Meditacija kaip būdas tobulėti

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

PSICHOLOGIJOS INSTITUTAS

 

JELENA ASMUS

II kursas, PSbns3-01 grupė

 

Meditacija kaip būdas tobulėti

 

Kursinis darbas

 

Darbo vadovas: Paulius Rakštikas

 

Vilnius, 2015

TURINYS

1..............................Įvadas

2..............................Meditacijos teoriniai aspektai

6..............................Meditacijos poveikis

14..............................Išvados

15..............................Santrauka

17..............................Literatūros sąrašas

 

ĮVADAS

 

Meditacijos poveikis asmenybei žinomas jau nuo senų laikų. Meditacijos technikų aprašymus galime rasti Indijos šventuosiuose raštuose, kurių amžius siekia 5000 metų. Bėgant tūkstantmečiams, joga ir meditacija transformavosi į pačius įvairiausius stilius, mokyklas ir išplito po visą žemyną, kuriame užgimė – Aziją. Tik 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais joga ir meditacija išpopuliarėjo vakaruose. Nuo tada, įvairiausi meditacijos variantai plinta po visą pasaulį. Tai yra meeditacijos poreikis ir jos teikiamos galimybės turi ilgą istoriją, pagrįstą mokymų įvairove. Meditacija kaip priemonė tobulėti suvokiama per jos teikiamos naudos įvairiapusiškumą ir jos priklausomybę dvasiškumo sampratai. Žmogui svarbu jaustis laimingam, nekamuojam streso ir negatyvių minčių, todėl šiuo tikslu pasitelkiama meditacija padeda sukurti buvimo be minčių, dvasinės tylos bei ramybės būseną. Kai žmogui sunku, svarbu galėti pažvelgti į savo pasaulį ir gyvenimą iš šalies, tapti stebėtoju ir atsistoti šalia savo minčių. Šio tikslo pasiekimui, naudojama meditacija, bet pabrėžtina, kad meditacija jokiais būūdais nėra stebuklinga priemonė, pagrįsta negalimų dalykų atsitikimu. Kitaip tariant meditacija neturi būti pagrįsta laukimu, kad kažkas įvyks, o turi būti orientuojamasi į proceso malonumą. Meditacijos pagalba žmogaus protas tampa pajėgus priimti laimę ir atsiriboti nuo skausmo, tačiau kaip priemonė, tobulesnės as

smenybės link, meditacija negali būti įvardinama kaip konkretus veiksnys padedantis sulaukti konkrečių rezultatų, nes jie priklauso nuo pačios asmenybės gebėjimo valdyto protą, dvasinį pasaulį bei kūną ir to pasekoje atsiveriančių galimybių keisti save.

Darbo tikslas – Išanalizuoti meditacijos reikšmę ir jos naudingumo poveikį asmenybei.

Darbo uždaviniai:

Aptarti meditacijos sampratą

Išsiaiškinti meditacijos teikiamą naudą

Nustatyti meditacijos poveikį asmenybei

Analizuoti kaip meditacija padeda tobulėti

Temos problematika. Meditacijos reikšmingumo ir jos poveikio asmenybei aptarimo literatūroje trūkumas. Tai yra lietuvių literatūroje nėra daug susistemintos informacijos, kurioje būtų aptartinas meditacijos poveikis, kaip asmenybės tobulėjimo forma, todėl šiuo tikslu, naudinga išsiaiškinti kas nulemia meditacijos priskirtinumą tobulėjimo veiksniams.

 

MEDITACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Meditacijos samprata

 

Pirmiausia siekiant atskleisti temos esmę, reikalinga išsiaiškinti jos pagrindą sudarančios sąvokos „meditacijos“ sampratą. Taigi, bendrąja prasme meditacija suvokiama kaip dvasinio susitelkimo būdas, kuriuo lavinamas dėėmesys, susikaupimas. Kitaip tariant meditacijos pagalba susitelkiama į konkretų objektą ar savo būties suvokimą.

Literatūroje, meditacija apibūdinama kaip atsipalaidavimo būdas. Pati žodžio kilmė yra Graikų – Lotynų kilmės. Apibūdinant meditacijos sampratą, galima apžvelgti ir senesnę literatūrą, tam, kad palyginti kaip keitėsi meditacijos suvokimas. Pavyzdžiui, 1979 m. psichologijos leidinyje, autorius, meditaciją apibūdino kaip psichikos proceso valdymą ir įsigilinimą į savo mintis (Walsh, 1979). Panašiai meditacija apibūdinama ir kituose šaltiniuose, tačiau viename jų minima meditacijos galia išvalyti sielą. Meditacijos pagalba žmogaus protas tampa pajėgus išvalyti savo sielą, atsikratyti ne

eigiamų jausmų – baimės, pykčio nerimo ir tampa atviras pozityviems jausmams. (Huxley, 1944)

Paskutinio dešimtmečio literatūroje, meditacija apibūdinama vis ieškant didesnių plotmių. Meditacija suvokiama kaip pasinėrimas į mintis, kai jų aktyvumas yra minimalus, tačiau išlaikant budrumą (Manocha, 2000). Kiti autoriai meditaciją apibrėžia iš pažinimo ir taip pat psichologinės perspektyvos. Kitaip tariant, meditacija, apibūdinama kaip asmeninis psichikos proceso valdymas pasitelkiant dėmesio ir susitelkimo aspektus.( Walsh, Shapiro, 2006). Autoriai teigia, kad meditacija yra kai yra atsirobojama nuo bet kokių fizinių veiksmų, mąstymo, problemų sprendimo ir susikoncentruojama tik į būtį. Tai nėra išmokstama ar daroma. Tuo tarpu, kituose šaltiniuose, išskiriama meditacijos sampratą apibrėžiančių bruožų rinkinys (Cardoso, 2004):

Specifinės technikos naudojimas

Raumenų atsipalaidavimas proceso metu

Minčių valdymas

Savęs skatinimas

Sutelkimas ir susikoncentravimas

Visgi darytina, išvada, kad meditacijos samprata yra neatsiejama su atsipalaidavimo, susikoncentravimo, minčių sutelkimo, savęs kontroliavimo ir valdymo. Kitaip tariant tai yra gebėjimas sutelkti mintis čia ir dabar. J.M. Evans teigia, kad reikia vengti minčių apie ateitį, svarstant kas gali, galėtų nutikti, tokias mintis palydint baimės aspektu bei taip pat reikalinga negalvoti apie praėjusį laiką – kas nutiko, kokius pojūčius ar mintis sukėlė vienas ar kitas poelgis. Tokios mintys neleidžia pajausti palaimos ir taikos esamuoju momentu. Taigi, gebėjimas atsiriboti nuo praeities ir dabarties yra sėkmingas būdas susikoncentruoti į dabartį.

Meditacijos nauda buvo suvokiama prieš kelis tūkstančius metų. Indo sl

lėnyje, randami piešiniai ant uolų, sienų, kurie spėjama sukurti maždaug 3500 m. prieš mūsų erą. Piešiniuose vaizduojama žmonės sėdintys tokiomis pozomis, kokios šiais laikais yra suvokiamos kaip meditacinės pozos. Kitaip tariant piešiniuose žmonės sėdi sukryžiuotoms kojom, rankas uždėję ant kelių, akys primerktos. Be to, paminėtina, kad rasta maždaug 3000 m. senumo meditacijos technikos aprašymai, skelbti šventraščiuose. Meditacijos nauda plačiau aptartina tolimesniuose darbo poskyriuose.

Meditacijos naudos suvokimo analizės aiškumui, reikalinga įsisavinti keletą aspektų, apibrėžiančių meditacijos sampratą.

Meditacija nėra prieš veikimą

Meditacijos procesas nėra išėjimas iš gyvenimo

Meditacija moko naujo požiūriu į gyvenimą

Gyvenimas tęsiasi, tačiau pilnesnis džiaugsmo, aiškumo

Meditacija tai stebėjimas to kas vyksta aplink tave

Meditacijos vyksmui, būdinga sutelkti keturis pagrindinius elementus, kurie būdingi meditacijos proceso užtikrinimui.(1 lent.)

1 lentelė. Meditacijos proceso elementai

Veiksniai, dalyvaujantys meditacijos procese
Tyli rami aplinka, padedanti Specifinė,

patogi poza

Atviras požiūris Dėmesio išlaikymas

 

Sudaryta pagal: Mayo Clinic Staff. (2010).

 

Tyli aplinka. Atitinkamos, ramios aplinkos pasirinkimas padeda lengviau, be pašalinių dirgiklių pasinerti į meditacijos procesą.

Pozos parinkimas. Kiekviena meditacijos rūšis ir tipas turi atitinkamas, būdingas pozas, todėl priklausomai nuo meditacijos tikslo, praktikavimo įgūdžių ir metodikos, pasirenkamos pozos.

Dėmesio sutelkimas. Tai yra viena svarbiausių meditacijos proceso dalis. Tai reiškia, kad reikalinga susikoncentruoti į mantras, konkretų dalyką ar taisyklingai valdyti kvėpavimą, kuris neatsiejamai tampa meditacijos dalimi.

Atviras požiūris. Meditacijos metu reikia gebėti natūraliai, be streso priimti mintis, kurios turi neigiamą aspektą ir gebėti jas paleisti ir

r išlaikyti dėmesį, todėl dažnai meditacijos metu, emocijos ir mintys yra stebėtinos lyg iš šalies, o ne jaučiamos.

 

Taigi, išsiaiškinus meditacijos apibrėžimą ir jį nulemiančius aspektus, toliau naudinga apžvelgti kokiomis priemonėmis ir būdais vyksta meditacija, todėl išsiaiškinsime šio reiškinio tipus, kategorijas bei formas. Pirmiausia paminėtina, kad meditacijos skirstymas pagal tipus ar kategorijas yra nulemtas meditacijos poreikio tikslų. Galima išskirti tokią grupę meditacijos kategorijų:

Koncentracinė meditacija

Judėjimo meditacija

Išraiškos meditacija

Analitinė meditacija

Širdies čakrų meditacija.

Judėjimo meditacija aptariama L.Larkey , R. Jahnke ir kitų autorių (2009). Tai gi judėjimo meditacijai priklauso joga, tai chi, qi gong ir kitis šakos, kuriomis siekiama harmonijos tarp kūno ir minčių, pritaikant judesius. Priklausomai nuo to, kad žmogaus kūnas yra fizinio pasaulio dalis, per judesius pasiekiamas pasaulio suvokimas. Kitaip tariant kūnas suvokiamas kaip proto ir emocijų išraiška, padedanti užmegzti ryšį su sielą. Širdies čakrų meditacija padeda išlaisvinti baimes ir liūdesį ir sukurti gerumą širdyje. Meditacija padeda atverti širdį ir ją išvalyti nuo bet kokios neigiamos energijos. Analitinis meditacijos būdas reikalauja specialios temos pasirinkimo, tačiau neturint meditacijos patirties, gali būti sunku išlaikyti mintis ant konkrečios minties. Pavyzdžiui, galima analizuoti asmeninės būties klausimus:

Kas aš esu?

Koks yra mano gyvenimo tikslas?

Kokia yra gyvenimo prasmė?

Kūrybinė arba išraiškos meditacija apima kūrybinio potencialo išraišką. Pavyzdžiui, tai gali būti piešimas, smėlio piešinių kūrimas ar kitų meno dirbinių kūrimas, leidžiant laisvai išreikšti jausmus, klausantis muzikos ir visą dėmesį sutelkiant į rankas ir joms suteikiant kūrybinę laisvę.

Meditacijos skirstymas ir grupavimas, leidžia meditaciją skirstyti pagal tipus. D. Hussain ir B. Bhushan (2010) išskiria du meditacijos tipus. Pirmasis tai yra anksčiau paminėta koncentracinė meditacija, kurios metu sutelkiamas dėmesys į garsus, vaizdus ar jausmus. Tuo tarpu kitas tipas anglų kalba, vadinamas „mindfulness“ , kurio metu vaizdai, jausmai, emocijos yra atskiriamos nuo asmenybės. Šiam tipui priskiriama Vipasana ir Zen metodai.

Tuo tarpu visuomenės sveikatos specialistė, (Daniūnienė, 2013) išskiria tokias meditacijos formos:

Autogeninė treniruotė. Saviįtaiga pagrįsta atsipalaidavimu..Būtina mintyse koncentruoti dėmesį į sakomus žodžius.

Malda. Tai yra ne tik kreipimasis į Dievą, bet ir bendravimas su juo, šlovinimas. Maldos dažniausiai naudojamos dvasiniuose judėjimuose.

Mantra – garsinių skiemenų seka, paprastai tariama arba giedama ją kartojant kelis, keliolika ir dar daugiau kartų. Naudojama indiškos ir apskritai “rytietiškos” kilmės religinėse praktikose.

cigunas – senovės kinų sveikatingumo ir savireguliacijos metodų sistema, skirta vidinės pusiausvyros išlaikymui, sąmoningumo ugdymui, harmonijos su aplinka atradimui. Ciguno pagrindas yra sudarytas iš In ir Jang koncepcijos, energetinių kanalų ir biologiškai aktyvių taškų sistemos. Pagrindinis praktikos tikslas – gyvybinių jėgų kaupimas normaliam kasdieniniam gyvenimui.

transcendentinė meditacija – meditacinis judėjimas, kuris už pinigus medituotojui pasako jo „slaptąją mantrą“, kurią reikia kartoti ryte ir vakare po 20 minučių, kad būrų galima pasiekti savo „transcendentinę Nirvaną“.

budizmas: samatha, vipasana (visiškas proto „išgryninimas“ ir laimės pasiekimas, esant vidiniam „išsilaisvinimui“), anapana, dzenas (išsiskiria visiškai budriu šio mirksnio suvokimu, savaimingu veikimu, atsisakymu nuo egocentriško, vertinančio mąstymo)

Toliau paminėsime tokius tipus, kurie nebuvo minėti prieš tai aptartame šaltinyje.

Tai chi. Kitaip tariant tai kinų kovos menų forma, kai lėtai ir ritmingai atliekami judesiai, taikant gilaus kvėpavimo metodą.

Joga. Tai specialių pozų ir kvėpavimo pratimų kompleksas, padedantis sukurti balanso ir pusiausvyros savijautą.

Qi gong. Šis meditacijos būdas pasižymi atsipalaidavimo, fizinio judėjimo ir taisyklingo kvėpavimo deriniu padedančiu išlaikyti pusiausvyrą.

Bendrai tariant, nepriklausomai nuo meditacijos tipo, nei vienas iš jų negali būti atliekamas teisingai nesilaikant keturių esminių taisyklių. Pirmiausia tai gebėjimas valdyti mintis ir dėmesio sutelkimas. Tai padeda išlaisvinti mintis, atsiriboti nuo streso, baimės, nepasitenkinimo, pykčio, todėl reikalinga sutelkti dėmesį ties vaizdais, mantromis ar kvėpavimu. Kvėpavimo technika meditacijos metu, turi būti gili, kylanti iš diafragmos, nes taip sulėtinamas pats kvėpavimo tempas ir tuo pačiu įkvepiama daugiau deguonies. Be to, paminėtina, kad pradedantiesiems medituoti, naudinga pasirinkti tylią ir ramią aplinką, padedančią susikaupti, tačiau vėliau išmokus meditacijos meno, tokia aplinka nebebus būtina. Paminėtina, kad reikalinga pasirinkti ir atitinkamą pozą, priklausomai nuo pačios meditacijos tipo.

Siekiant taisyklingai atlikti meditaciją, reikalinga laikytis grupės taisyklių arba kitaip tariant patarimų, padedančių atlikti kai kuriuos meditacijos proceso elementus. L.Larkey , R. Jahnke (2009) aprašo susikoncentravimo ir susikaupimo technikas, pozų parinkimą, minčių valdymą, kvėpavimo valdymą bei savęs nukreipimo į dabarties momentą būdus, būdingus koncentruojamosios meditacijos tipui.

Susitelkimas. Pirmiausia reikalinga atsiriboti nuo nemalonių minčių, ir gebėti sutelkti mintis ties vienu objektu, pavyzdžiui žvakė ir nenuklysti į blogus prisiminimus bei vengti bet kokių neigiamų emocijų.

Poza. Reikalinga pasirinkti patogią sėdimąją pozą, nes šiuo atveju gulėjimo pozą nėra tinkama. Paminėtina, kad reikia vengti siaurų rūbų, bei meditacijos metu reikia būti be batų. Kai kurie meditaciją praktikuojantys asmenys susikuria meditacijai tinkamą aplinką arba pasirenka konkretų, svarbią reikšmę turintį daiktą.

Minčių valdymas. Siekiant gebėti valdyti mintis, autorius nurodo keletą tokių patarimų. Pavyzdžiui, pirmiausia, pasirinkus patogią pozą, pakelti dešinę ranką iki kaktos lygio ties centrine vieta tarp antakių ir nosies, 3-4 cm. atstumu ir sukamaisiais judesiais ranką sukti į kairiąją pusę. Paminėtina, kad kai toks pratimas sukelia nusiraminimo jausmą, šilumą, tai yra ženklas pradėti meditaciją ir susikoncentruoti ties vienu daiktu – mantra, malda, žvake, ar kvėpavimu.

Kvėpavimas. Meditacijos metu pasirinkus susikoncentravimo metodą ties kvėpavimu, galima jį taikyti bet kurioje vietoje, jeigu neturima kitų specialių priemonių. Tai reiškia, kad susitelkiama ties kiekvienu oro įkvėpimu ir iškvėpimu ir atsiribojama nuo pašalinių minčių. Kitaip tariant kvėpavimas yra energijos pasisėmimas. Kvėpavimas padeda susitelkti ties dabarties momentu, nes kvėpavimo procesas vyksta čia ir dabar.

Apibendrinant skyrių, galima daryti išvadą, kad meditacija, kaip dvasinio susitelkimo būdas, yra suvokiamas kaip maldos forma ar mąstymo vyksmas, pagrįstas sąmoningumo lavinimo metodais ir priemonėmis, padedančiomis pasiekti susitelkimą į kokį nors objektą ar būties suvokimą, nukreipiant mintis nuo pašalinių veiksnių ir dirgiklių. Kitaip tariant tai gebėjimas susikoncentruoti į dabarties akimirką.

 

2.MEDITACIJOS POVEIKIS

2.1. Meditacijos įtaka asmenybei

 

Pirmojoje darbo dalyje buvo apžvelgta meditacijos reikšmė ir išsiaiškinta šio proceso įvairovė, todėl toliau siekiant sužinoti kaip meditacija gali būti interpretuojama kaip tobulėjimo priemonė, reikalinga išsiaiškinti šio proceso teikiamą naudą ir poveikį asmenybei. Apžvelgus pirmąją darbo dalį, galima teigti, kad bendrąja prasme, meditacijos tikslas ir pagrindinis efektas yra siejamas su atsipalaidavimu bei ryšiu su dvasiniu pasauliu, tačiau visgi, literatūroje yra išskiriama aiškesnis meditacijos, kaip asmenybės tobulėjimo modelis.

K.Dabrowski (1977) išskiria 3 meditacinio poveikio grupes:

Netiesioginis poveikis asmenybei

Tiesioginis poveikis asmenybei, individualumui ir jo funkcijoms

Konkrečių tikslų pasiekimas meditacijos formomis, visoms jos perspektyvomis

I.Schreiner ir J. P. Malcolm (2008) nurodo 3 meditacijos poveikio grupes:

Mažina stresą

Kontroliuoja nerimą

Padeda išvengti depresijos

Visgi, meditacija, kaip procesas daro didelę įtaką sveikatai, kūnui, mintims, savijautai. Bendrąja prasme, meditacija padeda nusiraminti, pasiekti pusiausvyrą, veikia emocijas ir sveikatą. (žr.2 lent.)

2 lentelė. Meditacijos poveikis

Meditacijos poveikio grupės
 

Geresnė atmintis

 

Mažina skausmą

Stiprina imuninę sistemą Ilgesnio gyvenimo užtikrinimas, reguliuojant stresą

 

Sudaryta pagal I.Schreiner ir J. P. Malcolm (2008)

 

Apibendrinant poveikio grupes, galima teigti, kad meditacija įtakoja asmens atminties funkcijas. Tai įrodyta tyrimais, kurių metu tyrimo dalyviai kiekvieną dieną po 12 minučių skirdavo mantromis grįstai meditacijai. Tyrimu buvo įrodyta, kad tyrimo dalyviams pagreitėjo smegenų kraujotaka, bei buvo geresnės nuotaikos. Be to, gebėjimas save kontroliuoti, valdyti mintis ir susikoncentruoti, yra būdas padedantis išvengti skausmo pojūčio. Medicininiu požiūriu, meditacija padeda ir reguliuoti asmens imuninę sistemą. Tai reiškia, kad meditacijos metu, kraujyje gaminasi antikūnai ir taip formuojama atsparesnė asmens imuninė sistema. Meditacija kaip ilgesnį gyvenimą užtikrinanti priemonė suvokiama tuo, kad meditacija padeda valdyti stresą, baimes, veikia psichinius procesus, kurie galimai iššaukia spartesnį senėjimo procesą. Siekiant paminėti meditacijos poveikį sveikatai, kuris iš dalies gali būti interpretuojamas kaip asmens tobulėjimo forma, išskiriama grupė naudingų sveikatai savybių.

Didėja seratonino arba kitaip žinomo kaip „laimės hormono gamyba

Mažėja streso hormunų išsiskirimas

Mažėja nervingumas, nuotaikų kaita

Stiprėja pasitikėjimas savimi

Atsiranda pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas

Plačiau meditacijos reikšmingumą aptaria J. K. Daniūnienė (2014). Autorė išskiria 2 bendrines meditacijos naudos grupes. Tai yra nauda kūnui bei psichologinei būsenai.

Psichologinė nauda.

• Pagerina smegenų bangų sąsajas, kurios nulemia asmens intelektą, kūrybingumą, atsakingumą

• Sumažina nerimą, depresiją, irzlumą bei tiesiog pagerina prastą nuotaiką.

• Pagerina atmintį, padidina mokymosi galimybes ir savirealizacijos poreikį.

• Suteikia gyvybiškumo ir jaunatviškumo pojūtį.

• Suteikia laimės jausmą ir emocinį stabilumą.

Nauda kūnui.

• Sumažina aukštą kraujo spaudimą, sulėtina pulsą.

• Sumažina kortizolio (streso hormono), cholesterolio ir laisvųjų radikalų kiekį organizme.

• Atpalaiduoja kūno raumenis, vidinius organus, pagražina odą.

• Pagerina oro patekimą į plaučius, aprūpina kraują pakankamu deguonies kiekiu.

• Jaunina biologinį žmogaus amžių.

Bendrai tariant, toks poveikis, kaip asmens tobulėjimo forma gali būti interpretuojama todėl, kad meditacija padeda sukurti brandesnę ir subalansuotą asmenybę, kuri suvokia savo gyvenimo tikslus. Be to galima teigti, kad meditacija gali veikti kaip priemonė, padedanti pažinti pačiam save ir įsigilinti į savo asmenybę. Iš dalies pasinėrimas į meditaciją mažina egoizmą ir padeda pajusti pasaulio vieningumą.

M. Liu ir N. P.Utama (2014) teigia, kad meditacija padeda sumažinti stresą, bei suteikia galimybę skirsti laiko tik sau. Tai yra dėmesio sutelkimas į dabarties akimirką padeda nusiraminti, atsipalaiduoti bei priimti geresnius sprendimus. Autoriai nurodo, kad meditacija padeda išmokti išvengti priklausoumo nuo savo minčių ir išugdo gebėjimą atsiriboti nuo nereikšmingų minčių. Be to, teigiama, kad per meditaciją, pasiekiama laimė, kuri atrandama dvasinės ramybės plotmėse. Tik nusiraminus ir atsikračius neigiamų minčių, pasiekiamas pasitenkinimo ir laimės jausmas. Paminėtina, kad meditacija yra net gi būdas surasti savo gyvenimo tikslą, prasmę bei sužinoti žmogaus egzistencijos esmę. Meditacija padeda suvokti, kad gyvenimo pažinimas įmanomas tik pažinus pačia save ir sukuria tokią pasąmonės būseną, kuri akivaizdžiai gali būti įvardijama kaip asmenybės tobulėjimo žingsnis. B. Scott (2011) nurodo kuo meditacija naudinga psichinei būklei bei sveikatai, protui ir gyvenimo būdui ( žr. 3 lent.)

3 lentelė. Meditacijos naudingumas

 

Psichologija ir sveikata Protas Gyvenimo būdas
Padeda sumažinti skausmo pojūtį.

Padeda išvengti streso, nerimo, baimių

Gerina kraujo spaudimą ir stiprina įmuninę sistemą

 

Suteikia emocinį stabilumą

Atsiranda laimės pojūtis

Sukuria dvasinę ir emocinę pusiausvyrą

Didina seratonino kiekį, nuleimiantį gerą nuotaiką.

Atsiranda minčių aiškumas ir darna

Didėja eneregingumas

Gerėja savijauta

Pasiekiamas didesnis pasitikėjimas savimi.

 

Sudaryta pagal Manocha R. Why meditation? Australian Family Physician. 2000;29(12):1135–1138.

 

Tuo tarpu Arias (2008) aptaria meditacijos reikšmingumą ne tik asmenybės aspektu ir jos individualybės bruožais, bet ir meditacijos naudą darbe, individo ir kolektyvo lygmenyje. Tai yra nurodo, kuo meditacija yra naudinga siekiant aukštų darbo rezultatų.

Individui

Didėja darbo našumas, kyla produktyvumas ir efektyvumas

Greitesnė orientacija, lengviau priimami sprendimai

Išmokstama laiko valdymo technikos

Efektyviau įveikiamos stresinės situacijos

Geriau suvokiami klientų poreikiai

Kolektyvui

Išauga komandinio darbo efektyvumas

Susirinkimai praeina sklandžiai, sugaištama mažiau laiko.

Bendravimas tarp komandos narių tampa sklandus

Komandos viduje kilę konfliktai tampa lengvai išsprendžiami

Išauga komandos kūrybingumas ir inovatyvumas

Pagerėja produktyvumas ir bendravimas su klientais.

Meditacijos naudą darbe, taip pat aptaria E. Mueller (2014). Autorės teigimu, meditacija darbe padeda išvengti streso, kuris mažina kūrybingumą, naujų idėjų potencialą, bendradarbiavimą su kolegomis. Švarios mintys, kurios sukuriamos meditacijos pagalba, sustiprina bendravimo efektyvumas tarp bendradarbių ir vadovų. Galima teigti, kad meditacija daro akivaizdžią įtaką asmens fizinei, psichinei būklei, bei valdo emocijas ir įtakoja dvasinio gyvenimo sferą. Tai yra priemonė, daranti įtaką daugelyje gyvenimo sričių, galinti sukelti teigiamų pokyčių asmenybės dvasiniam pasauliui, emocinei bei psichologinei būklei, sveikatai ar darbui.

Meditacijos priežastys yra neatsiejamos nuo siekiamų meditacijos rezultatų. Tai yra praktikuojant meditaciją, išsikeliami tam tikri tikslai, kurie pasiekiami per meditacijos teikiamos naudos plotmę. Paminėtina, kaip priemonė, padedanti tobulėti ir keistis, neturi būti suvokiama kaip religija. Tai yra norint medituoti ir pasiekti atitinkamų rezultatų, nereikia būti budistu ar induistu ir tam nėra būtini specialūs įgūdžiai ir pamokos. Meditacija yra prieinama visiems ir nereikalauja didelių laiko sąnaudų per dieną. Visgi paminėtina, kad meditacija neturi būti interpretuojama kaip stebuklinga priemonė, pašalinanti liūdesį, pyktį ir kitas neigiamas emocijas. Kitaip tariant meditacija turi būti suvokiama kaip pagalbinis veiksnys, padedantis išgyventi tokius jausmus ir juos teisingai priimti. Suvokiant meditacijos galimybes, galima išsikelti tikslus, kurie įgyvendinami per meditaciją, kuri veikia asmenybės psichologiją, emocijas ir sveikatą.

B. S. Salzberg (2011) aptaria meditacijos naudingumą grupe aspektų, įvardindama kaip meditacija veikia asmenybę ir skatina ją keistis.

Nustojama riboti save.

Išmokstama išgyventi sunkias situacijas

Energijos valdymas

Jaučiama asmenybės

Autoriaus teigimu, meditacijos pagalba išmokstama neapsiriboti tuo ką turi ir padedama suvokti, kad visi žmonės yra lygūs, bei gali siekti visų tikslų. Be to, meditacija padeda išgyventi neigiamas emocijas ir sunkias situacijas arba kitaip tariant parodo kaip būti draugu pačiam sau, kai esant problemoms. Meditacija padeda suvokti, kad žmogus nėra įkalintas rėmuose ir gali bet kada keistis be baimės, nes pastebėtina, kad dažniausiai žmogus planuojami pokyčiai yra sietini su geresniu gyvenimu, tačiau bijoma žengti žingsnį, nes dažnai tai asocijuojasi su žengimu už komforto zonos. Meditacijos pagalba suvokiama, kad viskas, kas supa žmogų yra laikina – laimė, liūdesys, jausmai, žmogus, todėl tai yra neatsiejama nuo egzistencinių klausimų analizės. Bendrai tariant, meditacija parodo, kad viskas keičiasi, todėl esant šios materijos daliai, niekam neturi kilti baimės keistis.

J.V. Praagh (2004) taip pat aptaria meditacijos naudą asmenybei.

Tikrojo „aš pažinimas“

Kosminių energijų suaktyvinimas

Meditacija, kaip būdas tobulėti vertinama per žinojimo ir supratimo prizmę. Tai reiškia, kad per meditacijos pagalbą, pažįstama pačios medituojančios asmenybės vidus, kas nulemia aukštesnį lygmeny, problemų sprendimo srityje. Tuo tarpu suaktyvinus kosmines energijas, sujudinami kūno energijos centrai, kuriais patiriama meilė, šviesa ir šiluma. Visgi paminėtina, kad meditacija gali tapti priemone pasijusti laimingu, arba kitaip tariant, medituojant išmokstama valdyti protą, emocijas, psichologinę būseną ir atsikratyti neigiamų jausmų, neleidžiančių jaustis laimingu. (žr. 1 pav.)

 

1 paveikslas. Meditacijos nauda. (D.M.Davis, J.A.Hayes, 2012)

Apibendrinant galima teigti, kad sugebant valdyti mintis, pasiekiamas aukštesnis asmenybės tobulybės lygis – gebėjimas pasijusti laimingu ir patenkintu tuo ką turi, nes laimės paslaptis slypi ne tame ką žmogui liepia daryti nesuvaldytas protas, o gebėjime harmoningai elgtis su aplinka. Kitaip tariant, protas yra materialus mechanizmas, kuris verčia jam tarnauti, todėl meditacijos pagalba suvaldomas protas ir jam nurimus, atsiranda harmonija su aplinka ir palaima širdyje. S.Salzberg (2011) taip pat išskiria grupę meditacijos naudingų veiksnių.

Sutelkiama vidinė ramybė

Atsiranda koncentracija

Stiprinama kūno energetinė apsauga ir atsiveria čakros

Naujų galių ir talentų įgijimas, pastabumo atsiradimas, proto ir intelekto lavėjimas, ugdoma atmintis, kūrybingumas, gailestingumas, drąsa bei tvirtybė

Asmenybės atsiskleidimas

Pasitikėjimo savimi atsiradimas

B. Scott teigimu (2011), daugelis iš mūsų keliauja fiziškai, tai yra juda iš vienos vietovės į kitą, tačiau tik nedaugelis sugeba keliauti ne fiziškai, o dvasiškai, savo vidiniame pasaulyje. Savo minčių suvokimas, padeda sukurti gerovę ir palaimą, užmegzti ryšį pačiam su savimi ir suteikia galimybę atrasti dvasinę bei emocinę pusiausvyrą.

Šaltiniuose taip pat galima rasti dar daugiau meditacijos minimos naudos, kuri gali būti įvardinama kaip priemonė asmenybė tobulėjimui, todėl toliau pateiktina dar keletas meditacijos naudingumo formų, kurias išskiria P. Grossman (2007).

Ryšio su dvasiniu pasauliu užmezgimas ir palaikymas. Toks ryšys atveria naujas galimybes ir suteikia žinių, kurios panaudojamos fiziniame pasaulyje

Tapimas visapusišku žmogumi

Autorius straipsnyje cituoja M. Ficino „Kūnas yra mūsų sielos šešėlis“. Tai reiškia, kad autoriaus nuomone, per meditaciją, žmogus gali išsklaidyti šešėlį ir pajusti visišką sielos nušvitimą ir pasiekti laimę.

Apibendrinant , galima daryti išvadą, kad meditacijos naudingumas ir poveikis daro tiesioginę įtaką asmenybei ir jos tobulėjimui. Tai yra per meditaciją pasiekiamas proto išlaisvinimas nuo įtampos ir suteikiama galimybė pasinerti į visiško atsipalaidavimo ir dvasinės pilnatvės būseną ir vidinę ramybę. Medituojant ne tik pasiekiamas atsipalaidavimas ir sukuriamas ryšys su emociniu ir dvasiniu pasauliu, bet ir atsiranda asmenybės tobulėjimo žingsniai, nes meditacija daro tiesioginį poveikį asmenybės psichologinei, dvasinei būklei bei gyvenimo būdui. Visgi, nereikėtų pamiršti, kad meditacija turi būti praktikuojama savo asmenybės labui, o ne laikoma konkrečių rezultatų siekimo priemone.

 

IŠVADOS

 

Meditacija yra sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą į sąmoningą arba nesąmoningą – intuicinį būties suvokimą. Meditacija, kaip dvasinio susitelkimo būdas, yra suvokiamas kaip maldos forma ar mąstymo vyksmas, pagrįstas sąmoningumo lavinimo metodais ir priemonėmis, padedančiomis pasiekti susitelkimą į kokį nors objektą ar būties suvokimą, nukreipiant mintis nuo pašalinių veiksnių ir dirgiklių. Kitaip tariant tai gebėjimas susikoncentruoti į dabarties akimirką.

Bendrai tariant, toks poveikis, kaip asmens tobulėjimo forma gali būti interpretuojama todėl, kad meditacija padeda sukurti brandesnę ir subalansuotą asmenybę, kuri suvokia savo gyvenimo tikslus. Be to galima teigti, kad meditacija gali veikti kaip priemonė, padedanti pažinti pačiam save ir įsigilinti į savo asmenybę. Iš dalies pasinėrimas į meditaciją mažina egoizmą ir padeda pajusti pasaulio vieningumą. Meditacijos pagalba žmogaus protas tampa pajėgus atsikratyti neigiamų jausmų – baimės, pykčio nerimo ir tampa atviras pozityviems jausmams.

Visgi, meditacija, kaip procesas daro didelę įtaką sveikatai, kūnui, mintims, savijautai. Bendrąja prasme, meditacija padeda nusiraminti, pasiekti pusiausvyrą, veikia emocijas ir sveikatą, padeda suvokti, kad gyvenimo pažinimas įmanomas tik pažinus pačia save ir sukuria tokią pasąmonės būseną, kuri akivaizdžiai gali būti įvardijama kaip asmenybės tobulėjimo žingsnis.

Meditacija yra netasiejama nuo tobulėjimo sampratos. Tai yra meditacijos pagalba galima tobulėti tie fiziškai, tiek dvasiškai, kas nuelmia asmenybės psichologinę ir emocinę būklę, pasitenkinimą gyvenimu, laimės ir pilnatvės jausmą. Protas yra materialus mechanizmas, kuris verčia jam tarnauti, todėl meditacijos pagalba suvaldomas protas ir jam nurimus, atsiranda harmonija su aplinka ir palaima širdyje. Kitaip tariant, meditacijos pagalba pasiekiama tokia proto būseną, kuri jau yra naujos, tobulesnės asmenybės virsmo žingsnis, nes tik per meditaciją, pasiekiamos kito lygio pasąmonės būsenos, pusiausvyra, savęs pažinimas. Meditacija yra tobulėjimo būdas, nes tik per meditaciją pasiekiamas aukštesnis vidinės asmenybės būsenos lygis, atsiduriama už pasąmonės ribų, veikiamos ne tik emocijos ar psichologinė būseną, bet ir intelektas bei mintys, o protas nurimsta ir patiria savo paties ramybės euforiją.

 

SANTRAUKA

 

Darbo tikslas – Išanalizuoti meditacijos reikšmę ir jos naudingumo poveikį asmenybei.

Meditacija yra dvasinio susitelkimo būdas, kuriuo lavinamas dėmesys, susikaupimas. Kitaip tariant meditacijos pagalba susitelkiama į konkretų objektą ar savo būties suvokimą todėl galima teigti, kad meditacija yra sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą, todėl pati meditacija gali būti suvokiama kaip priemonė padedanti gyventi.

Siekiant darbo tikslo, išsikelti darbo uždaviniai: išsiaiškinti meditacijos sampratą ir jos poveikį asmenybei, aptarti meditacijos teikiamą naudą bei analizuoti kaip meditacija padeda tobulėti asmenybei.

Duomenų rinkimui buvo naudojama mokslinės literatūros sisteminimo ir lyginimo metodas bei dokumentų analizės metodas. Analitinis kritinis metodas leido įvertinti esamą meditacijos reikšmingumą ir jos įtaką asmenybei.

Galima teigti, kad meditacija gali veikti kaip priemonė, padedanti pažinti pačiam save ir įsigilinti į savo asmenybę. Iš dalies pasinėrimas į meditaciją mažina egoizmą ir padeda pajusti pasaulio vieningumą. Meditacijos pagalba žmogaus protas tampa pajėgus atsikratyti neigiamų jausmų – baimės, pykčio nerimo ir tampa atviras pozityviems jausmams. Meditacijos pagalba galima tobulėti tie fiziškai, tiek dvasiškai, kas nulemia asmenybės psichologinę ir emocinę būklę, pasitenkinimą gyvenimu, laimės ir pilnatvės jausmą. Kitaip tariant, meditacijos pagalba pasiekiama tokia proto būseną, kuri jau yra naujos, tobulesnės asmenybės virsmo žingsnis, nes tik per meditaciją, pasiekiamos kito lygio pasąmonės būsenos, pusiausvyra, savęs pažinimas.

 

SUMMARY

The aim of coursework – to analyse meaning of meditation and its effect to personality.

Meditation is The spiritual focus way, which learns personally attention, concentrations and conglomeration. Meditation helps concentrate into one object or on your own understanding, so it could be said, that meditation is learning method, which helps you to concentrate, so it means that meditation is the way that helps to live or go through life troubles.

In order, to achieve the aim of this coursework, it was selected the tasks of it. Firstlty, it is necessary to find out the meaning of concentration and effect of it to personality. Also it is necessary to discuss about benefit of meditation and analyze how meditation helps to improve personality.

For finding information, it was used system and comparing of literature ways. Analytical critical way helped to assess meaning of meditation situation and its power to personality.

It is possible to say, that meditation can work like the way, that helps to understand yourself and look deep into your personality. So, meditation reduce selfishness and helps to feel word unity. Meditation helps for people mind to become open to positive feelings. Meditation is also the way to improve yourself mental, spiritual, physical dimension, that effects psychological and emotional status. Overall, meditation is the measure, to achieve this mind status, which is the first step to new and better person, because just through meditation it is possible to achieve other level of subconsciousness status, balance and cognition of yourself.

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

1. Arias J.C. (2008). The effects of meditation on executives performance in business organizations involving stress levels, change assimilation, conflict management and leadership. Business Intelligence Journal. Vol.1 No.36-66.

 

2. Cardoso R, De Souza E, Camano L, et al. (2004). Meditation in health: an operational definition. Brain.

 

3. Dabrowski, K., Kawczak, A. & Piechowski, M. (1977). Theory of Levels of Emotional Development, I, 8-12.

4. Daniūnienė, J. (2014). Meditacija – kelis į save. Žiūrėta 2015, gegužės 15 per internetą: <http://suduvis.lt/2014/05/25/meditacija-kelias-i-save/>,

 

5. Daniūnienė, J. (2013). Meditacija – raktas į geresnę sveikatą. Žiūrėta 2015, gegužės 11 per internetą: <http://www.sakiaivsb.lt/8921/meditacija-raktas-i-geresne-sveikata/?read=7537>,

 

6. Davis, D.M., Hayes, J.A. (2012). What are the benefits of mindfulness. APA journal Psychotherapy. 48/2, 64.

 

7. Evans, J.M. How to Meditate: A Primer for Beginners. Žiūrėta 2015, gegužės 11 per internetą:

<http://global.oup.com/us/companion.websites/9780195371109/pdf/00_Mullin_Appendix_10.pdf>.

 

8. Hussain, D., Bhushan, B. (2010).Psychology of Meditation and Health: Present Status and Future Directions. International Journal of Psychology and Psychological Therapy. 10, 3, pp. 439-451

 

9. Grossman, P. J . (2004). Mindfulness-based stress reduction and health benefits. Psychosomatic Research.. 57(1):35-43.

 

10. Huxley, A. (1944). Peremual philosoph,. New York: Harper&’Row.

11. Jahnke, R., Larkey, L., Etnier, J., Gonzalez, J. (2009). Meditative Movement as a Category of Exercise: Implications for Research. Journal of Physical Activity and Health.. 6, 230-238.

12. Liu, M., Utama, P.M. (2014). Meditation Effect on Human Brain Compared with Psychological Questionnaire. International Journal of Information and Education Technology. 4/3, 264-269.

13. Mayo Clinic Staff. (2010). Meditation: A simple, fast way to reduce stress. Žiūrėta 2015, gegužės 17 per internetą: <http://www.mayoclinic.org/tests-procedures/meditation/in-depth/meditation/art-20045858>.

14. Manocha R (2000). Why meditation. Australian Family Physician, 29, 1135-8.

15. Mueller, E. (2014). Chopra centered lifstyle. 5 Ways Meditation Can Benefit Businesses.Žiūrėta 2015, gegužės 17 per internetą: <http://www.chopra.com/ccl/5-ways-meditation-can-benefit-businesse >.

16. National Institutes of Health. (2010). Meditation: An Introduction. Žiūrėta 2015, gegužės 14 per internetą: < https://nccih.nih.gov/sites/nccam.nih.gov/files/meditation.pdf>.

17. Praagh, J.V. (2015). 4 Ways To Boost Your Psychic Power. Žiūrėta 2015, gegužės 18 per internetą: <http://www.healyourlife.com/4-ways-to-boost-your-psychic-power>.

18. Salzberg, S. (2011). Real Happiness. The Powerof Meditation. New York. Workman Publishing Company. 7-18.

19. Schreiner I., Malcolm. J.P. (2008).The Benefits of Mindfulness Meditation: Changes in EmotionalStates of Depression, Anxiety, and Stress. Behaviour Change. Vol.25 (3).156-168|

20. Scott, B. (2011).Benefits of Meditation and How to easily start Meditating. Psichology Matters. Žiūrėta 2015, gegužės 19 per internetą: <http://www.psychologymatters.asia/article/52/benefits-of-meditation-and-how-to-easily-start-meditating.htm >.

21. University of Alberta Evidence. (2007). Meditation Practices for Health: State of the Research. Evidence Report/Technology Assessment . No. 07-E010. Canada. 9 -11.

 

22. The wellness express. The Amazing Benefits of Meditation for Mind and Body.(2012).

Žiūrėta 2015, gegužės 17 per internetą: <http://www.backinline.com.au/wp-content/uploads/2011/05/WEX-2012-05-4-The-Amazing-Benefits-of-Meditation-for-Mind-and-Body1.pdf>.

 

23. Walsh RN (1979). Meditation Research: An Introduction and Review. Journal of Transpersonal Psychology, 11, 161-174.

 

24. Walsh R & Shapiro SL (2006). The meeting of meditative disciplines and Western psychology: a mutually enriching dialogue. American Psychologist, 61, 227-39.

 

Leave a Comment