Dalykinės komunikacijos su Ispanija ypatumai

TURINYS
ĮVADAS 2
1. ŠALIES BENDROJI EKONOMINĖ IR POLITINĖ SITUACIJA 3
1.1. POLITINĖ SITUACIJA 3
1.2. EKONOMINĖ SITUACIJA 3
1.3. TEISINIS VERSLO REGULIAVIMAS 4
1.4. BANKAI IR FINANSINĖS PASLAUGOS ISPANIJOJE 4
1.5. KAI KURIE VERSLO KAŠTAI ISPANIJOJE 5
1.6. LOGISTIKA 6
2. ISPANIJOS ŠALIES DALYKINĖS KOMUNIKACIJOS 7
IR VERSLO ETIKA 7
2.1. DARBO APLINKA 7
2.2. E – VERSLAS, INTERNETAS 8
2.3. MOTERYS IR VERSLAS 9
2.4. KOMERCINIŲ RYŠIŲ UŽMEZGIMAS 9
2.5. SĖKMĖS STRATEGIJA 10
2.6. LAIKAS 11
2.7. DALYKINIAI SUSITIKIMAI 12
2.8. VERSLO KELIONĖS 13
2.9. DERYBOS SU ISPANAIS 14
2.10. VARDAI IR PAVARDĖS. KREIPIMASIS 17
2.11. BENDRAVIMO BŪDAS 18
2.12. PAPROČIAI 18
2.13. DRABUŽIAI IR IŠVAIZDA 19
2.14. KAIP SUPRASTI ISPANUS 19
2.15. VAIŠĖS, TRADICINIS MAISTAS, PIETŲ ETIKETAS 20
2.16. NEOFICIALUS BENDRAVIMAS 22
2.17. SUSIRAŠINĖJIMAS 23
IŠVADOS 25
LITERATŪROS SĄRAŠAS 26ĮVADAS
Senovės graikai tą kraštą vadino Vakarų Žvaigždės šalimi – Hesperia, o Romos imperijos laikais visas Pirėnų pusiasalis buvo vadinamas Hispania. Iš to kildinamas Ispanijos (Espana) pavadinimas.Pirmieji duomenys apie Pirėnų pusiasalio gyventojus pateikiami antikos auutorių, kurie mini 1 tūkst. pr. Kr. ten gyvenusias iberų gentis. Vėliau į pusiasalį atsikėlė keltai, o dar vėliau jį buvo užkariavę kartaginiečiai, romėnai, vestgotai. Jau VI a. krikščionybė virto valstybine religija. VIII a. pradžioje visą Pirėnų pusiasalį užkariavo arabai ir berberai, vietinių gyventojų praminti maurais. Beveik aštuonis amžius jie valdė Pirėnus. Tik 1492 m. ispanams pavyko išsivaduoti ir sujungti visas žemes. Tada prasidėjęs laikotarpis materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimais įėjo į Europos ir visos civilizacijos istoriją.Didžiausios Ispanijos etninės grupės tais laikais buvo andalūzai, arragonai, astūrai, kastilai. Šalies šiaurėje susiformavo tautos, turinčios savo kalbą,- katalonai, galisai, baskai.Baskų vaidmenį krašto istorijai galima būtų palyginti su žemaičiu reikšme Lietuvos istorijai. Baskai ir šiandien didžiuojasi, kad kažkada nepasidavė romėnu, o vėliau ir arabų, įtakai, sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, sa

avitą kalbą ir kultūrą. Galisai savo kilme ir kultūra artimesni portugalams. Katalonai labai trumpai buvo arabų įtakoje, glaudesnius ir ilgesnius ryšius jie palaikė su frankais.Susijungusi Ispanija XV a. pabaigoje ir XVI a. pradžioje troško užkariauti naujų žemių. Genujietis Kolumbas, vadovaujantis ispanų laivams, atrado Ameriką. Ispanai užkariavo Meksiką, Centrinę Ameriką, dalį Pietų Amerikos žemiu ir Afriką. Ispanija pasidarė galingiausia pasaulio valstybė. Tačiau XVI a. pabaigoje jos galia ėmė silpti, ir ji po truputį prarado dalį savo kolonijų. Pagaliau 1808 m. Ispaniją užgrobė Napoleonas. Dramatiškasis XIX a.- penkių Ispanijos revoliucijų šimtmetis. Pirmajame pasauliniame kare Ispanija nedalyvavo, o Antrajame pasauliniame kare buvo Vokietijos pusėje. Nuo 1936 iki 1975 m. šalyje viešpatavo Franko diktatūra. 1936 -1939 m. pilietiniame kare su diktatūra internacionalinių brigadų gretose kovėsi ir lietuvių. Po Franko miirties prasidėjo demokratiniai procesai ir spartus ekonominis krašto kilimas. Andalūzijai, Aragonui, Baskijai, Estremadūrai, Galisijai, Katalonijai, Valensijai, Balearų ir Kanarų saloms suteikta autonomija.
Savo tolesniame darbe aptarsiu bendravimo su ką tik aprašytąja šalimi bendravimo aspektus, formalų ir neformalų bendravimą, kultūros ypatumus, etikos klausimus.1. ŠALIES BENDROJI EKONOMINĖ IR POLITINĖ SITUACIJA
1.1. POLITINĖ SITUACIJA
Ispanijos karalystė – trečioji pagal dydį Europos Sąjungos valstybė. Ispanijos plotas – 504,78 tūkst. kv. km. Valstybė užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, jai priklauso Kanarų, Balearų salos bei miestai Šiaurės Afrikoje Ceuta ir Meilila. Gyventojų skaičius 20
001m. – 40 mln. Pagal 1978m. konstituciją Ispanija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas – Karalius Don Juan Carlos I.
Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų Parlamentui. Parlamentą sudaro Deputatų kongresas ir Senatas. Kongrese 350 deputatų, o Senate – 259 nariai, renkami 4 metūų kadencijai.
Įstatymų vykdomoji valdžia priklauso Vyriausybei. Jai vadovauja Ministras Pirmininkas.
Ispanija suskirstyta į 17 administracinių vienetų, kuriuose renkamos vietinės valdžios institucijos. 1.2. EKONOMINĖ SITUACIJA
1957 m. šalies pajamos vienam gyventojui siekė tik 335 eurus, tačiau pradėjus modernizuoti ūkį ir pritraukti užsienio investicijas prasidėjo ekonominis augimas. Ispanijos narystė ES tapo nauju impulsu šalies ūkio plėtrai, 1987 – 1990 m. šalies ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 4 – 5%. Infliacijos mažinimas buvo ir tebėra vienas svarbiausių Ispanijos vyriausybės ekonominės politikos prioritetų.
Ispanijos ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, kuris 2001m sudarė 66,2 proc. BVP. Pramonės sektorius sudaro 21,1 proc., statyba- 9,1 proc, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė sudaro 3,6 proc, BVP.

Paslaugų sektoriuje pirmauja prekyba, turizmas, bankininkystė bei telekomunikacijos. Ispanija šiuo metu yra labiausiai lankomų šalių. Turizmas sukuria apie 10 proc., Ispanijos BVP ir apie 1 mln. darbo vietų.

Pagrindinė Ispanijos žemės ūkio produkcija yra : grūdinės kultūros, vaisiai, daržovės, alyvuogės, vynuogės, runkeliai, jautiena, kiauliena, paukštiena, pieno produktai. Ispanija – žuvininkystės šalis.
Ispanijai įstojus į ES labai pakilo užsienio prekybos ir investicijų lygis. Importas augo greičiau nei eksportas dėl importinių vartojimo prekių paklausos vidaus rinkoje.
Eksportas – 132 mlrd. Eurų (2001) t .y. apie 20 proc. BVP. Eksportuojami pr
roduktai: technika, mašinos, maisto produktai, kt.
Importas – 168 mlrd. Eurų ( 2001 ) t.y. apie 26 proc. BVP. Importuojami produktai: technika ir įrengimai, kuras, cheminės medžiagos, pusgaminiai, plataus vartojimo prekės.
Pagrindiniai Ispanijos prekybos partneriai yra ES šalys: Prancūzija, Vokietija ir Italija.
Ispanija yra ir Lietuvos užsienio prekybos partneris. 2001m. Lietuvos eksportas į Ispaniją ir importas iš Ispanijos sudarė 1,3 proc., Lietuvos prekybos apyvartos.

Nuo 2002. sausio 1 d. euras pakeitė buvusį Ispanijos piniginį vienetą – pesetą ir tapo oficialia Ispanijos valiuta.1.3. TEISINIS VERSLO REGULIAVIMAS
Verslo teisinės formos
Pagrindinės verslo organizavimo formos Ispanijoje yra šios:
– akcinė bendrovė ( Sociedad Aytonoma )
– uždaroji akcinė bendrovė ( Sociedad de Responsabilidad Limitada )
– ūkinė bendrija ( Sociedad Regular Colectiva)
– paprastoji komanditinė bendrija ( Sociedad Comanditaria Simple )
– akcinė komanditinė bendrija ( Sociedad Comanditaria por Acciones )
– personalinė įmonė (Empresario individual )
– prekių bendrovė ( Comunidad de Bienes )
– civilinė bendrovė ( Sociedad Civil )
– bendrų ekonominių interesų grupė ( Agrupacion de Interes Econimico )
– Europos ekonominių interesų grupė ( Agrupacion Europa de Inters Economico )
Pačios populiariausios verslo organizavimo formos tarp užsienio investuotojų yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės.1.4. BANKAI IR FINANSINĖS PASLAUGOS ISPANIJOJE
Bankai
Jų sistemą reguliuoja Ekonomikos ministerija, Ispanijos bankas, Tarptautinių sandorių bendroji direkcija ir kt. institucijos.
Ispanijos bankas integruotas į Europos centrinių bankų sistemą ( ESCB ). Ispanijos bankas atlieka šias funkcijas: vykdo euro zonos pinigų politiką, vadovauja tarptautinių pervedimų operacijoms, leidžia banknotus, vykdo komercinius bankų ir kt kredito institucijų kontrolę. Ispanijoje už
žregistruoti 146 privatūs bankai iš kurių 53 yra užsienio bankai.
Ispanijos vertybinių popierių rinkos sistemą reguliuoja Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija.

Sąskaitos banke atidarymas
Pagal Ispanijos banko taisykles užsienio pilietis gali atidaryti sąskaitą eurais arba kita užsienio valiuta. Tam reikia turėti Užsieniečio identifikavimo numerį ( NIE ) arba mokesčio mokėtojo numerį ( NIF ) . Asmenų tapatybės nustatymui reikia pateikti galiojantį pasą. Be to , per 15 dienų nuo sąskaitos atidarymo dienos reikia patvirtinti ne rezidento statusą, kurį bankas tikrina kas 2 metus. Jei įgyjamas rezidento statusas, apie tai turi būti pranešta bankui.1.5. KAI KURIE VERSLO KAŠTAI ISPANIJOJE
Patalpų nuoma ir įsigijimas
Biuro nuoma, priklausomai nuo vietos, 10-13 eurų/kv.m mėnesiui. Ieškant patalpų patartina kreiptis į nekilnojamo turto agentūrą, kuriai už paslaugą sumokamas vienkartinis mėnesinis mokestis. Prekybinių patalpų nuomos kaina Madride tokia pat kaip biuro patalpų. Sandėliavimo patalpų šalia Madrido nuoma kainuos nuo 3 iki 6 eurų kv./m per mėnesį. Patalpų biurui pardavimo kaina – nuo 1000 eurų kv/m, Madrido centre – apie 5000 eurų kv/m. Kituose Ispanijos miestuose – Barselonoje, Bilbao, patalpų nuomos ir įsigijimo kainos yra panašios.

Komunalinės paslaugos
-Telefono įvedimas – 143 eurai, mėnesinis abonentinis mokestis – 18 eurų.
– Dujos: abonentas 4,68 euro, plius 0,04 euro /kb.m.
– Elektra: 0,08 euro 1kwh ir pridėtiniai specialūs mokesčiai

Degalai
– Benzino A95 litro kaina – 084 euro.
– Dyzelio litro kaina – 0,71 euro.

Personalo kaštai
– Minimalus mėnesinis atlyginimas – 433 eurai. Mokama 14 atlyginimų ( papildomai už birželį ir gruodį ) .
– Atsiskaitymai socialiniam draudimui skaičiuojami nuo priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos. Įmokos socialiniam draudimui dydis – 37,4 proc.: darbdavys moka 30 proc., o darbuotojas – 7,4 proc. Tačiau taikomos įvairios mokestinės lengvatos buvusiems bedarbiams, daugiavaikėms šeimoms. Todėl patartina turėti juristą darbo klausimams spręsti.
Kiti kaštai
– Patalpų savininkas privalo pasirašyti sutartį dėl priešgaisrinės apsaugos;
– Privalomasis automobilio civilinės atsakomybės draudimas.1.6. LOGISTIKA
Infrastruktūra
Sausumos kelių bendras ilgis – 10 000km. Iki 2010m. bendras kelių tinklas turėtų būti iki 13 000km. Geležinkeliai sudaro per 14 000 km. 1993m. atidaryta nauja greitoji linija Madridas – Sevilija, kurioje pasiekiamas greitis 350 km/h. Jūrų uostai – turi 44 tarptautinius uostus prie Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros krantų.
Oro uostai – didžiausiuose miestuose yra apie 250 oro linijų, jungiančių Ispaniją su 33 pasaulio šalių tarptautiniais uostais. Šalis užima tranzitinę padėtį keliaujant iš Europos į Afriką, Ameriką.
Telekomunikacijos
Telekomunikacijų rinkos liberalizavimas užbaigtas 1998m. gruodį., kai prie egzistuojančių trijų operatorių prisijungė keletas naujų tiekėjų. Mobilus ryšys sparčiai populiarėja.IR VERSLO ETIKA
2.1. DARBO APLINKA
Vyresnumas ir prestižas.
Ispanų verslo įmonė valdoma vienvaldystės principu kaip ir imperija, kurios visa valdžia sutelkta vieno arba kelių asmenų rankose.. Darbuotojai suskirstyti pagal lygmenis, kurių kiekvienas pavaldus aukštesniajam. Asmens prestižą lemia jo padėtis hierarchinėje struktūroje, bet ne geri darbo rezultatai ar kompetencija.
Itin didelę reikšmę turi vyresnumas. Pirmiausia nuo jo priklauso kilimas tarnybos laiptais. Ispanams nebūdinga siekti sėkmės, jam aktualu asmens titulas. Ispanas niekada neatsisakys aukšto rango pareigų , nors darbas ar alga nėra viliojantis. Jie linkę dirgti vienoje bendrovėje ir laukti paaukštinimo, kurį turi gauti, bet me imtis naujo darbo, net jai jis būtų įdomesnis.

Sėkmės reikšmė
Vyrauja išdidumo ir garbės jausmas, bet ne praktiškumas. Firma, turinti šimtametę istoriją ir tradiciškai tvarkanti verslo reikalus, laikoma tokia pat įspūdinga kaip nauja verslamonė, naudojanti šiuolaikinius valdymo metodus ir puikiai realizuojanti savo gaminius.
Daugelis ispanų įmonių yra mažos ir valdomos šeimos, ir ispanai samdo tik tuos kuriais gali pasitikėti, dar geriau jau pažįstamą žmogų.
Mažų ir vidutinių įmonių , kurios sudaro 88 proc. privataus sektoriaus darbo vietų, darbuotojai dažnai nėra pakankamai išsilavinę, ypač verslo išsimokslinime, vietoj to jie yra baigę teisės, filosofijos studijas. Dėl to dažnai trūksta gerai suderinto darbo.

Ispanų darbo etika
Daugelis ispanų siekia darbo ir laisvalaikio pusiausvyros, tarnybą žiūrima kaip į būdą užsidirbti pragyvenimui, bet ne kaip į tai kas vadinama dar „darbo manija“. Ispanui didelis nuostolis , jei jis aukoja savo laisvalaikį dėl darbo.
Ispanai mėgsta daug laisvesnį darbo tempą nei kitų kultūrų žmonės. Iš ryto vieną valandą praleidžia skaitydami laikraščius, šnekučiuodamiesi su kolegėmis ir galbūt pusvalandį skirdami pusryčiams. Tarp 13,30 ir 16,00 h yra siesta, neskubių pietų metas ,c o darbo diena baigiasi 19,00 h., išskyrus vasarą, kada daugelis įmonių užsidaro apie 15,00h.
Lėtesnį darbo tempą iš dalies paaiškina tai, kad asmeniniai tikslai ir pasiekimai mažai susiję su darbo vieta. Ispanas nemano, jog norėdamas pagerinti savo padėti, turėtų dirbti sparčiau ir daugiau. Be to Ispanijoj yra labai stiprūs darbo apsaugos įstatymus, kad galimybė būti atleistam iš darbo yra labai menka.

Profsąjungos labai stiprios, stambios ir galingos.

Tačiau Darbininkų įstatymo kodeksas nustato darbuotojo darbo reikalavimus, ir dėl darbo sutarties pažeidimo gali būti sumažintas arba sulaikytas atlyginimas.
Birželį ir gruodį išmokamas dvigubas atlyginimas, o jei įmonė turėjo didelį pelną – tai ir trigubas atlyginimas. Įstatymu garantuotas 30 dienų apmokamos atostogos ir apmokamos nacionalinės šventės. Privalomas pensinis amžius yra 65 metai. Darbdaviai mokėti pensijas neįpareigoti.

Sprendimai
Autokratinis vadovavimo stilius lemia, kad galutinai sprendžia vyriausioji vadovybė, sprendimas niekada nesiremia visuotiniu sutarimu. Bendrovės aukščiausio rango asmenys apžvelgia daugelio įvairių skyrių pranešimus, bet jie neprivalo vadovautis žemesnio rango vadovų nurodymais. Toks elgesys parodytų , kad jie nėra pasitikintys savimi ir tokie galingi.
Dėl įvairių priežasčių pavaldiniai patys nenori rodyti savo iniciatyvos viešai, reikšti savo nuomonę, Galbūt taip elgiasi iš mandagumo vyresnybei, iš baimės apsijuokti abejodamas.
Algų didinimas aptariamas valstybės mastu, vieną kartą per metus, tačiau šitai priklauso nuo asmens padėties organizacijoje, o ne nuo naujo nėrimosi iš kailio. Jeigu sprendimas, darantis poveikį įmonės vidaus reikalams, nesulaukia plataus pritarimo, kartais gali prasiveržti darbuotojų protestai. Tokiu atveju sprendėjai galbūt pasiduos spaudimui ir pakartotinai apsvarstę kiek pakeis savo sprendimą.

Vidurinio lygmens vadovas
Kadangi įmonė dažniausiai yra šeimos nuosavybė ir šeimos vadovaujama, hierarchinį valdymo būdą gali būti nelengva pastebėti. Ne ispanams gali susidaryti įspū.dis, jog jie bendrauja su sprendėju , ir tik vėliau supras, kad ne. Nors vidurinio lygmens vadovai neturi teisės priimti sprendimą, užsieniečiams patartina užmegzti su jais gerus santykius, kadangi būtent jie parengs ataskaitą, kuria bus grindžiamas sprendimas.2.2. E – VERSLAS, INTERNETAS
Dėl palyginti žemų BVP vienam gyventojui ir personalinių kompiuterių naudojimo rodiklių Ispanija vadinama Vakarų Europos technologiniu stabdžiu. Tik apie 9 proc. suaugusių ispanų naudojasi internetu. Tikimasi, kad iki 2004m. šis rodiklis išaugs tik iki 11 proc. Ispanijos E verslo asociacijos duomenimis 2001m. verslo tarp įmonių ir vartotojų paradavimų apimtys sudarė 525,12 mln. eurų. Tačiau prekyba užsakant iš katalogų, niekada nebuvo populiaru Ispanijoje. Kita kliūtis plėsti B2B verslą susijusi su žemu interneto naudojimo rodikliu.
2001m. el. verslo tarp įmonių formą savo veikloje naudoja 35,6 proc. vidutinio dydžio įmonės, 19,4 proc. vidutinių įmonių planuoja plėtoti B2B savo veikloje.
E verslas populiariausias šiuose sektoriuose: paslaugos, didmeninė prekyba, finansai, draudimas.
Be to, Ispanijos vyriausybės iniciatyva vykdoma programa INFO XXI „Informacinė visuomenė visiems“.2001 -2003 m. laikotarpiui skiriama 5,36 mlrd. Eurų įvairiems su internetu susijusiems projektams.2.3. MOTERYS IR VERSLAS
Vis daugiau ispanių moterų imasi profesinės veiklos, ypač tokiuose dideliuose miestuose kaip Madridas ir Barselona. Daug dirba verslo, teisės, medicinos, mokslo ir švietimo srityse. Jos sugebėjo įsitvirtinti viduriniame vadovaujančiame korporacinio pasaulio sluoksnyje, tačiau neįleidžiamos į aukščiausios valdžios ešeloną. Moterų kaip ir vyrų sėkmę lemia klasikinė kilmė, išsimokslinimas ir asmeniniai ryšiai. Moterų atžvilgiu ispanai dažnai pernelyg iškalbūs, kartais net triukšmingi. Ispanams įprastas vaizdas, kai gatve eina viena jauna moteris atakuojama nepageidaujamų vyrų gestais, švilpimu, pastabomis ir nemandagiu prisiartinimu. Moteriai tokioje situacijoje patariam likti budriai, tylėti ir vengti akių kontakto. Jeigu toks elgesys nesiliauja, jus persekioja, reikia kviesti į pagalbą policiją arba kitą padoriai atrodantį žmogų.

Patarimai užsienietėms verslininkėms
Delegacijos vadovė galėtų aiškiai parodyti. Kad ji vadovauja, įrašydama savo pavardę sąrašo viršuje ir pabrėždama savo įgaliojimus. Ji gali būti tikra, kad ispanai rodys jai tokią pačią pagarbą, kaip rodoma aukštas pareigas einantiems vyrams. Vis dėl to patartina, kad ji nurodytų savo grupei;
– skaitytis su jos nuomone, kai kreipiasi į kitus tokiu klausimu, kuris galėtų būti užduodamas grupės vadovui;
– susilaikyti nuo nesutarimų su ja ar kitais grupės nariais;
– nepradėti tarpusavio diskusijų kolegų ispanų akivaizdoje.2.4. KOMERCINIŲ RYŠIŲ UŽMEZGIMAS
Didumos verslo sumanymų sėkmė priklauso nuo to, kaip pavyksta užmegzti gerus asmeninius santykius, ryšius. Ispanai nemėgsta turėti reikalų su nepažįstamaisiais. Jie turi žinoti su kuo bendrauja, ir kad tai patikimi žmonės. Kartais šis veiksnys yra daug svarbesnis, nei gaminių kokybė ar jų kaina. Prieš priimdami sprendimą ispanai rūpestingai įvertina visą reikalą visais požiūriais. Savo nuojauta labiau pasitiki apie firmą, nei statistika ar kitais duomenimis.
Ispanams telefoninė kultūra nėra tokia svarbi kaip europiečiams. Nėra ko tikėtis iš pradinių ryšių telefonu, faksu ar paštu. Ispanai linkę kalbėtis akis į akį ne vien su vykdytojais, bet ir su tiekėjais.
Norėdami įtikinti ispaną, kad esate verti dėmesio, neskubėkite. Nesitikėkite, vos užmezgę ryšį, sudaryti svarbiausią sandėrį ar sutartį. Keletą kartų aplankykite bendrovę, paskui pasiūlykite nedidelį sandėrį. Asmeninių ryšių stiprėjimas sudarys gerą pagrindą verslo santykiams plėtoti.

Tarpininkavimas
Veiksminga verslo strategijos priemonė yra turėti bendrą draugą ar pažįstamą, kuris galėtų laiduoti dėl jūsų gero vardo ir asmeniškai jus pristatyti jus pasirinktos firmos vadovaujantiems darbuotojams. Jeigu neįmanoma susipažinti per tokį tarpininką, galite siekti savo tikslų vienas – užmegzdami ryšius, pagrįstus pagarba, bet ne piniginiu pelnu.
Dauguma užsienio firmų prekiauja savo gaminiais ar paslaugomis Ispanijoje per patyrusius, patikimus atstovus . Kitas būdas – įkurti kompetetingą dukterinę įmonę . Jūsų įmonei atstovausiančius darbuotojus parinkite kiek įmanoma rūpestingiau, nes kai pradėsite bendrauti , sunku bus keisti. Turėkite omeny, kad leisdami laiką geriems santykiams su savo atstovu arba paskirstytoju išugdyti, dirbate savo naudai, kadangi jie stropiau jums tarnaus. Jeigu ketinate sudarinėti verslo sandėrius arba įsteigti dukterinę įmonę ar filialą, patartina pasinaudoti advokato paslaugomis.

Raštiškos rekomendacijos
Raštiškos rekomendacijos nėra būtinos, bet gali praversti. Labai reikšminga būtų rekomendacija, gauta iš aukšto rango vadovaujančio darbuotojo, kuris turi verslo reikalų su jus dominančia bendrove, arba iš artimo draugo asmens, su kuriuo norite užmegzti ryšį. Rekomendacija turėtų būti parašyta tiesiogiai tam asmeniui, su kuriuo ketinate susitikti, prašant, kad jis atkreiptų dėmesį į jus daugiau.2.5. SĖKMĖS STRATEGIJA
Turėkite kantrybės
Nekantrumą ispanai linkę likę laikyti charakterio trūkumu. Susitikimuose neskubėkite eiti prie reikalo. Leiskite šeimininkams pasirinkti tempą. Pirmas pusvalandis paprastai praeina laisvai šnekantis, nesistenkite pokalbio vesti prie verslo reikalų iš karto, mėgindami sutaupyti laiko. Ispanai nemėgsta skubėti. Galutinai sprendžia vyriausioji vadovybė, todėl susitikimuose nedalyvauja pagrindinis vadovas, todėl sprendimas nebus iš karto sprendžiamas.

Nesijaudinkite dėl tvarkaraščių ir dienotvarkės
Ispanams nebūdinga griežtai laikytis tvarkaraščių, dienotvarkių ir galutinių terminų. Jie gali atidėlioti, paskutinę minutę keisti planus, užtęsti susitikimą, dažnai gali pertraukti pokalbį telefono skambučiai, asmeniniais reikalais.

Nepasirodykite godūs
Venkite atvirai kalbėti apie pelno siekimą. Ispanų verslininkai siekia pelno mažiau nei kiti, tačiau jie santūrus. Jie siekia garbingo susitarimo, kad abi šalys turėtų naudos. Nors ispanai geri pašnekovai, jie vertina kuklumą ir santūrumą. Nenusipelno pagarbos tie, kurie labai giriasi savo gaminiais ar paslaugomis. Tegu bendrovės rezultatai pasimato patys. Tik niekada nesmerkite savęs, tai silpnumo požymis.
Ispanai mėgsta išsakyti savo mintis, kartais pakartotinai, garsiai, jausmingai, tikisi gero klausytojo. Jie pakankamai ir kitiems leidžia reikšti savo mintis, tačiau gali juos pertraukinėti. Ispanai žavisi kalbiniu išprusimu , todėl reikia kalbėti kuo iškalbingiau. Formalioje aplinkoje susilaiko nuo juokų. Ispanai dažnai turi tvirtą nuomonę, retai nusileidžia, nors priešinga pusė ir turi įtikinamų argumentų. Nemėgsta veltis į konfliktus, kritikuoti. Užuot reiškę nesutarimą arba žodžiais varę priešininką į kampą, ispanai pakartoja savo požiūrį arba pasiūlo patarimą kaip priemonę pataisyti tai , ką jie mano esant klaidingu sprendimu.2.6. LAIKAS
Ispanams laikas yra takus, ispanai mano, kad apskritai laiko ribos suvokiamos kaip dirbtiniai ir varžantys dalykai. Galutiniams sprendimams , terminams ir pristatymo datoms neskiriama tiek dėmesio kaip kitose kultūrose.
Dažnai pasitaiko, kad tiekiant prekes ar paslaugas atsiliekama nuo iš anksto abiejų šalių sutarto laiko. Ispanai kreivai žiūri į smulkmeniškus kokybės patikrinimus ir galutinius terminus.
Kadangi jie dažnai atsilieka nuo tvarkaraščio , jie neretai vėluoja. Todėl įprasta laukti susitikimo, 15,30 minučių. Vis dėlto užsieniečiai turėtų atvykti laiku, kad parodytų savo gerus ketinimus.
Kartais ispanai gali neateiti laiku be pateisinamos priežasties. Tačiau jeigu susitikimas labai svarbus, jie laikosi punktualumo.2.7. DALYKINIAI SUSITIKIMAI
Susitikimo rengimas
Dalykinius susitikimus reikėtų numatyti prieš kelias savaites, ypač jei susitinkama su didelėmis bendrovėmis. Neplanuokite susitikimų per siestą ( 12,30 – 16,30 ), arba per svarbias šventes. Kadangi susitikimas Ispanijoje yra formalus dalykas, kruopščiai jam ruoškitės. Ir žinokite, kad gali pakviesti susitikti ne ofise, o kavinėje ar restorane.. Tokie neformalūs susitikimai dažnai būna be pasirengimo ir gana triukšmingi. Ispanai, kuriems būdingas spontaniškumas, kartais priima asmenis. Paprašiusius susitikimo tą pačią dieną, netikėtai jiems atvykus į miestą. Arba gali tekti laukti susitikimo, nors iš anksto buvo ir susitarta. Rengdami pradinį susitikimą, pasistenkite užmegzti ryšį su darbuotojais, priimančiais sprendimus. Dažnai bendrovės verslo ryšius pradeda vyresnieji administratoriai, o vyriausieji vadovai pakviečiami vėliau.
Aukšto rango vadovai Ispanijoje linkę patys tvarkyti savo dienotvarkę. Vadovo planai neperduodami žemesnio rango darbuotojams. Norint įspėti žmones apie artėjantį susitikimą, labai svarbu prieš atvykstant laišku arba faksu patvirtinti susitikimo datą.
Iš pat pradžių abi pusės pasisveikina ir vieni kitiems paspaudžia rankas. Paskui apie 30 minučių laisvai šnekučiuojasi, apie orus, Ispaniją, kelionę. Taip pradedama bendrauti ir įvertinti jūsų charakterį. Šis draugiškas pabendravimas turi didelę įtaką ateities planams. Geriausia taktika leisti pokalbį vesti – šeimininkui ir pasirinkti jam pokalbio tempą. Aukštesnio rango darbuotojas atrodo autoritetingesnis ir paprastai būna vyresnis už kitus. Dalyvaujantys kiti pavaldiniams rodo jam pagarbą ir laukia nurodymų.

Jūsų verslo pristatymas
Stenkitės kalbėti kuo aiškiau ir kiek galima taktiškiau. Prisistatymas turėtų būti gerai parengtas, aiškus ir santūrus, iliustruotas gaminių pvz., lankstinukais, pravers turimi geri argumentai. Jie jums pravers geriau nei įtikinami argumentai. Papildomai pateikę smulkią informaciją apie gaminių kainą ir kokybę. Jei vyresniojo vadovo nėra, asmenys perduos tas žinias jam savo pranešimuose.
Ispanams nerūpi tiksli, nuosekli dėstymo forma. Jie kiekvieną klausimą ilgai svarsto. Tik apsvarsčius , jie daro išvadas. Ispanai nori susidaryti visą vaizdą. Susitikimas turėtų pasibaigti panašiai kaip ir prasidėjo – rankų paspaudimu ir , jei tinka, pasikeičiant vizitinėmis kortelėmis. Pageidautina , kad jos būtų atspausdintos su ispanišku vertimu ir pateiktos ispanišku variantu viršuje.

Papildomi patarimai dėl susitikimų:
– visuomet pasiderinkite su pranešimą apie klausytojų profesinės patirties ir jų padėties
bendrovėje.
– Nerodykite nepasitenkinimo ar nekantrumo savo grupės nariams, jų nekritikuokite.
– Neverskite ispanų spręsti visas smulkmenas vietoje
– Leiskite ispanams patiems nuspręsti kada baigti susitikimą.
– Jei nukrypstama nuo temos, nebandykite pokalbio grąžinti jos atgal.2.8. VERSLO KELIONĖS
Planuojant verslo kelionę į Ispaniją, arba į bet kurią Europos Sąjungos šalį, nesvarbu ar tai būtų paroda , vizitas pas potencialius partnerius, ar derybos; jai būtinai kruopščiai reikia pasiruošti. Besiruošiantiems į verslo kelionę siūloma tokia atmintinė:

Susitikimų planavimas
– Įsitikinti, kad tuo metu Ispanijoje ar kitoje šalyje į kurią vykstamą , nėra valstybinių švenčių ar kitų svarbių renginių, galinčių sutrukdyti planus;
– Susitarti dėl susitikimų iš anksto, pasirūpinti, kad apie atvykimą žinotų svarbiausi asmenys, su kuriais ketinama susitikti;
– Turėti žinių apie vizito šalį;
– Nemokant kalbos , pasisamdyti vertėją;
– Produkcijos pavyzdžius, katalogus bei kitą medžiagą išsiųsti paštu;
– Turėti pakankamai vizitinių kortelių, išspausdintų keliomis kalbomis;
– Informuoti savo įmonę apie vizito eigą.

Pasiruošimas kelionei
– Pasirinkti kelionės priemonę ( lėktuvu, traukiniu ar automobiliu ) , apsidrausti;
– Iš anksto užsisakyti viešbučius;
– Susitvarkyti kelionės dokumentus;
– Pasirūpinti tinkamais drabužiais;
– Pasirengti kelionės sąmatą ir pasirinkti, kokia forma patogiausia vežti pinigus.

Verslininkų požiūriai, įsitikinimai bei vertybės labai skiriasi. Kultūrų skirtumai sukuria nematomas kliūtis prekybai, o jų nežinojimas bei nepaisymas gali sutrukdyti sėkmingai įsitvirtinti toje rinkoje.2.9. DERYBOS SU ISPANAIS
Vedant derybas , tik po kelių pokalbių akis į akį gali prasidėti tikrasis sprendimo rengimas. Derybų grupės narių skaičius priklauso nuo sumanyto sandėrio ir gali būti labai įvairus. Neįtraukite į derybas teisininkų, nes jų dalyvavimas jūsų grupėje keltų stiprų nepasitikėjimo jausmą.
Po rankų paspaudimo ir nerūpestingo pokalbio paprastai vienas ispanų grupės narių pristato kiekvieną svečią. Dažniausiai Ispanijos delegacijos vadovas taria trumpą sveikinimo žodį, paskui leidžia kalbėti svečių delegacijai. Ispanai nori, kad kita pusė pirma pristatytų savo verslą, nors tikriausiai iš anksto puikiai žino savo svečių požiūrį.
Ispanai mėgsta primesti savo nuomonę, jie gyvi, iškalbingi, pakiliai reiškia savi mintis ir nesivaržo kalbėti emocingai. Jie gali pertraukinėti kolegas užsieniečius neketindami įžeisti, o nesutikdami gali pakelti balsą. Jie nelinkę keisti savo nuomonės, nes tai laiko silpnumo ženklu. Dauguma informacijos apdorojama subjektyviai. Ispanų derybininkai gana konservatyvūs. Jie pasirenka mažiausios rizikos būdą arba tokį būdą, kurio žadama finansinė nauda mažesnė, bet sėkmės tikimybė didesnė. Valdžios supratimas labai priklauso nuo viešuoju įvaizdžiu. Ispanų verslininkams patinka derybų procesas ir jie neskubėdami svarsto visas detales. Nors jiems rūpi susitarti dėl priimtinos kainos, tačiau kainą nustačius , jie derėtis nelinkę.
Nemėginkite pagreitinti susitikimo pabaigos, nes tai būtų labai nemandagu, palaukite kol ispanų vadovas pasakys baigiamąsias pastabas ir atsakys į klausimus. Kai jis atsistoja, reiškia susitikimas baigtas. Ispanams reikia formalios pabaigos, todėl jau po to neuždavinėkite jiems klausimų. Ispanų vadovas paspaus visiems rankas ir išeis.

Vertėjai
Derėdamiesi ta kalba, kurią nepakankamai mokate, patenkate į nepalankią padėtį. Nors pasamdyti vertėją gali susidaryti nemažų išlaidų, tai būtina, ypač derybose dėl didelės sumos sandėrio. Ispanai tikriausiai turės savo vertėją, nebent abi pusės kalbėtų angliškai.
Patarimai dėl vertėjų:
– raskite tinkamą vertėją;
– nuodugniai informuokite savo vertėją;
– nustatykite gaires
– nepervarginkite vertėjo;
– žiūrėkite į ispanus, norint jausti ryšį;
– kritiškai įvertinkite kas pasakyta ir numatykite tolimesnę eigą;
– pasistenkite įsisąmoninti svarbiausias detales.
Pasiekus žodinį sutarimą, suformuluojamas ir raštiškas sandoris. Jei įmanoma paveskite teisininkui tvarkyti sandorio detales ir bendradarbiauti su ispanų teisininkais. Tačiau visada dalyvaukite sandorio faktinio sudarymo metu, nes gali kita pusė aptarti kai kurias smulkmenas.
Aiški kalba, iškalba ir sumanumas derybų metu – bendravimo menas. Įgudęs derybininkas žino, ką reiškia vienas ar kitas judesys, poza, gestas, žvilgsnis. Jis žino, kaip palenkti pašnekovą beveik nepastebimomis, bet efektyviomis priemonėmis: geromis naujienomis, protokolo taisyklių išmanymu, taisyklinga ir sklandžia kalba.
Derybos susideda iš trijų pagrindinių etapų: pasirengimo, eigos, rezultatų analizės ir vykdymo.

Pasirengimas deryboms
Pasirengimas deryboms yra pirmasis derybų proceso etapas. Nuo to, kaip bus pasirengta, labai priklauso būsimų derybų rezultatai.
Pasirengimas deryboms apima dvi darbų sritis:
– Pasirengimą dalykiniu požiūriu, t.y. derybų turinio sudarymą;
– Organizacinių klausimų sprendimą.
Rengiantis deryboms dalykiniu požiūriu, sprendžiami šie klausimai:
– Parengiama darybų strategija, formuluojami tikslai;
– Numatoma oponento strategija ir tikslai;
– Surenkama informacija apie būsimą derybų partnerį;
– Sudaromas derybų eigos planas;
– Surenkami deryboms reikalingi dokumentai, parengiami sutarčių, kontraktų, rekomendacijų projektai.
Numatant derybų strategiją ir formuluojant tikslus reikia:
– Išanalizuoti problemą ir situaciją. Tikslinga aiškiai apibrėžti darybų objektą, žinoti, ko tikies pasiekti, todėl naudinga bendradarbiauti su partneriu, kokios stipriosios ir silpnosios jūsų įmonės pusės;
– Įvertinti savo įmonės interesus, numatyti poziciją derybų metu. Interesai – sv.arbiausi argumentai. Remiantis jais numatoma derybų pozicija;
– Suformuluoti argumentus, kuriais bus remiamasi ginant savo poziciją: kokie svarbiausi argumentai bus akcentuojami ir kokiais pagalbiniais argumentais bei faktais bus remiamasi derybose;
– Pasiruošti galimoms nuolaidoms ir tiksliai žinoti jų ribas;
– Numatyti galimus atsarginius siūlymų variantus;
– Numatyti galimas alternatyvas derybų nesėkmės atveju. Žinojimas, kaip bus sprendžiama problema, jeigu derybos sužlugs, leidžia geriau pasirengti pasakyti partneriui – ne. Alternatyvos turėjimas suteikia pasitikėjimo;
– Numatyti bendravimo su derybų partneriu principus: kokie bus pateikiami klausimai, kokį derybų būdą ir taktiką reikės naudoti.

Pasirengimo etape būtina surinkti kuo daugiau informacijos apie derybų partnerį:
– Veiklos sritis ir apimtį;
– Finansinę padėtį ir patikimumą;
– Profesinę patirtį;
– Derybų patirtį;
– Įgaliojimus pasirašyti sutartis.
Informacijos šaltinis gali būti susirašinėjimo su partneriu medžiaga, jo atsiųsti oficialūs dokumentai, iš įvairių šaltinių surinkta informacija. Tikslesnės informacijos galima kreiptis į firmas, kurios atlieka partnerių patikimumo tyrimus.
Įbūsimąsias derybas reikia pažvelgti partnerio akimis ir remiantis turima informacija bandyti įvertinti jo strategiją:
– Kokie derybų partnerio tikslai;
– Ar jis suinteresuotas bendradarbiauti, kokie yra abiejų darybų šalių bendri tikslai ir kuo jie skiriasi;
– Kokie vienos šalies pasiūlymai kitai šaliai gali būti nepriimtini;
– Kokios stipriosios ir silpnosios partnerio pusės.
Labai svarbu surinkti ir parengti visus dokumentus ir informacinę medžiagą, kuri bus reikalinga derybų metu;
– Techninį ir ekonominį projekto pagrindimą ir finansines rezultatų prognozes;
– Techninę ir technologinę dokumentaciją;
– Sutarčių, kontraktų, ketinimų protokolų projektus;
– Teisės aktus, reglamentuojančius būsimą veiklą, bukletus, kainoraščius, technines gaminių charakteristikas.
Visa turima informacija derybų klausimais turi būti sukaupta vienoje vietoje. Remiantis šia medžiaga paprastai rengiami pasisakymai, formuluojami pasiūlymai, klausimai, argumentai.
Nusprendus užmegzti ryšius su užsienio partneriu, būtina parengti reklaminius bukletus apie firmą, jos produkciją. Pagal reklaminių bukletų kokybę sprendžiama ir apie firmos finansinę padėtį.

Derybų eiga
Pasirengus deryboms ir pasikeitus pirmine informacija, pradedamos derybos. Pirmasis įspūdis veikia ilgai, todėl reikėtų pasirūpinti, kad derybų pradžioje abi pusės, tiek ispanai tiek jus turite laisvai pasikeisti informacija, atvirai reikšti savo požiūrį, pasakyti kokių rezultatų tikitės. Norint žinoti visas įmanomas pasiūlymo alternatyvas, būtina jį gerai apsvarstyti ir įsitikinti , kad jis supras teisingai. Klausinėjama dviem tikslais: pirma – išsiaiškinti, antra – pasitikslinti. Patyrę derybininkai paprastai užduoda nemažai klausimų .Prieš sudarant sandorį, patartina:
-Apibendrinti diskusiją, kad būtų aišku , kiek abi pusės pajudėjo iš pradinės pozicijos;
Pasiūlyti pertrauką, kad visi galėtų apsvarstyti pasiūlymą.

Derybų rezultatas
Jei derybos yra laipsniškos, kai rengiami keli susitikimai, pravartu turėti analitiką, kuris galėtų stebėti derybų eigą, analizuoti rezultatus ir koreguoti kitų derybų eigas. Galima surašyti Pro memoria.2.10. VARDAI IR PAVARDĖS. KREIPIMASIS
Dalykinėse kortelėse ir korespondencijoje ispanai paprastai parašo visą vardą ir pavardę, kuri susideda iš tėvo pavardės ir motinos pavardės. Ištekėjusi moteris nekeičia savo pavardės į vyro. Kai kurie ispanai turi du vardus. Verslo reikaluose ispanai gana formalūs. Paprastai jie nesikreipia į kitą vardu, net jei būtų seni bendradarbiai. Vietoj to jie naudoja profesinius titulus ir pavardę. Susirašinėjant būtų mandagu pridėti titulą ir parašyti visą pavardę.
Kai ispanai įžengia į viešą įstaigą, patalpą, liftą, visada jie visus pasveikina kartu –Hola, Buenos dias, Kiekvienas tai girdėdamas atsako tuo pačiu . Atsisveikinant taria – Hasta la vista, o kai pakelia ragelį sako – Digame.
Ispanai rankas spaudžia daug dažniau negu kitų tautų žmonės, įprasta , kad bendradarbiai darbo dieną firmoje pradeda rankos paspaudimu. Paspaudžia ranką ir įeidami į pasitarimo kambarį bei įeidami į jo, pokalbis trumpas ir nepasiekia jokių susitarimų. Susilaikymas paspausti ranką reiškia kaip nepasitikėjimo ženklas. Kai išgaunama informacija apie paslaugas teikiančioje įstaigoje, pvz. banke, pokalbis tarp nepažįstamų neprasideda rankos paspaudimu, bet baigiasi dažnai. Bet kitą kartą susitikus jau yra spaudžiama ranka. Kai susitinka giminės ir artimieji apsikabina ir net bučiuojasi . Vyrai dažnai patapšnoja per petį, o šeimos nariai pasibučiuoja į abu skruostus, lengvai apsikabinant.2.11. BENDRAVIMO BŪDAS
Ispanai yra nepaprastai mandagūs ir formalūs. Jie gali pasakyti tik keletą užuominų, palikdami kitai pusei atskleisti jų prasmę. Daugeliu atveju sunku nuspręsti apie ką jie galvoja.
Ispanai nepakenčia tiesioginės konfrontacijos. Tokį elgesį jie laiko orumo įžeidimu. Todėl jie vengia prieštarauti ar kritikuoti, bet kuriuos asmenys, išskyrus savo pavaldinius, vengia atvirai reikšti savo nesutikimą ir sakyti – ne. Jie gali sakyti – mes jums pranešime vėliau, bet tai gali reikšti jau ir niekada. Ispanijoje žmonės dažnai patyli, bijodami, kad nepasitenkinimo pareiškimas gali būti suprastas kaip kritika, kuri sutrikdytų kitą pusę. Be to, ispanams rūpi, kad pasirinkę netinkamą momentą savo nuomonei išreikšti, nepasirodytų kvaili arba, kad kolegos nepatektų į kvailą padėtį.

Emociškai nepastovūs
Ispanai nemėgsta planų nenumatytiems atvejams – alternatyvių veikimo būdų, sumanytų iš anksto tam atvejui, jei reikalai klostosi ne taip. Ispanai retai praranda savitvardą dalykinėje aplinkoje , ko negalima pasakyti esant jiems neformalioje aplinkoje.2.12. PAPROČIAI
Meilė ir santuoka
Šiandien vis daugiau moterų imasi profesinės veiklos arba mokslinio darbo , vyrų vadovaujantis vaidmuo šeimoje mažėja, ypač miesto rajonuose.
Santuoka vyksta katalikų bažnyčioje, santuokiniai žiedai mūvimi ant dešinės rankos, ne ant kairės, kaip daugelyje kitų tautų. Paprastai ispanams išsaugoti šeimos pastovumą dėl vaikų yra svarbiau negu patenkinti savo reikmes. Santuokinio gyvenimo kalyje jie pasirengę susidurti su kliūtimis.

Kalėdos
Šventei artėjant rengiamos miestuose eisenos su gigantes – groteskiškomis aukštomis figūromis iš papjė mašė ir medžio . Kalėdų išvakarės vadinamos Noche Buena ( geroji naktis) – tai šeimos susirinkimo ir vaišių metas. Po iškilmingos vakarienės visi eina į bažnyčią klausytis Misa del Gallo
( kaip bernelių mišios) . Kalėdų dieną keičiamasi dovanomis, o Naujųjų Metų naktį visiems dalijama po tuziną vynuogių, kurias dėl laimės po vieną praryti reikia laikrodžiui mušant dvylika.
Tačiau svarbiausia šio laikotarpio šventė yra Trys Karaliai, šeimos susirenka valgyti vaišių, daugelyje miestų šią dieną vadinama Išminčių kelionė arba rengiamos didelės eisenos su muzika.

Dovanos

Dovanos atlieka reikšmingą vaidmenį tiek bendraujant, tiek susitinkant verslo reikalais. Ispanai gauna dovanų iš šeimos bei draugų gimimo dienos proga ir švenčių paminėjimo proga. Verslo srityje dovanos paprastai įteikiamos per paskesnius susitikimus ( niekuomet susitikus pirmą kartą ) , kai jau užmegzti kontaktai. Parinkite dovaną, kuri būtų prasminga. Bet nereikštų kokių nors slaptų siekių. Jeigu dovana yra labai aukštos kokybės, pvz. dailus rašiklis, jis neturėtų būti pagražintas jūsų firmos ženklu. Priešingai bus suprasta , kaip noras save paaukštinti. Dovanas dera gražiai įvynioti.
Jeigu ispanai pakvietė jus pietų, į savo namus, labai tiktų nunešti tokios rūšies dovanėlę: gero vyno, šokolado ar gėlių. Nedovanokite chrizantemų ir jurginų ( nes jos siejamos su mirtimi, be to 13 žiedų puokštė laikoma blogu ženklu). Saldainiai tinka vaikams.
Kartais ispanas šeimininkas teikia dovanėles savo svečiams . Jas derėtų išvynioti iš karto, parodant dėkingumą. Turėkite omeny, kad svečiui pagyrus ispano nuosavybę – šaliką ar kt. – šeimininkas gali likti įpareigotas jį padovanoti jį pagyrusiam asmeniui.2.13. DRABUŽIAI IR IŠVAIZDA
Ispanai dėvi pagal savi išgales geriausios kokybės drabužiais mėgindami sudaryti aukštos visuomenės padėties ir turtingumo įspūdį. Be to, jie stengiasi neatsilikti nuo naujausios mados. Jie visada tvarkingos išvaizdos, jų kojinės paprastai būna priderintos prie megztinio. Todėl ispanai saugo savo aprangą. Grįžę namo jie visada persirengia paprastesniais drabužiais.
Įstaigose dėvimi drabužiai labai formalūs ir tradiciniai. Vyrai nešioja dailiai pasiūtus tamsių spalvų kostiumus ir brangius asmeninius reikmenis. Būtinai avi juodus batus. Populiarūs yra firmų ženklai

( vardinės etiketės), ispanai juos pastebi ir įvertina. Moterys rengiasi tradiciškiau , pasirinkdamos švelnesnius atspalvius, tačiau kiek subtiliau nei vyrai. Labiau dera kostiumėliai su sijonais ar suknelėmis, nei su kelnėmis.2.14. KAIP SUPRASTI ISPANUS
Garbė ispanams yra tokia svarbi sąvoka, kad jai pavadinti jie turi du žodžius: honor ir honra. Honor yra vertybė, geras vardas, o honra- tai asmens garbė, orumo ar savigarbos jausmas. Ispanai pasirengę viskam, kad išvengtų gėdos.

Gestai ir kitos išraiškos priemonės
-Nors dažnai naudojamos rankos paspaudimas, ispanai linkę pabučiuoti vienas kitą į abu skruostus, susitikę ir išsiskirdami ir net susitikę, ka nors pirmą kartą. Bučiuoja tiek moterys moterį, tiek vyrai vyrus.
-Kalbėdamiesi visuomet žiūri į akis, akių ryšio vengimą ispanai laiko kaip nesąžiningumo ženklą. Žvilgčiojimas parodo nekantrumą arba pyktį.
– Ispanai nuolatos gestikuliuota, todėl jiems atrodytų keista, jei pašnekovas laikytų rankas kišenėje.
– Ispanai pakviečia vienas kitą ištiesę rankas ir delnu žemyn darydami kasymo judesį.
– Norėdami pabrėžti savo teiginį ispanai mosteli plaštaką žemyn tarsi suduodami per stalą.
– Nykščio galo ir smiliaus galo sujungimas sudarant apskritimą – gestas, laikomas nepadoriu ženklu.
– Venkite naudoti „nykščio į viršų“ ženklą. Tai reiškia paramą baskų separatistiniam judėjimui ir tai gali kai kuriuos žmones skaudinti.
– Moterims nedera sėdėti sukryžiavus kojas per kelius, tačiau vyrams įprasta tai daryti.
– Žiovauti ir rąžytis formaliuose situacijose nepriimtina.
– Sučiaudėjus sakoma – Jesus, tai tolygu posakiui į sveikatą.
– Nors ispanai linkę nesišypsoti, tai nebūtinai atspindi jų dvasinę būseną.
– Kuo arčiau jūsų ispanai stovi, tuo daugiau draugiškumo bei pasitikėjimo rodo.2.15. VAIŠĖS, TRADICINIS MAISTAS, PIETŲ ETIKETAS
Kai ispanas pirmą kartą pakviečia į namus pietų, paprastai atsisakomą, bet jei asmuo primygtinai prašo arba vėliau pakartotinai pakviečia, tai tenka tokį kvietimą priimti. Savus namus ispanai laiko šventove. Jeigu tai pietūs, per kuriuos bus svarstomi svarbūs verslo reikalai, ispanai tikriausiai pasirinks mėgstamą restoraną, kurio pažįsta valgius ir vynus. Dauguma restoranų dirba nuo 13 arba 14 iki 16 val., paskui vakare nuo 20 iki 23.30 val.. Tačiau vasarą , ypač didesniuose miestuose, daugelis restoranų ir barų neužsidaro iki aušros.

Tipiški ispanų pusryčiai – tai puodelis ekspreso kavos, kurią geria juodą arba su pienu, bandelės su džemu. Kartais kavą pastipriną konjaku.
Svarbiausias dienos valgis yra la comida, kuri prasideda apie 14.30 val., siestos metu. Tai valgoma sriuba, salotos ir kt užkandžiai. Kiekviena Ispanijos sritis turi savo atskiras tradicijas valgių, tačiau vyrauja kiauliena, kumpis, veršienos dešrelės, ryžiai, ankštiniai augalai. Apie 5,6 val., ispanai pasivaišina lengvais užkandžiais mediena. Tai dažniausiai torto gabalėlis arba pyragaitis. Vakarienė cena paprastai daug lengvesnė nei la comida ir valgoma apie 8 vakaro.

Vynas – nuostabus gėrimas
Ispanija vynuogynų turi daugiausia, nei kuri kita Europos šalis, todėl prie valgio dažnai išgeriamas stiklas vyno. Garsiausias šalies vynas – Andalūzijos cheresas, kuris gaminamas įvairių rūšių : nuo sauso iki saldaus. Populiarus vynas po pietų geriamas orujo likeris. Jis daugiausiai gaminamas gėrimas primena italų grappa ir paprastai patiekiamas šaltas. Kai kuriuose rajonuose gaminamas malonus gėrimas vadinamas yerbas – anyžinio likerio pagrindu su įvairiomis žolelėmis.

Pietų etiketas
– Mandagumo taisyklės reikalauja pirmiausia pasodinti ir aptarnauti moteris ir senus žmones.
– Garbės svečiai sodinami šeimininko dešinėje.
– Valgant rankos turi būti visą laiką aiškiai matomos, ne tik sterblėje.
– Ispanai laikosi žemyno papročio – šakutč laiko kairįje, o peilį dešinėje rankoje. Įrankių negalima sukeisti vietomis.
– Stalo sidabras nenaudojamas valgant sumuštinius, picą ar vaisius.
– Baigę valgyti, peilį, šakutę padėkite lėkštėje vieną šalia kito. Įrankių sukryžiavimas arba padėjimas priešingose lėkštės pusėse reiškia, kad dar norite valgyti.
– Palikdami savo lėkštėje valgio, ypač kai pietaujate, kieno nors namuose, galite įžeisti šeimininką.
– Mandagu pagirti šeimininkus per kviestinius pietus arba padavėjus restoranuose.
– Norėdami restorane pakviesti padavėją, pakelkite ranką. Ispanai kartais padavėją pasikviečia sakydami „Psst“ , bet turistams taip elgtis būtų netaktiška.
– Ispanai nuo seno labai mėgsta patraukti dūmą, nors rūkymą gerokai riboja įstatymai.

Tapa barai
Bet kuriuo popietės ar vakaro metu miesto gyventojai lankosi tapa baruose, dar vadinamuose tascas, tavernas, bares, uodegas. Tapa tai nedidelis užkandis. Maitinimo įstaigos stengiasi pateikti kuo įvairesnį maistą, daugumos yra pavyzdžiai. Ispanai mėgsta tokią vakarienę: eina iš vieni į kitą barą, ieškodami geriausio tapa. Toks paprotys vadinamas chateo.

Sąskaita ir arbatpinigiai
Restorano padavėjas neneša sąskaitos , kol lankytojas nepaprašo. Daugelyje tokių įstaigų užmokestis už patarnavimą įtraukiamas į sąskaitą. Nepaisant to, įprasta palikti arbatpinigių – nuo 5 iki 10 procentų nuo visos priskaičiuotos sumos. Jeigu ispanas pakviečia jus pietų, tai jis ketina apmokėti jūsų sąskaitą. Neužsiminkite apie tai , kad norite jam atsimokėti. Ir niekuomet nesiūlykite apmokėti savo sąskaitos dydį . nes tai bus palaikyta prastu tonu ir galite įsigyti šykštuolio vardą. Tiesiog atsilyginkite tuo pačiu kitą kartą ir pasistenkite parinkti gerą restoraną. Ispanų dosnumas beribis: dažnai jie apmoka sąskaitą nepažįstamiems, su kuriais tik pabendravo bare ar restorane.
O kai jau pietauja didelėmis grupėmis, užuot ėmę skaičiuoti iki pesetos, kas kiek skolingas, jis paprastai ginčijasi, kam teks malonumas, apmokėti visą sąskaitą.2.16. NEOFICIALUS BENDRAVIMAS
Bulių kova: senovinė tradicija ir tautinė aistra
Bulių kova, arba korida laikoma ne sporto šaka, bet stipriai jaudinančia meno rūšimi, labai stilizuotų judesių baletu, kuriuo išbandoma matadoro drąsa, ryžtas, judesių grakštumas. Korida pradedama iškilminga eisena, kurią veda 1 arba 2 raiti alguaciles. Pagrindinis akcentas – trys matadorai, kiekvienas jų kaunasi si dviem jaučiais. Motodoras , vilkintis išsiuvinėtą žaketą ir liemenę, sukursto bilių, mojuodamas raudonomis skraistėmis. Tuomet piktodoras, jodamas ant arklio. Ietimi ima badyti jaučio sprandą, banderiljeriai įsmeigia jam keletą spygliuotų strėlių. Mirtiną smūgį suduoda matadoras. Bet kuriuo atveju jautis užmušamas vienu špagos smeigimu virš ragų.

Futbolas
Futbolas viena mėgstamiausių ispanų sporto šakų, kuri šiuo metu užvaldė daug didesnį ispanų dėmesį. Bilietai į rungtynes parduodami stadionuose, kuriuose telpa iki 120 000 žiūrovų. Pastaruoju metu populiarus tapo salėje žaidžiamas futbolas, kuris dažnai žaidžiamas požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse.
Ispanijos krepšininkai yra taip pat labai mėgiami ir krepšinis taip pat populiarus.

Flamenkas – čigonų paveldas
Tai aistringas ir labai populiarus muzikinis paprotys, jungiantis gitaros grojimą, plojimą rankomis, kastanječių traškinimą, šokį ir aistringą dainavimą. Šokėjos vilki ryškiaspalvėmis suknelėmis su prigludusiais korsažais, klostėtais sijonais ir šleifais. Šokėjai dėvi ryškius kostiumus su trumpais švarkais., plačias skrybėles ir aukštus batus.
Flamenkas – buvo sukurtas Andazūrijos čigonų XVIII a. pabaigoje. Dabar Ispanijoje veikiančiose flamenko klubuose šį šokį atlieka profesionalai. Tačiau flamenko stiliaus liaudies šokius seviljanas šoka visi, kas tik nori dalyvauti. Jie lieka populiarūs, nepaisant rokenrolo ir JAV popmuzikos įsiveržimo .

Loterijos ir lošimai
Ispanai labiau nei kiti europiečiai tiki sverte todėl, nenuostabu, kad jie labai linkę į azartinius žaidimus. Daugelis jų bando laimėti keliose loterijose. Loterijos bilietai parduodami kioskuose, loterijos bilietų pardavėjai eina per restoranus, barus. Didžiausia metų loterija vyksta vieną kartą per metus El Gordo, kuri būna gruodžio mėnesį 22 dieną, tai būna savotiškas aukso puodas kuriame susikaupia per 235 milijonai dolerių.
Dar viena ispanų aistra – kazino, jie yra daugelyje Ispanijos rajonų. Daugumas jų turi restoranus ir barus. Maljorkos kazino veikia net teniso klubas su greta esančiu paplūdimiu. Daugelyje tokių įstaigų rekomenduojama arba reikalaujama dėvėti švarką bei kaklaraištį, o užsieniečiai prie stalo privalo parodyti pasą.

Pokalbių tabu
Kai kurios asmeninio pobūdžio žinios, kuriomis kituose kraštuose noriai keičiamasi , Ispanijoje laikoma labai privačiu dalyku. Ispanai viešai neaptarinėja savo šeimos gyvenimo ar religinių įsitikinimų, savo darbo. Nesistebėkite , jei mažai pabendravę su ispanu ar ispane, dar nežinotumėte, kaip jis užsidirba gyvenimui. Intymiomis temomis niekuomet nekalbama su pažįstamais ar bendradarbiais, šie pokalbiai paliekami už uždarų durų su šeima ar artimaisiais.
Nerūpestingam pokalbiui visiškai tiktų tokios temos, kaip sportas, kelionės, maistas, kultūra ir istorija. Tačiau nepradėkite šnekėti apie Ispanijos pilietinį karą arba Ispanijos neutralitetą Antrojo pasaulinio karo metais. Jokiu būdu nelieskite didelių mokesčių, nedarbo ir religijos dalykų. Jautri yra politikos tema. Visiškai netinka šnekėtis apie bulių kovas, bet turėkite omeny, dažnas ispanas dedasi į širdį kiekvieną kritinę žiūrovo pastabą.2.17. SUSIRAŠINĖJIMAS
Verslo santykiai neįsivaizduojami be aktyvaus žodinio ir rašytinio bendravimo. Verslininkai kasdien bendrauja su tiekėjais, platintojais, esamais ir potencialiais klientais, valstybės institucijomis ar kitomis organizacijomis. Vis dėl to didesnis vaidmuo tenka susirašinėjimui raštu, t.y. pasikeitimui rašytiniais dokumentais tarp verslo partnerių: užmezgant verslo santykius, patvirtintus susitarimais, atsakant į klausimus.
Viena pagrindinių verslo korespondencijos formų – laiškai, kurie siunčiami norint pasiekti tam tikrą tikslą. Tikslas pasiekiamas tik laiško gavėjo pagalba, todėl jis tekstą turi suprasti taip pat, kaip laiško autorius, t.y. laiškas turi būti aiškus, mandagus, parašytas pagal nusistovėjusias verslo korespondencijos taisykles.
Verslo korespondencija rašoma pagal konkrečios situacijos reikalavimus. Situacijų būna labai įvairių, tačiau versle jos dažnai kartojasi. Galima išskirti tokias dažniausiai pasitaikančios verslo korespondencijos grupes:
– Pasiteiravimo laiškai;
– Laiškai su teigiamomis žiniomis;
– Laiškai su neigiamomis žiniomis;
– Įtikinamieji laiškai.
Paštas ( korespondencija ) kai kuriose šalies vietose gali būti lėtai pristatomas. Viena iš priežasčių – paštininkų, paskirtų konkrečiai vietovei, skaičius, nustatomas pagal registruotų gyventojų skaičių, o daugelis užsieniečių nesiregistruoja.
Pašto adresas rašomas tokia tvarka:
Sr. Don
Jorge Hidalgo de Caviedies
El Mundo
Calle Serrano, 61
28002 MADRID
Datos paprastai rašomos skaičiais: diena, mėnuo, metai. 30/5/2003.

Bendroji laiško schema
Įžanga: Laiško įžanginėje dalyje nurodoma laiško rašymo priežastis ir tikslas. Jeigu laiškas gavėjui rašomas pirmą kartą, pradžioje prisistatome, o vėliau nurodome rašymo tikslą.
Dėstymas: Laiško dėstymo dalyje nurodoma, ką iš laiško gavėjo norima sužinoti, pateikiami klausimai. Šios laiško dalies turinys priklauso nuo konkrečios rašymo klasifikacijos.
Pabaiga: Baigiamoji laiško dalis skirta mandagumo formulei ir atsisveikinimui.IŠVADOS
Plėtojant verslo sąlygas ne tik su Ispanija, bet ir su kitomis Europos Sąjungos šalimis svarbu atsižvelgti į verslo etikos aspektus – susirašinėjimo kultūrą, verslo kelionių organizavimą, verslo kultūrą atskirose užsienio šalyse, derybų vedimą.
Korespondencijos taisyklių laikymasis suprantamas kaip mandagumo, partnerio gerbimo išraiška, rašto autoriaus išprusimas. Verslininkas, nekreipdamas dėmesio į verslo korespondencijos taisykles ir formas, dažnai gali patekti į keblias ir nemalonias situacijas. Planuojant verslo keliones į užsienį ir siekiant išvengti įvairių nesklandumų, būtina kruopščiai pasiruošti: suplanuoti susitikimus, nuspręsti kaip keliauti, kur apsistoti, pasirūpinti reikiamais dokumentais bei atlikti kitus svarbius pasirengimo darbus. Verslininkų požiūriai, papročiai bei vertybės įvairiose šalyse skiriasi. Kultūrų skirtumai sukelia nematomas kliūtis verslui, o jų nežinojimas ar nepaisymas gali sutrukdyti sėkmingai įsitvirtinti užsienio rinkose. Ruošiantis kelionei pas partnerius užsienyje yra labai svarbu žinoti toje šalyje vyraujančią verslo kultūrą ir papročius.
Įmonių, organizacijų veikloje svarbią vietą užima derybos. Sudaromi prekių pirkimo, pardavimo kontraktai, licenciniai susitarimai, įvairių programų finansavimas. Verslo derybų išmanymas parodys partneriui, kad esate patikimas partneris , o kuo mažesnis etiketo klaidų skaičius suteiks pranašumą prieš konkurentus. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. S.Kolyta, A.Masandukaitė, A.Mikšys, J.Rastauskaitė, D.Vaitkevičius. Verslo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje vadovas. Europos komitetas prie LRV, 2002. LR ūkio ministerija, 2002.
2. D. Budreikaitė, A.Mockutė, G.Anuškevičiūtė. Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse (verslininko vadovas). Europos komitetas prie LRV, 2002.
3. H.Novas, R.Silva. Prieš jus Ispanija. Kaunas 2000, „Šviesa“
5. Internetiniai šaltiniai:
 http://www.keliavimas.lt/coudet.php?ID=12
 www.emblituania.es
 www.cepymes.es
 www.lda.lt
 www.paginas-amarillas.es

Leave a Comment