vp market

Vilniaus prekyba
Andrius

1. Finansinės rinkos
Rinka – prekių, paslaugų ar VP mainų procesas. Rinka yra tų procesų vieta. Rinkos skirstomos:
 Regioninės (vieta, tai yra Vilniaus rinka, miesto rinka ir tt.)
 Šakinės (pvz.: tekstilės, avalinės, darbo)

Finansinės rinkos skirstomos į:
 Pinigų rinką
 Kapitalo rinką
Prie pinigų rinkos priskiriama įvairių paskolinių VP, kurių mokėjimo terminai sueina per vienerius metus – trumpalaikiai įsiskolinimai (komerciniai VP (90 dienų), įvairi trumpalaikiai depozitai, paskolos (iki vienerių metų) ir tt.).
Kapitalo rinka priskiria ilgalaikių VP rinkos. Prie jų priskiriamos akcijos, obligacijos, hipoteka (kai užstatomas nekilnojamas turtas), valstybės ir savivaldybės obligacijos, ABB akcijos ir obligacijos.
VP rinka skirstoma:
 Pirminė – kurioje VP naujai išleidžiami.
 Antrinė – VP perparduodami.
Pirminėje rinkoje dalyvauja emitentas, depozitorius (registruoja), VP komisija (taisyklės), VP birža (parduoda).
Tiesioginiai santykiai suveda vieną su kitu.
Pardavėjas – emitentai.
Dar gali būti aukso rinka.

Kaip VP kaupiami ir laikomi?
Investavimas į VP
Būdai:
1. investuoti į paprastąsias akcijas
2. investuoti į VP su fiksuotomis pajamomis (obligacijos, privilegiruotas akcijas, konvertuojamas VP)
3. investuoti į išvestinius VP (pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris – opcionas, prekinis ir finansinis ateities sandoris)
4. investuoti į kitus investavimo instrumentus (investicinius fondus, nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą, mokesčių lengvatas turinčius VP).

Investicinių fondų sudėtis ir ypatumai
Fondo
pavadinimas Aktyvai Fondo
struktūra Fondų veeiklos apibūdinimas
Pinigų rinkos fondai Pinigų rinkos trumpalaikiai instrumentai, kuriuos galime lengvai realizuoti Atviri (prieinami visiems) Palengvina trumpalaikių instrumentų išpirkimą ir savų investicijų įgyvendinimą
Pelno fondai (padidinto pelno) Vietiniai arba užsienio pinigų rinkų instrumentai (trumpalaikiai) Atviri Palengvina VP išpirkimą

Vietinės ar užsienio šalių koteruojamos ar likvydžios valstybių obligacijos (pvz. kū

ūro) Atviri Palengvina obligacijų išpirkimą, iššaukia investicinio portfelio pakeitimus

Vietinių ir užsienio šalių korporacijų obligacijos Atviri Palengvina obligacijų išpirkimą, iššaukia investicinio portfelio pakeitimus

Vietinės ir užsienio šalių akcijos Atviri arba uždari Uždarų ir atvirų fondų veikla yra analogiška

Nekilnojamas turtas Uždari Panaudojamos ar išnaudojamos nekilnojamo turto kaip mažai likvidaus sąvybės
Užtikrintų pajamų Vyriausybės ar korporacijų obligacijos Uždari, veiklos laikas ribotas Veikla esant stabiliai investiciniai bazei
Kapitalo augimo fondai Nacionalinės ir užsienio šalių vyriausybinės ar korporacijų obligacijos Atviri Veikia palengvindami obligacijų pardavimą ir išpirkimą

Koteruojamos, likvidžios nacionalinės akcijos Atviri Palengvina akcijų pardavimą ir išpirkimą

Nekilnojamas turtas Uždari Daugiau ilgalaikiai išnaudojamas mažiau likvidus aktyvas

Naudojami kiti fondai:

Subalansuoti fondai – išnaudojami atskirų fondų privalumai.

Korporaciniai fondai – akcijos, savitarpio fondai (JAV), investicinės kintamo kapitalo fondai (Prancuzija).

Trato fondai (patikėjimo) – įsteigiami remti pasitikėjimo sutartimis (valdytojas ir patikėtinis).

Kontraktiniai (sutartiniai) – kai fondai sudaromi sutartimis tarp investuotojų (jei nėra akcininkai) ir valdytojų.

2. VP, jų klasifikavimo požymiai

3. Atskirų VP apibūdinimas: koomerciniai VP, vekseliai ir kiti VP.
Vertybiniai popieriai

Komerciniai popieriai yra nepadengtos skolos dokumentai. Todėl investitorių lėšos per komercinius popierius gali pritraukti tik solidžios arba turinčios garantijas (draudimo, stambesnių, patikimų įmonių) įmonės. Paprastai komerciniai popieriai padengiami per 45 dienas ir negali viršyti 9 mėnesių. KP gali būti parduodami tiek su diskontu (nuolaida), tiek su procentais.

Vekselis – anksčiau plačiai naudotas, dabar – ne taip. Jį išduodantis asmuo – jo gavėjas. Trosantas besąligiškai įsipareigoja pats arba paveda sumokėti (mokėtojui – trasatui) tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui – remitentui.

Būdingi bruožai:
• Abstraktumas (nenurodoma iš

šdavimo priežastis)
• Formalumas (norminiame akte nurodomi būtini rekvizitai, surašomas ant specialaus blanko)
• Prievolės besąlygiškiumas (negali būti mokėjimo išlygų)
• Perleidžiamumas (neribojamas perdavimas kitam subjektui)
• Gali būti kaip abipusio atsiskaitymo ir atsiskaitymo negrynaisiais priemonė. Tai labiausiai likvydus VP.
• Kaip mokamoji priemonė
• Kaip labiausiai likvidus VP
• Gali turėti papildomo apmokėjimo garantiją, įrašyta kitoje pusėje

Vekseliai būna:
• Paprastieji (solo)
• Įsamkomieji (trata)

Paprastojo vekselio davėjas pats įsipareigoja laiku gražinti skolą. Tratos turėtojas įsipareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą). Jei nepasitikima gavėju galima reikalauti papildomų garantijų.

Privalomi rekvizitai vekseliui:
1. žodžiai „įsakomasis“ arba „paprastatsis“ vekselis
2. besąlygiškas įsakymas įsakomajame vekselyje arba besąlygiškas įsipareigojimas paprastajame
3. mokėjimo terminas
4. mokėjimo vieta
5. kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta
6. išrašymo data ir vieta
7. vekselio davėjo parašas

Vekselio davėjas be paskolos gali įsipareigoti mokėti palūkanas, tuomet prie sumos nurodomas procentas.

Apmokėjimo tvarka ir terminai:
1. Apmokamas pateikus
2. Per tam tikrą laiką nuo pateikimo
3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo
4. Nustatyta data

Jei dėl apmokėjimo nesutarta – paprastai apmokamas pateikus. Gali būti pateiktas per 1 metus nuo jo išrašymo dienos, jei nenurodytas terminas.

Prie VP priskiriami ir procentiniai indėliai, kurių indėlininkai gali naudotis e-pavedimais, čekiais.

Taupomieji indėliai – depoziciniai procentiniai indėliai, kurie gali būti išimami bet kada be baudos. Tačiau indėlininkai neturi teisės naudotis čekiu.

Terminuoti indėliai – taupomojo indėlio forma, kai galima atsiimti su procentais tik po sutartyje numatyto termino.

Depozicinės pinigų rinkos sąskaitos – depozitorių institutų specialūs indėliai, turintys artimą tarpusavio fondų paskirtį ir panaudojimą.

Tarpusavio fondai sudaryti iš

š finansiniam tarpininkui perduotų gyventojų pajų sumos.

Vienadieniai susitarimai – dėl atgalinio išpirkimo yra trumpalaikiai likvidaciniai aktyvai, kurie sutarties forma įgalina pirkti ar parduoti iš finansinio tarpininko VP tam, kad kitą dieną parduoti sutarta kaina.

4. Akcijų ir obligacijų tapatumai ir skirtumai

Akcijos Obligacijos
Neterminuotos, emitento neišperkamos Terminuotos, išperkamos emitento
Pajamų (dividentų) dydis dažniausiai nefiksuotas, išskyrus privilegiruotas ir pan. Pajamos iš anksto numatytos
Išleidžia verslo ir finansų įmonės Išleidžia valstybė, viešos organizacijos, verslo ir finansinės įmonės
Gali būti materialios, nematerialios, įvairių nominalų (Lietuvoje materialių nėra) Gali būti materialios, nematerialios, nominalai standartizuoti
Neskaidoma Išimtiniais atvėjais gali būti skaidoma
Išskyrus privilegiruotas ir specialiasias, suteikia savininkui balsavimo teisę, bet nesuteikia teisės į turtą Nesuteikia balsavimo teisės
5. Akcijų klasifikavimo požymiai, atskiri akcijų tipai.

Akcijos

Akcijos yra VP, išleidžiamos AB, kooperatyvų, bendrijų, nenustatant jų cirkuliavimo laiko, liūdijantys apie lėšų įvedimą į veiklą, suteikia teisę gauti pilną palūkanų normą.

Akcijos gali būti darbo kolektyvo, steigėjų, vardinės. Platinamos atvirai arba paskirstant tarp steigėjų, darbuotojų. Akcijų turėtojai turi teisę dalyvauti įmonės valdyme proporcingai pagal turimą akcijų skaičių.

Akcijos nominali vertė yra pažymėta ant akcijos, įvesta PC ir pan.

Akcininkas – akcijos turėtojas. Akcininkas gali būti fizinis ar juridinis asmuo.

Akcijos klasifikuojamos:
• pagal formą (materialios, menaterialios);
• pagal disponavimo būdą (vardinės, pareikštinės);
• pagal suteikiamas teises (paprastos, privilegijuotos, spacialios, įmonės darbuotojų);
• pagal apmokėjimą (apmokėtos, neapmokėtos).

Nematerialių akcijų pinigai laikomi sąskaitose.

Pareikštinės yra laikomos finansinio meklerio įmonėse atidarytose VP sąskaitose.

Paprastosios nesuteikia jokių išimtinių teisių. Nominali vertė vi

ienoda.

Privilegijuotosios suteikia tam tikras išimtines teises, bet ne balsavimo teisę.

Specialiosios suteikia išimtines teises: vetuoti susirinkimo sprendimus, pasisakyti bet kuriuo klausimu, sušaukti akcininkų susirinkimą.

Vardinės būna 2 tipų:
A- nesuteikia balsavimo teisės (panašios į privilegijuotas);
B- suteikia balsavimo teisę (1 akcija – 1 balsas, gali asmeniškai, gali perduoti).

Privilegijuotos suteikia teisę į dividentus anksčiau vardinių. Dividentai nustatomi tvirtu procentu, jei yra nominali vertė. Gali būti su akumuliuotais (kaupiamaisiais) dividentais arba su įprastu dividentų išmokėjimu. Jei kokiam nors laikotarpiui nenumatoma išmokėti dividentų, tai akumuliuotų dividentų atvėju dividentai priskaičiuojami vėlesniam laikui ir mokami už abu laikotarpius. Ne akumuliuotu dividendu atveju dividendai kitą laikotarpį nekompensuojami. Įmonei bankrutavus privilegiruotų akcijų turėtojų teisės tenkinamos anksčiau.

6. VP kursai ir akcijų indeksai

Indeksai

Teorijos:
1. Dow (Standart and Poor‘s – 500, Wilt Shire – 5000)
2. Kursų kilimo-kritimo
3. Rinkos dydžio
4. Prekybos apimties
5. Nepilnų lotų teorija

1. Dow Jonso teorija teigia, kad pramonės potencialas negali būti stabilus, jei atsilieka transporto pramonė. Esant didėjimo tendencijai rekomenduojama akcijas įsigyti. Indėksai nustatomi atskiroms ūkio šakoms. Pramonės indeksas yra 30 stambiausių korporacijų indeksas. Transporto (DITA) indeksas rodo 20 kompanijų tendencijas. Komunalinis indeksas apima 15 įmonių akcijų kursus.

Standart and Poor‘s skaičiuojamas visai rinkai. Parinkame iš visų ūkio šakų. Šio tipo indeksas gali būti 2 tipų:
• 500
• 300
Jo bazę sudaro 30 pramonės, 25 transporto, 40 finansų, 40 komunalinių įmonių. Sudėtindesnis, tikslingesnis nei Dow Jonso.

Wil Shire 5000 – skaičiuojamas kaip įvairių korporacijų akcijų vertė (pagal Amerikos biržas).
2. Taikant kusio kitimo analizę skaičiuojami VP skirtumai. Kai jis teigiamas, VP rinkos tendencijos laikomos teigiamomis, ir atvirkščiai. Operatyvesnė teorija už Dow Jonso, greičiau fiksuoja pokyčius, apima didesnį skaičių.
4. Parduotų akcijų skaičiaus ir jų kurso kitimo analizė: Esant dideliai tendencijai ir mažėjant jų pardavimams reikia laukti didėjimo tedencijos pabaigos, todėl akcijas būtina parduoti ir atvirkščiai.
5. Lotas – tam tikras akcijų/prekių skaičius. Lotą sudaro 100. Nepilnų lotų VP teorija pagrįsta subjektyviais investuotojų samprotavimais. Dažniausiai prekiaujama lotų dalimis ir kaupiasi nepatikima informacija. Pagal šią teoriją skaičiuojama nepilnų lotų dalis % apyvartoje. Jei ši dalis didėja – siūloma parduoti, mažėja – pirkti. Nors ši teorija nėra operatyviai pagrįsta, ji gali būti taikoma prie kitų rezultatų.

LT – kai indeksas parodo pasikeitimus antrinėje rinkoje.

Akcijų indeksavimas
Jų skaičiavimo teorija pagrįsta tarptautiniais skaičiavimais.
Nustatomi indeksai:
LITIN – A – nustatynėjamas iki 2001 m. pagal prekybos sąrašą.
LITIN – G – skaičiuojamas iš visų biržos koteruojamų VP. Emitentai įtraukiami į visus sąrašus. Apima visus leidėjus, visus VP.
LITIN – 10 – aktyviausių 10 emitentų prekiaujančių akcijomis.
LITIN – BVP – vyriausybės VP. Daugiau obligacijomis.

http://www.nse.lt/beta/indebsuskaiciavimai.htm

7. Dividendų politika:samprata ir teorijos, išraiškos formos, veiksniai, dividendų mokėjimo tvarka

8. Obligacijos: jų klasifikavimas, reitingas, kuponai, operacijos su obligacijomis

Obligacijos

VP liūdijantys apie jų turėtojų piniginius įnašus ir įgaliojantys padengti jų naminalią vertę per nustatytą joje laiką, išmokant fiksuoto dydžio procentus (jei nėra nustatyta kitaip). Platinama laisvanorišku pagrindu firmose, žmonėms. Gali būti: valstybinės, savivaldybių, vidinės paskolų, įmonių.

Obligacijos – ilgalaikių paskolų teikimo priemonė.

Nominalas – nustatyta obligacijos nominali vertė.

Daugelis obligacijų terminuotos su fiksuota palūkanų kuponų norma. Jei dėl kokių nors priežasčių nukrenta palūkanų norma, obligacijos turėtų būti išperkamos prieš laiką ir išplatinamos su kita palūkanų norma.

Klasifikacija:
pagal gyvavimo periodą:
• subrendimą
• pelno padengimą;/fiksavimo periodą;(u meni – pelno padengimą)
pagal kupono procentą;
pagal išpirkimo sąlygas;
pagal mokestinę padėtį;
pagal likvidumą;
pagal įsipareigojimo patikimumą;
pagal užstatą (užtikrinimo būdą):
• su turto užstatu
• neužstatytas
• kitais VP;
pagal savininko teises ir privilegijas:
• platinamosios
• serijinės
• konvertuojamos
• grįžtamojo pelno;
pagal pirkėjus:
• stambūs
• smulkūs.

Obligacijos su užstatais užtikrinamos turtu, kitais VP.

Neužstatytos – tiesioginiai skoliniai įsipareigojimai, pasižadėjimai grąžinti pinigus be pretenzijų į turtą. Išleidžiamos, kai nėra fizinio turto užstato. Tokias perka jei įmonė turi gerą reputaciją, nėra įsiskolinusi.

Konvertuojamos obligacijos suteikia daugiau galimybių, gali būti pakeistos į akcijas, todėl lengviau parduodamos nei įprastos.

Kuponas gali būti nulinis. Tokios obligacijos parduodamos su didele nuolaida (diskontu). Neduoda teisės į palūkanų mokėjimus. Iš karto išmokama nominali suma pasibaigus laikotarpiui.

Obligacijos, kaip ir akcijos, reitinguojamos pagal patikimumą, išperkamumą. Aukščiausias vertinimas AAA.

Besivystančių šalių obligacijos vadinamos minkštomis – mažiausiai patikimos su didžiausia palūkanų norma.

Euro obligacijos išleidžiamos emitentų kitose valstybėse ir kita valiuta nei emitento šalies. Taip išvengiama VP komisijos suvaržymų, apribojimų, apeinami įstatymai.

Nuolatinės (neterminuotos) obligacijos užtikrina nustatyto dydžio palūkanas per visą (neapibrėžtą) laikotarpį, bet neįsipareigoja jų išpirkti. Tai vadinama konsoliduota rinka. Iš jų gaunami pastovūs pinigai neapibrėžtam laikui (perpetuitetas).

Antraeilės obligacijos – pretenzijos gali būti pareikštos kai pateikiamos apdraustų paskolų ir neantraeilių obligacijų mokestinės įmokos.

Hipotekos (įkeitimo) obligacijos – tai VP apdrausti nekilnojamuoju turtu. Užstatyto turto vertė didesnė nei obligacijos, kas suteikia obligacijos turėtojams garantiją.

Vyriausybė gali išleisti šių rūšių obligacijas:
• pajamų,
• AB obligacijos (geležinkelių, avialinijų),
• hipotekos,
• nulinio kupono.

Pajamų obligacijos – kaip VP, kurių palūkanos susijusios su pelno gavimu (panašu į akcijas). Jei nėra pakankamo pelno, bendrovė nėra įsipareigojusi mokėti. Mokėjimo nutraukimas nebūtinai susijęs su bankrotu.

AB obligacijos neapdraustos, todėl bankroto atvėju negalima išieškoti per teismus.

Obligacijų reitingų sistema
Aaa, AAA, Axx – aukščiausias lygis
Baa, BBB, Bxx – vidutinis lygis
Caa, CCC, Cxx – žemiausias lygis.

Kuponų palūkanų norma – santykinis dydis, lygus metinio palūkanų išmokėjimo ir nominalios obligacijos vertės procentiniam santykiui:

Obligacija, laikinai patekusi į rinką, vadinama neišpirkta arba senos rinkos obligacija. Rinka priklauso nuo palūkanų mokėjimų dydžio.

Naujų obligacijų emisija vykdoma taip, kad palūkanų mokėjimai atitiktų kuponų palūkanų normą, tai ir obligacijų rinkos kaina atitinka nominalią obligacijų vertę.

Jei mokėjimai pagal kuponą būtų mažesni, tai obligacijos kaina rinkoje nukristų žemiau nominalios vertės, jei aukštesni – obligacijų kaina būtų didesnė nei nominali vertė.

Obligacijos vertė yra esamoji vertė, susidedanti iš dviejų pinigų šaltinių:
1. periodinių palūkanų mokėjimų pagal kuponus
2. obligacijų nominalios vertės, kuri yra mokama pasibaigus terminui, arba srauto N.

9. Išvestiniai vertybiniai popieriai (hipotekos, lakštai, opcionai)

Investavimą į išvestinius VP vadiname išankstiniais sandoriais (ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai, pasirinkimo sandoriai).

Opcionai – pirkėjo ir pardavėjo (pirkimo-pardavimo) sutartis įgalinanti opciono (pasirinkimo) pirkėjui pasirinkimo teisę (neįpareigojanti jei jis to nori) pirkti ar parduoti pasirašytus VP būsimuoju laiku nustatytos dienos sutartą dieną ir sutartą kainą. Opciono pirkėjai turi sutarties pasinaudojimo teisę ir privalo sumokėti pardavėjui opciono premiją (dėl VP kainos kritimo ar kilimo). Jeigu opciono sutartis suteikia teisę parduoti sutarties objektą, įgyjamas pardavėjo opcionas.
{Opcionas – tai teisė pirkti ar parduoti VP. Jis žaidžiai iš VP kilimo ir kritimo}

Opcionas gali būti įvykdytas bet kurią po opciono įsigijimo dieną iki iki opciono galiojimo pabaigos (amerikoniškasis – jei galim vykdyti paskutinę jo galiojimo dieną, vadinamas europietiškuoju).

Kaina, kurią turime teisę pirkti sutarties objektą, – sutartinė (sandorio kaina). Ji yra žemesnė nei nominali.

Pirkėjas pirkimo opciono įsigydamas sutarties objektą išlošia, jei kaina didėja, arba praranda sumažėjusios ir sutarties kainų skirtumą.

VP rūšys:

Užstatais garantuoti VP. Čia priskiriamos hipotekos ir VP turintys pagrindinės skolos grąžinimo, mokėjimo ir skolos išmokėjimo garantijas. Jie išleidžiami ir parduodami investuotojams, o mokėjimai garantuojami vyriausybinių institucijų ar privačių įmonių, bankų ir t.t.

Paslaugų teikėjai perka mėnesinius hipotekų mokėjimus, o likusią sumą perveda investuotojams. Hipotekos garantuoti išvestiniai VP skirstomi į klases:
1. Bendri hipotekos fondų VP;
2. Hipotekiniai VP su skirtingomis palūkanomis.

Prie hipotekinių popierių priskiriami obligacijos, garantuojamos hipotekiniu portfeliu (garantuojama skirtingais užstatais). Taip pat gali būti hipotekos garantuoti grynieji bedividentiniai VP.

10. VP kaina (susijusi su kapitalo kaina)

Bendra lėšų suma, kurią reikia mokėti už naudojimąsi ištekliais ar finansiniais rezervais (banko paskolomis, akcijomis, obligacijomis, pan.), išreikšta procentais – kapitalo kaina.

Ta kapitalo kaina įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės rinkos kainą. { Finansinių išteklių ir kapitalo santykis įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės aktyvo kainą.} (u menia eto predlozhenije tak zapisano)
Kapitalo kaina yra susijusi su įmonės išlaidomis, reikalingomis už finansinių išteklių naudojimą.

Įmonės rinkos kaina priklauso nuo veiksnių:
1. turto balansinės vertės;
2. įmonės veiklos rentabilumo arba pelningumo;
3. įmonės įvaizdžio (nematerialaus turto);
4. įmonės veiklos perspektyvų;
5. ekonominės padėties;
6. užimamos rinkos dalies;
7. dislokavimo.

Įmonės rinkos kaina RK

RB – ribinis įmonės pelningumas

BKP – fazinis pelningumas
(1+p) – pelningumo prieaugis
K – banko palūkanų norma.

Leave a Comment