kas ta meile

Įvadas Nuolat girdime kalbant apie vyrų ir moterų skirtumus. Ar ištikrųjų lytys skiriasi labiau, negu kiekvienas pastebime? Ar yrauniversalių psichologinių skirtumų? Atsakyti į šį klausimą galima įvertinant kultūrinį kontekstą.Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti šimtmečio pradžioje irpalygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokiųskirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kadvyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni sritysekurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni,o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lygpaprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tųskirtumų neberanda. Labai įdomu, kad tuo metu išplito feministinisjudėjimas, vis daugiau tyrimų konstatuodavo, kad esminių psichologiniųskirtumų tarp vyro ir moters apskritai nėra, o matomi skirtumai formuojasidėl nevienodo auklėjimo ir moterų suvaržymo. Artėta prie teiginių,prieštaraujančių sveikam protui ir gyvenimiškai patirčiai – vyrai irmoterys yra tokie pat. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys,kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi. Pasižiūrėję įtyrimus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, randame įdomesnių,subtilesnių ir labiau pagrįstų skirtumų. Dažnai konstatuojama, kad vyraisunkiau išreiškia emocijas, nesugeba jų įvardinti, atsilieka kalbinėsraiškos srityse, yra mažiau empatiški, labiau agresyvūs ( tai, beje,patvirtina vyrų ir moterų smegenų veiklos tyrinėjimai). Skiriasi ne tikvyrų ir moterų agresyvumo lygis, bet ir agresijos išraiška. Vyrai linkęagresiją rodyti fiziškai, o moterų agresyvumas dažniausiai apsiribojažodžiais. Yra tyrimų, rodančių vyrų ir moterų suvokimo skirtumus: moterysjautresnės akustiniams (girdimiems ) stimulams, o vyrai regimiesiems. Neveltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o moterys – ausimis. Moterų labiauišvystyta girdimoji atmintis, vyrų – regimoji. Vyrai labiau orientuojasi į

objektyvųjį pasaulį, moterys – į subjektyvųjį. Veikloje vyrai dažniausiaisiekia karjeros, prestižo, moterys – geros darbo atmosferos. Joms labiaurūpi žmonės jų tarpusavio santykiai, jausmų pasaulis.

Vyrų ir moterų jausmai.

Vyro ir moters jausmai nėra labai skirtingi. Skiriasi sugebėjimassuprasti, kas žmoguje vyksta. Moterys daug geriau supranta, kokie jausmaijas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti.Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai. Tiriant vyro ir moterskairiojo ir dešiniojo pusrutulių nervines jungtis, buvo nustatyta, kadkairysis moters pusrutulis su dešiniuoju sujungtas daug didesniu jungčiųkiekiu, negu vyro. Žinome, kad dešinysis pusrutulis fiksuoja labiaujausminę informaciją, o kairysis atsakingas už loginį mąstymą. Todėl šitieduomenys teikia anatominį paaiškinimą, kodėl vyras sunkiau įvardina tai,kas su juo vyksta. Dažnai vyras, nors ir graužiasi dėl ko nors, nesugebaįvardinti patiriamo jausmo, pavyzdžiui, išgyvendamas stiprų nerimą arliūdesį, tepasako, kad yra pavargęs ar jam galvą skauda. Šie skirtumai taippat paaiškina, kodėl moterys daug dažniau kreipiasi į psichologą: jos dauglengviau loginiu mąstymu suvokia, kad problemos slypi jose pačiose, jųprieštaringuose jausmuose ir panašiai. Moterys ne tik geriau susigaudosavo jausmuose, joms yra svarbūs aplinkinių žmonių jausmai, santykis į jas.Vyrai sėkmingai funkcionuoja konkurencinėje, netgi priešiškoje aplinkoje,o tuo tarpu moterų sugebėjimai labiau atsiskleidžia palaikančioje,draugiškoje atmosferoje. Moterys kritiką ir pritarimą yra linkusiosvertinti kaip aplinkinių meilės ar priešiškumo pasireiškimą, o vyrai – kaipjų pasiekimų įvertinimą. Didesnis jautrumas savo jausmams ir didesnėpriklausomybė nuo aplinkinių žmonių jausmų skatina moteris dažniau ieškotipsichologų pagalbos. Moterų pranašumas jausmų pasaulyje dažnai leidžia manyti, kadžmona šioje srityje galėtų tarsi padėti savo vyrui. Šiaip jau ir moteris ir

vyras, gyvenantys šeimoje, yra suaugę žmonės ir atsakingi už savo emocinęgerovę. Dažnai girdėti, kad moteris turėtų būti šeimos židiniu ar tažvakele, aplink kurią viskas sukasi, kaklu, kuris galvą sukioja. Visi šiepasakymai atspindi nuostatą, skiriančią moteriai labai neparankią vietą,t.y., užkrauna didelę atsakomybę už dalykus, kurių ji negali valdyti,pavyzdžiui, už kito žmogaus jausmus, už tai, kas šeimoje vyksta ne taip.Šiuolaikinėje visuomenėje šis požiūris geriausiu atveju naivus. Bet visdėlto sunku nesutikti su nuomone, kad moteris sugeba greičiau pastebėti irlengviau spręsti santykių bei emocines problemas. Jei šiuo požiūriu vyras ir moteris skiriasi, vadinasi, kažkada šieskirtumai turėjo įtakos skirtingų lyčių individų išlikimui. Jeigupersikeltume į tolimą praeitį ir pažiūrėtume, kokia evoliucinė skirtumųprasmė, tai pamatytume, kad moteris turėjo gerai sugyventi su kitomismoterimis, sugebėti kartu auginti vaikus, palaikyti gerus santykius ir suvaiko tėvu, ir su kitais vyriškos lyties atstovais. Kitaip ir jospalikuonys negalėjo būti saugūs. Matyt, per tūkstantmečius moteris išsiugdėbendravimo sugebėjimus, kurie genetiškai buvo perduodami iš kartos į kartą.Vyras ilgus tūkstantmečius buvo laisvas medžiotojas, kurio praktinisintelektas ir agresyvumas, ko gero, turėjo daug didesnę reikšmę, negu kitidalykai. Šeimoje jo vaidmuo buvo “padaryti” vaikus, aprūpinti maistu irapginti. Bėgantys tūkstantmečiai taip lengvai nepakeitė moters – globėjosir vyro – medžiotojo prigimties: vyras yra grubesnis, kreipiantis mažiaudėmesio į tarpasmeninius santykius, labiau siekiantis kažkokio konkretaustikslo. Dabartis kelia naujus reikalavimus, tačiau netaip lengva pakeistiprigimtį, o ir pastovaus noro keistis taip pat reikia. Labai svarbušeimyniniame gyvenime išsakyti savo norus ir laukimus, nes pavyzdžiui
žmona, norinti, kad jos vyras būtų jautresnis jos nuotaikų kitimams arbadažniau pasipasakotų savo išgyvenimus, ir nesugebanti apie tai pasakyti,bus pasmerkta nepasitenkinimui, susierzinimui, pykčiui. Padėti irgi galimatik tada, kai žmogus pagalbos nori ir yra pasiruošęs ją priimti. O gandažnai pvz., vyrai yra linkę manyti, kad “tikras” vyras su visais sunkumaisturi susitvarkyti pats. Ši problema yra aktuali tiek vyrams, tiek moterims,o sugebėjimas priimti pagalbą yra asmenybės brandos dalykas. Kartais, kaikalbama apie vyro ir moters skirtumus, užmirštama, kad kalbama apieabstrakčius skirtumus, kurie būdingi visai žmonijai, o ne konkrečiam vyruiar konkrečiai moteriai. Todėl pvz,. kiekvienas vyras yra unikalus, ir jisgali turėti daug turtingesnį jausmų pasaulį ir gebėjimą kalbėti apie jį,negu šalia esanti moteris. Tokiu atveju moteriai reikia vyro pagalbossusigaudyti jausmuose, tinkamai juos išreikšti. Negalime bendrų teiginiųtaikyti konkretiems asmenims, nes tada esame neteisūs ir žeidžiantys. Ištiesų, dviejų konkrečių vyrų arba dviejų moterų psichikos, taip pat iremociniai ypatumai gali būti labai skirtingi. Yra gi labai emocianalių vyrųir, atvirkščiai, emociškai gana šaltų moterų.

Vyriška – moteriška

Jau ankstyvoje vaikystėje berniukai ir mergaitės pradedami auklėtidiegiant jiems “tai tik mergaitėm” arba “tai tinka tik berniukams”. Todėltradiciniuose darželiuose mergaitės yra skatinamos žaisti su lėlėmis, oberniukai su mašinomis ir kaladėlėmis. Tačiau čia slypi pavojus neleistiatsiskleisti unikaliems augančio žmogaus sugebėjimams. Maisto gaminimas –tradiciškai moteriška sritis. Tačiau geriausiuose pasaulio restoranuosevirėjai dažniausiai vyrai. Fizika – vyriškas mokslas , bet turbūtkiekvienas girdėjo apie Marijos Skladovskos Kiuri pasiekimus. Galimateigti, kad specializuotas auklėjimas arba mergaičių kreipimas į vieną

pusę, o berniukų į kitą, daro žalą. Moterys kurios negali įkalti vinies įsieną, kurios yra visiškai bejėgės, kai sugenda elektros jungiklis arba kaimašinai gatvėje nuleidžia padangą, gyvena nesaugiame pasaulyje ir jaučiasipriklausomos nuo vyrų. Lygiai taip pat vyrai, kurie nesugeba įsisiūtisagos, išsilyginti kelnių arba išskalbti marškinių, sako “ Na, be moters ašprapuolęs”. Tvirtos nuostatos, kas vyriška, o kas moteriška, daro žmonesinfantiliai priklausomus vieną no kito. Tada vyras ir moteris vaikšto tarsisurišti vienas su kitu ir nuolat vaikiškai priekaištauja vienas kitam:kodėl tu nepadarai to, tu juk vyras, o kodėl tu nepadarai to, tu gimoteris. Tai viena medalio pusė, tačiau yra ir ta pusė, kuri ateina suevoliucija ir su žmogaus prigimtimi. Aišku , kad moteris genetiškaiužprogramuota atidžiau elgtis su palikuonimis. Ir dėl to mergaites labiau,negu berniukus, traukia lėlės, o berniukus – kuokos ir ietys. Tai labainatūralus prigimties dalykas. Bet tada, kai jis per daug eksploatuojamas,kai prie jo klijuojami kultūriniai stereotipai, ką turi daryti mergaitė, oką berniukas, daroma daugiau žalos, negu atnešama naudos. Ir taisuprantama, nes kultūriniai stereotipai formuoja ne tik interesus irelgesį, bet ir jausmų išraišką. Juk labai dažnai mama ar tėtis gėdina mažąberniuką: koks tu vyras, jei verki. Taip palaipsniui iš vyrų atimamagalimybė rodyti savo liūdesį ar skausmą. Panašiu būdu modeliuojamos irmergaitės: “Nešokinėk, nesistumdyk, nesimušk – tu juk mergaitė”. Tai neagitacija už moterų agresyvumą, tačiau ribojant jį formuojamas moterųnesugebėjimas pakovoti už savo nuomonę, teises arba akivaizdžiaipademonstruoti savo pranašumą. Manoma, kad darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus yra
kultūrinių stereotipų išraiška. Aišku nejauku stebėti, kaip moterys klojaasfaltą ar dirba kitus sunkius fizinius darbus. Kaip bebūtų, moterys yrafiziškai silpnesnės už vyrus. Tačiau sakykim mes Lietuvoje galvojame, kadarti laukus, tampyti akmenis arba dirbti kitus sunkesnius žemės ūkio darbusdirbti yra vyrų reikalas, o tuo tarpu vienos Afrikos genties moterysteigia, kad tie visi darbai yra tik moterų reikalas. Kai buvo pabandytaišsiaiškinti tokios nuomonės priežastis, pasirodė, kad toje gentyje vyrai,sulaukę brandaus amžiaus, dėl nuolatinio gėrimo tiesiog negali tų darbųatlikti. Genetiškai užprogramuota didesnė moterų atsakomybė už palikuonis,matyt, lemia tai, kad moterys rečiau gyvenimo sunkumus skandina svaigaluosear narkotikuose. Moterys yra labiau prisitaikiusios, lankstesnės.

Laisvalaikis

Vyrų ir moterų laisvalaikio pasirinkimą nulemia psichologiniaiypatumai ir tradicijos. Ryškus moterų domėjimasis žmonių tarpusaviosantykiais – viena iš priežasčių, nulemiančių įvairių serialų žiūrovųsudėtį. Tai, kad teatrų, koncertų ir parodų salėse irgi yra daugiau moterų,rodo didesnį moterų dėmesį estetinėms – kultūrinėms vertybėms. Tuo tarpustadionuose ir sporto salėse vyrauja vyrai. Ten daugiau veiksmo, azarto.Tradiciniam moterų laisvalaikiui galima skirti mezgimą, siuvimą, o vyrų –medžioklę, žvejybą. Šiaip jau vyrų ir moterų laisvalaikio skirtumai nėralabai ryškūs. Žinoma vyrai mažiau mezga, bet jie su panašiu užsispyrimugali rinktis monotonišką veiklą laisvalaikiui praleisti, pavyzdžiui,valandų valandas dėbsoti į plūdę. Atrodo , kad ir vyrai, ir moteryslaisvalaikio metu tenkina tuos pačius poreikius, tik rekasi visuomenėssufleruojamas formas. Panašu, kad skirtumai mažėja ir mažės. Futbolą jaužaidžia ir vyrai, ir moterys, boksuojasi ir vyrai, ir moterys. Matosi, kadsporto šakos, kuriose yra daugiau agresyvumo, labiau traukia vyriškius,

nors tai, atrodo, nėra universalu. Moterys neretai sportuoja iš estetiniųpaskatų, t. y., besirūpindamos savo grožiu, figūra. Vyrams tai daugiauiškrovos dalykas. Tačiau sportas, kaip reginys – daugiau vyrų stichija.Futbolo stadione esančių daugumą sudaro vyrai. Ten vyrai “serga” – švilpia,trypia, taip turėdami puikią galimybę išlieti susikaupusias emocijas. Kitosaplinkybės renkantis laisvalaikį taip pat yra svarbios. Pavyzdžiui,moteris, kuri nemato vyro visą dieną, norėtų nors savaitgalį praleisti suvisa šeima arba tik su vyru. O vyras, dažnai visą savaitę prabuvęs tarpžmonių, pavargęs no jų balsų, nori pailsėti nuo įtampos ir bendravimo.Tokiu atveju jis mieliau pabūtų su kompanija, kuri išgeria ir niekonebegirdi, arba eitų pažvejoti, kur tik paukštelių čiulbėjimas, žuveliųpliaukšėjimas… Tas pats gali būti ir su dauguma moterų, kurios dirba irbūna tarp žmonių ir gal būt taip pat norėtų savaitgalį atsiriboti nuo visų,taip pat ir nuo šeimos… Arba praleisti laiką plepėdamos su draugėmis.

Erotinė stimuliacija

Tradiciškai pas mus (nors tradicijos pamažu keičiasi) nėra priimta,kad moterys akivaizdžiai demonstruotų savo seksualumą, rodytų seksualinęiniciatyvą, viešai domėtųsi erotiniais žurnalais ar filmais. Tačiauerotiniai žurnalai, ir filmai daugelį moterų veikia stimuliuojančiai.Tyrimai rodo, kad moterys erotinių fantazijų turi ne mažiau negu vyrai.Tačiau šiokį tokį skirtumą tarp vyro ir moters lytinio potraukio nulėmėtolima praeitis. Vyrui genetiškai prasminga, grubiai kalbant, apvaisintikiek galima daugiau moterų, nes jo genai tada pasiskleidžia plačiau irįgivendina savo evoliucinę funkciją. Moterims yra kitaip, joms svarbupasirinkti tokį partnerį, kuris turėtų ne tik gerą genetinį fondą, gražiaiatrodytų, būtų stiprus, bet ir padėtų užauginti palikuonį. Atrodytų, kad

visa tai šiek tiek keičia ir tai, kas patinka vyrams bei moterims, ir tai,ką jie bei jos renkasi. Manoma, kad vyrus labiau traukia erotika, nes jiteikia tam tikrą įvairovę, naujumą, tam tikrą nuolatinį seksualinįdirginimą. Moterims tai nėra taip labai svarbu. Nors to negalima pasakytiapie visus konkrečius atvejus.

Vaikų auklėjimas

Šios nuostatos yra koduojamos pačios visuomenės, visuomenėsįstatymų, visuomenės tradicijų. Todėl dekretinių atostogų mūsuose eina tikmoterys. Atrodytų, abu tėvai, jei nereikia žindyti, galėtų rūpintis vaiku:ir vienas, ir kitas gali taip pat sėkmingai keisti vystyklus. Tačiau, kaikalbame apie vyro dekretines atostogas, tai kelia juoką arba nesupratimą.Ši nuostaba rodo tam tikras labai giliai mumyse įsišaknijusias nuostatas,kurios verčia moteris ir vyrus elgtis tik tam tikru, tradiciniu būdu, kurisgali prieštarauti tam, kas reikalinga ir prasminga šiuolaikiniamepasaulyje. Tai pasakytina ir apie patį vaikų auklėjimą. Pasąmonėje esančiosnuostatos, net mums patiems nepastebint verčia mus elgtis stereotipiškai,nors ir galvojame, kad esame jas jau įveikę: “Reikia sutaisyti mašinėlėssulūžusį ratą? Tėvas tau padės”, “Tau liūdna? Batelių negali užsirišti? Eikpas mamytę”. Taip jau yra, kad su vaikais, bent jau pirmaisiais jų gyvenimometais, daugiau laiko praleidžia mamos. Mama rengia, prausia t.y.,tenkinaelementariausius poreikius. Tėvui, mažiau įtrauktam į vaiko kasdienybę,lieka “dėkingesnis” vaidmuo: žaidimai, pokalbiai, pramogos. Tačiau tai yratradicinis ir supaprastintas modelis. Realiai tėvai ne prasčiau už mamassugeba pakeisti vystyklus ar sumaitinti košelę. Tad nors vyrai dekretiniųatostogų neišeina, tai nereiškia, kad nėra šeimų, kuriose didesnę laikodalį vaiką prižiūri tėvas. Griežtos nuostatos, kaip turi elgtis vyras ir

kaip moteris, kokia turi būti šeima, dažniausiai atkeliauja iš praeities irneatspindi to, kokie mes sąmoningai norėtume būti, o kartais yra tiesiogpriešingos mūsų norams. Pavyzdžiui, populiari visuomenėje stabilios šeimosir tėvo, – šeimos galvos, vizija, šeimos, kurioje vyrauja disciplina,tvarka, besąlygiškas vaikų paklusnumas ir pagarba vyresniems, atkeliauja išpatriarchalinės feodalinio laikotarpio šeimos, bet vargu, ar daug kassąmoningai norėtų tokioje šeimoje gyventi. Ne visos praeities tradicijos,kad ir kokios, gali kryžmintis su dabartiniu dinamišku gyvenimu, derėti sužmonių noru gyventi laisvą ir unikalų gyvenimą. Šiuolaikinis žmogus turėtųne vadovautis stereotipais, bet sąmoningai pasirinkti, kokios šeimos jisnori (ir ar nori), ką jis toje šeimoje veiks, už ką jis prisiimsatsakomybę. Žmonės, kurdami šeimą, turėtų ne vadovautis principu “kaipvisi”, bet kurti kažką, kas jiems labiausiai tinka, kažką unikalaus, kadformuotų savitas tradicijas, savitą pareigų pasiskirstymą, bendravimą.

Skirtumai ir konfliktai

Realūs ar menami vyrų ir moterų skirtumai dažnai yra panaudojamikaip ginklai: pvz., virtuvėje susėda draugės ir šneka: “Tie vyrai šiokie iranokie”. Ta kalba lyg abstrakti, bet aišku, kad kiekviena kalba apie vyrąarba bičiulį. Šalia sėdintys vyrai girdi tai ir pradeda šnekėtis apiemoteris. Taip po truputį mezgasi lyčių karas. Žmonės, užuot, mylėjęsi,džiaugiasi lyčių skirtumais, pradeda muštis dėl jų galvose tūnančių lytiniųstereotipų. Kai vyras ir moteris gerai sutaria, jie labai greitai randa,kuo jie skiriasi vienas nuo kito, ir išmoksta džiaugtis tuo arba apeitigalimas konflikto sritis. Pavyzdžiui, vyras, važiuodamas mašina, kiekvienąkartą, kai šaligatviu eina kokia ilgakojė, atkreipia į ją dėmesį. Juk tainėra taip svarbu, ar šis bruožas nulemtas genetiškai, ar tai jo paties

išsiugdytas refleksas. Jei tai priimtina žmonai – viskas tvarkoje. Tačiaujei ne, abiem verta surasti išeitį, kad toks elgesys abiem pusėmsnesugadintų nuotaikos. Tačiau aš manau, kad vyrų ir moterų skirtumaibendravimą daro įvairiapusiškesnį, leidžia pajusti gyvenimo pilnatvę.Psichologinės žinios ir geranoriškumas taip pat gali nemažai padėti.Kiekvienas iš mūsų bendraujame, gyvename, mylimės su konkrečiu žmogumi.Svarbu tą konkretų žmogų matyti, girdėti, suprasti, priimti tokį, koks jisyra, ir nebandyti traukti ant savo kurpaliaus. Populiaru ieškoti lyčiųskirtumų ir jais aiškinti asmeninę nedarną su kažkokiu konkrečiu žmogumi.Tokiu būdu dažnai dangstomasi ir bėgama nuo būtinybės išsiaiškintisantykius su artimiausiu draugu, atrasti tokį bendravimo būdą, kuris būtųpriimtinas ir vyrui, ir moteriai. Ir nesvarbu, ar kalbame apie lytiniussantykius, apie buitinius darbus, ar apie vaikų auklėjimą. Išvados

Tai ar yra esminių skirtumų tarp vyro ir moters? Ar iš tiesų vyraiyra vienokie, o moterys kitokios? Aš atsakyčiau, kad ne. Jei aš esu tokiakokia esu, tai tikrai ne todėl, kad esu moteris, o todėl kad aš esu žmogus,individas, asmenybė, turinti savo nuomonę, jausmus, tikslus ir savarankiškąmąstymą. Jei vyras padarė kažką blogo ar nepriimtino, tai tikrai nereiškiakad visi vyrai tokie, kad vienokioje ar kitokioje situacijoje jie pasielgtųvienodai. Juk yra tiek moterų tiek vyrų kurie turi savybių nepriimtinųkitiems ir jei yra blogų vyrų, tai tikrai yra ir blogų moterų. Todėlnegalima spresti apie žmogų pagal jo lytį. Tai lygiai tas pats kas pasakytiaš esu lietuvė, o tu rusė, todėl aš geresnė už tave. Daug svarbių dalykų ištinka žmogų dar iki jam užgimstant. Niekasnepasirenka nei motinos, nei tėvo, nei genų, tačiau kūrybiškumo savybė iš

visų kitų gyvybės formų būdinga tik žmogui. Ji suteikia jam tam tikrąlaisvę elgtis nepriklausomai nuo situacijos ir netgi įveikti genų įtakotastam tikras asmenines savybes. „Aprūpintas laisve, sąmone ir sąžine žmogustampa tuo, kuo jis save padaro“(S. Kierkegardas). Laisvos valios dėkažmogus gali darbuotis savo ir kitų labui visuomenės bei kultūros baruose,bet taip pat gali nusigręžti nuo bendruomenės ir tautos, moralės irreligijos vertybių bei tenkinti vien savo norus, vaikydamasis malonumų arekonominių gėrybių. Kokios vertybės ir trūkumai susikaupė jame, tokiusskleidžia savo aplinkoje ir nesvarbu tai vyras ar moteris.

_

Literatūros sąrašas:

1. J. Pikūnas „Asmenybės vystymasis“ 2000m., Kaunas 2. V. Legkauskas „Paskaitų konspektas“ 1999m. 3. “Psichologija Tau” 96 – 2 4. “Psichologija Tau” 97 – 3

Turinys: 1. Įvadas; 2. Vyrų ir moterų jausmai; 3. Vyriška – moteriška; 4. Laisvalaikis; 5. Erotinė stimuliacija; 6. Vaikų auklėjimas; 7. Skirtumai ir konfliktai; 8. Išvados.

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA

Diana Jakovleva, I k. ITB studentė

[pic]

Referatas

Darbo vadovė Dėst.

Klaipėda 2003