Panika: psichologinės kilmės priežastys bei kontrolės būdai

Įvadas

Kiekvieną dieną susiduriame su situacijomis, kurios sukelia fizinį diskomfortą: ima stipriau plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, išmuša šaltis arba karštis, išpila prakaitas, parausta veidas ir pan. Šitaip organizmas pasiruošia gintis nuo pavojaus. Tokius pojūčius dažniausiai patiriame tada, kai susijaudiname. Dažniausiai į juos nekreipiame dėmesio, nes jie nėra labai stiprūs ir trunka neilgai. Tačiau kartais fiziologinės organizmo reakcijos mūsų dėmesį užvaldo. Tuomet patiriamos vadinamosios nerimo būsenos. Bene stipriausioji iš dažniau pasitaikančių nerimo būsenų – panika. Panika – tai ypač sudėtinga psichologinė žmogaus būsena, kurią dažnai būūna be galo sunku paaiškinti, kadangi tam nebūna nei fizinio nei psichologinio logiško paaiškinimo.
Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria panikos priepuolius patiriantys ar panikos sutrikimu sergantys žmonės – panikos priežasčių ir pačios panikos, kaip reiškinio, nesupratimas. Šio darbo tikslas – pažiūrėti į paniką iš keleto pusių ir išsiaiškinti pagrindinės kilmės priežastis bei tam tikras aplinkybes sukeliančias panikos priepuolius ir trumpai aptarti keletą dažniausiai naudojamų panikos kontrolės bei panikos sutrikimų gydymo metodų. Mano nuomone tai yra labai svarbi informacija ne tik žmonėms susiduriantiems su šiiuo reiškiniu, tačiau ir visai visuomenei, kadangi žinojimas gali užkirsti kelią tokiems iš esmės nesudėtingiems dalykams kaip panika.
Nagrinėjama bus ne tik panikos psichologinės priežastys ir gydymas, tačiau ir pats panikos priepuolio ir panikos sutrikimo reiškinys, taip pat masinės panikos pasireiškimas, žm

monės dažniausiai sergantys šia liga bei pagrindiniai jų bruožai. Tačiau kadangi panika yra kyla pagrinde dėl psichologinių priežasčių ir įsitikinimų, visa tai galima priskirti būtent prie psichologinės panikos kilmės.

1. Panika ir jos kilmė
Žodis “panika” kilęs iš senovės graikų kalbos, kurioje Panu reiškė piemenų ir pievų dievą. Graikai manė, kad Pano pykčio paveiktos gyvulių bandos pakvaišta ir staiga metasi į vandenį arba kalnų prarają. Būtent dėl minėtojo nesiorientavimo aplinkoje ir nežinojimo, kur dėtis, šiai būsenai buvo suteiktas panikos vardas.
Šį reiškinį gana sunku nagrinėti, kadangi žmogaus patyrusio paniką įspūdžiai būna labai iškreipti ir dažnai jis mažai ką teprisimena. Studijuojant panikos apimtų žmonių atsiminimus taip pat labai sunku atskirti tiesą nuo iškraipymų, kadangi jų reakcijos būna perdėtos.

1.1. Kas yra panikos priepuolis ir panikos sutrikimas
Paniką galima apibūdinti kaaip labai emocionalų bei iracionalų vengimo elgesį, kuris pasireiškia tada, kai žmogui iškyla realus pavojus arba grėsmė.
Panikai pasireikšti yra labai svarbus netikėtumas bei informacijos trūkumas. Ji dažniausiai kyla tada, kai žmonės susiduria su realiu arba numanomu pavojumi, kuriam nėra iš anksto pasiruošta, kai konkreti situacija yra neaiški ir neapibrėžta (tai trukdo priimti adekvačius sprendimus, suaktyvina žmonių vaizduotę – jie hiperbolizuoja pavojų ir t.t.).
Panikos priepuoliai užklumpa „iš anksto nepranešę“ ir gali ištikti bet kurioje situacijoje. Panikos priepuolio metu staiga apima sp

parčiai artėjančio didelio pavojaus nuojauta ir visi minėtieji, tik daug stipresni, fiziologiniai pojūčiai (be minėtųjų, dažnai jaučiamas oro trūkumas, netgi dusulio priepuoliai, galvos svaigimas, pykinimas, alpulys, drebulys, nerealumo jausmas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas). Drauge kyla mirties, išprotėjimo baimė. Visa laimė, kad tokia būsena dažniausiai tetrunka kelias minutes. Tarp panikos priepuolių žmogus nerimauja, tarsi laukia, kada priepuolis vėl prasidės.
Esminis panikos sutrikimo požymis – pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, nesusiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl neprognozuojami. Dažniausiai tai pasireiškia staigiu širdies plakimu, skausmu krūtinėje, smaugimo pojūčiu, svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Kartu beveik visada atsiranda antrinė mirties baimė, savitvardos praradimo ar išprotėjimo baimė. Paprastai priepuoliai trunka 10-15 minučių, kartais ilgiau. Priepuolių dažnis ir eiga gali būti labai įvairūs. Žmogus panikos priepuolio metu paprastai patiria stiprų baimės ir vegetacinės nervų sistemos simptomų augimą, dėl to jis stengiasi pabėgti iš tos vietos, kurioje įvyko priepuolis. Jei tai atsitinka specifinėje situacijoje, pavyzdžiui, autobuse, minioje, žmogus ima vengti tokių situacijų. Po panikos priepuolio dažnai išlieka baimė, kad ištiks kitas priepuolis, žmogus bijo būti vienas ar viešose vietose. Panikos atakos ne visada reiškia sutrikimą – per metus apie 10% sveikų žmonių pajunta paniką. Be to, panikos atakos gali pasirodyti esant socialinei fobijai, generalizuoto nerimo sutrikimui, didžiajam depresijos ep
pizodui. Panikos sutrikimas diagnozuojamas, kai žmogus patiria bent du netikėtus priepuolius ir susirūpina dėl jų pasikartojimo. Ši diagnozė nerašoma, jei priepuolis kilo dėl kokių nors medikamentų ar kitų sveikatos sutrikimų.

Panikos sutrikimas dvigubai dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje, gali prasidėti ir brandžiame amžiuje. Jaunystės nerimo sindromas – atsiskyrimo nerimo sutrikimas. Jauname amžiuje prasidėjęs panikos sutrikimas byloja apie didesnę riziką, kad jis taps tęstinis, chroniškas. Todėl labai svarbu yra savalaikis gydymas.

1.2. Panikos kilmės priežastys
Klausimas kodėl tai vyksta yra labai dažnas, kadangi dažnai panika prasideda be jokios aiškios priežasties. Supratimas kaip ir kodėl prasideda panika gali neabejotinai padėti, kadangi tada bent jau yra loginis reiškinio paaiškinimas, nuo kurio galima pradėti panikos reiškinio supratimo procesą.
Panika paprastai pasireiškia kaip uždelstas atsakas į tai kaip mes gyvenome keletą pastarųjų mėnesių ar metų, kaip mes reaguodavome į kasdieninius stresorius, kaip prisitaikydavome prie reikšmingų pasikeitimų ir kaip susitvarkydavome su emocinėmis problemomis. Ši reakcija gali pasireikšti ir paties streso metu, tačiau dažniausiai panika atsiranda praėjus tam tikram laiko tarpui, kai galvojama, kad viskas jau praeityje. Tai gali sukelti labai didelį nerimą, kadangi nėra jokio akivaizdaus ryšio su tuo kas vyksta esamuoju laiku ar buvo netolimoje praeityje ir pačia reakcija. Taigi tuo, kad panika dažnai būna uždelsusi reakcija, ga

alima paaiškinti aiškios jos priežasties nebuvimą. Tikslaus atsakymo, kiek ji gali uždelsti, nėra, tai gali būti laikotarpis nuo keleto dienų iki keleto mėnesių. Priklausomai nuo asmenybės, nuo kitų išorinių ir vidinių veiksnių bei aplinkybių.
Pagrindinės panikos kilmės priežastys:
1. Kasdieniniai stresoriai
Tai kaip mes išgyvename gyvenimo iššūkius ir kivirčus stipriai įtakoja jausmus susijusius su gyvenimu, su kitais asmenimis ir su pačiu savimi. Nesugebėjimas efektyviai susitvarkyti su problemomis gali mažinti pasitikėjimą savimi bei savigarbos lygį ir sukelti psichinę bei fizinę įtampą.
2. Pasikeitimai gyvenime
Esminiai gyvenimo būdo pasikeitimai reikalauja prisitaikymo prie naujų situacijų. Tarp dažnesnių pasikeitimų įeina persikėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, finansinis spaudimas, rimta liga ar operacija, nesėkmės ar pasikeitimai darbe, santykių pradžia ar pabaiga, santykių problemos, netektis, nelaimingas atsitikimas ir t.t. Tokiems pasikeitimams reikalingas psichikos ir elgsenos lankstumas, o ne konservatyvumas, kurio tikslas išlaikyti esamą padėtį. Toks lankstumas yra įprastas reiškinys vaikų ir paauglių tarpe, tačiau žmonėms senstant, lankstumas dažnai išnyksta. Trūkstant lankstumo, pasikeitimai gali būti nepaprastai įtempti – net jei simptomai pasireiškia ir ne iš karto. Dažnai krizės ar perversmo viduryje gali atrodyti, kad sugebame su viskuo kuo puikiausiai susitvarkyti, nes atsiranda labai daug pašalinės veiklos, tai apgauna ne tik kitus, tačiau ir mus, o vėliau kai viskas nurimsta, pasireiškia uždelsęs atsakas.
3. Iš vidaus generuojamas stresas
Kadangi visas emocinis stresas yra generuojamas iš vidaus, tai savo ruožtu yra nuoroda į stresą, kuris kyla iš sugebėjimo ar nesugebėjimo susitvarkyti su mūsų pačių mintimis ir jausmais. Pagrindinės panikos sutrikimo priežastys ar faktoriai kurie prisideda prie panikos sutrikimo: besitęsiantis nerimas, vidinis konfliktas, savikritika ir neapykantos jausmas sau, pyktis, pasipiktinimas, kaltė, emocinis blokavimas, perdėtas rimtumas (savo paties ar kitų atžvilgiu), mėginimai būti „galiūnu“ ir padėti visiems nepatenkinant savo poreikių ir t.t. (4)
Paniką gali sukelti fiziologinės, psichologinės ir socialinės-psichologinės priežastys. Fiziologinės panikos priežastys – tai pervargimas ir fizinė depresija, badas, apsvaigimas nuo alkoholio, ilgalaikė nemiga. Šios priežastys sumenkina žmonių sugebėjimą teisingai įvertinti staiga susidariusią pavojingesnę situaciją.
Psichologinės priežastys: nepaprastas nustebimas (apstulbimas), visiškas nepasitikėjimas savo jėgomis, netikėtas išgąstis, ilgesnė izoliacija. Socialinės psichologinės priežastys – tai grupinio solidarumo trūkumas, nepasitikėjimas vadovavimu, informacijos deficitas arba nepasitikėjimas ja.
Panikos sutrikimas dažnai prasideda dėl netikėto ir akivaizdžiai nepaaiškinamo adrenalino antplūdžio – nerimo antplūdžio. Dėl nesupratimo kas vyksta bei kodėl tai vyksta, supanikuojama. Prarandamas pasitikėjimo savimi ir situacijos valdymo jausmas. Tai savo ruožtu sukelia dar didesnio adrenalino kiekio išsiliejimą, o šis – dar didesnę baimę. Tokiu būdu padėtis tampa labiau ir labiau įtempta.
Po pirmosios panikos paprastai sužinoma šiek tiek daugiau apie organizmo pojūčius ir reakcijas bei tuo pačiu dėl jų susirūpinama, o atsakas į tai būna labai atidus atsiribojimas nuo bet kokio susijaudinimo jausmo. Šio padidėjusio dėmesio padarinys yra baimė, baimė, kad kada nors tai vėl pasikartos. Taigi kitos panikos baimė palaiko šio užburto rato sukimąsi.
Labiausiai paplitęs aiškinimas, kad neigiamų emocijų šaltinis yra ne patys įvykiai, o žmonių lūkesčiai ir tų įvykių interpretacijos. Žmogus suvokia ir aiškinasi įvykius remdamasis prielaidomis ir taisyklėmis, kurių išmoko ankstyvoje vaikystėje. Tam tikras specifinis dabarties įvykis tarsi sužadina ankstyvąją patirtį. Pavyzdžiui, taisyklė, kuria sava vertė matuojama aplinkinių pritarimu: „Jeigu manęs niekas nemyli, tai aš esu bevertis“. Ši taisyklė verčia žmogų manyti, kad pokalbio metu atsirandančios tylos pauzės reiškia, jog jis pašnekovui yra nuobodus, todėl jį pradeda imti nerimas. Kraštutinio nerimo atveju tokia interpretacija skatina suvokti fizinį ar psichologinį pavojų, o panikos priepuolio atveju žmogus yra linkęs savo kūno pojūčius interpretuoti tiesiog kaip „katastrofą“.
Kasdienybėje dažnai pasitaiko situacijų, kurios yra objektyviai pavojingos, bet nerimo būsenų kamuojami žmonės yra linkę tą pavojų pervertinti. Toks pervertinimas gali „paleisti“ visą nerimo mechanizmą. Žmogus patiria visuotinį nerimą, nes dauguma situacijų jam atrodo grėsmingos. Organizmo nerimo reakcijos kadaise turėjo svarbią išlikimo funkciją – įspėdavo pirmykštį žmogų apie gresiantį pavojų ir būtinybę gintis. Ši nerimo paskirtis naudinga ir šių dienų pasaulyje, bet kai pavojus kyla iš neteisingo suvokimo, pats nerimas tampa pavojaus šaltiniu. Susidaro užburtas ratas, kurį suka klaidingi jausmai.
Panikos priepuoliai ištinka, kai niekuo neypatingi fiziologiniai pojūčiai suprantami kaip pavojingi ir net „katastrofiški“, ima atrodyti, jog tuoj atsitiks kažkas baisaus. Pvz., sunkumo kvėpuojant pojūtis suvokiamas kaip uždusimo ir mirties grėsmė. Žmonės, kuriuos ištinka panikos priepuoliai, nuolat tikrina savo kūno pojūčius. Jie labai dėmesingi, todėl pastebi tokius pojūčius, į kuriuos daugelis žmonių tiesiog neatkreiptų dėmesio. Taigi vėl užburtas ratas: smarkiau suplakus širdžiai, išsigąstama mirties, kuri stovi su dalgiu už durų, išgąstis skatina dar labiau daužytis širdį, todėl imama manyti, kad mirtis jau čia pat. Ir taip be galo.

1.3. Rizikos grupės
Tam tikri asmeniniai bruožai gali sukelti arba padidinti tam tikras baimes. Žmonės turintys problemų susijusių su nerimu pasižymi panašiais bruožais. Žmogaus sergančio panikos sutrikimu asmenybė yra didesnio nervingumo. Žemiau išvardinti bruožai yra būtent tai nuo ko priklauso padidinto nerimo asmenybės susiformavimas.
 Aukštas kūrybingumo (vaizduotės) lygis
Jie būna labai kūrybingi ta prasme, kad sugeba labai aiškiai matyti vaizduotės vaisius. Žmogus kurio nerimas yra didelis yra linkęs galvoti apie gąsdinančius dalykus, kurie galėtų atsitikti tam tikroje situacijoje. Be to jie linkę labai aiškiai įsivaizduoti visas gąsdinančias galimybes.
 Nelankstus mąstymas
Tendencija visą gyvenimą matyti kaip dviejų galimų alternatyvų seriją. Įvykiai yra arba teisingi arba ne, sąžiningi arba ne.
 Perdėtas pritarimo poreikis
Tai dažnai yra nuoroda į žemą asmens savigarbą ar žemą pritarimo sau lygį. Žmogus savęs vertinimo klausimu yra tiesiog priklausomas nuo kitų. Dėl to žmogus pasidaro perdėtai jautrus, būna labai sunku pernešti kritiką ir pasakyti “ne”, kai kas nors ko nors reikalauja.
 Tikėjimasis iš savęs nepaprastai daug
 Didelis reiklumas sau ir kitiems
Tendencija galvoti “viskas arba nieko” būdu, kalbant apie kieno nors veiksmų įvertinimą bei tendencija susikoncentruoti į mažus trūkumas ir klaidas, o ne į progresą ar bendrus pasiekimus. Bet koks pasiekimas, kurio rezultatas nėra tobulas yra nesėkmė, kuri yra taip supersonalizuojama, kad ir užduotis ir pats žmogus tampa nesėkme.
 Kompetentingas patikimas atlikėjas
Visi prieš tai minėti bruožai gali įtakoti žmogų taip, kad jis bus ne tik kompetentingas, galintis, tačiau ir tikrai geras atlikėjas ir įgudęs puikiai atlikti bet kokias užduotis.
 Besaikis kontrolės poreikis
Žmogus labai daug reikšmės suteikia tam, kad jis būtų ramus ir kontroliuojamas. Netikėti pasikeitimai prieš tai numatytame plane gali sukelti dideles kančias todėl, kad labai sunku save kontroliuoti jei nesi visiškai tikras kas bus toliau. Žmogus, kuriam reikalingas aukštas kontrolės lygis gali patirti labai didelio nerimo simptomus, tačiau stebėtojui iš pašalės jis/ji gali atrodyti visai normalus. Draugai ir artimieji gali galvoti, kad jis yra labai stipri asmenybė, kadangi visuomet, netgi esant didelėms abejonėms ir sąmyšiui viduje, stengiasi pasirodyti visiškai normalus.
 Keleto ar netgi visų neigiamų jausmų slopinimas
Žmogus stengiasi slopinti jausmus, kurių “neturėtų jausti”, kadangi jis/ji gali prarasti kontrolės jausmą arba gali pasireikšti kitų nepritarimas.
 Kūno fizinių poreikių ignoravimo tendencija
Šis bruožas dažnai atsispindi tokiu požiūriu, kad kūnas yra nesvarbus. Kūno nuovargį, skausmą ar poilsio ir rūpinimosi būtinumą indikuojantys yra paprasčiausiai ignoruojami arba jiems nesuteikiama didelė reikšmė.
Asmenybių, kurios yra labiausiai susiję su nerimu tipai:
Nepaprastai analizuojantys
Jautrūs emociškai
Perdėtai reaguojantys
Jautrūs kritikai
Žemos savigarbos
Visuomet norintys būti kontroliuojami
Apsėsto mąstymo
Didelio vidinio nervingumo
Didelių lūkesčių
Lengvai suerzinami
Besijaudinantys
Sergantys hipochondrija
Jautrūs neigiamiems stimulams

2. Panika minioje
Panika vadinama didelis, siaubingas išgąstis, didelė baimė, siaubas. Dažnai žodžiu panika apibūdinama ne vieno atskiro žmogaus išgąstis, bet didesnio žmonių sambūrio, esančio vienoje vietoje, bendras siaubas. Panikos apimtą minią galima taip apibūdinti: visi galvotrūkčiais bėga nuo kažko baisaus, girdėti beprotiškas riksmas, šauksmas, matyti betikslis blaškymasis; žmonės apimti panikos visiškai pameta galvas ir atrodo lyg pamišę; su jais sunku arba ir visai nebegalima susikalbėti, nes protas tada nebeveikia, kritiškas galvojimas visiškai dingsta, žmonės gyvena vien tuo juos užvaldžiusiu baimės jausmu ir veikia vien tik savisaugos instinkto vedami. Panika kyla tada, kai yra didelis pavojus, kuris betarpiškai gresia vienoje vietoje susirinkusių žmonių gyvybei, sveikatai arba turtui, pav., gaisras, žemės drebėjimas, staigūs potvyniai, audros, karas, laivo skendimas ir t.t. Reikia pabrėžti, kad paniką dažnai sukelia ir netikras, bet tik įsivaizduojamas pavojus, pvz., tegu tik kine sėdintiems ir ramiai žiūrintiems filmą kas nors garsiai sušuks “gaisras!” – bematant kils panika, žmonės puls prie išėjimo, grūsis viens per kitą, stengdamiesi kuo greičiau išbėgti laukan, nors dar nemato nei gaisro dūmų, nei ugnies. Žiūrėdami iš šalies i tokį vaizdą, iš karto pamatysime, kad žmonės visiškai nebegalvoja: dar jokių gaisro žymių nėra, ir namas juk ne parako statinė, iš karto nesprogs, tad protingiau, atrodo, būtų išsiskirstyti visiems ramiai, nekeliant triukšmo ir nerizikuojant būti aplaužytam, o gal ir negyvai sutryptam. Būdingiausias panikos bruožas ir yra tas, kad žmonės veikia nesąmoningai.
Dėl minėtų priežasčių atsiranda įtaigos ir mėgdžiojimo reiškinių. Pavojaus akivaizdoje žmonės bėga, gelbstisi mėgdžiodami vieni kitus. Panika prasideda nuo kokio nors šokiruojančio stimulo. Tas stimulas žmones sukrečia – suvokiamas milžiniškas situacijos pavojus. Pirmoji baimės reakcija būna verksmas, šauksmas, nekoordinuoti judesiai. Jei šiame etape baimės reakcijos nepertraukiamos ryžtinga komanda, baimė didėja, daro Įtaką kitiems. Didėjant baimei, mažėja galimybių kritiškai Įvertinti situaciją, didėja nepasitikėjimas. Štai kaip aprašė Džeimsas O.Džeksonas paniką, kilusią estų kelte “Estonia”. Keltas, plaukdamas iš Talino Į Stokholmą, nuskendo ir pražudė apie 900 keleivių. “Baisi buvo siaubo ir panikos atmosfera pasmerktojo laivo viduje, kai keleiviai plūstelėjo iš savo kajučių ir užtvindė koridorius bei laiptus. Viena moteris susilaužė kojas ir maldavo duoti jai gelbėjimosi liemenę, – pasakoja Kentas Herstenas, keleivis švedas, – bet aplinkui viešpatavo džiunglių Įstatymas. Niekas Į ją nekreipė dėmesio. Sužeistajai nebeliko jokios vilties. Tomas Džonsonas, vienas pareigūnas iš švedų policininkų grupės, pasakoja išbėgęs iš kajutės vien su apatiniais baltiniais. “Koridoriuje pamačiau ant grindų gulinčių žmonių. Daugelis buvo be sąmonės,pasakoja jis. – Siaubo apimti žmonės bėgo tiesiog per kūnus”. Džonsonas pasiekė denį tuo metu, kai laivas ėmė virsti, ir buvo išmestas į vandenį. Andrus Maidrė, 19 metų keleivis iš Estijos, pasakoja, kad pagyvenę ir vaikai neturėjo jokių galimybių išsigelbėti. “Kai kurie senukai jau buvo netekę vilties ir verkė stovėdami, – pasakoja jis. – Aš ėjau pro vaikus, kurie verkė įsitvėrę turėklų. Ten nebuvo įstatymo, skelbiančio, kad pirmenybė turėtų būti teikiama moterims ir vaikams”, – sakė Rodžeris Koenas, tarptautinės jūrų organizacijos atstovas. – Tai riterių laikų įstatymas”.
Panika yra individualistinė ir egocentristinė elgsena. Jos apimti žmonės stengiasi pirmiausia patys gelbėtis. Panika baigiasi bėgimu, agresyviais veiksmais ar visišku sustingimu.
Panika priklauso nuo aplinkos fizinių charakteristikų ir dažniausiai kyla tada, kai minia atsiduria uždaroje erdvėje, iš kurios yra sunku pasitraukti. Tačiau tam, kad kiltų panika, dar yra būtini du svarbūs papildomi dalykai: a) galimybė pabėgti arba pasitraukti; b) galimybė likti pavojingoje vietoje ir neišsigelbėti. Kai negatyvūs aplinkos stimulai (pvz., ugnis arba pastatų griūtis) patiriami uždaroje erdvėje, iš kurios negalima pasitraukti, panika paprastai nekyla. Panika taip pat retai kyla tokiais atvejais, kai veikiant negatyviems stimulams žmonės gali laisvai pasitraukti ir išsigelbėti.
Aktyviausiai paniką minioje išreiškia psichologiškai nestabilūs ir nerimastingi žmonės, kurie baimės iškreiptais veidais ima šaukti ir blaškytis kartu sukeldami baimės jausmą kitiems minios dalyviams. Pradinėje panikos stadijoje vengimo elgesys yra heterogeniškas, t.y. žmonės siekia išvengti pavojaus pačiais įvairiausiais būdais. Tačiau toks heterogeniškas vengimo elgesys paprastai trunka neilgai, nes minioje atsiranda vienas arba keli lyderiai, kurių elgesį pradeda imituoti visa minia. Homogeniško elgesio stadijoje, kai visi minios dalyviai atlieka vienus ir tuos pačius veiksmus, kiekvienas stengiasi išsigelbėti nepaisydamas to, kokias pasekmes toks elgesys gali sukelti kitiems (pvz., paniškai bėgdama, minia gali viską sutrypti savo kelyje).
Kadangi minia gali paniškai stengtis tiek pasitraukti iš tam tikros uždaros erdvės, tiek ir įeiti į tam tikras patalpas, kai kurie autoriai išskiria dvi panikos rūšis: įėjimo ir išėjimo.
Įėjimo panika. Ši panikos rūšis atsiranda tada, kai žmonės, pradėję nerimauti dėl to, kad gali nepatekti į sporto varžybas arba kitą renginį, ima spausti bei stumti kitus norėdami kuo greičiau patekti į tam tikrą vietą. Įėjimo panika atspindi eiliškumo principo pažeidimą. Kitaip tariant, tvarkinga, eilėje laukiančių žmonių minia, kuri nori patekti į tam tikrą renginį, tampa nekantri ir ima nuogąstauti, kad gali patirti nesėkmę, todėl pradeda stumdytis ir rungtyniauti dėl pirmumo. Įėjimo panika gali pasireikšti tada, kai susirenka didelė minia ir kai įėjimas į stadioną arba kitą vietą yra perdaug siauras, kad į ją būtų galima greitai patekti (arba ta vieta yra pernelyg maža, kad į ją galėtų patekti visi norintieji). Atsiradus stipriam spaudimui, tie žmonės, kurie yra netoli įėjimo ir užtvarų, gali būti suspaudžiami bei sutrypiami. Kartu reikia pridurti, kad įėjimo panika yra gana retas reiškinys (dažniau pasireiškia išėjimo panika).
Išėjimo panika. Ši panikos forma yra dažniausia ir turbūt pati pavojingiausia. Išėjimo paniką gali paskatinti atsiradusi grėsmė arba pavojus miniai esant uždaroje ar apribotoje erdvėje, iš kurios sunku pasitraukti dėl siaurų išėjimų arba nedidelio išėjimų skaičiaus. Grėsmė, skatinanti išėjimo paniką, gali būti susijusi su ugnimi (gaisru), sprogimu, ašarinių dujų naudojimu, gresiančia pastatų griūtimi ir pan. Daugeliu atvejų, prasidėjus panikai, didžiausi nuostoliai patiriami ne dėl pačios grėsmės, bet dėl neadaptyvių išgąsdintų (išgyvenančių siaubą) žmonių reakcijų, nes jie dėl paklaikusio noro kuo greičiau pasitraukti blokuoja išėjimus ir trypia vieni kitus.

3. Kontrolė ir gydymas
Kalbant apie paniką minioje, panika gali nekilti, jei pirmomis pavojingos situacijos sekundėmis atsiras koks nors lyderis ir imsis vadovauti miniai. Dažniausiai tai atliekama valdingomis komandomis: “Prašau visus pasilikti vietose!” arba “Gulti!” ir pan.
Panikos nuslopinimo būdai tokie pat įvairūs, kaip ir ją sukeliančios priežastys. Svarbiausias jų – efektyvus vadovavimas, atiduotas į autoritetingo asmens rankas. Padeda ir funkcijų pasidalijimas (kas ką turi daryti) bei informavimas. Panikos išvengti padeda žmonių dėmesio nukreipimas nuo panikos objekto į kitus objektus. Kalbama, kad nuo panikos, kilus gaisrui Londono teatre, gelbėjo nacionalinio himno giedojimas.
Individualaus panikos priepuolio metu svarbiausia yra suprasti, kas vyksta ir kodėl tai vyksta. Panika dažniausiai ir prasideda dėl to, kad nesuprantama ir perdėtai ko nors bijoma.

3.1. Ką daryti panikos priepuolio metu
Nė trupučio neabejokite tuo, kas vyksta. Dažnai priminkite sau, kad 1) tai yra uždelstas įtempto laikotarpio atsakas, 2) kad kito panikos priepuolio baimė tik padidina jo tikimybę, kad 3) jums neatsitiko nieko blogo – panika pasireiškia labai dažnai ir gali būti lengvai įveikiama savipagalbos metodais.
Stebėkite savo antinksčių liaukas. Panika gali dažnai pasireikšti kaip adrenalino išsiskyrimo efekto baimė.
Nugalėkite ką nors, kad pakeltumėte pasitikėjimo savimi lygį. Panika labai kenkia pasitikėjimui savimi, taigi kiekvienas, net ir pats mažiausias pasisekimas, kilstels jūsų ir taip menką pasitikėjimą savimi.

3.2. Trumpalaikis ir ilgalaikis panikos sutrikimo gydymas
Žmonės, patiriantys bendrąjį nerimą ir panikos priepuolius, dažnai slapukauja ir niekam nepasakoja apie savo „keistenybes“. Dauguma nesupranta, kas jiems darosi, bijo pasirodyti aplinkiniams tikrais bepročiais. Neretai ima vengti vietų ar situacijų, kuriose išgyvena nemalonią būseną. Toks gyvenimas ilgainiui tikrai gali tapti nevisavertiškas. Užsisklęsti – ne pats geriausias variantas, todėl apie savo būseną rekomenduojama kam nors papasakoti. Jokiu būdu nereikia manyti, kad kreipimasis į psichiatrą reiškia išprotėjimą ir būtinybę apsivilkti tramdomuosius marškinius. Informacija apie savo būseną sumažina baimę likti keistuoliu.
Gydant paniką ir bendrąjį nerimą dažnai taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuria mėginama nutraukti „užburtąjį ratą“: atpažinti įsitikinimus, kurie lemia klaidingas įvykių, situacijų, savo kūno reakcijų interpretacijas, mintis, kurios kyla nemalonios būsenos metu ir pan. Padeda ir įvairūs relaksaciniai metodai, kurių galima išmokti ir naudoti savarankiškai. Kartais skiriama įvairių raminamųjų vaistų, antidepresantų.Tačiau nereikia persistengti diagnozuojant sau ir kitiems įvairias panikas ir nerimus kasdienėse situacijose: „oi, negaliu, puoliau į paniką“; „šakės, kaip nerimauju, nieko negaliu“ ir pan. Tokia „diagnozė“ gelbsti mus nuo skubių neatidėliotinų reikalų tvarkymo, bet ar verta žaisti? Juk, jei tikėsime populiariu nerimo būsenų kilmės aiškinimu, žmogus pats yra atsakingas už užburtojo nerimo rato atsiradimą.
Dažnai siūloma įvairių trumpalaikių gydymo metodų ar veiksmų kaip sumažinti pasikartojančių panikos priepuolių pavojų ir žmonių baimę. Vienas iš internete rastų savarankiškų veiksmų planų:
1. Nevartokite kofeino. Kiekvienas puodelis kavos, kolos ar arbatos sukelia adrenalino išsiliejimą ir dar labiau padidina nerimo lygį ir sustiprina nervingus jausmus. Mažinkite kofeino kiekį laipsniškai, per keleto savaičių periodą. Tokios stiprios narkotinį poveikį turinčios medžiagos per greitas eliminavimas gali sukelti nemalonius nutraukimo pojūčius.
2. Sumažinkite daug cukraus turinčio maisto kiekį. Jis netiesiogiai sukelia antinksčių aktyvumą. Dėl tos pačios priežasties valgykite mažais kiekiais tačiau dažnai ir užtikrinkite, kad jūs neišalksite.
3. Gurkštelkite vandens arba mažais kiekiais valgykite vaisius, neleiskite burnai išdžiūti, kadangi sausa burna siunčia baimės signalus smegenims.
4. Kas valandą naudokite atpalaiduojančio kvėpavimo metodus. Paniką dažnai lydi lengva ar netgi labai stipri hiperventiliacija. Kvėpavimo pratimai padės tai sumažinti ir jus nuramins.
5. Atgaukite galimybę stipriai atsipalaiduoti. Iš pradžių tai padaryti gali būti sudėtinga, kadangi jūs jausitės tarsi suvyniota spyruoklė, taigi sutelkite jėgas trims keturios sesijoms, kurios trunka po 3-5 minutes. Padidink jų laiką iki 10 minučių po keleto savaičių. Gera relaksacinė kasetė taip pat padėtų, tačiau pasiklausykite jos prieš pirkdami, kadangi daugelis jų skamba tiesiog bauginančiai.
6. Surūšiuok savo mintis. Pasiimk rašiklį ir lapą popieriaus ir surašyk visas savo mintis ant jo bent kartą per dieną. Užrašyk viską, kas tik šauna į galvą. Baigęs, sunaikink užrašus.
7. Būk fiziškai aktyvus. Tokie pratimai kaip plaukimas ar judrus pasivaikščiojimas padeda atsikratyti besikaupiančių stresą sukeliančių hormonų ir fizinės įtampos.
8. Ribok savo pašnekesius su pačiu savimi tam, kad išvengtum per daug negatyvumo. Šiek tiek negatyvaus mąstymo yra suprantama, vis dėlto tai labai nepatogus periodas, kurį tu išgyveni.
9. Neigiamo pobūdžio kalbas su pačiu savimi iškeisk į tokius teiginius kaip “pamažu aš išmokstu valdyti šiuos epizodus ir grįžtu į normalią būseną”.
Panikos sutrikimas yra išgydoma liga. Gydymo efektyvumas priklauso nuo paties gydymo tipo, kuris turėtų būti keleto dimensijų: 1) pacientų priėmimas ir tolerancija; 2) panikos priepuolių sumažinimas ar visiškas panaikinimas, taip pat nerimo, baimės jausmo, vengimo ir kitų neigiamų pojūčių sumažinimas; 3) ilgalaikė prevencija.
Įrodyta, kad yra keletas efektyvių panikos sutrikimo gydymo būdų, pvz. kognityvinio elgesio terapija, gydymas vaistais ir šių dviejų būdų kombinacija. Labai dažnai naudojamas kognityvinis metodas yra laipsniškas panikos sutrikimo gydymas pagrinde orientuotas į fobinio vengimo ir išankstinio nerimo sumažinimą. Neseniai išrasti naujieji kognityvinio elgesio terapijos būdai taip pat ir tiesiogiai gydo pačias panikos atakas. Į šį gydymą įeina kognityvinis restruktūrizavimas, kurio tikslas yra pakeisti neteisingai prisitaikiusius minčių procesus, jis taip pat naudojamas drauge su eile elgesio taechnikos, tokios kaip kvėpavimo treniruotės, kūno jausmų pažinimo pratimai bei išorinės fobinės situacijos. Paparastai gydymą ir visą jo eigą nustato gydytojas. Tokį gydymą pacientai paprastai priima pakankamai lengvai ir trunka apytiksliai 8-12 savaičių. Pradinis pagerėjimas pastebimas praėjus 3-6 savaitėms nuo gydymo pradžios. Labiausiai pasiteisinusi technika yra kognityvinis metodas, derinamas su kitais būdais, jis ypač efektyvus mažinant panikos priepuolių neigiamą įtaką.

Išvados

Nors dažnai žmonės įsivaizduoja žiną kas tai yra panika, manau dauguma iš mūsų atsidūrę tokioje situacijoje nežinotumėme kaip tiksliai elgtis ir kokių veiksmų griebtis, kad košmaras kuo greičiau pasibaigtų. Vis dėlto mano nuomone visų pirma reikia gerai susipažinti ir nebijoti nei panikos priepuolio nei panikos sutrikimo, o juo susirgus nebijoti to atskleisti. Galbūt ta ir nėra labai paplitęs reiškinys, o galbūt kai kurie žmonės net neįsivaizduoja kas jiems yra būtent dėl minėto informacijos trūkumo.
Nors rizika patirti vienkartinį panikos priepuolį yra pakankamai nemaža, laikantis tam tikrų reikalavimų ir klausant patarimų, tam tikrai rizikos grupei priklausantys žmonės panikos galėtų išvengti pakankamai lengvai.
Kaip bebūtų, vienkartinė panika, nors ir yra tikrai nemalonus jausmas, iš tikrųjų nėra pavojinga, nebent ji kyla minioje, kuri tokiu momentu tampa visiškai nevaldoma ir gali pridaryti labai daug žalos sau ir ją supančiai aplinkai. Tuo tarpu panikos sutrikimas yra visiškai pagydoma liga, žinoma priklausomai nuo įsisenėjimo ir nuo žmogaus asmenybės bruožų bei ypatybių, gydymo efektas ir pats gydymas gali labai skirtis. Įrodyta, kad yra keletas efektyvių panikos sutrikimo gydymo būdų, pvz. kognityvinio elgesio terapija, gydymas vaistais ir šių dviejų būdų kombinacija. Labai dažnai naudojamas kognityvinis metodas yra laipsniškas panikos sutrikimo gydymas pagrinde orientuotas į fobinio vengimo ir išankstinio nerimo sumažinimą.

Literatūra

1. Puzinavičius B. Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai. Pirmoji dalis. Vilnius.: Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 1999
2. Puzinavičius B. Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai. Antroji dalis. Vilnius.: Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2001
3. Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Vilnius.: Lietuvos teisės akademijos Leidybos centras, 1999
4. http://www.pe2000.com/panicAs.htm // Answers about Panic
5. http://open-mind.org/SP/Articles/5f2.htm // Section III: Empirically Supported Treatment Components
6. http://www.pe2000.com/panic-artl.htm // Panic Attacks
7. http://www.algy.com/anxiety/panic.html // Panic Disorder
8. http://www.maxpages.com/avery/Panic_Symptoms
9. http://www.geocities.com/HotSprings/1277/psychological.htm // Psychological Symptoms of Panic Disorders
10. http://open-mind.org/SP/Articles/5f1.htm // Psychological Theories
11. http://www.geocities.com/spiroll2/statistics.html // Panic Disorder Statistics
12. http://www.anxieties.com/index.php?nic=panic // The Basics about Panic Attacks – Introduction
13. http://www.open-mind.org/SP/Articles/3c.htm // Treatment of Panic Disorder
14. http://www.pe2000.com/pan-why.htm // Why the panic habit begins
15. http://www.psichologijatau.lt/freimas.html // Panika
16. http://infosveikata.sam.lt/files/Panika.doc // Panikos priepuoliai – kas jie tokie ir iš kur?

Leave a Comment