Individualios planavimo galimybės

TURINYS:

Įvadas..............................3
1. Planuota veikla..............................4
2. Įvykių vertinimas..............................5
3. Įvykių analizė..............................5
Išvados..............................8
Literatūros sąrašas..............................9ĮVADAS
Asmenybė yra sudėtingas psichinis reiškinys, sulaukiantis tiek įvairių antikos mąstytojų, tiek vėlesnių amžių psichologų bei kitų mokslininkų dėmesio. Kiekvienas mūsų elgiamės pagal tam tikras savo ar kitų sukurtas taisykles. Man patiko posakis, kad jei gyvenimo neplanuoji tu pats kaip nori, gyvenimas už tave susiplanuoja pats, kaip jam reikia.

Šiame savarankiškame darbe aš bandysiu apibrėžti individualios planavimo galimybės svarbą, poveikį, rezultatą planuojant savo veiklą iš anksto, nusistatyti atlikti po 2 skirtingus veiksmus penkias dienas iš eilės, išanalizuoti vertybes, paasekmes, savo nuostatas, palyginti jas su teorija.

Bandysiu išvengti įvairių galimų trukdžių, įvykdyti nusistatytą planą įvykdyti užduotis, ugdyti dar labiau savyje racionalų mąstymą, pažinti save labiau.1. Planuota veikla
Šiam darbui atlikti aš planavau penkias dienas iš eilės po du darbus. Pirmąją dieną mano tikslas buvo perskaityti tos dienos verslo žinias bei susitikti su drauge vakarienės. Šioms veikloms reikėjo šiek tiek disciplinos, tačiau taip pat susitikimas priklausė ir nuo aplinkinių sąlygų – draugės dienotvarkės, planų. Tai galėtų sutrukdyti planuojamai veiklai.
Antrąją dieną maano planas buvo susitarti su reklamos vadybininku dėl papildomo darbo ir nusipirkti naujus batus. Šios veiklos tiesiogiai priklauso nuo išorinių veiksnių, informacijos, ar vis dar ieškomas reklamos vadybininkas, papildomų žinių apie kainas parduotuvėse.
Trečiosios mano planuotos dienos tikslas buvo labiau disciplinuoti sa

ave mokymosi aspektu. Užsibrėžiau sau perskaityti penkis naujos knygos skyrius bei išspręsti 10 tiesinės algebros ir statistikos uždavinių. Knygą skaityti buvo sudėtinga tik tiek, kiek tai reikalavo mano dėmesio sukaupimo, o uždavinių sprendimams prireikė papildomų žinių, kad jie būtų išspręsti.
Ketvirtąją dieną numačiau ėjimą į sporto salę pasportuoti, kadangi man yra svarbu sveika gyvensena, sportas, ir taip pat atrašyti iš karto į visus elektroninius laiškus, kuriuos gausiu. Apsidraudžiant, kad jei negausiu nė vieno naujo laiško, atsakysiu į dar neatsakytas žinutes. Ėjimas į sporto salę turėjo priklausyti ne tik nuo įpročio, tačiau ir nuo vidinės savijautos, noro ir nuotaikos. Šį veiksmą įtakojo vėlgi išorinis veiksnys – tai finansinės galimybės bei situacija namuose, ar galėsiu sau praleisti popietę.
Paskutinę dieną suplanavau nueiti pas gydytoją, jeigu vis dar turėsiu temperatūros, irr pagaminti vakarienę. Apsilankymas pas gydytoją pareikalaus vidinių veiksnių, jų įtakos – mano sveikatos būklės, o vakarienės ruošimas – papildomai pastangų, kadangi aš pati ne per labiausiai mėgstu gaminti valgyti.2. Įvykių vertinimas
Beveik visus šiuos iš anksto suplanuotus veiksmus įvykdžiau daugiau ar mažiau, tačiau pasitenkinimą jutau optimaliausią iš gautų rezultatų. Pirmąją dieną pavyko perskaityti žinias bei pavakarieniauti su drauge, antrąją – tiesiogiai neįvykdžiau nusistatytų planų, nepavyko susitarti dėl papildomo darbo ir nenusipirkau batų, tačiau tai įvyko, kadangi daugiau sužinojau apie firmą ir jau nebenorėjau jo
oje dirbti, nedomino papildomas darbas bei manęs netenkino esantis avalynės pasirinkimas Kaune. Džiaugiausi neįvykdžiusi šių punktų priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos. Pastarosiose situacijose rėmiausi kokybės veiksniu, kas man bus geriau, bei naudingumo veiksniu – kas naudingiau. Veikla nebuvo įvykdyta, nors man atnešė didesnę naudą, pasitenkinimą, nei, kad ji būtų įvykdyta.
Trečią dieną įvykdžiau pirmą užduotį, bet ne iki galo pavyko įvykdyti antrąją – ne visus uždavinius išsprendžiau. Šis rezultatas manęs netenkino, nors aš to atlikti negalėjau dėl žinių stokos. Bet kuriuo atveju tai bus gera patirtis naujų žinių įgijime, tolesniame tobulėjime. Ketvirtosios dienos įvykiai taip pat buvo įvykdyti, tik penktąją dieną pas gydytoją eiti neteko, kadangi neturėjau temperatūros. Vėlgi vakarienės ruošimas buvo daugiau pastangų kainavęs veiksmas, bet taip pat ir padėjęs disciplinuoti save.3. Įvykių analizė
Peržvelgiant visus planuotus veiksmus, galėčiau suskirstyti juos į elgesio, disciplinos, mokymosi bei rūpinimosi santykiais su kitais (draugais ir kt.) veiksmus. Man, asmeniškai, visų šių veiksmų atlikimas yra svarbus. Norėčiau savyje dar labiau išsiugdyti punktualumą (laiškus atrašyti nedelsiant), disciplinuotumą (pastovus vaikščiojimas į sporto klubą) bei rūpinimąsi naujų žinių įgijimu, tam tikra prasme – disciplinuotumu mokslo srityje.
Taigi taip ir norėčiau išskirti, sugrupuoti planuotus veiksmus: disciplina (punktualumas), mokymasis, rūpinimasis savimi, kitais (santykiais su kitais). Tai – svarbios mano gyvenimo sritys, kaip ir daugelio mūsų, mano ma
anymu. Šis planavimas padėjo man pamatyti, kad šių savybių man reikia siekti, tačiau taip pat padėjo suprasti, kad tai yra įmanoma ir man patinka. Tai, kad esu siekiu disciplinos, padėjo atlikti to reikalaujančius veiksmus. Analizuodama įvykius bei savo elgesį, galiu pastebėti, kad, rūpintis savimi, sveikata bei gera savijauta, man vertėtų labiau pasistengti. Neįvykdžiau punktų, susijusių su šita sritimi. Norėčiau išsiugdyti ir šią savybę laikui bėgant, kadangi ji taps vis svarbesnė.
Bendroje analizėje noriu išskirti, kad iš viso įvykdžiau 5 veiksmus iš dešimties pilnai ir penkių neįvykdžiau (pusės jų). Tai buvo: nesusitariau dėl papildomo darbo, nenusipirkau batų, ne visus matematinius uždavinius išsprendžiau, nenuėjau sportuoti bei neapsilankiau poliklinikoje pas gydytoją. Džiaugiuosi tuo, kad, bet kuriuo atveju, kaip jau minėjau ankščiau, net tų neįvykdytų užduočių pasekmėje, man asmeninė nauda buvo daugiau ar mažiau maksimali. Neįvykdyti veiksmai parodo, kad aš nesu pakankamai užsispyrusi, jog išspręsčiau iki galo uždavinius, net jei dar nežinau tam tikrų formulių, veiksmų, nesu iki galo disciplinuota – nepakankamai rūpinuosi savo sveikata, gera savijauta.
Tačiau taip pat trukdė atlikti kai kurias veiklas ir išorinės sąlygos: pasirinkimo stoka, reikėjo padėti mamai vietoje to, kad galėčiau eiti į sporto klubą. Pradžioje planuojant man atrodė labai svarbu iš anksto suplanuoti, kada reikia atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau eigoje ta
ai atrodė nebe taip prasminga ir būtina. Taip pat aklas laikymasis plano neatneša maksimalaus pasitenkinimo, naudos, kaip atrodė iš pradžių, kad galėtų atnešti.
Atlikus šį tyrimą, taip pat galiu pastebėti, jog, kaip ir A. Moslow teigia savo tirtų poreikių hierarchijoje, visų pirma buvo poreikis atsakyti į esminius fizinius poreikius, jų tenkinimo sutrukdymas lėmė neįvykdytus kitus, gilesnius – sielinius veiksmus, kaip antai papildomas darbas, susitikimas su drauge ir panašiai. Šie poreikiai tampa svarbūs, kai nelieka išlikimo klausimų, saugumo (visų pirma fizinio) patenkinimo spragos.
Išorinės – vidinės kontrolės teorija paaiškina savęs disciplinavimo reiškinį, atlikimą tam tikrų veiksmų, net jeigu jie mums ir nėra patys mieliausi. Čia svarbus pirmenybės teikimas svarbesniems dalykams.
Po šio tiriamojo darbo, galiu pastebėti, tos vertybės, išryškėjusios kaip esminės yra vienos tų, kurioms norėčiau suteikti daugiau vietos savo gyvenime. Tačiau jų būtų tikrai daug daugiau. Man taip pat labai svarbu yra sąžiningumas, palaikymas iš aplinkinių pusės, sugebėjimas atlikti tam tikrus darbus kuo kruopščiau, geriau. Taip pat kūryba. Gaila, bet šių savybių panaudoti, ištirti neteko.
Kiekvieną kartą, vis įveikiant tam tikrus trukdžius, tarkim, skaitant knygą vietoje daug malonesnio pasisėdėjimo prie televizoriaus, vėliau apima didesnis džiaugsmas, jėgos, atsiradusios iš plano įvykdymo. Aš savyje atradau, kad galiu planuoti bei įvykdyti planą, dar daugiau, galiu juo manipuliuoti šiek tiek, atsižvelgiant į situaciją, mąstant racionaliai, renkantis, ką rinktis yra geriau, priklausomai nuo aplinkybių (nepirkti batų vien todėl, kad jų labai reiktų, tačiau atsižvelgiant ir į kokybę, kainą, galimybes, galbūt net važiuojant jų pirkti į kitą miestą ir gauti daug didesnę asmeninę naudą, nei, kad ją gaučiau, pirkdama iš karto, neatsižvelgiant į aplinkybes, .didesnę naudą). Džiaugiuosi galimybe rinktis, kas geriau, naudingiau.
Būtent šios (bei kitos) nuostatos ir yra rodiklis, pagal kurį aš vertinu save, savo gyvenimo kokybę. Mano manymu, nėra svarbiausia elgtis išpildant sausai tik tam tikras taisykles, nuostatas, pagal kurias „visi“ turėtų elgtis, svarbiausia, kad žmogus pats gerai jaustųsi savo vidumi, siektų savo gyvenimo tikslo kartu siekdamas ir atskirai mažų tikslų pakeliui. Tokios savybės, kaip sąžiningumas, kruopštumas, disciplinuotumas, juo labiau apsiskaitymas, išsimokslinimas – savybės, kurias galima įgyti palaipsniui – yra raktai, pasiekti savo tikslą. Be jų vargiai bus įgyvendinta net pati gražiausia gyvenimo vizija, bus atsakyti aukštesni poreikiai, troškimai. Šios vertybės ir yra tos tikrosios, kuriomis, mano manymu, norėčiau remtis visą savo gyvenimą, jas puoselėti bei jų siekti.

IŠVADOS

Šiuo savo darbu aš planavau savo veiklą penkių dienų laikotarpyje. Pasiekiau tik pusę plano, t.y. įvykdžiau tik pusę iš anksto suplanuotų veiksmų, tačiau tai labiausiai įtakojo išoriniai veiksniai, kitų žmonių planai, jų negalėjimas susitikti. Taip pat ir vidiniai veiksniai turėjo įtakos. Pavyzdžiui, sveikatos būklė, vidinė savijauta. Čia išryškėja A. Moslow išskirta poreikių hierarchija, jų svarbumas.
Taigi, šio darbo pabaigoje galiu pasakyti, jog išmokau labiau planuoti, gilintis į save, stebėti savo planus, dienotvarkę, laiką. Tai, manau, yra labai svarbu, nes kai tik moki kontroliuoti savo laiką, gali jį skirti svarbiausiems dalykams gyvenime, pastebėti smulkmenas, nes juk iš daug smulkmenų ir susideda pilnas gyvenimo vaizdas.
Taip pat supratau, jog man dar reikia mokytis disciplinos, daugiau laiko skirti rūpinimuisi kitais bei savimi, skirti daug daugiau laiko santykių su kitais puoselėjimui, palaikymui.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Paskaitų konspektai
2. J. Almonaitienė ir kt. „Bendravimo psichologija“, KTU psichologijos katedra, 2001.

Leave a Comment