Untitled
Asmeninio ryšio su supančiu pasauliu kūrimas: būdai, priemonės, motyvai
Ryšys – tai sąsaja, santykis, kurį užmezgame su kitais objektais. Manau, kad ryšys su mus supančiu pasauliu atsiranda jau tada, kai gimstame. Atsirandame nepažintame pasaulyje net nepaklausus, ar to norime ir kai tik mus įmeta į tą erdvę, kurią vadiname gyvenimu, mes tampame šio pasaulio dalimi, esame susiję su juo, vadinasi yra ir ryšys.
Manau, jog ryšys su supančiu pasauliu mezgasi labai dažnai ir daug. Kartais jį patys bandome planuotai sukurti ar plėtoti, bet daugeliu atvejų jis atsiranda savaime, gyvenant šiame pasaulyje. Ir mažo vaiko veiksmus, kai jis pirmą kartą liečia daiktus, žolę, vandenį pavadinčiau ryšio su aplinkiniu pasauliu kūrimu,nes jis bando jį pažinti.Bėgant metams stengiamės pažinti ne tik save, bet ir mus supantį pasaulį. Net ir mokykloje yra mokoma analizuoti ne tik save, bet žinoma ir aplinkinį pasaulį. Tokie mokslai kaip fizika, biologija, geografija moko pažiūrėti ir į tai, kas vyksta aplink mus.
Žmogus yra mąstanti būtybė, kuri negali stovėti vietoje. Žmogus turi kurti, suprasti, atrasti. Tam, kad nesijaustų vienišas, jis turi išeiti iš savo saugumo zonos, bandyti pažinti kitus ir leisti kitiems pažinti save. Kuriant ryšį su supančiu pasauliu, per tą ryšį bus galima dalintis viskuo, nes juk yra sakoma, kad džiaugtis vienam liūdna. Mintis, idėja, įvykis ne toks jau ir didelis, jei žinai jį vienas. Žmogus yra smalsi būtybė, apdovanota penkiomis juslėmis, o kad jas išnaudotų, remiasi į aplinką. Jeigu žmogus egzistuotų materijoje, kurioje būtų tik jis ir daugiau nieko, jis negalėtų patenkinti nei vieno savo troškimų, todėl negalėtų jausti pilnatvės. Tam, kad žmogus kažką gautų, jaustų, pasiektų, jam būtina užmegzti ryšį su pasauliu.Žinoma ryšio su pasauliu užmezgimas nereiškia to, kad reikia visiškai pamiršti save. Žmonės bent retsykiais raginami sustoti, pamiršti visus darbus ir bent kelioms minutėlėms pažiūrėti į žvaigždes. Iš pirmo žvilgsnio tai ryšio su pasauliu kūrimas, bet tokie momentai tuo pačiu padeda pažinti save, savo mintis. Pažintis su aplinkiniu pasauliu veda prie vieno – prie pažinties su savimi. Analizuodamas tai, kas vyksta aplinkui , atpažinsi ar atrasi save. Nėra geresnio savęs išreiškimo būdo kaip ryšio su pasauliu kūrimas.
Kiekviename žmoguje yranoras pažinti pasaulį. Baugu darosi nuo minties, kad egzistuoji vietoje, apie kurią nieko nenutuoki. Geriausias būdas pažinti pasaulį yra per save. Tai ne tas pats, kai tau kažką pasakoja kitas. Gali būti daug skaitęs knygose, girdėjęs iš kitų pasakojimų, bet niekas neprilygsta tam, kai visa tai išgyveni pats ir kaupi savo patirtį. Juk nesulyginsi ir tokių paprastų dalykų kaip klausymasis apie knygą, kurią skaitė draugas, ir potyriai, kai pats skaitei tą knygą ir viską išjautei. Be ryšio su aplinkiniu pasauliu nebūtų ir gyvenimo prasmės. Tas pats yra ir su meile. Kol pats neįsimyli, tol gali žinoti apie meilę tik tiek, kiek girdėjai iš filmų, dainų, knygų ar pasakojo aplinkiniai. Bet tai niekada neprilygs patirčiai ir jausmui, kai įsimyli pats. Niekada nežinosi kaip yra iš tiesų, kol pats nepatirsi savo kailiu. Meilė taip pat yra ryšys su supančiu pasauliu. Tai labai stiprus ryšys.Mylėti gali daug ką. Mylėti gali viską. Didžiausia žmonių siekiamybė yra pamilti kitą žmogų, dalintis meile su kitu asmeniu. Tai vienas stipriausių ryšių, kuris padeda įveikti begales kliūčių ir išbandymų, kuriuos mums atneša gyvenimas. Bet taip pat gali mylėti ir patį gyvenimą, visus, kurie yra aplinkui, gamtą, dangų, gyvūnus. Tai vienas gražiausių ryšių, kokie tik gali egzistuoti.
Turbūt reiktų paminėti ir tikėjimą. Tai yra ryšys su Dievu. Nors tikėjimas iš vienos pusės skiria žmones, nes yra daug atskirų ir labai skirtingų tikėjimo rūšių, tačiau žmones vienija tas pats tikėjimas ir gebėjimas tikėti. Tikintieji bando suprasti, kas juos supa aplinkui, bando užmegzti ryšį su aukštesnėmis jėgomis, nori jas pažinti.
Komunikacija – tai viena iš žmonių bendravimo sričių, kurią labai sunku apibrėžti ir paaiškinti. Komunikacija yra vienas iš asmeninio ryšio su supančiu pasauliu kūrimo būdų. Žmogus negali nebendrauti, jis negali egzistuoti be pastovaus ryšio su supančiu pasauliu, todėl nuolatos vyksta keitimasis informacija. Tai iš vienos pusės įtakoja asmenybės kaitą, o iš kitos – žmogaus atsakomybę už savo veiklą ir jos pasekmes. Pasitelkdamas bendravimą, žmogus kuria planus, juos įgyvendina, plėtoja. Žmogus yra mąstanti būtybė, kuri turi išnaudoti savo galimybes ir jas kažkaip išreikšti, realizuoti. Gyvenime svarbu dalintis, tai turėtų būti vienas iš gyvenimo malonumų – įtraukti į save pasaulį ir duoti pasauliui iš savęs. Jei nebus ryšio su aplinkiniu pasauliu, nebus ką ir dėti į save, taip pat nebus ką ir duoti. Ar galisukurti kažką, neturėdamas visiškai nieko? Pasaulis duoda galimybes, priemones – reikia mokėti viską tinkamai panaudoti. Tam, kad iš nieko atsirastų kažkas, manau, pirmiausia ir reikia ryšio. Ne veltui Dekartas yra pasakęs: „ Mąstau, vadinasi esu.“ Nors žmonės anksčiau neturėjo tokios kalbos kokią turime mes šiandien, mokyklose nesimokė kitų šalių kalbų ir nebuvo tiek pažengę, kiek šiandienai yra pasiekusi žmonija, bet jau tada turėjo savitą bendravimo būdą ir buvo glaudžiai susiję vieni su kitais ir su supančiu pasauliu. Tai parodo, kad ryšys yra reikalingas ne vien tam, kad išliktum , o ir tam, kad pirmiausiai būtum.
Mano vaizduotė man leidžia įsivaizduoti, jeigu žmogaus ryšys būtų matomas ir būtų virvučių pavidalu, būtų neįmanoma judėti ir kažkur nueiti, nes nuo virvučių gausos visi keliai ir praėjimai būtų užversti. Ryšiųyra daugybė. Ryšiai bendraujant, ieškant, tyrinėjant. Kiekvienas žingsnis lydimas ryšių. Netgi mūsų mintys, kai kažko prašome, klausiame ar bandome suprasti, tai bandymas prakalbinti pasaulį, kuris yra aplinkui. Vieni ryšio su pasauliu kūrimu gali vadinti keliavimą, bandant pažinti kitas tautas, jų kultūrą, tradicijas, papročius, kiti ryšiu gali vadinti tiesiog bendravimą su draugais, praeiviais, naujus veidus, naujus pažįstamus. Dar kiti galbūt pasirinks pasisėdėjimą prie jūros ar ežero, stebint gamtą ir tai laikys ryšiu su aplinkiniu pasauliu. Dar kiti nukeliaus į vietą, kuri atrodo kaip pasaulio kraštas, sėdės ramybėje, mąstys ir tai laikys kuo tikriausiu ryšio kūrimu. Aš nedrįsčiau pasiginčyti nei su viena grupe žmonių, nes kuo jie tiki, tą ir kuria. Nepaneigčiau nei vieno iš šių ryšių egzistavimo.
Menas – tai aktyvus ryšys su mus supančiu pasauliu. Tai bandymas vizualinėmis priemonėmis pavaizduoti mūsų požiūrį į įvairiausius dalykus. Amžiuje, kada žmonių giminė išnaudoja technologinį progresą tam, kad naikintų ir save, ir savo aplinką, kūryba yra vienas geriausių būdų išreikšti save, perteikti mintis, jausmus, būsenas ir kurti ryšį su pasauliu. Kartais žmonėms pritrūksta būdų arba jie jų tiesiog neranda, kai nori išreikšti save. Menas yra labai platus. Jis apima dailę, muziką, literatūrą, šokius ir daugelį kitų sričių. Visos tos sritys yra puikus bendravimo su aplinkiniu pasauliu būdas. Kurdamas žmogus, kiekvieną kartą su savo kūriniu neša žmonijai kažkokią žinią. Menininkas puikiai gali visas savo mintis ir idėjas perteikti pasauliuiper kūrybą. Jis gali mokyti pasaulį, duoti daugybę patarimų ar iškelti svarbiausius klausimus. Taip vyksta bendravimas su pasauliu.
Esminis ryšyssu žmogų supančiu pasauliu yra norai. Noras valgyti, noras mokytis ar pažinti, noras prašviesėti… Koks bebūtų noras: kilnus ar paprastas, vis tiek tai yra noras. Tai kabalistų požiūris. Kuo daugiau žmogus nori ir bando pažinti, tuo didesnį ryšį su pasauliu jis kuria.