Untitled
„Kompiuterio išradimas – tai technologinis proveržis,jaukiantis ne tik buitį,bet ir protus.Jis diktuoja savas kalbos taisykles“,- teigia kalbininkas Antanas Smetona.Kaip lietuvių kalba reaguoja į šį technologinį proveržį?
Manau, sutiksite, kad kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti visuomenės, pažangos ir kultūros. Jeigu nebūtų kalbos, neturėtume mokslo įstaigų, spaudos. Apskritai nebūtų įmanomas šių dienų mokslas ir technika. Tik tobulėjant mąstymui, kuris yra glaudžiai susijęs su kalba, žmonės galėjo sukurti civilizaciją ir pasiekti aukštą šių dienų raidos lygį. Kalba yra neįkainojamas žmonių turtas, kuris privalo būti saugomas.To šiomis dienomis ir siekia kalbos,kalbotyros specialistai – kalbininkai,bet.
Spaudimą lietuvių kalba patiria iš visų pusių. Prisiminus pastarosiosistoriją, Lietuva patyrė rusinimo politiką,kai 40-čiai metų 1864 buvo uždrausta spauda,taip pat tai pasikartojo ir XX amžiuje,o šiais laikais tenka atlaikyti ir naujųjų technologijų įtaką.Šiais, sparčiai modernėjančiais laikais,žmonės labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio.Jie nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Informacinės technologijos kuria labai lengvai ir greitai pasiekiamos informacijos iliuziją, turime tarsi informuotą žmogų, bet naujos kartos beraštį. Ir tai nėra tik jaunuolio ar mokinio problema. Tai yra mūsų visuomenės problema. Kalba nuolat kinta. Lietuvių – ne išimtis. Tačiau informacinės technologijos pirmiausia veikia jaunų žmonių kalbą. Dabar jaunimas nepaleidžia iš rankų telefonų,paskaičius jų žinutes,gali pagalvoti,jog jie kalba slaptais kodais,nes vietoj klausimo: „Ką veiki?“ būna parašyta : „Ka wk?“(Pavyzdžiai skaidrėse) Naktimis jie taip pat ne miega,o sėdi prie kompiuterio.Prisiminkime laikus, kai nebuvo kompiuterių, mobiliųjų telefonų. Žmonės, norėdami bendrauti susisiekimui naudodavo telegrafus ar siųsdavo laiškus. Galiu neabejoti, lietuvių gramatikos klaidų pasitaikydavo daug mažiau nei dabar,kai laiškus,rašytus ranka, keičia elektroniniai laiškai. Nemaža dalis Lietuvos kalbininkų jau skambina pavojaus varpais- tokia išvada kalbos puoselėtojams peršasi panagrinėjus įvairių interneto svetainių komentarų ar elektroninių laiškų turinį.Elektroninėjeerdvėje – nauja kalba. (pvz skaidrėse) Lingvistai išskiria ne vieną lietuvių kalbos darkymo elektroninėje erdvėje būdą. Pavyzdžiui,nevartojamos lietuviškos raidės.Internete atlikau apklausą,kurioje suformulavau klausimus apie tai,kaip kompiuteris keičia respondentų lietuvių kalbą.Į klausimą : „Ar bendraudami kompiuteriu naudojate lietuviškas raides? „ tik 25 proc. galėjo atsakyti, jog „visada“.Komentaruose, laiškų rašyme dingsta nosinės ,lietuviškos raidės,atsiranda įvairiausi žodžių trumpiniai. (pvz skaidrėse)Dėl to kyla problemų ir mokykloje.Į klausimą : „Ar kompiuteris sudaro sunkumų dėl taisyklingo rašymo rašant ranka?“ 31 proc. atsakė, jog taip. – Papratimas – antras prigimimas – sako kalbininkas Antanas Smetona. Vienoje aplinkoje vartojame vieną, kitoje – kitą variantą. Jei nesupainiojame aplinkų, viskas gerai. Žinoma,neturėtumėme įraštą žiūrėti lengvabūdiškai. Bet jaunimas šiandien gyvena kitokiame pasaulyje.
Lietuvių kalbos keitimąsi taip pat galime matyti ir skaitmeninėje spaudoje. Dešimtys tūkstančių žmonių per dieną patikrina naujienų tinklapius, tad svarbu, kad kalba, kuria parašyti straipsniai būtų taisyklinga. Tačiau straipsniuose pasitaiko galybė klaidų. Ne vietoje dedami kableliai, vartojamos blogos žodžių formos, nevietoje užkabinamos nosinės. Šios klaidos yra daromos dėl skubėjimo kuo operatyviau pateikti informaciją. Visi žodžiai, skyrybos ženklai, stilius išsaugomas žmogaus pasąmonėje, todėl ilgiau skaitant straipsnius su klaidomis, žmogus automatiškai pradės daryti tas pačias klaidas, kokios buvo ir straipsnyje. Tai yra paprasta smegenų adaptacija į aplinką. (pvz skaidrėse. )
Pvz: Ūsas dėl Žiliaus grąsinimųkreipėsi į teisėsaugą (alfa.lt 2010 04 22); Delfyje“ pasirodė straipsnis antrašte „Nuo kaimynų triukšmo kenčianti moteris 3 metus įrodinėjo neesanti paranojikė“.
Lietuvių kalbą taip pat neigiamai keičia ir viena didžiausių pasaulyje – anglų kala. Visų pirma, mūsų sąmonėje dar nuo tarybinių laikų yra įsitvirtinęs vakarietiškumo, kaip kažko pranašesnio už lietuviškumą, simbolis. Pastovus savęs nuvertinimas lyginant save su JAV ir Vakarų Europos valstybėmis. Angliški populiariausių dainų tekstai bei Holivudo dominavimas formuojant civilizuoto pasaulio gyvenimo būdą, asocijuoja anglų kalbą su progresyvumu, elitiškumu.Paradoksas, atrodo, visai neseniai jutome okupacijos metu primestą rusų kalbos įtaką, kuriai visi priešinosi,o štai dabar mokomės anglų kalbos su džiaugsmu, nors neigiami veiksniai beveik identiški.Ypač jaunimo tarpe madinga bendrauti į savo kalbą įveliant angliškų žodžių. (pvz skaidrėse) Vartojami anglų kalbos žodžių trumpiniai, prilipdant jiems lietuviškas galūnes, lietuviškos raidės žodžiuose keičiamos svetimų kalbų raidėmis. Pavyzdžiui, iš anglų kalbos esame paėmę žodį „imidžas“,kuris mūsųkalboje reiškia „įvaizdis“.Mano jau anksčiau minėtoje atliktoje internetinėje apklausoje, į klausimą : „Ar jūsų kasdienėje kalboje dažnai pasitaiko angliškų žodžių?“, tik 3 proc. galėjo atsakyti jog niekada.Ir net 47 proc. iš 100 tvirtina,jog jų kalba yra „suangliškėjusi“. Praeina šiek tiek laiko, ir angliški žodžiai prigyja. Taip ardoma lietuvių kalba.
Reziumuojant kalbą,galiu pabrėžti,kad mūsų kalba labai sparčiai keičiasi.Nuo keitimosi jos neapsaugosi – ji turi keistis, prisitaikyti prie naujovių,nes negalima gyventi vien senomis tradicijomis. Nors svetimybių vartojimas yra neišvengiamas kalbos reiškinys, tačiau mes privalome mylėti savo gimtąją kalbą, ją tausoti ir stengtis jos neteršti.