Neįgaliems vaikams taikomos lengvatos

Situacija. Konsultacijai nukreipta mama, kurios 2 metų vaikui nustatytas kurtumas nuo gimimo. Šeimoje auga dar 2 vaikai (5 ir 9 metų), kurie visai sveiki. Motina yra vaiko auginimo atostogose. Tėvas- darbininkas, šeimos pajamos minimalios. Gyvena privatizuotame dviejų kambarių bute su patogumais. Vaikui reikalingas klausos aparatas.

Aptariant neįgaliųjų padėtį Lietuvoje, reikia paminėti, kad 1991 metais priimtas Invalidų integracijos įstatymas, 1992 metais patvirtinta invalidų medicininės, profesinės reabilitacijos ir socialinės integracijos programa. Nuo 1991 m. Lietuvoje neįgaliųjų socialinė politika pradėta vystyti šiomis kryptimis: 1) taikomos lengvatos (greitai, bet nežymiai pagerindamos žmogaus sveikatą); 2)) kuriama neįgaliųjų reabilitacijos sistema (orientuota į neįgaliųjų socialinės adaptacijos stiprinimą); 3) abilitacijos sistemos kūrimas- stengiantis užkirsti kelią besivystantiems ar esantiems sutrikimams, integruojant į švietimą ar visuomenę. Reabilitacijos sistemą šiam vaikui ir jo šeimai sudaro šios pagrindinės dalys:
– teisinių aktų rengimas;
– medicininė reabilitacija;
– kompensacinė technika;
– kultūra, sportas, laisvalaikis;
– informacijos teikimas;
– transporto sistemos paslaugos;
– socialinė globa ir kitos socialinės paslaugos;
– specialistų rengimas;
– kitos paslaugos. (Socialinis pranešimas 1997, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1997 m.)
Kiekvienoje iš šių sričių dalyvauja socialinis darbuotojas, vaikas ir jo šeima, bei kiti specialistai.
Socialinės lengvatos
Kadangi vaikui nustatytas kurtumas nuo pat gimimo, tai pagal gaaliojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, jam suteikiama antra invalidumo grupė.

Neįgaliems vaikams taikomos lengvatos
Eil Nr. Lengvatų pobūdis Lengvatos apibūdinimas ir teisės aktai
1. Vaistai 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui S

Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2002-12-03 Nr. IX-1219
2. Gydymas Visa bazinė kaina kompensuojama medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą Kompensuojama 90 proc. bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2002-12-03 Nr. IX-1219
3. Kompensacinė technika Išduodama ir remontuojama nemokamai Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2002-04-18 Nr.57 “Dėl aprūpinimo kompensacinės technikos priemonėmis tvarkos ir kompensacinės technikos priemonių sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims nomenklatūros sąrašo patvirtinimo”. Klausos aparatą nemokamai turi teisę gauti visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: suaugusieji – aparatą vienai ausiai, o vaikai iki 12 metų – aparatus vienai arba abiem ausims. Nemokamai klausos aparatai išduodami vieną kartą per 5 metusPrivalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimas 2001-03- 30 Nr. 2/10 “Dėl aprūpinimo klausos aparatais ir jų iššdavimo tvarkos patvirtinimo”
4. Transporto išlaidų kompensavimas Vaikai invalidai, kuriems nustatyti medicininiai požymiai transporto išlaidoms gauti, turi tiesę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGL dydžio transporto išlaidų kompensaciją Transporto lengvatų įstatymas 2000 03 30 Nr. VIII-1605 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2000 10 20 Nr. 92 “Dėl transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims tvarkos patvirtinimo” Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2000-04-28 Nr. 226/49 “Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo”
5. Naudojimosi transportu lengvatos T
Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida, bei juos lydintis vienas asmuo Transporto lengvatų įstatymas 2000-03-30 Nr. VIII-1605
6. Gyvenamasis plotas Šeimoms, kuriose yra vaikas invalidas – padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymas 2002-11-12 Nr. IX- 1188
7. Darbas Darbuotojai, turintys vaiką invalidą iki 16 metų negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, dirbti viršvalandinius darbus arba siunčiami į komandiruotes, jeigu patys nesutinka 30 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos invalidą slaugančiam asmeniui.
8. Žemė Šeimos, auginančios vaiką invalidą, savivaldybių tarybų sprendimu nuo perkamo žemės sklypo vertės priedo dėl inžinierinių statinių mokėjimo gali būti atleidžiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1999-02-24 Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos”
9. Indėliai Pirmaeilio išmokėjimo apskaičiuotos kompensavimo sumos teisė šeimoms, auginančioms vaikus invalidus arba slaugytojams (sutuoktiniams, tėvams, globėjams, rūpintojams), slaugantiems namuose visiškos negalios invalidus, taip pat I grupės invalidus nuo vaikystės. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas 1997-06-05 Nr. VIII-240.
10. Verslo liudijimai Rekomenduoti savivaldybėms nustatyti mažesnį pajamų mokestį gyventojams, auginantiems vaiką invalidą ir dirbantiems su verslo liudijimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2002-11-19 Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos”
11. Ugdymas ir mokslas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vaikai invalidai aprūpinami sp
pecialiosiomis ugdymo, mokymo priemonėmis, jiems pritaikoma mokymosi vieta. Ugdomi, mokomi atsižvelgiant į jų sugebėjimus, polinkius, fizinę ir psichinę būklę bendrose ugdymo, mokymo įstaigose gyvenamojoje vietoje, namuose arba specialiosiose įstaigose. Ugdymo, mokymo įstaigos negali atsisakyti priimti vaiko invalido dėl jo invalidumo. Invalidų socialinės integracijos įstatymas 1998-10-22 Nr. VIII-904. Specialiojo ugdymo įstatymas Nr. VIII-969

Kadangi šeimoje yra dar 2 vaikai, tai šeima turi teisę gauti pašalpą. Šeimai už tris vaikus mokama 1MGL dydžio pašalpa kiekvieną mėnesį, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už trigubo dydžio valstybės remiamas pajamas.
Socialinio darbuotojo vaidmenys funkcijos
Vaikui klausos aparatas turi būti išduodamas nemokamai. Čia socialinis darbuotojas turi užtikrinti, kad vaikas gautų jam paskirtą kompensacinę techniką. Socialinis darbuotojas turi užtikrinti kompensacinės technikos prienamumą klientui: informuoti jį apie pasirinkimo galimybes, šios technikos gavimo sąlygas, dalyvauti ją pasirenkant (Žalimienė L., 2003).
Socialinis darbuotojas turi dirbti su visa šeima, nes neįgalus vaikas įtakoja ir kitus šeimos narius bei jų tarpusavio santykius. Neįgalus vaikas gali būti streso ar krizės šeimoje priežastis. Socialiniam darbuotojui reikėtų išsiaiškinti poreikius, vaidmenis, lūkesčius, kokie pokyčiai įvyko šeimos santykiuose gimus neįgaliam vaikui, aptarti kokie sunkumai gali iškilti ateityje.
Kad vaikas ir jo šeima gautų socialines lengvatas turėtų pasirūpinti pati šeima ir atitinkamos institucijos. Socialinis darbuotojas turėtų informuoti apie lengvatas ir teikiamas paslaugas ir

r įgalinti klientą (šiuo atveju už vaiką atsakingus žmones-tėvus) pačiam siekti visų socialinių lengvatų ir geresnės gyvenimo kokybės.
Socialinio darbuotojo vaidmuo pagalbos procese:
– aiškintis kliento poreikius
– rinkti informaciją apie reikiamos pagalbos šaltinius
– teikti informaciją
– konsultuoti (kaip klientas gali geriausiai pasinaudoti turima informacija, žiniomis; pagalba aptariant ateities perspektyvas ir kt.)
– tarpininkauti (tarp kliento ir medicinos darbuotojų, tarp kliento ir jo aplinkos)
– dirbti komandoje (su gydytojais, vaiko ugdymo specialistais)
– skatinti klientą įsitraukti į savipagalbos grupes
– įgalinti klientą siekti geresnės gyvenimo kokybės

Paslaugos Kauno mieste, kuriomis kurčias vaikas ir jo šeima galėtų pasinaudoti
1.Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčių vaikų reabilitacijos ir ugdymo centras “Lingua”. Čia vykdoma kurčių vaikų kalbos reabilitacija, klausos lavinimas, tėvų ir šeimos narių mokymas kaip ugdyti kurčią vaiką šeimoje, konkreti pagalba kurtiems vaikams ir jų pedagogams.
2.Tėvų ir jaunimo bendrijos:
– Kauno apskrities sutrikusios klausos vaikų ir tėvų bendrija “Suvoka”, V. Krėvės pr. 8-30.
– Lietuvos negirdinčio jaunimo organizacija, kampo g.55
3. Medicinos įstaigos
– Tarptautinis audiologijos ir foniatrijos centras, KMU klinikos, Eivenių g.2

– Kauno miesto vaikų surdopedagoginis kabinetas, Kauno Kalniečių vaikų poliklinika, savanorių pr. 369

– “Surdotechnika”, eivenių g.17
4. Ugdymo įstaigos
– Kauno neprigirdinčiųjų internatinė mokykla, Uosio g. 7

– Kauno lopšelis-darželis “Šaltinėlis” (darželis, kuriame yra kurčių vaikų, teikiamos konsultacijos), K. Baršausko g.84
– Kauno kurčiųjų vaikų darželis- mokykla, Kovo 11-osios g. 14
5. Pedagoginiai psichologiniai centrai

– Pedagoginio- psichologinio centro Kauno skyrius, Mickevičiaus g. 54
6. Lietuvos neprigirdinčiųjų asociacija, Vytauto pr.79

Literatūros sąrašas
1. Kauno miesto bei regiono nevyriausybinių organizacijų katalogas 2003
2. XXI amžiaus link- “Kurčias vaikas šeimoje, Vilnius 1999
3. Žalimienė L. “Socialinės paslaugos”, Vilnius 2003
4. Socialinis pranešimas 1997, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1997
5. http\www.socmin.lt

Leave a Comment