kuo zmones skiriasi vienas nuo kito?

Įvadas

Šiame pasaulyje nebutų nieko, nei moderniųjų technologijų, nei vaistų, nuo pačių sunkiausių ligų, nei automobilių, jeigu neegzistuotų žmogus. Žmogus yra pats protingiausias ir labiausiai išsivystęs gyvūnas. Bet šiam individui, dėl nuolatinės įtampos darbe ar namuose, dėl rūpesčių ir nuolatinio funkcionavimo, dažnai pakrinka nervai, užpuola depresija, todėl pasidaro nervingi, pikti. Ir čia mums į pagalbą atskuba psichoanalitikai.

Psichoanalitikai stengiasi tirti žmogų, analizuoja jo elgesį, emocijas, išgyvenimus, vystymosi stadijas, tada jie kuria savo teorijas ir bando pritaikyti praktikoje. Psichoanalitikai dažniausiai vartoja žodį — asmenybė. „Asmenybė — visa žmogiškosios būtybės psichinė organizacija, bet kurioje jos vystymosi stadijoje. Ji apima viską: intelektą, temperamentą, įgūdžius, moralę, ir kiekvieną nuostatą, kuri susidarė jo gyvenime“ (Warren & Carmichael, 1930). Todėl mokslą kuris tyrinėja asmenybę, galime vadinti asmenybės psichologija. „Asmenybės psichologija — sudėtinga tarpdisciplininė tyrimų sritis, siūlanti kelius, kaip sujungti ir sistematizuoti didelę mokslinių atradimų įvairovę“ (Aidas Perminas, Antanas Goštautas, Auksė Endriulaitienė. 2004. Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas. Kaunas, VDU leidykla).

Viena iš teorijų, kurią pasirinkau šiam darbui nagrinėti yra Sigmund Freud „Kasdienio gyvenimo psichopatologija“. Pasirinkau jąą todėl, kad su freudu esu susidūrusi dar mokykloje, šiek tiek jau turėjau informacijos apie jo analizes, ir man jis atrodė gana įdomus psichoanalitikas, taip pat įdomios ir jo teorijos, todėl panorau labaiua pasigilinti į jo darbus.

Antroji teorija, kurią pasirinkau buvo Ab

braham H. Maslow „Motyvacija ir asmenybė“. Užėjus į knigyna, mano akys užkliuvo už šios, ganėtinai storos knygos iškart ją paėmiau ir paskaičiau kas apie ją rašoma. Man ji pasirodė ganėtinai įdomi, nes joje pateikta daug informacijos apie žmonių elgesį, motyvaciją ir panašiai, o taip pat man ją rekomendavo knygyno asistentas, kaip vieną iš tuo metu buvusių geriausių knygų. Ir manau aš nesuklydau. Taigi dabar stengsiuosi paanalizuoti šias teorijas.

1) Kuo žmonės skiriasi vienas nuo kito?

Zigmund Freud

Pagal Freud‘ą (bet manau, tą taip pat patvirtintų kiekvienas žmogus), žmonės skiriasi savo elgesiu, emocijų reiškimu, problemų sprendimu ir pananšiai. Jis teigia, kad didelę įtaką šiems skirtumams daro vaikystėje patirti įvykiai ir, žinoma, tėvų auklėjimas. Vaikas vaikystėje turi praeiti visas psichoseksualinio vystymosi stadijas (oralinė stadija, analinė stadija, falinė sttadija, genitalinė stadija), jei nors vienoje stadijoje įvyksta kasnors, kas gali sutrikdyti asmenybės vystymąsi, tai gali turėti įtakos, tolesniame žmogaus gyvenime, įvykti fiksacija (užsilaikymas kurioje nors vystymosi stadijoje) arba regresija (grįžimas į ankstesniąją stadiją). Dėl tokių veiksnių žmogaus vystymasis gali sustoti, jis gali ilgam pasilikti kurioje nors vystymosi stadijoje, arba judėti labai lėtai, todėl jis gali atsilikti nuo kitų sveikų žmonių ir ateityje išsiskirti kitokiu mąstymu, ar vaikišku elgesiu. Taip pat žmonės gali nevienodai užmiršti, ar įsiminti tam tikrus įvykius. Tai, ta

aip pat priklauso nuo vaikystėje patirtų įvykių.

Abraham H. Maslow

Maslow teigė, kad nėra vienodų žmonių. Jie skiriasi vienas nuo kito daugybe vidinių bei išorinių bruožų. Pirmiausia jis teigė, kad žmonės skirtingai supranta pasaulį, save aktualizuojantys žmonės džaiugiasi viskuo (gamtos reiškiniais, darbu.), kas vidutiniam žmogui gali atrodyti visai nereikšminga. Taip pat skiriasi žmonių norai, vertybės. Žmogus, kuris viską gauna ir pasiekia labai lengvai, gali norėti vis daugiau ir sunkiai pasiekiamų vertybių, o eilinis žmogus gali džiaugtis visiškai paprastu gamtos reiškiniu ir jaustis laimingu. Žinoma, kiekvienas žmogus dar skirtingai supranta meilę, draugystę šeimą ir skirtingai juos vertina. Maslow mano, kad visų žmogaus skirtumų neįmanoma nusakyti, nes žmonės skiriasi ir pačiom nematomiausiom savybėm. Nors žmonės yra begalo panašūs (identiški dvyniai), bet juose galėtume taip pat atrasti daugybę skirtumų.

2) koks žmogus yra gerai adabtavęsis (sveika, idiali asmenybė)?

Zigmund Freud

Pagal Freud‘ą, sveika asmenybė yra ta, kuri perėjusi visas anksčiau minėtas stadijas, be jokių trikdžių, nebuvo traumuotas ir pan. Kartais žmogus dėl vaikystės nuoskaudų, tarsi, nuolat jaučia kaltės jausmą, o tai trikdo sveikos asmenybės vystymąsi. Taip pat žmogus turi patenkinti visus savo instinktus (Eros, Tranatos), dėl instinktų nepatenkinimo gali sutrikti asmenybės vystymasis. Pagal šią Freud‘o knygą, sveika asmenybė dažniausiai yra ta, kuri praėjo visas, pirmame klausime paminėtas vystymosi stadijas. Ko

ol žmogus vystosi, jis yra labai pažeidžiamas ir jei yra užfiksuotas koks sutrikimas, tai vėlgi turi įtakos ateičiai, suaugusiojo asmenybei. Jis mano, kad jei žmogus dažnai ką nors užmiršta, ar netgi neprisimena kažkurio amžiaus tarpsnio, tai yra dėl to, kad jam tuo metu buvo atsitikę kažkas labai nemalonaus, ką jis norėtų užmirši.

Abraham H. Maslow

Jo teigimu, visiškai sveikų asmenybių nėra, nes kiekviena turi kažkokių tai trukumų. Tačiau save aktualizuojantys žmonės gali atrodyti tokios idealios asmenybės, kad jie atrodo visiškai sveiki, bet tai netiesa. Tokie žmonės sugeba gerai nuslėpti savo trūkumus, jie kitaip vertina pasaulį.jie nuolat jaučiasi laimingi, džiaugiasi įprastais kasdieniais reiškiniais, vertina meilę, siekia pamatinių poreikių patenkinimo, gyvena pilnavertį gyvenimą, pasižymi puikiu humoro jausmu, neapsimetinėja, žmonių neskirsto į klases, jiems darbas atrodo vienas iš gyvenimo malonumų, ir niekada nekelia savo problemų į paviršių, nes be jokių pagalbų susitvarko su savo bėdomis. Tačiau tokie žmonės dažnai gyvena dėl kitų (šeimos, draugų), savęs dažniausiai nevertina, bet niekada nekreipia dėmesio į tai kas jiem liepiama, jie daro taip, kaip jiem atrodo teisinga.

3) Kaip kultūra veikia žmogaus elgesį?

Zigmund Freud
Pagal šią knygą, jei žmogui keliaujant nepatiko kažkokios tai šalies kultūra, ar kokia kultūros dalis, tai jis tokius nepatikusius bruožus pamiršta, ar net pamiršta kaip ta šalis vadinasi ir paklaustas kur ji

is keliavęs, niekaip negali prisiminti tos šalies pavadinimo. Jam nuolat galvoje sukasi asocijacijos ir žodžiai panašūs į tą pavadinimą, bet niekaip nepavyksta prisiminti. Tik giliau panagrinėjus tų žodžių reikšmes ir jas susiejus, pavyksta atpažinti tą šalį, bet tam prireikia psichoanalitiko pagalbos. O apie savosios kultūros poveikį Freudas šioje knygoje nieko neminėjo.

Abraham H. Maslow

Maslow daugiausia dėmesio skyrė save aktualizuojantiems žmonėms, o šiems žmonėms kultūra poveikio nedaro, nors teigia, kad tokie žmonės dažniausiai gyvena dėl kitų (šeimos, draugų), tačiau jie nekreipia dėmesio į tai, ką jiems pateikia visuomenė, ar kas liepiama, jie padaro taip, kaip jiem atrodo teisingiau. Tačiau visiškai kitaip yra paprastiem žmonėm, juos kultūra labai veikia, jie elgiasi taip kaip būdinga tai kultūrai, pergyvena dėl visuomenės nesėkmių. Jis net mano, kad tokie žmonės savo kultūros bruožus perduoda savo palikuonims, jie paveldi visus elgesio bruožus, yra išmokomi tos kultūros tradicijų, ir patekus į kitas kultūras ir visuomenes, tokiems žmonėms būna labai sunku prisitaikyti, dažnai net nepavyksta to padaryti.

4)Kaip žmogaus elgesį veikia jo mintys?

Zigmund Freud

Freudas žmogaus mintims ir pasąmoniniams procesams skyrė labai daug dėmesio. Jo manymu visą žmoagsu elgesį, motyvuotą ir nemotyvuotą galima paaiškinti, jų tikslai yra giliai užslėpti pasąmonėje ir kartais pasireiškia per tam tikrus bruožus. Ši knyga puikiai paaiškina mūsų veiksmus, kuriuos padarome nesąmoningai. Kartais mūsų mintys nulemia, dažniausiai nuslopintos. Dėl savo bei kitų žmonių pagarbos, stengiamės nepasakyti, to kas mums atrodo neleistina, bet kartais visgi prasitariame ir visai nesąmoningai. Visa tai nulemia mūsų pasąmonė, ir ji mums padeda per veiksmus parodyti tai, kas mums nepatiko. Tokie įvykiai mus dažnai pastato į nemalonią padėtį. Kartais visai nenorėdami kažko pasakyti, bet mintyse apie tai pagalvojame (pvz.: nepritariame kažkokiam kito žmogaus elgesiui), visgi per panašius žodžius, čia pasitarnauja kalbos riktai, visai nenorėdami, mes pasakome, o vėliau net neasame priversti pripažinti, kad tai yra tiesa ir apie tai pagalvojome. Tokie nesąmoningi veiksmai mus dažnai pastato į labai nemalonias padėtis.

Abraham H. Maslow

Vidutiniam žmogui mintys daro didelį poveikį. Tokie žmonės linkę apmąstyti visus įvykius (sėkmingus ir nesėkmingus), pasinerti į fantazijas ir svajones, vėliau tų svajonių jei nesugeba realizuoti jiems tenka smarkiai nusivilti. Tokie žmonės dažnai patiria depresiją, nes labai pergyvena dėl nesėkmių. Tačiau save aktualizuojantys žmonės daro priešingai. Jie nelinkę pasinerti į savo mintis, mano, kad tai beprasmiška ir nereikalinga, nepergyvena dėl nesėkmių, todėl jų pasaulį mažiau vargina emocijos, bergždžios viltys, nuotaikų kaita, ar depresija. Taip jie lengviau atpažįsta netiesą.

5) Kaip žmogaus elgesį veikia nesąmoningi procesai?

Zigmund Freud

Tai kas yra nuslopinta, mums nemalonu, mes stengiamės visa tai nustumti į pasąmonę, bet visgi tie nuslopinti reiškiniai iškyla į paviršių per tam tikrus požymius (klaidas, užmiršimus, klaidingus veiksmus, panašius žodžius), pačiam žmogui bandančiam atpažinti nuslopintus įvykius tai nelabai pavyksta, tačiau pasitelkus psichoanalizės pagalbą, gali būti atpažinti. Taip pat, labai dažnai mes per nesąmoningus procesus galime nuspėti savo ateitį. Pvz.: Vyras, katik vedęs su savo žmona grįžta iš kelionės traukiniu namo, manydamas, kad traukinys dar negreit išvažiuos išlipa dar pasidairyti po miestą ir grįžęs traukinio su savo žmona jau neberanda. Jo motina iškart jam pasakė, kad greit bus galas jų santuokai, bet jis tai griežtai paneigė. Neužilgo jie ištikrųjų išsiskyrė ir jis turėjo pripažinti šį likimo siųstą ženklą.

Abraham H. Maslow

Čia Maslow prieštarauja kitiems psichoanalitikams, kurie teigia, kad kiekvieno žmogaus elgesys yra sąmoningas, kad žmogui atsitinka tai apie ką jis pagalvoja, pąsamonė padaro taip, kad žmogui, apie ką jis galvojo išsipildytų. Maslow tam prieštarauja, jis nemano, kad viską kas gali atsitikti nulemia pasąmonė. Teigia, kad meta vertybės, deficitiniai poreikiai yra paveldėti, taip pat žmogus nesąmoningai įsimyli, tai veikiau biologinis paveldas. Žmogus dažnai nesąmoningai kuria meną, nesąmoningai nori jaustis saugus ir panašiai. Taigi jis mano, kad ne viskas, kas kitiem psichoanalitikam yra aišku ir paaiškinama, gali turėti savo motyvaciją. Kartais žmonės elgesi keistai, tačiau jų veiksmai kartais būna tikrainemotyvuoti ir juos sunku paaiškinti, net ir psichoanalitikui.

6) Kaip biologiniai veiksniai veikia žmogaus elgesį?

Zigmund Freud

Manė, kad biologiniai veiksniai vieni svarbiausių, jie nulemia žmogaus elgesį labai stipriai. Kiekvienas žmogus pereina psichoseksulalinio vystymosi stadijas (oralinė, analinė, falinė, genitalinė). Freudas labai daug demesio skyrė seksualinių poreikių patenkinimui, jis manė, kad žmogui tokie poreikiai daro didelę įtaką, poreikių patenkinimas numalšina įtampą ar netgi nerimą. Svarbiausia yra seksualinis instinktas, kuris suskirstytas į stadijas. Kiekviename amžiaus tarpsnyje, stimuliuojant tą vietą (kaip pavadinta ir pati stadija), pasiekiamas didžiausias pasitenkinimas. Jei nors vienoje stadijoje yra užfiksuotas sutrikimas, tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam asmenybės vystymuisi. Kartais mes visai nenorėdami, bet veikiant nesąmoningams, biologiniams procesams, galime išreikšti simpatiją, žmogui, kuiam negalima jos rodyti (pvz.: geriausio draugo žmonai), visą tai galime išreikšti per tam tikrus elgesio ar šnekos riktus, čia veikia labai stiprūs biologiniai, kitaip dauginimosi veiksniai. Taip pat jis manė, kad kūdikis labai daug paveldi iš savo tėvų, vaikas perima daugelį jų savybių. Tačiau neneigė to, kad vaikui taip pat begalo svarbu ir auklėjimas, bei socialinė aplinka. Kad galėtų išsivystyti sveika asmenybė, vaikas turi jausti tėvų meilę ir būti prideramai auklėjamas.

Abraham H. Maslow

Kaip jau minėjau penktame klausime, žmonės paveldi meta vertybes ir deficitinius poreikius, kurių žmogus siekia nevisada sąmoningai. Taip pat biologiniu veiksniu galėtume paminėti antrosios pusės paieškas. Tačiau Maslow visgi mano, kad žmogus iš savo tėvų paveldi daugiau fizinius bruožus, o vidinius jis išsiugdo augdamas. Tam turi didelį poveikį išorė, tėvų elgesys su vaiku, aplinka, draugai. todėl jis apie biologinius veiksnius nedaug ir tekalbėjo.

7) Kaip auklėti vaikus, kad jie taptų sveikomis asmenybėmis?

Zigmund Freud

Viskas ką blogo vaikas patiria vaikystėje (smurtas, prievarta, kritika.), daro didelę įtaką jo ateičiai. Vaikas tampa nervingas, nedrąsus, užsidaręs, vėliau jis su savo vaikais gali elgtis taip pat, kaip buvo elgiamasi su juo pačiu. Užslopinti praeities įvykiai pasireiškia vėliau per veiksmus. Pagal Freud‘ą vaikas turi praeiti visas seksualinio vystymosi stadijas. Tuo metu vaikas būna labai pažeidžiamas, todėl sau juo reikia elgtis kuo švelniau, reikia jam padėti, suprasti, nesmurtauti, kad visi šie veiksniai jam nepakenktų. Kūdikis vaikystėje labai lengvai gali įgauti sutrikimus, jau pačiomis pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, vaikas susidaro įspūdį apie pasaulį, tuo metu jam yra svarbiausia mamos krūtis, jei ji bloga, vaikas gali pradėti nerimauti. Todėl tėvai turi būti begalo dėmesingi nuo pat pirmų dienų.

Abraham H. Maslow

Ir vėl Maslow paprieštarauja tiem, kurie teigia, kad vaikų agresyvumas yra paveldėtas. Jis mano, kad savanaudiškumas, agresyvumas, destruktyvumas pasireikš tokiam vaikui, kuris yra nuviltas, nesaugus, jam trūksta meilės ir tėvų šilumos. Vaikai turi jausti meilę, pačius pirmuosius du gyvenimo metus jis negali matyti smurto, pykčio. Tokie tėvų prižiūrimi vaikai auga panašūs į save aktualizuojančius žmones, tačiau per didelis dėmesys, ir priežiūra gali išugdyti visiškai nesavarankišką ir savimi negalintį pasirūpinti žmogų, todėl viskas turi turėti savo ribas. Tam tikru metu, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, vaikui reikėtų skirti daugiausia dėmesio, kad jam netruktų meilės ir šilumos, taip pat padėti jam pažinti pasaulį, o sekančias gyvenimo metais, reikėtų leisti vaikui elgtis šiek tiek savarankiškiau, kad viskas nebūtų daroma už jį, tada vaikas pradeda suprasti, akd tėvai nevisada jam gali ateiti į pagalbą ir labai daug jis gali padaryti pats.

8) Ar vaikystė determinuoja suaugusio asmenybę? Ar keičiasi suaugusio asmenybė?

Zigmund Freud

Vaikystė yra pats svarbiausias gyvenimo tarpsnis, kuriame pagrindus tolesniam asmenybės vystymuisi padeda aplinka, kurioje žmogus gyvena, tėvų auklėjimas, pereitos visos psichoseksualinio vystymosi stadijos be jokių sutrikimų, socialinė aplinka, ir įvairūs teigiami ir neigiami nutikimai. Viskas kas įvyko anksčiau nulemia tai, kas vyksta dabar. Vaiku negalima perdėtai rūpintis, nes nes vėliau jis negalės tapti savarankišku. Ferudo manymu, suaugusio asmenybė nebesikewičia, ji bus tokia, kokia išsivystė vaikystėje, nors šiek tiek keičiasi suaugusio žmogaus vertybės, elgesys, kurį dažnai nulemia nesąmoningi veiksniai, bet jis bus toks, kokį jį išugdė aplinka ir tėvai. Kiekvienam žmogui yra svarbiausia savęs realizacija, tik dėl jos jis gali keistis, kad visiškai galėtų save realizuoti.

Abraham H. Maslow

Vaikystė pagal Maslow, yra pats svarbiausias žmogui laikotarpis, nes šiuo metu vaikas pradeda tyrinėti pasaulį. Jei jis jį mato kaip agresyvų, nepatikimą, nejaučia tėvų meilės, yra skriaudžiamas, atsiranda baimė, nerimas, vaikas tampa piktas, agresyvus, nepasitikintis pasauliu, tai daro poveikį tolesniam asmenybės vystymuisi.
Suaugusio asmenybė su kiekvienu amžiaus tarpsniu keičiasi ir ne tik išoriškai, bet ir vidumi. Keičiasi žmogaus pamatiniai poreikiai, vienus realizavęs jis pradeda norėti kitų, todėl yra priverstas tobulėti, keitis, kad galėtų išpildyti savo norus. Save aktualizuojantys žmonės turi dar didesnius poreikius, todėl jų patenkinimui deda dar daugiau pastangų.

9) Kas lemia asmenybės patalogiją?

Zigmund Freud

Mano, kad neurozes sukelia vaikystėje patirti neigiami potyriai, jei žmogus juos nustumia į pasamonę ir pamiršta, kartais jei jie nori iškilti į paviršių ir neįsijungia ginybos mechanizmai, jis tai gali išreikšti per agresyvius jausmus, pyktį, agresiją. Neurozės priežastis — neurozinis konfliktas tarp id ir ego. Kartais neurozės kyla dėl išorinio pasaulio pasikeitimo, gali sutrikti pusiausvyra, ir kartais ego naudojamos priemonės nesugeba sugražinti į įprastas vėžes. Dėl to veiksnių gali įvykti regresija į ankstesnę stadiją.
Abraham H. Maslow

Dažniausiai patologiją kelia materialinis persisotinimas, visko turėjimas per daug. Patologija sukelia nuobodulį, egoizmą, brolybės jausmų praradimą. Kartais individai pradeda kentėti dėl per didelio palankumo, meilės, garbinimo. Tam, kad viso to nebūtų, reikėtų apibrėžti pamatinių poreikių patenkinimo ribas, kadangi tai gali iššaukti neribotą atlaidumą, savęs neigimą, visišką leistinumą, perdėtą tausojimą ir nuolaidžiavimą. Poreikių patenkinimo patologiją galime apibrėžti kaip metapatologiją — kai prarandamos vertybės, gyvenimas atrodo beprasmiškas ir neišsiugdęs.

10) Kokie trys pagrindiniai psichoterapijos principai?

Zigmund Freud

Psichoterapija turi padėti atskleisti užslėptus ar užmirštus įvykius ir išspręsti neurozių konfliktą. Psichoanalitikas turi padėti atskleisti žmogui nesąmoningą įvykį. Psichoterapija, vykata keliais etapais. Pirmasis vadinamas laisvųjų asociacijų metodas, kai pacientui reikia pasakoti viską, kas ateina į galvą, tai padeda psichoanalitikui greičiau atskleisti neurozės priežastis. Antrasis metodas, pasipiriešinimo interpretacija, paciento nesąmoningas priešinimasis psichoterapijai. Psichoanalitikas turi atpažinti, dėl ko pacientas priešinasi. Perkėlimo analizė. Pacientas perkelia mintis, jausmus į terapeutą. Sapnų analizė.. ir galiausiai psichoanalizė turi emociškai perauklėti pacientą.

Abraham H. Maslow

Maslow terapija šiek tiek kitokia nei kitų psichoanalitikų.jis stengėsi padėti žmogui per jo bendravimą su kitais asmenimis. Tokia terapija leidžia atsiverti giliausiai žmonių prigimčiai ir ne tik regimosioms savybėms. Psichoterapija vyksta septyniais pagrindiniais būdais: per išraišką, per pamatinių poreikių patenkinimą, per grėsmės pašalinimą, per įžvalgumo ugdymą, per įtaigą arba valdžią, per tiesioginę kovą su simptomais, per pozityvų savęs aktualizavimą. Taip pat psichoterapija turi padėti pacientui pripažinti gerus tarpusavo santykius ir kartu su jais galimybę patenkinti poreikius.

Naudota literatūra

1) Abraham H. Maslow. 2006. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius,Apostrofa
2) Aidas Perminas, Antanas Goštautas, Auksė Endriulaitienė. 2004. Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas. Kaunas, VDU leidykla
3) Sigmund Freud. 2006. Kasdienio gyvenimo psichopatologija. Vilnius, Apostrofa

Leave a Comment