Vilniaus prekybaAndrius
1. Finansinės rinkosRinka – prekių, paslaugų ar VP mainų procesas. Rinka yra tų procesų vieta. Rinkos skirstomos: Regioninės (vieta, tai yra Vilniaus rinka, miesto rinka ir tt.) Šakinės (pvz.: tekstilės, avalinės, darbo)
Finansinės rinkos skirstomos į: Pinigų rinką Kapitalo rinkąPrie pinigų rinkos priskiriama įvairių paskolinių VP, kurių mokėjimo terminai sueina per vienerius metus – trumpalaikiai įsiskolinimai (komerciniai VP (90 dienų), įvairi trumpalaikiai depozitai, paskolos (iki vienerių metų) ir tt.).Kapitalo rinka priskiria ilgalaikių VP rinkos. Prie jų priskiriamos akcijos, obligacijos, hipoteka (kai užstatomas nekilnojamas turtas), valstybės ir savivaldybės obligacijos, AB akcijos ir obligacijos.VP rinka skirstoma: Pirminė – kurioje VP naujai išleidžiami. Antrinė – VP perparduodami.Pirminėje rinkoje dalyvauja emitentas, depozitorius (registruoja), VP komisija (taisyklės), VP birža (parduoda).Tiesioginiai santykiai suveda vieną su kitu.Pardavėjas – emitentai.Dar gali būti aukso rinka.
Kaip VP kaupiami ir laikomi?Investavimas į VPBūdai:1. investuoti į paprastąsias akcijas2. investuoti į VP su fiksuotomis pajamomis (obligacijos, privilegiruotas akcijas, konvertuojamas VP)3. investuoti į išvestinius VP (pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris – opcionas, prekinis ir finansinis ateities sandoris)4. investuoti į kitus investavimo instrumentus (investicinius fondus, nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą, mokesčių lengvatas turinčius VP).
Investicinių fondų sudėtis ir ypatumaiFondopavadinimas Aktyvai Fondostruktūra Fondų veiklos apibūdinimasPinigų rinkos fondai Pinigų rinkos trumpalaikiai instrumentai, kuriuos galime lengvai realizuoti Atviri (prieinami visiems) Palengvina trumpalaikių instrumentų išpirkimą ir savų investicijų įgyvendinimąPelno fondai (padidinto pelno) Vietiniai arba užsienio pinigų rinkų instrumentai (trumpalaikiai) Atviri Palengvina VP išpirkimą Vietinės ar užsienio šalių koteruojamos ar likvydžios valstybių obligacijos (pvz. kūro) Atviri Palengvina obligacijų išpirkimą, iššaukia investicinio portfelio pakeitimus Vietinių ir užsienio šalių korporacijų obligacijos Atviri Palengvina obligacijų išpirkimą, iššaukia investicinio portfelio pakeitimus
Vietinės ir užsienio šalių akcijos Atviri arba uždari Uždarų ir atvirų fondų veikla yra analogiška Nekilnojamas turtas Uždari Panaudojamos ar išnaudojamos nekilnojamo turto kaip mažai likvidaus sąvybėsUžtikrintų pajamų Vyriausybės ar korporacijų obligacijos Uždari, veiklos laikas ribotas Veikla esant stabiliai investiciniai bazeiKapitalo augimo fondai Nacionalinės ir užsienio šalių vyriausybinės ar korporacijų obligacijos Atviri Veikia palengvindami obligacijų pardavimą ir išpirkimą Koteruojamos, likvidžios nacionalinės akcijos Atviri Palengvina akcijų pardavimą ir išpirkimą Nekilnojamas turtas Uždari Daugiau ilgalaikiai išnaudojamas mažiau likvidus aktyvasNaudojami kiti fondai: Subalansuoti fondai – išnaudojami atskirų fondų privalumai. Korporaciniai fondai – akcijos, savitarpio fondai (JAV), investicinės kintamo kapitalo fondai (Prancuzija). Trato fondai (patikėjimo) – įsteigiami remti pasitikėjimo sutartimis (valdytojas ir patikėtinis). Kontraktiniai (sutartiniai) – kai fondai sudaromi sutartimis tarp investuotojų (jei nėra akcininkai) ir valdytojų.
2. VP, jų klasifikavimo požymiai
3. Atskirų VP apibūdinimas: komerciniai VP, vekseliai ir kiti VP.Vertybiniai popieriai Komerciniai popieriai yra nepadengtos skolos dokumentai. Todėl investitorių lėšos per komercinius popierius gali pritraukti tik solidžios arba turinčios garantijas (draudimo, stambesnių, patikimų įmonių) įmonės. Paprastai komerciniai popieriai padengiami per 45 dienas ir negali viršyti 9 mėnesių. KP gali būti parduodami tiek su diskontu (nuolaida), tiek su procentais. Vekselis – anksčiau plačiai naudotas, dabar – ne taip. Jį išduodantis asmuo – jo gavėjas. Trosantas besąligiškai įsipareigoja pats arba paveda sumokėti (mokėtojui – trasatui) tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui – remitentui. Būdingi bruožai:• Abstraktumas (nenurodoma išdavimo priežastis)• Formalumas (norminiame akte nurodomi būtini rekvizitai, surašomas ant specialaus blanko)• Prievolės besąlygiškiumas (negali būti mokėjimo išlygų)• Perleidžiamumas (neribojamas perdavimas kitam subjektui)• Gali būti kaip abipusio atsiskaitymo ir atsiskaitymo negrynaisiais priemonė. Tai labiausiai likvydus VP.
• Kaip mokamoji priemonė• Kaip labiausiai likvidus VP• Gali turėti papildomo apmokėjimo garantiją, įrašyta kitoje pusėjeVekseliai būna:• Paprastieji (solo)• Įsamkomieji (trata)
Paprastojo vekselio davėjas pats įsipareigoja laiku gražinti skolą. Tratos turėtojas įsipareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą). Jei nepasitikima gavėju galima reikalauti papildomų garantijų.
Privalomi rekvizitai vekseliui:1. žodžiai „įsakomasis“ arba „paprastatsis“ vekselis2. besąlygiškas įsakymas įsakomajame vekselyje arba besąlygiškas įsipareigojimas paprastajame3. mokėjimo terminas4. mokėjimo vieta5. kam ir kieno įsakymu turi būti sumokėta6. išrašymo data ir vieta7. vekselio davėjo parašas
Vekselio davėjas be paskolos gali įsipareigoti mokėti palūkanas, tuomet prie sumos nurodomas procentas. Apmokėjimo tvarka ir terminai:1. Apmokamas pateikus2. Per tam tikrą laiką nuo pateikimo3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo4. Nustatyta data
Jei dėl apmokėjimo nesutarta – paprastai apmokamas pateikus. Gali būti pateiktas per 1 metus nuo jo išrašymo dienos, jei nenurodytas terminas. Prie VP priskiriami ir procentiniai indėliai, kurių indėlininkai gali naudotis e-pavedimais, čekiais. Taupomieji indėliai – depoziciniai procentiniai indėliai, kurie gali būti išimami bet kada be baudos. Tačiau indėlininkai neturi teisės naudotis čekiu. Terminuoti indėliai – taupomojo indėlio forma, kai galima atsiimti su procentais tik po sutartyje numatyto termino. Depozicinės pinigų rinkos sąskaitos – depozitorių institutų specialūs indėliai, turintys artimą tarpusavio fondų paskirtį ir panaudojimą. Tarpusavio fondai sudaryti iš finansiniam tarpininkui perduotų gyventojų pajų sumos. Vienadieniai susitarimai – dėl atgalinio išpirkimo yra trumpalaikiai likvidaciniai aktyvai, kurie sutarties forma įgalina pirkti ar parduoti iš finansinio tarpininko VP tam, kad kitą dieną parduoti sutarta kaina.
4. Akcijų ir obligacijų tapatumai ir skirtumai
Akcijos ObligacijosNeterminuotos, emitento neišperkamos Terminuotos, išperkamos emitentoPajamų (dividentų) dydis dažniausiai nefiksuotas, išskyrus privilegiruotas ir pan. Pajamos iš anksto numatytos
Išleidžia verslo ir finansų įmonės Išleidžia valstybė, viešos organizacijos, verslo ir finansinės įmonėsGali būti materialios, nematerialios, įvairių nominalų (Lietuvoje materialių nėra) Gali būti materialios, nematerialios, nominalai standartizuotiNeskaidoma Išimtiniais atvėjais gali būti skaidomaIšskyrus privilegiruotas ir specialiasias, suteikia savininkui balsavimo teisę, bet nesuteikia teisės į turtą Nesuteikia balsavimo teisės5. Akcijų klasifikavimo požymiai, atskiri akcijų tipai.Akcijos Akcijos yra VP, išleidžiamos AB, kooperatyvų, bendrijų, nenustatant jų cirkuliavimo laiko, liūdijantys apie lėšų įvedimą į veiklą, suteikia teisę gauti pilną palūkanų normą. Akcijos gali būti darbo kolektyvo, steigėjų, vardinės. Platinamos atvirai arba paskirstant tarp steigėjų, darbuotojų. Akcijų turėtojai turi teisę dalyvauti įmonės valdyme proporcingai pagal turimą akcijų skaičių. Akcijos nominali vertė yra pažymėta ant akcijos, įvesta PC ir pan. Akcininkas – akcijos turėtojas. Akcininkas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Akcijos klasifikuojamos:• pagal formą (materialios, menaterialios);• pagal disponavimo būdą (vardinės, pareikštinės);• pagal suteikiamas teises (paprastos, privilegijuotos, spacialios, įmonės darbuotojų);• pagal apmokėjimą (apmokėtos, neapmokėtos).
Nematerialių akcijų pinigai laikomi sąskaitose. Pareikštinės yra laikomos finansinio meklerio įmonėse atidarytose VP sąskaitose. Paprastosios nesuteikia jokių išimtinių teisių. Nominali vertė vienoda. Privilegijuotosios suteikia tam tikras išimtines teises, bet ne balsavimo teisę. Specialiosios suteikia išimtines teises: vetuoti susirinkimo sprendimus, pasisakyti bet kuriuo klausimu, sušaukti akcininkų susirinkimą. Vardinės būna 2 tipų:A- nesuteikia balsavimo teisės (panašios į privilegijuotas);B- suteikia balsavimo teisę (1 akcija – 1 balsas, gali asmeniškai, gali perduoti).
Privilegijuotos suteikia teisę į dividentus anksčiau vardinių. Dividentai nustatomi tvirtu procentu, jei yra nominali vertė. Gali būti su akumuliuotais (kaupiamaisiais) dividentais arba su įprastu dividentų išmokėjimu. Jei kokiam nors laikotarpiui nenumatoma išmokėti dividentų, tai akumuliuotų dividentų atvėju dividentai priskaičiuojami vėlesniam laikui ir mokami už abu laikotarpius. Ne akumuliuotu dividendu atveju dividendai kitą laikotarpį nekompensuojami. Įmonei bankrutavus privilegiruotų akcijų turėtojų teisės tenkinamos anksčiau.
6. VP kursai ir akcijų indeksai
Indeksai
Teorijos:1. Dow (Standart and Poor‘s – 500, Wilt Shire – 5000)2. Kursų kilimo-kritimo3. Rinkos dydžio4. Prekybos apimties5. Nepilnų lotų teorija
1. Dow Jonso teorija teigia, kad pramonės potencialas negali būti stabilus, jei atsilieka transporto pramonė. Esant didėjimo tendencijai rekomenduojama akcijas įsigyti. Indėksai nustatomi atskiroms ūkio šakoms. Pramonės indeksas yra 30 stambiausių korporacijų indeksas. Transporto (DITA) indeksas rodo 20 kompanijų tendencijas. Komunalinis indeksas apima 15 įmonių akcijų kursus. Standart and Poor‘s skaičiuojamas visai rinkai. Parinkame iš visų ūkio šakų. Šio tipo indeksas gali būti 2 tipų:• 500• 300Jo bazę sudaro 30 pramonės, 25 transporto, 40 finansų, 40 komunalinių įmonių. Sudėtindesnis, tikslingesnis nei Dow Jonso. Wil Shire 5000 – skaičiuojamas kaip įvairių korporacijų akcijų vertė (pagal Amerikos biržas).2. Taikant kusio kitimo analizę skaičiuojami VP skirtumai. Kai jis teigiamas, VP rinkos tendencijos laikomos teigiamomis, ir atvirkščiai. Operatyvesnė teorija už Dow Jonso, greičiau fiksuoja pokyčius, apima didesnį skaičių.4. Parduotų akcijų skaičiaus ir jų kurso kitimo analizė: Esant dideliai tendencijai ir mažėjant jų pardavimams reikia laukti didėjimo tedencijos pabaigos, todėl akcijas būtina parduoti ir atvirkščiai.5. Lotas – tam tikras akcijų/prekių skaičius. Lotą sudaro 100. Nepilnų lotų VP teorija pagrįsta subjektyviais investuotojų samprotavimais. Dažniausiai prekiaujama lotų dalimis ir kaupiasi nepatikima informacija. Pagal šią teoriją skaičiuojama nepilnų lotų dalis % apyvartoje. Jei ši dalis didėja – siūloma parduoti, mažėja – pirkti. Nors ši teorija nėra operatyviai pagrįsta, ji gali būti taikoma prie kitų rezultatų.
LT – kai indeksas parodo pasikeitimus antrinėje rinkoje.
Akcijų indeksavimasJų skaičiavimo teorija pagrįsta tarptautiniais skaičiavimais.Nustatomi indeksai:LITIN – A – nustatynėjamas iki 2001 m. pagal prekybos sąrašą.LITIN – G – skaičiuojamas iš visų biržos koteruojamų VP. Emitentai įtraukiami į visus sąrašus. Apima visus leidėjus, visus VP.
LITIN – 10 – aktyviausių 10 emitentų prekiaujančių akcijomis.LITIN – BVP – vyriausybės VP. Daugiau obligacijomis.http://www.nse.lt/beta/indebsuskaiciavimai.htm
7. Dividendų politika:samprata ir teorijos, išraiškos formos, veiksniai, dividendų mokėjimo tvarka
8. Obligacijos: jų klasifikavimas, reitingas, kuponai, operacijos su obligacijomis
Obligacijos
VP liūdijantys apie jų turėtojų piniginius įnašus ir įgaliojantys padengti jų naminalią vertę per nustatytą joje laiką, išmokant fiksuoto dydžio procentus (jei nėra nustatyta kitaip). Platinama laisvanorišku pagrindu firmose, žmonėms. Gali būti: valstybinės, savivaldybių, vidinės paskolų, įmonių. Obligacijos – ilgalaikių paskolų teikimo priemonė. Nominalas – nustatyta obligacijos nominali vertė. Daugelis obligacijų terminuotos su fiksuota palūkanų kuponų norma. Jei dėl kokių nors priežasčių nukrenta palūkanų norma, obligacijos turėtų būti išperkamos prieš laiką ir išplatinamos su kita palūkanų norma. Klasifikacija:pagal gyvavimo periodą:• subrendimą• pelno padengimą;/fiksavimo periodą;(u meni – pelno padengimą)pagal kupono procentą;pagal išpirkimo sąlygas;pagal mokestinę padėtį;pagal likvidumą;pagal įsipareigojimo patikimumą;pagal užstatą (užtikrinimo būdą):• su turto užstatu• neužstatytas• kitais VP;pagal savininko teises ir privilegijas:• platinamosios• serijinės• konvertuojamos• grįžtamojo pelno;pagal pirkėjus:• stambūs• smulkūs.
Obligacijos su užstatais užtikrinamos turtu, kitais VP. Neužstatytos – tiesioginiai skoliniai įsipareigojimai, pasižadėjimai grąžinti pinigus be pretenzijų į turtą. Išleidžiamos, kai nėra fizinio turto užstato. Tokias perka jei įmonė turi gerą reputaciją, nėra įsiskolinusi. Konvertuojamos obligacijos suteikia daugiau galimybių, gali būti pakeistos į akcijas, todėl lengviau parduodamos nei įprastos. Kuponas gali būti nulinis. Tokios obligacijos parduodamos su didele nuolaida (diskontu). Neduoda teisės į palūkanų mokėjimus. Iš karto išmokama nominali suma pasibaigus laikotarpiui.
Obligacijos, kaip ir akcijos, reitinguojamos pagal patikimumą, išperkamumą. Aukščiausias vertinimas AAA.
Besivystančių šalių obligacijos vadinamos minkštomis – mažiausiai patikimos su didžiausia palūkanų norma. Euro obligacijos išleidžiamos emitentų kitose valstybėse ir kita valiuta nei emitento šalies. Taip išvengiama VP komisijos suvaržymų, apribojimų, apeinami įstatymai. Nuolatinės (neterminuotos) obligacijos užtikrina nustatyto dydžio palūkanas per visą (neapibrėžtą) laikotarpį, bet neįsipareigoja jų išpirkti. Tai vadinama konsoliduota rinka. Iš jų gaunami pastovūs pinigai neapibrėžtam laikui (perpetuitetas). Antraeilės obligacijos – pretenzijos gali būti pareikštos kai pateikiamos apdraustų paskolų ir neantraeilių obligacijų mokestinės įmokos. Hipotekos (įkeitimo) obligacijos – tai VP apdrausti nekilnojamuoju turtu. Užstatyto turto vertė didesnė nei obligacijos, kas suteikia obligacijos turėtojams garantiją. Vyriausybė gali išleisti šių rūšių obligacijas:• pajamų, • AB obligacijos (geležinkelių, avialinijų),• hipotekos,• nulinio kupono. Pajamų obligacijos – kaip VP, kurių palūkanos susijusios su pelno gavimu (panašu į akcijas). Jei nėra pakankamo pelno, bendrovė nėra įsipareigojusi mokėti. Mokėjimo nutraukimas nebūtinai susijęs su bankrotu. AB obligacijos neapdraustos, todėl bankroto atvėju negalima išieškoti per teismus.Obligacijų reitingų sistemaAaa, AAA, Axx – aukščiausias lygisBaa, BBB, Bxx – vidutinis lygisCaa, CCC, Cxx – žemiausias lygis. Kuponų palūkanų norma – santykinis dydis, lygus metinio palūkanų išmokėjimo ir nominalios obligacijos vertės procentiniam santykiui:
Obligacija, laikinai patekusi į rinką, vadinama neišpirkta arba senos rinkos obligacija. Rinka priklauso nuo palūkanų mokėjimų dydžio. Naujų obligacijų emisija vykdoma taip, kad palūkanų mokėjimai atitiktų kuponų palūkanų normą, tai ir obligacijų rinkos kaina atitinka nominalią obligacijų vertę. Jei mokėjimai pagal kuponą būtų mažesni, tai obligacijos kaina rinkoje nukristų žemiau nominalios vertės, jei aukštesni – obligacijų kaina būtų didesnė nei nominali vertė. Obligacijos vertė yra esamoji vertė, susidedanti iš dviejų pinigų šaltinių:
1. periodinių palūkanų mokėjimų pagal kuponus2. obligacijų nominalios vertės, kuri yra mokama pasibaigus terminui, arba srauto N.9. Išvestiniai vertybiniai popieriai (hipotekos, lakštai, opcionai) Investavimą į išvestinius VP vadiname išankstiniais sandoriais (ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai, pasirinkimo sandoriai). Opcionai – pirkėjo ir pardavėjo (pirkimo-pardavimo) sutartis įgalinanti opciono (pasirinkimo) pirkėjui pasirinkimo teisę (neįpareigojanti jei jis to nori) pirkti ar parduoti pasirašytus VP būsimuoju laiku nustatytos dienos sutartą dieną ir sutartą kainą. Opciono pirkėjai turi sutarties pasinaudojimo teisę ir privalo sumokėti pardavėjui opciono premiją (dėl VP kainos kritimo ar kilimo). Jeigu opciono sutartis suteikia teisę parduoti sutarties objektą, įgyjamas pardavėjo opcionas.{Opcionas – tai teisė pirkti ar parduoti VP. Jis žaidžiai iš VP kilimo ir kritimo} Opcionas gali būti įvykdytas bet kurią po opciono įsigijimo dieną iki iki opciono galiojimo pabaigos (amerikoniškasis – jei galim vykdyti paskutinę jo galiojimo dieną, vadinamas europietiškuoju). Kaina, kurią turime teisę pirkti sutarties objektą, – sutartinė (sandorio kaina). Ji yra žemesnė nei nominali. Pirkėjas pirkimo opciono įsigydamas sutarties objektą išlošia, jei kaina didėja, arba praranda sumažėjusios ir sutarties kainų skirtumą.
VP rūšys: Užstatais garantuoti VP. Čia priskiriamos hipotekos ir VP turintys pagrindinės skolos grąžinimo, mokėjimo ir skolos išmokėjimo garantijas. Jie išleidžiami ir parduodami investuotojams, o mokėjimai garantuojami vyriausybinių institucijų ar privačių įmonių, bankų ir t.t. Paslaugų teikėjai perka mėnesinius hipotekų mokėjimus, o likusią sumą perveda investuotojams. Hipotekos garantuoti išvestiniai VP skirstomi į klases:1. Bendri hipotekos fondų VP;2. Hipotekiniai VP su skirtingomis palūkanomis. Prie hipotekinių popierių priskiriami obligacijos, garantuojamos hipotekiniu portfeliu (garantuojama skirtingais užstatais). Taip pat gali būti hipotekos garantuoti grynieji bedividentiniai VP.
10. VP kaina (susijusi su kapitalo kaina) Bendra lėšų suma, kurią reikia mokėti už naudojimąsi ištekliais ar finansiniais rezervais (banko paskolomis, akcijomis, obligacijomis, pan.), išreikšta procentais – kapitalo kaina.
Ta kapitalo kaina įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės rinkos kainą. { Finansinių išteklių ir kapitalo santykis įtakoja kapitalo pelningumo normą, o tuo pačiu ir įmonės aktyvo kainą.} (u menia eto predlozhenije tak zapisano)Kapitalo kaina yra susijusi su įmonės išlaidomis, reikalingomis už finansinių išteklių naudojimą. Įmonės rinkos kaina priklauso nuo veiksnių:1. turto balansinės vertės;2. įmonės veiklos rentabilumo arba pelningumo;3. įmonės įvaizdžio (nematerialaus turto);4. įmonės veiklos perspektyvų;5. ekonominės padėties;6. užimamos rinkos dalies;7. dislokavimo.Įmonės rinkos kaina RK
RB – ribinis įmonės pelningumas
BKP – fazinis pelningumas(1+p) – pelningumo prieaugisK – banko palūkanų norma.