TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS 8
REZULTATŲ ANALIZĖ 9
APIBENDRINIMAS 17
LITERATŪRA 18
ĮVADAS
Mąstymo psichologija – viena iš labiausiai išvystytų psichologijosmokslo sričių. Visais laikais mąstymas buvo viena iš pagrindiniųpsichologijos tyrimo problemų. Domėjimasis mąstymo psichologija neblėsta iršiais laikais. Apie mąstymą daug rašė: R. Koffemanas, K. Maredith, J.Steele, A. Jacikevičius, F. Gonobolinskas, A. Gučas, E. Rimkutė, M.Verthaimeris, V. Keleris ir kiti. Mąstymas dažnai traktuojamas kaip perėjimas nuo nežinomo prie žinomo,nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymas yra jutimais nepažystamųtikrovės daiktų ar reiškinių bei sudėtingų santykių pažinimo procesas.Mąstymas praplečia jutimo pažinimo galimybes, nes jo dėka galime gautitokią informaciją, kurios jutimo organais negausime. Mąstymas prasideda nuoprobleminės situacijos. Jos susidaro iškeliant klausimą ir po to yrasprendžiamos tam tikrais etapais. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba,nes žmogus galvodamas paprastai mintyse išreiškia žodžiais ir frazėmis.Savo mintis vadiname vidine kalba. Tačiau būna atvejų, kai žmogusneįstengia savo minčių išreikšti žodžiais. Tačiau tai nereiškia, kad mintisegzistuoja be žodinės formos. Šio atveju žmogui sunku pereiti nuo vidinėskalbos prie jos išorinės išraiškos ir išsakyti mintį kitiems žmonėms taip,kad ją suprastų. Mąstydamas žmogus tiria aplinką, analizuoja, daro išvadas,apibendrina.taigi mąstymas – psichinė žmogaus veikla, pasireiškiantiapibendrintu pasaulio atspindėjimu. (R. Kaffemanas, 2001). Mąstymas yraapibendrintas tikrovės atspindėjimas. Kadangi kasdien visuomenė tobulėja, kai reikia, kad kiekvienas iš mūsųsugebėtų kritiškai mąstyti. Todėl kritiškai mąstyti reikia pradėti mokytijau nuo pat kūdikystės.
Mąstymo turinį sudaro įvairiausios problemos apie tikrovės daiktų arreiškinių ryšius sprendžiamus žmonių pažinimo procese. Mąstymas gali būtitaip pat apibūdinamas kaip manipuliavimas patyrimo informacija vidiniameplane. Mąstymo metu vykstančias manipuliacijas galima apibūdinti permąstymo operacijas, tai yra veiksmus, kuriais keičiamas mąstymo turinys. Pagrindinės mąstymo operacijos yra: ✓ Analizavimo operacija – mąstymo skaidymas iš visumos į dalis. ✓ Sintezavimo operacija – priešybė analizei, minčių jungimas į visumą. ✓ Lyginimo operacija – nustatomi objektų panašumai, skirtumai. ✓ Abstrahavimo – atskirų savybių ar objekto dalykų atskyrimas nuo visumos. ✓ Apibendrinimas – bendrų ir esminių objektų savybių susiejimas ir gautos išvados išplėtimas nagrinėtiems atvejams. Mąstymas gali būti vaizdinis. Jis gali būti apibūdinamas kaipmanipuliavimas vaizdiniais. Shepardo ir Metzlerio tyrimai leidžia manyti,kad regos suvokti objektai saugomi atmintyje vaizdų analogine forma.Vadinasi plane pasirodantys vaizdiniai yra daug kuo panašūs į suvokiamusvaizdus – didesniuose vaizdiniuose detales lengviau įžiūrėti neimažesniuose. Tačiau tuo pačiu metu vaizdiniai labai retai kada yra panašūsį fotografiją, tai yra atspindi objektą labai tiksliai. (A. Jacikevičius,1995) Sąvokinis mąstymas. Sąvoka gali būti apibūdinama kaip objektų klaseibendrų savybių išskyrimas. Sąvokos užtikrina mūsų mąstymo ekonomiškumą.Nuspręsdami, kad objektas gali būti apibūdinamas tam tikra sąvoka, mespriskiriame objektą tam tikrai klasei- jį kategorizuojame. Objektokategorizacija leidžia mums žinoti ne tik tiesiogiai suvokiamas jo savybes,bet ir savybes, kurių konkrečiu momentu su jutimais suvokti negalime, betžinome, kad tos klasės objektai tomis savybėmis pasižymi. Sąvokos gali būtiskirstomos į klasikines ir “neaiškias”. Klasikinės sąvokos turi būtinassavybes, kuriomis objektas turi pasižymėti. “Neaiškios” sąvokos yra tokiossąvokos, kurių būtinos savybės nėra aiškios arba nėra akivaizdžios, arbagalima objektui pritaikyti sąvoką. (R. Koffemanas,2001) Mes esame racionalūs, nes gebame susidaryti sąvokas ir jomis naudotis.Mes taip pat sprendžiame problemas – susidorojame su naujomis situacijomis,kai nežinome tikslaus atsakymo. Aišku ne visas problemas išsprendžiameteisingai, spręsdami kai kurias situacijas mes kartais klystame. Spręsdamiproblemas, galime žengti nuosekliai žingsnis po žingsnio. Tai vadinama –algoritmu. Algoritmai gali pareikalauti daug darbo todėl spręsdamiproblemas taikome paprastas praktiškas strategijas kurios vadinamoseuristikomis. Kartais kokią nors sprendimo strategiją taikome tonežinodami: atsakymas tiesiog ateina į galvą. Norint išspręsti tam tikrąproblemą reikia gerai pasukti galvą. Tai vadinama – įžvalga. Įžvalgabūdinga ne tik žmogui. Žmogaus gyvenime įžvalga yra įprastas dalykas.Išsprendę keblią problemą ar konfliktą jaučiamės laimingi. Uždavinių sprendimą įtakoja per kasdienę patirtį suformuotosfolklorinės gyvenimo taisyklės – euristikos. Daugiausia jos būna teisingosir situacijose sutaupo daug laiko ir energijos. Tačiau kai kuriais atvejaisjos tampa lyg “stabdis” staigiam tikimybių įvertinimui. Standartiniai“stabdžiai”: ✓ Prieinamumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė tokių įvykių kuriuos koriuos lengviau atsimename. ✓ Tipiškumo euristika – mes linkę manyti, kad didesnė tikimybė atsitikti įvykiui, kuris geriau atitinka mūsų įsivaizduojamą prototipą. ✓ “Pradinio lygio ir pataisymo” euristika – vertindami skaičius, iš patirties mes nustatome pradinį laukiamą lygį, po to pagal gaunamą informaciją po truputį tą lygį koreguojame. Klaidų šaltinis čia yra tas, kad pradinis lygis iškreipia tolesnius vertinimus, net jei jis nustatomas labai nerealiai. Lyginant su pradiniu lygiu mūsų mintyse daromi pataisymai linkę būti nedideli. Sprendimų priėmimą įtakoja dar keletas veiksnių. Priimdami sprendimusdėl sumų mes linkę daryti procentinius palyginimus, o ne palyginimusabsoliutinėmis sumomis. Be to ieškodami sprendimo mes linkę siektiinformacijos, kuri patvirtina mūsų nuomones, įsitikinimus ir variantus, one informacijos, kuri juos paneigia. Tai kartais trukdo laiku suprastisprendimą. Dažniausiai pasitaiko šitokie patologinio mąstymo bruožai: ✓ mąstymo pagreitėjimas. Minčių daug, tačiau problemos paviršutiniškos, greit keičia viena kitą. Pasireiškia greita kalba. ✓ Mąstymo sulėtėjimas. Lėta minčių eiga, kalba su pauzėmis, kartoja tuos pačius žodžius. ✓ Mąstymo klampumas. Ištęsia samprotavimus, paskęsta nereikšmingose smulkmenose, negali užbaigti pasakojimų, vis klimpsta į naujas detales. ✓ Rezonieriškas mąstymas. Asmuo kelia įvairias nereikšmingas problemas, linksta į tuščius svarstymus, nepajėgia atrinkti pirmaeilės reikšmės problemų ir ieškoti jų sprendimų. ✓ Mąstymo susiskaidymas. Pasireiškia minčių nenuoseklumas , netikėtais šuoliais, nesąraišingais svarstymais, liudijančias apie šizofrenijos pradmenis. ✓ Fiksuotos idėjos. Jos labai įvairios: fobijos, didybės manijos, persekiojimo idėjos, pavydo idėjos, perdėtas prietaringumas. Aiškiausiai mūsų mąstymo galią rodo kalbą – ištarti, parašyti argestais parodyti žodžiai ir tai, kaip mes juos deriname mąstydami irbendraudami. Žmonės nuo seno skelbė, kad kalba juos iškelianti aukščiauvisų kitų gyvūnų. Anot Atkinson ir jo kolegų, kalbą galima sąlyginaisuskaidyti į tris lygius: kalbos garsai, žodžiai, sakiniai. Žemiausiamelygyje yra kalbos garsai (dažnai mokantis kitos kalbos yra labai sunkuišmokti, o kartais ir išgirsti nežinomą garsą). Garsus jungiame į žodžiusir kitus prasmingus junginius. Žodžiai tampa mąstymo kategorijų arba sąvokųišraiška. Pagrindinė žodžio savybė yra prasmingumas. Tačiau vienas žodisgali turėti keletą prasmių. Galiausiai iš žodžių suformuojame frazes irsakinius. Sakiniais išreiškiam mintis. Mąstymo procese ne šiaip sau kaupiamos žinios, bet jos analizuojamosir sintezuojamos, apibendrinamos ir abstrahuojamos. Aplinkos daiktų irreiškinių pažinimo eigą galima apibrėžti taip:|MĄSTYMAS || | | | |PRAKTINĖ | |ATMINTIES | | ||JUTIMAS | |SUVOKIMAS | |VEIKLA | |VAIZDINIAI | |SĄVOKOS |
Daug apie vaikų mąstymą rašė Ž. Piaget. Jis ypač pabrėžia spontaniškąmąstymo raidą individualioje vaiko veikloje, kiek sumenkindamasvisuomeninės jo praktikos ir mokymosi vaidmenį. Jis išskiria keturiasstadijas: 1. 0-2 m. sensomotorinis vystymasis – vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius gebėjimus. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada kai jis negali jų matyti. 2. 2-6 m. priešoperacinė stadija – vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas dar yra egocentriškas. Vaikas pradeda suprasti kitų požiūrį. 3. 7-11 m. konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda suprasti ir taikyti logines operacijas. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas padeda lankyti mokyklą ir pradeda suprasti konkrečias sąvokas. 4. 11-15m. formalių operacijų stadija. Paauglys geba mąstyti abstrakčiomis sąvokomis Psichologas Dž. Bruneris, tirdamas, kaip žmonės suranda klasifikacijosprincipą, nustatė (1956) tris pagrindinius individualių strategijų tipus. 1. vienalaikio tyrinėjimo, kai tiriamasis iš karto kelia įvairias prielaidas ir bando jas įvertinti. 2. nuoseklaus tyrinėjimo, kai vienu metu iškeliama ir tikrinama tik viena prielaida, paskui pereinama prie kitos. 3. susitelkimo strategija, kai tiriamasis nagrinėja ne kokią nors konkrečią hipotezę, o mėgina išskirti esminį bruožą, kuris vėliau gali būti pagrindas hipotezei sudaryti. Žmogus diferencijuodamas daiktus naudoja lyginimo operaciją. Taižmogaus mąstymo operacija, kuri nustato objektų panašumus, skirtumus artapatumus. Šiam nustatymui reikia objektus išskirti ir sugretinti. Objektaiyra sugretinami tada, kai tarp jų yra koks nors ryšys. Sugretinti objektaiišmatuojami pagal kokį nors vieną požymį- dydį, naudingumą, formą, spalvą,grupes ir pan. Lyginimas baigiasi panašumo, skirtumo ar tapatumo išvadomis
METODIKOS “KETVIRTAS NEREIKALINGAS” TYRIMO APRAŠYMAS
TYRIAMŲJŲ APRAŠYMAS:Tyrime dalyvavo 10 vaikų, kurie buvo 6-7 metų amžiaus. Iš jų 5 mergaitės ir5 berniukai. Tiriamųjų grupė buvo pasirinkta atsitiktine tvarka. Į šiągrupelę pateko silpniau ir geriau besimokantys 1 klasės mokiniai.
TYRIMO LAIKAS IR VIETA:Tyrimą atlikau vasario mėnesį. Su vaikais kalbėjau klasėje, kai nieko šalianebuvo.
DUOMENŲ RINKIMO METODAS:Tyrimui naudojau piešinius, kuriuose buvo nupiešti keturi daiktai. Iš kuriųreikėjo išrinkti vieną netinkantį kitiems trims. Tokių užduočių sudariauseptynias. Registruoti vaikų atsakymams sudariau lentelę (žiūrėti priedeNr. ) į kurią rašiau vaikų pateiktus atsakymus. Šitokių lentelių turėjau14 (tiek kiek vaikų).
DUOMENŲ RINKIMO INSTRUMENTAS:Užduotys, kurias vaikams paaiškinau žodžiu: “Štai matai keturispaveikslėlius, tau reikės išrinkti vieną, kuris netinka ir pasakyti kodėlšis piešinys netinka”. Kai atsako į pirmą užduotį, atverčiu antrą užduotįir taip, kol išsprendžia visas septynias užduotis.
REZULTATŲ ANALIZĖ
Apklausus 14 vaikų sudariau lentelę, kurioje surašiau vaikų atsakymusir padarytų teisingų atsakymų skaičių (žiūrėti lentelę Nr. 1) Lentelėje Nr.1 matyti vaikų teisingų atsakymų skaičius. Tačiau vaikaipasirinkdami atsakymą, turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tąatsakymą. Lentelė Nr.1| | | |Klai|| | |Vaikų atsakymai |dos ||Lytis |Tiriamieji | | || | | | ||1 |Kamuolys |Kitur rūbai, o kamuolys ne rūbas. | || | | | || | | | || | | |5 ||2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | ||3 |Bitė |Kitur paukščiai, o bitė vabzdys. | ||4 |Gaidys |Medinės kojos, o kitur minkštos. Gaidys | || | |valgo kitokį maistą. | ||5 |Batai |Nėra mediniai. | ||6 |Duona |Visi stikliniai, o jis ne. | ||7 |Eglė |Pas ją nesimato kotas, o pas kitus medžius| || | |matosi. | |
2 tiriamojo atsakymai pateikti 3 lentelėje. Iš lentelės Nr.1 matyti,kad šis tiriamasis padarė vieną klaidą. 6 užduotyje diferencijuodamasdaiktus pasirinko puodelį argumentuodamas tuo, kad jis nevalgomas. Šis
teiginys yra neteisingas, nes šioje užduotyje (priedas Nr. 6) buvonupieštas ąsotis, butelis, duona ir puodelis. Mąstant logiškai puodelis,ąsotis ir butelis aišku nevalgomi, tačiau jie indai, o duona valgoma. Todėlteisingai reikėjo pasirinkti duoną. Lentelė Nr.3|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Nes kiti rūbai. | || | | | || | | | || | | |2 ||2 |Kopūstas |Nes kiti vaisiai. | ||3 |Bitė |Visi paukščiai. | ||4 |Gaidys |Kiti laukiniai žvėrys, o gaidys | || | |nelaukinis. | ||5 |Batai |Kiti daiktai. | ||6 |Puodelis |Jis nevalgomas. | ||7 |Eglė |Visi medžiai su lapais, o eglė ne. | |4 lentelėje pateikti 3 tiriamojo tyrimo duomenys. Kaip matytipateiktoje lentelėje, šis tiriamasis nepadarė nei vienos klaidosdiferencijuodamas daiktus ir argumentuodamas savo teiginį.
Lentelė Nr.4|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Kamuolys netinka prie rūbų. | || | | | || | | | || | | | || | | |0 ||2 |Kopūstas |Kopūstas ne vaisius. | ||3 |Bitė |Bitė neša medų, o paukščiai neneša. | ||4 |Gaidys |Gaidys ne miško gyvūnas. | ||5 |Batai |Avalynė, o kiti baldai. | ||6 |Duona |Duona valgoma. | ||7 |Eglė |Eglė žiemą būna su lapais, kiti numeta | || | |lapais, taip pat ji turi spyglius. | |
4 tiriamojo duomenys pateikti lentelėje Nr.5. šis tiriamasis, kaipmatyti lentelėje Nr.1 nepadarė nei vienos klaidos diferencijuodamasdaiktus. Tačiau paaiškinimai nelabai tikslūs. Užduotyje Nr.1 (priedas Nr.1) iš keturių pateiktų daiktų išrinko teisingą – kamuolį, tačiauargumentavo tuo, kad kamuolys nėra rūbas. Teisingiau būtų, jei 4 tiriamasisbūtų sakęs, jog kamuolys – žaislas. Užduotyje Nr. 5 (priedas Nr.5) išskyrėbatus tačiau teigė, jog baitai nėra mediniai, nors reikėjo paaiškinti, kadbatai nėra baldai.
Lentelė Nr.5|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Kamuolys – nėra rūbas. | || | | | || | | | || | | | || | | |2 ||2 |Kopūstas |Kopūstas – ne vaisius. | ||3 |Bitė |Kitur paukščiai. | ||4 |Gaidys |Kiti gyvūnai, o jis paukštis. | |
|5 |Batai |Nėra mediniai. | ||6 |Duona |Kiti daiktai stikliniai. | ||7 |Eglė |Kiti medžiai su lapais, o ji be lapų. | |Kaip matyti lentelėje Nr.1 – 5 tiriamasis padarė vieną klaidą 4užduotyje (priedas Nr.4) teigdamas, kad netinkamas paveikslėlis yra meška.Nors reikėjo pasirinkti gaidį. Paaiškinimą, kodėl pasirinko šį atsakymovariantą, matome lentelėje Nr. 6. čia tiriamasis teigia, kad meška nėrapanaši į kitus gyvūnus. Nors teisingai būtų buvę, jei tiriamasis būtųteigęs, kad gaidys yra naminis paukštis, o kiti miško žvėrys. 6 užduotyje(priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė, kad nereikalingas piešinėlis yraduona, tačiau paaiškino neteisingai “ji ne puodelis”, reikėjo paaiškinti,kad duona valgoma. Lentelė Nr.6|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Kitur rūbai. | || | | | || | | | || | | | || | | |2 ||2 |Kopūstas |Ne vaisius. | ||3 |Bitė |Bitė ne paukštis. | ||4 |Meška |Meška nėra panaši į kitus gyvūnus, o jie | || | |tarpusavyje panašūs. | ||5 |Batai |Batai ne daiktai, juos reikia autis. | ||6 |Duona |Ji ne puodelis. | ||7 |Eglė |Eglė ne tokia, kaip kiti medžiai, ji turi| || | |spyglius. | |
Lentelėje Nr.1 matyti, kad 6 tiriamasis nepadarė nei vienosdiferencijavimo klaidos, tačiau paaiškinimai neteisingi, tai matytilentelėje Nr.7. Užduotyje Nr. 4 (priedas Nr. 4 ) tiriamasis išskyrė gaidįir teigė, kad jis “valgo bet ką, taip pat jis gieda”. Teisingai pasakė, kadjis gieda, bes nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. Užduotyje Nr.6 (priedas Nr. 6 ) tiriamasis išskyrė duoną, tačiau paaiškino neteisingai. Lentelė Nr.7|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Kamuolys nėra rūbas. Jis yra minkštas | || | |rutulys. | || | | | || | | | || | | |2 ||2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | ||3 |Bitė |Bitė – vabzdys ir dūzgia. | ||4 |Gaidys |Gaidys valgo bet ką. Taip pat jis gieda..| ||5 |Batai |Batai ne baldai. | ||6 |Duona |Minkšta, o ne stiklinė. | |
|7 |Eglė |Ji su spygliais, kiti be spyglių ir yra | || | |su lapais. | |8 lentelėje pateikti 7 tiriamojo tyrimo duomenys. Šioje lentelėjematome, kad paaiškinimai nėra visiškai tikslūs, konkretūs. Užduotyje Nr.1tiriamasis teigia, kad kamuolys guminis, bet dar reikėjo pasakyti, kad jis– žaislas. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) teigė, kad bitė neša medų, opaukščiai medaus neneša, tačiau nepasakė, kad bitė – vabzdys. 4 užduotyje(priedas Nr. 4 ) išskyrė gaidį, tačiau paaiškino, kad jis turi plunksnas,tačiau nepasakė, kad gaidys – naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5)tiriamasis teigė, kad kiti daiktai mediniai, bet nepasakė, kad batai –avalynė. Lentelė Nr.8|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Jis guminis. | || | | | || | | | || | | | || | | |4 ||2 |Kopūstas |Daržovė, kitur vaisiai. | ||3 |Bitė |Ji neša medų, o paukščiai medaus | || | |neneša. | ||4 |Gaidys |Turi plunksnas. | ||5 |Batai |Kiti daiktai mediniai. | ||6 |Duona |Ji valgoma. | ||7 |Eglė |Ji turi spyglius, kiti medžiai spyglių | || | |neturi. | |
8 tiriamojo atsakymai pateikti lentelėje Nr. 9. išskyrė teisingai,tačiau argumentai neteisingi, arba netikslūs. Pirmoje užduotyje (priedasNr.1 ) tiriamasis teigė, kad kamuolys yra pripučiamas, tačiau reikėjosakyti, kad jis yra – žaislas. 2 užduotyje (priedas Nr. 2) tiriamasisteigė, kad kopūstas auga ne ant medžių, tačiau reikėjo sakyti, kad jis –daržovė. 3 užduotyje (priedas Nr. 3) reikėjo sakyti, kad bitė vabzdys, otiriamasis argumentavo, kad “jos kitokie sparnai, ir ji neturi snapo”. 4užduotyje (priedas Nr. 4) tiriamasis argumentavo neteisingai, teigdamas,kad gaidys turi keturis kojų pirštus, nors reikėjo sakyti, kad gaidys –naminis paukštis. 5 užduotyje (priedas Nr. 5) tiriamasis teigė, kad bataiyra su raištukais, o ne mediniai, nors reikėjo pasakyti, kad kiti baldai,o batai – avalynė.
Lentelė Nr.9|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? | ||s |variantas | | ||Nr. | | | |
|1 |Kamuolys |Kamuolys pripučiamas. | ||2 |Kopūstas |Auga ne ant medžių. | ||3 |Bitė |Jos kitokie sparnai, ir ji neturi | || | |snapo. |5 ||4 |Gaidys |Kojų pirštai penki. | ||5 |Batai |Su raištukais, o ne mediniai. | ||6 |Duona |Ji valgoma. | ||7 |Eglė |Ji spygliuota. | |Kaip matyti lentelėje Nr.1 9 tiriamasis nepadarė nei vienos klaidosdiferencijuodamas daiktus. Lentelėje Nr.10 matome, kad argumentuodamas,kodėl pasirinko tokį paveikslėlį, taip pat nepadarė nei vienos klaidos. Lentelė Nr.10|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Kamuolys |Tai ne rūbas, o žaislas. | || | | | || | | | || | | |0 ||2 |Kopūstas |Daržovė. | ||3 |Bitė |Ne paukštis, o vabzdys. | ||4 |Gaidys |Jis naminis paukštis. | ||5 |Batai |Ne baldai, o avalynė. | ||6 |Duona |Ne indas, o maistas. | ||7 |Eglė |Ji ne lapuotis, o spygliuotis. | |
10 tiriamojo tyrimo duomenys pateikti lentelėje Nr.11. šis tiriamasispadarė dvi klaidas diferencijuodamas daiktus (lentelė Nr.1). Taip patpaaiškinimai neteisingi arba nekonkretūs. 1 užduotyje (priedas Nr. 1)tiriamasis išskyrė sijoną, nors reikėjo išskirti kamuolį. 2 užduotyje(priedas Nr. 2) išskyrė teisingai – kopūstas, tačiau argumentas neteisingas“jo kitoks vidurys” iš šio atsakymo matyti, kad 10 tiriamojo labai ribotasmąstymas. Iš visų pateiktų užduočių, kaip matyti 11 lentelėje, tiriamasisteisingai argumentavo tik 7 užduoties pasirinktą variantą.
Lentelė Nr.11|Uždu| | | ||otie|Atsakymo |Kodėl? |Argumentų ||s |variantas | |klaidos ||Nr. | | | ||1 |Sijonas |Jis su diržu. | || | | | || | | | || | | | || | | | || | | |6 ||2 |Kopūstas |Jo kitoks vidurys. | ||3 |Bitė |Ji turi pakelti sparnus, o kiti sparnus| || | |suglaudžia, taip pat bitė turi daugiau | || | |rankų, nori būti panaši į paukštį. | ||4 |Lapė |Jos tiesios ir stačios ausys. | ||5 |Batai |Jie ne daiktai. | ||6 |Duona |Visi daiktai stikliniai, duona minkšta.| ||7 |Eglė |Eglė spygliuota, o kiti turi lapus. | |
Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad 6-7 metų amžiausvaikams daiktus diferencijuoti sekasi lengviau, nei argumentuoti, kodėlišskyrė būtent tą piešinį. Tai galima matyti paveiksle Nr. 1
Teisingų atsakymų skaičius
[pic] Nors tiriamieji išrinko teisingą nereikalingą daiktą, tačiaupaaiškino neteisingai. Tai matyti paveiksle Nr.2
Argumentuojamų teiginių klaidų skaičius
[pic] Remiantis 1 ir 2 paveikslais, matyti, kad diferencijuoti daiktusvaikams sekėsi lengviau, nei paaiškinti kodėl pasirinko vienokį ar kitokįdaiktą. Daugiausiai klaidų argumentuojant teiginį padarė 10 tiriamasis,taip pat šis tiriamasis padarė daugiausiai klaidų ir diferencijuojantdaiktus. Šiam tiriamajam 6m., jo mąstymas pagal Piaget stadijas vis daregocentriškas, manyčiau todėl jis padarė daugiausiai klaidų. Tačiau daugumatiriamųjų buvo 6 metų amžiaus, bet jų mąstymas yra labiau išlavėjęs. Nors tyrime dalyvavo 4 – 7metų vaikai, kurie diferencijuodami nepadarėnei vienos klaidos, o aiškindami savo teiginį padarė klaidų. Iš jų 7tiriamasis ir 8 tiriamasis klaidų padarė daugiausiai. Vadinasi jų mąstymasdar nėra pradėjęs formuotis į loginį, nors pagal Piaget stadijas jauturėtų būti pradėjęs formuotis. Manau taip yra todėl, kad kiekvienas mesesame skirtingi ir tuo tarpu vystomės skirtingai, vieni greičiau, kitilėčiau. Todėl šiame tyrime paaiškėjo, kad 6m vaikai padaro mažiau klaidųnei septynių metų. Tačiau tai nereiškia, kad šie vaikai protingesni. Manautaip atsitiko todėl ,kad šie vaikai yra iš skirtingų šeimų, kuriųišsilavinimas skirtingas ir skirtinga socialinė padėtis.
APIBENDRINIMAS
Atlikus tyrimą pagal metodiką “ketvirtas nereikalingas” pasitvirtinoPiaget kognityvinės raidos teorijos mąstymo stadijos, kad 2-6 metų amžiausvaikai pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir jų mąstymas dar yraegocentriškas ir Piaget šią stadiją vadina priešoperacine. 7-11 m.konkrečių operacijų stadija. Vaikas pradeda mąstyti logiškai. 6-7 metų amžiaus vaikų mąstymas dar yra egocentriškas, tačiau potruputį vaikai pradeda taikyti loginį mąstymą. Tai patvirtina tai, kad 6-7
metų vaikai išskyrę teisingą paveikslėlį paaiškinti, kodėl pasirinko būtentjį ne visada sugeba konkrečiai. Svarbu tai, kad tiriamieji buvo pirmokai irtyrimas buvo atliktas vasario mėnesį. Vadinasi vaikai buvo susipažinę sujiems pateiktais daiktais, augalais gyvūnais ir žinojo jų savybes. Tačiaukai kelių rūšių daiktai buvo vienoje vietoje vaikams sunkiai sekėsipaaiškinti kodėl išskiria būtent tą daiktą. Vadinasi vaikų mąstymas darnėra loginis, bet negalima teigti, kad egocentriškas. Manyčiau, šiameamžiaus tarpsnyje vaikų mąstymas yra tarp egocentriško ir loginio.LITERATŪRA
1. Jacikevičius A., Gučas A., Rimkutė E. Bendroji psichologija. Vilnius. Mokslas.,1986 2. Jacikevičius A., Siela, mokslas, gyvensena; psichologijos įvadas studijų pradžiai. Vilnius, “Žodynas”, 1995 3. Kaffemanas R., Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001 4. Kralikauskas J., Psichologijos įvadas. Kaunas, 1993 5. Legkauskas V., Psichologijos įvadas. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2001. (p. 95-108) 6. Rimkutė E. Eksperimentinės psichologijos įvadas. V., 1983 7. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius. Valstybinis leidybos centras., 1996
PRIEDAI DUOMENŲ APRAŠYMO LENTELĖ
Lytis …………………………..Amžius ……………………..
|Uždu| | ||otie|Atsakymo | ||s |variantas |Kodėl? ||Nr. | | || | | ||1 | | || | | ||2 | | || | | ||3 | | || | | ||4 | | || | | ||5 | | || | | ||6 | | || | | ||7 | | |
1.