socialiniai santykiai

Turinys

1. Turinys..............................1
2. Įvadas..............................2
3. Kas yra Sociologija?..............................3
4. Socializcija..............................4
5. Socialiniai santykiai..............................5
6. Statistiniai tyrimai..............................5
7. Išvados..............................8
8. Naudota literatūra..............................9

Įvadas

Tam kad žmogus jaustųsi gerai, kad žinotų savo pareigas, kad turėtų viską ko reikia normaliaim žmogaus gyvenimui, turi būti sudarytos tam tikros taisyklės. O kad būtų galima sužinoti tiksliai ko būtent žmogui reikia, yra daromi statistiniai tyrimai, kurie aiškina visa tai. Šiais tyrimais užsiima sociologija. Ji tiria žmogaus gerbūvį, viską kas susiję su žmogumu, kultūros bei visuomenės santykį.

Statistiniai tyrimai atskleidzia visas žmonių gyvenimo įpatybes, teigiamas ir neigeimas (pvz.: smurto lygį visuomenėje, pragyvenimo lygį ar nedarbo.). Yrra kuriamos visuomenės institucijos (medicina, policija, švietimos institucijos.), tam kad padėtų žmonėms spręsti vyraujančias problemas.

Šiame darbe stengsiuosi atskleisti sociologijos bei socialinių santykių teorinę sampratą, ką tiria sociologija, kaip vyksta socializacija kasdieniam gyvenime, pateiksiu, vienos didžiausių pasaulyje problemų apie smurtą prieš moteris analizę.

Kas yra Sociologija?

Žmogus yra svarbiausias šiame pasaulyje, vien jo dėka tobulėja moderniosios technologijos, ilgėja gyvenimas, atrandami vaistai nuo pačių sunkiausių ligų. Mūsų akyse pasaulis nepaliaujamai keičiasi, ir viskas tik dėka žmogaus. Tačiau tam žmogui reikalinga pagalba, kad jis jaustųdsi geerai, gyventų pilnavertį gyvenimą, galėtų tobulėti.. Ir čia mums į pagalbą atskuba Sociologija.
Sociologijai galime surasti daugybę apibrėžimų, nes ji begalo svarbi žmogaus gyvenimui, tai yra, nagrinėja viską kas yra susiję su žmogumi ir su jo gerbūviu. Sociologijos objektą būtų galima pavadinti ka

aip santykius tarp individų.

Sociologija kelia daugybę klausimų, remiasi visais statistiniais duomenimis ir stengiasi išsiaiškinti kaip viskas bus ateityje. Ji kaip mokslas, tiria žmonių socialinį gyvenimą, raidą, grupes bei visuomenes. Sociologija turi kur kas plačiau pažvelgti į individus, išaiškinti kas mes tokie esame ir paaiškinti kodėl mes elgiames būtent taip, o ne kitaip. Sociologas turi pasižymėti lakia vaizduote, dar kitaip logine vaizduote. Sociologija padeda į pasaulį pažvelgti ne tik savo bet ir kitų akimis, išsiaiškinti dominuojančias mūsų šalyje ar net pasaulyje problemas ir padėti jas spręsti pasirenkant tinkamiausias priemones. Ji tiria politines, ekonomines religines problemas.

Kiekvienai problemai spręsti turi būti sudarytas socialinis darinys. Socialinis darinys — tai bendriems socialiniams tikslams įgyvendinti susibūrusi žmonių grupė, kuri užsiima bendra organizuota veikla, turinčia tam tikra paskirtį, arba kitaip — funkciją. Darinio struktūra gali būti formali ir neformali.

Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja tam tikri rėmai, kuriuose ta visuomenė funkcionuoja, tuos rėmus galima pavadinti socialine struktūra. Ji pabrėžia kaip tarpusavyje yra susijusios socialinės institucijos. Socialinės institucijos taip pat padeda žmogui prisitaikyti visuomenėje. Tam kad žmogus pritaptų visuomenėje jis turi perimti tam tikrus elgesio modelius, čia pasitarnauja institucijos, tuo metu vyksta socializacija. Žmonės gyvena tam tikroje taisyklių apibrėžtyje.

Taigi prieiname išvadą, kad sociologija yra mokslas apie visuomenes.

Žinoma nereikėtų pamiršti ir pirmųjų svarbiausių sociologų. Sociologijos te
erminą primas įvedė Ogiustas Kontas. Jis manė, kad sociologas turėtų mokėti tirti visuomenę taip, kaip fizikas ar chemikas supranta gamtos reiskinius, nes visuomenė dažnai keičiasi. Teigė, kad visus mokslo tyrinėjimus ir faktus jungia privalomi ryšiai, todėl sociologija turėtų ieškoti tokių faktų ir ryšių visuomenėse. Visuomenė yra aukščiau už individą, be visuomenės ir savo atliekamų vaidmenų, mes nesugebam mąstyti.

Kitas savo darbais pasižymėjas vienas iš pirmųjų sociologų buvo E. Diurkheimas. Teigia, kad socialinės normos, kurios egzistuoja aplinkoje, nusako mintijimo, veiklos bei pajautos būdus, kurie jį apriboja, bet sudaro prielaidas būti tos visuomenės pilnaverčiu nariu. Jei žmogus nusižengia normoms, jis baudžiamas, priverčiamas išpirkti kaltę.

Dar vienas garsus sociologas — M. Vėberis, teigė, kad socialiniai veiksmai gali būti orientuoti į praeitį, dabartį arba ateitį. Tyrinėjo religiją, ekonomiką, politiką. Religija gali būti susijusi su ekonomikos vystymusi. Analizavo modernios visuomenės socialinę tvarką.

K. Marksas, teigė kad žmonės yra kuriami visuomenės ir kartu jie kuria visuomenę, tai visuomenės kaitos priežastis. Manė, kad žmogus save geriausiai gali realizuoti darbe. Sukūrė visuomenės klasės savoką, padedančią paaiškinti ryšius tarp skirtingą socialinę padėtį užimančių žmonių.

Sociologo pagrindinė užduotis susijusi su visuomenėmis yra: nustatyti darbo taisykles, apibrėžti informacijos rėmus, tirti visuomenes bei jų struktūrą. Sociologo tyrimo objektas yra socialinis gyvenimas, ir kiekvienas sociologas renkasi savitą tyrimo būdą. Ti
iriamais reiškiniais gali būti:
• Idėjos, padedančios išskirti žmones iš kitų gyvūnų rūšių.
• Savybės, susijusios su žmonių bendravimu tarpusavyje.
• Visuomenės ir žmogaus tarpusavio santykiai.
• Svarbiausi veiksniai kurie lemia žmonių elgesį.
Reikėtų paminėti, kad kiekvienoje visuomenėje žmogus turi tam tikrus statusus. Statusas — individo padėtis visuomenėje. Kiekvienas statusas turi daugybę vaidmenų. Vaidmuo — elgesio modelis, atitinkantis tam tikrą statusą. Kitaip dar statusą galėtume apibūdinti, kaip visuomenės pateikiami žmogui lūkesčiai.

Socializacija

Sociologiją kaip mokslą jau apibendrinau, pateikiau svarbiausius jos bruožus, tačiau nereikėtų užmiršti ir labai svarbaus sociologijai reiškinio — Socializacijos. Socializacija — tai procesas, kurio metu žmogus perima tai visuomenei būdingas vertybes, nuostatas, elgesio normas ir tampa tos visuomenės nariu. Prisitaikymui toje visuomenėje yra labai svarbi aplinka. Socialinė aplinka – žmogų supantis socialinis pasaulis – visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos. Taigi žmogus norintis prisitaikyti tam tikroje aplinkoje ir visuomenėje pradeda elgtis taip kaip būdinga tai visuomenei, kitaip tariant, visuomenė pradeda auklėti žmogų ir daryti tokiu, kuris nesiskirtų nuo tos visuomenės individų, perimtų visas kultūros tradicijas bei papročius.
Žmogų galėtume pavadinti socializacijos subjektu ir objektu. Kaip subjektas todėl, kad žmogus stengiasi perimti kultūros vertybes, ir save realizuoti toje kultūroje, tai yra vienas iš socializacijos reiškinių. Žmogus tampa socialine būtybe, kuri prisitaiko prie įvairių situacijų. Socializacija trunka visą žmogaus gyvenimą.

Šiuolaikinėje edukologijoje so

ocializacijos procesai nagrinėtini dviem aspektais: socializacija kaip viena švietimo sistemos funkcijų, ir asmenybės socializacija kaip švietimo sistemos tikslas. Socializacija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė socializacija vyksta ankstyvaisiais žmogaus gyvenimo metais. Tuo metu vaikas iš vyresniųjų perima asmens nuostatas, įgūdžius, vertybes ir t. t. Antrinė socializacija — asmens prisitaikymas viešojoje aplinkoje. Tai procesas kurio metu žmogus imasi tam tikrų vaidmenų, kurie susiję su darbo pasidalijimu. Svarbiausi socializacijos veiksniai: šeima, mokykla, bendraamžiai, žiniasklaida, visuomenė. Šie veiksniai vyksta paeiliui ir kartu formuoja žmogaus asmenybę.

Socializacijos procesas yra vienas svarbiausių žmogui. Žmones ji padaro visuomenės nariais, ir duoda galimybę visuomenėje išreikšti save.

Socialiniai santykiai

Visas žmogaus gyvenimas susijęs su kitais žmonėmis. Mes nuolat bendraujame, matome, dirbame, susitinkame su kitais žmonėmis. Kiekvienam žmogui yra begalo svarbu turėti draugų, artimųjų, ar tiesiog žmonių su kuriais galėtų pabendrauti, tai gali būti tėvai, mokytojai, mylimieji. Individų bendravimą sociologiškai būtų galima apibrėžti Socialiniais santykiais. Socialiniai santykiai taip pat yra vienas iš svarbiausių sociologijos reiškinių, nes tarp individų nuolat vyksta nenutrūkstanti sąveika. Žmogui sąveikaujant su įvairiomis institucijomis, socializacija vyksta jam kaupiant atitinkamas žinias ir išmokstant atitinkamų visuomenėje priimtinų elgesio normų. Nebereikalo sociologijos objektas apibrėžiamas kaip santykiai tarp individų. Ir ji tiria, kokie socialinių santykių bruožai formuoja visuomenę.

Socialiniai santykiai yra visur, kur žmogus saveikauja su tam tikrais veiksniais, vaidmenimis socialiniam gyvenime, įvariuose amžiaus tarpsniuose. Visa tai reikalinga asmenybės vystymuisi, todėl socialinių santykių negalimą atsieti nuo žmogaus.

Statistiniai tyrimai

Sociologijos mokslas niekada neapsieina be statistinių tyrimų, tai yra bene svarbiausia socialinių tyrimų technika. Tirdama žmonių bei visuomenės socialinio gyvenimo subtilybes sociologija daugiausia remiasi statistiniais tyrimais bei apklausomis. Statistiniai tyrimai tai, žmonių gyvenimo lygio, išsilavinimo, nusikaltimų bei kitų socialinių veiksnių pateikimas skaičiais, procentais arba diagramomis. Šie tyrimai padeda nustatyti didžiausias žmonių gyvenimo problemas ir daryti išvadas, tiksliau, dėti visas pastangas ir rasti tinkamiausius būduss, kad tos problemos būtų sumažintos ar net išspręstos.

Tačiau vien statistiniais tyrimais pasiklaiuti nėra labai gerai, turi būti daromi ir kitokie tyrimai, nes negali būti apklausti visi žmonės, todėl statistiniai tyrimai nevisada yra tikslūs.

Manau kad šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje viena iš didžiausių problemų yra smurtas prieš moteris bei vaikus. Kolkas nelabai pavyksta rasti visapusiškai tinkamų būdų šios problemos mažinimui, o smurtavimų vis daugėja. Tai yra gana didelė problema Lietuvoje, nes dažnai moterys ir vaikai kenčia ne tik fizinį bet ir moralinį bei seksualinį smurtą.

Tam kad būtų aiškiau, pateikiu vieno tyrimo rezultatus apie „smurtą prieš moteris“.

Tyrimo metodikos aprašymas

Buvo atliktas žurnalistinis tyrimas pasitelkiant „Lietuvos ryto“ bei „Utenis“ dienraščių pagalbą. Tyrimo metu buvo atrinkti visi straipsniai susiję su šia, prievartos prieš moteris problema. Buvo analizuojami: prievartos tipas, prievartos sfera, pristatymo pobūdis, straipsnio autorius, autoriaus vertinimas ir straipsnio pobūdis. Analizei pasirinkti vieneri metai.

Tyrimo rezultatai

„Lietuvos ryte“ buvo rasti net 156 straipsniai apie smurtą prieš moteris, o „Uteny“ 18 straipsnių. Net 60% procentų straipsnių nagrinėja seksualinius prievartos faktus, net trečdalis straipsnių nagrinėja smurtą šeimoje. Tekstai su visom emocijom sudarė vieną šeštadalį. 55% straipsnių, nagrinėjančių prievartą prieš moteris, pateikia faktinę informaciją. Daugumoje straipsnių autoriaus pozicija neutrali. Ketvirtadalyje straipsnių teigiama, kad su šia problema reikia kovoti. Daugumoje straipsnių prievarta vertinama neigiamai, neutralus straipsnio tonas išlaikomas trečdalyje publikacijų.

Tyrimas tik parodo, kad Lietuvoje yra gana kebli situacija šioje problemoje. Kiek daug yra smurto prieš moteris. Tačiau čia tik kelių dienraščių duomenys, o kiek dar galėtume rasti straipsnių visos šalies dienraščiuose? O kiek dar nėra užfiksuotų įvykių? Moterys tiesiog yra įbaugintos ir bijo būti dar labaiau nuskraisutos.
Negalėtume teigti kad šie tyrimai yra visiškai tikslingi, nes pasitelkus ir kitokias visuomenės informavimo priemones bei kitokią tyrimo techniką tikrai gautume visiškai kitokius rezultatus. Bet visi puikiai žinome, kad smurtas prieš moteris ir ne tik yra viena iš didžiausių problemų Lietuvoje. Ir šie smurtavimo procentai ir skaičiai vis auga. Nors tobulėjant moderniosioms technologijoms, atsiranda vis daugiau apsaugos priemonių, bei priemonių kuriomis galima lengvai surasti nusikaltėlius, bet nusikaltimų skaičius nemažėja bet auga. Mokslininkai, taip pat ir sociologai toliau tiria ir stengiasi atrasti būdus kaip būtų galima spręsti šią problemą, bet laikas bėga, o rezultatų kaip ir nesimato. Manau, smurtautojų legiasys yra išugdytas pačios visuomenės, kultūros bei, žinoma, tėvų auklėjimo. Visi šie reiškiniai padeda pagrindus tolesniam vaiko geram ar blogam vystymuisi. Taigi, manau kad reikėtų kažkaip spręsti, asocialių šeimų vidines problemas arba bandyti kurti organizacijas, kurios padėtų tėvams išmokti auklėti vaikus. Bet sociologų darbas stengtis atrasti šių ir panašių problemų sprendimo būdus. Nors nemanau kad įmanoma panaikinti smurtą visuomenėje, bet galbūt sumažinti pasitelkus visas įmanomas priemones, ir pavyktų.

Kai šeimoje, ar kaiminystėje su vaiku elgiamasi amoraliai, netinkamai, smurtaujama, vaikas gali nukrypti nuo normų, elgesio taisyklių ir netgi tapti deviantu.

Išvados

Pasitelkus visa naudota literatūra, internetiniais puslapiais, televizijos laidomis bei pačios patyrimu, galiu apibrėžti kas yra sociologija, socializacija, socialinei santykiai ir kam reikalingi statistiniai, bei kitokio pobūdžio tyrimai.

Sociologija — mokslas apie visuomenes. Ji tiria viską, kas yra susiję su žmogumi, kultūra, socialiniu gyvenimu, žmogaus elgesiu ir jo gerove. Taip pat sociologija tira socializacijos procesus. Socializaciją vyksta visą žmogaus gyvenimą. Jos metu žmogus perima visus kultūrai būdingus bruožus ir tampa pilnaverčiu tos kultūros objektu. Be abejonės, vykstant socializacijai, žmogus nuolat santykiauja su kitais intividais, palaiko su jais darbinius, draugiškus ar net romantiškus ryšius. Šie ryšiai yra vadinami socialiniais santykiais, kuriuos taip pat tiria sociologija. O visiems šiems tyrimams geriausiai pasitarnauja, o taip pat yra populiariausia sociologijos tyrimo technika tai — Statistiniai ir kiti tyrimai, kurie padeda greičiau atskleisti visuomenėse vyraujančias problemas.

Ir vėl priėjome išvadą, kad visgi šiam pasaulyje yra svarbiausias žmogus, tik jis sugeba atrasti bei išrasti tai, kas padėtų žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą, o taip pat beveik visi mokslai tiria žmogaus gyvenimą ir viską kas su juo susiję.

Naudota literatūra

A. Giddens „Sociologija“, Poligrafija ir informatika: 2005
V. Leonavičius „Sociologija“, VDU: 2004
http://www.lygus.lt/ITC/smurtas.php?id=8

Leave a Comment