Įvadas
Mąstymo psichologija – viena iš labiausiai išvystytų psichologijos mokslo sričių. Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindinių psichologijos tyrimo problemų. Domėjimasis mąstymo psichologija neblėsta ir šiais laikais. Apie mąstymą daug rašė: R. Koffemanas, K. Maredith, J.
Steele, A. Jacikevičius, F. Gonobolinskas, A. Gučas, E. Rimkutė, M.
Verthaimeris, V. Keleris ir kiti.
Mąstymas dažnai traktuojamas kaip perėjimas nuo nežinomo prie žinomo, nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymas yra jutimais nepažystamų tikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.
Mąstymas praplečia jutimo pažinimo galimybes, nes jo dėka galime gauti tokią informaciją, kurios jutimo organais negausime. Mąstymas prasideda nuo probleminės situacijos. Jos susidaro iškeliant klausimą ir po to yra sprendžiamos tam tikrais etapais. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba, nes žmogus galvodamas paprastai mintyse išreiškia žodžiais ir frazėmis.
Savo mintis vadiname vidine kalba. Tačiau būna atvejų, kai žmogus neįstengia savo minčių išreikšti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad mintis egzistuoja be žodinės formos. Šio atveju žmogui sunku pereiti nuo vidinės kalbos prie jos išorinės išraiškos ir išsakyti mintį kitiems žmonėms taip, kad ją suprastų.
Mąstydamas žmogus tiria aplinką, analizuoja, daro išvadas, apibendrina.taigi mąstymas – psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti apibendrintu pasaulio atspindėjimu. (R. Kaffemanas, 2001). Mąstymas yra apibendrintas tikrovės atspindėjimas.
Kadangi kasdien visuomenė tobulėja, kai reikia, kad kiekvienas iš mūsų sugebėtų kritiškai mąstyti. Todėl kritiškai mąstyti reikia pradėti mokyti jau nuo pat kūdikystės.
Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų ar reiškinių ryšius sprendžiamus žmonių pažinimo procese. Mąstymas gali būti taip pat apibūdinamas kaip manipuliavimas patyrimo informacija vidiniame plane. Mąstymo metu vykstančias manipuliacijas galima apibūdinti per mąstymo operacijas, tai yra veiksmus, kuriais keičiamas mąstymo
Turinys
Pagrindinės mąstymo operacijos yra:
✓ Analizavimo operacija – mąstymo skaidymas iš visumos į dalis.
✓ Sintezavimo operacija – priešybė analizei, minčių jungimas į visumą.
✓ Lyginimo operacija – nustatomi objektų panašumai, skirtumai.
✓ Abstrahavimo – atskirų savybių ar objekto dalykų atskyrimas nuo visumos.
✓ Apibendrinimas – bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas ir gautos išvados išplėtimas nagrinėtiems atvejams.
Mąstymas gali būti vaizdinis. Jis gali būti apibūdinamas kaip manipuliavimas vaizdiniais. Shepardo ir Metzlerio tyrimai leidžia manyti, kad regos suvokti objektai saugomi atmintyje vaizdų analogine forma.
Vadinasi plane pasirodantys vaizdiniai yra daug kuo panašūs į suvokiamus vaizdus – didesniuose vaizdiniuose detales lengviau įžiūrėti nei mažesniuose. Tačiau tuo pačiu metu vaizdiniai labai retai kada yra panašūs į fotografiją, tai yra atspindi objektą labai tiksliai. (A. Jacikevičius,
1995)
Sąvokinis mąstymas. Sąvoka gali būti apibūdinama kaip objektų klasei bendrų savybių išskyrimas. Sąvokos užtikrina mūsų mąstymo ekonomiškumą.
Nuspręsdami, kad objektas gali būti apibūdinamas tam tikra sąvoka, mes priskiriame objektą tam tikrai klasei- jį kategorizuojame. Objekto kategorizacija leidžia mums žinoti ne tik tiesiogiai suvokiamas jo savybes, bet ir savybes, kurių konkrečiu momentu su jutimais suvokti negalime, bet žinome, kad tos klasės objektai tomis savybėmis pasižymi. Sąvokos gali būti skirstomos į klasikines ir “neaiškias”. Klasikinės sąvokos turi būtinas savybes, kuriomis objektas turi pasižymėti. “Neaiškios” sąvokos yra tokios sąvokos, kurių būtinos savybės nėra aiškios arba nėra akivaizdžios, arba galima objektui pritaikyti sąvoką. (R. Koffemanas,2001)
Mes esame racionalūs, nes gebame susidaryti sąvokas ir jomis naudotis.
Mes taip pat sprendžiame problemas – susidorojame su naujomis situacijomis, kai nežinome tikslaus atsakymo. Aišku ne visas problemas išsprendžiame teisingai, spręsdami kai kurias situacijas mes kartais klystame. Spręsdami problemas, galime žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Tai vadinama –
algoritmu. Algoritmai gali pareikalauti daug darbo todėl spręsdami problemas taikome paprastas praktiškas strategijas kurios vadinamos euristikomis. Kartais kokią nors sprendimo strategiją taikome to nežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Norint išspręsti tam tikrą problemą reikia gerai pasukti galvą. Tai vadinama – įžvalga. Įžvalga būdinga ne tik žmogui. Žmogaus gyvenime įžvalga yra įprastas dalykas.
Išsprendę keblią problemą ar konfliktą jaučiamės laimingi.
Uždavinių sprendimą įtakoja per kasdienę patirtį suformuotos folklorinės gyvenimo taisyklės – euristikos. Daugiausia jos būna teisingos ir situacijose sutaupo daug laiko ir energijos. Tačiau kai kuriais atvejais jos tampa lyg “stabdis” staigiam tikimybių įvertinimui. Standartiniai “stabdžiai”:
✓ Prieinamumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė tokių įvykių kuriuos koriuos lengviau atsimename.
✓ Tipiškumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė atsitikti įvykiui, kuris geriau atitinka mūsų įsivaizduojamą prototipą.
✓ “Pradinio lygio ir pataisymo” euristika – vertindami skaičius, iš patirties mes nustatome pradinį laukiamą lygį, po to pagal gaunamą informaciją po truputį tą lygį koreguojame. Klaidų šaltinis čia yra tas, kad pradinis lygis iškreipia tolesnius vertinimus, net jei jis nustatomas labai nerealiai. Lyginant su pradiniu lygiu mūsų mintyse daromi pataisymai linkę būti nedideli.
Sprendimų priėmimą įtakoja dar keletas veiksnių. Priimdami sprendimus dėl sumų mes linkę daryti procentinius palyginimus, o ne palyginimus absoliutinėmis sumomis. Be to ieškodami sprendimo mes linkę siekti informacijos, kuri patvirtina mūsų nuomones, įsitikinimus ir variantus, o ne informacijos, kuri juos paneigia. Tai kartais trukdo laiku suprasti sprendimą.
Dažniausiai pasitaiko šitokie patologinio mąstymo bruožai:
✓ mąstymo pagreitėjimas. Minčių daug, tačiau problemos paviršutiniškos, greit keičia viena kitą. Pasireiškia greita kalba.
✓ Mąstymo sulėtėjimas. Lėta minčių eiga, kalba su pauzėmis, kartoja tuos pačius žodžius.
✓ Mąstymo klampumas. Ištęsia samprotavimus, paskęsta nereikšmingose smulkmenose, negali užbaigti pasakojimų, vis klimpsta į naujas detales.
✓ Rezonieriškas mąstymas. Asmuo kelia įvairias nereikšmingas problemas, linksta į tuščius svarstymus, nepajėgia atrinkti pirmaeilės reikšmės problemų ir ieškoti jų sprendimų.
✓ Mąstymo susiskaidymas. Pasireiškia minčių nenuoseklumas , netikėtais šuoliais, nesąraišingais svarstymais, liudijančias apie šizofrenijos pradmenis.
✓ Fiksuotos idėjos. Jos labai įvairios: fobijos, didybės manijos, persekiojimo idėjos, pavydo idėjos, perdėtas prietaringumas.
Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalbą – ištarti, parašyti ar gestais parodyti žodžiai ir tai, kaip mes juos deriname mąstydami ir bendraudami. Žmonės nuo seno skelbė, kad kalba juos iškelianti aukščiau visų kitų gyvūnų. Anot Atkinson ir jo kolegų, kalbą galima sąlyginai suskaidyti į tris lygius: kalbos garsai, žodžiai, sakiniai.
Žemiausiame lygyje yra kalbos garsai (dažnai mokantis kitos kalbos yra labai sunku išmokti, o kartais ir išgirsti nežinomą garsą). Garsus jungiame į žodžius ir kitus prasmingus junginius. Žodžiai tampa mąstymo kategorijų arba sąvokų išraiška. Pagrindinė žodžio savybė yra prasmingumas. Tačiau vienas žodis gali turėti keletą prasmių. Galiausiai iš žodžių suformuojame frazes ir sakinius. Sakiniais išreiškiam mintis.
Mąstymo procese ne šiaip sau kaupiamos žinios, bet jos analizuojamos ir sintezuojamos, apibendrinamos ir abstrahuojamos. Aplinkos daiktų ir reiškinių pažinimo eigą galima apibrėžti taip:
|MĄSTYMAS |
| | | | |PRAKTINĖ | |ATMINTIES | | |
|JUTIMAS | |SUVOKIMAS | |VEIKLA | |VAIZDINIAI | |SĄVOKOS |
Daug apie vaikų mąstymą rašė Ž. Piaget. Jis ypač pabrėžia spontanišką mąstymo raidą individualioje vaiko veikloje, kiek sumenkindamas visuomeninės jo praktikos ir mokymosi vaidmenį. Jis išskiria keturias stadijas:
1. 0-2 m. sensomotorinis vystymasis – vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius gebėjimus. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada kai jis negali jų matyti.
2. 2-6 m. priešoperacinė stadija – vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas dar yra egocentriškas.
Vaikas pradeda suprasti kitų požiūrį.
3. 7-11 m. konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda suprasti ir taikyti logines operacijas. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas padeda lankyti mokyklą ir pradeda suprasti konkrečias sąvokas.
4. 11-15m. formalių operacijų stadija. Paauglys geba mąstyti abstrakčiomis sąvokomis
Psichologas Dž. Bruneris, tirdamas, kaip žmonės suranda klasifikacijos principą, nustatė (1956) tris pagrindinius individualių strategijų tipus.
1. vienalaikio tyrinėjimo, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias prielaidas ir bando jas įvertinti.
2. nuoseklaus tyrinėjimo, kai vienu metu iškeliama ir tikrinama tik viena prielaida, paskui pereinama prie kitos.
3. susitelkimo strategija, kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti.
Žmogus diferencijuodamas daiktus naudoja lyginimo operaciją. Tai žmogaus mąstymo operacija, kuri nustato objektų panašumus, skirtumus ar tapatumus. Šiam nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Objektai yra sugretinami tada, kai tarp jų yra koks nors ryšys. Sugretinti objektai išmatuojami pagal kokį nors vieną požymį- dydį, naudingumą, formą, spalvą, grupes ir pan. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis
Metodikos “ketvirtas nereikalingas” tyrimo aprašymas
TYRIAMŲJŲ APRAŠYMAS:
Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus. Iš jų 5 mergaitės ir
5 berniukai. Tiriamųjų grupė buvo pasirinkta atsitiktine tvarka. Į šią grupelę pateko silpniau ir geriau besimokantys 1 klasės mokiniai.
TYRIMO LAIKAS IR VIETA:
Tyrimą atlikau vasario mėnesį. Su vaikais kalbėjau klasėje, kai nieko šalia nebuvo.
DUOMENŲ RINKIMO METODAS:
Tyrimui naudojau piešinius, kuriuose buvo nupiešti keturi daiktai. Iš kurių reikėjo išrinkti vieną netinkantį kitiems trims. Tokių užduočių sudariau septynias. Registruoti vaikų atsakymams sudariau lentelę (žiūrėti priede
Nr. ) į kurią rašiau vaikų pateiktus atsakymus. Šitokių lentelių turėjau
14 (tiek kiek vaikų).
DUOMENŲ RINKIMO INSTRUMENTAS:
Užduotys, kurias vaikams paaiškinau žodžiu: “Štai matai keturis paveikslėlius, tau reikės išrinkti vieną, kuris netinka ir pasakyti kodėl šis piešinys netinka”. Kai atsako į pirmą užduotį, atverčiu antrą užduotį ir taip, kol išsprendžia visas septynias užduotis.
Rezultatų analizė
Apklausus 14 vaikų sudariau lentelę, kurioje surašiau vaikų atsakymus ir padarytų teisingų atsakymų skaičių (žiūrėti lentelę Nr. 1)
Lentelėje Nr.1 matyti vaikų teisingų atsakymų skaičius. Tačiau vaikai pasirinkdami atsakymą, turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tą atsakymą.
Lentelė Nr.1
| | | |Klai|
| | |Vaikų atsakymai |dos |
|Lytis |Tiriamieji | | |
|1 |Kamuolys |Kitur rūbai, o kamuolys ne rūbas. | |
| | | |5 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Kitur paukščiai, o bitė vabzdys. | |
|4 |Gaidys |Medinės kojos, o kitur minkštos. Gaidys | |
| | |valgo kitokį maistą. | |
|5 |Batai |Nėra mediniai. | |
|6 |Duona |Visi stikliniai, o jis ne. | |
|7 |Eglė |Pas ją nesimato kotas, o pas kitus medžius| |
| | |matosi. | |
2 tiriamojo atsakymai pateikti 3 lentelėje. Iš lentelės Nr.1 matyti, kad šis tiriamasis padarė vieną klaidą. 6 užduotyje diferencijuodamas daiktus pasirinko puodelį argumentuodamas tuo, kad jis nevalgomas. Šis teiginys yra neteisingas, nes šioje užduotyje (priedas Nr. 6) buvo nupieštas ąsotis, butelis, duona ir puodelis. Mąstant logiškai puodelis, ąsotis ir butelis aišku nevalgomi, tačiau jie indai, o duona valgoma. Todėl teisingai reikėjo pasirinkti duoną.
Lentelė Nr.3
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Nes kiti rūbai. | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Nes kiti vaisiai. | |
|3 |Bitė |Visi paukščiai. | |
|4 |Gaidys |Kiti laukiniai žvėrys, o gaidys | |
| | |nelaukinis. | |
|5 |Batai |Kiti daiktai. | |
|6 |Puodelis |Jis nevalgomas. | |
|7 |Eglė |Visi medžiai su lapais, o eglė ne. | |
4 lentelėje pateikti 3 tiriamojo tyrimo duomenys. Kaip matyti pateiktoje lentelėje, šis tiriamasis nepadarė nei vienos klaidos diferencijuodamas daiktus ir argumentuodamas savo teiginį.
Lentelė Nr.4
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys netinka prie rūbų. | |
| | | |0 |
|2 |Kopūstas |Kopūstas ne vaisius. | |
|3 |Bitė |Bitė neša medų, o paukščiai neneša. | |
|4 |Gaidys |Gaidys ne miško gyvūnas. | |
|5 |Batai |Avalynė, o kiti baldai. | |
|6 |Duona |Duona valgoma. | |
|7 |Eglė |Eglė žiemą būna su lapais, kiti numeta | |
| | |lapais, taip pat ji turi spyglius. | |
4 tiriamojo duomenys pateikti lentelėje Nr.5. šis tiriamasis, kaip matyti lentelėje Nr.1 nepadarė nei vienos klaidos diferencijuodamas daiktus. Tačiau paaiškinimai nelabai tikslūs. Užduotyje Nr.1 (priedas Nr.
1) iš keturių pateiktų daiktų išrinko teisingą – kamuolį, tačiau argumentavo tuo, kad kamuolys nėra rūbas. Teisingiau būtų, jei 4 tiriamasis būtų sakęs, jog kamuolys – žaislas. Užduotyje Nr. 5 (priedas Nr.5) išskyrė batus tačiau teigė, jog baitai nėra mediniai, nors reikėjo paaiškinti, kad batai nėra baldai.
Lentelė Nr.5
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys – nėra rūbas. | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Kopūstas – ne vaisius. | |
|3 |Bitė |Kitur paukščiai. | |
|4 |Gaidys |Kiti gyvūnai, o jis paukštis. | |
|5 |Batai |Nėra mediniai. | |
|6 |Duona |Kiti daiktai stikliniai. | |
|7 |Eglė |Kiti medžiai su lapais, o ji be lapų. | |
Kaip matyti lentelėje Nr.1 – 5 tiriamasis padarė vieną klaidą 4
užduotyje (priedas Nr.4) teigdamas, kad netinkamas paveikslėlis yra meška.
Nors reikėjo pasirinkti gaidį. Paaiškinimą, kodėl pasirinko šį atsakymo variantą, matome lentelėje Nr. 6. čia tiriamasis teigia, kad meška nėra panaši į kitus gyvūnus. Nors teisingai būtų buvę, jei tiriamasis būtų teigęs, kad gaidys yra naminis paukštis, o kiti miško žvėrys. 6 užduotyje (priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė, kad nereikalingas piešinėlis yra duona, tačiau paaiškino neteisingai “ji ne puodelis”, reikėjo paaiškinti, kad duona valgoma.
Lentelė Nr.6
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kitur rūbai. | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Ne vaisius. | |
|3 |Bitė |Bitė ne paukštis. | |
|4 |Meška |Meška nėra panaši į kitus gyvūnus, o jie | |
| | |tarpusavyje panašūs. | |
|5 |Batai |Batai ne daiktai, juos reikia autis. | |
|6 |Duona |Ji ne puodelis. | |
|7 |Eglė |Eglė ne tokia, kaip kiti medžiai, ji turi| |
| | |spyglius. | |
Lentelėje Nr.1 matyti, kad 6 tiriamasis nepadarė nei vienos diferencijavimo klaidos, tačiau paaiškinimai neteisingi, tai matyti lentelėje Nr.7. Užduotyje Nr. 4 (priedas Nr. 4 ) tiriamasis išskyrė gaidį ir teigė, kad jis “valgo bet ką, taip pat jis gieda”. Teisingai pasakė, kad jis gieda, bes nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. Užduotyje Nr.6 (
priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė duoną, tačiau paaiškino neteisingai.
Lentelė Nr.7
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys nėra rūbas. Jis yra minkštas | |
| | |rutulys. | |
| | | |2 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Bitė – vabzdys ir dūzgia. | |
|4 |Gaidys |Gaidys valgo bet ką. Taip pat jis gieda..| |
|5 |Batai |Batai ne baldai. | |
|6 |Duona |Minkšta, o ne stiklinė. | |
|7 |Eglė |Ji su spygliais, kiti be spyglių ir yra | |
| | |su lapais. | |
8 lentelėje pateikti 7 tiriamojo tyrimo duomenys. Šioje lentelėje matome, kad paaiškinimai nėra visiškai tikslūs, konkretūs. Užduotyje Nr.1
tiriamasis teigia, kad kamuolys guminis, bet dar reikėjo pasakyti, kad jis
– žaislas. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) teigė, kad bitė neša medų, o paukščiai medaus neneša, tačiau nepasakė, kad bitė – vabzdys. 4 užduotyje (priedas Nr. 4 ) išskyrė gaidį, tačiau paaiškino, kad jis turi plunksnas, tačiau nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5)
tiriamasis teigė, kad kiti daiktai mediniai, bet nepasakė, kad batai –
avalynė.
Lentelė Nr.8
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Jis guminis. | |
| | | |4 |
|2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | |
|3 |Bitė |Ji neša medų, o paukščiai medaus | |
| | |neneša. | |
|4 |Gaidys |Turi plunksnas. | |
|5 |Batai |Kiti daiktai mediniai. | |
|6 |Duona |Ji valgoma. | |
|7 |Eglė |Ji turi spyglius, kiti medžiai spyglių | |
| | |neturi. | |
8 tiriamojo atsakymai pateikti lentelėje Nr. 9. išskyrė teisingai, tačiau argumentai neteisingi, arba netikslūs. Pirmoje užduotyje (priedas
Nr.1 ) tiriamasis teigė, kad kamuolys yra pripučiamas, tačiau reikėjo sakyti, kad jis yra – žaislas. 2 užduotyje (priedas Nr. 2) tiriamasis teigė, kad kopūstas auga ne ant medžių, tačiau reikėjo sakyti, kad jis –
daržovė. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) reikėjo sakyti, kad bitė vabzdys, o tiriamasis argumentavo, kad “jos kitokie sparnai, ir ji neturi snapo”. 4
užduotyje (priedas Nr. 4) tiriamasis argumentavo neteisingai, teigdamas, kad gaidys turi keturis kojų pirštus, nors reikėjo sakyti, kad gaidys –
naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5) tiriamasis teigė, kad batai yra su raištukais, o ne mediniai, nors reikėjo pasakyti, kad kiti baldai, o batai – avalynė.
Lentelė Nr.9
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? | |
|s |variantas | | |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys pripučiamas. | |
|2 |Kopūstas |Auga ne ant medžių. | |
|3 |Bitė |Jos kitokie sparnai, ir ji neturi | |
| | |snapo. |5 |
|4 |Gaidys |Kojų pirštai penki. | |
|5 |Batai |Su raištukais, o ne mediniai. | |
|6 |Duona |Ji valgoma. | |
|7 |Eglė |Ji spygliuota. | |
Kaip matyti lentelėje Nr.1 9 tiriamasis nepadarė nei vienos klaidos diferencijuodamas daiktus. Lentelėje Nr.10 matome, kad argumentuodamas, kodėl pasirinko tokį paveikslėlį, taip pat nepadarė nei vienos klaidos.
Lentelė Nr.10
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Tai ne rūbas, o žaislas. | |
| | | |0 |
|2 |Kopūstas |Daržovė. | |
|3 |Bitė |Ne paukštis, o vabzdys. | |
|4 |Gaidys |Jis naminis paukštis. | |
|5 |Batai |Ne baldai, o avalynė. | |
|6 |Duona |Ne indas, o maistas. | |
|7 |Eglė |Ji ne lapuotis, o spygliuotis. | |
10 tiriamojo tyrimo duomenys pateikti lentelėje Nr.11. šis tiriamasis padarė dvi klaidas diferencijuodamas daiktus (lentelė Nr.1). Taip pat paaiškinimai neteisingi arba nekonkretūs. 1 užduotyje (priedas Nr. 1)
tiriamasis išskyrė sijoną, nors reikėjo išskirti kamuolį. 2 užduotyje (priedas Nr. 2) išskyrė teisingai – kopūstas, tačiau argumentas neteisingas “jo kitoks vidurys” iš šio atsakymo matyti, kad 10 tiriamojo labai ribotas mąstymas. Iš visų pateiktų užduočių, kaip matyti 11 lentelėje, tiriamasis teisingai argumentavo tik 7 užduoties pasirinktą variantą.
Lentelė Nr.11
|Uždu| | | |
|otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų |
|s |variantas | |klaidos |
|Nr. | | | |
|1 |Sijonas |Jis su diržu. | |
| | | |6 |
|2 |Kopūstas |Jo kitoks vidurys. | |
|3 |Bitė |Ji turi pakelti sparnus, o kiti sparnus| |
| | |suglaudžia, taip pat bitė turi daugiau | |
| | |rankų, nori būti panaši į paukštį. | |
|4 |Lapė |Jos tiesios ir stačios ausys. | |
|5 |Batai |Jie ne daiktai. | |
|6 |Duona |Visi daiktai stikliniai, duona minkšta.| |
|7 |Eglė |Eglė spygliuota, o kiti turi lapus. | |
Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų amžiaus vaikams daiktus diferencijuoti sekasi lengviau, nei argumentuoti, kodėl išskyrė būtent tą piešinį. Tai galima matyti paveiksle Nr. 1
Teisingų atsakymų skaičius
[pic]
Nors tiriamieji išrinko teisingą nereikalingą daiktą, tačiau paaiškino neteisingai. Tai matyti paveiksle Nr.2
Argumentuojamų teiginių klaidų skaičius
[pic]
Remiantis 1 ir 2 paveikslais, matyti, kad diferencijuoti daiktus vaikams sekėsi lengviau, nei paaiškinti kodėl pasirinko vienokį ar kitokį daiktą. Daugiausiai klaidų argumentuojant teiginį padarė 10 tiriamasis, taip pat šis tiriamasis padarė daugiausiai klaidų ir diferencijuojant daiktus. Šiam tiriamajam 6m., jo mąstymas pagal Piaget stadijas vis dar egocentriškas, manyčiau todėl jis padarė daugiausiai klaidų. Tačiau dauguma tiriamųjų buvo 6 metų amžiaus, bet jų mąstymas yra labiau išlavėjęs.
Nors tyrime dalyvavo 4 – 7metų vaikai, kurie diferencijuodami nepadarė nei vienos klaidos, o aiškindami savo teiginį padarė klaidų. Iš jų 7
tiriamasis ir 8 tiriamasis klaidų padarė daugiausiai. Vadinasi jų mąstymas dar nėra pradėjęs formuotis į loginį, nors pagal Piaget stadijas jau turėtų būti pradėjęs formuotis. Manau taip yra todėl, kad kiekvienas mes esame skirtingi ir tuo tarpu vystomės skirtingai, vieni greičiau, kiti lėčiau. Todėl šiame tyrime paaiškėjo, kad 6m vaikai padaro mažiau klaidų nei septynių metų. Tačiau tai nereiškia, kad šie vaikai protingesni. Manau taip atsitiko todėl ,kad šie vaikai yra iš skirtingų šeimų, kurių išsilavinimas skirtingas ir skirtinga socialinė padėtis.
Apibendrinimas
Atlikus tyrimą pagal metodiką “ketvirtas nereikalingas” pasitvirtino
Piaget kognityvinės raidos teorijos mąstymo stadijos, kad 2-6 metų amžiaus vaikai pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir jų mąstymas dar yra egocentriškas ir Piaget šią stadiją vadina priešoperacine. 7-11 m.
konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda mąstyti logiškai.
6-7 metų amžiaus vaikų mąstymas dar yra egocentriškas, tačiau po truputį vaikai pradeda taikyti loginį mąstymą. Tai patvirtina tai, kad 6-7
metų vaikai išskyrę teisingą paveikslėlį paaiškinti, kodėl pasirinko būtent jį ne visada sugeba konkrečiai. Svarbu tai, kad tiriamieji buvo pirmokai ir tyrimas buvo atliktas vasario mėnesį. Vadinasi vaikai buvo susipažinę su jiems pateiktais daiktais, augalais gyvūnais ir žinojo jų savybes. Tačiau kai kelių rūšių daiktai buvo vienoje vietoje vaikams sunkiai sekėsi paaiškinti kodėl išskiria būtent tą daiktą. Vadinasi vaikų mąstymas dar nėra loginis, bet negalima teigti, kad egocentriškas. Manyčiau, šiame amžiaus tarpsnyje vaikų mąstymas yra tarp egocentriško ir loginio.
Literatūra
1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija.
Vilnius. Mokslas.,1986
2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995
3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001
4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993
5. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2001. (p. 95-108)
6. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. V., 1983
7. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius. Valstybinis leidybos centras., 1996
PRIEDAI
DUOMENŲ APRAŠYMO LENTELĖ
Lytis …………………………..
Amžius ……………………..
|Uždu| | |
|otie|Atsakymo | |
|s |variantas |Kodėl? |
|Nr. | | |
|1 | | |
|2 | | |
|3 | | |
|4 | | |
|5 | | |
|6 | | |
|7 | | |
1.