Kalbėsime apie laimę. Laimė – tai ne žemiška paukštė, o dangiška, ir nutupia ji ne ant kiekvieno palangės. Kai kurie taip ir pragyvena ištisą gyvenimą nežinodami, kas yra laimė.
Žmonės visuomet žinojo, kaip sunku siekti laimės. Dar Aristotelis mokė: „išminčius siekia ne malonumo, o kančios nebuvimo“, mūsų amžininkai rašo, kad „laimė – tai nelaimės tylėjimas. Aš sutinku su tuo, kad jei pasaulyje nebūtų nelaimių, negandų žmonės būtų laimingesni. Tačiau laimę kiekvienas suprantame skirtingai ir kiekvienas jaučiamės laimingas dėl skirtingų dalykų, bet, aš ga
alvoju, negali būti taip, kad vienas žmogus galėtų jaustis laimingu tarp visų kitų nelaimingų. Kiekvieno žmogaus laimė, taip pat ir mano laimė yra neatsiejama nuo kitų, nuo visos žmonijos laimės. Galbūt kiti žmonės mums padeda suprasti kas yra laimė ir padeda mums tapti laimingais. Aš manau, kad laimė yra žmonių gerumas, asmuo gali būti laimingas tada kai jį supa visuotinis žmonijos gėris, ir, manau, kad neįmanoma būti laimingam kai aplink tave yra skausmas, pyktis, nelaimės ir panašiai.Tomas Akvinietis teigia, kad „l
laimė yra tam tikras žmogaus gėris, kuris gali būti trejopas: išorinis, kūno ir sielos. Tačiau laimės neteikia nei išorinė, nei kūno gerovė. Taigi ją teikia sielos gėris“.
Kartais man atrodo, kad mano laimė ir yra kitų žmonių laimė, aš esu la
Filosofas Alain sakydavo: Reikia norėti ir stengtis bū


Pasiduoti liūdesiui yra daug lengviau – tam nereikia daug pastangų, o dėl laimės reikia kovoti. Tačiau kovodamas vienas žmogu su visomis negandomis daug pasiekti negalės, dėl laimės, dėl gyvenimo, reikia kovoti visai žmonijai, tik taip bus galima sukurti laimę. Juk net yra posakis, kad kare vienas ne karys. Ką gali padaryt vienas prieš blogį? Gali tik tuo atvėju, jei tas blogis yra tavyje, bet jei jis yra kur kas didesnis, kaip pavyzdžiui karas, smurtas kas tada? Tada, manau, kad tik didžioji dalis žmonijos gali kažką padaryti, problemas spręsti civilizuotai, be smurto, įsikišti tarp kariaujančių šalių ir sustabdyti karą, smurtą. Juk karas ir yra pati didžiausia žmonijos nelaimė, netgi ir po jo, žmonės dar ilgai negali atsigauti ir jaustis laimingais.
Floberas apie laimę rašė „Ar pagalvojai, kiek dėl šio baisaus žodžio buvo išlieta ašarų? Be šio žodžio miegotumėm ramiau ir gyventume patogiau“. Laimės siekis neturi nukrypti į apsėdimą, neturi peraugti į laimės pareigą. Žmogus apsėstas minties, kad jis būtinai turi pasiekti laimę, pradeda per gyvenimą bėgti dideliais žingsniais ir jau jo nebepastebėti, nebepastebėti, kad jis jau dabar yra laimingas ir tampa pats nelaimingiausias, tuo pačiu priversdamas taip jaustis ir aplinkinius žmones. Manau, kad norint būti laimingu reikia išmokti matyti tai kas yra gražu, iš
Aš manau, kad šiuo metu didžiausia visos žmonijos nelaimių priežastis yra ta, kad mes visi tapom labai dideliais materialistais. Dabar dažnas žmogus paklaustas ar jis yra laimingas pasako, kad ne, o paklaustas kodėl, atsako neturiu pinigų. Taip, sunku gyveti be pinigų, šito nepaneigsi. Tačiau yra kita problema, tie žmonės, kurie pinigų turi mažai, nesakykime, kad niekada, bet tikrai daug rečiau skundžiasi už tuos, kurie turi jų pakankamai. Juk dėl pinigų, dėl turto dažniausiai ir kyla karai tarp tautų, nesutarimai tarp giminių, draugų. Dėl jų dažniausiai žmonės susitepa savo sąžines ir tada tampa tikrai nelaimingais žmonėmis. Horacijus paskė: „naudokis šia diena, nelaukdamas ateities, naudokis proga“. Tad visiems, manau, būtų daug geriau ir visi būtume daug laimingesni jai išmoktume džiaugtis tuo ką turime.
Geriausias ir maloniausias ginklas nuo nelaimės yra, be abejo, mėgavimasis gyvenimo suteikiamomis geromis akimirkomis. Laimės reagavimas, stiprinimas, brandinimas yra puiki vakcina nuo nelaimės jausmo. Filosofas Andre Comte – Sponville pastebėjo, kad sunku būti laimingam, kai viskas klojasi gerai. Nelaukime, ka
Literatūros sąrašas
1. Anzenbacher A. Etikos įvadas. Vilnius: Aidai leidykla, 1998.
2. Bagdonavičius V. Tomo Akviniečio dorovės filosofija. Vilnius: Logos ledykla,1997.
3. Baranova J. Etika: filosofija kaip praktika. Vilnius: Tyto Alba leidykla, 2002.
4. Psichologija tau, 2003‘4 liepa/rugpjūtis.