Įvadas. Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija

1. Įvadas. Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija.
Stebėjimą, kaip mokslinio tyrimo techniką, reikia skirti nuo kasdieninio nuolatos vykstančio gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, kultūrinių ir visuomeninių reiškinių stebėjimo, kuris yra taip pat svarbi indvidualios gyvenimiškos ir profesinės patirties kaupimo priemonė.
Stebėjimo strategija – tai toks mokslinio tyrimo organizavimas, kai nevarijuojant sąlygų siekiama gauti objektyvių faktų ape žmogaus ar gyvūno elgseną. Šis tikslas nulemia ir vienija tyrėjo veiklos būdus visais tyrimo etapais: empirinių duomenų rinkimą, jų analizę, bendras išvadas. Atliekan tokį tyrimą, gali būūti taikomi visi empirinių duomenų rinkimo būdai. Dažnai duomenys tokiems tyrimams gaunami stebint natūralią elgseną, bet rinkti psichologinius faktus galima ir kitaip, priklausomai nuo tiriamų reiškinių pobūdžio. Pavyzdžiui, norint aprašyti interesus, jų struktūrą, duomenys dažniausiai renkami įvairiausiais apklausos būdais. Neretai duomenys renkami keliais būdais.
Empiriniai duomenys, kuriuos tyrėjas užregistruoja savo protokolose, yra pirminė medžiaga, kuri turi būti toliau analizuojama ir interpretuojama. Kiekybinė analizė atliekama remiantis aprašomosios statistikos metodais, t.y. dažnumų, vidurkių, duomenų variatyvumo apskaičiavimais. Tačiau jie įgyja prasmę tik tuomet, kai siiejasi su kokybine psichologine analize. Todėl tyrėjo tikslas – perziūrėti gautus duomenis savo iškeltų uždavinių atžvilgiu ir jais remiantis tikslinti psichologijos faktų klasifikacijas arba kurti naujas.
Pagal psichologinio stebėjimo objektą, kuriuo gali būti kitų žmonių arba gyvūnų elgsena arba paties stebinčiojo psichikos ap

praiškos bei elgesys, skiriamas išorinis arba objektyvus stebėjimas ir savistaba arba subjektyvus stebėjimas.

2. Stebėjimas, kaip duomenų rinkimas arba technika.
Stebėjimas suprantamas ne tik kaip tyrimo metodas arba strategija, bet ir kaip duomenų rinkimo būdas arba technika. „Technikos“ terminu pažymime bendrą duomenų rinkimo pobūdį. „Metodikos“ terminu įvardijama tam tikra duomenų rinkimo procedūra. Šia prasme kartais vartojamas ir „metodo“ terminas, pavyzdžiui minimalių kitimų metodas, priverstinio pasirinkimo metodas ir t. t.
Stebėjimas psichologijoje skiriasi nuo stebėjimo gamtos moksluose, ir ši jo specifika priklauso nuo psichologijos dalyko – psichikos ypatumų. Psichika labai labili. Ji kinta dėl daugelio atsitiktinių išorės ir vidaus veiksnių. Dėl to vartojant kiekvieną psichologijos tyrimo metodą, neišskiriant ir stebėjimo, reikės daugelį kartų pakartotinai registruoti faktus, kad sisteminiai rušiai būtų atskirti nuo atsitiktinių.
Stebėjimas – planinga tyrimo technika, kuurios tikslas yra iš anksto numatytas. Tyrėjas nesikiša, tik stebi ir registruoja faktus, kurie turi būti registruojami tiksliai, todėl rašomi protokolai. Tyrimams naudojama laiko imčių technika, išorinis stebėjimas (objektyvus), vidinis stebėjimas (subjektyvus).
Atliekant psichologinius stebėjimus, jau pats stebėjimo faktas gali pakeisti tiriamųjų elgesį ir pakenkti išoriniam tyrimo validumui. Geriausias kontrolės būdas – stebėjimas slapta, tiriamieisiems nieko apie tai nežinant. Slaptumo siekiama keliais būdais:
1. Filmuojant paslėpta televizijos ar kino kamera.
2. Stebint iš kambario pro langą, praleidžiantį šviesą tik į vieną pusę.
3. Paaiškinant savo dalivavimą kita na

atūralia priežastimi, kad tyrėjo buvimas netaptų veiksniu, iškreipiančiu stebimųjų elgesį.
4. Stebėti dalyvaujant grupės veikloje.
Sumažinti tiriamųjų reakciją į stebėjimą galima pripratinant juos prie savęs: dažnai būnant tiriamųjų aplinkoje, nerodant susidomėjimo jais, vaizduojant besidomintį vien savimi ir savo reikalais.

3. Stebėjimo metodo galimybės ir ribotumas
Kadangi, taikant stebėjimo strategiją, empiriniai duomenys dažnai renkami nekontroliuojant veiksnių ir sąlygų, galinčių turėti įtakos registruojamai elgsenai, tai tyrėjas negali paaiškinti, kas lėmė jo užregistruotų faktų ypatumus, kokiomis sąlygomis esant galima laukti vienų ar kitų rezultatų. Todėl pagal daromų išvadų pobūdį ši strategija vadinama aprašomąja. Ji reikšminga daugeliu požiūrių. Visų pirma sistemingais stebėjimais kaupiama faktinė medžiaga, kuri būtina mokslo pažangai. Daug faktų gauname apie natūralią elgseną, asmens savižiną – tas sritis, kurias pažinti ir suprasti ir yra svarbiauias psichologijos tikslas. Antra, šie tyrimai yra hipotezių apie priežastinius reiškinių ryšių šaltinis. Lyginant ir analizuojant gautus tyrimus galima sumanyti naujus tyrimus. Daugelis autorių laikosi nuomonės, kad stebėjimai yra pirmoji tiek mokslo apskritai, tiek konkretaus tyrimo fazė, parengianti pamatą eksperimentiniams tyrimams.

5. Savistaba
Savistaba – stebėjimo technika, kai asmuo stebi savo vidinius išgyvenimus, mintis, savo elgesio reakcijas. Tyrėjas ir tyriamasis vienas ir tas pats asmuo, todėl duomenys gaunami labai subjektyvūs, todėl savistaba nautojama tik kaip pagalbinis tyrimo metodas.
Dabartinėje psichologijoje šios technikos esmė tik iš dalies atitinka pavadinimo prasmę. Tiesioginis savo ps

sichinių apraiškų stebėjimas yra palyginti retai taikomas. Tačiau psichologiniuose tyrimuose pasitaiko tiek savistaba vadinami atvejai, kai asmuo analizuoja savo buvusius išgyvenimus ar veiksmus, žino ir gali suteikti informaciją apie savo asmenybės ypatumus.
Savistabos, kaip reiškinio ir kaip psichologijos tyrimo metodo, samprata visada yra susijusi su bendra psichikos ir sąmonės samprata.
Jau seniai buvo žinoma, kad žmogaus sąmonei būdingas refleksijos sugebėjimas, t.y. savo būsenų, išgyvenimų įsisąmoninimas. Vadinasi, žmogus žino ir gali duoti ataskaitą ne tik apie išorinio objekto vaizdą, bet ir apie tai, ką jis mato, įsivazduoja, bijo, kad jam kyla koks nors noras, ketinimas. Apie tai žmogus gali pranešti tiek pačiu refleksijos momentu, tiek vėliau, pasibaigus procesui ar būsenai, nes šie momentai, kaip ir informacija apie išorinio pasaulio procesus, yra saugomi atmintyje ir gali būti prisimenami
Šias savistabos, kaip psichologinio reiškinio, ypatybes suabsoliutino ir pervertino mokslininkai, pabandę padaryti ją vieninteliu ir pagrindiniu psichologijos tyrimo metodu. V. Vuntas, E. Tičeneris ir kiti 19a. – 20a. pr. psichologai, remdamiesi nuo Dekarto laikų įsitvirtinusia sąmoningos psichikos koncepcija, sukūrė vadinamojo introspekcijos metodo teorinius principus ir bandė jį taikyti praktiškai.
Pasirodė, kad pagrindinė prielaida, kad visi psichiniai reiškiniai yra tiesiogiai išgyvenami, yra klaidinga ir todel introspekcijos būdu negalima gauti tiesioginių ir patikimų žinių apie žmogaus vidinį pasaulį.
Klaidinga buvo ir prielaida, ka
ad psichinis reiškinys yra grynai subjektyvus, neprieinamas kitokiam tyrimui.
Tačiau toks introspekcijos teorinių – metodologinių principų klaidingumo įrodymas nereiškia paties savistabos reiškinio neigimo. Jeigu iš psichologijos neeliminuojama sąmonės problematika, tai negalima pripažinti jos refleksijos, savo „aš“ vaizdo, ir kitų su savimone susijusių savikontrolės reiškinių. Su šiais reiškiniais dabar ir siejamas savistabos metodinių galimybių vertinimas. Pripažįstant, kad žmogus gali žinoti daugelį savo vidinės ir išorinės veiklos faktų, ypač tokių, kurių negalima arba sunku išsiaiškinti kitais būdais, kad gali kai kuriuos psochinius reiškinius analizuoti, remdamasis prisiminimais, savistaba naudojamasi dabartinėje mokslinėje psichologijoje.
Atsižvelgiant į didelį šio metodo subjektyvumą, sąlygojamą įvairių faktorių, savistaba laikoma ne pagrindiniu, o tik pagalbiniu empirinių duomenų rinkimo būdu. Tai reiškia, kad remiantisvien savistaba surinktais duomenimis negalima formuoti mokslinių dėsnių, kad savistaba gauti duomenys turi būti tikrinami arba lyginami su kitais būdais gautais duomenimis. Ryšium su tuo dabartinėje mokslinėje psichologijoje savistaba palyginti retai atlieka savarankiškos tyrimo technikos vaidmenį. Iš dalies tokia yra paties psichologo savistaba. Žmogiu, turinčiam teorinių ir praktinių žinių iš psichologijos, galinčiam laisvai operuoti šio mokslo sąvokų sistema, saviataba gali būti efektyvesnis įrankis negu eiliniam tiriamajam.
Kur kas dažniau tiriamųjų savistaba yra įtraukiama į kitų tyrimo technikų struktūrą.

6.Stebėjimo etika
Planuodamas, tyrimą psichologas turi nustatyti, ar nebus pažeisti etikos reikalavimai. Priešingu atveju jam teks spręsti iškilusias etines problemas.Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsirandaetinių problemų, yra trys:
a) Apgaulė. Psichologo etika verčia tyrėją informuoti visus būsimus tyriamuosius apie tyrimo ypatybes, kurios gali turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti tame tyrime. Nesant reikiamos informacijos nėra ir laisvo apsisprendimo. Tačiau dažnai, tiriamiesiems žinant tyrimo tikslus ir tyrėjo planus, galima iškreipti darbo rezultatus. Psichologo pareiga – vos atlikus tyrimą, informuoti tiriamuosius apie apgaulę, bei paaiškinti jos priežastis. Tyrėjui reikia padaryti viską, kas tik įmanoma, kad jo ir tiriamojo santykiai liktų normalūs.
b) Kėsinimas į asmeninio gyvenimo slaptumą. Šis etikos principas pažeidžiamas renkant informaciją apie imtymų elgesį arba gyvenimo būdą, kurį individas norėtų nuo kitų žmonių nuslėpti. Kai kada tokie tyrimai atliekami žmonėms apie tai nieko nežinant. Kad nebūtų pažeistas šis etikos principas, tiriamasis asmuo turi iš anksto žinoti, ar jo pateikti duomenys bus žinomi kitiems žmonėms ir ar bus galima identifikuotį tiriamąjį iš tyrimo duomenų, jei jie bus paskelbti ar kaip nors prieinami kitiems.
c) Fizinė ar psichinė žala.Tyrėjas turi stengtis apsaugoti tiriamuosius nuo fizinės ar psichinės žalos ar jos grėsmės ar diskonforto. Kilus tokių padarinių galimybei, tyrėjo etika reikalauja pranešti apie tai būsimiems tyrimo dalyviams ir gauti jų sutikimą dalyvauti tyrime tokiomis aplinkybėmis.
Prieš atliekant tyrimą, privalu įvertinti, ar laukiami darbo rezultatai nusvers neigiamus veiksnius, susijusius su tiriamųjų apgaule, galimu asmeninio gyvenimo slaptumo pažeidimu arba potencialine psichine žala.

Elgesio stebėjimo protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – stebėti elgesį.
2. Tyrimo objektas – elgesys.
3. Tyrimo uždaviniai – stebėti elgesį, išskirti stebėjimo vienetus, fiksuoti.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P.Mašioto“ pradinė mokykla, 2004.09.21 nuo 12val. iki 12:45val.
5. Tiriamieji – 1b klasės mokiniai: Aleksas ir Gabrielius.
6. Metodai- stebėjimas.
7. Tyrimo enalizė arba rezultatų analizė – tiriamasis, Gabrielius tyrimo metu buvo labai aktyvus, nenustygo vietoja, nesugebėdavo sukoncentruoti dėmesio, trukdė kitiems savo klasė draugams, maivėsi. Tyriamasis, Aleksas, tyrimo metu buvo paklusnus, mokytojai (tyrimas vyko pamokos metu), atsakinėjo į klausimus, rodė susidomėjimą pamoka.
8. Išvados – tyriamasis, Gabrielius, yra labai aktyvus, nepaklusnus, sunkiai sukoncentruoja dėmesi į vieną sritį. Aleksas yra paklusnus, sugeba sukoncentruoti dėmesį į vieną sritį.
Elgesio stebėjimo vienetai Laikas Laikas

5 10 15 20 25 30 35 40 45 5 10 15 20 25 30 35 40 45
1 Užduota klausimų √
2 Atsakinėjo į klausimus √ √ √ √ √ √ √ √
3 Kalbino kitus √ √
4 Nuobodžiauja √ √
5 Stumdosi √
6 Triukšmauja √ √ √
7 Maivosi √ √ √
8 Verkia
9 Nori atkreipti dėmesį √
10 Rodo susidomėjimą √ √ √ √ √
11 Trukdo kitiems √ √ √
12 Padeda kitiems

Gabrielius Aleksas

Išvaizdo aprašymo protokolas
Stebėjimo planas

1. Tyrimo tikslas – aprašyti stebimų vaikų išvaizdą, nustatyti, kokią tai turi įtaką bendraujant su kitais
2. Tyrimo objektas – vaiko išvaizda.
3. Tyrimo uždaviniai – aprašyti vaiko išvaizda.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P.Mašioto“ pradinė mokykla, 2004.09.28,12val.
5. Tiriamieji – 1b klasės mokiniai: Aleksas ir Gabrielius.
6. Metodai- stebėjimas.
7. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Abu vaikai normalūs, tvarkingi. Gabrieliu nešioja akinius, daug gestikuliuoja, balso tembras aukstas, kalba garsiai, eidamas maivosi, dažnai liečia draugus, veide visada yra šypsena. Alekso zvilgsnis tiesus, vyzdziai neišsiplėtę, balso tembras lėtas, lūpų linija dažniausiai tiesi, gestų nedaug, muzikalumas neblogas.
8. Išvados – Gabrielius – aktyvus vaikas, nenusėdantis vietoje, gali kompleksuoti dėl akinių. Aleksas – lėtas, visada susimąstęs, nemėgsta fizinio kontakto
9. Siūlymai – dėl išvaizdos siūlymų nėra.
Aleksas
a. Ūgis – 1.25m
b. Svoris – 31 kg
c. Plauku spl. – šviesi
d. Akių spl. – mėlyna
e. Odos spl. – šviesi
f. Apsirengimas – tvarkingas, šiuolaikiškas
g. Aksesuarai – nėra
h. Žvilgsnis – tiesus, susimastes.
i. Vyzdžiai – neišsiplėtę.
j. Antakių linij. – neryški.
k. Lūpų linij. – tiesi.
l. Kūno poza – tiesi.
m. Gestai – nedaug, lėti.
n. Eisena – lėta.
o. Balso tembr. – lėtas, žemas.
p. Muzikalumas – normalus.
q. Mėgstamiausia spl. – kraminė
r. Prisilietimai – nėra.
s. Laikysena – tiesi
Gabrielius
a. Ūgis – 1.25m
b. Svoris – 35 kg
c. Plauku spl. – šviesiai ruda
d. Akių spl. – mėlyna
e. Odos spl. – šviesi
f. Apsirengimas – tvarkingas, šiuolaikiškas
g. Aksesuarai – akiniai.
h. Žvilgsnis – klaidžiojantis.
i. Vyzdžiai – neišsiplėtę.
j. Antakių linij. – ryški,apvaloka.
k. Lūpų linij. – šypsena.
l. Kūno poza – judanti
m. Gestai – daug gestikuliuoja.
n. Eisena – eidamas maivosi, daug juda.
o. Balso tembr. – aukstas
p. Muzikalumas – labai geras.
q. Mėgstamiausia spl. – raudona.
r. Prisilietimai – mėgsta fizinį kontaktą
s. Laikysena – gera, tieisi.
Piešinio analizės protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – pagal piešinį apršyti vaiko elgesio ypatybes, jo savijautą.
2. Tyrimo objektas – piešimo procesas ir pešinys.
3. Tyrimo uždaviniai – stebėti piešimo procesą, išanalizuoti piešinį.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P.Mašioto“ pradinė mokykla,2004.10.12 nuo 12val. iki 12:45val.
5. Tiriamieji – 1b klasės mokiniai: Aleksas ir Gabrielius.
6. Metodai- stebėjimas.
7. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Gabrielio piešinys – neryškus, tačiau užpildytas visas lapas, detales normalios: nei mažos nei didelės. Piešinys neryškus, švelnus, naudotos dvi spalvos: geltona ir žalia, linijos daugiausia neaštrios, detalių santykis nevienodas, didžiausia detalė – saulė, nuo jos ir pradėjo piešti. Alekso piešinys – ryškus, piešta iš trijų spalvų: žalios, žydros ir juodos, dominuoja žalia, detalės išdėstytos viduryje, detalės normalaus dydžio, linijos aštrios,detalės gana arti viena kitos, pradėjo piešti nuo pagrindinio personažo, kuris yra viduryje.
8. Išvados – Gabrielius jaučiasi stabiliai, pasitikinčiai, sulaiko stiprius jausmus, nes dominuojanti spalva yra žalia. Taip pat jauciasi ramiai, neagresyviai, nes piešinio linijos apvalios, neryškios, dominuojanti geltona saulė rodo vidinę harmoniją. Aleksas taip pat jaučiasi gana stabilai, pasitikinčiai, tačiau jame yra ir nerimo užuomazgų tai rodo aštrios linijos.
1. Kaip tyriamieji jautėsi piešimo metu, kokia nuotaka savijauta? Tiriamasis, Gabrielius, jautėsi gerai, noriai sutiko piešti, ši užduotis jam patiko. Aleksas nenorėjo piešti, bet paskui jam piešimas pradėjo patikti, pradėjus piešti savijauta pagerėjo.
2. Kaip elgėsi piešimo metu, ką kalbėjo? Gabrielius piešimo metu daug kalbėjo su draugais, pasakojo, ką piešia. Aleksas taip pat pasakojo draugui, ką piešia.
3. Trukmė. Kiek laiko piešė? Gabrielius piešė ilgiau negu Aleksas apie 10min.
4. Ar iš karto sutiko? Gabrielius sutiko iš karto, Aleksas atsikalbinėjo.
5. Ką piešė ir kokiomis spalvomis. Gabrielius pieše mašiną ir namą, geltona ir žalia spalvomis, Aleksas kompiuterinį žaidimą žalia ir mėlyna spalvom
6. Klausimai tyriamajam:
a) Ką tu nupiešiai ir kodėl? Gabrielius į šį klausimą atsakė, kad nupiešė namą ir mašiną ir saulę, nes taip norėjo. Aleksas sakė, kad nupiešė kompiuterinį žaidimą, nes tai jo megstamiausias žaidimas.
b) Ar tau patinka šis piešinys ir kodėl? Gabrielius į šį klaudimą atsakė, kad jam labai patinka, nes gražiai nupiešė. Aleksas atsakė, kad jam patinka, todėl, kas tai jis nupioešė megstamiausia kompiuterinį žaidimą.

Interviu analizės protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – unterviu analizė.
2. Tyrimo objektas – vaiko interviu.
3. Tyrimo uždaviniai – isanalizuoti vaiko interviu, sužinoti apie vaiką informacijos.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P. Mašioto“ prad. Mkl, 2004.10.26, 12val.
5. Metodai – stebėjimas.
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – su Aleksu interviu vyko sunkiai, jam buvo skaudu kalbėti apie šeimą, nes tėvai išsiskyrę. Gabrielius kalbėjo noriai, jam patiko pasakoti apie šeimą, apie save.
7. Išvados –Aleksas labai išgyvena dėl tėvų skyrybų. Gabrieliui trūksta tėvų dėmesio.
Interviu (su Aleksu)
Įžanga:
1)Vardas – Aleksas, 2)Amžius – 7m, 3)Mokykla – P. Mašioto pradinė , 1b klasė.
1. Santykiai šeimoje ir su bendraamžiais:

1)Mamos vardas – Violeta, 2)Amžius – 30m,3)Santykiai – gerai sutaria, 4)Kas labiausiai patinka, ką daro mama – kai man padeda,5)Kas nepatina, ką daro mama? – kai susibarame.
1)Tėčio vardas – Gediminas, 2)Amžius – nežinau, 3)Santykiai – geri, kas tau labiausiai patinka, ką daro tavo tėvelis? – kai nuperka, ką nors, 4)Kas nepatinka? – kai susibarame.
1)Sesers vardas – nežinau, 2)Amžius – pusė menesio,3)Kaip sutari – patinka sesytė, 4)Ką darote kartu? – kartais žaidžiame, bet retai matomės, nes ji gimė iš kitos mamytės.
1)Ar su tavima dar, kas nors gyvena? – močiutė, 2)Kaip sutari? – negerai, ji dažnai užeina ir mane kalbina, o man tai atsibosta.
1)Ar turi geriausią draugą? – taip, Remigijų, 2)Ką megsti su juo veikti? – išeiti į lauką, pažaisti mašinytėmis, 3)Kodėl jis tau brangus? – labai geras, mes niekad nesipykstame.
2. Apie vaiką:
1)Kaip tu manai, už ką tu patinki savo draugams? – esu draugiškas,2) Ką norėtum savyje pakeisti? – kad man geriau sektųsi mokykloje, 3)Kuo tu norėtum būti užaugęs? – paprastu darbininku, 4)Ką tu mėgsti veikti grįžęs iš mokyklos? – paruošiu pamokas, žaidžiu su kompiuteriu,5) jeigu turėtum 3 norus, kokie jie būtų? – pirmas, turėti gerą darbą, antras, turėti daug pinigų, trečias, kad butą tėveliai nupirktų.
3. Mokykla:
1)Ar tau patinka eiti į mokyklą? – nelabai, nes ten reikia ilgai laukti, kol mama ateina, 2)Kokia mokytoja tau labiausias patinka?- mokytoja Jurgita, 3)Kokią vieklą mokykloje tu mėgsti? – baseinas, etikos pamoką, piešti.
4. Kiti dalykai:
1)Ar norėtum man, ką nors dar pasakyti? – nežinau, turbūt ne, 2)Ar turi paslapčių? – ne, 3)Ar norėtum manęs, ko nors paklausti? – ne
5. Įspūdžiai:
1)Vaiko išvaizda – vaikas atrodo normaliai, apranga tvarkinga, 2)Vaiko ryšys su manimi – vaikas į klausimus atsakinėjo nenoriai, vengė akių kontakto, 3)Ko vaikui reikėtų, ką reikėtų pakeisti? – Išvaizdos keisti nereikėtų, ji normali, 4)Keliantys susirūpinimą klausimai – vaikas nepasitiki savimi, blogai jaučiasi mokykloje.
7. Konsultantas:
1)Kaip jauteisi interviu metu? – interviu metu jaučiausi nekaip, buvo sunki iš vaiko ištraukti informaciją, sukiai suradau ryšį su tiriamuoju, nes jis vengė kontakto, sunku buvo kalbėt apie šeimą, nes vaikui buvo sunku, jis labai išgyvena dėl tėvų skirybų ,2)Kokie jausmai? – baimė pasakyti tai, ko nereikia , 3)Kūno reakcijos – kadangi vaikas vengė fizinio kontakto, stengiausi jo neliesti, 4)Kokie klausimai ir atsakymai sukėlė jūsų rakciją? – kai Aleksas pasekė, kad jis turi sesutę, kuri gimė iš kitos mamos, supratau, kad tėvai išsiskyrę, vaikui apie tai kalbėti buvo sunku.
Interviu (su Gabrieliu)
Įžanga:
1)Vardas – Gabrielius, 2)Amžius – 7m, 3)Mokykla – P. Mašioto pradinė , 1b klasė.
4. Santykiai šeimoje ir su bendraamžiais:

1)Mamos vardas – Neringa, 2)Amžius – nežinau,3)Santykiai – nežinau, 4)Kas labiausiai patinka, ką daro mama – kai mina dviračiu,5)Kas nepatina, ką daro mama? – kai neleidžia ziūrėti televizoriaus.
1)Tėčio vardas – Raimondas, 2)Amžius – nežinau, 3)Santykiai – nelabai, kas tau labiausiai patinka, ką daro tavo tėvelis? – kai žiūri televizorių, nes tada ir aš galiu pažiūrėti, 4)Kas nepatinka? – kai neleidžia žaisti su kompiuteriu.
1)Ar turi brolių ar seserų? – ne
1)Ar su tavima dar, kas nors gyvena? – močiutė.
1)Ar turi geriausią draugą? – Taip, Valdas ir Lukas 2)Ką megsti su juo veikti? – paišyti ir žaisti šaudynes ir muštynes, 3)Kodėl jis tau brangus? – mes jau nuo seno draugai.
5. Apie vaiką:
1)Kaip tu manai, už ką tu patinki savo draugams? – aš jiems viska duodu, paskolinu, 2) Ką norėtum savyje pakeisti? – turėti naujų žaislų, 3)Kuo tu norėtum būti užaugęs? – karatistu, 4)Ką tu mėgsti veikti grįžęs iš mokyklos? – žiūriu televizorių, žaidžiu su kompiuteriu,5) jeigu turėtum 3 norus, kokie jie būtų? – pirmas, turėti daug pinigų, antras, turėti karatė kostiumą, trečias, turėti greituosius batus.

6. Mokykla:
1)Ar tau patinka eiti į mokyklą? – nelabai, nes anksti reikia keltis, 2)Kokia mokytoja tau labiausias patinka?- mokytoja Jurgita, 3)Kokią vieklą mokykloje tu mėgsti? – matematiką ir lietuvių.
4. Kiti dalykai:
1)Ar norėtum man, ką nors dar pasakyti? – ne, 2)Ar turi paslapčių? – kažkiek turiu, 3)Ar norėtum manęs, ko nors paklausti? – kiek namie turite gėlių?.
5. Įspūdžiai:
1)Vaiko išvaizda – vaikas atrodo normaliai, apranga tvarkinga, 2)Vaiko ryšys su manimi – vaikas į klausimus atsakinėjo labai noriai, interviu jam labai patiko, 3)Ko vaikui reikėtų, ką reikėtų pakeisti? – Išvaizdos keisti nereikėtų, ji normali, 4)Keliantys susirūpinimą klausimai – vaikui trūksta dėmesio iš artimųjų, jie mažai laiko su juo praleidžia.
7. Konsultantas:
1)Kaip jauteisi interviu metu? – interviu metu jaučiausi gerai, buvo malonu kalbėtis su vaiku, 2)Kokie jausmai? – geri jausmai, buvo malonu bendrauti. , 3)Kūno reakcijos – tiriamasis nevengė fizinio kontakto su manimi, 4)Kokie klausimai ir atsakymai sukėlė jūsų reakciją? – vaikas labai daug laiko praleidžia prie televizoriaus.

Medžio piešinio analizės protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – nustatyti tiriamojo savijautą ir nuotaiką.
2. Tyrimo objektas – vaiko piešinys, vaiko elgesys piešimo metu.
3. Tyrimo uždaviniai – isanalizuoti vaiko piešinį, sužinoti apie vaiką informacijos.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P. Mašioto“ prad. mkl, 2004.11.09, 12val.
5. Metodai – stebėjimas.
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Aleksas piešti nenoriai sutiko. Medį piešė iš trijų spalvų. Pavaizduotas lapo centre, tai reiškia, kad tiriamasis piešia dabartį, medis harmoningo dydžio, tai simbolizuoja advekatų savęs vertinimą, medis apvalus uždaras, tai rodo, kad Aleksas yra intravertas, nerealizuoja svajonių. Medis su obuoliais, tai rodo, kad tiriamąjį slegia našta. Kamienas – storas, tai reiškia, kad tiriamasis jaučiasi stiprus. Medyje yra drėvė, tai reiškia, kad tiriamasis yra patyręs traumą. Kamieno ir lapų santykis harmoningas – tiraimojo norai atitinka galimybes., šaknų nėra, tai reiškia, kad Aleksui trūksta stbiluma.. Medis – obelis, kuris reiškia motinystę ir tėvystę, oras gražus, tai reiškia, kad Aleksas šiandien jaučiasi gerai, Alekso medis sveikas tai reiškia, kad ir tiriamasis yra sveikas. Gabrieliaus medis pavaizduotas centre – Gabrielius vaizduoja dabartį. Medžio viršus apvalios formos, bet nupiešta ir šakų, tai rodo, kad Gabrielius yra ekstravertas, bet atskleidžia ne viską, medis su obuoliais – tiriamąjį kamuoja našta, medis be lapų rodo logiškumą. Kamienas – nei storas nei plonas – tiriamasis jaučiasi nei labai siprus nei silpnas. Kamienas mažesnsi už lapiją, tai rodo, kad Gabrielio svajonės neatitinga galimybių. Piešinyja yra saulė, tai rodo meilę, laimę, šilumą, arba jų trūkumus. Šaknys paviršiuje – tiriamasis neįleidęs šaknų. Tiriamojo medis vyresnis už tiraimąjį, tai reiškia, kad tyriamasis labiau subrendęs, vyresnis negu yra. Piešinyje oras šiltas, tai reiškia, kad Gabrielius dabar jaučiasi gerai. Medžio tušuotas kamienas – Gabrielius yra labai prieraišus aplinkai. Tiriamojo medis nori lietaus, tai reiškia, kad Gabrielius nori žinių.
7. Išvados – Aleksas yra patyręs psichologinę traumą, jaučiasi nei labai gerai nei blogai – vidutiniškai, jaučiasi stiprus. Gabrielius jaučiasi vyresnis negu yra, turi patirties, jį kamuoja kažkokia našta, jo svajonės neatitinka galimybių.
8. Klausimai vaikui:
a) Koks tai medis? Aleksas atsakė, kad paprastas, Gabrielius, kad obelis.
b) Kur auga? Aleksas – mamo kieme, Gabrielius – pakelyje.
c) Koks metų laikas ir oras? Aleksas – vasara, oras gražus, Gabrielius – koks metų laikas nažinau, oras šiltas.
d) Kiek medžiui metų? Aleksas – 7m, Gabrielius – 40m.
e) Į ką panašus medis į vyrą ar į moterį? Aleksas – į vyrą, Gabrielius – į vyrą.
f) Ar medis sveikas? Aleksas – sveikas, Gabrielius – labai sveikas.
g) Ko labiausiai nori medis? Aleksas – nežinau, Gabrielius – lietaus.
h) Ar medis jums patinka? Aleksas – taip, Gabrielius – labai patinka.
i) Ar piešinyje yra vėjas? Aleksas – taip, Gabrielius – nėra.

Šeimos piešinio analizės protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – ištirti kaip vaikas jaučiasi šeimoje.
2. Tyrimo objektas – vaiko piešinys, vaiko elgesys piešimo metu.
3. Tyrimo uždaviniai – išanalizuoti vaiko piešinį, sužinoti apie vaiką informacijos.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P. Mašioto“ prad. mkl, 2004.11.09, 12val.
5. Metodai – stebėjimas.
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – tiriamasis Aleksas nupiešė savo šeimą, visi pavaizduoti susikibę už rankų, tai rodo, kad Aleksas yra jausmingas vaikas. Pirmą nusipiešė save, ir ryškiausiomis spalvomis, tai reiškia, kad jis jaučiasi svarbiausias šeimoje, visi šeimos nariai nupiešti šalia vienas kito, tai reiškia, kad tiriamasis suvokia, kad visi draugauja. Jis yra tarp tėvo ir motinos, tai reiškia, kad tiriamajam svarbūs abu žmonės. Alekso tėvai išsiskyrę, o jis paišo abu, tai reiškia, kad Aleksas labai nori, kad tėveliai gyventų kartu. Gabrielius nupiešė save ir pusbrolių, tai rodo, kad Gabrielius nesutaria su tėvais, jis nupaišė žvaigždę ir mėnulį, tai rodo, kad Gabrielius, tai rodo depresinę nuotaiką, save piešė pirmu, bet abudu su pusbroliu nupaišė labai mažus, tai reiškia, kad Gabrielius, jaučiasi nesvarbus šeimoje, bet svarbesnis už pusbrolių.Abudu nupiešė vienodais rūbais tai reiškia, kad Gabrielius tapatina save su pusbroliu.
7. Išvados – Aleksas labai išgyvena dėl tėvų skyrybų, nori, kad tėvai vėl gyventų kartu, jaučiasi svarbiausias šeimoje. Gabrielius jaučiasi blogai šeimoje, blogai sutaria su tėvais, jačia depresinę nuotaiką.
8. Klausimai vaikui:
a) Kieno šeima pavaizduota – Aleksas atsakė, kad jo šeima, Gabrielius, kad jo ir pusbrolio.
b) Kur jie yra visi šiuo metu ir ką veikia- Aleksas atsakė, kad miške ir stato palapinę, Gabrielius, kad svečiuose pas pusbrolių, o jie su pusbroliu žaidžia kieme.
c) Kokią rolę vaidina kiekvienas šeimoje – Aleksas – mama plauna indus, aš žaidžiu su kompiuteriu, tėtis skaito laikraštį, Gabrielius – mama daro maistą, tėtis daro sriubą, aš padedu plauti indus
d) Kuris yra laimingiausias ir kodėl? Aleksas atsakė, kad mama, bet nežimo kodėl, Gabrielius teigė, kad mama, tėtis ir mano mano pusbroliukas, nes jie turi vaiką.
e) Kuris yra pats maloniausias ir kodėl? Aleksas atsakė, kad mama, nes ji yra gera, Gabrielius teigė, kad jis ir pusbrolis
f) Kuris yra liūdniausias ir kodėl? Aleksas atsakė, kad liūdnų nėra, Gabrielius, teigė, kad mama, kai susipykstame.
g) Jeigu visi iėvažiuotų į ekskursiją, kas pasiliktų namie? Aleksas teigė, kad nežino, o Gabrielius teigė, kad tėtis.
h) Jeigu blogai elgiesi, kaip būni nubaustas? Aleksas teigė, kad griežtai, Gabrielius į tai atsakė, kad pastato į kampą arba neleidžia žaisti su kompiuteriu.

Neegzistuojančio gyvūno piešinio analizės protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – išanalizuoti tiriamojo nupieštą neegzistuojantį gyvūną.
2. Tyrimo objektas – vaiko piešinys, vaiko elgesys piešimo metu.
3. Tyrimo uždaviniai – išanalizuoti vaiko piešinį, sužinoti apie vaiką informacijos.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P. Mašioto“ prad. mkl, 2004.12.08, 12val.
5. Metodai – stebėjimas.
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Alekso gyvūnas iš kompiuterinio žaidimo, nupieštas mėlyna spalva, kuri rodo norą kontroliuoti savo nerimą, gyvūnas turi akis, tai rodo, kad tiriamasis Aleksas yra vizualikas, liežuvis iškištas tai reiškia, kad tiriamasis gali iškišti, parodyti liežuvį, piešinys gana mažas, tai reiškia, kad Aleksas yra kuklus, nepasitikintis savimi, gyvūno uodega pakelta, tai rodo, kad Aleksas yra gana energingas. Aleksas piešė nenoriai, ilgai galvojo, ką piešti. Gabrieliaus gyvūnas yra raudonos spalvos, tai rodo, kad Gabrieliui būdingas energijos perteklius, gyvūnui būdingi apvalumai, tai rodo, kad tiriamasis yra gerietis, minkštas žmogus.
7. Išvados – Aleksas yra energinagas, tačiau jam trūksta pasitikėjimo. Gabrielius yra gerietis, jam būdingas energijos perteklius.
8. Klausimai vaikui:
a) Koks vardas? Aleksas atsakė, kad Transas, Gabrielius, kad Ugnies gyvatė.
b) Kur gyvena? Aleksas – pas klasioką Tomą, Gabrielius – Afrikoje.
c) Su kuo gyvena? Aleksas – su Tomu, Gabrielius – su kitom gyvatėm.
d) Ką valgo? Aleksas – šunų ėdalą, Gabrielius – kitus gyvūnus.

Sociometrinio tyrimo protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – atrasti, kuris yra lyderis, nustatyti tiriamojo populiarumą arba statusą.
2. Tyrimo objektas – tiriamųjų klasė.
3. Tyrimo uždaviniai – išsiaiškinti ar tiriamieji yra tarp lyderių.
4. Tyrimo vieta ir laikas – P. Mašioto prad. mkl, 2004.12.16, 12val.
5. Metodai – sociometrinis tyrimas.
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – tyrime dalyvavo 15 vaikų: Nastė (pasirinko 1 žmogus), Monika (pasirinko 3 žmonės), Valdas (pasirinko 5 žmonės), Ieva (pasirinko 7 žmonės), Aleksas (pasirinko 2 žmonės), Arnas (pasirinko 3 žmonės), Lukas (pasirinko 2 žmonės), Brigita (pasirinko 3 žmonės), Gabrielius (pasirinko 7 žmonės), Miglė (pasirinko 2 žmonės), Goda (pasirinko 3 žmonės), Paulius (pasirinko 2 žmonės), Žigimantas (pasirinko 1 žmogus), Silvija (pasirinko 1 žmogus), Dijana (pasirinko 1 žmogus).
7. Išvados – mano tyriamasis Aleksas yra eilinis klasėje, o Gebrielius vienas iš populiariausių.
• Populiariausi: Gabrielius ir Ieva (pasirinko 7žmonės)
• Eiliniai: Monika, Valdas, Aleksas, Arnas, Lukas, Brigita, Miglė, Goda, Paulius (pasirinko 5-2 žmonės)
• Po 1 pasirinkimą: Nastė, Silvija, Žigimantas, Dijana.
• Niekas nepairinko: tokių nebuvo.

Tarpusavio santykių aprašymo protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – aprašyti tiriamųjų santykius, kaip bendrauja.
2. Tyrimo objektas – tiriamųjų bendravimas.
3. Tyrimo uždaviniai – išsiaškinti kaip tiriamieji bendrauja.
4. Tyrimo vieta ir laikas – P. Mašioto prad. mkl, 2004.12.15, 12val.
5. Metodai – stebėjimas
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė –tiriamieji beveik nebendrauja ir šiaip nelabai sutaria. Aleksas nenoriai bendraudavo su manimi, o su Gabrieliumi santykiai buvo labai geri. Gabrielius nesutaria su auklėtoja, nes yra nepaklusnus vaikas. Aleksas sutaria gerai, nes yra labai paklusnus. Gabrielius gerai sutaria su daugeliu klasės draugų, klasėje yra mėgstamas. Aleksas gerai sutaria tik su vienu berniuku, su kitais klasės draugais nelabai bendrauja.
7. Išvados – Gabrielius yra lengvai bendraujantis, tačiau išdykęs ir nemėgstamas mokytojų. Aleksas sunkiau bendrauja, bet yra mėgstamas mokytojų už paklusnumą.

Žmogaus piešinio analizės protokolas
Stebėjimo planas
1. Tyrimo tikslas – indvidualių vaiko ypatybių nustatymas.
2. Tyrimo objektas – vaiko piešinys, vaiko elgesys piešimo metu.
3. Tyrimo uždaviniai – isanalizuoti vaiko piešinį, sužinoti apie vaiką informacijos.
4. Tyrimo vieta ir laikas – „P. Mašioto“ prad. mkl, 2004.11.30, 12val.
5. Metodai – stebėjimas.
6. Tyrimo analizė arba rezultatų analizė – Abu tiriamieji piešė multiflikacinių filmų herojus, iš to galime daryti išvadą, kad vaikams labai didelę įtaką daro televizorius ir jie daug laiko prie jo praleidžia. Gabrieliaus piešinyje dominuoja raudona spalva, žmogus gana didelio dydžio, tai rodo Gabrieliaus norą būti pastebėtu. Veido detalės ryškios, tai rodo Gabrieliaus susidomėjimą savimi, taip pat Gabrieliaus žmogaus rankos išteistos į šalis, tai rodo aktyvų bendravimą. Kojos išskėstos į šalis, tai rodo pasitikėjimą savimi, stabilumą. Alekso žmogus paprastas nupieštas mėlyna spalva, kūnas didesnis už galvą, tai rodo, kad tiriamajam svarbesni kūniški dalykai, nėra ausų, tai reiškia, kad negirdi, kas sakoma, ilgas kaklas rodo, kad Aleksui būdingas smalsumas, žmogus yra be kojų, tai reiškia, kad Aleksas jaučia bejėgiškumo jausmą, o mėlyna spalva rodo, kad Aleksas nori kontroliuoti savo nerimą.
7. Išvados – Abiems vaikams trūksta dėmesio, nes jie daug laiko praleidžia prie televizoriaus, Gabrielius nori labai būti pastebėtas, langvai bendrauja. Aleksas jaučia nerimą, bet nori jį kontroliuoti.
8. Klausimai vaikui:
a) Kas yra šis žmogus? Aleksas atsakė, kad Transas, Gabrielius atsakė, kad Gokas.
b) Kur jis gyvena? Aleksas atsakė, kad namuose, Gabrielius atsakė, kad džino vežlio namuose.
c) Ar jis turi draugų? Aleksas atsakė, kad turi, Gabrielius atsakė, kad turi Tranksą.
d) Ką jis veikia? Aleksas atsakė, kad doroja priešus, Gabrielius atsakė, kad mankštinasi su tėvu.
e) Geras ar piktas? Aleksas atsakė, kad geras, Gabrielius atsakė, kad geras.
f) Į ką jis ziūri? Aleksas atsakė, kad į teliką, Gabrielius atsakė, kad į Tranksą.
g) Kas į jį žiūri? Aleksas atsakė, kad nežino, Gabrielius atsakė, kad Tranksas.

Leave a Comment