ĮVADAS
Mes einame į Europą. Tas ėjimas yra gana lėtas, tačiau ten vykstantys negatyvūs procesai mus pasiekia labai greitai. Dėl patogios geografinės padėties Lietuva tampa alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla ir poreikis narkotikams. Labiausiai pažeidžiamas tampa jaunimas. Nesuprasdami pavojaus, paaugliai pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla. Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Deja, panaši tendencija pastebima ir mokyklose. Pedagogikos instituto 1995m. tyrimų duomenimis, 2% 15-16 metų moksleivių šalyje jau bandė nelegalių narkotikų. 1999m. Šis skaičius išaugo iki 15,5% (21% berniukų ir 9,6% mergaičių). Dėl to kyla didelė grėsmė jaunimo sveikatai ir gyvybei. Narkotinės medžiagos įvairiai veikia žmogaus organizmą, sukeldamas įvairius organų pakitimus, ligas, o kartais netgi ir mirtį. Todėl Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministras 2000 metų liepos 5 d. išleido įsakymą, kuriame, atsižvelgdamas į plintantį narkotinių, psichotropinių bei kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir platinimą švietimo įstaigose, įpareigojo mokymo įstaigų vadovus parengti iki rugsėjo 10 dienos tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos programas; darbo tvarkos taisyklėse nustatyti, kad įstaigos teritorijoje griežtai draudžiama vartoti psichoaktyvias medžiagas, prekiauti alkoholiu, tabaku; nustatyti svečių lankymosi švietimo įstaigose registravimotvarką ir griežtai riboti pašalinių asmenų patekimą į mokyklą ir jos teritoriją. Pastaruoju metu kotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių ir diskusijų temų.Deja, jaunimui trūksta tikslios, tikros informacijos. Žinodami apie kai kurias žalingas narkotikų vartojimo pasekmes, jie nesupranta, kas yra fizinė ar psichologinė priklausomybė, abstinencija. Todėl reikalingos skubios prevencijos priemonės, kurios suteiktų moksleiviams žinių ir sustiprintų jų sąmoningumą, išmokytų kritiškai vertinti šiuos negatyvius visuomenės gyvenimo reiškinius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.BENDROS ŽINIOS APIE PRIKLAUSOMYBĘ SUKELIANČIAS MEDŽIAGAS
Narkomanija – graikų kilmės žodis (‘‘narkė’’ – suakmenėjimas, ‘‘manija’’ – beprotybė, aistra, kai sutrinka žmogaus fizinė ir psichinė būklė. Tai liga, kuri reiškiasi įpročiu nuolat vartoti narkotikus, o narkomanas – žmogus, nuolat vartojantis narkotikus, priklausomas nuo jų, sergantis narkomanija. Narkotikai (gr. Narkotikos – stingdantis, apsvaiginantis), narkotinės medžiagos, medžiagos, kurių dažnas vartojimas sukelia narkomaniją. Be kitų farmakologinių efektų, narkotikai sukelia ir euforiją – padidėjusio aktyvumo, nenatūraliai pakilios nuotaikos, sumažėjosio kritiškumo būseną. Narkotikus galima apibūdinti trejopai:1. Medicininiu požiūriu – tai medžiagos, sukeliančios euforiją, psichinę ir fizinę priklausomybę bei abstinencijos reiškinius.2. Socialiniu požiūriu – narkotikai tai tokios medžiagos, kurios socialiai pavojingos. Žmogus, vartojantis narkotikus, gali būti pavojingas visuomenei, taip pat šeimai ir sau. Jis, norėdamas gauti narkotikų, gali padaryti bet kokį nusikaltimą.3. Juridiniu požiūriu – narkotikai tai medžiagos, kontroliuojamos pagal Jungtinių Tautų konvencijos ir įrašytos į atitinkamus sąrašus, kurias įstatymai draudžia gaminti, platinti ir pervežti iš vienos šalies į kitą (3, p. 9).Pasaulinė sveikatos organizacija pateikė tokį priklausomybių apibrėžimą: ‘’Periodiško ar chroniško apsinuodijimo centrinę nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis būsena, kuri sukelia psichologinę ar psichologinę ir fizinę priklausomybę ir taip padaro žalą individui, o per jį ir visuomenei’’ (toliau PSO). Tai narkotinės, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos.1992 m. PSO priimta ir patvirtinta 10 – oji Tarptautinė ligų, taip pat ir narkomanijų klasifikacija, kuri Lietuvoje įdiegta 1997 metais. Pagal Tarptautinę klasifikaciją medžiagoms, kurios sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, priklauso:
1. Alkoholis.2. Opioidai.3. Kanabinoidai.4. Raminančios ir migdančios medžiagos.5. Kokainas ir preparatai iš kokos augalo.6. Stimuliatoriai ir kofeinas.7. Haliucinogenai.8. Tabakas.9. Lakios medžiagos.10. Psichoaktyvios medžiagos ir keli narkotikai, sumaišyti vienu metu (3, p. 7).Šių medžiagų poveikis organizmui yra labai įvairus. Vienos gali sukelti narkozę, žmogus nejaučia skausmo, kitos padeda atsipalaiduoti, dar kitos veikia jaudinančiai, stimuliuojančiai arba priešingai – slopinančiai. Tačiau visos šios medžiagos turi bendrų požymių: veikia žmogaus psichiką, sukelia euforinę būklę, prie jų greičiau ar lėčiau priprantama, atsiranda psichinė ir fizinė arba tik psichinė priklausomybė.Euforija – tai subjektyviai maloni būklė – žmogus jaučia jaudulį, jėgų antplūdį, žvalumą, nuotaikos pagerėjimą. Tai žalinga būsena, kai žmogus praranda realybės pojūtį. Jis neišsprenžia iškilusios problemos, jos nepašalina, o jaučiasi laimingas. Tai cheminių medžiagų sukelta psichikos ‘’apgaulė’’, neteisėta pasitenkinimo būsena.Psichinė priklausomybė – liguistas noras sistemingai ar periodiškai vartoti narkotines medžiagas, norint patirti tam tikrą malonią būseną. Pasireiškia tuo, kad noras svaigintis užvaldo asmens mintis, jausmus, veiklą, jis negali nukreipti minčių darbui, kūrybai. Tarp paauglių stebimas grupinis psichinis potraukis. Jis susiformuoja bendraamžių grupėse, kur galioja savos normos ir vertybės, kur mėgdžiojamas grupės lyderio elgesys. Vėliau, kuomet sustiprėja psichinis potraukis, paaugliai ima svaigintis ir po vieną. Vartojant narkotinę medžiagą vystosi tolerancija.Tolerancija – silpnėjanti organizmo reakcija į tą patį narkotinės medžiagos kiekį. Palaipsniui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja.Žmogus turi vartoti vis didesnę medžiagos dozę, kad pasiektų tokį patį efektą.Fizinė priklausomybė – medžiaga (narkotikas) jau tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti. Jei organizmas negauna narkotiko, atsiranda abstinencijos sindromas, vegetaciniai – somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai: stiprūs galvos, rankų, kojų raumenų, sąnarių skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, o kartais net netenkama sąmonės. Abstinencijos reiškiniai išnyksta, kai organizmas gauna naują narkotiko dozę.Po pirmųjų narkotiko dozių, kurios gali būti net labai mažos, žmogus išgyvena euforiją, o abstinencijos požymių nepatiria. Vartojant toliau narkotinę medžiagą, tolerancija didėja, euforinė būsena silpnėja, atsiranda abstinencijos būklė. Taip palaipsniui vystosi psichinė priklausomybė, kuri perauga į fizinę priklausomybę, pasireiškiančią abstinencijos sindromu. Žmogus tampa narkomanu.1.2. PRIKLAUSOMYBĖS NARKOTINĖMS MEDŽIAGOMS PRIEŽASTYS
Priklausomybę narkotinėms medžiagoms įtakoja daugybė įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių – genetinės, fiziologinės, psichologinės, socialinėsKai kurie mokslininkai priklausomybę narkotikams aiškina endokrininės sistemos disfunkcija, kiti nurodo ryšį su konstituciniu tipu. Dėl įgimtos nepilnavertės tiamino ir amino rūgščių apykaitos, o taip pat ir nepilnavertės neuromediatorių veiklos kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Emocinę įtampą jiems padeda įveikti narkotikai.Į narkomaniją linkę irzlūs, jautrūs, greitai prarandantys dvasinę pusiausvyrą, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kitų įtakai, ribotų interesų, turintys psichologinių problemų žmonės. Dažniausiai tai asmenys, neturintys gyvenimo tikslo, ieškantys netikrų malonumų, lepūnėliai, ‘’nesuprasti’’, mėgstantys be tikslo šlaistytis gatvėmis, linkę pervertinti savo galimybes arba nusivylę po nesėkmių. Tarp linkusių į narkomaniją dažnai pasitaiko tokių, kurie vaikystėje ilgai kramtė nagus, ilgai šlapinosi lovoje, patyrė galvos smegenų traumas, po kurių buvo netekę sąmonės, sirgę neuroinfekcija, neuropatai ar psichopatai.
Jaunuoliai narkotines medžiagas vartoja, norėdami:1) patenkinti smalsumą, pajusti narkotiko poveikį;2) patirti pakitusią sąmonės būseną, pajusti kažką ypatingai malonaus ir pavojingo;3) sumažinti įtampą ar atsipalaiduoti;4) pamiršti problemas, nemalonias emocijas;5) neatsilikti nuo draugų, kartu praleisti laiką;6) greičiau tapti suaugusiu, perimti suaugusiųjų elgesio normas;7) būti nepriklausomu, pademonstruoti priešiškumą.Socialiniai veiksniai, įtakojantys narkomanijos plitimą paauglių tarpe:1) Netinkamas auklėjimas šeimoje.2) Vaikas augo nepilnoje šeimoje.3) Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje, nekritiškas požiūris į juos.4) Alkoholizmas šeimos istorijoje.5) Asocialus vaiko elgesys ir padidėjęs aktyvumas.6) Nenoras mokytis.7) Draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais.8) Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas.9) Nekritiškas požiūris į alkoholį ir kitus narkotikus.10) Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas.11) Ekonominiai – socialiniai nepritekliai.12) Bendruomenės ryšių sumažėjimas.13) Nepakankamas mokykloje vykdomas narkomanijos prevencinis darbas.14) Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys (3, p. 13-14).1.3. NARKOTIKŲ VARTOJIMO PAVOJAI
Nelaimingi atsitikimai
Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingi atsitikimai, traumos, uždusimas. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai sustoja. Suvartojus per didelę dozę, galima prarasti sąmonę, numirti. Apsvaigimas sutrikdo orientaciją, supratimą, kontrolę, savisaugą.
Poveikis smegenims
Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai veiklai.
Tarpusavio santykiai
Vartojantis narkotikus jaunuolis patenka šešėlinės grupės įtakon, tampa neprieinamas šeimai ir artimiesiems.
Priklausomybė
Narkotikų noras nejučia tampa liguistu poreikiu, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis didesnių dozių. Psichologinė priklausomybė pereina į fizinę, kai pasibaigus narkotiko veikimui prasideda abstinencinė krizė. Narkomanas neturi jėgų įveikti ją kitaip, kaip tik su nauja doze. Nutraukimas neįmanomas be izoliacijos ir detoksikacijos.
Apsinuodijimas
Dėl kontrolės praradimo perdozuojama. Sumaišius įvairius narkotikus ir kitas medžiagas, reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama.
Infekcijos
Nesterilios, o ypač bendrai naudojamos adatos gali sukelti pūlinius, kraujo užkrėtimą, B hepatitą ir įnešti ŽIV, kuris sukelia AIDS.
Finansinės problemos
Narkotikų vartojimas reikalauja didelių išlaidų, kas sukelia finansines problemas, veda į skolas ir nusikaltimus.
Nusikalstamumas
Narkotikų alkis verčia griebtis vagysčių, sukčiavimo, tarpininkavimo platinant narkotikus, net prostitucijos. Narkotikai užtraukia administracinę, o jų gaminimas, laikymas ir platinimas – baudžiamąją atsakomybę.
1.4. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANTYS NARKOTIKAI
Kanapių preparatai – hašišas ir marihuana
Hašišas ir marihuana yra gaminami iš augalo – kanapių. Kanapėse yra cheminių medžiagų – kanabinoidų, kurios sukelia apsvaigimą. Pagrindinis kanabinoidas yra tetrahidrokanabinolis (THC). Hašišas – tai sakai, kuriuos išskiria augalo žiedas. Jame yra 5-12% THC. Hašišas parduodamas mažais gabaliukais, kurie gali būti nuo rudos iki beveik juodos spalvos.Marihuana – sudžiovinti augalo žiedynai ir viršūnės, kartais ir lapai bei kamieno dalys. THC yra 1-6%. Poveikis pasireiškia greitai ir tęsiasi 2-6 val.Apsvaigus nuo hašišo, nuotaika pasidaro pakili. Ji pasireiškia atsipalaidavimu ir linksmumu. Žmogus nori daug kalbėti, bet sutrikusi minčių eiga, miglotas mąstymas, nesugebama susikaupti. Pakinta laiko suvokimas, klausa, rega, uoslė ir jutimas, garsai ir spalvos tampa ryškesni. Vėlesnėje stadijoje žmogus dažnai tyli, būna susimąstęs ir apsnūdęs, apatiškas, praranda darbingumą, ištvermę. Rūkantys hašišą jaučia smarkų troškulį, nes gleivinė išdžiūsta ir susierzina. Apsvaigimas paprastai praeina po 2-3 valandų, po to dažnai yra jaučiama ilgalaikės pagirios ir nuovargis. Keletą dienų gali būti susilpnėjusi atmintis ir sugebėjimas įsisavinti.
Hašišo rūkymas apsunkina psichinę jaunų žmonių raidą. Jausminiai pergyvenimai pakerta išsilavinimo poreikį, todėl paauglys negali normaliai bręsti. Kartais net ir viena surūkyta cigaretė gali būti lemtinga: sukelti psichozę, patologinę asmenybės raidą, intoksikaciją, sąmonės pritemimą, regos haliucinacijas.Vartojant kanapes ir vyrams, ir moterims sutrinka hormonų balansas. Gali sutrikti jaunų žmonių lytinis brendimas. Vartojant kanapes susilpnėja imunitetas.Jei kanapės yra vartojamos reguliariai, išsivysto tolerancija. Kanapių vartojimas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę. Fizinė priklausomybė nėra ypatingai ryški, ir kūno abstinencijos požymiai yra neryškūs. Stipriai pasireiškia psichinė priklausomybė. Pablogėja atmintis, sugebėjimas logiškai mąstyti, negali susikaupti, sunkiai įsisavina naujus dalykus.Kokainas
Kokainas yra augalinės kilmės narkotikas, gaminamas iš kokos krūmo lapų. Tai stimuliuojanti medžiaga, kuri veikia centrinę nervų sistemą beveik žaibiškai.Nelegaliai parduodamas kokainas yra baltos pudros milteliai. Jo grynumas kartais siekia tik 5-35%. Dažniausiai kokainas vartojamas įkvepiant arba uostant. Šį narkotiką taip pat galima suleisti po oda ar į veną, lipdyti ant gleivinės burnoje, tiesiojoje žarnoje ir makštyje.Mažais kiekiais vartojamas kokainas sukelia trumpą apsvaigimą, kurio metu jaučiamas padidėjęs energingumas ir budrumas, suaktyvėjusi sąmonės veikla. Apsvaigimas gali sukelti ir neigiamus pojūčius bei stiprią baimę. Kokainas sumažina maitinimosi ir miego poreikį bei leidžia nejausti nuovargio.Didesni kokaino kiekiai gali sąlygoti keistą, iššaukiantį ir agresyvų elgesį. Būdingi fiziniai požymiai: suaktyvėjusi širdies veikla, pagreitėjęs kvėpavimas, pakilusi kūno temperatūra, pagausėjęs prakaitavimas, išblyškusi oda, išsiplėtę akių vyzdžiai. Gali sutrikti kvėpavimas, išsivystyti širdies nepakankamumas.Fizinė priklausomybė kokainui dažniausiai nėra ryški, tačiau pasireiškia stipri psichinė priklausomybė.Ilgai vartojant kokainą išsenka organizmas, prarandamas apetitas, sumažėja svoris, užkietėja viduriai, vyrams vystosi impotencija.
Ekstazi
Ekstazi pagal cheminę sudėtį yra užrašoma kaip 3,4 – metilendioximetamfetaminas (MDMA). Jis turi stimuliuojančių ir haliucinacijas sukeliančių savybių.Ekstazi – baltos, rudos, rožinės, geltonos tabletės bei įvairių spalvų kapsulės.Vartojant įprastas ekstazi dozes apsvaigimas pasireiškia jausmų ir nuotaikų kaita, padidėjusiu komunikabilumu, supratimu ir įsijautimu, išaugusiu pasitikėjimu savimi, padidėjusia energija ir jėgomis.Ekstazi paveikia ne tik nervų sisemą ,bet irširdį bei kitus organus. Trumpalaikių požymių pavyzdys yra padidinta stimuliacija, kurią lydi nuovargis, nemiga, depresija, baimė ir psichozės. Tarp atskirų požymių galima paminėti akių vyzdžių išsiplėtimą, išdžiuvusią burną, drebulį, prakaitavimą ir traukulius.Vartojant didesnes dozes gali sutankėti širdies plakimas ir pakilti kraujo spaudimas.Šokių metu ar prieš juos pavartojus ekstazi, suaktyvėja širies plakimas, prakaitavimas, organizmas netenka daug skysčių, troškina. Nekreipiant į tai dėmesio gali ištikti šiluminis smūgis.Vartojant ilgesnį laiką atsiranda miego problemų, asmenys būna neramūs, išsiblaškę. Kamuoja troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimai, depresija, įvairios “fobijos”. Sutrinka koordinacija, negalima vairuoti automobilio, dirbti kruopštaus darbo.Priklausomybė atsiranda net ir vartojant tik retkarčiais.
Amfetaminai
Amfetaminai dažniausiai yra gelsvi kristalai, kapsulės, milteliai, kurie gali būti įrašyti į nenarkotines medžiagas. Jie gali būti vartojami įleidžiant į veną, uostant. Poveikis tęsiasi 3-4 valandas.Vartojant nedideles amfetaminų dozes pablogėja apetitas, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimai, pakyla arterinis kraujo spaudimas ir išsiplečia vyzdžiai, pranyksta nuovargio pojūtis, jaučiamas pasitenkinimas.
Didesni kiekiai sąlygoja plepumą, įkarštį bei keistą elgesį. Dauguma narkomanų tampa agresyvūs ir priešiškai nusiteikę. Džiūsta burna, pakyla karštis, pagausėja prakaitavimas, atsiranda galvos skausmas ir svaigulys, pablogėja regėjimas. Labai dideli kiekiai sąlygoja paraudimą arba išbalimą, greitą arba nereguliarų širdies plakimą, drebulį, sutrikusią koordinaciją ir nualpimą. Amfetaminai pirmiausiai veikia smegenis. Dingsta nuovargis, nebenorima miego. Jie veikia širdį, plaučius ir kitus organus. Ilgiau piktnaudžiaujant atsiranda klausos haliucinacijos ir nepagrįstas nerimas.Amfetaminus vartojančios moterys dažniausiai pagimdo neišnešiotus arba negyvus vaikus.Jeigu amfetaminai vartojami reguliariai, vystosi priklausomybė, susiformuoja tolerancija. Negavus šios medžiagos, pasireiškia abstinencijos požymiai: nuovargis, ilgas, bet sutrikęs miegas, irzlumas, didelis alkis ir neilga, bet gili depresija, kuri gali tapti net savižudybės priežastimi. Šie sutrikimai išnyksta, vėl pavartojus amfetaminus.Heroinas
Heroinas – tai balti arba rudi milteliai, kurie yra rūkomi, uostomi ar, ištirpinti vandenyje, suleidžiami į veną. Jis gali būti sumaišytas su cukrumi, chininu arba kitomis medžiagomis.Heroinas priklauso opiatų, slopinančiai veikiančių centrinę nervų sistemą, grupei.Pavartojus heroiną, po 20-40 sekundžių užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus. Poveikis trunka 4-6 valandas. Priklausomybė išsivysto labai greitai.Ilgalaikio piktnaudžiavimo heroinu pasekmė yra daugelis įsisenėjusių ligų, pvz., dantų skausmas, uždegimai ir infekcijos, išsekimas, išnyksta pareigos jausmas, išryškėja egocentrizmas, grubumas, melagiškumas, depresija. Dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo heroinu apima depresija, kuri dažnai veda prie savižudybės.Dalis heroiną vartojančių narkomanų užsikrečia hepatitu C (gelta) ir ŽIV dėl dažnų injekcijų nešvariais švirkštais.
LSD
LSD priskiriamas haliucinogenų grupei. LSD yra parduodamas mažomis tabletėmis arba mažais sugeriamojo popieriaus gabaliukais su ryškiomis spalvomis išspausdintais piešinukais. LSD paprastai yra vartojamas dedant ant liežuvio. Dozė – 2 mikrogramai. Šis narkotikas taip pat parduodamas miltelių, skysčių pavidalu ir tik nelegalioje rinkoje.Net ir labai maži LSD kiekiai yra veiksmingi ir gali sukelti psichozę. LSD smarkiai paveikia psichiką, sutrinka orientacija. Šio narkotiko įtaka smegenims yra tokia didelė, jog pasikeičia sugebėjimas mąstyti ir suvokti.LSD kiekį, kurį narkomanas nuryja, organizmas įsisavina per 5 min. Psichinis poveikis pasireiškia po 30-90 min. Jo veikimas tęsiasi 8-12 val. Tada pakinta klausos, skonio, uoslės ir jutimo pojūčiai, atrodo, kad žmogus užuodžia garsus ir jaučia spalvas, praranda sveiką nuovoką ir jaučiasi pasimetęs aplinkoje. Ilgai būna išsiplėtę akių vyzdžiai, jaučiamas silpnumas, negalavimas, svaigulys, karštligiškas drebulys, suaktyvėjusi širdies veikla, padidėjęs kraujo spaudimas. Visiškai organizmui atsigauti reikia mažiausiai 3-4 dienų.Dėl ilgalaikio LSD vartojimo ištinka staigus apsinuodijimas, sunki depresija. Psichozę gali lydėti depresija ir net bandoma nusižudyti. Dėl kliedėjimo, ryškių haliucinacijų narkomanai tampa pavojingi kitiems.Jeigu haliucinogenai vartojami reguliariai, greitai atsiranda psichinė priklausomybė, fizinė – rečiau. Norint patirti tą patį efektą, reikia vis didesnio šių medžiagų kiekio.
Uostymas
Uostymas paplitęs tarp jaunesnių paauglių. Uostymas – tai lakių medžiagų garų įkvėpimas. Šioms medžiagoms būdinga tai, kad jos greitai garuoja net kambario temperatūroje. Gerai įtraukiami į plaučius giliai įkvepiant. Lakių medžiagų yra įvairiose cheminėse – techninėse medžiagose, kaip pvz., benzinas, acetonas, trichloretylenas, dezodorantų balionėliuose esančios dujos. Uostymas yra žaidimas su mirtimi. Riba tarp uostymo sukeltos ekstazės ir sąmonės netekimo yra labai maža. Ekstazės pojūtį sukelia deguonies trūkumas smegenyse. Didesnės dozės gali sukelti sąmonės netekimą ir, blogiausiu atveju, kvėpavimo centro smegenyse paralyžių. Kitas mirtinų atvejų tipas yra profesionalia kalba vadinamas ‘’staigi mirtis dėl uostymo’’. Uostant organizmas sunaudoja didelį kiekį adrenalino ir kitų streso hormonų ir tai labai apsunkina širdies darbą. Uostantis žmogus tuo pačiu patiria stiprų psichinį ar fizinį stresą ir jo širdis gali sustoti. Daugelis skiediklių, pvz., benzinas gali sukelti ilgalaikius smegenų pažeidimus.
1.5. PREVENCIJOS PROGRAMOS
“Prevencija – tai ne vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl ji būna efektyvesnė, kai yra planuojama, tai yra vykdoma pagal atitinkamą prevencijos programą’’. Prevencijos programų tikslas – apsaugoti vaikus nuo narkotikų vartojimo ir rizikingo elgesio.Prevencijos programa gali būti: Universali: ši strategija skirta visai mokyklai, neišskiriant jokių grupių ar individų pagal jų problemas. Atrankinė: ši strategija skirta individams arba pogrupiui moksleivių, kurių problemos gana ryškios (rizikos grupė). Simptominė: ši strategija skirta asmenims, kurių problemos labai ryškios, kurie turi minimalius, bet jau pastebimus simptomus, tačiau kurie dar netraktuojami kaip ligoniai (5, p. 25-26).
Prevencijos programos bus efektyvios, jeigu:
Mokyklos aplinka ir vadovavimo struktūros rems ir skatins prevencinę veiklą; Programos bus vykdomos anksti, dar neišryškėjus problemai ir apims kuo jaunesnio amžiaus moksleivius; Bus naudojami aktyvūs ugdymo/ugdymosi metodai; Programos bus vykdomos, atsižvelgiant į moksleivių žinias, patyrimą ir problemos suvokimą; Planingai bus plečiamos moksleivių žinios ir supratimas apie narkotikus; Teikiant informaciją bus atsižvelgta į moksleivių lytį, socialinius ir kultūrinius klausimus; Į prevencijos programų vykdymą bus įtraukti tėvai ir visuomenė, kurie suinteresuoti ir rodo pastangas narkotikų prevencijai;
Prevencijos programos nebus efektyvios, jeigu:
Problema bus ignoruojama arba teigiama,kad tam tikra mokykla problemos neturi; Bus informuojama apie problemą, nepaaiškinus, ką daryti; Problemos sprendimas bus vykdomas, neatsižvelgiant į šeimą ir bendraamžių ratą; Svaiginamųjų medžiagų vartojimo bus mėginama išvengti, nesusiejant jo su kitomis problemomis, pvz., nesėkme moksle, savigarbos trūkumu ir kt.; Mokyklos prevencijos programos bus koncentruojamos ne į visus moksleivius, o tik į tam tikrą grupę; Organizuoti ir vykdyti prevencijos programas bus pavesta vienam darbuotojui, o ne daugumai – visos mokyklos mastu;
1.6. NARKOTIKŲ PREVENCIJA UGDYMO PROCESE
Pradinėse klasėse mokytojas galėtų padėti moksleiviams (7-10 m.) susidoroti su realiais gąsdinimais, kuriuos jie dažnai patiria iš aplinkinių, ir baimėmis bei toli nuo fantazijomis paremto “stebuklingo mąstymo”. Šio amžiaus vaikus reikia mokyti:• atpažinti agresyvų, žalingą, žiaurų, žeminantį ar kitaip nepagarbų sau ir kitiems elgesį. Jaunesniojo amžiaus moksleivis turi suprasti, kai kas nors jį ar kitus asmenis išnaudoja savanaudiškais tikslais;• mokyti vaikus, kaip atsispirti išnaudojimui, kada tai įmanoma, rasti pagalbą sau ir kitiems,kai to reikia;• pabrėžti problemos sprendimo svarbą. Moksleivis turi žinoti, kad kiekvienas elgesys turi pasekmes. Galvodamas apie pasekmes, moksleivis turi išmokti koreguoti ir savo elgesį.• padėti moksleiviui ugdyti savigarbą, kuri kelia pasitikėjimą ir asmeninių galimybių pojūtį bei sumažina kaltės jausmą, kai asmuo yra auka;Vidurinėse klasėse (11-15 m.) toliau ugdomi sugebėjimai atsispirti narkotikų vartojimui, atsižvelgiant į žinių, vertybių ir įgūdžių, įgytų ankstesnėse klasėse perimamumą. Formuojami socialiniai įgūdžiai, kurie padėtų susidoroti su daug sudėtingesniais socialiniais veiksniais, su kuriais jie gali susidurti. Šiame amžiuje kreipiamas dėmesys į tarpasmeninių problemų sprendimo būdus, kurie ugdo sugebėjimą priimti sprendimus ir spręsti konfliktus. Įgūdžius galima įgyti mokant taisyklių, demonstruojant modelius arba tiesiog iš praktikos. Moksleiviai įtraukiami į realių gyvenimo problemų, su kuriomis jie gali susidurti, sprendimą kontroliuojamoje aplinkoje. Tik svarbu, kad asmuo, kontroliuojantis šį procesą, būtų kvalifikuotas ir sugebėtų padėti vaikams rasti tinkamas išeitis ir vertybes diskusijų metu. Dėmesį reikėtų sukoncentruoti ties narkomanijai alternatyviais veiksmais ir jų pasekmėmis. Ji gali paaštrinti problemą arba ją išspręsti. Problemų sprendimų įgūdžiai yra labai svarbūs moksleiviams, susidūrus su bendraamžių reikalavimais, spaudimu, įtampa ir konfliktais, atsispirti bendraamžių spaudimui vartoti narkotikus ar rizikingai elgtis.
Vyresnėse klasėse (16-18 m.) ypač daug naudos gali duoti bendraamžiai – bendraamžiams pagalbos programos. Jų tikslas gali būti paruošti moksleivius dirbti su kitais bendraamžiais arba jaunesniais moksleiviais. Pas mus bandoma dirbti pagal vasaros programą, apmokant vyresniųjų klasių moksleivius. Moksleiviai yra mokomi bendravimo įgūdžių, kaip suteikti draugui pagalbą konfliktiniuose tarpusavio santykiuose, kaip priimti sprendimus, esant reikalui pasakyti “ne”, mokomi atpažinti rimtos žalos sau ir kitiems požymius, diegiami kiti gyvenimo įgūdžiai. Reikia skatinti jaunimo stipriąsias savybes, charakterio bruožus. Nereikalauti tobulumo ir neskatinti, kad jie to reikalautų iš savęs. Skatinti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Skatinti suprasti, kaip jausmai veikia elgesį. Skatinti teigiamais būdais tvardyti savo jausmus. Išmokyti kaip elgtis, kai tave žemina. Padėti susidraugauti ir išlaikyti draugystę.2.TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TYRIMO TIKSLAS
Tirti narkotikų paplitimą Mažeikių Ventos vidurinėje mokykloje.
TYRIMO UŽDAVINIAI
1.Atlikti moksleivių žinių apie narkotines medžiagas analizę.2.Atlikti anoniminę anketą apie narkotinių medžiagų vartojimą moksleivių 13-17 m. amžiaus grupėse.
TYRIMO OBJEKTAS
Mažeikių Ventos vidurinės mokyklos 8, 10 klasių moksleiviai.
HIPOTEZĖ
Moksleiviai yra bandę narkotikių medžiagų norėdami patenkinti savo smalsumą.
TYRIMO METODAI
Mokslinės literatūros analizė. Anketinė apklausa.
3. METODOLOGIJA
3.1. KONTINGENTO CHARAKTERISTIKA
Tyrime dalyvavo Mažeikių Ventos vidurinės mokyklos 42 atsitiktinai pasirinkti 8, 10 klasių vaikinai ir merginos, kurių amžius 13-17 metų. Socialinis tyrimas šioje mokykloje buvo atliktas 2001 m. Vasario 20 d.
3.2. METODAI IR TYRIMO EIGA
Tyrimui atlikti naudota individuali apklausa, kuria siekta išsiaiškinti Mažeikių Ventos vid. Mokyklos moksleivių žinias apie narkotines medžiagas bei jų vartojimą. Suderinus su mokyklos administracija, apklausa vyko pamokų metu, dalyvaujant mokytojai. Respondentams buvo paaiškinti tyrimo tikslai ir uždaviniai. Buvo garantuota, kad duomenys bus naudojami tik kursiniame darbe. Vėliau buvo išaiškinta, kaip reikia užpildyti anketą, ir prašoma kuo nuoširdžiau atsakyti į pateiktus 14 klausimų. Klausimynas buvo paruoštas remiantis projektu “Užkirskime kelią narkotikams”, kuris buvo įgyvendintas Mažeikių mokyklose ir diskotekose. Tyrėjas papildė 6 ir 9 klausimus.
IV. REZULTATAI
Šiame tyrime dalyvavo 21 vaikinas ir 21 mergina, kurių amžius 13-17 metų. Iš 42 moksleivių 39 gyvena mieste, 2 mažame mieste ir tik 1 kaime, 22 jaunuoliai mokosi VIII klasėje (8 merginos ir 14 vaikinų) ir 20 moksleivių – X klasėje (13 merginų ir 7 vaikinai). Daugiausia apie narkotikus moksleiviai sužino iš draugų (net aštuoni 10 klasės moksleiviai ir penki 10 klasę lankantys jaunuoliai). Rezultatai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė: Atsakymai į klausimą “Iš ko daugiausia mokiniai sužino apie narkotikus?”
VARIANTAS PASISKIRSTYMAS
PROCENTAI (%)
Iš viso 8 kl.moksl. 10 kl.moksl. Iš viso 8 kl.moksl. 10 kl.moksl.TĖVŲ 5 2 3 11,9 4,8 7,1DRAUGŲ 13 8 5 31 19 11,9MOKYTOJŲ 3 1 2 7,1 2,4 4,8GYDYTOJŲ 1 – 1 2,4 – 2,4SPAUDOS 9 5 4 21,4 11,9 9,5TELEVIZIJOS 10 6 4 23,8 14,3 9,5RADIJO 1 – 1 2,4 – 2,4
Remiantis tyrimų duomenimis paaiškėjo, kad iš 42 moksleivių 38 jaunuoliai daugiausia yra girdėję apie narkotinę medžiagą – kokainą – ir tik 2 moksleiviai žinojo apie “magiškus grybus” (2 lentelė).
2 lentelė: Atsakymai į klausimą “Ar moksleiviai yra girdėję apie šiuos narkotikus?”
VARIANTAS
IŠ VISO 8 KL. MOKSLEIVIAI 10 KL. MOKSLEIVIAI
T N T N T NAguonų nuviras 29 13 11 11 18 2Kanapės 19 23 9 13 10 10Amfetaminai 16 26 5 17 11 9LSD 11 31 4 18 7 13Marihuana arba hašišas 32 10 15 7 17 3Kokainas 38 4 20 2 18 2Heroinas 34 8 16 6 18 2Ekstazė 37 5 19 3 18 2Metadonas 3 39 – 22 3 17“Magiški grybai” 2 40 – 22 2 18
Net 28,6% jaunuolių kada nors norėjo pabanyti šių narkotinių medžiagų, tačiau 71,4% moksleivių niekada nekilo mintis pavartoti narkotikų. Iš 22 aštuntos klasės mokinių 3 merginos ir 2 vaikinai norėjo išbandyti šių narkotinių medžiagų poveikį, o 5 merginos ir 12 vaikinų – ne. Iš 20 dešimtos klasės paauglių 3 merginos ir 4 vaikinai norėjo pabandyti narkotikų, o 10 merginų ir 3 vaikinai – ne.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad VIII klasėje besimokantys moksleiviai – 1 mergina (15 m.) ir 1 vaikinas (14 m.) – yra bandę narkotikų, o X klasėje – 2 merginos, kurių amžius 16 ir 17 metų. Šie jaunuoliai pirmiausiai išbandė narkotinę medžiagą – kokainą – ir daugiau nėra vartoję kitokių narkotikų. Į klausimą “Kaip moksleiviai gavo narkotinių medžiagų?”, 2 aštuntos ir dešimtos klasės jaunuoliai atsakė, kad jiems davė draugas(ė), vyresnis(ė) už juos, aštuntos klasės paauglys nurodė, kad narkotikų nusipirko iš draugo(ės) ir 1 aštuntos klasės moksleivis teigė, kad narkotikų jam davė bendraamžis(ė) ar jaunesnis(ė) draugas(ė). Atsakydami į klausimą “Dėl kokios priežasties moksleiviai pamėgino narkotinę medžiagą – kanapes?”, galėjo pažymėti kelis tinkamus atsakymus, 8 klasės vaikinas ir mergina teigė, kad iš smalsumo, o 10 klasės 2 mokinės nurodė, kad siekdamos apsvaigti ir tik 1 iš jų atsakė, kad iš smalsumo. Iš viso: 3 moksleiviai pamėgino kanapes iš smalsumo ir 2 – siekdami apsvaigti. Ne visi apklaustieji atsakė į klausimą “Dėl kokių priežasčių narkotikus bando jų draugai?”. Kiekvienas moksleivis galėjo rinktis kelis atsakymų variantus, tačiau iš atsakiusiųjų net 33,3% apklaustųjų teigė, kad iš smalsumo, po 26,2% moksleivių sutiko, kad jų draugai narkotikus bandė siekdami apsvaigti, norėdami užmiršti savo problemas, kiti paprasčiausiai nežinojo, kokios buvo priežastys, 23,8% – norėdami išsiskirti iš draugų, 14,3% moksleivių manė, kad jų draugai nėra bandę narkotinių medžagų, 9,5% – neturėdami ką veikti. Atsakinėjant į klausimą “Kur moksleivis galėtų lengvai nusipirkti narkotinių medžiagų?”, buvo galima rinktis kelis atsakymų variantus. Net 18 pauglių nežinojo nė vienos vietos, kur jie galėtų įsigyti narkotkų, tačiau 17 moksleivių atsakė, kad diskotekoje,bare ir pan., 9 – prekiautojo namuose, 3 atsakė, kad draugams padedant galėtų įsigyti narkotikų, 2 – gatvėje, parke ir pan. Šio tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tačiau galima abejoti ar visi moksleiviai rašė tiesą.IŠVADOS
1. Daugiausia apie narkotikus moksleiviai sužino iš draugų.2. Jaunuoliai daugiausia yra girdėję apie narkotinę medžiagą – kokainą – ir tik 2 moksleiviai žino apie “magiškus grybus’.3. Net 28,6% jaunuolių kada nors norėjo pabandyti narkotinių medžiagų, tačiau 71,4% moksleivių – niekada.4. VIII klasėje besimokantys moksleiviai – 1 mergina (15 m.) ir 1 vaikinas (14 m.) yra bandę narkotikų, o X klasėje – 2 merginos, kurių amžius 16 ir 17 m.5. 4 dešimtos ir aštuntos klasės jaunuoliai pirmiausiai išbandė narkotinę medžiagą – kokainą ir daugiau nėra vartoję kitokių narkotikų.6. 2 narkotikus bandę paaugliai narkotinių medžiagų gavo iš draugo(ės), vyresnio(ės) už juos.7. Daugiausia moksleiviai pamėgino narkotikus iš smalsumo.8. Net 33,3% jaunuolių manymu jų draugai vartoja narkotikus iš smalsumo.9. 18 paauglių nežino nė vienos vietos, kur jie galėtų įsigyti narkotikų, tačiau 17 moksleivių mano, kad diskotekoje.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bulotaitė L. Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje. – Vilnius, 1999.2. Buta D. Narkomanijos prevencija mokyklose // Būdas žemaičių, 2000, Nr.70.3. Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose // Metodinė medžiaga. – Vilnius, 2000.4. Davidavičienė A. G. Alkoholį ir kitus narkotikus vartojantys vartojantys moksleiviai // Tyrimų duomenys. Narkotinių medžiagų tyrimo anketa. – Vilnius, 2000.5. Davidavičienė A. G., Stonienė L. Narkotikų vartojimo ir ŽIV/AIDS prevencija ugdymo institucijose // Metodinės rekomendacijos. – Vilnius, 2000.6. Kas tie narkotikai. Atmintinė tėvams // Visuomenės sveikatos ugdymo centro leidykla “Sveikata”. 2000.7. Medicinos enciklopedija, 2 t. – Vilnius, 1994.8. Narkotikai. Atmintinė jaunimui ir tėvams. – Vilnius, 1996.9. Narkomanija ir AIDS vienykime atsaką // Pranešimų tezės. – Vilnius, 2000 m. Rugsėjo 19 d.
1 PRIEDAS
Mylėsime ir būsime jautrūs, prisirišę prie augančio jauno žmogaus. Įvesime tvirtą tinkamą drausmę. Suteiksime galimybę jaunuoliui išreikšti savo jausmus ir mintis Suteiksime palankias sąlygas teigiamai patirčiai įsigyti namuose ir mokykloje. Sukursime stabilią atmosferą šeimoje. Būsime pakantūs jaunuolio klaidoms. Formuosime priešišką požiūrį į alkoholį ir kitus narkotikus. Turėsime tikslią informaciją apie brendimo laikotarpio problemas: narkotikus, seksualinius nusikaltimus bei kitus dalykus.
2 PRIEDAS
PATARIMAI TĖVAMS
1. Kilus įtarimui, kad Jūsų vaikas gali būti pavartojęs narkotikų, pirmiausiai turite įsitikinti, t.y. nuvežti jo šlapimą medicininiams tyrimams arba naudoti testus narkotinėms medžiagoms šlapime nustatyti, kurie parduodami vaistinėse.2. Nesiimkite spręsti narkotikų problemos vieni – Jūsų sėkmės tikimybė bus didesnė, jei sudarysite žmonių, kurie gali padėti Jūsų vaikui, komandą. Į ją įtraukite visus, kurie yra bent kiek reikšmingi vaiko gyvenime ir turi tiesioginių kontaktų su juo – mokytojus, trenerius, gimines, t.y. visus, kuriuos vaikas gerbia ir kurie neturi priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio problemos. Gali prisireikti specialistų (gydytojų narkologų, psichologų, psichiatrų ar bendrosios praktikos gydytojo) pagalbos.3. Su komanda aptarkite kuo jie gali prisidėti prie to, kad Jūsų vaikas daugiau nebevartotų narkotikų (informuotų, jei vaikas įtartinai elgiasi, prašo pinigų, neateina į užsiėmimus ir pan.).4. Iš anksto pasiruoškite pokalbiui su vaiku – numatykite galimus narkotikų problemos sprendimo kelius (geriausia kelis būdus, nes nepavykus vienam, galima imtis kito, be to vaikas mažiau priešinsis, jei jam bus siūloma rinktis iš kelių variantų). Numatykite kokios bus pasekmės, jei vaikas atsisakytų su jumis bendradarbiauti.5. Kartu su vaiku aptarkite susidariusią situaciją. Paskatinkite vaiką išsikalbėti. Pasiūlykite keletą problemos sprendimo variantų. Jei vaikas su jais nesutinka – išsakykite kokios bus pasekmės, jei atsisakys priimti bet kokį pasiūlytą sprendimą.6. Nesitikėkite, kad vaikas išklausys Jus su laiminga veido išraiška. Būkite pasirengęs pasipriešinimui, tačiau neleiskite diktuoti savo sąlygų. Jei jis atsisako sudaryti su jumis sutartį, pakartokite, kokių pasekmių jis gali sulaukti. Reikalui esant, pasekmes būtinai įvykdykite.7. Sudarę sutartį, nuosekliai jos laikykitės. Jei vaikas neįvykdė dalies įsipareigojimų (negrįžo laiku namo, vartojo alkoholį ar pan.), stenkitės, kad toks elgesys būtų įvertintas. Taip elkitės nuosekliai ir visada.8. Stenkitės izoliuoti vaiką nuo draugų, kurie gali vartoti narkotikus ir sukurkite tokią aplinką, kuri netoleruotų narkotikų vartojimo. Suplanuokite dienotvarkę, kad vaikas negalėtų būti vienas arba su narkotikus vartojančiais draugais ir kiekvienu momentu galėtumėte patikrinti, ką tuo metu veikia Jūsų vaikas. Užsiėmimai turėtų būti patrauklūs ir tuo pačiu naudingi.9. Tikėkitės blogiausio. Nesitikėkite, kad žaidimas su narkotikais pasibaigs savaime. Netikėkite vaiko pasakojamomis pasakomis “Aš pavartojau tik šį vienintelį sykį”, “Aš taip atrodau, nes esu labai pavargęs” ir pan. Žinokite, kad vaikas būtinai išbandys Jūsų pasiryžimą ir kantrybę pažeidinėdamas nustatytas taisykles. Svarbu būti atkakliems ir nepasiduoti.10. Saugokite savo pinigus.