Untitled
Kabala.
Kas yra Kabala? Jos vaidmuo kultūroj, ryšys su psichologija
Kabala
Ka – Senovės Egipte – dvasinis saugotojas, lydintis asmenį, kol tasai yra gyvas, o taip pat po mirties.
Kahn (hebr.) – “gauti”, iš čia – “tradicija”.
Michael`as Laitman`as savo knygoje apie kabalosmokslą „Kas yra kabala?“ bando skaitytojams paaiškinti,kas iš tiesų yra kabala.Knygoje jis rašo,jog daug kas girdėjo, kad kabala yra slaptasis mokslas. Būtent uždarumas, paslapties šydas davė pretekstą apie ją sukurti daugybę legendų, falsifikacijų, profanacijų, gandų, nemokšiškų svarstymų bei išvadų.
Tik XX amžiaus pabaigoje kabalos mokslas ėmė sklisti pasaulyje.Kabalos mokslas niekaip nesusijęs su religija, nebent tiek, kiek galima susieti su religija, sakykime, fiziką, chemiją ar matematiką, bet ne daugiau. Gilius pasaulėdaros pagrindus, jos dėsnius, pasaulio pažinimo metodiką, kelius, kaip pasiekti kūrimo tikslą, – visa tai kabala pirmiausia slėpė nuo religingų masių, nes reikėjo sulaukti laikų, kai žmonija išsivystys iki tokio lygmens, jog galės priimti kabalistines žinias ir teisingai jomis naudotis.
Kabala – mokslas valdyti likimą, žinojimas, perduotas visai žmonijai, visoms pasaulio tautoms. Kabala – mokslas apie tai, kas paslėpta nuo žmogaus akių, nuo mūsų penkių juslių. Joje yra naudojamos tik dvasinės sąvokos, t. y. tos, kurios aiškina, kas vyksta virš mūsų pasaulio, ko nejaučia penki mūsų jutimo organai, kas yra už jų jutimo ribų, vadinamajame „aukštesniajame pasaulyje“.
Iš kiekvieno aukštesniojo pasaulio objekto („aukštesnysis pasaulis“ – ta energijos ir informacijos erdvė, iš kurios kyla valdymas) į mūsų pasaulį nusileidžia jėga ir sukuria mūsų pasaulio objektą („mūsų pasaulis“ – žmogaus matoma ir jaučiama materiali visata). Kabalistas, esantis abiejuose pasauliuose, mato šį ryšį ir aprašo aukštesnįjį pasaulį, naudodamas mūsų pasaulio pavadinimus.
Ką nagrinėja kabala?
Kabala atveria žmogui gyvenimo prasmę. Kiekvienas žmogus kuriuo nors gyvenimo etapu paklausia savęs: „Kokia mano gyvenimo prasmė?“ Ypač skaudus šis klausimas vaikystėje ir jaunystėje, o vėliau žmogus jį dažniausiai pamiršta. Taip sutvarkytasgyvenimas: žmogus negali visą laiką kankinti savęs klausimu, į kurį negauna atsakymo. Kabala skirta tiems, kurie suaugę ir net sulaukę žilo plauko vis dar užduoda sau vaikišką, jaunatvišką klausimą: „Kokia mano gyvenimo prasmė, kokia visos žmonijos egzistavimo prasmė?“ Tie žmonės, kuriems šis klausimas opus, ateina prie kabalos. Jie nejaučia visiško pasitenkinimo, kasdienio gyvenimo pilnatvės. Jų nekankina manija ar depresija – tiesiog šiame gyvenime jie negali pasiekti dvasinio komforto. Kodėl? Atsakyti į šį klausimą gali kabala.
Kabala yra mokslinis dvasinio pasaulio tyrinėjimo būdas. Anot kabalos, visą realybę sudaro dvi jėgos arba savybės: noras gauti ir noras duoti. Kad galėtų duoti, noras duoti sukuria norą gauti. Todėl noras duoti (davimo savybė) vadinamas „Kūrėju“. O visa kūrinija (taigi ir mes), kurią ši jėga sukūrė, yra noras gauti.
Žemiškųjųnorų visuma kabaloje vadinama „širdimi“. Noras pajausti „aukštesnę jėgą“ (dvasingumo ar dvasinis noras), kylantis joje, vadinamas „tašku širdyje“. Žmogus per savo biologinį, žemiškąjį gyvenimą turi visiškai užpildyti dvasinį norą. Jis turės grįžti į mūsų pasaulį, kol šito nepasieks. Taigi kiekviena karta šiame pasaulyje – tai tos pačios 600 000 sielų, apvilktos mūsų pasaulio kūnais. Kiekviena karta – 600 000 išsirikiavusių sielų, kurios vystosi, kad prisipildytų dvasine šviesa: kūnas miršta, o siela persikūnija ir vėl dirba naujame kūne, ir taip iki tol, kol tam tikru vystymosi etapu neprisipildys aukščiausiąja šviesa.
Kabalistai, gaunantys dvasinio noro pripildymą („kabala“ – hebr. „gavimas“), tai, ką gauna, vadina „šviesa“, tiksliau „aukščiausiąja šviesa“. Ši aukščiausioji šviesa vadinama „Kūrėju“, nes sukuria norą ir jį pripildo. Bet jeigu žmogui šis noras nekyla, tai jis gyvena kaip paprastas žmogus.
Kabalos kilmė
Kabalos kilmė yra neaiški. Kabalos temų randama apokrifinėje bei apokalipsinėje literatūroje; gausiai Talmude ir Midrųtekstuose. Per ilgą laiką į ją sutekėjo daug svetimų srovių: gnosticizmas, neoplatonizmas, neo-pitagoriečių mokymas, galbūt, ir zoroastrizmas bei sufizmas (anot kabalistų, kaip ir pitagoriečių, skaičiuose paslėptos paslaptys).
Kai kas mano, kad kabalos atsiradimas susijęs su gnosticizmu, joje gausi gnostinių temų. Kartuji naudoja simbolius, bendrus Indijos filosofijai, platonikams, gnostikams, o taip sutinkamus Hėgelio, Froido, K. Jungo darbuose. Ji tarsi sujungia Bibliją, Artimųjų Rytų misticizmą ir Vakarų filosofiją.
Bent du veikalai sukurti Babilone gaoniškuoju laikotarpiu (550-1000 m.) “Sefer Yetairah” (Susidarymo knyga), apie kuriamąją raidžių ir skaičių galią bei “Šiur Komak” (Aukščio matavimas), antropomorfinis veikalas apie Dievo matavimus.
9-10 a. Kabalos centras persikėlė į Italiją, Ispaniją, Provansą ir Vokietiją. Tarp to meto kabalistų buvo Aaronas ben Samuelis, atnešęs kabalą į Italiją, Izaokas Aklasis ir Azrielis Provanse, Kalonymus šeima, iš Italijos atnešusi kabalą į Vokietiją, Judas Pamaldusis ir Eleazaras iš Worms, o Ispanijoje – Mozė ben Nachmanas. Tam metui priklauso Jokūbo Naziro “Masečet Atzilut” (Apie emanaciją,12 a.), “Sefer Ha-Bahir” (Šviesos knyga) ir “Sefer HaTemunah” (Knyga apie Vaizdinį). Vis tik reikšmingiausia knyga tapo “Zoharas”, viešai paskelbta Mozės de Leono 1300 m.
Kitas svarbus kabalai laikmetis buvo 16 a. Jos pagrindinis centras buvo Palestinoje, Safedo mieste. Kitas pagal svarbą centras buvo Lenkijoje. Iškiliausi kabalistai buvo Moses Cordovero (1522-1570), Izaokas Lurija (1533-1572), šiuolaikinės kabalos atmainos tėvas, ir jo mokinys Chayim Vital (1543-1620). Lurija įkūrė kabalistinę mokyklą, kurioje buvo pabrėžiamas išsigelbėjimas ir mesianizmas. Ji tapo vienu svarbiu Rytų Europos 18-19 a. mistinio judėjimo, žinomų kaip chasidų (hasidų), šaltiniu.
Michael Laitmansavo knygoje rašo: „Tiktai XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje pradėta plačiai skleisti kabalos mokslą. Kodėl? Todėl, kad žmonės pakilo aukščiau primityvaus gamtos jėgų (kaip į žmogų panašių būtybių, undinių, kentaurų ir kt.) supratimo lygmens.“
Per paskutinį dešimtmetį susidomėjimas Kabala labai padidėjo. Šiuo metu yra dvi dideles Kabalos mokyklos, turinčios mokymo centrus visame pasaulyje. Ypač Kabala paplitusi JAV garsenybių ir turtingųjų tarpe bei Izraelyje.
Apie pasauliės kabalos akademijos „Bnei Baruch“ įkūrėją
Michaelis Laitmanas (filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas) – mokslininkas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, Pasaulinės kabalos akademijos ir J. Ašlago tyrimų instituto (ARI – Advanced Research Institute) – pelno nesiekiančių organizacijų, kurios užsiima tyrinėjimais ir šviečiamąja veikla, – įkūrėjasir vadovas.
M. Laitmano paskaitos kasdien tiesiogiai transliuojamos internetu Pasaulinės kabalos akademijos svetainėje www.kab.tv.
Prof. Ervin Laszlo (Italija/Vengrija), Budapešto klubo ir Pasaulio išminčių tarybos (World Wisdom Council) įkūrėjas ir prezidentas:
„Tuo metu, kai sprendžiama mūsų ateitis šioje planetoje, senasis kabalos mokslas vėl tampa reikšmingas ir aktualus. Išmintis, aprašyta klasikiniuose raštuose, turi būti panaudota svarstant problemas, su kuriomis susidūrėme, kad galėtume įgyvendinti atsiveriančias galimybes. Ši žinia turi tapti prieinama visiems žmonėms. Michaelis Laitmanas kaip niekas kitas geba atlikti šią svarbiausią istorinę misiją.“
Prof. Daniel Matt, vienas ryškiausių šiuolaikinių kabalos tyrėjų:
„Michaelis Laitmanas – unikali ir stulbinanti asmenybė: talentingasmokslininkas, kuris sukūrė argumentuotą mokslo ir kabalos sintezę.“
Pasaulinė Kabalos akademija
Pasaulinė kabalos akademija tai pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindinis uždavinys – skleisti fundamentalias žinias apie pasaulį ir žmogaus prigimtį. Šios žinios padės žmonijai teigiamai keistis ir rasti optimalų civilizacijos vystymosi kelią.
Organizacija užsiima šviečiamąja veikla bei senųjų ir šiuolaikinių žinių sistemų moksliniais tyrimais, kurie atskleidžia integralius, pagrindinius dėsnius, lemiančius pasaulio įvykius ir raidos tendencijas. Studijuodama šiuos dėsnius žmonija galės išspręsti globalią krizę.
Kasdienės pamokos, paskaitos, seminarai rengiami pasitelkus tiesioginę transliaciją ir nuotolinį mokymą daugiau nei 800 000 studentų iš viso pasaulio. Akademija keliasdešimtyje šalių turi platų vietinių filialų bei virtualių centrų tinklą.
Kasdien tiesiogiai transliuojamos pamokos ir paskaitos sinchroniškai verčiamos į 7 kalbas (rusų, anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, turkų), rodomi brėžiniai, yra galimybė užduoti klausimus realiu laiku.
Išleista daugiau nei 40 kabalisto Michaelio Laitmano leidinių, taip pat Baal Sulamo ir Rabašo veikalai. Knygos verčiamos į daugelį kalbų, jas leidžia didžiausios Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos, Azijos leidyklos.
Kino kompanija ARI Films gamina šimtų valandų mokomąją ir mokslo populiarinimo vaizdo medžiagą, kuri 7 kalbomis tiesiogiai transliuojama per kabelinę televiziją ir internetu.
Kabalosakademijareguliariai organizuoja tarptautinius kongresus, į kuriuos suvažiuoja studentai iš 40 šalių. Kongresų metu jie keičiasi patirtimi, dalyvauja seminaruose.
Kabala ir psichologija
Kabalą galima prilyginti psichologijai, kai tam tikri poveikiai iššaukia atitinkamas reakcijas, išgyvenimus, pojūčius. Sakysim ateina pas psichologą žmogus ir pareiškia, kad nori užmuštimotiną. Psichologas paguldo jį ant kušetės ir pradeda bendravimą. Po kelių seansų šis žmogus išeina iš šios būsenos. Tas žmogus gali ateiti pas kabalistą ir šis jam išaiškins visas jo būsenas ir parodys išėjimo kelią. Kabalistai dirba su pedagogais, psichologais, sociologais. Kabalistai taip pat, kaip ir psichologijoje, kalba apie visuomenės problemas, žmogaus mąstymą. Kabalistai sako, jog informacijos paketas, privalomas žinoti kiekvienam žmogui Žemėje, yra psichologija. Jie teigia, jog reikia atskleisti žmogui visatos sistemą, jos judėjimą ir mūsų vietą joje. Reikia jam parodyti tą darbą, tą pripildymą, kurį mes patys sąmoningai, savo aiškiu dalyvavimu turime atlikti šioje sistemoje, užbaigti ją, privesti iki uždarymo, iki harmonijos. Tai bazinis kursas.