Individualūs žmonių skirtumai

2452 0

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedra

INDIVIDUALŪS ŽMONIŲ SKIRTUMAI

Verslo psichologijos projektinis darbas

BUHALTERINĖ APSKAITA (BA17A grupė)

STUDENTĖS X

LEKTORĖ Y

Vilnius

TURINYS

ĮVADAS 3

1.ASMENYBĖS TIPAI 4

2.TEMPERAMENTAI 7

3.MAISTINGIEJI IR NUODINGIEJI ŽMONĖS 9

4.SAVIGARBA 11

5.REPREZENTACINĖS SISTEMOS 13

6.ŽMOGAUS CHARAKTERIS 16

7.KULTŪRINIAI SKIRTUMAI TARP ŽMONIŲ 20

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Temos aktualumas. Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą, elgesį ir mąstymą. Visame pasaulyje nerasime dviejų visiškai tapačių individų. Kiekvienas savaip džiaugiamės, pykstame ir liūdime. Vieni mėgstame dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžiame giliai savyje. Dėl to, kad žmmonių įvairovė tokia didelė, bendravimas tampa sudėtinga užduotimi, ne visuomet duodančia trokštamus vaisius. Siekiant geriau pažinti save ir aplinkinius, o kartu ir pakylėti savo gyvenimą į aukštesnį lygį, pravartu susipažinti su individualiais žmonių skirtumais.

Darbo objektas: Žmonių skirtumai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti individualus žmonių skirtumus.

Darbo uždaviniai:

Išvardinti egzistuojančius asmenybių skirtumus;

Aprašyti išvardintus asmenybių skirtumus;

Parašyti išvadas.

Darbo metodai: Internetiniai šaltiniai, literatūra.

ASMENYBĖS TIPAI

Jau senai žmonės yra skirstomi pagal asmenybės tipus, tačiau labiausiai prigijo Karlo Gustavo Jungo teorija. Jis skiria dvi pamatines, iš esmės priešingas, žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu – ekstraversiją ir introversiją. Paagal tai išskiriami psichologinai tipai – ekstravertas ir introvertas.

Ekstravertas – yra asmenybės rūšis, kuri yra skirta emocinėms apraiškoms kitiems. Šio tipo žmonės yra labai aktyvūs, lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. Toks žmogus bendraudamas su kitais gali būti ir impulsyvus, mėgstantis būti dėmesio centre, dirglus, įž

žeidus, ir draugiškas. Visa ekstroverto esmė yra nukreipta į išorę. Ekstravertai dažniau konfliktuoja, pažeidžia įsakymus, keičia mokyklas ar darbus, išsiskiria su draugais, jų vedybinis gyvenimas dažniau baigiasi skyrybomis. Jie visuomet atviri naujoms pažintims, aktyviai priima naują informaciją, stengiasi būti įvykių sūkuryje.

Ekstraverto ypatybės:

Mėgsta dėmesį;

Mąsto balsu;

Dažnai pertraukinėja;

Mėgsta įvairovę;

Nekantrūs;

Nebijo viešai kalbėti.

Intravertas – Intravertų psichinė energija nukreipta į vidų, į patį save. Jo mintys, interesai ir net veiksmai nukreipti į savąjį AŠ. Todėl intravertams taip būdinga refleksija, nuolatinė savo dvasinės būsenos analizė. Intravertai sunkiai bendrauja su aplinkiniais ir blogiau nei ekstravertai prisitaiko prie pokyčių. Jam neįdomu niekas, kas nesusiję su juo, su tuo, ko jis pats neturi. Jiems lengviau praleisti laiką vieni ir dirbti, pasikliaujant tik savo jėgomis. Introvertai yra nuostabūs rašytojai, mokslininkai. Intravertai, paprastai, rimti, susilaikantys, pedantiški, neretai – linkę į depresiją.

Intraverto ypatybės:

Uždaras;

Mėgsta leisti laiką vieni;

Mintis laiko savyje;

Ilgą laiką analizuoja savo mintis ir veiksmus;

Rečiau daro klaidas;

Visada gali dirbti atskirai ir priimti sprendimus savarankiškai.

Dažniausiai žmonės skirstomi į šiuos du tipus. Bet yra žmonių, kuriems patinka ir vienas, ir kitas sąveikos su pasauliu būdas.

Asmenybės tipų skalė

Tokie žmonės savo gyvenime sėkmingai kaitalioja intensyvų bendravimą bei triukšmingus vakarėlius su atsiskyrimu nuo visų ir buvimu vienumoje. Būtent todėl psichologijoje yra išskiriamas trečias asmenybės tipas – ambivertas, derinantis savyje geriausius abiejų kraštutinių asmenybės tipų bruožus. Ekstravertui ir intravertui būna nel

lengva surasti bendrą kalbą vienam su kitu, o ambivertas lengvai supranta ir vieną, ir kitą.  Ambiverto sociliniai ryšiai dažniau buna stipresni nei ekstraverto. Toks žmogus kaip ambivertai tampa puikiu vadovu ir kompanijos siela

Ambiverto ypatybės:

Lengvai prisitaiko prie kiekvieno žmogaus elgsenos.

Pasirenka kokybę, o nie kiekybę.

Nebijo viešai kalbėti, bet po pasirodymų viešumoje jis tikriausiai pradings iš kitų akiračio, kad galėtų pasikrauti energijos, tačiau neilgam.

Gali dirbti ir dideliame kolektyve, o gali būti ir laisvai samdomu darbuotoju.

Apibendrinant, galima teigti, kad nėra nieko blogo būti intravertu, ekstravertu ar ambivertu. Asmenybės tipai paaišikina tik mažą dalelę mūsų skirtumų. Kiekvienas iš paminėtų tipų turi tam tikras teigiamas ir neigiamas savybes. Svarbiausia žinoti ir suprasti, kas esate. Tik tokiu būdu galėsime gyventi harmoningame pasaulyje.

TEMPERAMENTAI

Žmonių būdas skirstomas į 4 temperamentus. Manoma, kad temperamentas – tam tikrų savybių kompleksas, apibūdinantis žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Senovės Graikijos gydytojo Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo skysčių proporcija. Todėl buvo išskirti tokie temperamentai : sangvinikas, flegmatikas, cholerikas ir melancholikas.

Sangvinikas. Greitai prisitaiko prie naujų sąlygų. Su žmonėmis labai greit randa bendrą kalbą, moka ir nori bendrauti. Sangviniko mimika labai išraiškinga. Jis nenustygsta vietoje, jam nuolat reikia naujų įspūdžių. Nelabai save kontroliuoja, nemoka dirbti sistemingai, neturi grafiko pagal kurį gyvena. Jis negali dirbti darbo, rei

ikalaujančio ilgai sėdėti vienoje vietoje, kuriame yra nuolatinė įtampa, kur reikalingas susikaupimas.

Flegmatikas. Priešingai negu sangvinikas charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba – irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti. Vienose situacijose flegmatiko savybės gali būti teigiamos – ištvermė, pastovumas, minčių bei jausmų gilumas, o kitose situacijose šios savybės gali pasirodyti neigiamomis – vangumas, tingėjimas, emocionalumo stygius.

Cholerikas. Jis labai jautrus, impulsyvus. Jam būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, jo emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Cholerikas yra nestabilus. Įsijautęs į naują veiklą, jis veikia iš visų jėgų, sekindamas save daugiau, negu reikia. Jis domisi visuomenine veikla, rodo iniciatyvą, energingas, principingas. Jei cholerikas neskiriia laiko savo dvasiniam gyvenimui, jis tampa irzliu, dirgliu, greit užsiplieskiančiu, nepajėgiančiu savęs kontroliuoti.

Melancholikas. Jo reakcija dažniausiai neatitinka dirgiklio stiprumo. Jam sunku ilgai išbūti susikaupusiam. Stiprus poveikis melancholikui dažniausiai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Jam būdinga santūri ir prislopta kalba, drovumas, neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas- gilus žmogus, gali būti geras darbuotojas. Jei sąlygos nepalankios, melancholikas gali virsti baikščiu, nerimastingu, greit pažeidžiamu žmogumi.

Temperamentai

Verta paminėti tai, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų

ų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. Dažnai susiduriame su temperamentų vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri“, o kitiems „blogi“ bruožai. Tokie vertinimai nėra teisingi, kadangi nėra nei absoliučiai gerų, nei blogų temperamento bruožų. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų, ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruožai susiformuoja jų ppagrindu.

Temperamentų pakeisti neįmanoma – nėra tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės ir visuomenės aplinkos bei vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų. Tačiau saviugdos tikslas turėtų būti siekiamas sumažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus. Idealu būtu jei sangvinikas taptų – pastovesnis, cholerikas – santūresnis, flegmatikas –energingesnis, o melancholikas drąsesnis.

MAISTINGIEJI IR NUODINGIEJI ŽMONĖS

Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F.Perls siūlo žmones, kuriuos sutinkame bendraujant, skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti visada malonu emocine prasme. Su jais pabendravus pasijuntame pakylėti, gyvenimas atrodo nuostabesnis ir patys mes tarsi sustiprėjame. Nuodingieji veikia priešingai, o to poveikio padarinius pajuntame vėliau įvairiais simptomais :

Emociniai (susierzinimas, vidinė įtampa, pablogėja nuotaika);

Elgesio (noras kuo greičiau baigti bendrauti, atsitraukti kuo toliau, vengti to žmogaus);

Fiziniai (galvos skausmas, prakaitavimas, virškinimo sistemos sutrikimai);

Bendravimo (imate kalbėti atsargiau, renkate žodžius, tampate mažiau bendraujantys).

Nuodingųjų žmonių tipai:

Tankas“ – tai grubus ir tiesmukai bendraujantis žmogus. Jo stichija yra konfliktai. Šis žmogus būna ūmus, kalba pakeltu tonu, elgiasi agresyviai, todėl neišvengus bendravimo su juo, aplinkiniai stengiasi nusileisti jam ir kuo greičiau baigti bendravimą. Žmonių tarpe tokio tipo asmenys vadinami akiplėšomis.

Snaiperis“ – tai iš pažiūros atrodytų ramus žmogus. Tačiau tai apgaulingas įspūdis, nes bendraujant tokio tipo žmogus staiga taikliu žodžiu primins jums jūsų trūkumus ar įsivaizduojamą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Snaiperio paleista taikli strėlė į pašnekovo silpną vietą veikia jį įkvepiančiai.

Granata“ – žmogus atsiskleidžia tik tada, kai jis staiga pratrūksta ir ima kaltinti jus įvairiomis nuodėmėmis. Dėl savo nesėkmių kliūva ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems. Emociškai išsikrovęs jis gali greitai nurimti ir bendrauti lyg nieko neįvykę, laikydamas save tiesiog greitai užsiplieskiančiu. Aplinkiniai linkę mažiau bendrauti su tokiu „sunkiu“ žmogumi, nes jį laiko neprognozuojamu.

Visažinis“ – mėgstantis bendraujant demonstruoti savo žinias. Jis nuolat reiškia savo nuomonę visais gyvenimo klausimais, visiškai nesidomėdamas jūsų nuomone. Tokie žmonės dažniausiai vargina kitus ir verčia jaustis juos menkaverčiais. Visažinis kalba jums, bet ne su jumis.

Amžinas pesimistas“ – tai žmogus, kuris amžinai su entuziazmu dalijasi savo pesimistiniu požiūriu. Jis sugebės įrodyti, kad jūsų dabartinė sėkmė yra didelės nesėkmės pradžia. Po bendravimo su amžinu pesimistu jūsų nuotaika pablogėja, tačiau jis pats tarsi atkunta.

Nepatikimasis“ –  yra atpažįstamas tik tuomet, kai stipriai mus apgauna. Jis lengvai prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą, tačiau vėliau pakeičia planus net neįspėjęs jūsų.

Nuolat besiskundžiantis“- toks žmogus, kuriam tikras bendravimas yra savo nesibaigiančių bėdų išsakymas kitam.

Vartotojas“ –  Šis žmogus yra šalia kito, kai pastarasis yra jam reikalingas. Vartotojas organizuoja gyvenimą taip, kad aplinkiniai įtraukiami į tarnybą jam prieš jų pačių valią. Kartais šio tipo žmogus padaro paslaugėlę jums, kuri tampa atlygiu už tolimesnę sunkią tarnystę jam. Kadangi bendravimo iniciatorius yra vartotojas, tai kontakto išvengti su juo yra sunku. Be to atradęs naudingesnį žmogų, jis greitai pakeis jus kitu.

Vengiantis nemalonumų – tai vienišas, silpnas, nesugebantis kovoti dėl savo interesų, pilkas žmogus, vengiantis turėti reikalų su kitais. Jis bijo bendravimo, nes gal tai atneš jam kokių nemalonumų.

Konkurentas“ – yra toks žmogus, kuris nuolat siekia pirmauti. Jis bendrauja su tokiais žmonėmis, kurių menkavertiškumu gali mėgautis, išnaudos bet kokią situaciją siekdamas nurungti kitus. Konkurentas yra nuolatinis pagyrūnas, siekiantis aplinkinius nustebinti tuo, kad yra už jus geresnis, protingesnis, darbštesnis ir t.t.

Bendraujant dažniausiai sutinkami mišrūs „sunkių“ žmonių tipai, kurie nesiduoda išoriniams poveikiams. Susidurę su „sunku“ žmogumi nereikia velktis į ginčus, grasinti ir kaltinti „sunkaus“ žmogaus. Geriausias ginklas bendraujant su tokio tipo žmonėmis – humoras ir kantrybė.

SAVIGARBA

Savigarba yra savybė, kuri rodo, kaip žmogus save vertina. Kitaip tariant, savigarba rodo, ar žmogus save gerbia ir myli kaip asmenybę. Savigarba būna aukšta arba žema. Ji formuojasi aplinkoje, kurioje auga asmenybė. Žema savigarba dažniausiai būna žmonių, kuriuos vaikystėje supo negarbingi tarpasmeniniai santykiai šeimoje, kurie nesijautė psichologiškai saugūs, nes bendravimas buvo grįstas baime bei grėsme. Taigi tokioje aplinkoje susiformuoja žmogus, kuriam sunku savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus, nes jis nuolat bijo būti pažemintas ir neįvertintas. Pagal V.Satir yra išskiriami keturi elgesio tipai, būdingi žemos savigarbos žmonėms.

Taikdarys – tai žmogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja bei nieko nedaro nepasitaręs su kitais. Jis laimingas, kad kiti bendrauja su juo ir visada sutinka su kritika jo atžvilgiu. Taikdarys niekada nieko neprašo ir visada parodo, kad jis yra bejėgis ir auka, todėl trokšta , kad aplinkiniai būtų patenkinti juo. Jis sutinka su viskuo ir padarys viską, kad būtų taika.

Kaltintojas – žmogus, kuris nuolat apkaltina aplinkinius ir demonstruoja savo reikšmingumą. Jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas, nes vaikystėje buvo mokomas kovoti, todėl visada kalba pakeltu balsu, bei pasijunta tvirčiau, kai kiti jam paklūsta.

Kompiuteris – yra labai racionalus žmogus, kuris kalba nesuprantamais tarptautiniais ir moksliniais žodžiais. Jo laikysena įtempta, be jokios emocinės išraiškos, balsas monotoniškas ir šaltas. Šio tipo žmogus viduje jaučiasi pažeidžiamas ir žemos savigarbos, bet vaikystėje buvo mokomas nedaryti kvailysčių, nes esantis per daug protingas, todėl suaugęs pats save stengiasi įtikinti, kad šio to vertas, todėl demonstruoja savo protinius gebėjimus.

Nusišalinęs – žmogus, kuris bendraudamas nuolat kvailioja ir kalba „ne į temą“. Vaikystėje jis buvo mokomas neimti taip visko į galvą ir nebūti per daug rimtu, todėl suaugęs jis tarsi atsiriboja nuo įvykių, nusišalina nuo situacijos, tačiau viduje jaučiasi vienišas.

Aukštą savigarbą turintys žmonės, paprastai užaugę šeimose, kur bendravimas buvo nukreiptas į savitarpio supratimą, ryšiai tarp šeimos narių buvę atviri ir natūralūs ir pilni pozityvių nuostatų. Aukštą savigarbą turintys žmonės, sukuria aplink save sąžiningumo, atjautos, atsakingumo atmosferą. Jis jaučiasi svarbus ir reikalingas, pasikliauja savimi ir atsako už savo sprendimus. Būdamas optimistas, sugeba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems, o taip pat sunkią jam minutę paprašyti pagalbos aplinkinių. Tokį žmogų ne visada lydi sėkmė, tačiau jis pasitiki savimi, sprendžia problemas ir ieško išeities.

Savigarbos pamatai dedami vaikystėje, tačiau veikiama kintančios aplinkos bei patyrimo, formuojasi visą gyvenimą. Čia labai svarbus paties žmogaus požiūris ir pastangos keisti savo savybes, kurios galbūt trukdo bendrauti ar siekti užsibrėžto tikslo. Savo pastangomis, o taip pat pagelbėjant kitiems, galima tobulinti asmenybę, siekti tam tikrų savybių bei jaustis laimingais.

REPREZENTACINĖS SISTEMOS

Žmogaus asmenybė skirstoma ne tik pagal temperamentą, tipus ir t.t., bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Reprezentacinės sistemos – tai tarsi savotiškos atpažinimo sistemos „savas – svetimas“. Jei naudojami tie patys „kodai“ – žodžiai, judesiai, žmogų priimame kaip „savą“, geriau jį suprantame, labiau pritariame jo mintims. Tai reiškia, kad žinodami pašnekovo tipažą, galime pasiekti itin darnaus ir sėkmingo bendravimo. Tam, kad galėtume atpažinti, su kuriuo asmenybės tipu susidūrėme, verta atkreipti dėmesį į tai, su kokia reprezentacine sistema susijusius žodžius žmogus vartoja dažniau, kokia jo kūno kalba, balso tembras.

Reprezentacinės sistemos:

Vizualinis – tai žmonės kurie pasaulį „mato“. Jie lengviau supranta informaciją pateiktą vaizdinėmis priemonėmis, piešiniais, skaidrėmis, diagramomis, grafikais. Dažnai būna, kad mums pasakojant jų žvilgsnis tarsi „išsifokusuoja“ arba nuklysta į tolį, tuo metu jie mato pasakojamą vaizdą. Manoma, kad apie 60% žmonių yra vizualai (dažniau moterys). Pažinti vizualą nesunku. Jo žodyne dominuoja frazės susijusios su vaizdu: „prieš akis iškyla vaizdas“, „ši situacija turi daug atspalvių“, „matau, kad yra taip ir taip/esi toks ir toks“, „miglotos perspektyvos“, „aš apakęs“, „pažiūrėkim iš kitos pusės“, „man atrodo.“ ir t. t., o taip pat savo kalboje dažnai naudoja žodžius, kurie reprezentuoja vaizdą: paveikslas, blizgesys, vaizduotė, atspindėti, forma, ryškiai, perspektyva, stebėti, iliuzija, spalva, aklas, apžvalga, matyti ir etc.

Audialinis – žmonės kurie girdi, beje girdi labai gerai. Išmano muziką, tonus, pustonius, tembrą, pauzes, kalba raiškiai ir ritmingai, tarsi mėgautųsi savo balsu. Klausydamiesi pašnekovo audialai nusuka akis ir atsuka ausį, tokiu būdu jie nepraleidžia nei vieno balso intonacijos pokyčio. Iš menkiausio virptelėjimo audialas gali „išgirsti“ melą. Žodyne dominuoja garsą reprezentuojantys žodžiai ir frazės: „sklinda kalbos“, „problema apie save mums RĖKIA, o mes negirdime“, „nekelkite balso, aš nekurčias“, „aš jūsų įdėmiai klausau, kalbėkite aiškiai, nemurmėkite“, „nuskambėjo įdomus pasiūlymas“, „man pakuždėjo idėją“, „skamba įdomiai“, „skambinkit visais varpais“, „tiesa sakant“, „spengianti tyla“, girdėti, skambėti, garsas, čaižus, cypiantis, triukšmas, akcentas, etc. Audialai mėgsta garsų harmoniją ir pašaliniai garsai jiems yra stiprus dirgiklis. Mėgstamos melodijos pagalba audialui lengva pakelti nuotaiką.

Kinestetinis – jaukūs ir jausmingi žmonės. Jiems svarbi faktūros harmonija, rūbų ir baldų kokybė bei funkcionalumas. Gyvenimą jie apčiuopia. Bendraudami stovi arčiau, mėgsta pašnekovą liesti, tapšnoti. Kinestetai daug dėmesio skiria savo kūnui, jį puoselėja, neretas užsiima joga. Komfortas – viena svarbiausių sąlygų kinesteto pasitenkinimui gyvenime. Karštose, šaltose, ankštose patalpose kinestetai taps irzlūs ir dirglūs. Kalba lėtai, daro pauzes, judesiai harmoningi ir subalansuoti. Žodyne dominuoja frazės ir žodžiai: „karštas ginčas“, „šiurkštus pasiūlymas“, „atstumiantis tipas“, „apčiuopiamas rezultatas“, „sunkiai dirbu“, „ranka ranką plauna“, „tvirtas pagrindas“, „nemalonūs jausmai“, „niežti rankas“, „kietos derybos“, „minkštas žmogus“, šaltakraujis, bejausmis, nepaslankus, subtilus, beskonis, sultingas, kvapnus, kartus, etc. Kinestetai gestikuliuoja apatinėje kūno dalyje. Kinestetus paperka komfortas ir patogūs daiktai.

Digitalinis – Pasaulis sudarytas iš prasmės. Tuščiažodžiavimas ir patetika jo neveikia. Digitalas supranta logikos kalbą. Nelogiška = nesąmonė. Digitalai mėgsta analizuoti, mąsto kritiškai, todėl dažnai išveda iš pusiausvyros žmones, kuriems pasaulis atrodo labai aiškus stereotipų ir schemų darinys. Digitalai nemėgsta skubotų sprendimų, masto nuosekliai, giliai ir plačiai, linkę į argumentuotą diskusiją, tikrina informaciją, atidžiai pasveria visus „už“ ir „prieš“, nemėgsta klysti. Kalbant su digitalu reikia tinkamai pasiruošti. Svarbiausia kalba – faktų kalba. Tai kas nėra faktas – digitalui atrodo beprasmybė. Manoma, kad digitalai tai perdegę kinestetai, todėl remiasi mąstymu ir faktais, kaip vieninteliu patikimu ir tvirtu gyvenimo pagrindu. Kalbėdami su digitalu turime nepamiršti aukščiau pateiktos informacijos, nes posakį „apčiuopiamą rezultatą“ jis nuginkluos loginiu klausimu „kas yra apčiuopiamas? Palyginus su kuo? Ar galite pateikti skaičiais, procentais“. Kalbėdami apie pokyčius organizacijoje su digitalu surasime bendrus vardiklius greičiau, jei pateiksime pokyčių prasmę ir nubrėžime konkretų tikslą. Pakinkytas į pokyčių procesą digitalo mąstymas padės išvengti skubotų sprendimų ir beprasmių veiksmų. Digitalas galvos ilgiau, bet jo ramstis – sisteminis požiūris ir blaivus, euforija ir būsimų pergalės fanfarų lūkesčiais neužterštas mąstymas atneš konkretų ir pamatuojamą rezultatą. Pats digitalas jausis užtikrintai kuomet bus vadovaujamasi logika ir aiškiomis, be pagrindo nekintančiomis taisyklėmis. Dėkingas digitalas kritiniu mąstymu nupoliruos bet kokį procesą, išgrynindamas esmę ir eliminuodamas šalutinius veiksnius.

Kiekviename mūsų viena iš keturių sistemų dominuoja, tad žinodami iš anksto – sugebėsime lengviau prisitaikyti prie pašnekovo, sklandžiai ir tikslingai bendrauti, susitarti. Ir nesvarbu ar tai bus susipažinimo pokalbis su nauju komandos nariu, ar bendros veiklos, ar pokyčių aptarimas.

ŽMOGAUS CHARAKTERIS

Dar vienas būdas paskirstyti žmones, yra jų charakteris. Charakteris yra viena iš seniausiai pastebėtų ir mėgintų aprašyti asmenybės savybių. Charakteris-tobulesnis psichinis darinys negu tem. . .

. Ekspresyvūs žmonės mėgsta kalbėti garsiai, gestikuliuoti, reikšti jausmus, nutraukti pašnekovą. Santūrus pašnekovas tokį žmogų laikys šiurkščiu ir nesubrendusiu. Tuo tarpu ekspresyvusis santūrią kalbą laikys nesvarbia, nepasitikės žmogumi slepiančiu jausmus. Ekspresyvio šalys – Viduržemio jūros regionas, santūrios – Azija ir germaniška Europa.

Orientacija į reikalus ir orientacija į santykius. Orientacijos į reikalus atveju nereikia išankstinio pristatymo reikalams tvarkyti, orientacijos į santykius atveju reikalus tvarkyti galima pradėti, kai pažįstate reikiamus asmenis arba randate, kas jus jiems pristato – pirmiausia reikia susidraugauti, o nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis verčia partnerius delsti. Norima, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imtumėtės atsakomybės už veiklos sėkmę. Taigi, reikia laiko, kantrybės ir „geležinių kepenų”. Orientuoti į tikslą žmonės vertina tiesią, nesudėtingą kalbą, orientuoti į santykius – netiesioginį, vingrų stilių. Orientacijos į santykius derybininkai žodį „ne” laiko keiksmažodžiu, vietoj to jie sakys: „tai gali būti sunku”, „mums reikia pasigilinti”, tiesiog nutils ir pakeis temą. Jei klausimą užduosite tiesiai, orientuoti į santykius žmonės jausis priversti sutikti, bet niekas nesutrukdys jiems vėliau apsigalvoti. Orientacija į reikalus pasižymi Europa, Amerika, orientacija į santykius – Azija, musulmonų kraštai.

Demokratiniai ir hierarchiniai santykiai. Laisvas bendravimas piktina žmones iš hierarchinių kultūrų, o laisvo bendravimo šalininkai formaliuosius laiko pasipūtusiais ir arogantiškais. Elgtis formaliai reiškia: kreiptis pavarde, pareigomis, laipsniais, iš anksto juos žinoti. Pasakyti: „malonu susipažinti”, „ačiū, kad skyrėte man laiko”; nesėsti, kol jums nepasiūlė; nepradėti kalbėti pirmam. Dėvėti kostiumą, net karšto sezono metu. Pakalbėti apie meną ir muziką. Pasistengti, kad jus pristatytų vyriausias ir įtakingiausias vyras. Aiškiai parodyti savo profesines žinias. Turite žinoti kaip išreikšti pagarbą nepataikaujant: pavyzdžiui, užsiminti, kad jums padarė didelį įspūdį tai, ką skaitėte ir girdėjote apie kompaniją. Pokalbiui pasibaigus nedelsti ir išeiti, išeinant padėkojus už susitikimą. Žemesnes pareigas užimantys žmonės, jauni žmonės ir moterys hierarchinės kultūrose vertinami žemiau. Neformalios šalys – JAV, formalios – Europa, Azija, musulmonų kraštai.

Vienų kultūrų žmonės yra iškalbingesni, mėgsta daug, išraiškingai ir kartais tuščiai kalbėti, kiti orientuoti į tikslą ir eina tiesiai prie jo. Vieni labiau mėgsta formalią bendravimo formą, ir laiko įžeidimu jei neparodai jiems tinkamos pagarbos, kiti tokį bendravimo stilių laiko arogantišku pasipūtimu. Visi esame skirtingi ir turime gerbti kitų žmonių ne tik vertybes, jausmus, tradicijas bet ir kulturinius skirtumus.

IŠVADOS

Kiekvienam žmogui būdingi tam tikri skirtumai, kurie suteikia jam galimybę būti unikalia persona.

Egzistuoja daugybė žmonių skirtumų. Nėra vieningo skirtumų apibrėžimo, kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją ir pateikia savo apibrėžimą.

Nereikia bandyti pateisinti savo įdas ir trūkumus, remiantis asmenybės struktūra. Kiekvienas gali ir turi suprasti, kad nėra tobulas ir samoningai švelninti tamsiąsias charakterio puses. Reikia įsisamoninti savo sugebėjimus ir talentus, juos tobulinti ir nebandyti siekti kitos charakterio struktūros profilio. Tik taip įmanoma visapusiškai atskleisti savo asmenybę ir jos galimybes.

LITERATŪRA

Kas yra introvertas ir ekstrovertas? Psichotropinių savybių duomenys, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://lt.gold-job.info/?p=2831

Savas tarp svetimų: kas per tipas yra ambivertas?, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.alfa.lt/straipsnis/50016306/savas-tarp-svetimu-kas-per-tipas-yra-ambivertas

Temperamentas, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://day.lt/sveikata/temperamentas

Temperamentas – tipai, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: http://ozirio.fire.lt/asmenybes-charakterio-ugdymas/temperamentas-tipai/

Temperamentai ir jų tipai, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://gid.lt/psichologija/temperamentai-ir-ju-tipai-2

,,Tankas”, ,,snaiperis”, ,,granata” ir kiti sunkieji žmonių tipai, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://gamtosgrozioformule.lt/tankas-snaiperis-granata-ir-kiti-sunkieji-zmoniu-tipai/

BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.studijos.lt/siukslynelis/referatas/16048/?page=10

Žmonių tipai pagal NLP, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: http://derybucentras.lt/lt/zmoniu-tipai-pagal-nlp-72

Charakteris, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://mokslai.lt/referatai/sociologija/charakteri-3.html

Charakterių psichologija: narcizas, paranojikas ar., [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.alfa.lt/straipsnis/49973683/charakteriu-psichologija-narcizas-paranojikas-ar

Individualūs ir kultūriniai skirtumai tarp žmonių, [interaktyvus], [žiūrėta 2018m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: http://vetytaametyta.blogas.lt/individualus-ir-kulturiniai-skirtumai-tarp-zmoniu-620.html

Join the Conversation

×
×