ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS
SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Socialinės pedagogikos neakivaizdinių studijų
programa, IV kursas
KURSINIS PROJEKTAS
Atvejo analizė
Praktikos vadovė –
lekt. dr. K. Rūdytė
2012
Atvejo analizė
Dukra Vida (vardas pakeistas), pastebėjusi keistą savo vyresnio amžiaus mamytės Onos (vardas pakeistas) elgesį – nesuprantamą jos užmaršumą, nepateisinamus poelgius – labai susirūpino jos sveikata. Jos mama savo visą gyvenimą dirbo vidurinėje mokykloje. Ona buvo gerbiama mokytoja, kurią mylėjo ir moksleiviai, ir kolegos. Mokykloje dirbti buvo nelengvas darbas, nes darbo krūvis ir nervinė įtampa buvo dideli. Moteris mokykloje dirbo būdama ir pensijinio amžiaus. Bėgant laikui Ona tapo vis labiau nervinga ir pikta. Ji priekaištaudavo dukrai, kad jai mirštant dukra ja nesirūpina. Vida savo mamą prižiūri kiek gali. Ji dirba, todėl darbo metu jos mama likdavo namuose viena, o tai sukeldavo daug įtampos. Vidos mama buvo įsitikinusi, kad duktė jai skiria mažai dėmesio. Ona savo kalba labai dažnai įskaudindavo dukrą, bet Vida stengėsi vis įtikinti mamą, kad ji yra tikrai gerai prižiūrima. Vida buvo įtemptoje situacijoje. Mama dažnai skambinėdavo dukrai į darbą ir prašydavo pareiti į namus, nes ji esą miršta. Parskubėjusi į namus visuomet rasdavo savo mamą gerai besijaučiančią, bet keisčiausia, kad ji tvirtindavo neprisimenanti, kad skambino į darbą. Jei Vida stengdavosi jai ką pasakyti, kodėl ji taip elgėsi, ji imdavo labai pykti. Kartais mama tvirtindavo, kad ji badauja, neturi maisto, o duktė ja nesirūpina. Ona šitais savo pasakymais šokiruodavo dukrą, kadangi jos šaldytuve nuolat buvo maisto, o dukra jai ir gamindavo kiekvieną dieną. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas“? Nuvedusi mamą pas gydytojus sužinojo, kuo susirgo jos mamytė. Tuo metu Vida negalėjau įsisamoninti, kad visi šie įvykiai buvo silpnaprotystės pradžia. Ji neturėjo jokio supratimo apie šią sunkią ligą ir kaip rūpintis šia liga sergančiu asmeniu. Vida labai save kaltindavo už viską kas buvo nutikę. Jautėsi labai blogai. Kartais atrodydavo, kad jos mama tyčia vienaip ar kitaip elgdavosi. Dabar žino, kad mamos elgesį lėmė Alzheimerio liga. Ji nebesistebi, kad mama pasakodavo senas savo gyvenimo istorijas ir negalėdavo prisiminti kas buvo nutikę ryte.
Alzheimeris – tai neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. Tai labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma. Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas (amnezija) – nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu. Vėliau atsirandantis kognityvinių gebėjimų pablogėjimas apima kalbos sritį, sugebėjimą atlikti tikslius judesius, atpažinimą. Ši liga nutraukia ryšius tarp priekinės ir galinės smegenų skilčių bei galūnių sistemos. Dėl to pablogėja su ja artimai susijusi protinė veikla, pvz., apsisprendimas ir planavimas. Galutinė ligos stadija būna 8-12 ligos metus. Šios stadijos metu yra nustatoma ligoniui ryški silpnaprotystė. Intelektualioji ir bendravimo raiška pasireiškia visišku kalbos praradimu. Tokie ligoniai yra visai praradę savitarnos įgūdžius, būna nevalyvi, dažniausiai guli embriono padėtyje. Dažni sąnarių kontraktūros, nesantūrumo pokyčiai ir kita. Taip pat išryškėja primityvūs refleksai – čiupimo, dažnai čiulpia nevalgomus daiktus, burnos raumenys nuolatos juda (Lesauskaitė, 2001).
Kiekvienas šios ligos atvejis yra unikalus ir priklauso nuo to, koks žmogus buvo prieš ligą, jo asmenybės, psichologinės būklės ir gyvenimo būdo. Kiekvienais metai daugėja sergančiųjų Alzheimerio liga. Dažniausiai artimieji kaip ir Ona globojami namuose, šeimos narių, kurie susiduria su praktiniais sunkumais, emocinėmis ir socialinėmis problemomis. Sergančiojo globa neatsiejama nuo nuolat patiriamo streso. Dėl specializuotos pagalbos trūkumo didžiulis slaugos krūvis tenka ligonio artimiesiems. Įprastinė šeimos gyvenimo kelio dalis yra suaugusiųjų vaikų rūpinimasis savo tėvais, todėl dažniausiai rūpinimasis ir senų tėvų priežiūra suaugusiems vaikams nesukelia streso. Alzheimerio liga sergančio asmens globa yra nuolatinis, kasdienis, tiek dieną, tiek naktį trunkantis procesas (Žydžiūnaitė, 2008).
Rūpinimasis Alzheimeriu sergančiu ligoniu ypač jei tai yra vienas iš tėvų, gali būti labai sunki, dideliu pastangų reikalaujanti patirtis. Pirminiai stresoriai atsiranda dėl blogėjančios sergančiojo būklės, netipiško jo elgesio, jie apima ir įvykusį globėjo vaidmenų pokytį. Antriniai stresoriai yra susiję su sergančiojo asmens priežiūros įtaka globėjo gyvenimui – darbe ir šeimoje kylančiais konfliktais, finansiniais sunkumais.
Alzheimerio liga sukelia artimiesiems, prižiūrintiems sergantį asmenį, daug socialinių problemų, kurios, kaip teoriniai ir praktiniai uždaviniai, reikalauja sprendimų. Daubaro (2004) teigimu, šeimos nariai turi būti informuoti apie artimojo prognozę, namų priežiūrą, teisinius veiksnius, globos elgesio pokyčius, slaugytojų darbo pasekmes. Tačiau daugelis nekalba apie paramą ir pagalbą slaugant sergantį asmenį namuose. Čia tampa svarbus šeimos informavimas specifiniais ligą liečiančiais, teisiniais, medicininiais, socialinės pagalbos ir paramos gavimo bei teikimo klausimais.
Pavargę fiziškai ir psichiškai artimieji pradeda keistai elgtis, daro klaidas, tampa užmaršūs, apleidžia darbo reikalus, atsiranda baimė dėl savo pačių sveikatos. Čia labai pastebimas baimės jausmas, pervargimo ir žinių apie Alzhaimerio ligą stokos, rezultatas. Svarbu ligonių artimiesiems teikti kompleksinę socialinę pagalbą, juos konsultuojant ir padedant namuose. Taip pat labai svarbu jiems pasiūlyti profesionalią pagalbą, nes gali kilti artimiesiems psichologinių problemų. Artimieji patiria ligos krūvį, dažnai būna paveikti ligos vaizdo, todėl ir jiems yra reikalinga pagalba bei parama. Globojantiems Alzheimerio liga sergantį asmenį yra labai svarbus artimųjų tarpusavio bendravimas, bandymas išsakyti kylančius jausmus ir taip pat suvaldyti savo jausmus, bendravimas su gydančiais gydytojais bei socialiniais darbuotojais, kurie padėtų suvokti situaciją ir pažvelgti į ją realiai (Bubnys, Steponavičienė, Žydžiūnaitė, 2008).
Sergančio Alzheimerio liga asmens globa turi savo specifiką tai yra kasdieninis ir pastovus, visą parą trunkantis rūpinimasis sergančiuoju (Bubnys, Steponavičienė, Žydžiūnaitė, 2008,). Šeimai yra būtina socialinio darbuotojo pagalba. Socialinis darbuotojas dirbdamas su šeima daro įtaką, kad šeima mėgintų sukurti ir įgyvendinti poreikių tenkinimo planą bei sumažintų iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas turi padėti šeimai, patenkinti šeimos kaip sistemos ir atskirų narių poreikius bei išspręsti šeimos socialinio funkcionavimo problemas. Bendraudamas su šeimos nariais socialinis darbuotojas turėtų nustatyti šeimos narių trūkumus ir stiprybes, prisitaikymo ir įveikimo mechanizmus, reaguojant į ligos sukeltus pokyčius, padėti sukurti ir įgyvendinti šeimos narių poreikių tenkinimo planą ir išspręsti šeimos socialinio funkcionavimo problemas. Taip pat darbuotojui svarbu atsakyti į šeimai iškilusius klausimus, informuojant specifiniais globos klausimais, padėti prisitaikyti prie ligos sukeltų pokyčių, išnaudojant reikiamus šeimos išteklius ir gauti reikiamą pagalbą.
Alzheimerio liga sergančio asmens globos procese šeimos atlieka naujus svarbius vaidmenis valstybei, nes dalinasi su visuomene atsakomybe už asmenis, slaugydamos namuose, tokiu būdu mažindamos su liga susijusius valstybės kaštus. Todėl socialinis darbuotojas turėtų nustatyti artimųjų esamas problemas, kurios gali sukelti problemų prižiūrint sergantį asmenį.
Alzheimerio liga sergančio žmogaus procese reikalinga ne tik socialinio pedagogo teikiama informacija, bet ir specifinės socialinės gerontologinės ir geriatrinės žinios, kurios padeda nukreipti socialinio darbuotojo veiksmus, pagerinti kliento socialinį funkcionavimą.
Problemų sprendimo planas
Lietuvoje nėra išvystyto gydymo ir slaugos institucijų tinklo, slaugos našta tenka ligonio artimieiems. Paslaugas turėtų teikti darbui su Alzheimerio liga sergančiais asmenimis specialiai parengti socialinis darbuotojas ir slaugytojas (Danienė, 2006). Daugelis autorių pabrėžia, kad suteikiama mažai informacijos ir skiriama pagalbos artimiesiems, kurie slaugo namuose serganti Alzhaimerio liga asmenį.
- Šeimos nariai turi mažai informacijos apie Alzheimerio ligą, jos eigą, bei jos padarinius.
- Slaugantieji neturi patirties, kaip reikia elgtis ir reaguoti į sergančiojo pakitusius veiksmus.
- Slaugantiesiems nėra suteikiama psichologinė pagalbą.
- Nėra išvystytas slaugos namų tinklas, kuris palengvintų ligonių priežiūrą
Tikslas ir uždaviniai: tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos apie Alzheimerio ligą bei sergančių asmenų priežiūrą namuose.
Uždaviniai:
- Sukurti informacinį tinklapį, bei pagaminti lankstinuką kuriame būtų pateikta informacija apie Alzhaimerio ligą.
- Apmokyti kuo daugiau socialinių darbuotojų ir slaugytojų, kurie būtų integruoti į šeimas, kurios slaugo Alzheimeriu sergantį ligonį.
- Suorganizuoti seminarus ar mokymus, kuriuos pravestu specialistas, apie sergančiojo Alzheimeriu priežiūrą namuose bei bendravimo ypatumus su sergančiuoju.
- Suorganizuoti užsiėmimus su psichologu, kurių tikslas padėti šeimai įveikti psichologines problemas iškilusias šeimoje slaugant ligonį.
- Individualūs šeimų susitikimai su socialiniu darbuotoju, psichologu ir slaugytojais.
- Šeimų savipagalbos grupės sukūrimas.
Laukiami rezultatai:
- Iš seminarų su specialistais šeimos nariai sužinos apie ligos eiga, bei jos padarinius.
- Seminarai su socialiniu darbuotoju suteiks informacijos artimiesiems, kaip elgtis su sergančiu ligoniu, kur galima kreiptis prireikus teisinės, medicininės ar kitokios pagalbos.
- Susitikimuose su psichologu bus analizuojamos problemomos su kuriomis, susiduria žmonės turintys sergantį Alzheimerio ligą artimąjį.
- Surengti susitikimai su psichologu, kurių metu bus stengiamasi išpręsti kylančias psichologines problemas šeimoje, sukurti šiltą klimatą šeimoje,.
- Apmokyti socialiniai darbuotojai ar slaugytojai dirbs su Azheimerio liga sergančiais asmenimis, suteiks pagalbos namuose prižiūrint sergantįjį.
- Padaryti informaciniai lankstinukai apie Alzheimerio ligą.
Problemų sprendimo žingsniai: seminarai, individualūs pokalbiai, lankstinukai, pranešimai, bendri pokalbiai, mokymai, ligonių priežiūra, konsultacijos.
Resursai : socialiniai darbuotojai, psichologai, socialinių paslaugų centro patalpos kur vyks užsiėmimai, slaugytojai turintys medicininį išsilavinimą, šeimos gydytojai, įranga reikalinga seminarų vedimams.
Refleksija
Siekiama padėti Vidai gerai susipažint su ją ištikusia problema, kaip padėti jos mamai, kuri serga Alzheimerio liga.
Alzheimerio liga – tai sutrikimas dėl kurio nuolat negrįžtamai blogėja smegenų funkcija. Ligos eiga sudaro – pradinė, vidurinė ir galutinė stadijos. Labiausiai trukdantis ligos simptomas yra trumpalaikės atminties praradimas – nedidelis, smulkus užmaršumas, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu, daugiau pasireiškiančiu ligos progresavimu.
Alzheimerio liga sukelia daug socialinių, psichologinių problemų, kurios kelia daug sunkumų slaugant ligonius. Didžiausios problemos su kuriomis susiduria artimieji yra materialinės paramos stoka, trumpalaikė sergančiojo priežiūra namuose, galimybė pasikonsultuoti, medicinos priežiūros organizavimas, pagalbos namuose stoka.
Socialinio darbuotojo vaidmuo labai svarbus artimiesiems turintiems Alzheimerio liga sergančių šeimos narių. Darbuotojas turi konsultuoti iškilusiais teisiniais bei medicininiais klausimais, bet ir padėti šeimai, patenkinti šeimos kaip sistemos ir atskirų narių poreikius ir išspręsti šeimos problemas. Socialiniam darbuotojui labai svarbu įtraukti į ligonio priežiūrą visus šeimos narius, padėti prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės, mokyti kaip elgtis tam tikrose situacijose su ligoniu, visapusiškai palaikyti, paremti, stengtis, kad artimieji ir ligoniai išvengtų socialinės izoliacijos.
Šis darbas yra skirtas Vidai ir jos mamai Onai bei kitiems Alzheimerio liga sergančių asmenų šeimos nariams, kurie slaugo sergančiuosius namuose. Jo tikslas palengvinti šeimos nariams ligonio priežiūrą teikiant informaciją apie ligą, konsultuoti su liga susijusiais klausimais, taip pat teikti trumpalaikę priežiūrą namuose.
LITERATŪRA
- 1. Daubaras, G. (2004). Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose. Vilnius:Charibdė
- Lesauskaitė, V. (2001). Pagyvenusių žmonių slauga. Universiteto vadovelis. Kaunas: Kauno medicinos universiteto spaudos ir leidybos centro leidykla.
- Žydžiūnaitė, V., Stepanavičienė, R., Bubnys, R. (2008). Artimųjų išgyvenimai prižiūrint Alzheimerio liga sergantį asmenį: socialinio darbo kontekstas: mokslo studija. Šiauliai : Šiaulių kolegijos leidybos centras