuose, ar knygose, tokiuose kaip”Profesinės perspektyvos žinynas” pati tinkamiausia informacija šiam modeliui yra profesinės veiklos pavyzdžių įvairiose srityse aprašymai.Super (1954) pastebi,kad yra mažiausiai šešios rūšys aprašomųjų duomenų apie profesinės veiklos pavyzdžius,kurie yra reikalingi šiam modeliui:
1.Kokios yra tipiškai pradinės, vidurinės ir įprastos suaugusių profesijos asmenų iš skirtingų socio – ekonominių lygių.
2.Iki kokio mąsto “įprastos suaugusių “ profesijos egzistuoja, ir koks yra ryšys tarp tėvų socio – ekonominio lygio ir įprastinės suaugusių profesijos turėjimo?
3.Kokios yra kryptys ir kategorijos judėjimo nuo pradinės iki įprastinės suaugusio profesijos?
4. Kokie faktoriai yra susiję su kryptimi ir kategorija judėjimo iš vieno darbo ar profesijos į kitą?
5.Koks yra santykis tarp profesinės srities ir tokių faktorių kaip profesijos ar pramonės šakos prieinamumas ir įvairių polinkių, interesų,vertybių, asmenybės bruožų turėjimas?
6.Koks yra skirtumų tarp aktualaus ir pagrindinio profesinio lygio santykis galimiems priežastingiems faktoriams tokiems kaip profesijos ar pramonės šakos prieinamumas, polinkių,interesų, vertybių, asmenybės bruožų turėjimas?
Nelaimei, įvairios valstybinės agentūros bei privačios leidyklos ir toliau tiekia informaciją,kuri yra daugumoje netinkama šiam modeliui.
Svarbiausias šio modelio požymis yra įvairių teoretinių ir procedūrinių srovių sintezė, tokių kaip bruožų ir faktorių ir “klientas centre”.Bet visa tai įliejama į kliento profesinio vystymosi kontekstą, kuri Super charakterizuoja kaip “ sutampantį” su profesiniu konsultavimu.
Galima daryti išvadą,kad nors šis modelis kai kuriais atžvilgiais dar neišbaigtas, tai pati tinkamiausia sistema, padedanti klientams susidoroti su profesinėmis problemomis, ir ji gali būti tobulinama toliau, pabrėžiant jos santykį su mokymosi reiškiniu ir procesais.13.Bruožų ir faktorių teorijos modelis
Šio požiūrio modelis susiformavo Didžiosios Depresijos metais,kai buvo padedama daugeliui vyrų ir moterų, netekusių darbo, juos perkvalifikuojant ir surandant naują darbą. Ankstyvasis šio modelio konsultavimas atspindėjo Parsono ( 1909)”žmogaus – darbo” atitaikymo konceptualizaciją, bet čia buvo įvestas naujai sukurtos psichometrijos, sukūrusios įžymiuosius Minesotos testus, pritaikymas. Filosofiškai,šis modelis visada buvo labai atsidavęs individo unikalumui, psichologiškai ši vertybė reiškė ilgalaikį diferencialinės psichologijos principų pamėgimą.Kaip pasekmė, modelis,kuriuo pagrįstas šis požiūris, turi dvi implikacijas:1. jis labai ateoretiškas, čia tvirtinama,kad individai – skiriasi.Jis nenustato sąvokų ar hipotetinių konstrukcijų organizavimo, ne taip ,kaip “klientas – centre” ir psichodinaminis požiūriai.2. Jis yra analitinis ir savo orientacija – atomistinis. Jis yra glaudžiai susijęs su moksliniu problemos sprendimu ( nosologinė diagn

Leave a Comment