TURINYS
Įvadas ……………………………………………………………….3
Idealus partneris, jo priešingybė ir “aš” …………………………5Eksperimentinis tyrimas …………………………………………5Eksperimento rezultatai ir jų analizė ……………………………6Psichologinių metodų taikymas ir analizavimas ………………..9Bendravimo kalba ir žodynas ………………………………….10 Išvados ……………………………………………………………..12 Naudota literatūra ………………………………………………….13
ĮVADAS
Koks partneris mus visiškai patenkintų, kad mes jaustumėmės laimingi,mylimi ir saugūs? Kaip mūsų pačių būdo savybės įtakoja idealaus partnerioįsivaizdavimą ir pasirinkimą? Ir iš viso, ką reiškia idealus partneris?Idealybė – tai objektyvaus pasaulio subjektyvus atspindys žmogaus sąmonėje,realybės priešybė, t.y. tobulybė, tai kas atitinka idealą.O partnerį messuprantame kaip dviejų arba grupės žmonių bendro darbo, veiksmo dalyvį, tai– bendrininkas, kompanionas. Bet ar visa tai jau paaiškina mūsų norąsuprasti šios temos naudingumą ir jos svarbą mūsų gyvenime? Tikeksperimentų, psichologinių metodų ir testų pagalba mes galime tyrinėtisavo ir kitų problemas ir dilemas. Asmenybės psichologija glaudžiaisusijusi bendravimo psichologija – abi tiria žmogaus psichiką, būdo,mąstymo, elgsenos, bendravimo ypatybes. Esminę vietą bendravimo psichologijoje užima simpatijų fenomenostudijavimas. Priežastys, kurios lemia simpatijų ir antipatijų atsiradimą;faktoriai, lemiantys bendravimo partnerio pasirinkimą; patinkančių iratstumiančių savybių sąveikavimas, renkantis idealų partnerį – tai visaeilė problemų, kurias nagrinėja viso pasaulio psichologai. Visų šiųproblemų studijavimas sukaupė nemažą empyrinę, t. y. paremtą patyrimu,medžiagą apie žmonių tarpusavio santykių suvokimą ir potraukį vienas kitam.Eksperimentinių tyrimų dėka randama gana daug kintančių kriterijų,įtakojančių teigiamą ar neigiamą požiūrį į vienas ar kitas partneriosavybes, pavyzdžiui, į išorinį patrauklumą, intelekto lygį, partneriomokėjimą bendrauti. Buvo nustatyta, kad kito žmogaus savybių įvertinimaspriklauso nuo to, ar testuojamasis žmogus ir tas žmogus, kurį jis vertins,priklauso tai pačiai bendravimo grupei ar priešingai. Kai abu žmonėspriklauso tai pačiai grupei, tuo atveju galimas tarpusavio bendravimas ar
bendradarbiavimas, priešingu atveju – pirmame plane įsiveržia personažo“savęs” įvertinimas, perdėtas savęs idealizavimas. Didelė dalis dabų yra skirta subjekto ir jo partnerio asmeniniųsavybių sutapimo arba nesutapimo išstudijavimui. Tačiau eksperimentiniaityrimai parodė, kad šiuo klausimu nėra vienareikšmės nuomonės. Vienuosedarbuose įrodinėjama, kad simpatijų atsiradimui būtinai turi būti subjektoir objekto tarpusavio sutapimas, tuo tarpu kituose – konstatuojama tezėapie “priešingybių sutapimą”. Kiek žmonių – tiek ir nuomonių, kiek darbų –tiek įvairiausių tezių ir įrodinėjimų atsiranda. A.J. Gozmanas išvedė labiau diferencijuotą hipotezę. Jis teigė, kadidealaus bendravimo partnerio pasirinkimas, naudojant sutapimo principą,charakteringas žmonėms, kurie siekia psichologinio saugumo, o papildymoprincipas būdingas labiau savimi pasitikintiems žmonėms, kurie jaučiasimpatiją į save nepanašiems žmonėms, tuo tarpu stengdamiesi nenuvertintiir savo gerųjų savybių. Šis nagrinėjamasis modelis, – kai vienas žmogus labai panašus į kitą,ir, atvirkščiai, kai vienas su kitu visiškai skirtingi – gali būtinaudojamas nagrinėti ne tik idealaus partnerio įsivaizdavimą, bet darskirtas ir vidiniam dialogui analizuoti. Tai rodo, kad asmeninių savybiųįtaka idealaus partnerio įsivaizdavimui, t.y. nagrinėjamoji tema, galipadėti suvokti ir analizuoti kitas bendravimo psichologijos temas. Galipadėti suprasti, pavyzdžiui, tokius klausimus : ar man skirtas šispartneris, kokie panašumai tarp mano idealaus ir realaus partnerio, aš irmano idealas ir pan. Visa tai lemia nagrinėjamos temos perspektyvumą.IDEALUS PARTNERIS, JO PRIEŠINGYBĖ IR “AŠ”
Kaip pažinti kitus, nepažįstant savojo “aš” ? Tai praktiškaineįmanoma, nes “aš” ir “kiti” – tarsi viena grandis, kurią jungiadraugystė, meilė ir darbas. Taigi gana įdomu būtų šią problemą panagrinėtikognityviu, t.y. pažintiniu, požiūriu. Tai reiškia, kad teigiamų irneigiamų žmogaus savybių derinimas tarpusavyje, jų analizavimas turi būti
plėtojamas atsižvelgiant į aplinkinius. Pažinimą reikia pradėti nuo “savęs”ir turėti omenyje, kad “mes” nesame vieni. Psichologai mano, kad subjektoypatybių studijavimas, t.y. plėtojamos bendravimo teorijos pagrindas, yrasavęs ir kitų pažinimo procesas. Supratimas apie bendravimą formuojasikonkretaus žmogaus individualios patirties apie bendravimą, vertingosorientacijos ir informacijos, temperamento ypatumų ir žmogaus asmeniniųbruožų dėka. Visa tai aprėpia žmogaus supratimą apie skirtingas roles,atsirandančias bendravime, apie tų rolių skirstymą, priimtinų metodųtaikymą ir pagaliau apie žmonių bendravimo tikslą ir prasmę. Taigi taileidžia formuluoti vienokius ar kitokius būdus, priklausančius nuo vienokiųar kitokių žmogaus ypatybių, ir formuoti tarpasmeninių santykių modelį. Tokiame modelyje esminę vietą užima idealaus partnerio būdas ir jopriešingybė. Priešingybė – tai visiškai sugriautas idealo stereotipas. Kaipjis apibūdinamas? Tai atstumiantis, vengiamas personažas, toks su kuriuovisiškai nesiseka bendrauti, kai bendravimas “tapomas” vien neigiamaistonais. Didelę reikšmę turi ir savasis “aš”, kuris apibūdina subjektosavybes, pagal kurias pasirenkamas bendravimo partneris. Taigi šio tyrimotikslas ir buvo išstudijuoti galimus “santykinio” trikampio, kurį sudaroidealus partneris, jo priešingybė ir “aš”, būdus.EKSPERIMENTINIS TYRIMAS
Grupinio skirstymo analizė buvo pasirinkta matematiniam rezultatųapdorojimui, t.y. kad lengviau būtų galima ištirti galutinius duomenis irsuskirstyti į grupes. Pasirinkta metodika buvo paremta jau numatytų,konkretizuotų objektų ištyrimu, t.y. tas tipų išskyrimas buvo susijęs sujau minėtais trimis “santykinio” trikampio segmentais. Eksperimento, kuriuobuvo nagrinėjamas supratimas apie žmones, jų partnerius ir bendravimą,pagrindą sudarė pateiktų būdvardžių įvertinimas. Visų pirma, šių būdvardžiųsupratimas neturi būti susijęs su konkrečiais veiksmais ar poelgiais,kadangi kiekvieną poelgį mes “šališku žvilgsniu” įvertiname skirtingai,t.y. toje pačioje situacijoje vieną kartą žmogus gali būti, pavyzdžiui,
drąsus, o kitą kartą – neatsakingas, neryžtingas ar panašiai. Antra vertus,šie būdvardžiai turi apibūdinti asmenybę iš emociškai vertinamos pusės, one turint galvoje kasdieninius procesus ar daiktus. Norima išstudijuotikokios žmonių savybės yra vertinamos, o kokios – atstumiančios,nepriimtinos.Buvo sudaryta 20 bipolinių skalių:
1. Gilus – seklus 11. Kietas – švelnus 2. Žemas – kilnus 12. Tuščias – turtingas 3. Sunkus – lengvas 13. Karštas – šaltakraujiškas 4. Atviras – uždaras 14. Pastebimas – nepastebimas 5. Šviesus – tamsus 15. Blankus – ryškus 6. Šiltas – šaltas 16. Platus – siauras 7. Tolimas – artimas 17. Greitas – lėtas 8. Švarus – purvinas 18. Tylus – garsus 9. Šiurkštus – minkštas 19. Tvirtas – lengvasvoris 10. Didelis – mažas 20. Sugadintas – šviežias
Eksperimente dalyvavo 115 žmonių ( 70 vyrų ir 45 moterys ) su aukštuoju išsilavinimu, kurių amžius buvo nuo 28 iki 44 metų. Šio eksperimento dalyviams reikėjo apibūdinti idealų partnerį. Pagal duotas skales jiems reikėjo įvertinti savo supratimą: kas yra “draugas”? Šis įvertinimas turėjo būti atliekamas neturint omenyje konkretaus žmogaus, o būtent kaip įsivaizduojate tikrą draugą. Vyko norimo, savo vaizduotėje sukurto idealaus draugo paveikslo kūrimas. Tyrime dalyvavę žmonės analogiškai turėjo apibūdinti “priešą” – “draugo” priešingybę. T.y. koks asmuo jiems nepatinka, sukelia neigiamas emocijas, veda į neviltį, “griauna” jo gyvenimą, kurio nenorėtų matyti šalia savęs ir pan. Ir ypač svarbu buvo tai, kad savasis “aš” – tai realus “aš”, o ne tas, kuriuo Jūs norėtumėte būti, ir ne tas, kurį Jus mato ir apibūdina kiti. Negalima išsigalvoti savojo “aš” personažo ar vertinti jį taip, kaip apie “jį” kalba žmonės. T.y. reikia būti pačiu savimi.
EKSPERIMENTO REZULTATAI
Buvo nuspręsta dalyvius suskirstyti į grupes, kurių “draugo”, “priešo” ir “aš” įvertinimai buvo vienodi. Kitaip tariant, buvo ieškoma panašių atsakymų blokų apie pateiktų konstrukcijų ( “santykinio trikampio” ) suvokimą ir įvertinimą. Reikėjo rasti tokius
eksperimento dalyvius, kurių supratimas apie “draugą”, “priešą” ir “aš” yra vienodas. Visi gauti rezultatai buvo klasifikuojami dvejopai. Apdorojant rezultatus pirmąja linkme, buvo išskirtos 6 koordinacijos, t.y. 6 skirstymai į grupes: ( pirma grupė – “aš” ir “draugas” atsakymų skaičiaus sutapimas, ( antra – “aš” ir “priešas” atsakymų skaičiaus sutapimas, ( trečia – “draugas” ir “priešas” atsakymų skaičiaussutapimas, ( ketvirta – absoliutus “aš” ir “draugas” įvertinimo dydis( apskaičiuojamas pagal speciallią formulę ), ( penkta – absoliutus “aš” ir “priešas” įvertinimo dydis, ( šešta – absoliutus “draugas” ir “priešas” įvertinimodydis. Be 6-mačio įvertinimo, buvo atliktas ir 40-matis. Čia buvo tyrinėjamitų objektų (“draugas”, “priešas”, “aš”) santykiai, bet kitokiu būdu, t.y.jie buvo suporuoti taip – “draugas” ir “aš”, “priešas” ir “aš”. Tokiu būdu,“draugo” ir “priešo” charakteristikos buvo glaudžiai susijusios su savęsįvertinimu, t.y. draugo ir priešo nagrinėjimas tarsi buvo apžvelgtas persavęs paties įvertinimo prizmę. “Aš” – “draugas”, “aš” – “priešas”, reiškia“aš” – tai “draugas” ir “priešas” kartu. Dėl rezultatų patikimumo, po pusės metų vėl buvo atliktas tas patseksperimentas, kuris parodė, kad tyrimo dalyviai yra stabilios asmeninėsnuomonės ( rezultatai pakito tik 8% ). Visais būdais apdoroti rezultatairodo, kad negalima išskirti atskirų “draugo”, “priešo” ir savojo “aš”blokų. Įsivaizduojamo idealaus partnerio apibūdinimui įtakos turi nekonkretūs, žmogaus ypatybes apibūdinantys, junginiai, o “gerųjų” ir“blogųjų” žmogaus savybių išskyrimas. Skirstymas į stambesnes grupes pagalpateiktus duomenis buvo daromas atsižvelgiant į du parametrus – pagal “aš”ir “draugo” įvertinimo laipsnio artumą ir pagal “draugo” ir “priešo”įvertinimo laipsnį. Taigi buvo išskirtos trys eksperimento dalyvių grupės: ❑ Į pirmąją grupę įeina dalyviai, kurių labai didelis panašumas tarp “draugo” ir “aš” įvertinimo ir labai skiriasi “draugo” ir “priešo” įvertinimas. ❑ Antrajai grupei priskiriami tie dalyviai, kurių “aš” ir “draugas” įvertinimas turi vidutinę reikšmę ir nedidelis “draugo” ir “priešo” įvertinimo panašumas ( žinoma, ne toks mažas kaip pirmoje grupėje ). ❑ Trečiojoje grupėje – eksperimentuojamieji su artimu visų trijų, t.y. “draugo”, “priešo” ir “aš” įvertinimu. Be to, pasirodė, kad kai kurios bipolinės ( visiškų priešingybių )vertinimo skalės tapo vienpolinėmis, tai yra, didelė dauguma eksperimentedalyvavusių žmonių panaudojo tik vieną skalės polių, ir šis vienpolisvertinimas kiekvienoje grupėje buvo skirtingas. Vienpolė skalė labiausiaibuvo naudojama “draugo” supratimui aprašyti. Beveik visi eksperimentodalyviai panaudojo tokias “draugo” įvertinimo charakteristikas: “gilus”,“kilnus”, “šviesus”, “švarus”, “artimas”. “Turtingas”, “ryškus”, “platus”,“tvirtas”, “šviežias” – šiuos “draugo” apibūdinimus panaudojo daugiau kaip95% dalyvių. Visi eksperimentuojamieji panaudojo tą pačią “aš”charakteristiką – “turtingas”, o 90% panaudojo tris vienodus apibūdinimus –“gilus”, “kilnus”, “švarus”. Šešiomis vienpolėmis skalėmis 90% dalyviųapibūdino “priešą” – “žemas”, “tamsus”, “šaltas”, “tolimas”, “purvinas”,“sugadintas”. Tokios skalės gali būti vertinamos kaip du skirtingi gėrio irblogio poliai. “Gerųjų” savybių nestinga “draugo” aprašyme, jo paveikslas“tapomas” šviesiomis, “dūšiai artimomis” spalvomis. Tuo tarpu “priešas” –tai blogio įsikūnijimas, antipatiškas herojus. Žvelgiant į tai giliau,galime atlikti kokybinę analizę, ir apžvelgti eksperimento dalyvių išskirtųgrupių ypatumus. Pirmoji grupė pasižymi tuo, kad vienodai įvertina sąvokas “draugas” ir“aš”. Kai kurie individai mano, kas “draugas” pasižymi labiauišraiškingesnėmis, ryškesnėmis charakterio savybėmis nei “aš”. Tie dalyviai“draugą” apibūdino kaip “aš idealas”. Tai reiškia, kad jei tu atitinki“draugui” priskirtinus bruožus, tai tavo “draugas” yra tavojoįsivaizduojamojo “aš” idealas. Pagal šios grupės rezultatus galima sakyti,kad bet kuriuo atveju “priešas” visiškai priešingas “draugui”. Visa taiapibendrinus, galima teigti apie neišskiriamą sąvokų “draugas” ir “aš”supratimą, apie visišką jų įdentiškumą. Jie sudaro tam tikrą vieningąsistemą, o “priešas” čia jiems tarsi priešpastatomas. Antrojoje grupėje “draugas” ir “aš” yra tarsi pora, kuri papildovienas kitą ( pavyzdžiui, abu jie yra “gilios”, “ryškios”, “plačios”asmenybės, bet draugas yra “minkštas” ir “tylus”, o save žmogus įvertinakaip “šiurkštų” ir “garsų”). Tai tarsi vienas kito kompensavimas, kai vienosubjekto pliusai atsveria kito trūkumus, ir gaunama lygiavertė draugystė.Šioje grupėje požiūris į “priešą” ir jo įvertinimas turi du variantus,kurie priklauso nuo savojo “aš” būdo: • II a. grupė : “aš” yra silpnas ir paklusnus, tai tada “priešas” suvokiamas kaip “apsimetinėjantis draugas” ir turi kai kurias savybes, kurios priklauso “draugui”; • II b. grupė : žmogui su stipriomis, lyderiui būdingomis charakteristikomis, “priešas” būna konkurentas, kuriam būdingi tokie pat, ar netgi dar didesni sekmės šansai prieš silpną ir pasyvų draugą, todėl savojo “aš” savybės dalinai sutampa su “priešui” priskirtomis savybėmis. Tokiu atveju, šiai grupei priskiriami tie eksperimento dalyviai, kurie “priešo” paveikslą priešpastato “draugui” ir savajam “aš” arba sutapatina “priešą” su “draugu” ar savuoju “aš”. Trečioji grupė pasižymi gautų eksperimentinių rezultatų įvertinimųsusimaišymu – kiekvienas iš trijų vertinamųjų objektų ( “draugas”,“priešas” ir “aš” ) turi labai daug bendro su kitais dviem. Šiuo atveju,trečioji grupė ypatinga tuo, kad neturi stabilių teigiamų ar neigiamųvertinimo kriterijų ir pasižymi tam tikru pateiktų žmogaus savybiųįvertinimo rezultatų išsibarstymu. Taigi galima teigti, kad vieniems žmonėms “draugas” – tai sekimas juo,jo pamėgdžiojimas, pavyzdys, o “priešas” – “velnio išpera”; kitiems“draugas” – tai bendražygis, o “priešas” – vertingas priešininkas(varžovas); tretiems “draugas” yra patikimas kompanionas, o “priešas” –“melo draugas”, žmogus, kuris apsimetinėja. Ir pagaliau yra žmonių, kuriemssavita gyvenimiška patirtis neleidžia suformuluoti kokius nors principiniusskirtumus tarp draugo, priešo ir paties savęs. Labai svarbus yra tasfaktas, kad kiekvieno iš trijų objektų įvertinimas priklauso nuo kitųdviejų, t.y. sudaromi atitinkami blokai – “aš” ir “draugas”, “aš” ir“priešas”, “draugas” ir “priešas”. Žmogus pats, o ne kas kitas lygina save( žinoma ne tiesiogiai ) su “santykinio” trikampio atskirais elementais.Kitaip tariant, asmeninių savybių įtaka, bet kurio žmogaus charakteristikaiįvertinti, apsprendžiama trimis subjektais – “aš”, “draugas” ir “priešas”.Tai reiškia, kad partneris, kas jis bebūtų “priešas” ar “draugas”, yraglaudžiai susijęs su subjekto “aš”.PSICHOLOGINIŲ METODŲ TAIKYMAS IR ANALIZAVIMAS
Išskirtosios eksperimentuojamųjų grupės buvo papildomai ištirtostradicinių psichologinių metodų pagalba. Tai yra 16 faktorių (veiksnių,klausimų) Kettlerio testas, savęs įvertinimo metodika ir savitvardos(savikontrolės) laipsnio nustatymo metodika. Šių metodų pasirinkimassąlygojamas tuo, kad asmeninės savybės, tiriamos tais testais, lemia žmoniųbendravimo ypatumus ir tiriamojo objekto santykius su jį supančiaisžmonėmis. Kettlerio testas žmogų charakterizuoja kompleksiškai, t.y.apimant visą grupę reiškinių, procesų. Toks asmenybės daugiafaktorinisanalizavimas leidžia nuspręsti svarbiausius bendravimo ypatumus. Savęsįvertinimo metodika apsprendžiami tiesioginiai santykiai tarp subjekto iržmonių su įvairiomis charakterio savybėmis. Internalizacija ( t.y.socialinės grupės pažiūrų , normų, vertybių perėmimas, laikymas savomis )priklauso nuo to, kokią poziciją žmogus stengiasi užimti bendravime, ką jisprisiima sau ir ko reikalauja iš bendravimo partnerio. Pagal psichologinius metodus: Pirmąjai grupei charakteringa – pasitikėjimas savimi, vidinėsavitvarda, perėjimas nuo išorinių prie vidinių arba protinių veiksmų,vidinio veiklos plano formavimas. Tačiau šioje grupėje yra žmonių kuriemstrūksta vidinio konfliktingumo, sąmoningo elgesio normų. Taip pat yražmonių, kuriems būdinga meilė naujovėms, pasikeitimams, noras iš dalies
pakeisti savąjį “aš”. Kiti pasižymi optimizmo trūkumu ir paprastumotikrovėje suvokimu. Taigi toje pačioje grupėje galima išskirti dar daugįvairiapusiškai mąstančių ir bendraujančių žmonių. Antroji grupė, pagal psichologinių metodų rezultatus, išsiskiriakaltės jausmo lengvu prasiskverbimu, polinkiu į pokyčius. Tuo tarpu iršioje grupėje esama įvairių žmonių: vieniems būdinga neigiama aplinkiniųreakcija į jų veiksmus, kitiems – nepasitenkinimas poreikiais irsavikontrolės stoka. Trečioji grupė išsiskiria savo ir kitų individualumo gerbimu,gana tikslia savo požiūrių orientacija ir gana išskirtiniais savo vidiniaisvertinimo kriterijais. Jie ryžtingi ir pasiruošę pasiekti savo tikslų, betnelinkę “grūsti” savo nuomonės kitiems. Bet tame tarpe esama žmonių,kuriems būdingas nerūpestingumas ir lengvabūdiškumas bendravime, taip patpasitaiko žmonių su nedideliu poreikių pasitenkinimo lygiu, kitiemscharakteringas stabilaus “aš” trūkumas. Gauti rezultatai leidžia daryti tam tikras išvadas apie žmogausasmeninių savybių teigiamą ar neigiamą įvertinimą. Tas faktas, kad žmonesnegalima skirstyti į kokias tai grupes, kurios, pavyzdžiui, tik apsprendžiaar jie yra malonūs ar nemalonūs, sako, kad bendravimo įvertinimas yrasudėtingesnis procesas negu konkretaus žmogaus savybių išskyrimas iranalizavimas. Būtina atsižvelgti į “draugo”, “priešo” ir “aš” savybiųsutapimus, kurie padeda žmogaus psichologiniame apmąstyme išskirtiasmenišką “aš” įvertinimą ir suprasti, kodėl tu mėgsti, gerbi ir myliaplinkinius. Galima pasiekti savojo “aš” savybių ir modelio “geras –blogas” bruožų suderinamumą. Tikro savojo “aš” neatitikimasįsivaizduojamąjam kompensuojamas savo patraukliųjų ir atstumiančiųjųsavybių palyginimu su kitų žmonių, o bendraujant su jais ieškoma būdųgeresniam “savęs” įvertinimui. Visa tai gerai atitinka “vidinio stebėtojo”konsepciją, kuri teigia, kad pirmiausia būtina išstudijuoti savo paties“elgesio lobyną”. Šio stebėtojo rolę gali atlikti ir pats subjektas arba“įsivaizduojamas stebėtojas”, slypintis asmenybės gilumoje ir atsirandantistik konkrečiose situacijose. “Stebėtojas” nėra pasyvus, jis vertinasubjekto veiklą, svarbu tai, kad pats subjektas gali atsigręžti,susimąstyti ir kai ko nedaryti, kas jo manymu jam gali pakenkti. Subjektastarsi seka savo “stebėtojo” veiksmus ir daro reikiamas išvadas. Gana įdomų subjekto “aš” ir savo su kitais žmonėmis vertinimą pateikiaB.P.Višeslavcevas: “… Dievo duota akis yra širdies gilumoje, jos niekas negali nuliūdintiir užtemdyti…Net gi labiausiai niekinamas nusidėjelis gali turėti akį,gerai matančią jo nuodėmes. “Baisiausiojo teismo” esmė: nusikaltėlis irnusidėjelis nėra bežadis gyvūnas, ne daiktas – jis žino teismo teisingumąir teisia kartu su Teisėju.” Tai reiškia, kad vidinis “aš” dažniausiai prabyla reikiamu momentu irištaria savo lemtingąjį žodį. Labai įdomus ir platus yra “aš” pažinimo pasaulis. Kyla klausimų: araš pažįstu save, ar žinau kitus, kam visa to reikia? Bendraujant su kitužmogumi labai svarbūs du faktoriai – subjekto savybių supratimas irobjektyvus jų vertinimas. Čia kalbama ne apie savo savybių supratimą ir jųpriešpastatymą kitų žmonių vertybėms, bet apie sąvojo “aš” įjungimą į mussupantį pasaulį. Kuo realiau mes apžvelgsime savo savybių “gerąsias” ir“blogąsias” puses, tuo tiksliau galėsime įvertinti save ir aplinkinius. Čialabai tinka tezė: “Daiktai visada turi savybių, kurios charakterizuoja jųsantykį su subjektu ”.BENDRAVIMO KALBA IR ŽODYNAS
Kyla klausimas: kokią reikšmę mūsų gyvenime turi bendravimo kalba,įvairūs žodžiai, kokia jų prasmė? Žmonių savybėms apibūdinti naudojama daugįvairiausių būdvardžių. Bet ar visi jie turi būti suprantami tiesiogineprasme? Šiame darbe naudojamos bipolinės būdvardžių skalės gali būtinaudojamos ne tik asmenybės apibūdinimui, bet ir fizinių duomenų, objektų,
kraštovaizdžio aprašymui. Nagrinėjamuoju atveju šie būdvardžiai pristatomikaip “asmeniniai” ir aprašo būtent asmenines savybes ir ypatybes visaisaspektais, t.y. visais gyvenimo atvejais. Bet kaip žodžiai jie turiskirtingas reikšmes, kurios padeda įvertinti asmenybės įvairialypiškumą.Galima teigti, kad buvo pateiktas pakankamas žodžių blokas, norintįvertinti savo įsivaizduojamą bendravimo partnerį. Viena bipolių būdvardžiųskalė, pavyzdžiui, “šiltas” ir “šaltas” dar negali spręsti apie “šiltą” ar“šaltą” žmogaus būdą ir bendravimą. Todėl naudojamos bipolinės, apimančiosdu priešingus polius, skalės. Išskirtos būdvardžių skalės yra gana“universalios”, naudojant asmeninėms savybėms, vidiniam žmogaus pasauliuiaprašyti, taipogi visapusiškam žmogaus būdui ir bendravimo ypatumamsapibūdinti. Panaudotų būdvardžių seka neturi reikšmės jų vertinimui, nėrasvarbu kurį tu atsirenki pirmiau, svarbiausia, kad jis apskritai yrapastebėtas ir užfiksuotas.IŠVADOS
Taigi pagrindinis darbo tikslas – išskirti visiškai skirtingasidealaus partnerio įsivaizdavimo grupes, t.y. rasti kokias norstarpasmeninio įvertinimo atmainas, kurios priklauso nuo kiekvieno žmogausasmeninių savybių. Pirmąjai išskirtai tyrimo dalyvių grupei būdingas “draugo” irsavojo “aš” apibūdinimo tapatumas ir priešingas “priešo” vertinimas. Antroji grupė – “aš” ir “draugas” yra vienas kitą papildantisduetas. Vienų šios grupės narių manymu “priešas” yra apsimetinėjantisdraugas, o kitų – konkurentas. Trečiojoje grupėje dauguma “draugo”, “priešo” ir “aš” įvertinimųsutampa, t.y. jie pasižymi menku visų trijų grupių išdiferenciavimu. Žmogiškųjų vertybių apžvelgimas galimas ir tokiu būdu, kai subjektasišeina iš savojo “aš” ribų ir pažvelgia į savo būdo savybes iš šalies.“Paties savęs” žinojimas leidžia formuoti teigiamus ir neigiamus bendravimokriterijus, padeda įsivaizduoti ir pasirinkti idealų partnerį, suprasti,
kuris žmogus yra tavo “draugas”, o kuris – “priešas”. M.O.Geršenzona yra pasakiusi: “ Žmonės sutaria tik dėl to, kad vertina vienas kitą kaip vientisą,nedalomą asmenybę, ir kuo žmogus mums yra abejingesnis, tuo labiau mesnustatinėjame jo atskirų savybių vertę.”NAUDOTA LITERATŪRA
PSICHOLOGIČASKIJ ŽURNAL.- 1993, Nr.3.- 28-38p.TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ŽODYNAS.-V., 1985.- 528p.