Homoseksualumas ir homoseksualių žmonių problemos

Homoseksualumas-nenatūralus lytinis potraukis į tos pat lyties individus. Iki 1869 m. žodžio “homoseksualizmas” nebuvo
Homoseksualizmas būna slaptas ( nesąmoningas ) ir atviras( sąmoningas).Homoseksualizmas gali būti aktyvus, kai homoseksualistas atlieka vyro vaidmenį, arba pasyvus, kai homoseksualistas atlieka moters vaidmenį.
Homoseksualumas yra tam tikra lytinė nuostata, kurią sąlygoja homoerotinė motyvacija, vadinamas jausmų kryptingumas. Homoseksualistai elgesiu, emocinių ryšių raidos dinamika nesiskiria nuo heteroseksualinių žmonių, tik jie sudaro mažumą, todėl sunkiai randa partnerį.Homoseksualizmas vienodai paplitęs visose šalyse ir kultūrose. Manoma kad jį lemia biologiniai veiksniai, kad turi reikšmės įgimti polinkiai.Turi svvarbos neatitikimas tarp vaisiaus genetinės lyties androgenų koncentracijos kritiniu smegenų diferencijacijos periodu.pastaruoju metu pastebėta, kad vaisiaus smegenų seksualinei diferencijacijai ir suaugusiojo lytiniam elgesiui turi įtakos sintetiniai nesteroidiniai moteriškieji lytiniai hormonai. Berniukams gali užtrukti arba sutrikti seksualinės orientacijos formavimasis.tokie berniukai gerai jaučiasi moterų draugijoje, vyriškumą laiko tartum nepasiekiamu idealu, o bręsdami ieško kontaktų su kuo moteriškesniais berniukais, šalia kurių galėtų jaustis vyriškesni.
Homoseksualizmas plinta dėl aplinkos sąlygų; atitinkamo tvirkinimo, mados, vyrų ilgalaikių izoliuotų sambūrių, vyro ir moters visuomenės vaidmenų kitimo, auklėjimo, heteroseksualinių drraudimų. Vaikai aplinkos įtakai ypač jautrūs tada, kai formuojasi lytinis potraukis : erotiškai sudirginti tos pačios lyties atstovo, jei gali visam laikui įgyti atitinkamą emocinį potrauky. Homoseksualizmas arba dvilytiškumas šuo laikotarpiu gali atsirasti dėl psichinės traumos: berniukui- dėl blogų santykių santykių su

u su tėvu, mergaitei – dėl vyriško dėmesio stokos.
Skiriamos keturios rūšys: pseudohomoseksualizmas ( kai motyvai nelytiniai, pvz;materiali nauda); augimo periodo homoseksualumas ( kai užtrunka kuri nors lytrinio formavimosi fazė); homoseksualumas dėl psichikos raidos sutrikimų ( kai priešingos lyties atstovų bijomasi, juos tartum pakeičia tos pačios lyties atstovai); homoseksualizmas sąlygojamas heteroseksualinių tendencijų, arba tikrasis homoseksualizmas ( pasireiškiantis ne tik atitinkama seksualine orientacija ir elgesiu, bet ir fantazija, sapnais).
Homoseksualizmas tarp žmonių nėra jau toks retas reiškinys, o tarp gyvulių jo nepasitaiko, vadinasi jis yra susijęs su protu ir priklauso nuo auklėjimo. Net tada, kai šis potraukis yra įgimtas, kai jį skatina net žmogaus išorė.
Tarp žmonių šis reiškinys yra kur kas labiau paplitęs, negu galime įsivaizduoti. Kartais tokie žmonės net visiškai atvirai laiko save priešingos lyties atstovais, dėvi toos pačios lyties drabužius, dirba tos lyties darbus. Tokie vyrai mėgsta kepti ir virti, prižiūrėti vaikus, renkasi moteriškas profesijas. Paprastai jie užsiaugina ilgus plaukus, net jų drabužiai labai moteriški. Tuo tarpu lesbietės beveik visuomet rengiasi pabrėžtinai vyriškai, vaikšto trumpais plaukais, mėgsta vyriškus darbus ir t.t. Beje kaip tiria analizė, tokią tendenciją skatina ir literatūra bei menas.
Homoseksualizmas gali atsirasti , kai berniukai auga šeimose be vyrų, o mergaitės šeimose be moterų. Jeigu šeimose yra vien moterys, berniukams įdomesnis ir patrauklesnis atrodys vy
yras, tuo tarpu mergaitės, augdamos tarp vyrų, ims ilgėtis moters, šiuo požiūriu reikšmingi ir psichologiniai vaidmenys.
Lytiniame orientavime nėra smulkmenų, ir jo negalima imtis pavėluotai. Vienas iš lytinio orientavimo būdų yra asmeninio pavyzdžio įtaka.Gerą ar blogą pavyzdį vaikas šeimoje mato jau nuo pat mažumės.

XX a. pr. Dauguma psichijatrų homoseksualumą klaidingai laikė psichine liga. XX a. vid. Įsitikinta, kad homoseksualistams būdinga neurozė ir depresija susijusi ne su seksualine orientacija, o su konfliktu su visuomene. Dėl potraukio slėpimo ar slopinimo, dėl baimės būti demaskuotam ir sukompromituotam, dėl nuolatinio menkavertiškumo jausmo sunku išlaikyti psichinę pusiausvyrą.
Dabar homoseksualizmas psichine liga nelaikomas. Homoseksualistų neurozės ir depresijos profilaktikai bei psichoterapijai būtina normali jų socialinė padėtis.Anksčiau manyt, kad homoseksualizmas mažinas gimstamumą, skatinas žalingus estetinius- seksualinius išgyvenimus, platinąs lytines ligas, tvirkinąs jaunimą, sąlygojąs įvairią nusikalstamą veiklą.tačiau kai kuriose šalyse panaikinus teisminę atsakomybę už homoseksualumą, gimstamumas nesumažėjo, tvirkinimas nesiplėtoja. O lytinių ligų paplitimas net sumažėjo, nes drąsiau kreipiamasi į gydytojus. Nelegalias, visuomenės atstumtų homoseksualistų grupes, nevengiančios nusikalstamos veiklos keičia legalios bendruomenės, kuriose gyvenama poromis.
Tebediskutuojama, ar homoseksualizmas yra įgimta liga, asmenybės ypatybė, gyvensena ar kas kita. Kol kas tėra aišku, kad homoseksualizmas nėra laisvo pasirinkimo išdava, todėl nuo savo valios nepriklauso.
Kartais ( 30-50proc. Atvejų) psichoseksualinę orientaciją pavyksta pakeisti taikant intensyvią psichoterapiją, dažnai kartu dar gy

ydoma ir hormonais. Geriausia, kai pacientas jau ne paauglys, bet ne vyresnis kaip 35 metai, turi heteroseksualinės patirties, jo homoseksualinio aktyvumo trukmė kuo mažesnė, o svarbiausia- kad pats kuo labiausiai trokšta pasikeisti.
Požiūriai į homoseksualumą nuo siaubo iki šovinistinio entuziazmo. Jei turėsite omenyje tai,kad žmonės atskiria lytinį pasitenkinimą nuo nepageidaujamo dauginimosi, homoseksualinio elgesio paplitimas taip pat labai nestebins.dėl ryšio tarp homoseksualinio elgesio ir AIDS netampa labiau pagrįsti žiaurūs prietarai, nukreipti prieš tuos, kurie randa malonumą homofiliniuose ar lesbietiškuose santykiuose.Ir ne dėl medicininės pažangos geri, švarūs, natūralūs heteroseksualiniai vyrai ir moterys gausiai tebemiršta nuo sifilio.
Sakyti kad homoseksualumas yra toks pat natūralus kaip ir heteroseksualumas nereiškia, kad dauguma vyrų ir moterų randa tos pačios lyties individų, kurie būtų tokie pat lytiškai jaudinantys ir erotiškai patenkinantys kaip, kad priešingos lyties atstovai.Tačiau neturime faktų, kad žmonės, labiau linkę į santykius su priešinga lytimi, būtų linkę bodėtis ir vengti santykių su ta pačia lytimi. Ir lygiai tas pats yra ir atvirkščiai.
Dėl to labai reikšmingas yra auklėjimas, psichologinis apdorojimas, tėvų nepritarimas, visuomenės pajuoka, grasinimai ugniniu pragaru, represiniai įstatymai, o dabar ir grasinimai, kad AIDS mūsų rūšies gausius lytinius sugebėjimus pavers bjaurėjimusi netgi ta pačia mintimi apie homoseksualizmo kongresą.

Naudota literatūra

1.Medicinos enciklopedija.Vilnius,1991.
2.J. Zalytis. Meilės vardu.Kaunas.1984.
3.M.Haris. Kultūrinė antropologija.Vertimas

į lietuvių kalbąE.Gendrolis ir V. Vilkončius, 19

998.

Leave a Comment