Pagrindinės organizmo venos ir paviršiniai limfmazgiai

Širdies ir kraujagyslių sistema sudaryta iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių (uždarų vamzdelių). Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslėmis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei ląsteles. Kraujotaka labai svarbi medžiagų apykaitai, kraujyje ištirpusios medžiagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, o medžiagų apykaitos produktai keliauja į plaučius bei inkstus ir yra pašalinami į aplinką.

Kraujagyslės

Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus ir audinius, vadinamos arterijomis, o kuriomis grįžta atgal į širdį – venomis. Didžiajame kraujo apytakos rate arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis – veninis. Tuo tarpu mažajame kraujo apytakos rate yra atvirkščiai: iš širdies į plaučius teka veninis kraujas, o čia prisisotinęs deguonimi ir virtęs arteriniu krauju plaučių venomis grįžta atgal į širdį.

DIDŽIOJO KRAUJO APYTAKOS RATO VENOS

Dauguma venų yra greta arterijų ir turi tokį pat pavadinimą, bet yra ir tokių venų, kurios neturi bendravardžių arterijų. Neretai greta arterijos yra dvi bendravardės venos. Venos paprastai turi daugiau anastomozių, negu arterijos. Venas galima skirstyti į paviršines, arba paodines, ir į giliąsias, kurios guli greta bendravardžių arterijų.

ŠIRDIES VENOS

Širdies venos yra širdies grioveliuose greta vainikinių arterijų.Didžioji širdies vena yra greta kairiosios vinikinės arterijos. Ji atsiveria į vainikinį sinusą.Vidurinė širdies vena yra greta dešiniosios vainikinės arterijos. Ji atsiveria į didžiąją širdies veną.Mažosios širdies venos prasideda dešiniojo skilvelio raumenyse ir atsiveria į dešinįjį prieširdį. Jų yra keturios arba penkios.

KRŪTINĖS IR KAKLO VENOS

Kairioji lykinė vena guli kairėje krūtinės aortos pusėje. Ji prasideda pirmojoje juosmeninėje vienoje ir atsiveria į vainikinį sinusą. Į kairiąją lykinę veną atsiveria stemplės vena. Arklys ir mėsėdžiai turi ne kairiąją, o dešiniąją lykinę veną, kuri atsiveria į kranialinę tuščiąją veną.

Kranialinė tuščioji vena yra tarpusienyje ventraliai petinio galvos kamieno ir atsiveria į dešinįjį prieširdį. Į kranialinę tuščiąją veną atsiveria šios venos: 1.šonkaulinė kaklo, 2.stuburinė kaklo, 3.vidinė krūtinės, 4.jungo, 5.pažastinė.Šonkaulinė kaklo vena yra kaudaliniame šonkaulinės kaklo arterijos krašte.Į ją atsiveria priekinė tarpšonkaulinė vena ir skersinė kaklo vena.Priekinė tarpšonkaulinė vena surenka pirmąsias 3-4 tarpšonkaulines venas.Skersinė kaklo vena yra kaklo raumenyse.Stuburinė kaklo vena yra greta bendravardės arterijos skersiniame kaklo kanale.Į stuburinės kaklo pabaigą atsiveria gilioji kaklo vena, atitinkanti bendravardę arteriją.Vidinė krūtinės vena yra greta bendravardės arterijos. Į vidinę krūtinės veną atsiveria kranialinė pilvo sienos vena, kuri guli greta bendravardės arterijos ir paodinė pilvo vena, kuri prasideda tešmenyje. Laktuojančių karvių paodinė pilvo vena stipriai išsivysčiusi. Ji guli pilvo paodyje, tarp kardinės kremzlės ir aštuntojo šonkaulio įeina pro vadinamąjį pieno šulinėlį į krutinės ląstą ir atsiveria į vidinę krūtinės veną. Tarp kranialinės pilvo venos ir paodinės pilvo venos yra daug anastomozių.Jungo vena turi du kamienus: vidinį ir išorinį.Vidinė jungo vena surenka pakaušio, gerklų ir skydliaukės venas. Ji yra ant gerklės greta bendrosios galvos galvos arterijos ir atsiveria į išorinės jungo venos pabaigą. Neretai vidinės jungo venos nebūna. Tuo atveju jos surenkamos venos atsiveria į išorinę jungo veną.Įšorinė jungo vena yra labai stambi. Ji guli jungo griovelyje po paodiniu kaklo raumeniu. Į išorinės jungo venos kranialinį galą atsiveria išorinė ir vidinė žando venos, o į kaudalinį galą kylančioji kaklo vena ir paodinė peties vena.Arklys turi tik išorinę jungo veną.

GALVOS VENOS

Iš galvos kraujas išteka į jungo veną per išorinę ir vidinę žando venas.

Išorinė žando vena išeina iš veido venos, guli greta bendravardės arterijos ir kaudoventraliai paausinės seilių liaukos atsiveria į išorinę jungo veną. Į išorinę žando veną atsiveria paliežuvinė vena ir liežuvinė vena.Veido vena prasideda kaktos venoje, anastomozuojasi su žandine vena ir pereina į išorinę žando veną. Į veido veną atsiveria šios venos: 1.apatinė lūpos, 2.viršutinė lūpos, ir 3. dorsalinė nosies vena.Vidinė žando vena prasideda paakine, aboraline nosies ir didžiąja gomurio venomis, guli greta vidinės žando arterijos bei bendrosios galvos arterijos ir kaudaliai pažandinės seilių liaukos atsiveria į jungo veną. Į vidinę žando veną atsiveria šios venos: 1. ventralinė smegenų, 2. paausinės seilių liaukos, 3. kramtomojo raumens, 4.didžioji ausies, 5.paviršinė smilkinio, 6.žandinė, 7.gilioji smilkinio, 8.apatinio voko, 9.paakinė, 10.aboralinė nosies, 11. didžioji gomurio.

PRIEKINĖS KOJOS VENOSIš priekinės kojos kraujas išteka per dvi magistralines venas: 1. paodinę peties veną ir 2.pažasties veną.Paodinė peties vena yra šoniniame peties griovelyje tarp petinio galvos ir paviršinio krūtinės raumenų. Ji išeina iš anastomozės ir atsiveria į jungo venos kaudalinį galą. Į paodinės peties venos distalinį galą atsiveria paodinė dilbio vena ir šiek tiek proksimaliau paodinė priedinė vena.Paodinė dilbio vena prasideda medialinėje volarinėje plaštakos venoje. Ji yrs medialinėje stipinkaulio pusėje. Ties distaliniu dilbio trečdaliu ji anastomozuojasi su paodine priedine ir kiek proksimaliau su vidurine venomis.Paodinė priedinė vena prasideda dorsalinėje plaštakos venoje. Ji yra dorsaliniame stipinkaulio ir stipininio riešo tiesiamojo raumens paviršiuje.Dorsalinė plaštakos vena yra dorsalinės bendrosios pirštų venos tesinys. Ji yra dorsaliniame plaštakos kaulų paviršiuje.Pažastinė vena. Į pažastinę veną atsiveria skersinė mentės vena, išorinė krūtinės vena, pamentinė vena ir peties vena.Skersinė mentės vena yra dorsaliniame pamentinio raumens krašte.

Įšorinė krūtinės vena prasideda paodyje, guli dorsaliniame giliojo krūtinės raumens krašte ir atsiveria į pažastinę bei peties venas. Į išorinę krūtinės veną atsiveria dordorsalinė krūtinės vena.Pamentinė vena yra pamentinės arterijos ventraliniame krašte. Į ją atsiveria lateralinė petikaulio aplenkiamoji vena ir mentės aplenkiamoji vena.Peties vena. Į peties veną atsiveria šios venos: 1.medialinė petikaulio aplenkiamoji, 2.gilioji peties, 3.šoninė alkūninė, 4.šoninė stipininė, ir 5.vidurė.Į vidurinę veną atsiveria raumeninės šakos iš lenkiamųjų raumenų ir bendroji tarpkaulinė vena.Vidurinė vena prasideda iš lateralinės volarinės plaštakos venos.Lateralinė ir medialinė volarinės plaštakos venos guli iš lateralinės ir medialinės pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslių pusių.Pirštų venos prasideda kanopos gyvuonyje ir guli greta bendravardžių arterijų.

PILVO IR DUBENS VENOS

Pilve yra dvi magistralinės venos, tai kaudalinė tuščioji vena, kuri surenka kraują iš pilvo sienų, inkstų, lytinių organų, dubens ląstos bei užpakalinių galūnių, ir vartų vena, kuri surenką kraują iš virškinimo organų. Kaudalinė tuščioji vena prasidedą iš bendrųjų klubinių ir vidurinės kryžinės venų, guli dešinėje aortos pusėje, pereina per diafragmos centrą į krūtinės ląstą ir atsiveria į dešinįjį prieširdį.Į kaudalinę tuščiąją veną atsiveria šios venos: 1.diafragmos, 2.kepenų, 3.inkstų, 4.vidinė sėklinė, 5.juosmens ir 6.vidurinė kryžinė. Vartų vena yra stambi neporinė vena, kurios šakos prasidedavirškinimo organų venose. Ji guli ventraliai kaudalinės tuščiosios venos, perveria kasą ir kepenų vartuose šakojasi į skiltines venas, o pastarosios šakojasi į tarpskiltines venas, iš kurių susidaro kepenų skiltelių kraujo kapiliarai. Kraujo kapiliarai atsiveria į skiltelės centrinę veną. Centrinės skiltelių venos atsiveria į pradines kepenų venų šakas.Į vartų veną atsiveria šios venos: 1.skrandinis blužnies kamienas, į kurį atsiveria blužnies bei skrandžio venos ir 2.bendroji žarnų pasaito vena, į kurią atsiveria kasos ir plonųjų bei storųjų žarnų venos.

UŽPAKALINĖS KOJOS VENOS

Užpakalinės kojos magistralinė vena yra išorinė klubinė vena.Išorinė klubinė vena guli kaudaliniame bendravardės arterijos krašte. Į ją atsiveria gilioji šlaunies vena, išorinė gaktos vena ir pereina į šlaunies veną.Gilioji šlaunies vena yra lateralinės paodinės blauzdos venos tęsinys. Į giliąją šlaunies veną atsiveria kelios raumeninės šakos iš kaudalinių šlaunies raumenų ir užtvarinė šaka iš užtvarinų raumenų.Lateralinė paodinė blauzdos vena yra stambesnė, negu medialinė paodinė blauzdos vena. Ji prasideda dviem šakomis: dorsaline šaka ir plantarine šaka. Dorsalinė šaka anastomozuojasi su lateraline priekine blauzdos vena.Išorinė gaktos vena yra greta bendrvardės arterijos. Karvės išorinė gaktos vena prasideda iš tešmens venų ir atsiveria į išorinę klubinę veną ties giliosios šlaunies venos atsivėrimo vieta.Šlaunies vena yra pakinklinės venos tęsinys. Į ją atsiveria šios venos: 1.kranialinė šlaunies, 2.medialinė paodinė blauzdos, 3.kelio ir 4.kaudalinė šlaunies.

Limfmazgiai

Limfmazgiai – tai apvalūs limfinio audinio dariniai. Jie išsidėsto įvairiose kūno vietose. Tam tikrose vietose jie grupuojasi po kelis ar keliolika ir yra vadinami sritiniais limfmazgiais (pvz., kirkšnyse, kakle, tarpuplautyje). Pro limfmazgį prateka limfagyslė, tuo metu limfa yra filtruojama, sulaikomi mikrobai, kenksmingos dalelės. Tai labai svarbus apsaugos barjeras, saugantis, kad mikrobai neišplistų toliau į organizmą. Jei kur nors kūne atsiranda infekcijos židinys (pvz., susižeidus koją), tai pirmiausia padidėja tos srities sritiniai limfmazgiai (juose vyksta kova su infekcija), tuomet limfmazgius galima užčiuopti. Jei infekcija sunki, limfmazgis gali supūliuoti. Limfmazgiai yra filtrai sulaikantys pašalines medžigas patekusias į limfą ir sulaiko bakterijas. Jie yra ir kraujo gamybos organas, čia gaminasi limfocitai.Limfiniai mazgai susideda iš griaučių ir parenchimos.

GALVOS LIMFMAZGIAI

Paausiniai limfiniai mazgai guli po paausine seilių liauka ventraliai žandikaulio sąnario. Raguočiai ir mėsėdžiai turi kiekvienoje pusėje po 1, kiaulė 1-2, arklys 6-8 paausinių limfinių mazgų. Jie surenka dorsalinės veido dalies paviršines limfagysles.

Pažandiniai limfiniai mazgai guli po oda medialinėje apatinio žandikauliopusėje ties gysline įlanka.Galvijai, avys ir ožkos turi 1, kiaulė 1-6, mėsėdžiai 2-5, o arklys 35-37 pažandinius limfinius mazgus. Jie surenka limfą iš galvos odos ir raumenų, iš kiaušo kaulų, vokų, priekinės nosies ląstos dalies, burnos ląstos ir visų seilių liaukų.Paausinių ir pažandinių limfinių mazgų nutekamosios limfagyslės eina į antryklinius ir kranialinius kaklo limfinius mazgus.

KAKLO LIMFMAZGIAI

Paviršiniai kaklo limfmazgiai guli kranialiai peties sąnario, priešmentinio raumens priekiniame krašte po petiniu galvos raumeniu. Galvijai, avys ir ožkos turi 1, kiaulė 2 grupes, mėsėdžiai 1-4, arklys 60-130 paviršinių kaklo limfinių mazgų. Paviršiniai kaklo limfmazgiai surenka limfą iš kaklo, priekinės kojos ir krūtinės odos iki dvyliktojo šonkaulio, iš kaklo slankstelių ir iš kaklo bei krūtinės raumenų. Iš jų išeinančios limfagyslės dešinėje kaklo pusėje atsiveria į grklės lataką, o kairėje į krūtinės lataką.

PRIEKINĖS KOJOS LIMFMAZGIAI

Pažastiniai limfmazigai guli ant didžiojo apvaliojo raumens, trikampyje tarp pamentinės ir peties arterijų. Galvijai, avys, ožkos ir mėsėdžiai turi po vieną, o arklys 12-20 pažastinių limfiniųmazgų. Jie surenka limfą iš peties lanko raumenų ir priekinės kojos raumenų, sanarių bei kaulų.

UŽPAKALINĖS KOJOS LIMFMAZGIAI

Kelio klostės limfmazgis. Jis guli kelio sąnario raukšlėje. Galvijai, avys ir ožkos turi 1, kiaulė 1-6, arklys 15-50 kelio klostės limfmazgių. Mėsėdžiai jų neturi. Kelio klostės limfmazgiai surenka limfą iš nugaros ir pilvo šonų odos, iš kelio raukšlės ir iš plačiosios facijos tempiamojo bei pilvo paodinių raumenų. Jų nutekamosios limfagyslės eina į klubinius limfinius mazgus. Pakinkliniai limfmazgiai guli ant blauzdos raumenų pradžios tarp pusgyslinio dvigalvio šlaunies raumenų. Galvijai, avys, ožkos ir mėsėdžiai turi po vieną, kiaulės 1-2 paviršinius ir 3-4 giliuosius, arklys 3-12 pakinklinių limfmazgių. Pakinkliniai limfmazgiai surenka limfą iš užpakalinės kojos odos, raumenų sanarių, kaulų, išskyrus kelio girnelę ir mažąjį blauzdikaulį.

Paviršiniai kirkšnies limfmazgiai guli ventralinėje pilvo sienoje varpos šonuose. Patelių jie guli tarp ventralinės pilvo sienos bei tešmens ir vadinami tešmens limfmazgiais. Galvijai, avys ir ožkos turi 1-4, kiaulė 2-5, mėsėdžiai 1-3, arklys 25-100 paviršinių kirkšnies limfmazgių. Jie surenka limfą iš pilvo ventralinės sienos odos, dalies pilvo sienos raumenų, mašnelės, lyties lūpų, tešmens ir kt.

PILVO IR DUBENS LIMFMAZGIAI

Išoriniai kryžiniai limfmazgiai guli išorinėje plačiojo dubens raiščio pusėje, toje vietoje, kur raištis prisitvirtina prie kryžkaulio. Jie surenka limfą iš strėnų ir uodegos odos, iš dalies strėnų ir šlaunies raumenų, dubens kaulų, uodegos slankstelių. Iš jų limfagyslės eina į medialinius klubinius limfmazgius.