Metodikos “Ketvirtas nereikalingas” panaudojimas klasifikacijai tirti

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS 8

REZULTATŲ ANALIZĖ 9

APIBENDRINIMAS 17

LITERATŪRA 18

ĮVADAS

Mąstymo psichologija – viena iš labiausiai išvystytų psichologijos
mokslo sričių. Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių
psichologijos tyrimo problemų. Domėjimasis mąstymo psichologija neblėsta ir
šiais laikais. Apie mąstymą daug rašė: R. Koffemanas, K. Maredith, J.
Steele, A. Jacikevičius, F. Gonobolinskas, A. Gučas, E. Rimkutė, M.
Verthaimeris, V. Keleris ir kiti.

Mąstymas dažnai traktuojamas kaip perėjimas nuo nežinomo prie žinomo,
nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymas yra jutimais nepažystamų
tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.
Mąstymas praplečia juutimo pažinimo galimybes, nes jo dėka galime gauti
tokią informaciją, kurios jutimo organais negausime. Mąstymas prasideda nuo
probleminės situacijos. Jos susidaro iškeliant klausimą ir po to yra
sprendžiamos tam tikrais etapais. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba,
nes žmogus galvodamas paprastai mintyse išreiškia žodžiais ir frazėmis.
Savo mintis vadiname vidine kalba. Tačiau būna atvejų, kai žmogus
neįstengia savo minčių išreikšti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad mintis
egzistuoja be žodinės formos. Šio atveju žmogui sunku pereiti nuo vidinės
kalbos prie jos išorinės išraiškos ir išsakyti mintį kitiems žmonėms taip,
kad jąą suprastų.

Mąstydamas žmogus tiria aplinką, analizuoja, daro išvadas,
apibendrina.taigi mąstymas – psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti
apibendrintu pasaulio atspindėjimu. (R. Kaffemanas, 2001). Mąstymas yra
apibendrintas tikrovės atspindėjimas.

Kadangi kasdien visuomenė tobulėja, kai reikia, kad kiekvienas iš mūsų
sugebėtų kritiškai mąstyti. Todėl kritiškai mąstyti reikia pradėti mokyti
jau nuo pat kū

ūdikystės.

Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ar
reiškinių ryšius sprendžiamus žmonių pažinimo procese. Mąstymas gali būti
taip pat apibūdinamas kaip manipuliavimas patyrimo informacija vidiniame
plane. Mąstymo metu vykstančias manipuliacijas galima apibūdinti per
mąstymo operacijas, tai yra veiksmus, kuriais keičiamas mąstymo turinys.

Pagrindinės mąstymo operacijos yra:

✓ Analizavimo operacija – mąstymo skaidymas iš visumos į dalis.

✓ Sintezavimo operacija – priešybė analizei, minčių jungimas į

visumą.

✓ Lyginimo operacija – nustatomi objektų panašumai, skirtumai.

✓ Abstrahavimo – atskirų savybių ar objekto dalykų atskyrimas

nuo visumos.

✓ Apibendrinimas – bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas

ir gautos išvados išplėtimas nagrinėtiems atvejams.

Mąstymas gali būti vaizdinis. Jis gali būti apibūdinamas kaip
manipuliavimas vaizdiniais. Shepardo ir Metzlerio tyrimai leidžia manyti,
kad regos suvokti objektai saugomi atmintyje vaizdų analogine forma.
Vadinasi plane pasirodantys vaizdiniai yra daug kuo panašūs į suvokiamus
vaizdus – didesniuose vaizdiniuose detales lengviau įžiūrėti nei
mažesniuose. Tačiau tuo pačiu metu vaizdiniai labai reetai kada yra panašūs
į fotografiją, tai yra atspindi objektą labai tiksliai. (A. Jacikevičius,
1995)

Sąvokinis mąstymas. Sąvoka gali būti apibūdinama kaip objektų klasei
bendrų savybių išskyrimas. Sąvokos užtikrina mūsų mąstymo ekonomiškumą.
Nuspręsdami, kad objektas gali būti apibūdinamas tam tikra sąvoka, mes
priskiriame objektą tam tikrai klasei- jį kategorizuojame. Objekto
kategorizacija leidžia mums žinoti ne tik tiesiogiai suvokiamas jo savybes,
bet ir savybes, kurių konkrečiu momentu su jutimais suvokti negalime, bet
žinome, kad tos klasės objektai tomis savybėmis pasižymi. Sąvokos gali būti
skirstomos į klasikines ir “neaiškias”. Klasikinės sąvokos turi būtinas
savybes, kuriomis ob
bjektas turi pasižymėti. “Neaiškios” sąvokos yra tokios
sąvokos, kurių būtinos savybės nėra aiškios arba nėra akivaizdžios, arba
galima objektui pritaikyti sąvoką. (R. Koffemanas,2001)

Mes esame racionalūs, nes gebame susidaryti sąvokas ir jomis naudotis.
Mes taip pat sprendžiame problemas – susidorojame su naujomis situacijomis,
kai nežinome tikslaus atsakymo. Aišku ne visas problemas išsprendžiame
teisingai, spręsdami kai kurias situacijas mes kartais klystame. Spręsdami
problemas, galime žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Tai vadinama –
algoritmu. Algoritmai gali pareikalauti daug darbo todėl spręsdami
problemas taikome paprastas praktiškas strategijas kurios vadinamos
euristikomis. Kartais kokią nors sprendimo strategiją taikome to
nežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Norint išspręsti tam tikrą
problemą reikia gerai pasukti galvą. Tai vadinama – įžvalga. Įžvalga
būdinga ne tik žmogui. Žmogaus gyvenime įžvalga yra įprastas dalykas.
Išsprendę keblią problemą ar konfliktą jaučiamės laimingi.

Uždavinių sprendimą įtakoja per kasdienę patirtį suformuotos
folklorinės gyvenimo taisyklės – euristikos. Daugiausia jos būna teisingos
ir situacijose sutaupo daug laiko ir energijos. Tačiau kai kuriais atvejais
jos tampa lyg “stabdis” staigiam tikimybių įvertinimui. Standartiniai
“stabdžiai”:

✓ Prieinamumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė

tokių įvykių kuriuos koriuos lengviau atsimename.

✓ Tipiškumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė

atsitikti įvykiui, kuris geriau atitinka mūsų įsivaizduojamą

prototipą.

✓ “Pradinio lygio ir pataisymo” euristika – vertindami skaičius,

iš patirties mes nustatome pradinį laukiamą lygį, po to pagal

gaunamą informaciją po truputį tą lygį koreguojame. Klaidų

šaltinis čia yra tas, kad pradinis lygis iškreipia tolesnius

vertinimus, net je
ei jis nustatomas labai nerealiai. Lyginant su

pradiniu lygiu mūsų mintyse daromi pataisymai linkę būti

nedideli.

Sprendimų priėmimą įtakoja dar keletas veiksnių. Priimdami sprendimus
dėl sumų mes linkę daryti procentinius palyginimus, o ne palyginimus
absoliutinėmis sumomis. Be to ieškodami sprendimo mes linkę siekti
informacijos, kuri patvirtina mūsų nuomones, įsitikinimus ir variantus, o
ne informacijos, kuri juos paneigia. Tai kartais trukdo laiku suprasti
sprendimą.

Dažniausiai pasitaiko šitokie patologinio mąstymo bruožai:

✓ mąstymo pagreitėjimas. Minčių daug, tačiau problemos

paviršutiniškos, greit keičia viena kitą. Pasireiškia greita

kalba.

✓ Mąstymo sulėtėjimas. Lėta minčių eiga, kalba su pauzėmis,

kartoja tuos pačius žodžius.

✓ Mąstymo klampumas. Ištęsia samprotavimus, paskęsta

nereikšmingose smulkmenose, negali užbaigti pasakojimų, vis

klimpsta į naujas detales.

✓ Rezonieriškas mąstymas. Asmuo kelia įvairias nereikšmingas

problemas, linksta į tuščius svarstymus, nepajėgia atrinkti

pirmaeilės reikšmės problemų ir ieškoti jų sprendimų.

✓ Mąstymo susiskaidymas. Pasireiškia minčių nenuoseklumas ,

netikėtais šuoliais, nesąraišingais svarstymais, liudijančias

apie šizofrenijos pradmenis.

✓ Fiksuotos idėjos. Jos labai įvairios: fobijos, didybės

manijos, persekiojimo idėjos, pavydo idėjos, perdėtas

prietaringumas.

Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalbą – ištarti, parašyti ar
gestais parodyti žodžiai ir tai, kaip mes juos deriname mąstydami ir
bendraudami. Žmonės nuo seno skelbė, kad kalba juos iškelianti aukščiau
visų kitų gyvūnų. Anot Atkinson ir jo kolegų, kalbą galima sąlyginai
suskaidyti į tris lygius: kalbos garsai, žodžiai, sakiniai. Žemiausiame
lygyje yra kalbos garsai (dažnai mokantis kitos kalbos yra labai sunku
išmokti, o kartais ir išgirsti nežinomą garsą). Garsus jungiame į žodžius
ir kitus prasmingus junginius. Žodžiai tampa mąstymo kategorijų ar
rba sąvokų
išraiška. Pagrindinė žodžio savybė yra prasmingumas. Tačiau vienas žodis
gali turėti keletą prasmių. Galiausiai iš žodžių suformuojame frazes ir
sakinius. Sakiniais išreiškiam mintis.

Mąstymo procese ne šiaip sau kaupiamos žinios, bet jos analizuojamos
ir sintezuojamos, apibendrinamos ir abstrahuojamos. Aplinkos daiktų ir
reiškinių pažinimo eigą galima apibrėžti taip:
|MĄSTYMAS |

| | | | |PRAKTINĖ | |ATMINTIES | | |
|JUTIMAS | |SUVOKIMAS | |VEIKLA | |VAIZDINIAI | |SĄVOKOS |

Daug apie vaikų mąstymą rašė Ž. Piaget. Jis ypač pabrėžia spontanišką
mąstymo raidą individualioje vaiko veikloje, kiek sumenkindamas
visuomeninės jo praktikos ir mokymosi vaidmenį. Jis išskiria keturias
stadijas:

1. 0-2 m. sensomotorinis vystymasis – vaikas aplinkai pažinti

naudoja jutimus ir motorinius gebėjimus. Šiame amžiaus tarpsnyje

vaikas įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada kai jis

negali jų matyti.

2. 2-6 m. priešoperacinė stadija – vaikas pasauliui pažinti naudoja

simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas dar yra egocentriškas.

Vaikas pradeda suprasti kitų požiūrį.

3. 7-11 m. konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda suprasti ir

taikyti logines operacijas. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas

padeda lankyti mokyklą ir pradeda suprasti konkrečias sąvokas.

4. 11-15m. formalių operacijų stadija. Paauglys geba mąstyti

abstrakčiomis sąvokomis

Psichologas Dž. Bruneris, tirdamas, kaip žmonės suranda klasifikacijos
principą, nustatė (1956) tris pagrindinius individualių strategijų tipus.

1. vienalaikio tyrinėjimo, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias

prielaidas ir bando jas įvertinti.

2. nuoseklaus tyrinėjimo, kai vienu metu iškeliama ir tikrinama tik

viena prielaida, paskui pereinama prie kitos.

3. susitelkimo strategija, kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors

konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris

vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti.

Žmogus diferencijuodamas daiktus naudoja lyginimo operaciją. Tai
žmogaus mąstymo operacija, kuri nustato objektų panašumus, skirtumus ar
tapatumus. Šiam nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Objektai
yra sugretinami tada, kai tarp jų yra koks nors ryšys. Sugretinti objektai
išmatuojami pagal kokį nors vieną požymį- dydį, naudingumą, formą, spalvą,
grupes ir pan. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis

METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS

TYRIAMŲJŲ APRAŠYMAS:
Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus. Iš jų 5 mergaitės ir
5 berniukai. Tiriamųjų grupė buvo pasirinkta atsitiktine tvarka. Į šią
grupelę pateko silpniau ir geriau besimokantys 1 klasės mokiniai.

TYRIMO LAIKAS IR VIETA:
Tyrimą atlikau vasario mėnesį. Su vaikais kalbėjau klasėje, kai nieko šalia
nebuvo.

DUOMENŲ RINKIMO METODAS:
Tyrimui naudojau piešinius, kuriuose buvo nupiešti keturi daiktai. Iš kurių
reikėjo išrinkti vieną netinkantį kitiems trims. Tokių užduočių sudariau
septynias. Registruoti vaikų atsakymams sudariau lentelę (žiūrėti priede
Nr. ) į kurią rašiau vaikų pateiktus atsakymus. Šitokių lentelių turėjau
14 (tiek kiek vaikų).

DUOMENŲ RINKIMO INSTRUMENTAS:
Užduotys, kurias vaikams paaiškinau žodžiu: “Štai matai keturis
paveikslėlius, tau reikės išrinkti vieną, kuris netinka ir pasakyti kodėl
šis piešinys netinka”. Kai atsako į pirmą užduotį, atverčiu antrą užduotį
ir taip, kol išsprendžia visas septynias užduotis.

REZULTATŲ ANALIZĖ

Apklausus 14 vaikų sudariau lentelę, kurioje surašiau vaikų atsakymus
ir padarytų teisingų atsakymų skaičių (žiūrėti lentelę Nr. 1)

Lentelėje Nr.1 matyti vaikų teisingų atsakymų skaičius. Tačiau vaikai
pasirinkdami atsakymą, turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tą
atsakymą.

Lentelė Nr.1
| | | |Klai|
| | |Vaikų atsakymai |dos |
|Lytis |Tiriamieji | | |
| | | | |
|1 |Kamuolys |Kitur rūbai, o kamuolys ne rūbas. | |
| | | | |
| | | | |
| | | |5 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Kitur paukščiai, o bitė vabzdys. | |
|4 |Gaidys |Medinės kojos, o kitur minkštos. Gaidys | |
| | |valgo kitokį maistą. | |
|5 |Batai |Nėra mediniai. | |
|6 |Duona |Visi stikliniai, o jis ne. | |
|7 |Eglė |Pas ją nesimato kotas, o pas kitus medžius| |
| | |matosi. | |

2 tiriamojo atsakymai pateikti 3 lentelėje. Iš lentelės Nr.1 matyti,
kad šis tiriamasis padarė vieną klaidą. 6 užduotyje diferencijuodamas
daiktus pasirinko puodelį argumentuodamas tuo, kad jis nevalgomas. Šis
teiginys yra neteisingas, nes šioje užduotyje (priedas Nr. 6) buvo
nupieštas ąsotis, butelis, duona ir puodelis. Mąstant logiškai puodelis,
ąsotis ir butelis aišku nevalgomi, tačiau jie indai, o duona valgoma. Todėl
teisingai reikėjo pasirinkti duoną.

Lentelė Nr.3
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Nes kiti rūbai. | |
| | | | |
| | | | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Nes kiti vaisiai. | |
|3 |Bitė |Visi paukščiai. | |
|4 |Gaidys |Kiti laukiniai žvėrys, o gaidys | |
| | |nelaukinis. | |
|5 |Batai |Kiti daiktai. | |
|6 |Puodelis |Jis nevalgomas. | |
|7 |Eglė |Visi medžiai su lapais, o eglė ne. | |

4 lentelėje pateikti 3 tiriamojo tyrimo duomenys. Kaip matyti
pateiktoje lentelėje, šis tiriamasis nepadarė nei vienos klaidos
diferencijuodamas daiktus ir argumentuodamas savo teiginį.

Lentelė Nr.4
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys netinka prie rūbų. | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | |0 |
|2 |Kopūstas |Kopūstas ne vaisius. | |
|3 |Bitė |Bitė neša medų, o paukščiai neneša. | |
|4 |Gaidys |Gaidys ne miško gyvūnas. | |
|5 |Batai |Avalynė, o kiti baldai. | |
|6 |Duona |Duona valgoma. | |
|7 |Eglė |Eglė žiemą būna su lapais, kiti numeta | |
| | |lapais, taip pat ji turi spyglius. | |

4 tiriamojo duomenys pateikti lentelėje Nr.5. šis tiriamasis, kaip
matyti lentelėje Nr.1 nepadarė nei vienos klaidos diferencijuodamas
daiktus. Tačiau paaiškinimai nelabai tikslūs. Užduotyje Nr.1 (priedas Nr.
1) iš keturių pateiktų daiktų išrinko teisingą – kamuolį, tačiau
argumentavo tuo, kad kamuolys nėra rūbas. Teisingiau būtų, jei 4 tiriamasis
būtų sakęs, jog kamuolys – žaislas. Užduotyje Nr. 5 (priedas Nr.5) išskyrė
batus tačiau teigė, jog baitai nėra mediniai, nors reikėjo paaiškinti, kad
batai nėra baldai.

Lentelė Nr.5
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys – nėra rūbas. | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Kopūstas – ne vaisius. | |
|3 |Bitė |Kitur paukščiai. | |
|4 |Gaidys |Kiti gyvūnai, o jis paukštis. | |
|5 |Batai |Nėra mediniai. | |
|6 |Duona |Kiti daiktai stikliniai. | |
|7 |Eglė |Kiti medžiai su lapais, o ji be lapų. | |

Kaip matyti lentelėje Nr.1 – 5 tiriamasis padarė vieną klaidą 4
užduotyje (priedas Nr.4) teigdamas, kad netinkamas paveikslėlis yra meška.
Nors reikėjo pasirinkti gaidį. Paaiškinimą, kodėl pasirinko šį atsakymo
variantą, matome lentelėje Nr. 6. čia tiriamasis teigia, kad meška nėra
panaši į kitus gyvūnus. Nors teisingai būtų buvę, jei tiriamasis būtų
teigęs, kad gaidys yra naminis paukštis, o kiti miško žvėrys. 6 užduotyje
(priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė, kad nereikalingas piešinėlis yra
duona, tačiau paaiškino neteisingai “ji ne puodelis”, reikėjo paaiškinti,
kad duona valgoma.

Lentelė Nr.6
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kitur rūbai. | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Ne vaisius. | |
|3 |Bitė |Bitė ne paukštis. | |
|4 |Meška |Meška nėra panaši į kitus gyvūnus, o jie | |
| | |tarpusavyje panašūs. | |
|5 |Batai |Batai ne daiktai, juos reikia autis. | |
|6 |Duona |Ji ne puodelis. | |
|7 |Eglė |Eglė ne tokia, kaip kiti medžiai, ji turi| |
| | |spyglius. | |

Lentelėje Nr.1 matyti, kad 6 tiriamasis nepadarė nei vienos
diferencijavimo klaidos, tačiau paaiškinimai neteisingi, tai matyti
lentelėje Nr.7. Užduotyje Nr. 4 (priedas Nr. 4 ) tiriamasis išskyrė gaidį
ir teigė, kad jis “valgo bet ką, taip pat jis gieda”. Teisingai pasakė, kad
jis gieda, bes nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. Užduotyje Nr.6 (
priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė duoną, tačiau paaiškino neteisingai.

Lentelė Nr.7
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys nėra rūbas. Jis yra minkštas | |
| | |rutulys. | |
| | | | |
| | | | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Bitė – vabzdys ir dūzgia. | |
|4 |Gaidys |Gaidys valgo bet ką. Taip pat jis gieda..| |
|5 |Batai |Batai ne baldai. | |
|6 |Duona |Minkšta, o ne stiklinė. | |
|7 |Eglė |Ji su spygliais, kiti be spyglių ir yra | |
| | |su lapais. | |

8 lentelėje pateikti 7 tiriamojo tyrimo duomenys. Šioje lentelėje
matome, kad paaiškinimai nėra visiškai tikslūs, konkretūs. Užduotyje Nr.1
tiriamasis teigia, kad kamuolys guminis, bet dar reikėjo pasakyti, kad jis
– žaislas. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) teigė, kad bitė neša medų, o
paukščiai medaus neneša, tačiau nepasakė, kad bitė – vabzdys. 4 užduotyje
(priedas Nr. 4 ) išskyrė gaidį, tačiau paaiškino, kad jis turi plunksnas,
tačiau nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5)
tiriamasis teigė, kad kiti daiktai mediniai, bet nepasakė, kad batai –
avalynė.

Lentelė Nr.8
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Jis guminis. | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | |4 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Ji neša medų, o paukščiai medaus | |
| | |neneša. | |
|4 |Gaidys |Turi plunksnas. | |
|5 |Batai |Kiti daiktai mediniai. | |
|6 |Duona |Ji valgoma. | |
|7 |Eglė |Ji turi spyglius, kiti medžiai spyglių | |
| | |neturi. | |

8 tiriamojo atsakymai pateikti lentelėje Nr. 9. išskyrė teisingai,
tačiau argumentai neteisingi, arba netikslūs. Pirmoje užduotyje (priedas
Nr.1 ) tiriamasis teigė, kad kamuolys yra pripučiamas, tačiau reikėjo
sakyti, kad jis yra – žaislas. 2 užduotyje (priedas Nr. 2) tiriamasis
teigė, kad kopūstas auga ne ant medžių, tačiau reikėjo sakyti, kad jis –
daržovė. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) reikėjo sakyti, kad bitė vabzdys, o
tiriamasis argumentavo, kad “jos kitokie sparnai, ir ji neturi snapo”. 4
užduotyje (priedas Nr. 4) tiriamasis argumentavo neteisingai, teigdamas,
kad gaidys turi keturis kojų pirštus, nors reikėjo sakyti, kad gaidys –
naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5) tiriamasis teigė, kad batai
yra su raištukais, o ne mediniai, nors reikėjo pasakyti, kad kiti baldai,
o batai – avalynė.

Lentelė Nr.9
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? | |
|s |variantas | | |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys pripučiamas. | |
|2 |Kopūstas |Auga ne ant medžių. | |
|3 |Bitė |Jos kitokie sparnai, ir ji neturi | |
| | |snapo. |5 |
|4 |Gaidys |Kojų pirštai penki. | |
|5 |Batai |Su raištukais, o ne mediniai. | |
|6 |Duona |Ji valgoma. | |
|7 |Eglė |Ji spygliuota. | |

Kaip matyti lentelėje Nr.1 9 tiriamasis nepadarė nei vienos klaidos
diferencijuodamas daiktus. Lentelėje Nr.10 matome, kad argumentuodamas,
kodėl pasirinko tokį paveikslėlį, taip pat nepadarė nei vienos klaidos.

Lentelė Nr.10
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Tai ne rūbas, o žaislas. | |
| | | | |
| | | | |
| | | |0 |
|2 |Kopūstas |Daržovė. | |
|3 |Bitė |Ne paukštis, o vabzdys. | |
|4 |Gaidys |Jis naminis paukštis. | |
|5 |Batai |Ne baldai, o avalynė. | |
|6 |Duona |Ne indas, o maistas. | |
|7 |Eglė |Ji ne lapuotis, o spygliuotis. | |

10 tiriamojo tyrimo duomenys pateikti lentelėje Nr.11. šis tiriamasis
padarė dvi klaidas diferencijuodamas daiktus (lentelė Nr.1). Taip pat
paaiškinimai neteisingi arba nekonkretūs. 1 užduotyje (priedas Nr. 1)
tiriamasis išskyrė sijoną, nors reikėjo išskirti kamuolį. 2 užduotyje
(priedas Nr. 2) išskyrė teisingai – kopūstas, tačiau argumentas neteisingas
“jo kitoks vidurys” iš šio atsakymo matyti, kad 10 tiriamojo labai ribotas
mąstymas. Iš visų pateiktų užduočių, kaip matyti 11 lentelėje, tiriamasis
teisingai argumentavo tik 7 užduoties pasirinktą variantą.

Lentelė Nr.11
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Sijonas |Jis su diržu. | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | | |
| | | |6 |
|2 |Kopūstas |Jo kitoks vidurys. | |
|3 |Bitė |Ji turi pakelti sparnus, o kiti sparnus| |
| | |suglaudžia, taip pat bitė turi daugiau | |
| | |rankų, nori būti panaši į paukštį. | |
|4 |Lapė |Jos tiesios ir stačios ausys. | |
|5 |Batai |Jie ne daiktai. | |
|6 |Duona |Visi daiktai stikliniai, duona minkšta.| |
|7 |Eglė |Eglė spygliuota, o kiti turi lapus. | |

Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų amžiaus
vaikams daiktus diferencijuoti sekasi lengviau, nei argumentuoti, kodėl
išskyrė būtent tą piešinį. Tai galima matyti paveiksle Nr. 1

Teisingų atsakymų skaičius

[pic]

Nors tiriamieji išrinko teisingą nereikalingą daiktą, tačiau
paaiškino neteisingai. Tai matyti paveiksle Nr.2

Argumentuojamų teiginių klaidų skaičius

[pic]

Remiantis 1 ir 2 paveikslais, matyti, kad diferencijuoti daiktus
vaikams sekėsi lengviau, nei paaiškinti kodėl pasirinko vienokį ar kitokį
daiktą. Daugiausiai klaidų argumentuojant teiginį padarė 10 tiriamasis,
taip pat šis tiriamasis padarė daugiausiai klaidų ir diferencijuojant
daiktus. Šiam tiriamajam 6m., jo mąstymas pagal Piaget stadijas vis dar
egocentriškas, manyčiau todėl jis padarė daugiausiai klaidų. Tačiau dauguma
tiriamųjų buvo 6 metų amžiaus, bet jų mąstymas yra labiau išlavėjęs.

Nors tyrime dalyvavo 4 – 7metų vaikai, kurie diferencijuodami nepadarė
nei vienos klaidos, o aiškindami savo teiginį padarė klaidų. Iš jų 7
tiriamasis ir 8 tiriamasis klaidų padarė daugiausiai. Vadinasi jų mąstymas
dar nėra pradėjęs formuotis į loginį, nors pagal Piaget stadijas jau
turėtų būti pradėjęs formuotis. Manau taip yra todėl, kad kiekvienas mes
esame skirtingi ir tuo tarpu vystomės skirtingai, vieni greičiau, kiti
lėčiau. Todėl šiame tyrime paaiškėjo, kad 6m vaikai padaro mažiau klaidų
nei septynių metų. Tačiau tai nereiškia, kad šie vaikai protingesni. Manau
taip atsitiko todėl ,kad šie vaikai yra iš skirtingų šeimų, kurių
išsilavinimas skirtingas ir skirtinga socialinė padėtis.

APIBENDRINIMAS

Atlikus tyrimą pagal metodiką “ketvirtas nereikalingas” pasitvirtino
Piaget kognityvinės raidos teorijos mąstymo stadijos, kad 2-6 metų amžiaus
vaikai pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir jų mąstymas dar yra
egocentriškas ir Piaget šią stadiją vadina priešoperacine. 7-11 m.
konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda mąstyti logiškai.

6-7 metų amžiaus vaikų mąstymas dar yra egocentriškas, tačiau po
truputį vaikai pradeda taikyti loginį mąstymą. Tai patvirtina tai, kad 6-7
metų vaikai išskyrę teisingą paveikslėlį paaiškinti, kodėl pasirinko būtent
jį ne visada sugeba konkrečiai. Svarbu tai, kad tiriamieji buvo pirmokai ir
tyrimas buvo atliktas vasario mėnesį. Vadinasi vaikai buvo susipažinę su
jiems pateiktais daiktais, augalais gyvūnais ir žinojo jų savybes. Tačiau
kai kelių rūšių daiktai buvo vienoje vietoje vaikams sunkiai sekėsi
paaiškinti kodėl išskiria būtent tą daiktą. Vadinasi vaikų mąstymas dar
nėra loginis, bet negalima teigti, kad egocentriškas. Manyčiau, šiame
amžiaus tarpsnyje vaikų mąstymas yra tarp egocentriško ir loginio.

LITERATŪRA

1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.

Vilnius. Mokslas.,1986

2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas

studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995

3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto

leidykla, 2001

4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993

5. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, Vytauto Didžiojo

universitetas, 2001. (p. 95-108)

6. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. V., 1983

7. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius. Valstybinis

leidybos centras., 1996

PRIEDAI

DUOMENŲ APRAŠYMO LENTELĖ

Lytis ............
Amžius ..........

|Uždu| | |
|otie|Atsakymo | |
|s |variantas |Kodėl? |
|Nr. | | |
| | | |
|1 | | |
| | | |
|2 | | |
| | | |
|3 | | |
| | | |
|4 | | |
| | | |
|5 | | |
| | | |
|6 | | |
| | | |
|7 | | |

1.

Leave a Comment